Civilinė byla Nr. e2A-66-459/2024                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29530-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18.1; 2.6.18.2; 2.6.18.3; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.11.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 15 d.

    Klaipėda

 

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio ir Vilijos Valantienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital apdaila“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Capital apdaila“ dėl nuostolių priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital apdaila“ priešieškinį dėl skolos už atliktus statybos darbus iš ieškovės A. P. priteisimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 10 096,50 Eur patirtų ir patirtinų nuostolių dėl statybos darbų defektų taisymo, 1 808 Eur nuostolių dėl buto nuomos, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašo įpareigoti atsakovę ieškovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išmontuoti ir išvežti buto WC-vonios kambaryje esančius rankšluosčių džiovintuvą, sulaužytą spintelę su veidrodiniu LED apšvietimu (S05022265) ir vonią per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 

2.       Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. balandžio 9 d. pasirašė apdailos darbų sutartį Nr. 2020-0409EJ4 (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo atlikti 39,70 kv. m ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), apdailos darbus (toliau – Darbai). Darbų pradžia numatyta 2020 m. balandžio 15 d., Darbų pabaiga – preliminariai per du mėnesius, t. y. iki 2020 m. birželio 15 d. Preliminari Darbų kaina, numatyta Sutartyje, – 16 151,23 Eur. Ieškovė teigia, kad atsakovė neįvykdė pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų, Darbus atliko netinkamai, su defektais, tai reiškia patirtus nuostolius dėl atsakovei sumokėtų sumų už statybines ir apdailos medžiagas bei darbus, nuostolius dėl papildomų medžiagų ir darbų, kurie bus būtini siekiant kokybiškai atlikti Buto apdailos darbus. 

3.       Ieškovė Sutarties galiojimo metu ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl netinkamai atliktų Darbų ir jų defektų pašalinimo. 2020 m. rugpjūčio 4 d. laišku ieškovė nurodė atliktų Darbų trūkumus ir informavo atsakovę, kad buvo papildomai pastebėti sienų įtrūkimai šalia abiejų palangės šonų. Pranešė, kad nebus atliekamas paskutinis mokėjimas, kol nebus ištaisyti trūkumai. Ieškovė nesulaukė atsakovės atstovo skambučio dėl nustatytų trūkumų ištaisymo terminų ir jos patirtų išlaidų padengimo sąlygų aptarimo, atsiradusių dėl laiku atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų. 2020 m. rugpjūčio 19 d. laišku ieškovė informavo atsakovę, kad papildomas terminas darbams ištaisyti yra iki 2020 m. rugsėjo 3 d., nurodė, kad terminas daugiau nebus pratęstas, jei trūkumai nebus ištaisyti. Nepaisant to, 2020 m. rugsėjo 3 d. pagrindiniai trūkumai, dėl kurių buvo kilęs ginčas (grindų įrengimas, defektų ištaisymas (balkono, kambario), spintelės, gyvatuko užsakymas, gavimas ir montavimas), nebuvo ištaisyti. Dėl to ieškovė dar kartą 2020 m. rugpjūčio 30, 31 d. pranešimais kreipėsi į atsakovę, pranešė, kad daugiau terminas nebus pratęstas ir Sutartis nutraukiama.

4.       2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl Darbų trūkumų. Prieš teikdama pretenziją atsakovei 2020 m. rugsėjo 21 d., ieškovė kreipėsi į statinio techninės priežiūros vadovo ir kitų inžinerinių komunikacijų kvalifikaciją bei pastato energetinio naudingumo eksperto kvalifikaciją turintį ekspertą Ž. P., kuris atliko Buto apdailos apžiūrą ir surašė 2020 m. rugsėjo 8 d. Statinio konstrukcijų vertinimo aktą Nr. 11-18 (toliau – Aktas). Jame nurodyti šie Darbų trūkumai: balkono plytelės sudėtos nelygiai, neišlaikyta horizontali plokštuma, yra įdubimų; balkono plytelių sandūroje su siena, fiksuotini įtrūkimai, kurie lauko sąlygomis neleistini, pro juos skverbsis vanduo, žiemos metu sušalęs vanduo virs ledu, dėl to ardys plytelių dangą; neišlaikytas vienodas vonios grindų lygis su prieškambario grindų lygiu, vonios kambario plytelių danga suklota neišlaikant horizontalumo; vonios kambaryje sumontuotas ne tokio tipo elektrinis šildytuvas; vidaus sienų ir lubų sandūrose fiksuotini įtrūkimai; lubose fiksuotini įtrūkimai; sienose fiksuotini nelygumai; vonios durų apvadai sumontuoti netinkamai, nepriglausti prie sienos, fiksuotini tarpai; vidaus sienų kampuose fiksuotini įdubimai, nenudažymai; vidaus sienų ir lubų sandūroje dažymas neatitinka estetinių reikalavimų; vonios spintelės vidinėje pusėje montavimo metu pažeista plokštė prie vyrių. Akte ekspertas padarė išvadą, kad Butas turi defektų, kurie daro įtakos energetiniam efektyvumui ir turi mechaninių pažaidų, rekomendavo atlikti remonto-montavimo darbus pagal techninius reikalavimus, kurie pagrįsti Lietuvos statybos taisyklių rekomendacijomis. Taip pat nurodo, kad UAB „Mano apdaila“ ieškovės užsakymu pateikė 2020 m. rugsėjo 21 d. preliminarią apdailos darbų, reikalingų taisant atsakovės atliktus Darbus Bute, sąmatą (toliau – Sąmata). Pagal ją nustatytų defektų ištaisymas kainuotų 9 226 Eur, iš jų apdailos darbai – 4 981 Eur, statybinės medžiagos – 1 321 Eur, apdailos medžiagos ir įrenginiai – 1 124 Eur, projekto administravimo bei techninės priežiūros paslaugos – 1 800 Eur.

5.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. CAPAPD000268/4, kuri gauta 2020 m. rugsėjo 7 d. Pagal šią PVM sąskaitą faktūrą ieškovei išrašyta 18 254,20 Eur suma už darbus ir medžiagas. 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovė atsiuntė ieškovei kitą PVM sąskaitą faktūrą Nr. CAPAPD000268/4, bet nurodyta suma – 18 186,86 Eur (toliau – Sąskaita). Ieškovė jau yra sumokėjusi atsakovei 14 600 Eur už medžiagas ir darbus. Skirtumas, įvertinus sumokėtą sumą ir sumą pagal Sąskaitą, yra 3 586,86 Eur. 2020 m. spalio 7 d. atsakovė atsiuntė pranešimą ieškovei, kuriuo reikalauja, kad ji sumokėtų dar kitokią sumą – 3 156,40 Eur. Šios sumos mokėti ieškovė atsakovei neketina, nes ji nepagrįsta jokiais dokumentais, nėra jokių sąskaitų, pirkimo kvitų, už kokias medžiagas, kokius kiekius prašoma sumokėti tą sumą, Darbai atlikti su defektais, jiems ištaisyti reikės papildomai mokėti už darbus ir medžiagas 9 226 Eur.

6.       Ieškovė nurodė, kad tol, kol vyksta Buto apdailos darbai, ji nuomojasi kitą butą ir papildomai moka nuomos mokestį. Už buto nuomą ieškovė moka 450 Eur per mėnesį. Sutartis turėjo būti įvykdyta 2020 m. birželio 15 d., ji neįvykdyta iki šiol. Nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. spalio 12 d. yra keturi mėnesiai, tai reiškia, kad dėl atsakovės kaltės ieškovė patyrė 1 808 Eur (450 Eur x 4) išlaidų. Kadangi Buto apdailos darbai iki galo neatlikti, defektai neištaisyti, ieškovė nurodo Bute neturinti galimybės gyventi.

7.       Pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo ieškovė padidino reikalavimą dėl nuostolių dėl statybos darbų defektų taisymo iki 10 096,50 Eur. Nurodė, kad defektų šalinimui dėl Buto balkono plytelių klijavimo darbų ieškovė prašo priteisti 1 296,84 Eur su PVM sumą. Dėl grindų aukščių skirtumo taisymo ieškovė prašo priteisti 1 484,71 Eur su PVM. Dėl lubų iš gipso kartono plokščių montavimo, vidaus sienų ir lubų įtrūkimų defektų taisymo, sienų ir lubų perdažymo ieškovė prašo priteisti 3 941,26 Eur su PVM. Dėl kitų darbų defektų šalinimo ieškovė prašo priteisti 655,59 Eur su PVM. Dėl darbų ir medžiagų kiekių neatitikimo ir permokėjimo už juos ieškovė prašo priteisti 2 029,59 Eur su PVM. Dėl netinkamo rankšluosčių džiovintuvo sumontavimo ir dėl sugadintos spintelės ieškovė prašo priteisti 688,51 Eur su PVM.

8.       Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2020 m. balandžio 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta apdailos darbų sutartis Nr. User2020-0409EJ4, kuria šalys susitarė dėl apdailos darbų atlikimo ieškovės Bute. 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. šalys pasirašė Darbų priėmimo–perdavimo aktus, kuriais patvirtino, kad visi nustatyti Darbų trūkumai yra ištaisyti, išskyrus šiuos: sutepti silikoną prie vonios durų; sutepti silikoną prie gyvatuko apdailos; sumontuoti rozetę svetainėje; sutvarkyti sifoną po praustuve; pakabinti spintelę vonioje; sumontuoti grindjuostės galiuką prie balkono; pakeisti pažeistą spintelę; pakeisti gyvatuką; slenksčio permontavimas iki 4 mm. Atsakovės teigimu, ieškovė pateiktame ieškinyje nepagrįstai sumenkina pasirašyto Darbų priėmimo perdavimo akto reikšmę. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Nepaisant to, ar ieškovė yra vartotoja ar ne, ji yra atsakinga už savo parašus dokumentuose, t. y. už sąlygas, su kuriomis sutiko pasirašydama atliktų Darbų priėmimo perdavimo aktus. Taigi, 2020 m. rugpjūčio 13 d. priimdama atsakovės Darbus ir pasirašydama 2020 m. rugpjūčio 13 d. atliktų Darbų priėmimo perdavimo aktą, atsakovė išreiškė savo valią dėl Bute atliktų Darbų ir jų trūkumų, kurių buvo vos keletas. Paaiškino, kad pasirašius 2020 m. rugpjūčio 13 d. atliktų Darbų priėmimo perdavimo aktą, jame nustatyti trūkumai iš esmės buvo pašalinti taip, kaip buvo fiksuota Darbų priėmimo perdavimo akte. Bute nebuvo sumontuotas tik naujas rankšluosčių džiovintuvas (gyvatukas) bei spintelė. Atsakovė buvo užsakiusi šiuos gaminius iš tiekėjų ir šiuos Darbus būtų atlikusi, kaip ne kartą buvo nurodžiusi ieškovei, vis dėlto atsakovė negalėjo to padaryti, nes ieškovė nebesudarė atsakovei galimybės patekti į Butą – pakeitė Buto durų spyną.

9.       Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. atliktų Darbų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, jog šalys sutarė, kad grindų lygio skirtumas bus sumažintas iki minimalaus 4 mm. Taigi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, jog, tariamai pasirašydama 2020 m. rugpjūčio 13 d. atliktų Darbų priėmimo perdavimo aktą, ji neva nesutiko su grindų lygio skirtumo sumažinimu iki minimalaus 4 mm, nėra. Kiti tariami Darbų trūkumai buvo nustatyti jau po 2020 m. rugpjūčio 13 d. Darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Šią aplinkybę patvirtina tas faktas, jog elektroninis laiškas su 2020 m. rugsėjo 8 d. Statinio konstrukcijų vertinimo aktu Nr. 11-18 atsakovei buvo pateiktas 2020 m. rugsėjo 21 d. Dėl to Akte nurodyti neva esami atsakovės atliktų Darbų trūkumai buvo nauji, nefiksuoti nė viename iš šalių pasirašytų atliktų Darbų priėmimo–perdavimo aktų. Taigi, kaip ir buvo nurodyta atsakovės 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakyme ieškovei, užsakovas, nustatęs naujus Darbų trūkumus, kurie anksčiau nebuvo nustatyti, turėjo sudaryti rangovui galimybę juos pašalinti per protingą technologiškai būtiną terminą. Tokia galimybė atsakovei nebuvo suteikta. Atsakovei taip pat nebuvo sudaryta ir galimybė po Akto pateikimo įvertinti nustatytų trūkumų realumą bei pagrįstumą, nors atsakovė ir teikė tokį prašymą ieškovei. Nesudariusi galimybės rangovui apžiūrėti Darbų trūkumus ir esant poreikiui juos pašalinti, ieškovė prarado teisę pavesti neva esamus Darbų trūkumus šalinti tretiesiems asmenims.

10.       Nurodo, kad nesutinka su Akte nurodytais trūkumais dėl šių priežasčių: 1) grindų lygio skirtumas atsirado dėl pačios ieškovės pageidavimo kloti šiltą vinilinę grindų dangą. Pasirašydama 2020 m. rugpjūčio 13 d. Darbų priėmimo–perdavimo aktą ieškovė sutiko su grindų lygio skirtumo pašalinimu iki minimalaus 4 mm, tai ir buvo padaryta; 2) balkone ieškovės užsakymu paklotos nekalibruotos plytelės, atitinkamai dėl to nėra techninės galimybės sumontuoti (suklijuoti) plytelių išlaikant idealias geometrines plokštumas bei linijas. Be kita ko, balkone yra natūralus statytojo suformuotas nuolydis ir atsakovė neturėjo teisės keisti pastato, kuriame yra Butas, išorinių konstrukcijų. Atitinkamai jokių pretenzijų pasirašydama 2020 m. rugpjūčio 13 d. Darbų priėmimo perdavimo aktą dėl balkone paklotų (suklijuotų) plytelių ieškovė nereiškė. Atsakovė siūlė sumontuoti Bute naują rankšluosčių džiovintuvą (gyvatuką) bei spintelę, tačiau ieškovė šios galimybės nesudarė. Akte yra nurodyti ir tokie trūkumai, kaip antai: vidaus sienų ir lubų sandūrose fiksuotini įtrūkimai; lubose fiksuotini įtrūkimai; vidaus sienų ir lubų sandūroje dažymas neatitinka estetinių reikalavimų ir kt. Tačiau jame nėra konstatuota, kad šie minimi trūkumai atsirado dėl to, jog atsakovė neva nekokybiškai atliko Darbus, t. y. nėra nurodyta šių tariamų trūkumų atsiradimo priežastis. 

11.       Atsakovė taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės pateiktoje Sąmatoje nurodytomis Darbų trūkumų šalinimo kainomis, nes jos yra akivaizdžiai perteklinės ir (ar) neatitinkančios rinkos kainos, taip pat nėra būtinybės praktiškai iš naujo atlikti tam tikrų Sąmatoje nurodytų Darbų. Sąmatoje yra darbų, dėl kurių ieškovė išvis niekuomet nereiškė jokių pretenzijų atsakovei. Taip pat šie darbai, kaip neva nekokybiški, nėra nurodyti ir Akte: elektros šildymo kilimėlio pajungimas, tualeto įrengimas (pakabinamo), vonios įrengimas ir kt.

12.       Atsakovė pažymėjo, kad Sutartyje nurodyti Darbų atlikimo terminai yra preliminarūs (Sutarties 5.1,5.3 punktai). Atsakovė nuolat informavo ieškovę tiek apie Darbų vykdymo eigą, tiek apie Darbams atlikti reikiamų medžiagų užsakymą ir pristatymą, ir tą patvirtina byloje esanti šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga. Atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už Darbams atlikti reikiamų medžiagų pristatymus, nes tai išimtinai priklauso nuo pačios ieškovės pasirinktų medžiagų tiekėjų galimybės užsakymus įvykdyti. Pati atsakovė, siekdama geranoriškai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, apskaičiavo Sutartyje numatytus delspinigius už vėlavimą atlikti Darbus 63 kalendorines dienas, dėl to šia suma ieškovės mokėtina suma už Darbus jau buvo sumažinta.

13.       Atsakovė nesutiko, jog ji nepagrįstai nepateikia ieškovei Darbams atlikti naudotų medžiagų sąskaitų faktūrų ar kasos čekių. Pasirašydama Sutartį bei prie jos pridėtą priedą Nr. 2 „Lokalinė sąmata“, ieškovė sutiko su fiksuoto įkainio Sutarties kainodara. Tai reiškia, kad šalys susitarė dėl nekintančio konkrečių darbų ir medžiagų įkainio ir atsakovė, kaip rangovė, tokiu atveju neturi pareigos teikti sąskaitų faktūrų, čekių ar kitų duomenų, pagrindžiančių Darbams atlikti naudotų medžiagų kainas. Informacija, kokiomis kainomis atsakovė įsigyja medžiagas iš tiekėjų,  saugoma atsakovės pastangomis protingomis fizinėmis, techninėmis, teisinėmis bei organizacinėmis priemonėmis, todėl yra laikytina konfidencialia informacija bei suteikiančia atsakovei konkurencinį pranašumą, t. y. komercinę vertę, ir dėl to negali būti atskleista tretiesiems asmenims.

14.       Atsakovė paaiškino, kad prie Sutarties pridėtame priede Nr. 2 „Lokalinė sąmata“ numatyta paslauga – „techninė priežiūra“ – apėmė tokius darbus, kaip bendra Bute vykdomų darbų priežiūra, vykdomų darbų kuravimas ir kt. Tokius darbus gali vykdyti asmuo, kuriam nėra keliami Statybos įstatyme numatyti reikalavimai, kaip antai turėti statinio statybos techninės priežiūros vadovo atestatą.

15.       Atsakovės vertinimu, Sutarties pagrindu atliktų Darbų rezultatas galėjo būti pradėtas naudoti jau nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. Atitinkamai, net jei ir būtų nustatyti atsakovės atliktų Darbų trūkumai, jie nėra ir negali būti laikomi tokie, dėl kurių ieškovė nebūtų galėjusi gyventi Bute. Taigi ieškovė nesikeldama gyventi į nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. įrengtą Butą veikė savo pačios rizika ir atsakovė negali būti pripažinta atsakinga dėl kilusių nuostolių ar juo labiau įpareigota atlyginti ieškovės prašomus 1 808 Eur dydžio nuostolius.

16.       Atsakovė nesutinka, kad ieškovei turi būti priteista 1 296,84 Eur su PVM suma Buto balkono plytelių klijavimo darbų defektų taisymui. Atsakovei sumontavus (suklijavus) ieškovės pageidaujamas plyteles balkone, dedant maksimalias pastangas išlaikyti idealias geometrines plokštumas bei linijas, o be to, nesant grėsmės darbo kokybei ar tinkamumui, dėl ko atsakovė būtų turėsi pareigą stabdyti Darbus, laikytina, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti Sutarties 7.9 punktą, kuris panaikina atsakovės atsakomybę dėl tų Darbų trūkumų (jei tokie būtų nustatyti), kurie atsirado dėl ieškovės nurodymų vykdymo.

17.       Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 1 484,71 Eur dydžio sumą su PVM dėl esamo grindų lygio skirtumo tarp kambario ir vonios grindų. Ieškovė nebuvo užsakiusi grindų išlyginimo darbų, taigi grindų lygio skirtumą galėjo sąlygoti ir tai, jog ieškovės pageidavimu kambaryje buvo paklota plona vinilinė grindų danga. Dėl esamo grindų lygio skirtumo ekspertas nurodė, jog WC-vonios patalpa gali būti naudojama pagal savo paskirtį. Byloje nėra duomenų (įrodymų), kad atsakovė netinkamai atliko šiuo Darbus ar Darbų atlikimui panaudojo netinkamas medžiagas. Priešingai, ekspertizės akte nurodyta, kad šie darbai atlikti tinkamai.

18.       Atsakovė nesutiko su reikalavimu priteisti 3 941,26 Eur dydžio sumą už lubų iš gipso kartono plokščių montavimo, vidaus sienų ir lubų įtrūkimų defektų taisymo, sienų ir lubų perdažymo darbus. Ekspertizės aktas liudija, kad tokie tariami trūkumai galėjo atsirasti ir dėl bendrų pastato deformacijų – pamatų sėdimo, perdangos plokščių įlinkių ir pan., angokraščio ir lango konstrukcijos sandūros deformacijos pasireiškė dėl skirtingo angokraščio ir PVC lango konstrukcijos deformatyvumo. Taigi, reiškiant reikalavimą atlyginti nuostolių dėl tokio pobūdžio trūkumų, ieškovė turi pareigą įrodyti, jog trūkumai atsirado būtent dėl nekokybiškai atsakovės atliktų Darbų. 

19.       Atsakovė nesutinka su reikalavimu priteisti 571,60 Eur su PVM dydžio nuostolius už durų apvado permontavimą, 74,68 Eur su PVM dydžio nuostolius už elektros laidų galų izoliavimą, 9,31 Eur su PVM dydžio nuostolius už rozetės permontavimą. Nurodo, kad bendra atsakovės Bute sumontuotų 2 vnt. durų kaina yra 413,07 Eur. Todėl nesuprantama, kaip vien tik durų apvado keitimo kaina gali būti didesnė nei dviejų visiškai sukomplektuotų ir Bute sumontuotų durų. Atsakovė taip pat pastebi ir tai, jog ji neatliko durų apvadų nupjovimo 45° kampu darbų. Durys į Butą buvo pristatytos jau sukomplektuotos. Minimalus tarpas tarp durų apvado ir sienos galėjo atsirasti ir dėl ieškovės Bute buvusios drėgmės bei pastato, kuriame yra Butas judėjimo, o ne dėl tariamai atsakovės netinkamai atliktų Darbų. Atsakovė nesutinka, kad laidų galų ji neizoliavo, izoliacijos likučiai matomi ir Ekspertizės akte esančiose fotonuotraukose. Taip pat atsakovė nesutinka su apskaičiuota kaina už rozetės permontavimą, nes byloje nėra įrodymų, jog ją reikia keisti nauja, o ne atlikti jos priveržimo darbus.

20.       Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės argumentais, jog ji yra permokėjusi už pastarosios atliktus darbus, dėl to jai turi būti priteistas 2 029,59 Eur dydžio nuostolių atlyginimas. Nurodo, kad nesutinka su eksperto skaičiavimu, jog vonios kambaryje buvo atlikti tik 12,94 kv. m sienų plytelių klijavimo darbų. Plytelių klijavimo darbų plotas vertinamas neatėmus durų ir langų ploto, kaip tai daro ekspertas. Nurodo, kad plytelių pjovimo 45 laipsnių kampu darbai buvo atlikti montuojant vonios kambaryje tualetą. Nurodo, kad faktą, jog hidroizoliacijos darbai buvo atlikti, patvirtina tai, jog šie darbai buvo ieškovės užsakyti bei yra numatyti ir prie Sutarties pridėtoje sąmatoje, bylai buvo pateikta hidroizoliacijos „Kiilto“ K. F. eksploatacinių savybių deklaracija. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad už sienų glaistymo ir dažymo darbus ji atsakovei yra permokėjusi bendrai 713,88 Eur su PVM sumą. Atsakovė pastebi, kad, viena vertus, atsakovė reikalauja, jog jai būtų atlyginti nuostoliai už tariamai nekokybiškai atliktus sienų glaistymo ir dažymo darbus, kita vertus, ieškovė prašo priteisti jai tariamai esamą permoką už šiuos darbus. Taigi ieškovė reikalauja taikyti atsakovei dvigubą atsakomybę. Be to, nors Ekspertizės akte ir yra nurodyta, kad bendras nuglaistytų ir nudažytų sienų plotas yra 76,94 kv. m, kuo remdamasi ieškovė teigia, jog ji yra neva permokėjusi atsakovei 713,88 Eur su PVM sumą, svarbu tai, jog vertinant tokio pobūdžio darbų kiekį yra svarbus ne tik pats patalpų plotas. Sienų glaistymo ir dažymo darbų kiekis skaičiuojamas neatmetus langų ir durų ploto, kaip nepagrįstai buvo skaičiuota eksperto. Be to, skaičiuojant, kad neva faktiškai buvo atlikti tik 76,94 kv. m sienų glaistymo ir dažymo darbų, nebuvo įvertinta ir tai, jog į šių darbų apimtį turėjo patekti ir angokraščių dažymo darbai. Taigi eksperto Ekspertizės akte pateiktas skaičiavimas neatitinka skaičiavimo, taikomo skaičiuojant būtent tokio pobūdžio darbų atlikimo kiekį. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad faktas, jog dažymo darbų atlikimui bus reikalingas 26 l dažų kiekis, su ieškove buvo suderintas. Analogiškas dažų kiekis yra nurodytas ir prie Sutarties pridėtoje sąmatoje. Atsakovė taip pat nesutinka su reikalavimu priteisti 478,88 Eur su PVM už rankšluosčių džiovintuvą. Byloje nėra nustatyta, kad pats rankšluosčių džiovintuvas ar jo montavimo darbai atlikti nekokybiškai. Atitinkamai ši aplinkybė nėra fiksuota ir eksperto.

21.       Atsakovė nurodo, kad reikalavimą įpareigoti atsakovę išmontuoti ir išvežti Buto vonios kambaryje esančią vonią per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovė grindžia išimtinai tuo, jog jai nebuvo pateikti Bute sumontuotos vonios įsigijimo dokumentai, neaiški vonios kokybė, nesuteikiama garantija. Atsakovė nurodo, kad Darbų kokybės garantiją ginčo atveju suteikia atsakovė. Tai įtvirtinta Sutarties 10.1 punkte. Vien aplinkybė – sąskaitos nepateikimas – nesudaro pagrindo tenkinti nepagrįsto ieškovės reikalavimo, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio ir įpareigoti atsakovę išmontuoti kokybišką daiktą (vonią). Pažymi, kad vonios trūkumų nenustatė ir ekspertas.

22.       Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, juo prašė iš ieškovės priteisti 3 586,89 Eur skolos, 64,53 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad Darbai Bute buvo baigti 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir tą patvirtina tarp proceso šalių pasirašytas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Darbų priėmimo–perdavimo aktas. Pagal šį Darbų priėmimo–perdavimo aktą atsakovė kaip rangovė perdavė, o ieškovė kaip užsakovė priėmė visus Bute pagal Sutartį atliktus apdailos darbus. Taip pat Darbų priėmimo–perdavimo akte buvo fiksuota, kad ieškovė neturi jokių pretenzijų atsakovei dėl atliktų Darbų kokybės ar kitų aplinkybių. 2020 m. rugpjūčio 13 d. šalys sudarė likusių atlikti Darbų trūkumų sąrašą ir pasirašė Darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame fiksuota, jog 2020 m. rugpjūčio 7 d. Darbų priėmimo–perdavimo akte užfiksuoti trūkumai ištaisyti, išskyrus šiuos: sutepti silikoną prie vonios durų; sutepti silikoną prie gyvatuko apdailos; sumontuoti rozetę svetainėje; sutvarkyti sifoną po praustuve; pakabinti spintelę vonioje; sumontuoti grindjuostės galiuką prie balkono; pakeisti pažeistą spintelę; pakeisti gyvatuką; slenksčio permontavimas iki 4 mm. Visus nustatytus atliktų Darbų trūkumus atsakovė pašalino. Bute nebuvo sumontuotas tik naujas rankšluosčių džiovintuvas bei spintelė. Apie tai, kad tiek spintelė, tiek rankšluosčių džiovintuvas yra užsakyti ir bus sumontuoti nedelsiant, kai tik bus gauti iš tiekėjų, ieškovė buvo informuota ne vieną kartą, tiek žodžiu, tiek raštu. Paaiškino, kad atsakovei pareikalavus sumokėti likusią nesumokėtą 3 586,89 Eur dydžio sumą už Bute atliktus Darbus, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. elektroniniu laišku pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, jog nutraukia su ieškove sudarytą Sutartį dėl neva nepašalintų Bute atliktų Darbų trūkumų. Reaguodama į ieškovės pateiktą pretenziją, atsakovė pateikė ieškovei 2020 m. rugsėjo 4 d. atsakymą, jog su Sutarties nutraukimu nesutinka. Atsakyme atsakovė akcentavo, kad, įvertinus likusių Darbų trūkumų pobūdį, jie netrukdo naudotis Darbų rezultatu ir Butu pagal paskirtį, vien tik tas faktas, jog Bute bus montuojamas rankšluosčių džiovintuvas ir spintelė, nesudaro pagrindo ieškovei nei nutraukti šalių sudarytą Sutartį, nei juo labiau sustabdyti mokėjimus už atsakovės atliktus ir ieškovės atliktų Darbų priėmimo–perdavimo aktais priimtus Darbus. Ieškovei vengiant taikiai spręsti kilusį nesutarimą ir sumokėti ieškovei už pastarosios atliktus Darbus, be to, pakeitus Buto durų spyną ir nesudarius galimybės atsakovei patekti į Butą ir įvertinti Akte nurodytų neva esamų Darbų trūkumų pagrįstumą, atsakovė pateikė priešieškinį dėl skolos priteisimo. 

23.       Atsakovė nurodė, kad Sutartimi šalys sulygo, jog užsakovas sumoka rangovui už atliktus Darbus Sutarties specialiose sąlygose nustatytomis dalimis ir terminais (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktas). Atitinkamai Sutarties specialiųjų sąlygų 4.2.4 punkte nurodyta, jog galutinis mokėjimas už Darbus vykdomas per 5 dienas nuo Darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos. 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. atliktų Darbų priėmimo– perdavimo aktai liudija, kad atsakovė yra perdavusi ieškovei Darbus. Todėl ieškovė privalo sumokėti atsakovei likusią Darbų kainos dalį, o konkrečiai 3 586,89 Eur dydžio sumą. Pažymi, kad Sutarties 8.3 punktu šalys sulygo, kad užsakovui uždelsus mokėti Sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, užsakovas moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi atsakovė Darbus ieškovei perdavė 2020 m. rugpjūčio 7 d. šalims pasirašant atliktų Darbų priėmimo perdavimo aktą, ieškovė likusią nesumokėtą sumą už Darbus atsakovei turėjo sumokėti iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. Šios prievolės ji neįvykdė, todėl ji privalo mokėti delspinigius, kurių suma ieškinio pateikimo dieną sudaro 64,53 Eur (3 586,89 x 0,02 / 100 x 90).

24.       Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ji visus trūkumus pašalino ir tinkamai vykdė įsipareigojimus, viso Sutarties galiojimo metu ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl netinkamai atliktų Darbų ir jų defektų pašalinimo. Atsakovė nuolat dirbo su trūkumais, nuolat vėlavo, apie Darbus ieškovė nuolat turėjo priminti, informuoti, raginti juos atlikti ir pan. Atsakovės ieškinyje nurodytų Darbų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymas nesudaro jokio pagrindo teigti, kad Darbai atlikti be trūkumų, ir reikalauti už juos sumokėti likusią sumą. Ieškovė taip pat nesutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovė galėjo naudotis Butu nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. Buto apdailos darbai iki galo neatlikti, defektai neištaisyti, Bute ieškovė neturi jokios galimybės gyventi. Ieškovė neturėjo galimybės pamatyti ir įvertinti iš karto visų defektų, kurie nustatyti atitinkamą kvalifikaciją turinčio specialisto.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

25.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 14  d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 4 850,65 Eur nuostolių, susijusių su trūkumų šalinimu, 450 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (5 300,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 801,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įpareigojo atsakovę išmontuoti ir išvežti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), šio buto vonioje esantį rankšluosčių džiovintuvą ir spintelę su veidrodiniu LED apšvietimu (S050222265). Nustatė 2 savaičių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šiai sprendimo daliai įvykdyti. Kitos ieškinio dalies netenkino. Atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė atsakovei iš ieškovės 2 276,72 Eur skolą už faktiškai atliktus apdailos darbus, 17,76 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 294,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 119,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos priešieškinio dalies netenkino. Teismo pagrindiniai motyvai:

25.1.                      Teismas nustatė, kad Sutarties pagrindu tarp šalių neabejotinai susiklostė vartojimo rangos statybos srityje teisiniai santykiai. Dėl to ginčo tarp šalių nėra. Tai lemia, jog šiam ginčui taikytinos vartojimo rangos, statybos rangos ir rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Kita vertus, teismas mano esant pagrindą atkreipti dėmesį ir į tai, kad Sutarties pagrindu tarp šalių atsiradę teisiniai santykiai statybos srityje buvo platesni nei rangos teisiniai santykiai, nes dėl tam tikrų prekių / paslaugų tarp šalių susiformavę teisiniai santykiai vertintini kaip pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai ir šiems taikytinos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo ir pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Nagrinėjamu atveju tai yra aktualu tiek, kiek ginčas susijęs su ieškovės reikalavimu dėl įpareigojimo atsakovei pasiimti vonios spintelę su LED apšvietimu ir rankšluosčių džiovintuvą.

25.2.                      Teismas nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. tarp šalių vyko Darbų pagal Sutartį perdavimas–priėmimas, kurio metu ieškovė Akte 2 nurodė priimanti Darbus su išlygomis. Tai leidžia teigti, kad visų Darbų pagal Sutartį tinkamai atsakovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. nebuvo atlikusi. Iš esmės tokią išvadą patvirtina ir atsakovės neginčijama aplinkybė, kad po 2020 m. rugpjūčio 7 d. ji dar šalino jos atliktų Darbų trūkumus, nurodytus Akte 2, po to buvo organizuojamas dar vienas Darbų perdavimas–priėmimas 2020 m. rugpjūčio 13 d., šalių įformintas Aktu 3. Juo atsakovės atlikti Darbai ir vėl buvo priimti ieškovės su išlygomis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė neteisi teigdama, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. visus atsakovės atliktus Darbus pagal Sutartį priėmė kaip atliktus.

25.3.                      Teismas įvertino tai, kad ieškovė pretenziją dėl atsakovės pagal Sutartį atliktų Darbų trūkumų pareiškė netrukus po 2020 m. rugpjūčio 7 d., todėl nėra pagrindo manyti, jog CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus ieškovė kokiu nors būdu praleido. Tokių argumentų atsakovė byloje ir neteikė. Kita vertus, ir pats ieškovės ieškinyje nurodomų atsakovės atliktų Darbų pagal Sutartį trūkumų pobūdis ir (ar) akcentuojamas jų pastebėjimo laikas nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad visi jie priskirtini prie akivaizdžių (pvz., įtrūkimai ties lubų ir sienų sandūra, įtrūkimas balkone ties vertikalia siena Akte 1, Akte 2, Akte 3 net nebuvo nurodyti kaip tuo metu jau esantys). Be to, dėl dalies ieškovės nurodomų trūkumų (pvz., grindų aukščio skirtumo ties vonios ir prieškambario susikirtimu) tarp šalių kyla ginčas apskritai vertinant, ar ieškovė dėl to kėlė reikalavimus atsakovei, ar ne.

25.4.                      Teismas sutiko, kad darbų pagal rangos sutartį priėmimo faktas paprastai reikšmingas sprendžiant dėl užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už atliktą darbą, tačiau nagrinėjamu atveju tai nėra aktualu, nes byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 3 d. Sutartį su atsakove nutraukė. Taigi, nepaisant nustatytos aplinkybės, kad ieškovė Aktu 2 nepriėmė Darbų pagal Sutartį iš atsakovės, tai neatleidžia jos nuo pareigos atsiskaityti su ieškove už faktiškai atliktus Darbus, Sutartį su atsakove ieškovei nutraukus.

25.5.                      Teismas dėl ieškovės argumento, susijusio su Darbų priėmimo–perdavimo akto forma pagal Sutartį, pažymėjo, kad šie argumentai neturi esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti. Sutarties nuostatos neleidžia sutikti su ieškove, kad bylai pateikti aktai neturi būti vertinami galutiniais Darbų perdavimo–priėmimo aktais vien dėl to, kad jie neatitinka Sutarties priede Nr. 2 nustatytos formos, yra pasirašyti ne atsakovės vadovo. Sutarties nuostatos neleidžia teigti, kad šalys tarėsi dėl skirtingų Darbų priėmimo–perdavimo aktų, priklausomai nuo to, ar juo yra priimamas tarpinis, ar galutinis darbų rezultatas. Sutartyje minimas tiesiog Darbų priėmimo–perdavimo aktas, kurio vertinimas, ar tai galutinis, ar tarpinis Darbų priėmimo–perdavimo aktas, teismo vertinimu, priklauso nuo jo turinio ir papildomų aplinkybių. Pagal Sutartį prie galutinio Darbų priėmimo–perdavimo akto turėjo būti pridedama galutinė sąmata, kurioje nurodomos ne preliminarios, o galutinės konkrečių Darbų kainos pagal Sutarties 3.1 punktą. Atitinkamai tai atsispindi ir Darbų priėmimo–perdavimo akto formos, patvirtintos Sutarties priedu Nr. 2, 3 punktuose. Galutinis Darbų perdavimas kartu laikomas ir Buto grąžinimu ieškovui (Sutarties bendrosios dalies 7.10 punktas). Nagrinėjamu atveju nei Aktas 1, nei Aktas 2, nei Aktas 3 nebuvo galutiniu Darbų perdavimo–priėmimo aktu, nes su juo nebuvo pateikta galutinė sąmata, tokie duomenys apie ją nebuvo nurodyti ir pastaruose aktuose, jais Butas atsakovės nebuvo grąžintas ieškovei. Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Butas atsakovės nebuvo grąžintas kuriuo nors iš šių aktų, o atsakovei ieškovės buvo užkirsta galimybė patekti į Butą, ieškovei po Sutarties nutraukimo pakeitus Buto raktus. Galutinė sąmata ieškovei atsakovės buvo pateikta taip pat po Sutarties nutraukimo 2020 m. rugsėjo 21 d.

25.6.                      Teismas nurodė, kad vien tai, jog Aktas 1, Aktas 2, Aktas 3 negali būti vertinami kaip galutiniai Darbų perdavimo–priėmimo aktai, nesudaro pagrindo teigti, kad juose esantys duomenys yra nereikšmingi. Pažymėjo, kad Sutartimi šalys mokėjimus susiejo su Darbų atlikimo etapais, kurie pagal Sutartį ar tam tikra kita Darbų pagal Sutartį dalis galėjo būti įforminami tarpiniais Darbų priėmimo–perdavimo aktais (Sutarties bendrosios dalies 7.2 punktas). Sutarties bendrosios dalies 7.7 punktu šalys, be to, tiesiogiai susitarė, kad, kilus ginčui dėl atliktų Darbų kokybės ar apimties, šalys privalo pasirašyti tarpinį atliktų Darbų perdavimo–priėmimo aktą dėl darbų dalies, dėl kurios ginčo nėra, ir ieškovė privalo už šiuos darbus atsiskaityti. Taigi tarpiniai Darbų priėmimo–perdavimo aktai, lygiai taip pat kaip galutiniai Darbų perdavimo–priėmimo aktai, yra duomenų apie atsakovės faktiškai atliktus ir ieškovės priimtus kaip tinkamai atliktus darbus šaltiniai.

25.7.                      Teismas nesutiko, kad Akte 1, Akte 2, Akte 3 esantys duomenys nereikšmingi sprendžiant dėl Darbų perdavimo–priėmimo dėl to, kad juos pasirašė ne atsakovės vadovas. Kaip nurodo pati ieškovė, Sutartimi šalys sulygo, kad jos viena kitai pareiškia ir garantuoja, kad Sutartį pasirašo ir Sutarties priedus visada pasirašys tokią teisę turintys ir (ar) tinkamai įgalioti šalių atstovai. Taigi Sutartimi šalys sulygo ne tai, kad Darbų priėmimo–perdavimo aktus pasirašys visais atvejais atsakovės vadovas, o tinkamai įgaliotas atsakovės atstovas. Atsakovė neginčija, kad jos vardu Darbų priėmimo–perdavimo aktus pagal Sutartį pasirašęs atstovas E. Ž. veikė ne atsakovės vardu (CK 2.132 straipsnio 1, 2 dalys, 2.133 straipsnio 1, 2, 6, 7 dalys).

25.8.                      Teismas, vertindamas įrodymus dėl Buto prieškambario ir vonios patalpų grindų aukščio, nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, kad, sudarydama Sutartį su atsakove, ieškovė atsakovei kaip Sutarties sąlygą nurodė tai, kad grindys visame Bute būtų vienodame aukštyje. Atsakovė tokią aplinkybę neigė. Nesant tokio reikalavimo, įtvirtinto Sutartyje raštu, vien ieškovės paaiškinimo, kad ji reikalavo iš atsakovės lygaus aukščio grindų visame Bute, nepakanka nustatyti tokį sutarimą dėl Darbų kokybės tarp šalių buvus.

25.9.                      Teismas nurodė, kad ieškovės pateikta susirašinėjimo, kuris tęsėsi tarp ieškovės ir atsakovės atstovės nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. birželio 17 d., medžiaga liudija, kad Sutarties vykdymo metu iškilo keblumų dėl kamštinio pakloto, kurį kaip pageidaujamą kloti po viniline grindų danga šalys suderino Sutartimi. Tą liudija Lokalinė sąmata, Medžiagų suderinimo aktas, kuriuose nurodyta grindų danga vinilas, paklotas kamštinis. Tačiau byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad kamštinis paklotas šalių Sutartimi buvo suderintas būtent dėl to, kad ieškovė išreiškė pageidavimą, jog grindys Bute būtų vienodo aukščio. Ieškovė ieškinyje mini aplinkybes, susijusias su kamštinio pakloto parinkimu, tačiau jų niekuo nepagrindžia (nei aplinkybės, kad šis paklotas buvo parinktas / pasirinktas siekiant užtikrinti grindų aukščio Bute vienodumą, nei aplinkybės, kad šį paklotą parinko ar įsiūlė ieškovei būtent atsakovė). Ieškovės bylai pateikta susirašinėjimo po 2020 m. birželio 2 d. medžiaga liudija, kad pati ieškovė vėliau kamštinio pakloto atsisakė, prašydama pagalbos iš atsakovės pasirinkti kitokį paklotą. Pakloto reikalingumas, priešingai nei nurodo ieškovė, šalims susirašinėjant elektroniniu  būdu po 2020 m. birželio 2 d. buvo siejamas ne su grindų aukščio visame Bute vienodumo užtikrinimu, o su tuo, kad atsakovė pageidavo „turėti šiltas grindas“. Tai lėmė tai, kad ieškovė svarstė galimybę Bute sudėti kitas, žymiai storesnes (35 mm) grindis (parketlentes ar kita) nei jos būtų su kamštiniu paklotu (7 mm), tai lemtų, be to, poreikį galbūt iškelti vonios grindis dėl atsirandančio didelio aukščių skirtumo tarp vonios ir prieškambario grindų, tačiau šios idėjos ieškovė atsisakė 2020 m. birželio 29 d. elektroniniame laiške patvirtindama, kad ji sutinka su atsakovės pasiūlymu kloti paklotą Quick-Step L. B., kurio plotis 1 mm, ir paskui vinilinę dangą.

25.10.                      Teismas pažymėjo, kad šiame laiške ieškovė, be kita ko, nurodė „nuolydžių tikrai nenorėčiau, kad būtų“, „be to, kiek teko domėtis pagal garantijos rekomendacijas leidžiami tik 2 mm nelygumai per du metrus“. Ieškovės teigimu, šis laiškas yra pakankamas teigti, jog ieškovė išreiškė atsakovei reikalavimą, jog visame Bute grindys būtų vienodame aukštyje, nebūtų nuolydžių. Teismo vertinimu, šio sakinio jos pateiktame elektroniniame laiške nepakanka teigti, jog ieškovė atsakovei aiškiai išreiškė reikalavimą įrengti vinilo grindis Bute taip, kad jų aukštis Bute milimetro tikslumu sutaptų su vonios grindimis. Šio ieškovės teiginio kontekstą iš elektroninio laiško turinio įvertinti sunku, nes jame aiškiai nėra nurodyta, apie kokius nuolydžius ieškovė kalba laiškuose – nuolydžius visoje grindų plokštumoje, nes ji kalba apie grindų nelygumus per 2 metrus ar nuolydžius iš vienos patalpos į kitą. Teismas pažymėjo, kad šiuo laišku ieškovė atsakė į tam tikrą atsakovės elektroninį laišką ir (ar) pasiūlymą, tačiau jis bylai nėra pateiktas. Įvertinus tai, kad 2020 m. birželio 17 d. elektroniniame laiške ieškovė piktinosi dėl jai teikiamos informacijos nepakankamumo, teigdama „tegu grindys būna tokio pat aukščio kaip ir vonioje, tai apie 1 cm, parašykit prašau, ką konkrečiai dėsit (koks bus sumuštinis), įdėkit prašau medžiagų aprašymus ir linkus, kur aš galėčiau susipažinti“, teismas nusprendė, kad priimdama sprendimą dėl pakloto keitimo Q. S. L. B., kurio plotis tik 1 mm, ieškovė negalėjo nesuvokti, kad tokio pločio grindys nesieks jos ankstesniame laiške nurodyto 1 cm (10 mm).

25.11.                      Teismas sutiko, kad ieškovės nurodoma CK 6.659 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas privalo įspėti užsakovą, kad užsakovo nurodymai dėl darbų atlikimo būdo sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, ir sustabdyti darbus, o rangovui nustačius, kad užsakovo nurodymai pakenks darbų kokybei, rangovas turi atsisakyti sutarties (CK 6.659 straipsnio 3 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju pastaroji norma atsakovei netaikytina, nes grindų aukščių atskirose Buto patalpose skirtumas nėra draudžiamas teisės aktais, o pakankamų įrodymų, jog šalys susitarė dėl griežtesnio reikalavimo nei nustatyta teisės aktuose, ieškovė bylai, kaip minėta, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ kalba tik apie durų slenksčių aukštį, kuris neturi viršyti 20 mm (210 punktas). 4 mm grindų aukščio skirtumo tarp skirtingų Buto patalpų kaip grindų įrengimo kokybės trūkumo pagal teisės aktų reikalavimus nepripažino ir ekspertas E. L. Ekspertizės akte.

25.12.                      Teismas pažymėjo, kad byloje surinktų įrodymų apskritai nepakanka nustatyti, kodėl tarp vonios ir prieškambario grindų Bute atsirado skirtumas, kas tokį skirtumą lėmė. Ieškovė teigia, kad jį lėmė tai, kad atsakovė Sutarties sudarymo metu pasiūlė jai po grindimis tiesti storesnį (kamštinį) nei vėliau patiestas paklotą, kuris, kaip teigia ieškovė, paaiškėjo, nėra tinkamas vinilo grindims. Tačiau byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, jog kamštinį paklotą ieškovei siūlė būtent atsakovė ir ji tai susiejo su grindų aukščio Bute vienodumo užtikrinimu. Pažymėjo, kad pasisakyti dėl aplinkybės, ar kamštinis paklotas apskritai tinkamas tiesti po vinilinėmis grindimis, teismas neturi pagrindo, nes tai neturi reikšmės nagrinėjamai bylai. Pirma, byloje surinktų duomenų nepakanka teigti, kad patiesus kamštinį paklotą tokio grindų aukščio Bute skirtumo neabejotinai būtų išvengta. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir ekspertas Ekspertizės akte negalėjo atsakyti į klausimus, kokios aukščių skirtumo atsiradimo priežastys, kokiu būdu reikėtų pašalinti vonios grindų ir prieškambario grindų aukščių skirtumus, kokia būtų vonios grindų lygio su prieškambario grindų lygiu suvienodinimo medžiagų vertė skaičiuojant pagal vidutinę rinkos kainą. Ekspertizės akte ekspertas apskritai pabrėžė, kad nesant projektinių sprendinių ekspertas negali atsakyti, ar yra galimybė suvienodinti vonios ir greta esančias grindis. Antra, byloje surinkti duomenų nepakanka teigti, kad ieškovės apsisprendimą keisti paklotą lėmė įrodymais pagrįstas kamštinio pakloto netinkamumas vinilo grindims, o ne kiti subjektyvūs ieškovės motyvai, tarp jų siekis apskritai įrengti Bute kitokias nei Sutartimi šalių sulygtas grindis. Pažymėjo, kad kamštinio pakloto netinkamumas vinilo grindims grindžiamas pačios ieškovės pasvarstymais jos rašytuose elektroniniuose laiškuose atsakovei, o ne patikimais, specialių žinių reikalaujančiais įrodymais. Tuo labiau, kad byloje nėra ir konkrečių duomenų apie ketintą tiesti kamštinį paklotą. Vien tai, kad kaip liudytojas byloje apklaustas E. Ž. teigė taip pat nurodęs ieškovei, kad toks paklotas nebus tinkamas, to nepakanka tokią aplinkybę nustatyti. Kaip matyti iš pateiktos susirašinėjimo medžiagos, atsakovė, bendraudama su ieškove elektroniniais laiškais, visą laiką laikėsi nuoseklios pozicijos, kad pasirinkti grindis ir jų paklotą turi pati ieškovė, dėl pakloto tinkamumo ji turi komunikuoti su pačiu gamintoju.

25.13.                      Teismas nurodė, kad ieškovės pozicijos nenuoseklumą liudija ir tai, kad ieškovė, skaičiuodama jos patirtinas pastarojo trūkumo šalinimo išlaidas, vertina ne poreikį paaukštinti grindis Buto patalpose, išskyrus vonią, bet perdaryti vonios Bute grindis. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad vonios ir prieškambario Bute grindų aukščio nesutapimą lėmė netinkamai įrengtos grindys vonioje. Pati ieškovė teigia, kad tokį nesutapimą lemia sprendiniai, susiję su Buto patalpų, išskyrus vonią, grindimis, tuo labiau, kad pagal Sutartyje nurodytus darbų etapus, šalių paaiškinimus, vinilo grindys Buto patalpose buvo klojamos paskiausiai, po to, kai buvo atlikti plytelių klijavimo vonios patalpoje darbai. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Todėl, teismo vertinimu, ir šiuo aspektu ieškovės prašomi priteisti nuostoliai (1 484,71 Eur su PVM dėl Buto prieškambario ir vonios patalpų grindų aukščio skirtumo) neatitinka CK reikalavimų, nustatytų atsakovės civilinės atsakomybės prievolei kilti.

25.14.                      Teismas vertindamas įrodymus dėl buto balkono plytelių klijavimo darbų, konstatavo, kad byloje nepakanka duomenų teigti esant tokiam Buto balkono grindų trūkumui kaip balkono plytelių sudėjimui nelygiai, nesilaikymo tam tikro horizontalumo. Byloje nėra duomenų, kad Buto balkono grindų horizontalumas (jų nuolydis nuo namo į išorę), jo dydis, balkono plytelių suklojimo lygumas neatitiktų tam tikrų teisės aktų ar šalių sulygtų griežtesnių nei teisės aktuose reglamentuotų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad išvada dėl Buto plytelių sudėjimo nelygiai, horizontalumo neišlaikymo Akte yra grindžiama dviem fotonuotraukomis, kurių padarymo aplinkybės neaiškios (jose nematoma, kokiu būdu padėtas matavimo prietaisas, matoma tik jo dalis), Akte nors ir minimos Lietuvos statybos taisykles ST 121895674:2008 „Apdailos darbai“, tokia išvada jų konkrečiomis nuostatomis neparemiama. Pažymėjo, kad šios taisyklės viešai nėra prieinamos, todėl, kokiu pagrindu ir aspektu Ž. P. jomis vadovaujasi, nėra aišku.

25.15.                      Teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti esant Buto balkono grindų trūkumą, apibrėžiamą kaip balkono plytelių dangos horizontalios plokštumos sandūros su lauko sienos vertikalia plokštuma netinkamą užsandarinimą. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad toks trūkumas buvo akivaizdus iki Sutarties nutraukimo. Net ir lyginant šio trūkumo išvaizdą, fiksuotą Akte, Ekspertizės akte, taip pat Buto apžiūros metu matyti, kad jis skiriasi, nes, kaip nurodė ekspertas Ekspertizės akte, jis ilgainiui didėja, plečiasi. Todėl teismas sutiko su ieškove, kad ieškovės teisė remtis juo kaip akivaizdžiu negali būti ribojama, nepaisant to, kad jo ieškovė kaip esančio nenurodė Akte 1, Akte 2, Akte 3.

25.16.                      Teismas pažymėjo, kad liudytojo E. Ž., kuris yra atsakovės darbuotojas, realiai kuravęs Darbų Bute atlikimą iš atsakovės pusės, paaiškinimų, įvertinus jo galimą suinteresuotumą, nepakanka nustatyti aplinkybę, jog ieškovė atsakovės buvo aiškiai įspėta apie grindjuostės reikšmę Buto balkono grindų įrengimo tinkamumui ir jos neįrengimo pasekmes. Tuo labiau, kad ieškovė tokius įspėjimus iš atsakovės darbuotojo E. Ž. gavusi kategoriškai neigia. Antra, nagrinėjamu atveju Ekspertizės akte konstatuotos aplinkybės aiškiai liudija, kad nesandarumas tarp balkono grindų ir vertikalios namo sienos plokštumos yra trūkumas, jis  daro įtaką ir ateityje vis labiau darys atsakovės atlikto Darbo tinkamumui. Todėl ieškovei net ir nesutikus dėl grindjuostės Buto balkone įrengimo po atsakovės atstovo E. Ž. įspėjimo, atsakovė negali būti atleidžiama nuo atsakomybės.

25.17.                      Teismas pažymėjo, kad ekspertas, įvertinęs jam pateiktus klausimus, taip pat nurodė, kad apžiūros metu nustatyta, kad siūlės tarp balkono grindų plytelių nėra tinkamai užsandarintos, matomi plyšiai, vietomis glaistas ištrupėjęs. Įvertinti šias aplinkybes teismo vykdytos Buto apžiūros metu galimybės nebuvo, nes Buto balkonas buvo apsnigtas, jį nuvalius buvo matyti, kad ties siūlėmis yra susidariusios sąnašos, kurios nusivalo. Bet kuriuo atveju abejoti tokių eksperto Ekspertizės akte nustatytų faktų pagrįstumu teismas neturi pagrindo, nes jie iliustruoti Ekspertizės akte esančiomis fotonuotraukomis. Taip pat ekspertas nurodė, kad apžiūros metu buvo fiksuota, kad balkono plytelės prie pagrindo priklijuotos netinkamai, tarp plytelių dangos ir pagrindo paliktos tuštumos, kurios nebuvo užpildytos klijais, tai buvo jaučiama tiek stuksint per balkono grindų dangą (jaučiamas garso pasikeitimas), tiek matoma vizualiai. Į šiuos tarpus lengvai patenka atmosferiniai krituliai ir esant temperatūriniams poveikiams balkono konstrukcija yra intensyviai ardoma. Įvertinti šias aplinkybes teismo vykdytos Buto apžiūros metu galimybės nebuvo, tačiau abejoti jomis, įvertinus tai pagrindžiančią Ekspertizės akte esančią fotonuotrauką (Buto apžiūros metu neturint atitinkamų priemonių šios vietos, įvertinus jos buvimo padėtį, slidumą balkone dėl sniego, apžiūrėti nebuvo galimybės), eksperto paaiškinimus, teismas neturi pakankamo pagrindo. Taip pat Ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad siūlės tarp plytelių nėra tolygios ir svyruoja nuo 1,5 mm iki 3 mm, tai fiksuota visame balkono plote, tai statybos darbų brokas. Įvertinti šias aplinkybes teismo vykdytos Buto apžiūros metu galimybės taip pat nebuvo, nes Buto balkonas buvo apsnigtas, jį nuvalius buvo matyti, kad ties siūlėmis yra susidariusios sąnašos, tai neleido įvertinti šių siūlių dydžių.

25.18.                      Teismas nurodė, kad ekspertas padarė išvadą, jog ištrupėjusio glaisto tarp plytelių plyšių priežastis yra netinkamai parinkta plytelių siūles sandarinanti medžiaga, kuri nėra elastinga ir atspari atmosferiniams poveikiams. Teismo vykdytos Buto apžiūros metu ekspertas nurodė, kad tuštumos po sudėtomis balkono plytelėmis yra netinkamas apdailos darbų rezultatas, nes klijai turi būti dedami per visą plytelės plokštumą. Ekspertizės akte ekspertas taip pat nurodė, kad siūlių tarp plytelių nelygumas taip pat yra statybos darbų trūkumas. Pažymėjo, kad ekspertas siūlių tarp plytelių Buto balkone ištrupėjimą, tarpų atsiradimą, tuštumų po plytelėmis ir siūlių nevienodumą pagrindė iš esmės tik turimomis specialiomis žiniomis, ne konkrečiais duomenimis (netinkamai parinktais konkrečiai klijais plytelėms klijuoti, siūlėms sandarinti, teisės aktais ar projektiniais dokumentais, atsakovės statybos taisyklėmis). Tačiau vien tai nesudaro pagrindo abejoti tokių eksperto išvadų pagrįstumu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos balkone naudotos medžiagos (klijai plytelėms kloti, glaistas siūlėms sandarinti) atitiko teisės aktų reikalavimus tokiems darbams atlikti, kad balkono plytelės Bute buvo klojamos klijais padengiant jas tolygiai, per visą plytelės plokštumą, o nuotraukoje fiksuota vieta yra tik pavienis atvejis, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad eksperto Ekspertizės akte nurodyti šie trūkumai buvo nulemti ne atsakovės atliktų darbų pagal Sutartį. Todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys pripažintas pagrįstu.

25.19.                      Teismas nurodė, kad remiantis Ekspertizės aktu šie trūkumai gali būti pašalinti tik demontavus esamas balkono dangos plyteles, pašalinus plytelių klijus, suklijavus balkono dangos plyteles, užsandarinus siūles tarp plytelių ir jungtis tarp horizontalios plytelių dangos plokštumos ir vertikalios lauko sienos plokštumos, tai, eksperto skaičiavimu, 2022 m. balandžio mėnesio kainų lygiu kainuotų 1 296,84 Eur su PVM. Todėl ši suma priteista ieškovei iš atsakovės kaip jos patirtinos atsakovės atliktų Darbų Bute trūkumų šalinimo išlaidos. 

25.20.                      Teismas pažymėjo, kad atsakovė, atsikirsdama į ieškovės ieškinį dalyje dėl balkone paklotų plytelių trūkumų, be kita ko, nurodė, kad plyteles balkonui išsirinko pati ieškovė, jos buvo nekalibruotos, dėl to nebuvo techninės galimybės jas sumontuoti (suklijuoti) išlaikant idealias geometrines plokštumas bei linijas, tam turėjo įtakos ir esantis balkono nuolydis. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymėjo, kad šie atsakovės argumentai niekaip nepagrindžia ieškovės ieškinio šioje dalyje nepagrįstumo. Pirma, bylai ieškovė pateikė pardavimo rezervavimą Nr. 8479 2020 m. gegužės 25 d.,  jame nurodytos Buto balkone klotos plytelės. Jose nurodytas jų pobūdis M 2 B PLYT AM TERAZZO MATT RECT 60x120, tačiau jokių duomenų, ar jos yra kalibruotos / nekalibruotos, nepateikta. Todėl šiai aplinkybei nustatyti byloje surinktų duomenų nepakanka. Antra, net jeigu pastarosios plytelės būtų nekalibruotos, tai atsakovės teigimu, reiškia, kad jos gali būti nelygiai išpjautos, išsilenkusios, tai rodė Buto apžiūros metu atsakovės darbuotojas E. Ž., tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos Darbus pagal Sutartį atlikti laikantis minimalių normatyvinių reikalavimų. Atsakovė nepateikė bylai jokių įrodymų, kurie leistų teismui teigti, kad nekalibruotas plyteles galima sutiesti paliekant tuštumas po jomis, galima daryti nevienodas siūles ar jas suklijuoti tokia medžiaga, kuri nepraėjus nė dvejiems metams ištrupėtų. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų sutikusi, jog siūlės tarp plytelių balkone būtų nelygios (CPK 178 straipsnis).

25.21.                      Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė nepagrįstai Sutarties bendrosios dalies 7.9 punktą, kuriame nurodyta, kad rangovas nėra atsakingas už Darbų trūkumus ar Darbų atlikimo uždelsimą, jei jie atsirado dėl užsakovo nurodymų vykdymo ar užsakovo ar trečiųjų asmenų (kitų užsakovo pasitelktų rangovų ir pan.) veikimo ar neveikimo, aiškina kaip šalių sulygtą pagrindą šalinti atsakovės kaip rangovės atsakomybę. Pirma, šios Sutarties sąlygos taikymo pagrindo – ieškovės nurodymo, atsakovė nepagrindžia įrodymais. Antra, rangos sutarties sąlygos, panaikinančios rangovo atsakomybę už tam tikrus trūkumus, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl rangovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.665 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nesilaikymas. Įvertinus tai, kad šalis saistė rangos teisiniai santykiai, kuriuose rangovas dar iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą informaciją, susijusią su darbų atlikimu (CK 6.645 straipsnio 1 dalis), o viso proceso metu bendradarbiauti su užsakovu (CK 6.659 straipsnis, 6.691 straipsnio 1 dalis), negalimumo tarp nekalibruotų plytelių įrengti vienodo dydžio siūles neatskleidimas ieškovei, jei toks negalimumas ir būtų įrodytas, to šiuo atveju nėra, bet kuriuo atveju vertintinas kaip pačios atsakovės didelis neatsargumas. Tuo labiau, kad šalis saistė vartojimo rangos teisiniai santykiai.

25.22.                      Teismas pažymėjo, kad nei ekspertas Ekspertizės akte, nei teismas, atlikdamas Buto apžiūrą, objektyviai nenustatė tokio atsakovės atliktų Darbų trūkumo kaip dažų dėmės Buto miegamajame. Kitas pretenzijas dėl Buto sienų ir lubų ieškovė pateikė atsakovei iš esmės po Sutarties nutraukimo, atsakovei pateikdama Ž. P. surašytą Aktą. Kaip minėta, jame buvo nustatyta, kad vidaus sienų ir lubų sandūrose fiksuotini įtrūkimai, lubose fiksuotini įtrūkimai, sienose fiksuotini nelygumai, vidaus sienų kampuose fiksuotini nenudažymai, vidaus sienų ir lubų sandūroje dažymas neatitinka estetinių reikalavimų. Ekspertizės akte ekspertas taip pat nustatė, kad apžiūros metu buvo fiksuoti gipso kartono statieji deformaciniai plyšiai, taip pat buvo fiksuoti deformaciniai plyšiai ties sienų ir lubų sandūromis, ties sandūromis su langais. Šie defektai fiksuoti visose Buto patalpose, Buto kadastrinių matavimo byloje pažymėtose indeksais 6-1, 6-2. Taip pat ekspertas konstatavo, kad apžiūros metu buvo fiksuota, kad lubų gipso kartono konstrukciją sudaro tik vienas gipso kartono sluoksnis, nors praktikoje pakabinamų gipso kartono lubų konstrukciją sudaro du gipso kartono plokščių sluoksniai. Taip pat ekspertas konstatavo, kad apžiūros metu buvo fiksuotos vietos, kurios galėtų būti traktuojamos kaip nekokybiško sienų glaistymo ir dažymo darbai, šie defektai buvo fiksuoti sienų kampuose, sienų kampai nėra lygūs, glaistas ištrupėjęs, matomi skilimai, jie nėra padengti dažų sluoksniu. Teismas, atlikdamas Buto apžiūrą, iš esmės įsitikino visų šių trūkumų, išskyrus sienose fiksuotų nelygumų, dažymo vidaus sienų ir lubų sandūroje neatitikimu estetiniams reikalavimams buvimo faktu, tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos. Teismas atkreipė dėmesį, kad tam tikrose nuotraukose įskilimai sienose nėra matomi aiškiai, tai susiję su darytų nuotraukų raiška, nors apžiūrint Butą jie tikrai buvo matomi plika akimi. Taigi teismui nekilo abejonių dėl anksčiau paminėtų trūkumų fakto.

25.23.                      Teismas nurodė, kad ekspertas tiek teismui vykdant Buto apžiūrą, tiek teismo posėdžio metu laikėsi vienareikšmiškos pozicijos, kad tai, jog pakabinamose lubose yra įrengtas tik vienas gipso kartono sluoksnis, yra laikytina atsakovės atliktų Darbų trūkumu, su kuo atsakovė nesutiko, nurodydama, kad praktikoje dažnai yra įrengiamas tik vienas gipso kartono sluoksnis pakabinamose lubose. Teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija nepagrįsta. Nors atsakovė tvirtino, kad praktikoje dažnai kabinamos ne dviejų, o vieno gipso kartono sluoksnio lubos, to ekspertas E. L. bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės neneigė, to, teismo vertinimu, nepakanka teigti, kad toks praktikoje galbūt pasitaikantis pakabinamų gipso kartono lubų įrengimo būdas gali būti savaime prilyginamas įprastai keliamiems reikalavimams bet kokioms gyvenamosiose patalpose pakabinamoms gipso kartono luboms. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, tai nurodė ir ekspertas Ekspertizės akte, matyti, kad atsakovė Bute įrenginėjo Knauf firmos lubas, bylai pateikė Knauf formos gipso kartono plokščių, siūlių armavimo juostų, mineralinės vatos, siūlių glaistymo, karkaso CD, UD profilių ir mechaninių tvirtinimo elementų eksploatacinių savybių deklaracijas. Viešai gamintojo Knauf skelbiamais duomenimis ekspertas Ekspertizės akte pagrindė, kad būtent Knauf pakabinamos gipso kartono lubų sistemos turėtų būti montuojamos iš dviejų gipso kartono sluoksnių. Įvertinus šiuos viešai gamintojo Knauf skelbiamus duomenis, teigti, kad Knauf tipo pakabinamos gipso kartono lubos atitinka įprastai tokios rūšies keliamus reikalavimus tuo atveju, jeigu montuojamas tik vienas gipso kartono sluoksnis, teismas neturi pakankamo pagrindo. Todėl vieno sluoksnio pakabinamų gipso kartono lubų sumontavimas Bute pripažintinas atsakovės Darbų pagal Sutartį trūkumu.

25.24.                      Teismui nekilo abejonių, kad sienų kampuose plika akimi matomi nenudažymai laikytini atsakovės atliktų Darbų pagal Sutartį trūkumais. Tą iš esmės pripažino ir atsakovė paaiškindama tik tai, kad tokie trūkumai yra atsiradę dėl to, kad sienų susidūrimai (kampai) papildomai buvo dengti silikono sluoksniu, prie kurio sunkiau limpa dažai, jie gali būti pašalinti sienų susidūrimus (kampus) uždažius papildomu dažų sluoksniu.

25.25.                      Teismas, vertindamas atsakovės argumentą, kad trūkumai, susiję su lubomis ir sienomis, negali būti laikomi jos atliktų Darbų trūkumais, nes byloje neįrodyta, kad jų atsiradimą lėmė netinkamai atsakovės atlikti Darbai, o ne kitos aplinkybės, sutinka, kad įtrūkimai sienoje virš miegamojo durų, taip pat įtrūkimai sienoje kambaryje ties ta siena, kur turėtų būti montuojama virtuvė, nelaikytini atsakovės atliktų Darbų trūkumu, nes ekspertas tiek Buto apžiūros metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad šie trūkumai, įvertinus jų pobūdį, sietini ne su atsakovės atliktais Darbais pagal Sutartį, o su įprastu namo judėjimu (sėdimu), jį pastačius. Tokia teismo eksperto išvada, teismo vertinimu, pagrįsta, be kita ko, įvertinus ir tai, kad, pavyzdžiui, skilimai sienoje virš miegamojo durų analogiškai išsidėstę tiek iš kambario, tiek iš miegamojo pusės, dėl to jie sietini su pačia siena, o ne jos apdailos darbais. Tuo tarpu teigti, kad įtrūkimai visame Bute ties lubų ir sienų sandūromis ar sienų įtrūkimai angokraščiuose ties langais nėra atsakovės atliktų Darbų trūkumai, teismas neturi pakankamo pagrindo. Nors Ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad tokių trūkumų atsiradimo priežastis gali būti įvairi (susijusi su technologiniais gipso kartono ar plokščių montavimo defektais, bendromis pastato deformacijomis – pamatų sėdimu, perdangos plokščių įlinkiais ir kt., skirtingu angokraščių ir PVC lango konstrukcijos deformatyvumu, skirtingu sienos medžiagiškumu), nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodyta, kad pastarųjų trūkumų priežastis sietina ne su atsakovės Darbų atlikimu, o su kitomis aplinkybėmis. Todėl ieškovei įrodžius minėtų Buto sienų ir lubų trūkumų faktą, o atsakovei pakankamais įrodymais nepagrindus, kad jų atsiradimo priežastis yra pačios ieškovės ar trečiųjų asmenų veiksmai ar normalus darbų nusidėvėjimas, atsakomybė dėl jų tenka atsakovei.

25.26.                      Teismas nurodė, kad ekspertas aprašydamas trūkumų, susijusių su lubomis ir sienomis, šalinimo išlaidas, nurodė, kad šalinant juos reiks sumontuoti antrą gipso kartono sluoksnį, taip pat vietose, kur deformacinis plyšys susiformavęs dėl skirtingų medžiagų skirtingo deformatyvumo ar kitų priežasčių, reikės suformuoti deformacinius plyšius juos užpildant tampria sandarinančia medžiaga ar imtis priemonių kitai priežasčiai pašalinti, atitinkamai perglaistyti ir perdažyti visą plokštumą, kurioje atlikti remonto darbai. Jeigu defektas buvo susiformavęs dviejų plokštumų sandūroje, tai turi būti perglaistomos ir perdažomos abi plokštumos. Įvertinus tai, kad Buto patalpose, Buto kadastrinių matavimų byloje pažymėtose 6-1, 6-2, įtrūkimai ties sandūra su lubomis yra visose sienose, vien tai, nevertinant kitų trūkumų, lems poreikį perglaistyti ir perdažyti abiejų šių patalpų sienas ir lubas, įskaitant angokraščius, o kadangi pakabinamos lubos yra įrengtos visose Buto patalpose, įskaitant vonią, lubos, įrengus antrą gipskartonio sluoksnį, turės būti perglaistomos ir perdažomos ir Buto vonios kambaryje. Ekspertas apskaičiavo, kad gipso kartono lubų įrengimo trūkumų šalinimo darbai 2022 m. balandžio mėn. kainomis kainuotų 817,33 Eur su PVM, angokraščių trūkumų šalinimo darbai – 107,24 Eur su PVM, o lubų ir sienų trūkumų šalinimo darbai – 2 519,93 Eur su PVM. Abejoti šių trūkumų šalinimo kaina, nurodyta eksperto Ekspertizės akte, teismas neturi pagrindo. Todėl ši ieškovės reikalavimo dalis patenkinta priteisiant iš atsakovės ieškovei 3 444,50 Eur.

25.27.                      Teismas sutiko, kad pagal CK 6.662 straipsnį užsakovas, priimdamas darbą, pastebėjęs darbų trūkumus, gali remtis trūkumų faktu tik tuo atveju, jeigu priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų šalinimo pareikšti vėliau (2 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbų trūkumų faktu, kuris galėjo būti nustatytas normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Tačiau teismas nesutinka, kad ši norma nagrinėjamu atveju šalina atsakovės atsakomybę už byloje nustatytus sienų ir lubų trūkumus. Pirma, sienų ir lubų visame Bute glaistymas ir dažymas bet kuriuo atveju sietinas tiek su tuo, kad visame Bute nebuvo įrengtas antras pakabinamų lubų gipso kartono sluoksnis, tiek su tuo, kad Buto kambariuose, plane pažymėtuose indeksais 6-1, 6-2, ties visų sienų ir lubų susikirtimais yra įtrūkimai. Vien tai lemia poreikį perglaistyti ir perdažyti visas sienas ir lubas Bute, tai pagrįstai nurodė ir ekspertas. Antra, byloje nėra įrodymų, kad pastarieji įtrūkimai sienų ir lubų susikirtimuose, taip pat įtrūkimai angokraščiuose jau buvo surašant Aktą 1, Aktą 2, Aktą 3, tačiau juose sąmoningai ieškovės nebuvo įrašyti kaip atsakovės atliktų Darbų trūkumai. Tokie įtrūkimai kaip esantys pirmą kartą buvo fiksuoti Ž. P. surašytame Akte. Todėl ta aplinkybė, kad nenudažymai sienų susikirtimuose tikrai turėjo būti surašant bent jau Aktą 3, negali būti pagrindu prašomus priteisti ieškovės nuostolius dėl poreikio perglaistyti ir perdažyti visas Buto sienas ir lubas pripažinti nepagrįstais.

25.28.                      Teismas nustatė, kad aplinkybės, jog vonios durų apvadai Bute sumontuoti netinkamai, nepriglausti prie sienos, fiksuotini tarpai, pirmą kartą buvo konstatuota Ž. P. Akte. Šią aplinkybę patvirtino ir ekspertas, nurodydamas, kad apžiūros metu fiksuota, kad durų apvadai sumontuoti netolygiai, paliekant nevienodus tarpus tarp apvadų ir sienos, vietomis durų apvadas prigulęs prie sienos, o vietomis likęs apie 2 mm tarpas. Taip pat papildomai Ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad durų apvado kampų sujungimas atliktas nekokybiškai – apvado elemento nupjovimas 45 laipsnių kampu atliktas nekokybiškai, todėl matomos atplaišos. Teismo vykdytos Buto apžiūros metu teismas įsitikino tuo, kad durų apvadas į vonios kambarį Bute yra sumontuotas netolygiai, todėl neturi pagrindo abejoti šio trūkumo faktu. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės atsikirtimai, kad šie tarpai galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių (Bute buvusios drėgmės, pastato judėjimo), nepagrįsti įrodymais, nors pareiga tokias aplinkybes įrodyti, kaip minėta anksčiau, tenka būtent atsakovei kaip rangovei. Tačiau eksperto nurodytas papildomas vonios durų apvado trūkumas dėl apvado elemento netinkamo nupjovimo teismui kelia abejones, nes gyvai apžiūrint duris jį įžiūrėti beveik neįmanoma. Jo nesimato ir teismo darytose fotonuotraukose Buto apžiūros metu. Tai leidžia konstatuoti jo mažareikšmiškumą, tolygų jo nebuvimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati ieškovė šio trūkumo – atplaišų ant apvado buvimo – nenurodė nė viename iš Darbų priėmimo–perdavimo aktų, tai tik patvirtina teismo išvadą dėl jo mažareikšmiškumo. Priešingu atveju teismas nagrinėjamu atveju turėtų remtis CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalimis, nes atplaišos nustatomos apžiūrint duris, o ne atliekant matavimus, todėl jos turėjo būti pastebėtos ieškovės ir nurodytos kaip atsakovės atliktų Darbų trūkumas surašant Darbų perdavimo–priėmimo aktus.

25.29.                      Teismas pažymėjo, kad ekspertas taip pat nurodė, kad apžiūros metu buvo fiksuotas vienas iš esminių elektros instaliacijos defektų – palaidi elektros laidų galai, kurie nebuvo izoliuoti. Šia aplinkybe teismas įsitikino ir Buto apžiūros metu. Teismui nekilo abejonių, kad elektros laidai, atlikus apdailos darbus, negali būti palikti palaidi, neizoliuoti. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad šis trūkumas buvo nustatytas tik eksperto Ekspertizės akte, kurį surašydamas ekspertas Butą apžiūrėjo pirmą kartą 2021 m. spalio 20 d., antrą kartą 2021 m. gruodžio 22 d., teismas neturi pakankamo pagrindo teigti, kad tai atsakovės atliktų Darbų trūkumai. Teismas pažymėjo, kad toks trūkumas nebuvo fiksuotas nė viename Darbų perdavimo–priėmimo akte, jis nebuvo fiksuotas ir Ž. P. surašytame Akte, tai, įvertinus tai, jog po Sutarties nutraukimo 2020 m. rugsėjo 3 d. atsakovės atstovai į Butą pateko pirmą kartą tik teismui atliekant Buto apžiūrą, leidžia konstatuoti, jog ieškovė pakankamais įrodymais neįrodė, kad neizoliuotus laidus paliko būtent atsakovė (CPK 178 straipsnis). Toks trūkumas yra matomas akivaizdžiai, jam nustatyti jokių matavimų, tyrimų atlikti nereikia, todėl jis iš karto turėjo būti pastebėtas ieškovės (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalis). Tuo labiau, kad, kaip ir nurodė liudytojas E. Ž. teismo vykdytos Buto apžiūros metu, ant laidų matyti izoliacijos likučiai.

25.30.                      Teismas įsitikino Buto apžiūros metu, kad vonios patalpoje Bute nekokybiškai sumontuota rozetė, nes ji nėra prigludusi prie sienos. To neneigė ir atsakovė, tačiau teigė, kad ją priglausti prie sienos trukdo šioje vietoje suklijuotos struktūrinės plytelės. Teismo vertinimu, toks atsakovės atsikirtimas nešalina jos atsakomybės dėl šio darbo atlikimo tinkamumo. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, vonios sienoje, kuri dengta struktūrinėmis plytelėmis, yra ir daugiau rozečių, dėl kurių sumontavimo tinkamumo ekspertas Ekspertizės akte jokių pastabų nenurodė.

25.31.                      Teismas pažymėjo, kad ieškovė, skaičiuodama jos patirtinus nuostolius dėl šių trūkumų šalinimo, remiasi Ekspertizės aktu, kuriame ekspertas nurodo, kad vonios kambario durų apvado permontavimo kaina, skaičiuojant pagal vidutinę rinkos vertę 2022 m. balandžio mėn., yra 571,60 Eur su PVM, o rozetės permontavimo kaina – atitinkamai 9,31 Eur su PVM. Teismui nekilo abejonių dėl eksperto nurodytos rozetės permontavimo kainos. Pažymėtina, kad pagal Ekspertizės akte esančią sąmatą „Rozetė“, joje nurodytą kainą sudaro ne pati rozetė, ką teigia atsakovė, o jos permontavimo darbai. Teigti, kad ji yra per didelė, nes galbūt tokį trūkumą galima pašalinti tik priveržus rozetę, ką nurodė atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas neturi pakankamo pagrindo. Šiuo aspektu atsakovės pozicija nenuosekli. Viena vertus, ji teigia, kad trūkumui ištaisyti pakanka rozetę priveržti, kita vertus, teigia, kad trūkumą lemia tai, kad siena, ant kurios ji sumontuota, yra nelygi. Tačiau teismui kilo pagrįstos abejonės dėl eksperto nurodytos durų apvadų permontavimo kainos. Ekspertizės akte pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Durų apvadai“ nurodyta, kad durų apvadų keitimo kainą 571,60 Eur su PVM sudaro darbas (61,60 Eur) ir medžiagos (349,18 Eur), papildomai priskaitant užsakovo rezervą (61,62 Eur) ir PVM (99,20 Eur). Tačiau įrodymų, kad permontuojant apvadus bus būtina keisti juos pačius, byloje nėra, todėl, teismo vertinimu, ši suma mažintina iki 100 Eur. Teismas šią išvadą grindžia ir visiškai pagrįstu atsakovės pastebėjimu, kad pagal Sutartį dvejų durų sumontavimas Bute kainavo 716,40 Eur (115 Eur darbas + 46 Eur pagalbinės medžiagos + 431,07 Eur pagrindinės medžiagos + PVM), iš kurių vien darbas su pagalbinėmis medžiagomis 194,81 Eur, o dvejos durys su apvadais – 521,60 Eur (UAB „Tiktora“ 2020 m. liepos 24 d. PVM sąskaita faktūra serija TIK Nr. 4348). Tai taip pat pagrindžia eksperto nurodytos Ekspertizės akte vienų durų apvado keitimo kainos nepagrįstumą. Taigi šis ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 109,31 Eur (100 Eur + 9,31 Eur) jos patirtinų nuostolių dėl kitų darbų trūkumų.

25.32.                      Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodo, kad atsakovė Galutinėje sąmatoje nepagrįstai plytelių klijavimo darbų kiekį padidino iki 20 kv. m. Tokius argumentus ieškovė grindžia eksperto Ekspertizės akte konstatuota faktine aplinkybe, kad vonios sienų, išklijuotų plytelėmis, plotas yra lygus tik 12,94 kv. m. Teismas, vertindamas šią eksperto Ekspertizės akte konstatuotą aplinkybę, pažymėjo, kad ji stokoja pagrįstumo. Ekspertizės akte, skaičiuodamas faktiškai plytelėmis išklotą kiekį, ekspertas nurodo skaičiuojantis tris plytelėmis išklotas sienas pagal Buto kadastrinio matavimo bylą, atimdamas vonios užimamą ir durų užimamą plotą, pridėdamas tualeto bakelio aptaisymo plytelėmis papildomą plotą. Tačiau ekspertas niekaip nepagrindžia, kokiu pagrindu jis atima vonios užimamą plotą, akivaizdžiai neskaičiuoja angokraščių užimamo ploto, nors pats nurodo, kad jie yra apklijuoti plytelėmis, taip pat vonios krašto aptaisymo plytelėmis ploto. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sutarties sąlygos leidžia spręsti, kad plytelių klijavimo darbai vonioje buvo daryti anksčiau (II Darbų etapas) nei Buto vonios patalpoje buvo įrengta vonia (III Darbų etapas), todėl teigti, kad už vonios plytelės nebuvo montuotos, teismas neturi pakankamo pagrindo. Tokias aplinkybes paneigė ir teismo vykdytos apžiūros metu dalyvavęs liudytojas E. Ž.. Todėl teigti, kad Galutinėje sąmatoje nepagrįstai yra nurodytas 20 kv. m darbų ir pagalbinių medžiagų plytelėms Buto vonioje suklijuoti kiekis, teismas neturi pakankamo pagrindo. Teismas pažymėjo, jog nėra suprantama, dėl kokių priežasčių ieškovė prašo sumažinti ir pagrindinių medžiagų kiekį, nes plytelių vonios sienoms suma (181 Eur be PVM) Galutinėje sąskaitoje nustatyta iš esmės pagal tiekėjo išrašytą sąskaitą faktūrą – UAB „K. S. Lithuania“ 2020 m. gegužės 12 d. PVM sąskaita faktūra,  serija SS Nr. 32344972540, ir, be kita ko, yra žymiai mažesnė nei suma, nurodyta pradinėje sąmatoje (280,06 Eur be PVM).

25.33.                      Teismas pažymėjo, jog ieškovė nurodo, kad atsakovė Galutinėje sąmatoje nepagrįstai padidino taip pat siūlių glaisto ir silikono kiekį iki 33 kv. m. Tokius argumentus ieškovė ir vėl grindžia eksperto Ekspertizės akte konstatuota faktine aplinkybe, kad bendras Buto vonios dekoru ar plytelėmis išklijuotas sienų ir grindų plotas, kurių plytelės buvo užglaistytos ar užpildytos silikonu, yra 22,39 kv. m (3,18 kv. m grindų plotas vonioje, išklijuotas plytelėmis, 6,27 kv. m sienų plotas, išklijuotas dekoru, 12,94 kv. m sienų plotas, išklijuotas plytelėmis). Teismas su šiuo argumentu negali sutikti jau dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, susijusių su vonios sienos, padengtos plytelėmis ar dekoruotomis plytelėmis, kiekiu. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė neįvertina to, kad teikdamas argumentus ekspertas daro prielaidą, kad po vonia plytelės nėra suklijuotos, dėl to jis pradinėje sąmatoje nurodytą 4,46 kv. m kiekį sumažina iki 3,18 kv. m. Kaip minėta, teismo vykdytos Buto apžiūros metu liudytojas E. Ž. patvirtino, kad plytelės vonioje patiestos ir po vonia, tą liudija ir Sutartyje nurodytas darbų eiliškumas. Todėl sutikti su šiuo ieškovės argumentu teismas taip pat neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad Galutinėje sąmatoje vonios grindų, padengtų plytelėmis, kiekis yra sumažėjęs iki 4,3 kv. m.

25.34.                      Teismas nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl permokėtos sumos už siūlių glaistą ir silikoną, mano esant pagrindą atkreipti dėmesį dar į tai, kad Lokalinėje sąmatoje siūlių glaisto ir silikono kiekis (28 kv. m) sudarė sumą plytelėmis numatomų apklijuoti sienų ir grindų kiekio (4,42 kv. m + 16,20 kv. m). Galutinėje sąmatoje nurodomas siūlių glaisto ir silikono kiekis (33 kv. m) yra didesnis nei plytelėmis apklijuotų sienų ir grindų kiekis (4,3 kv. m + 20 kv. m), tačiau lygus plytelėmis apklijuotų sienų, grindų ir balkono grindų kiekiui (4,3 kv. m + 20 kv. m + 8,70 kv. m). Byloje nustatyta, kad siūlių glaistas buvo dėtas ir įrengiant balkono grindis, tai , teismo vertinimu, aiškiai pagrindžia šio kiekio išaugimą iki 33 kv. m.

25.35.                      Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat nurodo, kad Galutinėje sąmatoje nepagrįstai padidintas sienų glaistymo ir dažymo kiekis iki 105 kv. m. Tokį argumentą atsakovė ir vėl grindžia Ekspertizės aktu, kuriame ekspertas nurodo, kad bendras nuglaistytų ir nudažytų sienų Buto patalpose, Buto kadastrinių matavimų byloje pažymėtose 6-1, 6-2, plotas yra 76,97 kv. m, atėmus langų ir durų plotą. Teismas, vertindamas šią eksperto išvadą, konstatuoja, kad ji stokoja pagrįstumo, nes joje nėra nurodoma, kaip konkrečiai ekspertas tokį kiekį apskaičiuoja. Teismas įvertino ir atsakovės nurodytą pagrįstą argumentą, kad tame pačiame Ekspertizės akte pateikdamas lokalines sąmatas, kuriose skaičiuojamos sumos, reikalingos nustatytiems Darbų trūkumams pašalinti, pats ekspertas nurodo jau kitus kiekius: 80,80 kv. m visų Buto sienų, reikalingų glaistymo ir dažymo, 4,75 kv. m angokraščių, kuriuose nustatyti įtrūkimai (jie nustatyti viename Buto kambaryje). Be to, teismas negalėjo neįvertinti ir to, jog byloje esantys įrodymai liudija, kad Bute buvo glaistytos ir dažytos ne tik sienos ir lubos, bet ir kaktos, tačiau kaktų kiekis nei pradinėje, nei galutinėje sąmatoje nėra išskirtas, tuo tarpu jis pagal Ekspertizės aktą sudaro net 24,30 kv. m pagal eksperto skaičiavimą. Todėl ir ši ieškovės ieškinio dalis pripažinta nepagrįsta.

25.36.                      Teismas nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentu, kad turėtų būti mažinamas įsigytų 26 litrų dažų sienoms kiekis, nes dažai ir jų kiekis šalių buvo sulygti kaip pagrindinė medžiaga, sudarant Sutartį. Sutartimi šalys sulygo, jog pagrindinių medžiagų kaina, ne kiekis bus perskaičiuojama pagal prekių tiekėjų išrašytas sąskaitas. Galutinėje sąmatoje nurodytos dažų kainos už litrą (7 Eur plius PVM) ieškovė neginčija, ginčydama tik dažų kiekį. Pagal CK 6.654 straipsnį tuo atveju, kai rangovo faktinės išlaidos yra mažesnės negu numatyta nustatant atliekamų darbų kainą, rangovui išlieka teisė gauti atlyginimą, numatytą rangos sutartyje, jeigu užsakovas neįrodo, kad ekonomija turėjo neigiamos įtakos sutartyje numatytai darbo kokybei. Ieškovė byloje neįrodė nei aplinkybės, kad atsakovė dažus sutaupė, nei aplinkybės, kad dėl to nukentėjo atsakovės atliktų Darbų kokybė. Sutartyje, be kita ko, šalys, aptardamos Galutinės kainos perskaičiavimą, aptarė tik Sutarties kainos padidėjimo pasekmes.

25.37.                      Teismas pažymėjo, kad ieškovė teigia, kad atsakovė Galutinėje sąmatoje nepagrįstai nurodo išlaidas, susijusias su plytelių pjovimu 45 laipsnių kampu ir hidroizoliacijos įrengimu Buto vonioje. Tokias aplinkybes ieškovė grindžia Ekspertizės aktu, kuriame ekspertas konstatavo, kad apžiūros metu nebuvo fiksuotos vietos, kuriose buvo atliktas plytelių pjovimas 45 laipsnių kampu, WC-vonios patalpose plokštumų, kurios padengtos plytelėmis, išoriniai kampai įrengti taip, kad plytelės savo vidiniu kampu yra priglaustos viena prie kitos, o pats kampas yra užglaistytas. Ekspertizės akte ekspertas taip pat nurodė, kad ekspertizei nėra pateikti duomenis, kad hidroizoliacija Buto vonioje yra įrengta. Vertinant šiuos Ekspertizės akte esančius duomenis, pirmiausia teismas pažymėjo, kad teismo vykdytos Buto apžiūros metu ekspertas pripažino padaręs klaidą Ekspertizės akte ir patvirtino, kad Buto vonioje buvo atlikti plytelių pjovimo 45 laipsnių kampu darbai (pvz., bakelio paslėpimo montavimas). Teismo vykdytos Buto apžiūros, taip pat teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino ir tai, kad tam, jog būtų galima patikrinti, ar vonios patalpoje yra įrengta hidroizoliacija, būtina ardyti vonios grindis, todėl atsakyti, ar hidroizoliacija įrengta ar ne, jis neturi galimybės. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia pastarojo ieškovės ieškinio argumento pagrįstumą. Ši ieškovės ieškinio dalis traktuotina kaip ieškovės atsakovei reiškiamas reikalavimas, sietinas su atsakovės atliktų Darbų trūkumais, o ne su Darbų kainos apskaičiavimo po Darbų atlikimo pagrįstumu, nes pastarieji darbai kaip atliktini šalių buvo sulygti Sutartimi. Todėl įrodyti Sutartimi sulygtų Darbų trūkumus, kad atsakovė neatliko plytelių pjovimo 45 laipsnių kampu, neįrengė hidroizoliacijos, pareigą turi ieškovė, ne atsakovė. Ieškovei neįrodžius trūkumo fakto, to pakanka šią ieškovės ieškinio dalį pripažinti nepagrįsta. Grįsdama šį ieškinio argumentą, ieškovė apeliavo ir į tai, kad ieškovė paslėptus darbus turėjo įforminti dokumentais – pildyti statybos darbų žurnalą. Teismas su šiuo argumentu nesutiko. Byloje nėra duomenų, kad namas, kuriame yra Butas, buvo statomas pagal techninį projektą su baigta daugiabučio gyvenamojo namo apdaila. Priešingai, šalių nurodytos Sutarties pasirašymo aplinkybės, kurių metu ieškovė atsakovei neperdavė jokių dokumentų, kuriais vadovaudamasi atsakovė turėjo įrengti Buto apdailą, ieškovės pateikta Buto pirkimo–pardavimo sutartis leidžia tikėtinai spręsti, kad Buto vidaus apdaila nebuvo namo techninio projekto dalimi. Tik jai esant namo techninio projekto dalimi, ieškovė galėtų iš atsakovės kaip rangovės reikalauti pildyti statybos darbų žurnalą.

25.38.                      Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas sumažinti kainą kaip toks apskritai gali būti reiškiamas tik iki sutarties su rangovu nutraukimo, o ne ją nutraukus. Trumpai pažymėtina, kad ieškovės argumentas dėl hidroizoliacijos kiekio – 8,5 kv. m neaiškumo esminės reikšmės šiam ginčui teisingai išnagrinėti neturi. Lyginant Lokalinę sąmatą ir Galutinę sąmatą hidroizoliacijos kiekis ne padidėjo, o sumažėjo nuo 13 kv. m. Kita vertus, bylai pateikti atsakovės įrodymai liudija, kad atsakovė tiesė K. F. hidroizoliaciją. Pagal viešai prieinamus duomenis https://www.kiilto.lt/produktas/fibergum/ ši hidroizoliacija tiesiama dviem sluoksniais (8,5 kv. m tai atitinka 4,3 kv. m x 2).

25.39.                      Teismas sutiko su tuo, kad atsakovė nepagrįstai Galutinėje sąmatoje apskaičiavo 695,75 Eur sumą už objekto techninę priežiūrą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad objekto techninė priežiūra taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, galiojusio Sutarties sudarymo metu, 2 straipsnio 76, 78 dalyse, ieškovei nebuvo ir negalėjo būti būtent atsakovės teikiama (Statybos įstatymo 18 straipsnio 8 dalies 3 punktas). Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad, sudarant Sutartį, jos Lokalinėje sąmatoje nurodytą paslaugą – objekto techninę priežiūrą – ieškovė galėjo ir turėjo suprasti kitaip, kartu kaip pačiai atsakovei kaip rangovei tenkančių funkcijų vykdymą (bendrą Bute vykdomą priežiūrą, vykdomų darbų kuravimą ar pan.). Byloje nėra duomenų, kad už tai, kas pagal Sutartį ir taip tenka atsakovei, ji dar būtų sutikusi mokėti papildomą mokestį, įvardytą objekto technine priežiūra.

25.40.                      Teismas nurodė, kad byloje tarp šalių nėra ginčo, kad spintelė su LED apšvietimu jos montavimo metu buvo apgadinta. Tą liudija tiek Aktas, tiek Ekspertizės aktas, tuo įsitikino teismas ir Buto apžiūros metu. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovė Bute įrengė ne jos užsakytą, o kitokį rankšluosčių džiovintuvą. Ieškovė 2020 m. gegužės 28 d. išreiškė valią pakeisti rankšluosčių džiovintuvą iš lenkto į tiesų, kurio modelis Zehnder (duomenys neskelbtini), o atsakovė, atsakydama į šį laišką, patvirtino galimybes tai padaryti, nurodė, kad jis keliaus apie 4–5 savaites, tai ieškovei tiko. Ieškovės užsakytas rankšluosčių džiovintuvas buvo tiesus, o sumontuotas išlenktas, tai ieškovei netinka dėl papildomo ploto vonioje užėmimo. Šias aplinkybes atsakovė pripažino tiek Akte 3, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Tarp šalių yra ginčas tik dėl to, ar ieškovė pagrįstai prašo už tai priteisti iš atsakovės nuostolius. Byloje nėra duomenų, kad už šias prekes atsakovė yra atsiskaičiusi, todėl spręsti dėl ieškovės patirtų nuostolių, kuriuos sudaro rankšluosčio džiovintuvo, jo montavimo kaina, taip pat spintelės su LED apšvietimu, jos montavimo, įskaitant papildomas išlaidas, kaina, teismas neturi pagrindo. Šios aplinkybės vertintinos sprendžiant atsakovės pateikto priešieškinio pagrįstumą. Tačiau, įvertinęs tai, kad pagal CK 6.363 straipsnio 8 dalį netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui, teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės reikalavimą, kuriuo ji prašo įpareigoti atsakovę išmontuoti Buto vonios kambaryje esantį rankšluosčių džiovintuvą ir spintelę su LED apšvietimu ir juos išvežti.

25.41.                      Teismas pažymėjo, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su grindų aukščių Bute neatitikimu, atlyginimo priteisimo, nurodė ir tai, kad į šių nuostolių sumą įskaičiuotina ir vertė vonios sienos plytelių, jų suklijavimo, tai neteko prasmės dėl to, kad atsakovė nepakeitė rankšluosčių džiovintuvo ir spintelės su LED apšvietimu tinkamais. Teismas, pasisakydamas dėl šio ieškovės argumento, pirmiausia pažymėjo, kad byloje apskritai nėra jokių duomenų, kad kurios nors plytelės buvo sugadintos. Pagal rankšluosčių džiovintuvo instrukciją, pateiktą atsakovės, jis montuojamas padarant sienoje keturias skylutes laikikliams. Kokiu būdu montuota spintelė, byloje duomenų apskritai nėra. Kita vertus, šis ieškovės argumentas, kaip ir argumentas dėl LED sumontavimo lubų kaktose, teigiant, jog tai neteko prasmės, negali būti pagrindu reikalauti nuostolių atlyginimo. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kiek kainuos atsiradusių skylių užtaisymo, naujų LED sumontavimo lubose darbai, tai galėtų būti reikalavimo dėl nuostolių priteisimo pagrindu. Ieškovė šioje byloje ydingai prašo kaip nuostolius priteisti tai, kas atsakovės buvo padaryta pagal Sutartį. Teismo vertinimu, tokie argumentai galėtų būti pagrindu reikšti reikalavimus dėl kainos sumažinimo tik iki Sutarties nutraukimo, o ne ją nutraukus. Kaip teisingai pažymi procesiniuose dokumentuose atsakovė, įstatymas nesuteikia galimybės užsakovui, rangovui darbus pagal rangos sutartį atlikus nekokybiškai, savo teises ginti naudojant iš karto kelis iš įstatyme leidžiamų užsakovo teisių gynybos būdų.

25.42.                      Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovę išmontuoti ir išvežti Buto vonios patalpoje sumontuotą vonią, nes jai nebuvo pateikti jos įsigijimo dokumentai. Teismo vertinimu, šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad vonios įsigijimas, priešingai nei rankšluosčių džiovintuvo ar spintelės įsigijimas, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip atskiros prekės pirkimas–pardavimas, nes vonia buvo būtina tam, jog Buto apdailos darbai būtų vertinami kaip tinkamai atlikti. Todėl vonios įrengimas, įskaitant pačią vonią kaip medžiagą ar įrenginį, priskirtinas Buto apdailos darbams, o dėl jos teisių pažeidimų šioje dalyje, įrengiant vonią ne pagal Sutarties sąlygas, turi būti sprendžiama taikant rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Nei CK 6.665 straipsnis, nei CK 6.678 straipsnis, nei CK 6.695 straipsnis nenumato tokio užsakovo pažeistų teisių gynybos būdo rangos teisiniuose santykiuose kaip įpareigojimo pasiimti medžiagas ar įrenginius, kuriomis rangovas atliko šalių sutartimi sulygtus rangos darbus. Todėl vien dėl to ši ieškovės reikalavimo dalis pripažinta nepagrįsta.

25.43.                      Teismas pažymėjo ir tai, kad Sutartimi šalys sulygo, kad vonią, reikalingą vonios patalpai Bute įrengti, įgis atsakovė. Galutinėje sąmatoje jos kaina mažesnė (299 Eur su PVM) nei Lokalinėje sąmatoje (340 Eur su PVM). Pagal CK 6.647 straipsnį rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. Rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė vonią Bute įrengė. Nors bylai nėra pateikti jos įsigijimo dokumentai, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ši vonia neatitinka įprastinių voniai keliamų reikalavimų. Pareiga tai įrodyti tenka ieškovei. Todėl ir šiuo aspektu ši ieškovės ieškinio dalis pripažinta nepagrįsta.

25.44.                      Teismo vertinimu, dėl atsakovės netinkamai atliktų Darbų pagal Sutartį ieškovė turėjo papildomų išlaidų. Tai pagrindžia ta aplinkybė, kad pirmo Darbų priėmimo–perdavimo akto surašymo metu 2020 m. liepos 31 d. buvo nustatyti atsakovės atliktų Darbų trūkumai, kuriuos atsakovė nors ir šalino tiek iki, tiek po Akto 3 pasirašymo, bet iki Sutarties nutraukimo 2020 m. rugsėjo 3 d.  iki galo nepašalino. Todėl sutiko, kad ieškovės patirtos išlaidos už poreikį nuomotis kitas patalpas gyvenimui, iki atsakovė pašalins jos atliktų Darbų trūkumus, tai apėmė iš esmės vieno mėnesio laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d., yra pagrįstos ir nulemtos atsakovės netinkamai atliktų Darbų pagal Sutartį.

25.45.                      Teismas nurodė, kad ieškovės patirtos kito buto nuomos išlaidos už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., taip pat nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. spalio 12 d. nagrinėjamu atveju negali būti siejamos su atsakovės neteisėtais veiksmais. Kaip minėta, Sutartimi šalys sulygo preliminarią Darbų atlikimo datą, taip pat nustatė, kad rangovas nėra atsakingas už Darbų atlikimo uždelsimą, jeigu jie atsirado dėl užsakovo nurodymų vykdymo ar užsakovo ar trečiųjų asmenų veikimo / neveikimo (Sutarties 7.9 punktas). Byloje nustačius, kad Darbų neatlikimą iki 2020 m. birželio 15 d. lėmė pačios ieškovės keičiami sprendimai dėl grindų Bute įrengimo, tai atitinkamai lėmė ir kitų darbų vėlavimą, atsakomybę dėl to priskirti atsakovei teismas neturi pakankamo pagrindo. CK 6.221 straipsnis numato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Todėl, ieškovei Sutartį su atsakove nutraukus 2020 m. rugsėjo 3 d., o kartu pačiai nusprendus neįleisti atsakovės į Butą juos taisyti, sieti jos patirtas išlaidas kito buto nuomai už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. spalio 12 d. su atsakovės kokiais nors neteisėtais veiksmais teismas neturi pakankamo pagrindo. Todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 450 Eur nuostolių atlyginimą.

25.46.                      Teismas pažymėjo, jog nesutinka su atsakovės argumentu, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. ieškovė turėjo galimybę naudotis Butu. Tokią galimybę ieškovė būtų turėjusi, jeigu šalys būtų sudariusios Galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuris būtų ir Buto perdavimo ieškovei dokumentas (Sutarties bendrosios dalies 7.10 punktas). To nesant, atsakovė spręsti, jog ieškovė galėjo  visiškai naudotis Butu atsakovei ir toliau šalinant jos atliktų Darbų trūkumus, nurodytus Akte 1, Akte 2, Akte 3, neturi pagrindo.

25.47.                      Teismas nustatė, kad ieškovė Sutartį su atsakove nutraukė, Darbus pagal Sutartį atsakovei bebaigiant atlikti. Nors byloje nustatyta, kad atsakovės Darbai galutiniu Darbų perdavimo–priėmimo aktu priimti nebuvo, ieškovei nustačius atsakovės atliktų Darbų trūkumus, kurių ji neištaisė per papildomą terminą, tai neatleidžia ieškovės nuo pareigos atsiskaityti už Sutarties nutraukimo metu atsakovės faktiškai atliktus darbus. Atsakovė jos prašomą priteisti sumą skaičiuoja iš Galutinės sąmatos 18 186,86 Eur atimdama iš ieškovės gautą 14 600 Eur sumą (18 186,86 Eur – 14 600 Eur). Atėmus šias sumas gaunasi šiek tiek mažesnė suma – 3 586,86 Eur – nei atsakovės prašoma priteisti 3 586,89 Eur suma. Teismui pateikta Galutinė sąmata patvirtina tai, kad į šią sumą įeina ir tie darbai ar prekės, už kuriuos ieškovė atsiskaityti su atsakove neturi pareigos, apie tai teismas jau pasisakė šiame sprendime, t. y. 695,75 Eur mokestis už objekto techninę priežiūrą, 478,88 Eur už rankšluosčių džiovintuvą ir jo sumontavimą, 135,51 Eur už spintelę su veidrodiniu LED apšvietimu ir jos sumontavimą, iš viso 1 310,14 Eur. Todėl šia suma sumažinta atsakovei iš ieškovės priteista suma už faktiškai jos atliktus Darbus Sutarties nutraukimo momentui. Įvertinus tai, atsakovės priešieškinio dalis dėl skolos priteisimo tenkintas iš dalies, priteisiant atsakovei iš ieškovės 2 276,72 Eur sumą už faktiškai ieškovės atliktus Darbus.

25.48.                      Teismas nurodė, kad atsakovė delspinigius ieškovei skaičiuoja nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d., kai šalys sudarė Aktą 2, kurį atsakovė vertina galutiniu Darbų perdavimo–priėmimo aktu. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktas negali būti laikomas galutiniu Darbų perdavimo–priėmimo aktu, todėl, įvertinus tai, kad paskutinį mokėjimą šalys sulygo atlikti per 5 dienas nuo galutinio Darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos (Sutarties bendrosios dalies 3.1 punktas, Sutarties bendrosios dalies 4.2.4 punktas), konstatuota, kad delspinigius nuo šios dienos atsakovė skaičiuoja ieškovei nepagrįstai.

25.49.                      Teismas pažymėjo, kad Sutartimi šalys sulygo, kad, kilus ginčui dėl Darbų kokybės ar apimties, šalys privalo pasirašyti tarpinį atliktų Darbų perdavimo–priėmimo aktą dėl dalies darbų, dėl kurios atlikimo ginčo nėra, ir užsakovas privalo už šiuos darbus visiškai ir laiku atsiskaityti. Įvertinus tai, kad ieškovė Sutartį su atsakove nutraukė 2020 m. rugsėjo 3 d., šalys turėjo vykdyti šią pareigą, tačiau ieškovė ginčą spręsti taikiai ir (ar) apmokėti atsakovės ieškovei 2020 m. rugsėjo 4 d. pateiktą sąskaitą už visus atsakovės atliktus darbus pagal Sutartį bent iš dalies atsisakė. Byloje nustatyta, kad Sutartimi sulygtą Galutinę sąmatą su atitinkamai patikslinta PVM sąskaita faktūra Nr. CAPAPD000268/4 atsakovė ieškovei pateikė tik 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu. Todėl skaičiuoti delspinigius ieškovei atsakovė turi pagrindą tik nuo 2020 m. spalio 3 d (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Laikotarpį nuo 2020 m. spalio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. sudaro 39 dienos, todėl atsakovei iš ieškovės už vėlavimą vykdyti prievolę apmokėti už faktiškai atliktus Darbus pagal Sutartį, Sutartį atsakovei nutraukus, priteista 17,76 Eur (2 276,72 Eur x 0,02/10 x 39 dienos) delspinigių.

25.50.                      Teismas nurodė, kad remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, šalims vienai iš kitos priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo: ieškovei priteista nuo 5 300,65 Eur (1 296,84 Eur + 3 444,50 Eur + 109,31 Eur + 450 Eur) sumos nuo 2020 m. spalio 19 d., o atsakovei nuo 2 294,48 Eur (2 276,72 Eur + 17,76 Eur) sumos nuo 2020 m. lapkričio 18 d. (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

25.51.                      Teismas pažymėjo, jog, ieškovei prašant, nustatytas terminas ieškovės patenkintam neturtiniam reikalavimui įvykdyti (CPK 271 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nurodytas 2 savaičių terminas bus pakankamas šiai teismo sprendimo daliai įvykdyti, įvertinus būtinų atlikti darbų pobūdį ir kiekį.

25.52.                      Teismas nustatė, kad ieškovė iš viso patyrė 12 703,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė 7 668,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo kvestionuoti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, išskyrus ieškovės patirtas 230 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su įrodymų rinkimu. Teismo vertinimu, šios išlaidos nepriskirtinos bylinėjimosi išlaidoms, nes jos patirtos ne bylos nagrinėjimo teisme metu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Dėl jų ieškovė gali reikšti materialinį teisinį reikalavimą įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad ieškovės turtinis reikalavimas buvo patenkintas 44,53/100 dalimi (5 300,65 Eur x 100/ 11 904,50 Eur), neturtinis reikalavimas 66,66/100 dalimi (2/3), iš viso ieškovės ieškinys patenkintas 55,60/100 dalimi ((44,53/100+66,66/100) /2). Atsakovės reikalavimas patenkintas 62,84/100 dalimi (2 294,48 Eur x 100/ 3 651,42 Eur). Kadangi atsakovės priešieškinis buvo atmestas 37,16/100 dalimi (100/100 - 62,84/100), ieškovė šią bylą laimėjo 46,38/100 dalimi ((55,60/100 + 37,16/100) /2). Kadangi ieškovės ieškinys buvo atmestas 44,40/100 dalimi (100/100 – 55,60/100), atsakovė laimėjo šią bylą 53,62/100 dalimi ((62,84/100 + 44,40/100) /2). Atitinkamai skirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei iš atsakovės priteistos 69,99 Eur žyminio mokesčio išlaidos už neturtinį reikalavimą (105 Eur x 66,66/100), 119,34 Eur žyminio mokesčio išlaidos už turtinį reikalavimą (268 Eur x 44,53/100), 5 611,98 Eur už kitas bylinėjimosi išlaidas (12 100 x 46,38/100). Iš viso 5 801,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei iš ieškovės priteistos 51,53 Eur žyminio mokesčio išlaidos (82 Eur x 62,84/100), 4 067,99 Eur už kitas bylinėjimosi išlaidas (7 586,70 Eur x 53,62/100). Iš viso 4 119,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

26.       Ieškovė (toliau – ir apeliantė 1) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti tą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl nuostolių, susijusių su darbų trūkumų šalinimu, papildomų nuostolių priteisimo, vonios išmontavimu, priešieškinio tenkinimu iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

26.1.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė buto apdailos darbų trūkumu grindų aukščio skirtumo ir nepriteisė prašomos sumos šiam trūkumui ištaisyti, kadangi Sutartyje nėra sąlygos, susitarimo, kad bute, įrengus grindis, grindų aukštis tarp patalpų gali būti skirtingas, todėl negalima daryti prielaidos, kad ieškovė galėjo tikėtis skirtingo grindų aukščio. Mano, kad dėl rangovės konsultanto klaidinančios informacijos apie grindų paklotą, tinkamą kloti po viniline danga, atsirado aukščių skirtumas tarp vonios ir kambario grindų.

26.2.                      Nurodo, kad, nuėmus džiovintuvą ir spintelę, sienoje liks sugadintos plytelės, nes jose išgręžtos skylės džiovintuvui ir spintelei pakabinti. Dėl to ieškovė prašo priteisti atitinkamus nuostolius dėl dekoratyvinių plytelių sugadinimo, kai bus nuimtas džiovintuvas ir spintelė. Pirmosios instancijos teismui nusprendus išmontuoti ir išvežti rankšluosčių džiovintuvą bei spintelę, turi būti priteisti nuostoliai, atsiradę dėl dekoratyvinių plytelių sugadinimo. 

26.3.                      Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei nuostolių dėl durų apvado permontavimo. Teismas nuostolius sumažino iki 100,00 Eur, ieškovė su tokiu mažinimu nesutinka, nurodo, jog durų apvadai yra pritaikyti konkrečioms durims, todėl keičiant apvadus reikės keisti ir duris. Todėl eksperto nurodyta durų apvadų trūkumų šalinimo, t. y. durų apvadų keitimo, kaina yra 571,60 Eur, o ne teismo priteisti 100,00 Eur.

26.4.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė nuostolių atlyginimo ieškovei dėl elektros instaliacijos defektų, teigdamas, jog ieškovė pakankamais įrodymais neįrodė, kad neizoliuotus laidus paliko būtent atsakovė. Pažymi, kad ieškovė nėra statybos darbų specialistė ir nebuvo pasirašytas galutinis darbų perdavimo– priėmimo aktas, todėl ieškovė šio trūkumo iš karto neužfiksavo.

26.5.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei nuostolių dėl darbų ir medžiagų kiekio neatitikimo ir permokėjimo. Pasisakydamas dėl atskirų medžiagų kiekių ir darbų, atsakovės Galutinėje sąmatoje nurodytas sumas teismas nepagrįstai priėmė kaip faktą, nevertindamas jų pagrįstumo pagal tiekėjų išrašytas sąskaitas.

26.6.                      Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 496,76 Eur už šviestuvų (LED panelių) montavimo darbus ir medžiagas, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kiek kainuos atsiradusių skylių užtaisymo, naujų LED sumontavimo lubose darbai, tai galėtų būti reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pagrindu. Ieškovė nurodo, jog Sutartyje pažymėta, kiek tokie darbai kainuoja, kiek už tokius darbus ieškovė yra sumokėjusi, kuriuos reikės daryti iš naujo.

26.7.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė nuostolių atlyginimo ieškovei permokėjus už plytelių klijavimą WC-vonios kambaryje. Mano, kad atsakovė nepildė jokio statybos darbų žurnalo apie atliekamus darbus ir jų kiekius ir dėl to būtent atsakovė, siekdama prisiteisti dalį sumos už neapmokėtus darbus, privalo įrodyti, kad ji tuos darbus atliko.

26.8.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei nuostolių permokėjus už siūlių glaistą ir silikoną, mano, kad teismo išvada, jog balkonui naudotas tas pats silikonas ir siūlių glaistas, niekuo nepagrįsta ir prieštarauja byloje esamiems duomenims. Nesant jokių įrodymų, kad po vonia yra plytelės, tai turi įrodyti atsakovė, reikalaudama priteisti už jos atliktus darbus, ieškovei priteistina suma dėl permokėtų medžiagų ir šių darbų yra 61,62 Eur.

26.9.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei nuostolių, patirtų padidinus sienų glaistymo ir dažymo kiekį. Teigia, kad ieškovė nesutiko mokėti už langų, durų plotų dažymą. Skaičiavimo metodika nebuvo suderinta su ieškove. Ieškovė sutiko tik su faktiškai atliktais darbais.

26.10.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei nuostolių, patirtų neįrengus hidroizoliacijos, atlyginimo. Mano, jog atsakovė, įrenginėdama hidroizoliaciją, galėjo nufotografuoti, nufilmuoti įrengiamas grindis, kad būtų įrodymai dėl paslėptų darbų įrengimo. Aplinkybę, kad atsakovė atliko darbus, už kuriuos ji reikalauja sumokėti pinigus, privalo įrodyti būtent atsakovė, o ne ieškovė.

26.11.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei sumos už džiovintuvą ir spintelę ir nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo išmontuoti ir išsivežti vonią. Teismui nusprendus, kad atsakovė pasiima džiovintuvą ir spintelę, ieškovei turėjo būti priteista 665,41 Eur už šiuos daiktus. Teismas, nuspręsdamas, kad rankšluosčių džiovintuvas ir spintelė yra atskiros prekės, vonią laikė kaip medžiagą ar įrenginį, priskirtiną buto apdailos darbams. Toks išskyrimas niekuo nepagrįstas, nes vonia laikytina tokia pačia preke kaip rankšluosčių džiovintuvas ir spintelė. Atsakovė nepateikė jokios vonios specifikacijos, aprašymo, modelio, sertifikato, įrodymų dėl kokybės reikalavimų atitikties, garantijos, todėl vonios savybės neatitinka Sutarties ir yra netinkamos kokybės, priešingai nei sprendime nurodo teismas.

26.12.                      Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei visų jos nuostolių už negalėjimą naudotis butu. Nors Sutarties terminas ir buvo preliminarus, tačiau kitokio sutarties patikslinimo nebuvo pasirašyta, dėl to ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad visi apdailos darbai bute bus atlikti sutartu terminu, t. y. iki 2020 m. birželio 15 d.

26.13.                      Nurodo, kad atsakovė siekdama prisiteisti pinigus už atliktus darbus, privalo įrodyti, kad ji tuos darbus apskritai atliko, ypač kalbant apie paslėptus darbus, tokius, kaip hidroizoliacijos rengimas. Pirmosios instancijos teismo nurodymas, kad šias aplinkybes turi įrodyti ieškovė, vertintinas kaip nepagrįstas.

26.14.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta,  jog priteisiama tik 4 850,65 Eur už trūkumų šalinimą, nors pagal sprendimo aprašomąją dalį priteista 5 546,40 Eur.

27.       Atsakovė (toliau – ir apeliantė 2) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo tą dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys ir priteista ieškovei 5 191,34 Eur ir įpareigota atsakovė išmontuoti ir išvežti iš ieškovei priklausančio buto šio buto vonioje esantį rankšluosčių džiovintuvą, ir dalį, kuria teismas iš dalies netenkino atsakovės priešieškinio ir nepriteisė atsakovei 1 174,63 Eur, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

27.1.                      Nurodo, kad ieškovė ydingai suformulavo ir įrodinėjo ieškinio reikalavimą ir tai neabejotinai sudarė pagrindą ieškovės ieškinį atmesti, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi reikšdama reikalavimą priteisti nuostolius pagal CK 6.665 str. 1 d. 3 p. ieškovė turėjo būti juos patyrusi, vis dėlto tokių įrodymų  bylai ieškovė nepateikė.

27.2.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai priteisė iš atsakovės 1 296,84 Eur dėl Buto balkono plytelių klijavimo defektų, kadangi balkone ieškovės užsakymu buvo paklotos nekalibruotos plytelės, dėl to nebuvo techninės galimybės sumontuoti (suklijuoti) plytelių išlaikant idealias geometrines plokštumas bei linijas. Be kita ko, balkone yra natūralus statytojo suformuotas nuolydis, o tai taip pat turėjo įtakos šių darbų atlikimui. Mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti Sutarties 7.9 punktą ir ieškovės prašomų nuostolių iš atsakovės nepriteisti.

27.3.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai priteisė iš atsakovės 107,24 Eur dėl angokraščių ir langų jungčių defektų taisymo, kadangi Ekspertizės akte padaryta išvada patvirtina, jog šiuo atveju angokraščio ir lango konstrukcijos sandūros deformacijos (įtrūkimai) pasireiškė dėl skirtingo angokraščio ir PVC lango konstrukcijos deformatyvumo, o ne dėl netinkamai atsakovės atliktų Buto apdailos darbų.

27.4.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai priteisė iš atsakovės 2 519,93 Eur dėl lubų ir sienų jungčių defektų taisymo, kadangi ne visi Buto sienose / lubose atsiradę įtrūkimai yra apeliantės netinkamai atliktų darbų padarinys. Šią aplinkybę ekspertas patvirtino ir 2023 m. vasario 24 d. vykusios Buto apžiūros metu bei 2023 m. gegužės 22 d. vykusio teismo posėdžio metu, todėl mano, jog ginčo atveju egzistavo savarankiškas pagrindas netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės arba ją sumažinti.

27.5.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 817,33 Eur dėl papildomo gipso kartono sluoksnio įrengimo pakabinamose lubose, kadangi atsakovė iš „Knauf“ firmos techniko buvo gavusi atsakymą, jog techniškai lubų konstrukcijose gali būti dengiamas tik vienas standartinės plokštės „K. W.“ sluoksnis, todėl Bute sumontuotos ne dviejų, o vieno gipso kartono sluoksnio lubos savaime nėra laikytinas atsakovės atliktų darbų trūkumu.

27.6.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę išmontuoti ir išvežti iš ieškovei priklausančio Buto šio Buto vonioje esantį rankšluosčių džiovintuvą, kadangi pritaikė CK 6.363 str. 8 d., kuri gali būti taikoma tik pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose, o šiuo atveju tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos statybos srityje teisiniai santykiai.

27.7.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 450,00 Eur nuostolių dėl kito buto nuomos, kadangi Butu pagal paskirtį ieškovė galėjo naudotis, t. y. jame gyventi, dar nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d., o nesikeldama gyventi į Butą ieškovė veikė savo rizika ir atsakovė negalėjo būti pripažinta atsakinga už dėl to ieškovei kilusius nuostolius.

27.8.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei – 695,75 Eur už objekto techninę apžiūrą, kadangi darbų vykdymo priežiūra, vykdomų darbų kuravimas ar pan. nėra tiesiogiai rangovui tenkanti pareiga, o byloje nebuvo įrodyta, jog techninė priežiūra ieškovei nebuvo teikiama.

27.9.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei – 478,88 Eur už Bute atliktus rankšluosčių džiovintuvo montavimo darbus, kadangi rankšluosčių džiovintuvas ar jo montavimo darbai buvo atlikti kokybiškai, todėl reikšdama reikalavimą išmontuoti ir išsivežti rankšluosčių džiovintuvą, ieškovė iš esmės reikalavo sumažinti kokybiškų darbų kainą iki nulio ir siekė, jog atsakovė būtų įpareigota išmontuoti kokybišką daiktą.

28.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

28.1.                      Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad visi darbai Bute buvo baigti 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir visi nustatyti darbų trūkumai buvo pašalinti. Atsakovė nuslepia faktus, kad buvo pasirašyti trys darbų perdavimo–priėmimo aktai, tačiau nebuvo pasirašytas galutinis darbų perdavimo–priėmimo aktas. Be to, nustatyti trūkumai nepašalinti. 

28.2.                      Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. Iš ieškinio ir įrodinėjamų aplinkybių aišku, jog ieškovė prašo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Tam ieškovė ne tik įrodinėjo, kad atsakovės atlikti darbai turi trūkumų, netinkamai atlikti, bet ir buvo nustatyta tokių darbų trūkumų šalinimo kaina. Teismas priteisė tik tą trūkumų šalinimo kainą, kuri nustatyta eksperto.

28.3.                      Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai ginčija 1 296,84 Eur sumą, priteistą dėl buto balkono plytelių klijavimo defektų, kadangi atsakovė pati nupirko ir atvežė plyteles, todėl turėjo pareigą įspėti ieškovę apie nekalibruotas plyteles. Pažymi, kad statytojo suformuotas balkono nuolydis neturi įtakos tarpams tarp plytelių, ištrupėjusiam glaistui ir netinkamiems klijams.

28.4.                      Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai ginčija 3 444,50 Eur sumą, priteistą dėl lubų iš gipso kartono plokščių montavimo, vidaus sienų ir lubų įtrūkimų defektų taisymo, sienų ir lubų perdažymo. Teismas, spręsdamas klausimus dėl įtrūkimų angokraščiuose ties langais, lubų ir sienų jungčių defektų ir jų taisymo kainos, papildomo gipso kartono sluoksnio įrengimo pakabinamose lubose būtinybės ir jo kainos bei priteisdamas eksperto nurodytas sumas šių trūkumų šalinimui, pagrįstai vadovavosi teisės normomis, įrodymo naštos paskirstymo taisyklėmis ir kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose. 

28.5.                      Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai ginčija priteistus 107,24 Eur dydžio nuostolius už angokraščių ir langų jungčių defektų taisymą, kadangi esant skirtingam angokraščio ir PVC lango konstrukcijos deformatyvumui, medžiagiškumui, neturi būti jokių sandūros įtrūkimų. Tam turi būti tinkamai parenkama apdailos technologija, medžiagos ir tinkamai atliekami apdailos darbai.

28.6.                      Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai ginčija 2 519,93 Eur dydžio nuostolius dėl lubų ir sienų jungčių defektų taisymo, kadangi priešingai nei teigia atsakovė, visų trūkumų šalinimas turi būti visose buto patalpose, perdažant visas sienų ir lubų plokštumas. Toks perdažymas būtinas iš esmės ne dėl įtrūkimų virš miegamojo sienos ir virtuvės zonoje, tačiau dėl plyšių ir įtrūkimų sienų ir lubų sandūrose.

28.7.                      Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai ginčija 817,33 Eur dydžio nuostolius dėl papildomo gipso kartono sluoksnio įrengimo pakabinamose lubose, kadangi pagal viešai gamintojo „Knauf“ skelbiamus duomenis ekspertas Ekspertizės akte pagrindė, jog būtent „Knauf“ pakabinamos gipso kartono lubų sistemos turėtų būti montuojamos iš dviejų gipso kartono sluoksnių, o ne vieno.

28.8.                      Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo įpareigojimą atsakovei išmontuoti ir išvežti iš ieškovei priklausančio Buto šio Buto vonioje esantį rankšluosčių džiovintuvą, kadangi sumontuotas džiovintuvas ieškovei netinka dėl to, kad jis yra išgaubtas ir užima daugiau vietos nei tiesus, kurį užsakė ieškovė. Ieškovė iš karto užsakė tiesų džiovintuvą ir dėl to niekada nekeitė savo sprendimo. 

28.9.                      Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo priteistus nuostolius dėl kito buto nuomos, kadangi nors Sutarties specialiųjų sąlygų 5 dalyje nurodytas terminas preliminarus, tačiau kitokio sutarties patikslinimo nebuvo pasirašyta, dėl to ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad visi apdailos darbai Bute bus atlikti sutartu terminu, t. y. iki 2020 m. birželio 15 d.

28.10.                      Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei nepriteista 695,75 Eur už nevykdytą objekto techninę priežiūrą, kadangi ieškovė turėtų sumokėti, tik tokiu atveju, jeigu ta techninė priežiūra iš tikrųjų būtų buvusi atlikta. Šiuo atveju tokia techninė priežiūra, kaip suprato ieškovė, nebuvo atlikta. Pati atsakovė pripažįsta, kad techninė priežiūra tokia, kaip ji apibrėžta Statybos įstatyme, nebuvo atlikta ir nebuvo būtina.

29.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

29.1.                      Nurodo, kad nesutinka su ieškovės skundo argumentu, jog jai turi būti priteista 1 484,71 Eur nuostolių dėl tarp Buto vonios kambario ir koridoriaus grindų esančio 4 mm aukščio skirtumo. Mano, kad ieškovė reikalaudama sumažinti atsakovės atliktų darbų kainą privalėjo įrodyti, jog darbai, kurių kainą ieškovė prašo sumažinti iki nulio, priteisiant ieškovės atsakovei sumokėtą sumą, tiek už darbų atlikimą, tiek už medžiagas, yra atlikti netinkamai. Be to, tarp šalių nebuvo susitarimo dėl to, jog grindys visame Bute turi būti vienodo aukščio.

29.2.                      Nurodo, kad nesutinka su ieškovės skundo argumentu, jog jai turi būti priteista 571,60 Eur nuostolių dėl durų apvadų keitimo, kadangi ši suma yra žymiai didesnė nei dviejų visiškai sukomplektuotų ir Bute sumontuotų durų kaina, atsakovė neatliko durų apvadų nupjovimo 45° kampu darbų bei minimalus tarpas tarp durų apvado ir sienos galėjo atsirasti ir dėl ieškovės Bute buvusios drėgmės bei pastato, kuriame yra Butas, judėjimo.

29.3.                      Nurodo, kad nesutinka su ieškovės skundo argumentu, jog jai turi būti priteista 74,68 Eur nuostolių dėl elektros laidų neizoliavimo, nes išorėje esantys elektros laidai nėra paslėpti darbai, t. y. yra aiškiai matomi, taigi tokį trūkumą, kaip elektros laidų neizoliavimas, ieškovė turėjo nustatyti ir fiksuoti pasirašant atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. 

29.4.                      Nurodo, kad nesutinka su ieškovės skundo argumentu, jog jai turi būti priteista                1 959,44 Eur permoka už medžiagas ir darbus, kadangi ieškovė nesumokėjo atsakovei netgi Sutartimi šalių laisva valia sutartos darbų atlikimo kainos – 16 151,23 Eur, t. y. likusi skolinga atsakovei, visiškai nepagrįstai teigia, jog atsakovė tariamai nepagrindė atliktų darbų kainos. Pažymi, kad ieškovė pasirašydama Sutartį aiškiai žinojo ir suprato, jog darbų kaina gali kisti, priklausomai nuo jos pačios išsirinktų medžiagų kainos.

29.5.                      Nurodo, kad nesutinka su ieškovės skundo argumentu, jog jai turi būti priteista 496,75 Eur nuostolių už šviestuvų (LED panelių) montavimo darbus ir medžiagas, kadangi ieškovės reikalavimas yra ydingas ir nepagrįstas, nes teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė yra patyrusi ar patirs 496,75 Eur nuostolius.

29.6.                      Nurodo, kad nesutinka su ieškovės skundo argumentu, jog jai turi būti priteista 303,26 Eur nuostolių dėl permokos už plytelių klijavimo darbus vonioje, kadangi plytelių klijavimo darbų plotas skaičiuojamas neatėmus durų ir langų ploto, kaip tai darė ekspertas.

29.7.                      Nurodo, kad nesutinka su ieškovės skundo argumentu, jog jai turi būti priteista 61,62 Eur nuostolių dėl permokos už atsakovės darbams naudotą siūlių glaistą ir silikoną, kadangi ieškovė remiasi ydingu eksperto skaičiavimu, kai vertinamas tik pačių patalpų, kuriose buvo atlikti plytelių klijavimo darbai, plotas, nors šio darbo faktinis atlikimo kiekis nėra ir negali būti skaičiuojamas tik pagal patalpų plotą.

29.8.                      Nurodo, kad nesutinka su ieškovės skundo argumentu, jog jai turi būti priteista 979,52 Eur nuostolių dėl permokos už sienų glaistymo ir dažymo darbus, kadangi sienų glaistymo ir dažymo darbų kiekis skaičiuojamas neatėmus langų ir durų ploto, kaip nepragrįstai buvo skaičiuota eksperto. Taip pat svarbu, jog nebuvo įvertinta ir tai, jog į šių darbų apimtį turėjo patekti ir angokraščių dažymo darbai.

29.9.                      Nurodo, kad nesutinka su ieškovės skundo argumentu, jog jai turi būti priteista 118,28 Eur nuostolių dėl neatliktų hidroizoliacijos darbų. Pažymi, jog tai, kad šis darbas yra priskiriamas paslėptų darbų kategorijai, dar nereiškia, jog tokie darbai Bute nebuvo atlikti, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė šių darbų neatliko.

29.10.                      Nurodo, kad nesutinka su ieškovės skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nusprendęs įpareigoti atsakovę išmontuoti ir išsivežti iš Buto šio Buto vonioje esantį rankšluosčių džiovintuvą bei spintelę, turėjo priteisti ieškovei 549,93 Eur nuostolių. Pažymi, kad ieškovė nebuvo iki galo ir tinkamai atsiskaičiusi su atsakove už pastarosios Bute atliktus darbus.

29.11.                      Nurodo, kad nesutinka su ieškovės skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo – įpareigoti atsakovę išmontuoti ir išsivežti iš ieškovei priklausančio Buto vonios patalpoje esančią vonią. Pažymi, kad nei ieškovė, nei ekspertas nenustatė jokių Bute sumontuotos vonios trūkumų, taigi vien tik ši aplinkybė – sąskaitos nepateikimas, per se, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo.

29.12.                      Nurodo, kad nesutinka su ieškovės skundo argumentu, jog jai turi būti priteistas 1 358 Eur nuostolių už kito buto nuomą atlyginimas, kadangi, šalims dar Sutartimi susitarus dėl preliminaraus darbų atlikimo termino, ieškovė žinojo tai, jog preliminarus statybos darbų atlikimo terminas gali prasitęsti.

29.13.                      Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje neatliko jokios aritmetinės klaidos, nes ieškovei nebuvo priteista 695,75 Eur už techninę objekto priežiūrą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

            Apeliaciniai skundai netenkintini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

30.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

31.       Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

32.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino tiek ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, tiek atsakovės reikalavimą dėl skolos už atliktus statybos darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

33.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė 2020 m. balandžio 9 d. sudarė apdailos darbų sutartį Nr. User2020-0409EJ4, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti apdailos ir (ar) remonto bei visus kitus atsakovės turimus atlikti rangos darbus, veiksmus ar paslaugas, numatytas Sutarties prieduose, 39,70 kv. m bendro ploto bute (duomenys neskelbtini) (Sutarties specialiosios dalies 3 punktas, Sutarties bendrosios dalies 1.2 punktas, 2.1 punktas). Butas Sutarties sudarymo metu buvo nebaigtame statyti name (duomenys neskelbtini), su daline apdaila, Nekilnojamojo turto registre Buto baigtumas buvo nurodytas 93 procentai pagal 2020 m. kovo 4 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 2020 m. kovo 19 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-200319-01163. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre Butas registruotas kaip esantis adresu (duomenys neskelbtini).

34.       Sutartyje šalių buvo sulygta Buto perdavimo atsakovei data 2020 m. balandžio 14 d., preliminari darbų pradžia 2020 m. balandžio 15 d., o preliminari pabaiga – per 2 mėnesius (Sutarties specialiosios dalies 5 punktas). Preliminari darbų kaina pagal Sutartį – 16 151,23 Eur su PVM (Sutarties specialiosios dalies 4.1 punktas), kuri yra orientacinė ir preliminariai apskaičiuota remiantis ieškovei lokalinėje sąmatoje užsakyta pageidaujamų darbų / medžiagų apimtimi ir patalpų dydžiu (plotu) (Sutarties bendrosios dalies 3.1 punktas). Ši lokalinė sąmata (toliau – Lokalinė sąmata) buvo pridėta šalių prie Sutarties kaip jos priedas Nr. 2 (Sutarties specialiosios dalies 7.2 punktas). Prie Sutarties kaip jos priedas Nr. 5 buvo pridėtas ir Medžiagų suderinimo aktas (Sutarties specialiosios dalies 7.5 punktas), kuris šalių buvo pasirašytas suderinus Darbų kiekius (Sutarties bendrosios dalies 3.4 punktas).

35.       Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti Sutartimi užsakytus Darbus vadovaudamasi Sutartimi, statybos techniniais reglamentais ir kitų norminių teisės aktų reikalavimais, o ieškovė įsipareigojo priimti Darbus Bute, patikrindama juos ir pasirašydama atliktų Darbų perdavimo–priėmimo aktus (Sutarties bendrosios dalies 5.2.1 punktas, 5.1.8 punktas). Nei Sutarties specialiojoje dalyje, nei Sutarties bendrojoje dalyje nėra išskirta jokių konkrečių reikalavimų atsakovės atliekamiems Darbams, kurie būtų aukštesni nei nustatyti statybos techniniuose reglamentuose ir kituose norminiuose teisės aktuose. Byloje nustatyta, kad Sutartimi šalys sulygo preliminarų darbų atlikimo terminą – per 2 mėnesius, Sutartyje aptardamos atvejus, kada atsakovė gali pratęsti Darbų pabaigos terminą (Sutarties bendrosios dalies 6.1 punktas, 6.2 punktas). Tokiais atvejais buvo tai, kad ieškovės pasirinktos medžiagos nepatiekiamos laiku, ieškovės atsakovei pateikiami nurodymai turi įtakos atsakovės Darbų atlikimo terminams arba ieškovės nurodymu pasikeičia Darbų apimtis (Sutarties bendrosios dalies 6.2.2 punktas, 6.2.3 punktas).

36.       Be to, Sutartimi šalys aptarė darbų priėmimą ir perdavimą. Pagal Sutarties bendrosios dalies 7.1 punktą atsakovės atlikti Darbai perduodami ieškovei pagal Darbų perdavimo–priėmimo aktus(-ą) pagal Sutarties priede Nr. 4 nustatytą Darbų perdavimo–priėmimo akto formą. Ieškovei iš anksto raštu informavus atsakovę, kad pageidauja Darbų etapą perimti Darbų perdavimo–priėmimo aktu, ieškovė priima Darbus dalimis, pasirašydama Darbų perdavimo–priėmimo aktą; priešingu atveju, atsakovė tik informuoja ieškovę apie pabaigtą Darbų etapą, kurio užbaigimo pagrindu atsiranda ieškovės pareiga apmokėti dalį Darbų kainos (Sutarties bendrosios dalies 7.2 punktas). Pagal Sutarties bendrosios dalies 7.3 punktą ieškovė privalo atliktus Darbus priimti ir pasirašyti Darbų perdavimo–priėmimo aktą; Darbus ieškovė privalo priimti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Darbų perdavimo–priėmimo akto pateikimo ieškovei dienos. Jei Darbai su trūkumais, trūkumai nurodomi Darbų perdavimo–priėmimo akte ir atsakovei nustatomas protingas terminas jiems pašalinti (Sutarties bendrosios dalies 7.4 punktas). Galutinis (paskutinis) Darbų perdavimas pagal Sutarties bendrosios dalies 7.10 punktą laikomas ir Patalpų perdavimu (grąžinimu) ieškovei.

37.       Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad Lokalinėje sąmatoje atsakovės įsipareigoti atlikti darbai buvo išskirti į tris etapus: I etapas – gipso kartono darbai, ventiliacija, elektra I, santechnika I, betonavimas, II etapas – plytelių klijavimas, glaistymas / dažymas, III etapas – santechnika II „Balta santechnika“, elektra II „Balta elektra“, grindų klojimas, palangės, durys. Atsiskaitymas už Darbus šalių buvo sulygtas Sutartimi taip pat dalimis: 5 500 Eur ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei avansu per 2 dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos, 3 750 Eur iki 2020 m. balandžio 27 d., 3 750 Eur iki 2020 m. gegužės 27 d., 3 151,23 Eur per 5 dienas nuo Darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos (Sutarties specialiosios dalies 4.2 punktas, Sutarties bendrosios dalies 4.1 punktas). Byloje nustatyta, kad Sutartimi šalys sulygo, kad Sutarties specialiojoje dalyje nustatyta Darbų kaina yra orientacinė ir preliminari. Faktinė ieškovės atsakovei mokėtina kaina gali kisti ir atsakovės perskaičiuojama pagal faktiškai panaudotų medžiagų ir darbų kiekius. Tokie pakeitimai nėra traktuojami kaip papildomi ieškovės neužsakyti darbai. Konkrečios faktinės kainos nurodomos tarpinėse ataskaitose ir(ar) galutinėje sąmatoje, pridedamoje prie Darbų perdavimo–priėmimo akto (Sutarties bendrosios dalies 3.1 punktas). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad faktiškai ieškovė atsakovei pagal Sutartį yra sumokėjusi 14 600 Eur sumą, iš jos 5 500 Eur – 2020 m. balandžio 10 d., 3 800 Eur – 2020 m. balandžio 19 d., 3 800 Eur 2020 m. gegužės 8 d., 1 500 Eur – 2020 m. rugpjūčio 7 d.

38.       Teismui yra pateikti trys Darbų perdavimo–priėmimo aktai, šalių surašyti ir pasirašyti 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. Pirmasis iš jų 2020 m. liepos 31 d. Patalpų perdavimo–priėmimo aktas (toliau – Aktas 1), kurį pasirašė ieškovė ir atsakovės atstovas M. Ž.. Iš jo turinio akivaizdu, kad juo buvo siekta fiksuoti ieškovės atsakovei nurodytus jos atliktų Darbų pagal Sutartį trūkumus. Tokiais trūkumais Akte 1 nurodytos balkono plytelės (nelygios, tarpai), netiesios rozetės, miegamasis – purvina palangė, dažų dėmė, ne toks gyvatukas, spintelė sulūžusi, nelygios grindys (vonios ir koridoriaus), WC silikonas, kampinis šviestuvas nereikalingas, miegamojo jungtukas sulūžęs. Taip pat Akte 1 kaip atsakovės Darbų trūkumas nurodytas vėlavimas ir su tuo susijusios išlaidos, nebaigtos durys ir grindjuostės. Pažymėta, kad apžiūros metu nebuvo galimybės patekti į miegamąjį ir WC, įsipareigota ištaisyti trūkumus per suderintą su ieškove laiką. 2020 m. rugpjūčio 7 d. Darbų perdavimo–priėmimo akte (toliau – Aktas 2), kurį pasirašė ieškovė ir atsakovės atstovas darbų vadovas E. Ž., šalys nurodė, kad atsakovė perduoda ieškovei tinkamai ir laiku atliktus visus Darbus pagal Sutartį Bute, o ieškovė juos priima. Šiame Akte 2 šalys taip pat nurodė Darbų trūkumus, t. y. sutepti silikoną prie vonios durų, sutepti silikoną prie gyvatuko apdailos, sumontuoti rozetę svetainėje, sutvarkyti sifoną po praustuvu, pakabinti spintelę vonioje, sumontuoti grindjuostės galiuką prie balkono, sumontuoti užraktą miegamojo duryse. Akte 2 šalys taip pat nurodė, kad jis yra Akto 1 neatskiriama dalis. 2020 m. rugpjūčio 13 d. Darbų perdavimo–priėmimo akte (toliau – Aktas 3), kurį pasirašė ieškovė ir atsakovės atstovas darbų vadovas E. Ž., šalys nurodė, kad atsakovė perduoda ieškovei tinkamai ir laiku atliktus visus Darbus pagal Sutartį Bute, o ieškovė juos priima. Šiame Akte 3 šalys taip pat nurodė, kad Akte 2 užfiksuoti trūkumai ištaisyti, išskyrus toliau nurodytus trūkumus: papildoma pakabinta spintelė (+ 20 Eur), pakeisti pažeistą spintelę, pakeisti gyvatuką į tiesų (jei atitiks skylės), slenksčio permontavimas / silikonavimas iki 4 mm iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., patikslinti vonios ir grindų pagalbinių medžiagų įkainius, nepakeitus gyvatuko, nutarti, kaip bus sprendžiamas kompensavimo klausimas, grindų nelygumai slenksčiu neišsprendžiami, tam reikalinga nuolaida. 

39.       Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų procesiniuose dokumentuose nustatyta, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, kuriame papildomai nustatė terminą iki 2020 m. rugsėjo 3 d. pastariesiems trūkumams pašalinti. Taip pat šiuo elektroniniu laišku ieškovė pareikalavo, kad atsakovė iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. pateiktų pagrindinių medžiagų sąskaitas faktūras, Darbų apimties sąmatą, apskaičiuotų Lokalinės sąmatos eilutės „grindų klojimas“ pagalbinių medžiagų kainas, įvardytų trūkumus, kuriuos pašalins, kuriuos ne, pateiktų kompensavimo sąlygų kompensaciją, delspinigių dydį, kurį atsakovė sumokės už vėlavimą atlikti darbus. Elektroniniame laiške ieškovė akcentavo, kad atsakovės atstovas įsipareigojo ieškovei teikti pasiūlymą dėl grindų aukščių skirtumo tarp skirtingų patalpų. Nesulaukusi atsakymo, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pakartotinį elektroninį laišką, kuriame dar kartą nurodė, kad atsakymo laukia iki 2020 m. rugsėjo 3 d., daugiau termino nepratęs. 2020 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė pateikė dar vieną elektroninį laišką atsakovei, kuriame nurodė, kad terminas trūkumams ištaisyti baigiasi 2020 m. rugsėjo 2 d. ir kad Sutartis laikoma nutraukta. Atsakovė, atsakydama į šį ieškovės elektroninį raštą, 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo“ informavo, kad nesutinka, jog yra pagrindas nutraukti Sutartį, Darbai pagal Sutartį baigti, ieškovės priimti Aktu 2, atsakovė nėra sumontavusi tik naujo rankšluosčių džiovintuvo ir spintelės, kurie yra užsakyti ir bus sumontuoti nedelsiant, kai tik bus gauti iš tiekėjų. Šiuo raštu atsakovė taip pat pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. CAPAPD000268/4 už visus pagal Sutartį atliktus darbus ir pareikalavo sumokėti likusią 3 654,20 Eur sumą.

40.       Iš ieškovės paaiškinimų procesiniuose dokumentuose, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po Sutarties nutraukimo ieškovė taip pat kreipėsi į Ž. P., turintį statinio techninės priežiūros vadovo ir kitų inžinerinių komunikacijų kvalifikaciją, taip pat pastato energetinio naudingumo eksperto kvalifikaciją, prašydama atlikti Buto konstrukcijų vidaus ir išorės sienų, langų, grindų, dalinės apdailos, ventiliacijos vertinimą. Atlikęs vertinimą Ž. P. surašė 2020 m. rugsėjo 8 d. statinio konstrukcijos vertinimo aktą Nr. 11-18, kuriame konstatavo, kad statinys turi defektų, kurie turi įtakos statinio energetiniam efektyvumui ir turi statinio mechaninių pažaidų, rekomendavo atlikti remonto-montavimo darbus pagal techninius reikalavimus, kurie paremti Lietuvos statybos taisyklių rekomendacijomis. Akte Ž. P. nurodė, kad jis apžiūrėjo namo laiptinę ir Butą ir nustatė, kad balkono plytelės sudėtos nelygiai, neišlaikyta horizontali plokštuma, yra įdubimų, yra tuštumų, balkono plytelių sandūroje su siena fiksuotini įtrūkimai, kurie lauko sąlygomis neleistini, neišlaikytas vienodas vonios grindų lygis su prieškambario grindų lygiu, vonios kambario plytelių danga suklota neišlaikant horizontalumo, vonios kambaryje sumontuotas ne tokio tipo elektrinis šildytuvas, vidaus sienų ir lubų sandūrose fiksuotini įtrūkimai, lubose fiksuotini įtrūkimai, sienose fiksuotini nelygumai, vonios durų apvadai sumontuoti netinkamai, nepriglausti prie sienos, fiksuotini tarpai, vidaus sienų kampuose fiksuotini įdubimai, nenudažymai, vidaus sienų ir lubų sandūroje dažymas neatitinka estetinių reikalavimų, pažeista vonios spintelės vidinė pusė montavimo metu (plokštė prie vyrių).

41.       Remdamasi šiuo Aktu 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovė atsakovei elektroniniu paštu pateikė pretenziją, kuria pareikalavo atlyginti jai 11 431 Eur nuostolių sumą. Į šią ieškovės pretenziją atsakovė atsakė 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo“. Rašte atsakovė nurodė, kad laiko, jog Darbus perdavė, o ieškovė juos priėmė Aktu 2, paaiškino, kad pagal Sutartį teisė pašalinti trūkumus per technologiškai būtiną terminą turi būti suteikta pačiai atsakovei. Atsakovė rašte nurodė sutinkanti pašalinti Akte nurodytus tam tikrus trūkumus (balkono plytelių sandūroje su siena fiksuotini įtrūkimai, kurie lauko sąlygomis neleistini, vidaus sienų ir lubų sandūrose fiksuotini įtrūkimai, lubose fiksuotini įtrūkimai, sienose fiksuotini nelygumai, vidaus sienų kampuose fiksuotini įdubimai, nenudažymai, vonios durų apvadai sumontuoti netinkamai, nepriglausti prie sienos, fiksuotini tarpai, vidaus sienų ir lubų sandūroje dažymas neatitinka estetinių reikalavimų) per 2–3 savaites, nes toks terminas yra protingas ir technologiškai būtinas. Rašte atsakovė taip pat nesutiko su teiginiais, kad tam tikri Darbai yra atlikti nekokybiškai (balkono plytelės sudėtos nelygiai, neišlaikyta horizontali plokštuma, yra įdubimų, yra tuštumų, neišlaikytas vienodas grindų lygis su prieškambario grindų lygiu, vonios kambario plytelių danga suklota neišlaikant horizontalumo), prie rašto pridėjo sąmatą (toliau – Galutinė sąmata), kurioje nurodyti darbų kiekiai, darbams atlikti panaudotų medžiagų kiekiai ir kaina, pridėjo patikslintą PVM sąskaitą faktūrą Nr. CAPAPD000268/4.

42.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 296,84 Eur dėl Buto balkono plytelių klijavimo defektų, 3 444,50 Eur dėl lubų iš gipso kartono plokščių montavimo, vidaus sienų ir lubų įtrūkimų defektų taisymo, 100 Eur dėl durų defektų šalinimo, 9,31 Eur rozetės vonios kambaryje Bute permontavimui, taip pat 450 Eur dydžio nuostolius, susijusius su kito buto nuoma, iš viso 5 300,65 Eur; įpareigojo atsakovę išmontuoti ir išvežti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio Buto, šio Buto vonios patalpoje esantį rankšluosčių džiovintuvą ir spintelę su veidrodiniu LED apšvietimu. Atsakovės priešieškinį tenkino taip pat iš dalies ir priteisė atsakovei iš ieškovės 2 276,72 Eur skolą už faktiškai atliktus apdailos darbus, 17,76 Eur delspinigių ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 294,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Abi šalys nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pateikė apeliacinius skundus.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

43.       Apeliantė 1 nesutikdama su ginčijamu sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė buto apdailos darbų trūkumu grindų aukščio skirtumo ir nepriteisė prašomos sumos šiam trūkumui ištaisyti, kadangi Sutartyje nėra sąlygos, susitarimo, kad bute, įrengus grindis, grindų aukštis tarp patalpų gali būti skirtingas, todėl negalima daryti prielaidos, kad ieškovė galėjo tikėtis skirtingo grindų aukščio. Mano, kad dėl rangovės konsultanto klaidinančios informacijos apie grindų paklotą, tinkamą kloti po viniline danga, atsirado aukščių skirtumas tarp vonios ir kambario grindų.

44.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Buto prieškambario ir vonios patalpų grindų aukštis nėra tapatus, Buto vonios patalpų grindys yra 4 mm aukščiau nei prieškambario grindys. Šią aplinkybę patvirtina ne tik šalių paaiškinimai procesiniuose dokumentuose, bet ir šalių sudarytas Aktas 3, Akte ir Ekspertizės akte konstatuotos kaip nustatytos aplinkybės, pateiktos fotonuotraukos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo posėdžio metu apžiūrėjęs ieškovės nurodomą pastarąjį atsakovės atliktų Darbų trūkumą vietoje nenustatė, kad šis apeliantės 1 įvardijamas kaip atsakovės atliktų Darbų trūkumas būtų akivaizdus – būtų vizualiai matomas ir (ar) jaučiamas einant.

45.       Apeliantė 1 šį minėtų Buto patalpų aukščio neatitikimą prašo vertinti kaip atsakovės atliktų Darbų trūkumą, nes, jos teigimu, derėdamasi dėl Sutarties sudarymo, taip pat Sutarties vykdymo metu ji aiškiai nurodė atsakovei, jog pageidauja, kad grindys visame Bute būtų vienodame aukštyje. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos įrodymus byloje surinktų įrodymų kontekste, neturi pagrindo konstatuoti, kad, sudarydama Sutartį su atsakove, ieškovė atsakovei kaip Sutarties sąlygą nurodė tai, kad grindys visame Bute būtų vienodame aukštyje. Nesant tokio reikalavimo, įtvirtinto Sutartyje raštu, vien apeliantės 1 paaiškinimo, kad ji reikalavo iš atsakovės lygaus aukščio grindų visame Bute, nepakanka nustatyti tokį sutarimą dėl Darbų kokybės tarp šalių buvus.

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju grindų aukščių atskirose Buto patalpose skirtumas nėra draudžiamas teisės aktais, o pakankamų įrodymų, jog šalys susitarė dėl griežtesnio reikalavimo, nei nustatyta teisės aktuose, apeliantė 1 teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ kalba tik apie durų slenksčių aukštį, kuris neturi viršyti 20 mm (210 punktas). 4 mm grindų aukščio skirtumo tarp skirtingų Buto patalpų kaip grindų įrengimo kokybės trūkumo pagal teisės aktų reikalavimus nepripažino ir ekspertas E. L. Ekspertizės akte. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ekspertizės akte nurodyti subjektyvūs eksperto vertinimai ir (ar) spėjimai, kad toks grindų aukščio skirtumas gali lemti naudojimo nepatogumą ir (ar) didesnę patvankos į Buto patalpas iš vonios patalpos tikimybę negali būti siejami su atsakovės atliktų grindų įrengimo darbų kokybės neatitiktimi Sutarties sąlygoms. 

47.       Pažymėtina ir tai, kad byloje surinktų įrodymų apskritai nepakanka nustatyti, kodėl tarp vonios ir prieškambario grindų Bute atsirado skirtumas, kas tokį skirtumą lėmė. Apeliantė 1 teigia, kad jį lėmė tai, kad atsakovė Sutarties sudarymo metu pasiūlė jai po grindimis tiesti storesnį (kamštinį) nei vėliau patiestas paklotą, kuris, kaip teigia apeliantė 1, paaiškėjo, nėra tinkamas vinilo grindims. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, jog kamštinį paklotą apeliantei 1 siūlė būtent atsakovė, ir ji tai susiejo su grindų aukščio Bute vienodumo užtikrinimu. Byloje surinktų duomenų nepakanka teigti, kad patiesus kamštinį paklotą tokio grindų aukščio Bute skirtumo neabejotinai būtų išvengta. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir ekspertas Ekspertizės akte negalėjo atsakyti į klausimus, kokios aukščių skirtumo atsiradimo priežastys, kokiu būdu reikėtų pašalinti vonios grindų ir prieškambario grindų aukščių skirtumus, kokia būtų vonios grindų lygio su prieškambario grindų lygiu suvienodinimo medžiagų vertė skaičiuojant pagal vidutinę rinkos kainą. Ekspertizės akte ekspertas apskritai pabrėžė, kad nesant projektinių sprendinių ekspertas negali atsakyti, ar yra galimybė suvienodinti vonios ir greta esančias grindis.  Byloje surinktų duomenų nepakanka teigti, kad ieškovės apsisprendimą keisti paklotą lėmė įrodymais pagrįstas kamštinio pakloto netinkamumas vinilo grindims, o ne kiti subjektyvūs apeliantės 1 motyvai, tarp jų siekis apskritai įrengti Bute kitokias, nei Sutartimi šalių sulygtas grindis. Pažymėtina, kad kamštinio pakloto netinkamumas vinilo grindims grindžiamas pačios apeliantės 1 pasvarstymais jos rašytuose elektroniniuose laiškuose atsakovei, o ne patikimais, specialių žinių reikalaujančiais įrodymais. Kaip matyti iš šalių pateiktos susirašinėjimo medžiagos, atsakovė, bendraudama su ieškove elektroniniais laiškais, visą laiką laikėsi nuoseklios pozicijos, kad pasirinkti grindis ir jų paklotą turi pati apeliantė 1, dėl pakloto tinkamumo ji turi komunikuoti su pačiu gamintoju.

48.       Nagrinėjamu atveju taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantės 1 pozicijos nenuoseklumą liudija ir tai, kad ji, skaičiuodama jos patirtinas pastarojo trūkumo šalinimo išlaidas, vertina ne poreikį paaukštinti grindis Buto patalpose, išskyrus vonią, bet perdaryti vonios Bute grindis. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad vonios ir prieškambario Bute grindų aukščio nesutapimą lėmė netinkamai įrengtos grindys vonioje. Pati apeliantė 1 nurodo, kad tokį nesutapimą lėmė sprendiniai, susiję su Buto patalpų, išskyrus vonią, grindimis, tuo labiau, kad pagal Sutartyje nurodytus darbų etapus, šalių paaiškinimus, vinilo grindys Buto patalpose buvo klojamos paskiausiai, po to, kai buvo atlikti plytelių klijavimo vonios patalpoje darbai. CK 6.247 straipsnis numato, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės prašomi priteisti nuostoliai dėl grindų aukščio skirtumo neatitinka CK reikalavimų, nustatytų atsakovės civilinės atsakomybės prievolei kilti.

49.       Apeliantė 1 nurodo, kad nuėmus džiovintuvą ir spintelę, sienoje liks sugadintos plytelės, nes jose išgręžtos skylės džiovintuvui ir spintelei pakabinti. Dėl to ieškovė prašo priteisti atlyginimą atitinkamų nuostolių dėl dekoratyvinių plytelių sugadinimo, kai bus nuimtas džiovintuvas ir spintelė. Pirmosios instancijos teismui nusprendus išmontuoti ir išvežti rankšluosčių džiovintuvą bei spintelę, turi būti atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl dekoratyvinių plytelių sugadinimo. 

50.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės 1 argumentu, kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad kurios nors plytelės yra sugadintos. Pažymėtina, kad apeliantė 1 pirmosios instancijos teisme išreiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 478,88 Eur už rankšluosčio džiovintuvą ir jo sumontavimą bei 186,53 Eur už sugadintą spintelę su LED apšvietimu ir jos sumontavimą, taip pat įpareigoti pasiimti rankšluosčių džiovintuvą ir minėtą spintelę. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu šį apeliantės 1 reikalavimą, kuriuo ji prašė įpareigoti atsakovę išmontuoti Buto vonios kambaryje esantį rankšluosčių džiovintuvą ir spintelę su LED apšvietimu ir juos išvežti. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad už šias prekes apeliantė 1 yra atsiskaičiusi su atsakove, todėl šios aplinkybės vertintos sprendžiant atsakovės pateikto priešieškinio pagrįstumą sumažinant atsakovei iš apeliantės 1 priteistą sumą – 478,88 Eur už rankšluosčių džiovintuvą ir jo sumontavimą bei 135,51 Eur už spintelę su veidrodiniu LED apšvietimu ir jos sumontavimą. Būtent šia suma sumažino atsakovei iš apeliantės 1 priteistiną sumą už faktiškai jos atliktus Darbus Sutarties nutraukimo momentui.

51.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio (priešieškinio) dalykas ir pagrindas bei atsiliepime į ieškinį (priešieškinį) nurodyti atsikirtimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas būtent bylos šalių nustatytų ginčo ribų.

52.       CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

53.       Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

54.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, jog apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017).

55.       Įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus ir teikti naujus įrodymus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė) pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016).

56.       Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė 1 neteikė argumentų, kad, nuėmus džiovintuvą ir spintelę, sienoje liks sugadintos plytelės, nes jose išgręžtos skylės džiovintuvui ir spintelei pakabinti, apeliantė 1 tik reikalavimo išsivežti prekes ir atlyginti šių prekių kainos ir montavimo nuostolius, dėl to pirmosios instancijos teismas tokių į ginčo ribas nepatenkančių faktinių aplinkybių netyrė. Šių argumentų apeliantei neteikus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pirmosios instancijos teismui neturėjus galimybių jų įvertinti, apeliantė jais negali remtis apeliaciniame procese. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl aptartų apeliantės apeliaciniame procese pateiktų naujų argumentų.

57.       Apeliantė 1 mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jai nuostolių dėl durų apvado permontavimo. Teismas nuostolius sumažino iki 100,00 Eur, ieškovė su tokiu mažinimu nesutinka, nurodo, jog durų apvadai yra pritaikyti konkrečioms durims, todėl keičiant apvadus reikės keisti ir duris. Todėl eksperto nurodyta durų apvadų trūkumų šalinimo, t. y. durų apvadų keitimo, kaina yra 571,60 Eur, o ne teismo priteisti 100,00 Eur.

58.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo tokių apeliantės argumentų vertinti kaip pagrįstų. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad vonios durų apvadai Bute sumontuoti netinkamai, nepriglausti prie sienos, fiksuotini tarpai, pirmą kartą buvo konstatuota Ž. P. Akte. Šią aplinkybę patvirtino ir ekspertas Ekspertizės akte, nurodydamas, kad apžiūros metu fiksuota, kad durų apvadai sumontuoti netolygiai, paliekant nevienodus tarpus tarp apvadų ir sienos, vietomis durų apvadas prigulęs prie sienos, o vietomis likęs apie 2 mm tarpas. Taip pat papildomai Ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad durų apvado kampų sujungimas atliktas nekokybiškai – apvado elemento nupjovimas 45 laipsnių kampu atliktas nekokybiškai, todėl matomos atplaišos. Pažymėtina, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas taip pat įsitikino tuo, kad durų apvadas į vonios kambarį Bute yra sumontuotas netolygiai. Todėl pirmosios instancijos teismas šį apeliantės 1 reikalavimą vertino kaip pagrįstą, tačiau suabejojo dėl eksperto nurodytos durų apvadų permontavimo kainos.

59.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Ekspertizės akte pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Durų apvadai“ nurodyta, kad durų apvadų keitimo kaina – 571,60 Eur, kurią sudaro darbas (61,60 Eur) ir medžiagos (349,18 Eur), papildomai priskaitant užsakovo rezervą (99,20 Eur). Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje nepateikta įrodymų, kad permontuojant apvadus bus būtina keisti juos pačius, t. y. reikalingas durų apvadų keitimas naujais, o neužtenka senųjų apvadų permontavimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutartį dvejų durų sumontavimas Bute kainavo 716,40 Eur (115 Eur darbas + 46 Eur pagalbinės medžiagos + 431,07 Eur pagrindinės medžiagos + PVM), iš kurių vien darbas su pagalbinėmis medžiagomis – 194,81 Eur, o dvejos durys su apvadais – 521,60 Eur (UAB „Tiktora“ 2020 m. liepos 24 d. PVM sąskaita faktūra serija TIK Nr. 4348), apeliantės 1 reikalavimas priteisti jai 571,60 Eur dydžio nuostolius už vienų durų apvado pakeitimo / permontavimo darbus, t. y. sumą, kuri yra žymiai didesnė nei dvejų pilnai sukomplektuotų ir Bute sumontuotų durų kaina, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo eksperto nustatyta durų apvadų keitimo kaina (571,60 Eur) ir pagrįstai ją sumažino iki 100 Eur.

60.       Apeliantė 1 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė nuostolių ieškovei dėl elektros instaliacijos defektų, teigdamas, kad ieškovė pakankamais įrodymais neįrodė, kad neizoliuotus laidus paliko būtent atsakovė. Pažymi, kad ieškovė nėra statybos darbų specialistė ir nebuvo pasirašytas galutinis darbų perdavimo–priėmimo aktas, todėl ieškovė šio trūkumo iš karto neužfiksavo.

61.       Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės 1 motyvais. Pagal CK 6.662 str. ir 6.694 str. užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų. Užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 str. 2, 3 d.). 

62.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Bute išorėje esantys elektros laidai nėra paslėpti darbai, t. y. yra aiškiai matomi

, ir tam, kad galima būtų nustatyti elektros laidų neizoliavimo faktą, nereikia atlikti jokių specialių matavimų ar naudoti kokias nors specialias priemones. Taigi tokį trūkumą, kaip elektros laidų neizoliavimas, apeliantė 1 turėjo nustatyti net ir neturėdama specialių techninių žinių ir fiksuoti pasirašant atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą.

63.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių iš viso buvo pasirašyti trys darbų priėmimo–perdavimo aktai ir nė viename iš jų toks trūkumas, kaip elektros laidų neizoliavimas, nebuvo nustatytas. Faktą, jog ant elektros laidų buvo galima matyti izoliavimo medžiagos likučius, patvirtina Ekspertizės akte esanti fotonuotrauka (ekspertizės akto 259 psl.). Be to, ši aplinkybė buvo nustatyta ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu.

64.       Atsižvelgiant į tai, kad, tarp šalių kilus ginčui, apeliantė 1 nebesudarė galimybės atsakovei patekti į Butą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantei nepateikus įrodymų (CPK 178 str.), jog elektros laidų neizoliavimas yra netinkamai atsakovės atliktų darbų padarinys, apeliantės 1 reikalavimo dėl 74,68 Eur nuostolių priteisimo nėra pagrindo tenkinti. 

65.       Apeliantė 1 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei nuostolių dėl darbų ir medžiagų kiekio neatitikimo ir permokėjimo atlyginimą. Pasisakydamas dėl atskirų medžiagų kiekių ir darbų, atsakovės Galutinėje sąmatoje nurodytas sumas pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė kaip faktą, nevertindamas jų pagrįstumo pagal tiekėjų išrašytas sąskaitas.

66.       Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia, kad pareiga įrodyti reikalavimus tenka juos reiškiančiai šaliai. Šiuo atveju atsakovė, prašydama iš apeliantės 1 priteisti 3 586,89 Eur skolą už Bute atliktus apdailos darbus, pateikė pirmosios instancijos teismui tiek skolos susidarymą, tiek darbų atlikimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus, t. y. tarp šalių sudarytą Sutartį (atsakovės priešieškinio Priedas Nr. 1 ), ataskaitą / sąmatą, kurioje nurodyti atliktų darbų kiekiai, darbams atlikti panaudotų medžiagų kiekiai bei kaina (atsakovės priešieškinio Priedas Nr. 9), PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodytos atliktų darbų sumos (18 186, 86 Eur) (atsakovės priešieškinio Priedas Nr. 10), apeliantės 1 ir atsakovės pasirašytus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus (atsakovės priešieškinio Priedas Nr. 2-3), be to, ir darbams atlikti naudotų gaminių ir medžiagų įsigijimo dokumentus (sąskaitas faktūras), eksploatacinių savybių deklaracijas (2021 m. vasario 2 d. atsakovės lydraščio priedai; 2021 m. birželio 03 d. prašymo priedai; 2022 m. kovo 16 d. lydraštis / prašymas; 2022 m. kovo 30 d. rašytiniai paaiškinimai / prašymai). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įvykdė savo įrodinėjimo pareigą ir pateikė teismui ne vieną rašytinį įrodymą patvirtinantį faktą, jog atsakovė atliko apeliantės 1 Bute apdailos darbus, už kuriuos prašė apeliantės 1 atsiskaityti (CPK 178 str.), nėra pagrindo sutikti su apeliante 1, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės pateiktoje Galutinėje sąmatoje nurodytų sumų pagal tiekėjų išrašytas sąskaitas.

67.       Apeliantė 1 teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 496,76 Eur už šviestuvų (LED panelių) montavimo darbus ir medžiagas, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kiek kainuos atsiradusių skylių užtaisymo, naujų LED sumontavimo lubose darbai, tai galėtų būti reikalavimo dėl nuostolių priteisimo pagrindu. Apeliantė 1 nurodo, jog Sutartyje pažymėta, kiek tokie darbai kainuoja, kiek už tokius darbus ieškovė yra sumokėjusi, kuriuos reikės daryti iš naujo.

68.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas dėl apeliantės 1 reikalavimo atlyginti jai nuostolius dėl LED panelių montavimo darbų ir medžiagų, pabrėžė, jog šis reikalavimas neteko prasmės ir negali būti pagrindu reikalauti nuostolių atlyginimo, kadangi apeliantė 1 šioje byloje ydingai prašė kaip nuostolių atlyginimą priteisti tai, kas atsakovės buvo padaryta pagal Sutartį. Pažymėjo, kad įstatymas nesuteikia galimybės užsakovui, rangovui darbus pagal rangos sutartį atlikus nekokybiškai, savo teises ginti naudojant iš karto kelis iš įstatyme leidžiamų užsakovo teisių gynybos būdų. 

69.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo įrodyta, jog šviestuvų (LED panelių) montavimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo patenkinti tokio apeliantės 1 reikalavimo ne tik dėl to, jog apeliantė 1 nepateikė jokių įrodymų, kiek kainuos atsiradusių skylių užtaisymo, naujų LED sumontavimo lubose darbai, bet ir todėl, kad byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovės darbai buvo atlikti nekokybiškai arba trūkumai yra tokie, dėl kurių viso darbų rezultato negalima naudoti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio apeliantės 1 reikalavimo.

70.       Apeliantė 1 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė nuostolių permokėjus už plytelių klijavimą WC-vonios kambaryje. Mano, kad atsakovė nepildė jokio statybos darbų žurnalo apie atliekamus darbus ir jų kiekius ir dėl to būtent atsakovė, siekdama prisiteisti dalį sumos už neapmokėtus darbus, privalo įrodyti, kad ji tuos darbus atliko.

71.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė 1 šiuos savo argumentus grindžia eksperto Ekspertizės akte konstatuota faktine aplinkybe, kad vonios sienų, išklijuotų plytelėmis, plotas yra lygus tik 12,94 kv. m, o ne 20 kv. m, kaip nurodyta Galutinėje sąmatoje. Nustatyta, kad Ekspertizės akte, skaičiuodamas faktiškai plytelėmis išklotą kiekį, ekspertas nurodo skaičiuojantis tris plytelėmis išklotas sienas pagal Buto kadastrinio matavimo bylą, atimdamas vonios užimamą ir durų užimamą plotą, pridėdamas tualeto bakelio aptaisymo plytelėmis papildomą plotą. Tačiau ekspertas niekaip nepagrindžia, kokiu pagrindu jis atima vonios užimamą plotą, neapskaičiuoja angokraščių užimamo ploto, nors pats nurodo, kad jie yra apklijuoti plytelėmis, taip pat vonios krašto aptaisymo plytelėmis ploto.

72.       Remiantis šalių sudarytos Sutarties sąlygomis, matyti, kad plytelių klijavimo darbai vonioje buvo daryti anksčiau (II Darbų etapas) nei buvo įrengta vonia (III Darbų etapas), todėl akivaizdu, kad pirmiausia buvo suklijuotos plytelės ir tik po to ant jų sumontuota vonia. Pažymėtina, kad Galutinėje sąmatoje, skirtingai nei pradinėje sąmatoje, plytelių klijavimo darbų ir pagalbinių medžiagų kainą atsakovė nurodo tik vienoje eilutėje „sienos“, nurodydama kiekį 20 kv. m. Lokalinėje sąmatoje plytelių klijavimo darbų ir pagalbinių medžiagų kiekis buvo nurodytas tiek eilutėje „sienos“ (16,20 kv. m), tiek eilutėje „sienos dekoruotos“ (7 kv. m). Pažymėtina, kad ekspertas Ekspertizės akte pripažino, kad sienos vonioje, padengtos dekoruotomis plytelėmis, kiekis yra 6,27 kv. m. Todėl sudėjus eksperto Ekspertizės akte apskaičiuotų vonios sienų, padengtų plytelėmis ar dekoruotomis plytelėmis, kiekį (12,97 kv. m + 6,27 kv. m) suapvalinus gaunasi Galutinėje sąmatoje nurodyta 20 kv. m suma. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės 1 argumentais, jog Galutinėje sąmatoje nepagrįstai yra nurodytas 20 kv. m darbų ir pagalbinių medžiagų plytelėms Buto vonioje suklijuoti kiekis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog eksperto Ekspertizės akte padaryta išvada, kad WC-vonios kambaryje plytelėmis išklotas plotas yra 12,94 kv. m, stokoja pagrįstumo, todėl apeliantės 1 reikalavimas dėl nuostolių priteisimo permokėjus už plytelių klijavimą WC-vonios kambaryje pagrįstai netenkintas.

73.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesuprantama, dėl kokių priežasčių apeliantė 1 prašo sumažinti ir pagrindinių medžiagų kiekį, nes plytelių vonios sienoms suma (181 Eur be PVM) Galutinėje sąskaitoje nustatyta iš esmės pagal tiekėjo išrašytą sąskaitą faktūrą – UAB „K. S. Lithuania“ 2020 m. gegužės 12 d. PVM sąskaita faktūra, serija SS Nr. 32344972540, ir, be kita ko, yra žymiai mažesnė nei suma, nurodyta pradinėje sąmatoje (280,06 Eur be PVM). Taigi darytina išvada, kad atsakovė savo reikalavimą dėl plytelių suklijavimo WC-vonios kambaryje pagrindė ne tik faktiškai išklotu plytelėmis sienų plotu, bet ir tiekėjų pateiktomis sąskaitomis faktūromis.

74.       Apeliantė 1 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei nuostolių permokėjus už siūlių glaistą ir silikoną, mano, kad teismo išvada, kad balkonui naudotas tas pats silikonas ir siūlių glaistas, niekuo nepagrįsta ir prieštarauja byloje esamiems duomenims. Nesant jokių įrodymų, kad po vonia yra plytelės, tai turi įrodyti atsakovė, reikalaudama priteisti už jos atliktus darbus, ieškovei priteistina suma dėl permokėtų medžiagų ir darbų šioje dalyje yra 61,62 Eur.

75.       Teisėjų kolegija šiuos apeliantės 1 argumentus atmeta kaip nepagrįstus jau dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, susijusių su vonios sienos, padengtos plytelėmis ar dekoruotomis plytelėmis, kiekiu, kadangi apeliantė 1 savo reikalavimą vėl grindžia eksperto Ekspertizės akte konstatuota faktine aplinkybe, kad bendras Buto vonios dekoru ar plytelėmis išklijuotas sienų ir grindų plotas, kurių plytelės buvo užglaistytos ar užpildytos silikonu, yra 22,39 kv. m (3,18 kv. m grindų plotas vonioje, išklijuotas plytelėmis, 6,27 kv. m sienų plotas, išklijuotas dekoru, 12,94 kv. m sienų plotas, išklijuotas plytelėmis). 

76.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lokalinėje sąmatoje siūlių glaisto ir silikono kiekis (28 kv. m) sudarė sumą plytelėmis numatomų apklijuoti sienų ir grindų kiekio (4,42 kv. m + 16,20 kv. m). Galutinėje sąmatoje nurodomas siūlių glaisto ir silikono kiekis (33 kv. m) yra didesnis nei plytelėmis apklijuotų sienų ir grindų kiekis (4,3 kv. m + 20 kv. m), tačiau lygus plytelėmis apklijuotų sienų, grindų ir balkono grindų kiekiui (4,3 kv. m + 20 kv. m + 8,70 kv. m). Toks siūlių glaisto ir silikono kiekio išaugimas pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kaip pagrįstas, tačiau apeliantė 1 nesutinka su tokia išvada, kadangi mano, jog balkonui naudotas ne tas pats silikonas ir siūlių glaistas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu, kadangi remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad plytelės balkone buvo paklotos ir joms pakloti buvo naudojamas tiek siūlių glaistas, tiek silikonas, tačiau kad, būtų naudojamas kitoks (kitos rūšies) silikonas ar siūlių glaistas, byloje įrodymų nepateikta, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės Galutinėje sąmatoje nurodytas siūlių glaisto ir silikono kiekis (33 kv. m) yra nepagrįstas.

77.       Apeliantė 1 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei nuostolių, patirtų padidinus sienų glaistymo ir dažymo kiekį. Teigia, kad ieškovė nesutiko mokėti už langų, durų plotų dažymą. Skaičiavimo metodika nebuvo suderinta su ieškove. Ieškovė sutiko tik su faktiškai atliktais darbais.

78.       Apeliantė 1 šiuos savo argumentus grindžia Ekspertizės aktu, kuriame ekspertas nurodo, kad bendras nuglaistytų ir nudažytų sienų Buto patalpose, Buto kadastrinių matavimų byloje pažymėtose 6-1, 6-2, plotas yra 76,97 kv. m, atėmus langų ir durų plotą. Teisėjų kolegija, vertindama šią eksperto išvadą, negali nepritarti pirmosios instancijos teismui, jog ji stokoja pagrįstumo, kadangi joje nėra nurodoma, kaip konkrečiai ekspertas tokį kiekį apskaičiuoja. Be to, matyti, kad tame pačiame Ekspertizės akte pateikdamas lokalines sąmatas, kuriose skaičiuojamos sumos, reikalingos nustatytiems Darbų trūkumams pašalinti, pats ekspertas nurodo jau kitus kiekius: 80,80 kv. m visų Buto sienų, reikalingų glaistymo ir dažymo, 4,75 kv. m angokraščių, kuriuose nustatyti įtrūkimai.

79.       Remiantis bylos duomenimis, taip pat nustatyta, jog Bute buvo glaistytos ir dažytos ne tik sienos ir lubos, bet ir kaktos, tačiau kaktų kiekis nei pradinėje, nei Galutinėje sąmatoje nėra išskirtas, tuo tarpu jis pagal Ekspertizės aktą sudaro net 24,30 kv. m pagal eksperto skaičiavimą. Remiantis šiais duomenimis, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės pateiktoje Galutinėje sąmatoje nurodytas sienų glaistymo ir dažymo kiekis – 105 kv. m – nepagrįstas (80,80 kv. m + 4,75 kv. m + 24,30 kv. m).

80.       Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės 1 argumentu, jog skaičiavimo metodika nebuvo su ja suderinta, kadangi dar prie Sutarties pridėtoje sąmatoje aiškiai nurodyta, kad dažų kiekis litrais yra 26 l, analogiškai, kaip ir Galutinėje sąmatoje. Tai atitinkamai reiškia, jog šalys Sutartimi sulygo dėl Buto sienų ir lubų dažų kiekio, kuris darbų eigoje ir nepasikeitė.

81.       Apeliantė 1 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei nuostolių, patirtų neįrengus hidroizoliacijos. Mano, kad atsakovė, įrenginėdama hidroizoliaciją, galėjo nufotografuoti, nufilmuoti įrengiamas grindis, kad būtų įrodymai dėl paslėptų darbų įrengimo.

82.       Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip deklaratyvius, todėl nepagrįstus. Remiantis byloje esančiais įrodymais (atsakovės pateiktomis eksploatacinių savybių deklaracijomis) nustatyta, kad atsakovė tiesė K. F. hidroizoliaciją. Pagal viešai prieinamus duomenis https://www.kiilto.lt/produktas/fibergum/, ši hidroizoliacija tiesiama dviem sluoksniais (8,5 kv. m tai atitinka 4,3 kv. m x 2). Toks pat kiekis yra nurodytas ir atsakovės Galutinėje sąmatoje – 8,5 kv. m, kuris, beje, lyginant su Lokaline sąmata sumažėjo, nes pradinis kiekis buvo numatytas 13 kv. m. Taigi atsakovė savo reikalavimą pagrindė bylai pateiktais įrodymais, priešingai nei apeliantė 1, teigdama, kad tokia hidroizoliacija apskritai nebuvo įrengta. Apeliantė 1 reikalaudama priteisti jai 118,28 Eur dydžio nuostolius privalėjo įrodyti, kad atsakovė neatliko hidroizoliacijos įrengimo darbų, nes pareiga įrodyti aplinkybę, kad darbai atlikti su trūkumais arba neatlikti visai, tenka būtent užsakovui, vis dėlto, jokie įrodymai be deklaratyvių ir subjektyvių pačios apeliantės 1 interpretacijų teismui nebuvo pateikti (CPK 178 str.).

83.       Apeliantės 1 teiginiai, kad atsakovė, įrenginėdama hidroizoliaciją, galėjo nufotografuoti, nufilmuoti įrengiamas grindis arba pildyti statybos darbų žurnalą, kad būtų įrodymai dėl paslėptų darbų įrengimo, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teisės aktai nenumato tokios pareigos atsakovei.

84.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, jo redakcijoje, galiojusioje vykdant Darbus, buvo nurodyta, kad statybos darbų žurnalą privaloma pildyti, kai statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, ir tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus privaloma skirti ar samdyti statybos darbų vadovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją (išskyrus ne didesnių kaip 500 kv. m bendrojo ploto vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybos ūkio būdu atvejus) (5.4 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, jo redakciją, galiojusią Darbų vykdymo metu, statinio statybos techninė priežiūra buvo privaloma (išskyrus atvejus, kai ne didesnių kaip 300 kv. m bendrojo ploto nesublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų, nesudėtingųjų statinių statyba vykdoma ūkio būdu), kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu (32 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Darbams pagal Sutartį atlikti tokie dokumentai nebuvo reikalingi, Buto Darbai buvo finansuojami iš apeliantės 1 lėšų, todėl pildyti statybos darbų žurnalo atsakovė pareigos neturėjo.

85.       Apeliantė 1 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei sumos už džiovintuvą ir spintelę ir nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo išmontuoti ir išsivežti vonią. Teismui nusprendus, kad atsakovė pasiima džiovintuvą ir spintelę, ieškovei turėjo būti priteisti nuostoliai už šiuos daiktus. Teismas, nuspręsdamas, kad rankšluosčių džiovintuvas ir spintelė yra atskiros prekės, vonią laikė kaip medžiagą ar įrenginį, priskirtiną buto apdailos darbams. Toks išskyrimas niekuo nepagrįstas, nes vonia laikytina tokia pačia preke, kaip rankšluosčių džiovintuvas ir spintelė. Atsakovė nepateikė jokios vonios specifikacijos, aprašymo, modelio, sertifikato, įrodymų dėl kokybės reikalavimų atitikties, garantijos, todėl vonios savybės neatitinka Sutarties ir yra netinkamos kokybės, priešingai, nei sprendime nurodo teismas.

86.       Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės 1 argumentais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę išsivežti iš apeliantės 1 Buto džiovintuvą ir spintelę, tačiau kadangi remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantė 1 nebuvo tinkamai atsiskaičiusi su atsakove už pastarosios Bute atliktus darbus, t. y. nustačius, jog Buto vonioje sumontuota spintelė pažeista, o džiovintuvas ne tokio modelio ir apeliantė 1 atsakovei už jų montavimo darbus nebuvo sumokėjusi, pirmosios instancijos teismas nors ir įpareigojęs atsakovę išmontuoti ir išsivežti Buto vonioje esančią spintelę ir džiovintuvą visiškai pagrįstai nepriteisė apeliantei 1 jos prašomų nuostolių, kadangi šį reikalavimą sprendė vertindamas priešieškinio pagrįstumo klausimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas rangovo teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus, iš atsakovės prašomos priteisti sumos (3 586,86 Eur) pagal Galutinę sąmatą atėmė 478,88 Eur už rankšluosčių džiovintuvą ir jo sumontavimą bei 135,51 Eur už spintelę su veidrodiniu LED apšvietimu ir jos sumontavimą, kadangi nurodė, jog apeliantė 1 už šias prekes ir darbus atsiskaityti su atsakove neturi pareigos. Atsižvelgiant į tai, kad šia suma sumažinta atsakovei iš apeliantės 1 priteista suma už faktiškai jos atliktus Darbus Sutarties nutraukimo momentui, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti apeliantės 1 reikalavimo dėl šių nuostolių priteisimo.

87.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės 1 procesinių dokumentų motyvus, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek teikiant apeliacinį skundą, nustatė, kad apeliantė 1 reikalavimą išmontuoti iš išsivežti vonią išimtinai grindžia tuo, jog jai nebuvo pateikti Bute sumontuotos vonios įsigijimo dokumentai, neaiški vonios kokybė, nesuteikiama garantija. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju darbų kokybės garantiją suteikia atsakovė. Atitinkamai tarp šalių sudarytos Sutarties 10.1 punkte nurodyta, kad atliktiems darbams Rangovas suteikia atitinkamiems darbams Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą garantinį terminą, o įrangai ir įrengimams – pagal gamintojų suteiktas garantijas. Taigi apeliantės 1 teiginys, jog vonia turėtų būti išmontuota, kadangi jai nėra suteikiama garantija, atmestinas kaip nepagrįstas.

88.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-289-1075/2018). Nagrinėjamu atveju nei pati apeliantė 1, nei ekspertas Ekspertizės akte nenustatė jokių Bute sumontuotos vonios trūkumų. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik ši aplinkybė – sąskaitos nepateikimas – savaime nesudaro pagrindo tenkinti nepagrįsto apeliantės reikalavimo išmontuoti ir išsivežti vonią.

89.       Apeliantė 1 mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei visų jos nuostolių už negalėjimą naudotis butu. Mano, kad nors Sutarties terminas ir buvo preliminarus, tačiau kitokio sutarties patikslinimo nebuvo pasirašyta, dėl to apeliantė 1 pagrįstai tikėjosi, kad visi apdailos darbai bute bus atlikti sutartu terminu, t. y. iki 2020 m. birželio 15 d.

90.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šį apeliantės 1 reikalavimą patenkino iš dalies priteisdamas jai 450 Eur už išlaidas dėl poreikio nuomotis kitas patalpas gyvenimui, iki atsakovė pašalins jos atliktų Darbų trūkumus, tai apėmė iš esmės vieno mėnesio laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės patirtos kito buto nuomos išlaidos už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., taip pat nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. spalio 12 d. nagrinėjamu atveju negali būti siejamos su atsakovės neteisėtais veiksmais. 

91.       Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus ir šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus neturi pagrindo sutikti su apeliante 1, jog ji pagrįstai tikėjosi, kad visi apdailos darbai bute bus atlikti sutartu terminu, t. y. iki 2020 m. birželio 15 d. Pažymėtina, kad Sutartimi šalys susitarė dėl preliminaraus darbų atlikimo termino, tą patvirtina ir Sutarties 5.3 punktas, kuriame nurodyta, jog darbai bus baigti (Preliminariai) per 2 (du) mėnesius. Taigi šalims dar Sutartimi susitarus dėl preliminaraus darbų atlikimo termino, apeliantė 1 žinojo apie tai, jog preliminarus statybos darbų atlikimo terminas gali prasitęsti, todėl apeliantės 1 teiginys, jog ji pagrįstai tikėjosi, kad darbai bus baigti iki preliminaraus darbų atlikimo termino (2020 m. birželio 15 d.), nepagrįstas. 

92.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pati apeliantė 2020 m. birželio 15 d. atsakydama į atsakovės darbuotojos elektroninį laišką: „Sveiki, Noriu priminti, kad 16 d. sueina terminas darbams, tad faktas, kad jį reikės pratęsti, nes neturime dar grindų. E. minėjo, kad išsirinkote parketlentes? Kokias išsirinkote? ar pati pirksite ar mums nupirkti? Jei mums tai atsiųskite nuorodą, nenorime delsti. Norime kuo greičiau baigti darbus.“, nurodė, jog „Sveiki. Taip tiesa. Terminą reiks pratęsti. Ir tikrai noriu, kad kuo greičiau užbaigtų. Nes sudėti grindis bus daug sunkiau, kai suveš baldus.“ ,,Šiuo metu laukiu pasiūlymo iš darbų vadovo su sąmatos pakeitimais, kaip būtų galima apšiltinti grindis. Gavus pasiūlymą. Apsvarstysiu ir pranešiu jums.“ Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, Sutartimi šalys sulygo preliminarią Darbų atlikimo datą, taip pat nustatė, kad rangovas nėra atsakingas už Darbų atlikimo uždelsimą, jeigu jie atsirado dėl užsakovo nurodymų vykdymo ar užsakovo ar trečiųjų asmenų veikimo / neveikimo (Sutarties 7.9 punktas). Byloje nustačius, kad Darbų neatlikimą iki 2020 m. birželio 15 d. lėmė pačios ieškovės keičiami sprendimai dėl grindų Bute įrengimo, tai atitinkamai lėmė ir kitų darbų vėlavimą, atsakomybę dėl to priskirti atsakovei nėra pakankamo pagrindo. 

93.       Be to, pažymėtina, jog CK 6.221 straipsnis numato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Todėl apeliantei 1 Sutartį su atsakove nutraukus 2020 m. rugsėjo 3 d., o kartu pačiai nusprendus neįleisti atsakovės į Butą taisyti trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad sieti apeliantės 1 patirtas išlaidas kito buto nuomai už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. spalio 12 d. su atsakovės kokiais nors neteisėtais veiksmais nėra pagrindo.

94.       Apeliantė 1 taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad priteisiama tik 4 850,65 Eur už trūkumų šalinimą, nors pagal sprendimo aprašomąją dalį priteista 5 546,40 Eur.

95.       Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi iš ginčijamo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio aiškiai matyti, jog pirmosios instancijos teismas tenkino šiuos apeliantės 1 reikalavimus, t. y. priteisė iš atsakovės apeliantei 1 1 296,84 Eur dėl Buto balkono plytelių klijavimo defektų; 3 444,50 Eur dėl lubų iš gipso kartono plokščių montavimo, vidaus sienų ir lubų įtrūkimų defektų taisymo; 100 Eur dėl durų defektų šalinimo; 9,31 Eur rozetės vonios kambaryje Bute permontavimui. Sudėjus šias priteistas sumas gaunama 4 850,65 Eur. Be to, pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ir apeliantės 1 reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su kito buto nuoma, ir priteisė 450 Eur. Taigi bendrai sudėjus priteistas sumas gaunama 5 300,65 Eur dydžio nuostolių suma, o ne apeliantės nurodoma 5 546,40 Eur dydžio suma. Atitinkamai būtent nuo šios sumos, t. y. 5 300,65 Eur, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas.

96.       Pažymėtina, kad apeliantė teigdama, jog jai buvo dar priteistas 695,75 Eur mokestis už techninę priežiūrą, klaidingai interpretuoja tai, kas nurodyta ginčijamo sprendimo motyvuojamoje dalyje. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad atsakovė nepagrįstai Galutinėje sąmatoje apskaičiavo 695,75 Eur mokestį už objekto techninę priežiūrą, tačiau byloje nėra duomenų, kad šią sumą apeliantė 1 atsakovei jau būtų sumokėjusi, todėl spręsdamas atsakovės priešieškinio reikalavimą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, iš atsakovės prašomos priteisti sumos (3 586,86 Eur) pagal Galutinę sąmatą atėmė 695,75 Eur mokestį už objekto techninę priežiūrą, kadangi nurodė, jog apeliantė 1 už šiuos darbus atsiskaityti su atsakove neturi pareigos. Atsižvelgiant į tai, kad šia suma sumažinta atsakovei iš apeliantės 1 priteista suma už faktiškai jos atliktus Darbus Sutarties nutraukimo momentui, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti apeliantės 1 reikalavimo dėl šių nuostolių priteisimo.

97.       Taigi atsižvelgiant į tai, kad apeliantei 1 nebuvo priteistas 695,75 Eur mokestis už techninę priežiūrą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės 1 argumentu, jog ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra padaryta aritmetinė klaida.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

98.       Apeliantė 2 nurodo, kad ieškovė ydingai suformulavo ir įrodinėjo ieškinio reikalavimą ir tai neabejotinai sudarė pagrindą ieškovės ieškinį atmesti, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi reikšdama reikalavimą priteisti nuostolius pagal CK 6.665 str. 1 d. 3 p. ieškovė turėjo būti juos patyrusi, vis dėlto tokių įrodymų  bylai ieškovė nepateikė.

99.       Apeliantė 2 cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021. Šioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, jog prašant priteisti nuostolius ieškovas privalo įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant žalos dydį ir patyrimo faktą, t. y. taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų. Prašant sumažinti darbų kainą turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų, inter alia, darbus atlikdamas per trumpesnį, nei privalėjo atlikti, laiką. 

100.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas minėtas teisės normas, patikslino, ką reikia įrodyti prašant priteisti nuostolius, kilusius ar ateityje kilsiančius dėl netinkamos kokybės statybos darbų – t. y. taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų.

101.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė iš atsakovės priteisti 10 096,50 Eur patirtų ir patirtinų nuostolių dėl statybos darbų defektų taisymo. Ieškovė labai aiškiai nurodė bute atsakovės atliktų apdailos darbų trūkumus, nurodė šių trūkumų šalinimo kainą, įvardijo medžiagas, kurios nepanaudotos, nurodė darbus, kurie neatlikti, ir tinkamai gynė savo teises. Iš viso ieškinio ir įrodinėjamų aplinkybių aišku, kad ieškovė prašė atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Tam ieškovė ne tik įrodinėjo, kad atsakovės atlikti darbai turi trūkumų, netinkamai atlikti, bet ir buvo nustatyta tokių darbų trūkumų šalinimo kaina. Pirmosios instancijos teismas priteisė tik tą trūkumų šalinimo kainą, kuri nustatyta eksperto.

102.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė 2 netinkamai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021, neatsižvelgdama į nutartyje aiškiai nurodytą patikslinimą, ką reiškia nuostolių patyrimas ir jų įrodinėjimas tokio pobūdžio, t. y. statybos rangos darbų tinkamumo, trūkumų šalinimo, bylose. Apeliantė 2 savo skunde cituoja kasacinio teismo praktiką ir nurodo, kad ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistas padarytos žalos pašalinimo būsimų išlaidų atlyginimas, turi CPK 177 str. nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti būsimų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis c. b. Nr. e3K-7-63-969/2017, 2022 m. kovo 9 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-51-1075/2022). Taigi apeliantė 2 pati sau prieštarauja: nurodo, kad turi būti įrodinėjami tik jau patirti nuostoliai, o vėliau cituoja teismų praktiką, pagal kurią galima priteisti ir būsimas išlaidas. Akivaizdu, kad ieškovė būtent ir įrodinėjo būsimas išlaidas dėl apeliantės 2 padarytų statybos darbų defektų.

103.       Taigi teisėjų kolegija įvertinusi nagrinėjamos bylos duomenis ir šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus neturi pagrindo sutikti su apeliante 2, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Pažymėtina, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) ir nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. CPK 226 straipsnyje nustatyta šalių pareiga pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas sprendimą gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų teismas negali peržengti apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus civilinio proceso normose nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

104.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

105.       Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; kt.).

106.       Taigi teisiškai nepagrįsti apeliantės 2 argumentai, kad ieškovė ydingai suformulavo ir įrodinėjo ieškinio reikalavimą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį ieškinį tenkino nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva netyrė ir nemotyvavo dėl aplinkybių, faktų ar reikalavimų, kurie ieškiniu nebuvo pareikšti ar kurie nenurodyti atsakovės atsikirtimuose. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai. 

107.       Apeliantė 2 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai priteisė iš atsakovės 1 296,84 Eur dėl Buto balkono plytelių klijavimo defektų, kadangi balkone ieškovės užsakymu buvo paklotos nekalibruotos plytelės, dėl to nebuvo techninės galimybės sumontuoti (suklijuoti) plytelių išlaikant idealias geometrines plokštumas bei linijas. Be kita ko, balkone yra natūralus statytojo suformuotas nuolydis, o tai taip pat turėjo įtakos šių darbų atlikimui. Mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti Sutarties 7.9 punktą ir ieškovės prašomų nuostolių iš atsakovės nepriteisti.

108.       Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis neturi pagrindo pritarti šiems apeliantėms argumentams. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad balkono plyteles išsirinko ieškovė, tačiau jas pirko ir jas atsivežė pati apeliantė 2. Ji, kaip rangovė ir savo srities profesionalė, turėjo įspėti ieškovę, kad jos išsirinktos plytelės yra nekalibruotas (kaip teigia apeliantė 2), kad jų nebus galima tinkamai pakloti ar kad jos apskritai yra netinkamos kokybės.

109.       Pažymėtina, kad pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalį rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui (1 dalies 2 punktas). Jeigu užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes ir per protingą terminą nepakeičia savo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo, rangovas įgyja teisę ne atlikti darbus pagal netinkamus užsakovo nurodymus, o atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis).

110.       Remiantis bylos duomenimis matyti, kad Ekspertizės akte nustatyta, jog siūlės tarp balkono grindų plytelių nėra tinkamai užsandarintos – matomi plyšiai, vietomis ištrupėjęs glaistas. Šie defektai patvirtina, kad plytelių siūles sandarinanti medžiaga parinkta netinkamai – medžiaga nėra elastinga ir atspari atmosferiniams ir temperatūriniams poveikiams. Fiksuota, kad balkono plytelės prie pagrindo priklijuotos netinkamai – tarp plytelių dangos ir pagrindo paliktos tuštumos, kurios nebuvo užpildytos klijais, tai buvo jaučiama tiek stuksint per balkono grindų dangą (jaučiamas garso pasikeitimas), tiek buvo matoma ir vizualiai. Į šiuos tarpus lengvai patenka atmosferiniai krituliai ir, esant temperatūriniams poveikiams, balkono konstrukcija yra intensyviai ardoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovės užsakytas plyteles, kaip teigia apeliantė 2, – nekalibruotas, galima kloti paliekant plyšius ir naudojant netinkamą plytelių siūles sandarinančią medžiagą. Be to, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad plytelių klojimui ir nustatytiems defektams reikšmės galėjo turėti balkone statytojo suformuotas nuolydis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuolydis neturi įtakos tarpams tarp plytelių, ištrupėjusiam glaistui bei netinkamiems klijams. Apeliantės 2 nurodyti teiginiai niekaip nepaneigia balkono plytelių klijavimo defektų, kurie yra nustatyti eksperto.

111.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliantės 2 argumentą, jog Sutarties bendrosios dalies 7.9 punktas, kuriame nurodyta, kad rangovas nėra atsakingas už Darbų trūkumus ar Darbų atlikimo uždelsimą, jei jie atsirado dėl užsakovo nurodymų vykdymo ar užsakovo ar trečiųjų asmenų (kitų užsakovo pasitelktų rangovų ir pan.) veikimo ar neveikimo, šalina apeliantės 2 kaip rangovės atsakomybę. Pažymėtina, kad šios Sutarties sąlygos taikymo pagrindo – ieškovės nurodymo, apeliantė 2 nepagrindžia įrodymais. Taip pat, rangos sutarties sąlygos, panaikinančios rangovo atsakomybę už tam tikrus trūkumus, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl rangovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.665 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nesilaikymas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus tai, kad šalis saistė rangos teisiniai santykiai, kuriuose rangovas dar iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą informaciją, susijusią su darbų atlikimu (CK 6.645 straipsnio 1 dalis), o viso proceso metu bendradarbiauti su užsakovu (CK 6.659 straipsnis, 6.691 straipsnio 1 dalis), negalimumo tarp nekalibruotų plytelių įrengti vienodo dydžio siūles neatskleidimas ieškovei, jei toks negalimumas ir būtų įrodytas, ko šiuo atveju nėra, bet kuriuo atveju vertintinas kaip pačios atsakovės didelis neatsargumas. Tuo labiau, kad šalis saistė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Atsižvelgiat į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo už Buto balkono plytelių klijavimo defektus.

112.       Apeliantė 2 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai priteisė iš atsakovės 107,24 Eur dėl angokraščių ir langų jungčių defektų taisymo, kadangi Ekspertizės akte padaryta išvada patvirtina, kad šiuo atveju angokraščio ir lango konstrukcijos sandūros deformacijos (įtrūkimai) pasireiškė dėl skirtingo angokraščio ir PVC lango konstrukcijos deformatyvumo, o ne dėl netinkamai atsakovės atliktų Buto apdailos darbų.

113.       Apeliantė 2 vadovaujasi Ekspertizės aktu ir eksperto atsakymu į 30 klausimą. Ekspertui užduotas 30 klausimas: Ar gipso kartono montavimo darbai atlikti tinkamai, atitinka normatyvinius teisės aktus ir tokios rūšies darbams keliamus kokybės reikalavimus ir gamintojo atitikties deklaracija tokiems darbams? Jeigu yra defektų, kokios jų atsiradimo priežastys? Kaip defektus reikėtų pašalinti? Kokia būtų nustatytų defektų šalinimo medžiagų ir darbų vertė skaičiuojant pagal vidutinę rinkos kainą? Ekspertas nurodė, kad, be kita ko, fiksuoti deformaciniai plyšiai ir ties sandūromis su langais. Ekspertas nurodė, kad deformaciniai plyšiai gipso kartono konstrukcijoje dažniausiai susiformuoja dėl technologinių gipso kartono karkaso ar pačių plokščių montavimo defektų. Nurodyta, kad ties langais deformaciniai plyšiai susiformuoja dėl skirtingų medžiagų ar gaminių skirtingo deformatyvumo. Šiuo atveju angokraščio ir lango konstrukcijos sandūros deformacijos pasireiškė dėl skirtingo angokraščio ir PVC lango konstrukcijos deformatyvumo. Taip pat tokie plyšiai gali susiformuoti dėl skirtingo medžiagiškumo sienos, pvz. plytų mūro ir blokelių mūro arba monolito ir mūro, kuris papildomai apsiūtas gipso kartono plokštėmis.

114.       Konstatavęs defektus, ekspertas nurodė, kaip turi būti sprendžiama tokiu atveju, kad nebūtų trūkumų: ,,jeigu deformacinis plyšys susiformavęs dėl skirtingo medžiagų deformatyvumo, tokiose vietose turėtų būti suformuoti deformaciniai plyšiai, kurie turėtų būti užpildomi tampria sandarinančia medžiaga“. Įvertinus eksperto nustatytus trūkumus ir jų sprendimo variantus, darytina išvada, kad apeliantė 2, būdama profesionali rangovė, turėjo numatyti, kad šiose sandūrose gali atsirasti deformaciniai plyšiai. Siekiant to išvengti, plyšiai ties sandūromis su langais turėjo būti užpildyti tampria sandarinančia medžiaga. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė 2 tai padarė. Būtent dėl jos neveikimo, kai nebuvo tinkamai įvertinta situacija, atsirado deformaciniai plyšiai ir ties sandūromis su langais, kurių taisymo išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai pagrįstai priteistos iš apeliantės 2. Kadangi priešingai nei teigia apeliantė 2, netgi esant skirtingam angokraščio ir PVC lango konstrukcijos deformatyvumui, medžiagiškumui, neturi būti jokių sandūros įtrūkimų. Tam turi būti tinkamai parenkama apdailos technologija, medžiagos ir tinkamai atliekami apdailos darbai. Nagrinėjamu atveju apeliantė 2 neįrodė, kad angokraščių ir langų jungčių defektai atsirado ne dėl jos atliktų darbų.

115.       Apeliantė 2 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai priteisė iš atsakovės – 2 519,93 Eur dėl lubų ir sienų jungčių defektų taisymo, kadangi ne visi Buto sienose / lubose atsiradę įtrūkimai (virš miegamojo sienos ir virtuvės zonoje) yra apeliantės 2 netinkamai atliktų darbų padarinys. Šią aplinkybę ekspertas patvirtino ir 2023 m. vasario 24 d. vykusios Buto apžiūros metu bei 2023 m. gegužės 22 d. vykusio teismo posėdžio metu, todėl mano, jog ginčo atveju egzistavo savarankiškas pagrindas netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės arba ją sumažinti.

116.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek vadovaujantis Ekspertizės aktu (287 p.), tiek išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, byloje nustatyta, jog fiksuoti gipso kartono statieji deformaciniai plyšiai, taip pat fiksuoti deformaciniai plyšiai ties sienų ir lubų sandūromis. Šie defektai buvo fiksuoti praktiškai visose buto patalpose, kurios Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos atitinkamais indeksais 6-1 (25,00 m2) ir 6-2 (10,32 m2). Pirmosios instancijos teismas pats įsitikino išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, kad visose lubų ir sienų sandūrose yra deformaciniai plyšiai. Teismo posėdžio metu išsiaiškinta ir ekspertas patvirtino, kad nebuvo įrengta kompensacinė siūlė būtent sienų ir lubų sandūroje, nurodė, kad, nesant kompensacinės siūlės, atsirado deformaciniai plyšiai, pažymėjo, kad ji yra būtina.

117.       Esant tokiam trūkumui, ekspertas nurodė, kaip jį pašalinti. Jis pažymėjo, kad pirmiausiai turi būti pašalinta deformacinio plyšio atsiradimo priežastis, reikalui esant, permontuota karkaso ar gipso kartono plokščių dalis, toliau užsandarintos siūlės tarp plokščių. Šiuo atveju spalvos suvienodinimui reikėtų perglaistyti ir perdažyti visą plokštumą, kurioje atlikti remonto darbai. Jeigu toks defektas buvo susiformavęs dviejų plokštumų sandūroje, tai turėtų būti perglaistomos ir perdažomos abi plokštumos. Ekspertizės akte nurodyta, kadangi, tiriamu atveju, bute buvo fiksuoti ir dažymo defektai, todėl turėtų būti perdažomos visos buto patalpų, kurios Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos atitinkamais indeksais 6-1 (25,00 m2) ir 6-2 (10,32 m2), sienos ir lubos.

118.       Remiantis bylos duomenimis, matyti, kad priešingai nei teigia apeliantė 2, visų trūkumų šalinimas turi būti atliktas visose buto patalpose, perdažant visas sienų ir lubų plokštumas. Toks perdažymas būtinas iš esmės ne dėl apeliantės 2 minimų įtrūkimų virš miegamojo sienos ir virtuvės zonoje, tačiau dėl plyšių bei įtrūkimų sienų ir lubų sandūrose. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko turi būti perdažytos sienos ir lubos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl lubų ir sienų jungčių defektų taisymo.

119.       Apeliantė 2 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės – 817,33 Eur dėl papildomo gipso kartono sluoksnio įrengimo pakabinamose lubose, kadangi atsakovė iš „Knauf“ firmos techniko buvo gavusi atsakymą, jog techniškai lubų konstrukcijose gali būti dengiamas tik vienas standartinės plokštės „K. W.“ sluoksnis, todėl Bute sumontuotos ne dviejų, o vieno gipso kartono sluoksnio lubos savaime nėra laikytinas atsakovės atliktų darbų trūkumu.

120.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, išsamiai įvertino visą byloje pateiktą medžiagą, Ekspertizės aktą ir nustatė, kad apeliantė 2 ieškovės Bute įrenginėjo „Knauf“ firmos lubas. Apeliantė 2 į bylą pateikė „Knauf“ firmos gipso kartono plokščių, siūlių armavimo juostų, mineralinės vatos, siūlių glaistymo, karkaso CD, UD profilių ir mechaninių tvirtinimo elementų eksploatacinių savybių deklaracijas. Visas šias deklaracijas pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ir aprašė ginčijamame sprendime. Pagal viešai gamintojo „Knauf“ skelbiamus duomenis ekspertas Ekspertizės akte pagrindė, kad būtent „Knauf“ pakabinamos gipso kartono lubų sistemos turėtų būti montuojamos iš dviejų gipso kartono sluoksnių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šiuos viešai gamintojo „Knauf“ skelbiamus duomenis, pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo teigti, jog „Knauf“ tipo pakabinamos gipso kartono lubos atitinka įprastai tokios rūšies lubų sistemų montavimui keliamus reikalavimus tuo atveju, jeigu montuojamas tik vienas gipso kartono sluoksnis.

121.       Ekspertizės

akte (290 p.) nurodyta, jog apžiūros metu buvo fiksuota, kad lubų gipso kartono konstrukciją sudaro tik vienas gipso kartono sluoksnis. Akcentuotina tai, kad praktikoje pakabinamą gipso kartono lubų konstrukciją sudaro du gipso kartono plokščių sluoksniai. Tai daroma tam, kad būtų galima išvengti deformacinių siūlių susiformavimo lubose, pradėjus eksploatuoti pastatą. Kadangi kabančios gipso kartono lubos buvo įrengtos Buto visose trijose patalpose, kurios Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos atitinkamais indeksais 6-1 (25,00 m2), 6-2 (10,32 m2) ir 6-3 (4,38 m2), tai antrasis gipso kartono sluoksnis turėjo būti įrengtas visose šiose patalpose.

122.       Nagrinėjamu atveju apeliantė 2 argumentuoja tuo, kad gali būti ir vienas sluoksnis, nes kai kurie rangovai taip įrenginėja. Taip pat vadovavosi „Knauf“ firmos techniko gautu el. laiško atsakymu, jog „Techniškai lubų konstrukcijose gali būti dengiamas tik vienas standartinės plokštės K. W. sluoksnis“. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantės 2 argumentus vertina kritiškai. Kadangi tai, jog gali būti įrengiamas vienas gipso kartono sluoksnis, nereiškia, jog bus užtikrinta kokybė ir neatsiras trūkumų bei įskilimų. Be to, toks „Knauf“ firmos techniko atsakymas apskritai prieštarauja „Knauf“ firmos patvirtintam lubų dėjimo standartui ir vertintinas kaip techniko subjektyvi nuomonė. Be to, eksperto išvados vertintinos kaip patikimesnis įrodymas nei suinteresuotos įmonės techniko nuomonė. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vieno sluoksnio pakabinamų gipso kartono lubų sumontavimą Bute pripažino apeliantės 2 Darbų pagal Sutartį trūkumu.

123.       Apeliantė 2 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę išmontuoti ir išvežti iš ieškovei priklausančio Buto šio Buto vonioje esantį rankšluosčių džiovintuvą, kadangi pritaikė CK 6.363 str. 8 d., kuri gali būti taikoma tik pirkimo– pardavimo teisiniuose santykiuose, o šiuo atveju tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos statybos srityje teisiniai santykiai.

124.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės bute sumontuotas ne to modelio rankšluosčių džiovintuvas. Apie tai ieškovė apeliantę 2 buvo informavusi 2020 m. liepos 31 d. patalpų perdavimo–­priėmimo aktu, 2020 m. rugpjūčio 13 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu. Ši aplinkybė užfiksuota ir Ekspertizės akte. Jame nurodyta, kad ieškovė su apeliante 2 buvo suderinusi sumontuoti „Z. A.“ elektrinį rankšluosčių džiovintuvą, kurio modelis (duomenys neskelbtini). Tačiau bute sumontuotas „Zehnder“ kombinuotas gyvatukas (duomenys neskelbtini), tenas Terma split 600 W ((duomenys neskelbtini)) ir valdiklis KTX-4 spiralinis chromas ((duomenys neskelbtini)). Tai nurodyta 2020 m. birželio 1 d. UAB „Anaga“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ANAVIL006806 ir Ekspertizės akte (284 p.). Taigi bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė buvo užsakiusi sumontuoti „Z. A.“ elektrinį rankšluosčių džiovintuvą, kurio modelis (duomenys neskelbtini), tačiau vietoje jo sumontuotas kitas džiovintuvas. Įvertinus tai, kad sumontuotas ne tas džiovintuvas, kuris buvo užsakytas, pirmosios instancijos teismas tenkino šią ieškovės reikalavimo dalį ir įpareigojo apeliantę 2 išmontuoti ir išvežti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio Buto šio Buto vonioje esantį rankšluosčių džiovintuvą per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

125.       Apeliantė 2 nagrinėjamu atveju nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas pritaikė CK 6.363 str. 8 d., kuri gali būti taikoma tik pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose.

126.       Pažymėtina, jog CK 6.645 straipsnis numato, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi (4 dalis). Įvertinęs šią įstatymo nuostatą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad dėl rankšluosčio džiovintuvo šalis saistė ne rangos, o pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kadangi, lyginant rankšluosčių džiovintuvo vertę (kaina – 458 Eur) su jo montavimo darbų kaina (džiovintuvo montavimo, įskaitant pagalbines medžiagas, vertė – 69,58 Eur), pastarieji yra nedideli.

127.       Apeliantė 2 teigia, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai pagal šalių 2020 m. balandžio 9 d. pasirašytą Apdailos darbų sutartį Nr. 2020-0409EJ4. Sutiktina, kad pagal šią Sutartį tarp šalių yra susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai. Tačiau prekių pirkimas, pristatymas, montavimas, ypač, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, jau kvalifikuojami kaip pirkimo–pardavimo sutarties teisiniai santykiai. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė pirkimo–pardavimo teisinių santykių reglamentavimą.

128.       Civilinio kodekso 6.363 straipsnis, galiojęs Sutarties sudarymo metu, nustatė, jog laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą). Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu. Daikto savybės atitinka sutartį, jeigu daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį. Jeigu pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas daikto instaliavimas, įrengimas ar montavimas ir daiktą instaliavo, įrengė ar sumontavo pardavėjas arba jo pasitelkti tretieji asmenys, bet koks dėl netinkamo daikto instaliavimo, įrengimo ar montavimo atsiradęs trūkumas prilyginamas daikto kokybės trūkumui. Pagal CK 6.363 straipsnio 7 dalį pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą), reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu, reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą, vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui (CK 6.363 straipsnio 8 dalis).

129.       Tinkama kokybė, nagrinėjamu atveju, be kita ko, reiškia, kad daiktas turi būti toks, kokį užsakė pirkėjas, t. y. ieškovė. CK 6.317 str. 3 d. reglamentuoja, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus kartu su jų priklausiniais ir priedais tokios būklės, kokia buvo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. l d.). Kitaip tariant, daiktas turi būti toks, kokį užsakė pirkėjas. Tuo atveju, jeigu pirkėjas gauna ne tą daiktą, kurį užsakė, jis grąžinamas pardavėjui pagal anksčiau minėtas normas.

130.       Apeliantės 2 argumentai, kad džiovintuvu galima naudotis pagal paskirtį, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi šiuo konkrečiu atveju esmė yra ne džiovintuvo kokybė ir jo naudojimas pagal paskirtį, o pats džiovintuvo modelis, kuris buvo nupirktas ir sumontuotas ne toks, kurį išsirinko ieškovė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl rankšluosčių džiovintuvo išmontavimo ir išvežimo iš ieškovei priklausančio Buto.

131.       Apeliantė 2 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 450,00 Eur nuostolių dėl kito buto nuomos, kadangi Butu pagal paskirtį ieškovė galėjo naudotis, t. y. jame gyventi, dar nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d., o nesikeldama gyventi į Butą ieškovė veikė savo rizika ir atsakovė negalėjo būti pripažinta atsakinga už dėl to ieškovei kilusius nuostolius.

132.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020 m. gegužės 11 d. nuomos sutartimi nuomojosi kitą butą (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartyje nuomos kaina nurodyta 450 Eur per mėnesį, nuomos laikotarpis nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Vėliau šią nuomos sutartį 2020 m. rugsėjo 21 d. nuomos sutartimi ji pratęsė laikotarpiui nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. už tą pačią kainą per mėnesį – 450 Eur.

133.       Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės, taip pat šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl apeliantės 2 netinkamai atliktų Darbų pagal Sutartį ieškovė turėjo papildomų išlaidų. Tai pagrindžia ta aplinkybė, kad pirmo Darbų priėmimo–perdavimo akto surašymo metu 2020 m. liepos 31 d. buvo nustatyti apeliantės 2 atliktų Darbų trūkumai, kuriuos apeliantė 2 nors ir šalino tiek iki, tiek po Akto 3 pasirašymo, bet iki Sutarties nutraukimo 2020 m. rugsėjo 3 d. visiškai nepašalino. Todėl sutiktina, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės patirtos išlaidos už poreikį nuomotis kitas patalpas gyvenimui, iki atsakovė pašalins jos atliktų Darbų trūkumus, tai apėmė iš esmės vieno mėnesio laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d., yra pagrįstos ir nulemtos apeliantės 2 netinkamai atliktų Darbų pagal Sutartį.

134.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės 2 argumentu, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. ieškovė turėjo galimybę naudotis Butu. Tokią galimybę ieškovė būtų turėjusi, jeigu šalys būtų sudariusios Galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuris būtų ir Buto perdavimo ieškovei dokumentas (Sutarties bendrosios dalies 7.10 punktas). To nesant, apeliantė 2 nuspręsti, jog ieškovė galėjo visiškai naudotis Butu apeliantei 2 ir toliau šalinant jos atliktų Darbų trūkumus, nurodytus Akte 1, Akte 2, Akte 3, neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl 450,00 Eur nuostolių priteisimo dėl kito buto nuomos.

135.       Apeliantė 2 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei 695,75 Eur už objekto techninę apžiūrą, kadangi darbų vykdymo priežiūra, vykdomų darbų kuravimas ar pan. nėra tiesiogiai rangovui tenkanti pareiga, o byloje nebuvo įrodyta, jog techninė priežiūra ieškovei nebuvo teikiama.

136.       Pažymėtina, kad CK 6.2285 straipsnio 1 dalis, galiojusi Sutarties sudarymo metu, numatė, kad vartotojas privalo sumokėti verslininkui už prekes ar paslaugas vartojimo sutartyje ar pagal ją nustatytą kainą, jeigu ko kita nenumatyta sutartyje ar įstatymuose. Prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas turi gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno papildomo mokesčio, numatyto prie kainos (atlyginimo už verslininko pagrindinės sutartinės prievolės įvykdymą). CK 6.22816 straipsnis, galiojęs Sutarties sudarymo metu, numatė, kad vartotojas, kuriam teikiamos jo neužsakytos prekės ar paslaugos, neturi pareigos už tai mokėti. Vartotojas neturi patirti jokių papildomų išlaidų dėl neužsakytų prekių ar paslaugų, taip pat skaitmeninio turinio gavimo. Vartotojo, kuriam be jo užsakymo buvo perduotos prekės ar suteiktos paslaugos, neveikimas (tylėjimas) nelaikomas sutikimu pirkti. Pareiga įrodyti, kad vartotojas išreiškė valią sudaryti vartojimo sutartį (užsakė prekes ar paslaugas), tenka verslininkui.

137.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad objekto techninė priežiūra taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, galiojusio Sutarties sudarymo metu, 2 straipsnio 76, 78 dalyse, ieškovei nebuvo ir negalėjo būti būtent apeliantės 2 teikiama (Statybos įstatymo 18 straipsnio 8 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad, sudarant Sutartį, jos Lokalinėje sąmatoje nurodytą paslaugą – objekto techninę priežiūrą – ieškovė galėjo ir turėjo suprasti kitaip, kartu kaip pačiai apeliantei 2 kaip rangovei tenkančių funkcijų vykdymą (bendrą Bute vykdomą priežiūrą, vykdomų darbų kuravimą ar pan.). Byloje nėra duomenų, kad už tai, kas pagal Sutartį ir taip tenka apeliantei 2, ieškovė dar būtų sutikusi mokėti papildomą mokestį, įvardytą objekto technine priežiūra.

138.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė turėtų sumokėti tik tuo atveju, jeigu techninė objekto priežiūra iš tikrųjų būtų buvusi atlikta, tačiau nagrinėjamu atveju tokia techninė priežiūra, kaip suprato ieškovė ir kaip ji yra apibrėžta įstatyme, nebuvo atlikta. Pati apeliantė 2 pripažįsta, kad techninė objekto priežiūra tokia, kaip ji apibrėžta Statybos įstatyme, nebuvo atlikta ir nebuvo būtina. Be to, pažymėtina, kad jeigu apeliantė 2 Sutartyje nurodydama „Techninė objekto priežiūra“ turėjo mintyje bute atliekamų darbų kuravimą, tai taip ir turėjo būti nurodyta sutartyje. Kadangi apeliantė 2 rengė Sutartį, todėl ji yra atsakinga už Sutartyje nurodytų formuluočių aiškumą.

139.       CK 6.193 str. 4 d. reglamentuoja, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvu (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130- 695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/ 2019).

140.       Atsižvelgiant į nurodytą teisės normų reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog apeliantė 2 nepagrįstai Galutinėje sąmatoje apskaičiavo 695,75 Eur sumą už objekto techninę priežiūrą.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

141.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniais skundais keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

142.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

143.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

144.       Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai atmestini, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos susijusios su apeliacinių skundų surašymu ir parengimu neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

145.       Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 1 452,00 Eur išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

146.       Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 1 760 Eur išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 1 760 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital apdaila“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Capital apdaila“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 760,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                     Raimonda Andrulienė

 

                Aurimas Brazdeikis

 

                Vilija Valantienė