Civilinė byla Nr. 2-1291/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2013 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-3385-565/2013, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ ieškinį atsakovams Ellora 4522899 Ltd, Z. V., uždarajai akcinei bendrovei „FF lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Infoverslas“, R. V. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kur trečiasis asmuo – R. S..

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Skomė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Ellora 4522899 Ltd, Z. V., UAB „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“, R. V., prašydamas pripažinti, kad ieškovas įvykdė prievolę pagal UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą ir 2011 m. balandžio 26 d. sumokėjo atsakovui Ellora 4522899 Ltd 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį; pripažinti negaliojančia ab initio 2012 m. birželio 29 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp Ellora 4522899 Ltd ir Z. V., dėl reikalavimo teisės į 100 000 skolos dalį ir proporcingą dalį 6 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos perleidimo; pripažinti negaliojančia ab initio 2012 m. birželio 29 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp Ellora 4522899 Ltd ir UAB „Infoverslas“, dėl reikalavimo teisės į 50 000 Lt skolos dalį ir proporcingą dalį 6 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos perleidimo; pripažinti negaliojančia ab initio 2012 m. birželio 29 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp Ellora 4522899 Ltd ir R. V., dėl reikalavimo teisės į 50 000 Lt skolos dalį ir proporcingą dalį 6 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos perleidimo; pripažinti negaliojančia ab initio 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp Ellora 4522899 Ltd ir UAB „FF lizingas“, dėl reikalavimo teisės į 20 000 Lt skolos dalį ir proporcingą dalį 6 proc. metinių palūkanų nuo 50 000 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos perleidimo; priteisti iš atsakovo Ellora 4522899 Ltd 9625 Lt žyminio mokesčio, iš visų atsakovų po 1/5 dalį išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 00123/12/01254.

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 iš ieškovo atsakovui Ellora 4522899 Ltd buvo priteista 300 000 Lt dydžio sumažinto ieškovo įstatinio kapitalo dalis, 13 068,49 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio procesinės palūkanos, taip pat bylinėjimosi išlaidos. Šio sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, išieškojimą pagal šį vykdomąjį raštą vykdomojoje byloje Nr. 00123/12/01254 vykdo antstolis V. M.. Atsakovas Ellora 4522899 Ltd reikalavimo teises į Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 iš ieškovo priteistas sumas yra perleidęs atsakovams Z. V., UAB „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“ ir R. V.. Nurodė, kad po Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-328-798/2010 priėmimo ieškovas 2011 m. balandžio 26 d. tarptautinio mokėjimo nurodymu sumokėjo atsakovo Ellora 452899 Ltd nurodytai įmonei Development Win Limited 562 500 Lt  sumažinto ieškovo įstatinio kapitalo sumą, tame tarpe ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 priteistus 300 000 Lt. Pažymėjo, jog jis turi turto, iš kurio galėtų būti įvykdytas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010. Teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą nagrinėjamoje byloje, atsakovai Z. V., UAB „Infoverslas“, UAB „FF lizingas“ ir R. V. turėtų grąžinti ieškovui teismo sprendimo pagrindu išieškotas sumas. Ieškovo teigimu, pateikti įrodymai patvirtina, kad šių atsakovų turtinė padėtis yra sunki, todėl jie negalės grąžinti jam išieškotų sumų. Todėl galimai ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdomas arba sunkiai įvykdomas.

II.    Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

Teismas nurodė, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese nėra absoliuti. Anot teismo, išieškojimas, vykdant teismo sprendimą, gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl teismo antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.), kai nagrinėjamas ginčas dėl varžytynių akto patvirtinimo (CPK 725 str.). Teismas gali sustabdyti hipotekos procedūrą, kai ginčijami sandoriai, kuriais remiantis įregistruota hipoteka ar įkeitimas. Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas iki kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str.). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625 – 628 straipsnių nuostatos, bet šie veiksmai, anot teismo, priskirtini antstolių veiklos, o ne teismo kompetencijai. Todėl teismas padarė išvadą, kad išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymas dėl to, kad paduotas naujas ieškinys, prieštarauja sprendimo vykdymo sustabdymo teisinio instituto paskirčiai, pažeidžia toje civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Skomė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 00123/12/01254. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1.      Teismas nepagrįstai siaurai aiškino CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą, teigdamas, kad ši norma gali būti taikoma tik tuo atveju, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str. 2 d. ir 3 d.) ir kai laikinąsias apsaugos priemones taiko teismas, ypatingos teisenos tvarka nagrinėjantis skundą dėl antstolio veiksmų (taip pat kai kuriais kitais konkrečiais, tačiau šiai bylai neaktualiais atvejais, prie kurių priskirtinos ir teismo nepaminėtos įmonių bankroto ir restruktūrizacijos bylos ir kt.). Nėra pagrindo teigti, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės negali taikyti teismas, nagrinėjantis bylą ginčo teisenos tvarka. Įstatymų leidėjas tokio apribojimo nėra nustatęs. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nulemia ne teisena, kuria nagrinėjama byla, bet konkrečios bylos situacija, suponuojanti laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo būtinybę. Tokios praktikos laikosi ir teismai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2133/2011; 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2266/2011).

2.      Preliminariai įvertinus pareikštą ieškinį, yra pagrindas teigti, jog ieškinys turėtų būti patenkintas, nes apeliantas pateikė išsamius faktinius ir juridinius argumentus bei įrodymus.

3.      Yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nepritaikius šių priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Galimai palankaus apeliantui teismo procesinio sprendimo šioje byloje atveju išnyktų apelianto pareiga pakartotinai įvykdyti jau vieną kartą įvykdytą prievolę. Tačiau jeigu toliau būtų vykdomas išieškojimas antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0013/12/01254 ir antstolio nurodytos sumos būtų išieškotos iš apelianto bei paskirstytos atsakovams, turėtų būti atnaujintas procesas tiek pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010, tiek pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį dėl išieškotojų pakeitimo vykdymo procese ir šis sprendimas bei nutartis turėtų būti panaikinti, kadangi išieškotojais tapo atsakovai UAB „Infoverslas“, R. V. ir Z. V.. Tokiu atveju atsakovai Ellora 4522899 Ltd, UAB „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“,  R. V. ir Z. V. turėtų grąžinti išieškotas sumas apeliantui, t. y. turėtų būti taikomas sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas (CPK 373 str.). Tačiau atsakovai Ellora 4522899 Ltd, UAB „FF lizingas“ UAB „Infoverslas“, R. V. ir Z. V. negalės grąžinti iš apelianto išieškotų sumų, kadangi jie patys viešai pripažįsta, kad jų turtinė padėtis yra labai sunki, be to, tai patvirtina viešų registrų ir kiti viešai prieinami duomenys.

Atsakovai Ellora 4522899 Ltd, Z. V., UAB „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“, R. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Taip pat prašo: prijungti prie šios bylos Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-328-798/2010; dėl nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo siekiant kitų tikslų, t. y. skolos mokėjimo atsakovams vilkinimo, CPK 95 straipsnio pagrindu prašo nubausti ieškovą ir jo vadovą maksimaliomis     20 000 Lt baudomis, 50 proc. jų skiriant lygiomis dalimis atsakovams; dėl žinomai melagingų paaiškinimų ir galimai suklastotų dokumentų pakartotinio pateikimo teismui priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui (CPK 299 str., 300 str.). Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1.      Apeliantas teismams ir antstoliui V. M. pateikė žinomai melagingus ir galimai suklastotus įrodymus, ir tai daro sąmoningai, piktnaudžiaudamas teise kreiptis į teismą.

2.      Teiginius, jog išieškojimas vykdomojoje byloje sukeltų neigiamas pasekmes, apeliantas įrodinėja, teikdamas teismui žinomai melagingus ir nepagrįstus paaiškinimus apie atsakovų tariamą negalimumą įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą tikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, yra teisėta ir pagrįsta.

Ieškovas prašo taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 00123/12/01254, kuri buvo pradėta, vadovaujantis vykdomuoju raštu, išduotu įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010, pagrindu. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu iš ieškovo UAB „Skomė“ atsakovui Ellora 4522899 Ltd buvo priteista 300 000 Lt dydžio skola (sumažinto ieškovo įstatinio kapitalo dalis), 13 068,49 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, taip pat bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas Ellora 4522899 Ltd reikalavimo teises į Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu iš ieškovo priteistas sumas tam tikromis dalimis perleido atsakovams Z. V., UAB „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“ ir R. V. (13-15, 23 b. l.). Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas UAB „Skomė“ įrodinėja, jog 2011 m. balandžio 26 d. tarptautinio mokėjimo nurodymu jis sumokėjo atsakovo Ellora 4522899 Ltd nurodytai įmonei Development Win Limited 562 500 Lt sumažinto ieškovo įstatinio kapitalo sumą, įskaitant ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010, priteistas sumas. Dėl šios priežasties, ieškovo nuomone, turi būti patenkinti ieškinyje reiškiami reikalavimai: pripažinti, jog jis įvykdė prievolę pagal UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą ir kad 2011 m. balandžio 26 d. sumokėjo atsakovui Ellora 4522899 Ltd 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį; atitinkamai pripažinti negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu Ellora 4522899 Ltd perleido reikalavimo teises į tam dalis Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010, priteistos sumos atsakovams Z. V., UAB „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“ ir R. V..

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 00123/12/01254 sustabdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nėra absoliuti.

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, vardindamas CPK aiškiai numatytus atvejus, kada gali būti taikomas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paneigė šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę nagrinėjant bylą ginčo teisinos tvarka.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo nurodytos ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės taikymo galimybę konkrečiu atveju, turi vadovautis teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu (CPK 18 str.), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Taigi, išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, jog nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas.

Galimas būsimo teismo sprendimo turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, todėl teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, įvertinus šioje byloje pareikštame ieškinyje ieškovo keliamus materialinius teisinius reikalavimus ir jo prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, galima teigti, jog šioje byloje ieškovo keliami reikalavimai ir išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-328-798/2010, kurioje buvo išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas vykdomasis procesas vykdomojoje byloje Nr. 00123/12/01254, yra susiję, tačiau prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė su šioje byloje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais nėra susijusi, nes jos taikymas neturės jokios įtakos šioje byloje priimto galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Ieškovo reiškiamas reikalavimas pripažinti, jog jis įvykdė prievolę pagal UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą ir 2011 m. balandžio 26 d. sumokėjo atsakovui Ellora 4522899 Ltd 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, apskritai nereikalauja priverstinio vykdymo, toks sprendimas laikomas įvykdytu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Be to, ieškovas neįrodė, jog nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, kokiu nors būdu būtų apsunkintas teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažintos negaliojančiomis ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys, įvykdymas. Ieškovo argumentai apie tai, kad išieškojus iš jo pinigų sumas atsakovams Z. V., UAB „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“ ir R. V. pagal civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 išduotą vykdomąjį raštą, ir šioje byloje pripažinus negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutartis, jam gali būti sunku susigrąžinti minėtiems atsakovams nepagrįstai išieškotas sumas, nėra susiję su teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažintos negaliojančiomis ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys, vykdymu ir neįrodo, jog dėl įvykdyto išieškojimo tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tai, kad patenkinus šioje byloje ieškinį, ieškovas turės inicijuoti proceso atnaujinimą (taip pat reikalauti restitucijos taikymo), teismo vertinimu, patvirtina, jog prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ieškovas sieja ne su siekiu užtikrinti jam palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą, o su būsimu prašymu dėl proceso byloje atnaujinimo kitoje civilinėje.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo šioje byloje tinkamo įvykdymo užtikrinimu, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė klausimą ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 00123/12/001254, motyvuodamas, kad prašoma laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia kitoje civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus. Taigi, nenustačius pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas atskirajame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

 Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, susiję su ieškovo pateiktų įrodymų galimu suklastojimu, pradinėje civilinės bylos stadijoje nėra nagrinėjami. Preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl teismas atmeta atsakovų pareikštus prašymus prijungti prie šios bylos Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-328-798/2010 ir priimti atskirąją nutartį dėl, atsakovų teigimu, žinomai melagingų paaiškinimų ir galimai suklastotų dokumentų pakartotinio pateikimo teismui, ir apie tai pranešti prokurorui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie prašymai gali būti pareikšti ir svarstomi pirmosios instancijos teisme, ruošiantis civilinės bylos nagrinėjimui arba nagrinėjant ginčą iš esmės.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai taip pat prašo dėl nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo, siekiant kitų tikslų, t. y. skolos mokėjimo atsakovams vilkinimo, CPK 95 straipsnio pagrindu ieškovui ir jo vadovui skirti po maksimalią 20 000 Lt dydžio baudą, 50 proc. jų skiriant lygiomis dalimis atsakovams.

Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo proceso teisėmis. Tai, kad ieškovas atskiruoju skundu apskundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas proceso teisėmis, nes teisė paduoti atskirąjį skundą yra numatyta įstatyme. Nenustačius ieškovo nesąžiningumo, skirti jam baudą nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį nepakeistą.

Atsakovų Ellora 4522899 Ltd, UAB „FF Lizingas“, UAB „Infoverslas“, R. V., Z. V. prašymų prijungti prie nagrinėjamos bylos išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-328-798/2010, paskirti ieškovui UAB „Skomė“ ir jo vadovui baudą, priimti atskirąją nutartį dėl žinomai melagingų paaiškinimų ir galimai suklastotų dokumentų pakartotinio pateikimo teismui ir apie tai pranešti prokurorui, netenkinti.

Teisėjas                                                                                                                     Donatas Šernas