Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-10-08][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][1-1058-805-2019].docx
Bylos nr.: 1-1058-805/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Alytaus apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra prokuroras
Kategorijos:
Vagystė (BK 178 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
Vagystė (BK 178 str.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Kardomosios priemonės
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Specialioji dalis
Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Procesinės prievartos priemonės

?

Baudžiamoji byla Nr. 1-1058-805/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32190-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.7.1; 1.1.7.2.3;1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.2; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

 

img1 

 

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

 

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 8 d.

Prienai

 

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, 

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 2010 m. rugsėjo 22 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmė atlikta, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

E. T., įsibraudamas į patalpą pavogė svetimą turtą, o būtent jis 2019 m. liepos 20 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugadindamas durų kabliuką, užkabintą iš vidaus, pro duris įsibrovė į patalpą – D. D. priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą turtą – D. D. priklausančią išorinę bateriją „POWER BANK“, kurios vertė 20 eurų ir nešiojamą garso kolonėlę ,,SONY“, kurios vertė 50 eurų, tuo nukentėjusiajam D. D. padarė 70 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais E. T. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamuoju E. T. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus 2019 m. liepos 19 d. vakare apie 20.00 val. į namus automobiliu atvažiavo T. ir M. Ž.. Tuo metu jau buvo neblaivus. M. ir T. taip pat buvo neblaivūs. Visi trys išvažiavo automobiliu, kurį vairavo T., į (duomenys neskelbtini). Čia visi vartojo alkoholį. Gėrė alų. Begeriant alkoholį, jis sugalvojo nuvažiuoti pas pažįstamą D. D., gyvenantį (duomenys neskelbtini), nes turėjo nesuvestų senų sąskaitų. Visi trys nuvažiavo pas D.. Tuo metu jau buvo vėlus metas, galėjo būti apie 1.00 val. nakties. Kai privažiavo prie D. namo, languose šviesa nedegė. Priėjo visi prie namo įėjimo durų. Jis patraukė duris ir pamatė, kad jos užkabintos iš vidaus. Tada koja spyrė į duris ir jos atsidarė į vidų. Įėjo į namo vidų visi trys. Yra buvęs ankščiau pas D.. Kai įėjo į namo vidų pamatė, kad virtuvėje prie stalo miegojo D.. Suprato, kad neblaivus. Tada D. prisikėlė. Tiksliai neprisimena ar sudavė smūgius į galvą D. ar tik pastūmė. Pamačius, kad D. stipriai apgirtęs ir nelabai orientuojasi aplinkoje, išėjo iš namų. Išeidamas pagrobė ant stalo virtuvėje buvusią išorinę bateriją ir garso kolonėlę. Nei M., nei T. nieko negrobė. Važiuojant (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai. Su M. išlipo iš automobilio, o T. policijos pareigūnai išsivežė. Pagrobtą kolonėlę ir bateriją kitą dieną atidavė (duomenys neskelbtini), nepažįstamam vaikinui, kadangi jų nereikėjo. Padarytą žalą pasižada atlyginti (b. l. 52-53).

Nukentėjusysis D. D. parodė, kad 2019 m. liepos 20 d. apie 1.00 val. būnant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir kartu su draugu M. P. miegant, prabudo išgirdęs triukšmą ir pajutęs du smūgius į galvą. Savo kambaryje pamatė tris asmenis, iš kurių vieną pažinojo, tai buvo E. T., kuris ir sudavė smūgius. Iš karto pasigedo savo daiktų ,,POWER BANK“ išorinės baterijos, kurios vertė 20 eurų ir nešiojamos garso kolonėlės ,,SONY“, kurios vertė 50 eurų. Minėti daiktai buvo kambaryje ant muzikinio centro. Šiuos daiktus paėmė E. T.. Pastarajam pasakė, kad grąžintų daiktus, nes kitaip iškvies policiją, tačiau su kitais asmenimis greitai spruko su daiktais iš namų į savo automobilį kieme. Dėl suduotų smūgių pretenzijų neturi, pas medicinos ekspertus nesikreips. Prašo nubausti minėtą asmenį ir surasti jam priklausančius daiktus. Papildomai nurodė, kad tą naktį į jo namus pateko E. T., T. ir M. Ž., durys ir kabliukas nesugadinti, dėl suduotų smūgių pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, nes E. T. žalą atlygino, civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 17-18, 20-21).

Liudytojas T. Ž. parodė, kad 2019 m. liepos 19 d. apie 20.00 val. kartu su savo broliu M. Ž. jam priklausančiu automobiliu nuvažiavo pas draugą E. T. ir visi trys išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Po to, vėlai vakare, galėjo būti apie 01.00 val. nakties, E. sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti pas pažįstamą D. D. kažką išsiaiškinti. Jis D. žino tik iš matymo. Visi trys nuvažiavo pas D. į namus. Žinojo kur gyvena D.. Kai atvažiavo į kiemą, name buvo tamsu. Tada visi trys išlipo iš automobilio ir priėjo prie namo lauko durų. E. patraukė duris, kurios buvo užkabintos iš vidaus. Paskui pamatė, kad durys atsidarė. Nematė kas jas atidarė, nes prie lauko durų buvo tamsu. Visi įėjo į vidų. D. miegojo sėdėdamas prie stalo. Kiek pabuvęs kambaryje išėjo į lauką, o E. ir M. liko viduje. Kambaryje buvo tamsu. Laukė prie automobilio. Netrukus iš namo išėjo ir E. su broliu M.. Kadangi buvo tamsu kieme, nematė ar ką iš namo išsinešė E.. Visi susėdo į automobilį ir išvažiavo iš D. namų. Kiek pavažiavus automobilį sustabdė policijos pareigūnai. D. namuose nieko neėmė ir D. nežalojo. Ką tuo metu viduje veikė E. ir M. nematė (b. l. 33-34).

Liudytojas M. Ž. parodė, kad 2019 m. liepos 19 d. apie 20.00 val. kartu su savo broliu T. Ž. nuvažiavo pas bendrą pažįstamą E. T.. Automobilį vairavo brolis T.. Tuo metu ir jis, ir brolis buvo gėrę alkoholio. Jis buvo daugiau gėręs alkoholio, o T. mažiau. Kiek pabuvę pas E. sugalvojo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Visi trys išvažiavo. Atvažiavę visi vartojo alkoholį, išgėrė ne mažai. Po to, vėlai vakare, galėjo būti apie 1.00 val. nakties, E. sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti pas pažįstamą D. D. kažką išsiaiškinti. Visi trys nuvažiavo pas D. į namus. Kai atvažiavo į kiemą, name buvo tamsu. Tada visi trys išlipo iš automobilio ir priėjo prie namo lauko durų. E. patraukė duris, buvo užkabintos iš vidaus. Paskui pamatė, kad durys atsidarė. Kiek prisimena, lyg E. spyrė į duris ir jos atsidarė. Visi įėjo į vidų. D. miegojo sėdėdamas prie stalo. T. kiek pabuvęs kambaryje išėjo į lauką, o jis ir E. liko viduje. Kas vyko viduje ne viską prisimena, nes buvo stipriai neblaivus. Atsimena, kad išėjo su E. iš namo ir įsėdo į brolio automobilį. Ką kambaryje darė E. pasakyti negali, nes neprisimena. Prisimena, kad paskui kažkas kėlė iš miego, pamatė, kad policijos pareigūnas. Jam ir E. policijos pareigūnai liepė eiti namo, o brolį T. išsivežė. Ką E. pavogė iš D. namų nematė. Jis jokių smūgių D. nesudavė (b. l. 29-30).

Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga: 

2019 m. liepos 29 d. protokolu – pareiškimu, kuriuo D. D. kreipėsi į policiją dėl daiktų vagystės iš namų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 5-8);

įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentele nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įsibraudamas į patalpą pagrobė svetimą turtą. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Taigi, „įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sąvokų aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad E. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2019 m. liepos 20 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugadindamas durų kabliuką, užkabintą iš vidaus, pro duris įsibrovė į patalpą – D. D. priklausantį gyvenamąjį namą, ir pagrobė svetimą turtą – D. D. priklausančią išorinę bateriją „POWER BANK“, kurios vertė 20 eurų, ir nešiojamą garso kolonėlę ,,SONY“, kurios vertė 50 eurų, tuo nukentėjusiajam D. D. padarė 70 eurų turtinę žalą. Pagrobto turto vertė nagrinėjamu atveju reikšmės veikos kvalifikacijai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį neturi, kadangi veiką kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas. Kaltinamasis neteisėtais veiksmais pasisavino svetimą turtą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, be turto savininko žinios ir leidimo, veika baigta, ji tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto pagobimas įsibrovus į patalpą.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už E. T. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siūlomos paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 57-59). Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškia. Dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusysis neprieštarauja (b. l. 59).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). E. T. jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 43), darbo paieška 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutraukta paties pageidavimu, praeityje teistas, teistumas išnykęs (b. l. 38-39), baustas administracine tvarka (b. l. 40-42), dauguma nusižengimų padaryti alkoholio poveikyje, psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas, įstaigoje lankęsis vieną kartą, diagnozė F.10.2 (b. l. 45).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitus asmenį charakterizuojančius duomenis, vertinant tai, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti E. T. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus, kurie, teismo manymu, darytų teigiamą poveikį kaltinamajam.  

Pagal BK 641 straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam E. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-56) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

E. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) ir per 2 (du) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti įpareigojimus per visą paskirtosios bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. T. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) ir per 2 (du) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti įpareigojimus per visą paskirtosios bausmės laikotarpį.

E. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam E. T. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam E. T. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Įteikti kaltinamajam ir nukentėjusiajam teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus.

Išaiškinti kaltinamajam E. T., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

 

 

Teisėja                                                           Loreta Radzevičienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BK 178 str. Vagystė
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BPK 139 str. Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas