Civilinė byla Nr. e2-964-881/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01202-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2850-643/2020 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Geransta“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Geransta“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratore paskyrė AB „Pajūrio administratorių agentūra“. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Geransta“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp jų ir UAB „Medicinos bankas“ hipoteka užtikrintas 243 765,55 Eur dydžio finansinis reikalavimas.
2. Kreditorė UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti BUAB „Geransta“ 2020 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 12-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlygio administratorei tvirtinimo“, kuriuo buvo nutarta: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais, visam bankroto procesui (nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo) – patvirtinti 55 minimalių mėnesio algų administravimo išlaidų sąmatą ir 17 minimalių mėnesio algų atlyginimą administratorei“ ir patvirtinti BUAB „Geransta“ administravimo išlaidų sąmatą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš JAR dienos: bankroto administratoriaus, kaip juridinio asmens, atlyginimas – 9 000 Eur plius PVM (jei toks mokėtinas), administravimo išlaidų sąmata (be administratoriaus atlyginimo) – pagal faktą neviršijant 12 000 Eur plius PVM (jei toks mokėtinas).
3. Kreditorė nurodė, kad jos teismo patvirtintas 243 765,55 Eur finansinis reikalavimas yra užtikrintas BUAB „Geransta“ nekilnojamojo turto (žemės sklypo) hipoteka.
4. BUAB „Geransta“ administratorės iniciatyva 2020 m. sausio 30 d. sušauktame pirmajame įmonės kreditorių susirinkime 12-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas dėl 55 minimalių mėnesio algų dydžio administravimo išlaidų sąmatos ir 17 minimalių mėnesio algų dydžio administratorės atlyginimo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo. Bankas kreditorių susirinkime balsavo „prieš“ tokį nutarimą ir siūlė savo nutarimo projektą dėl 9 000 Eur (be PVM) administratorės atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos pagal faktą, neviršijant 12 000 Eur (be PVM).
5. Kreditorė pažymėjo, kad sprendžiant dėl nutarimo dėl atlygio administratorei turėjo būti taikomos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos, o ne Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Pagal ĮBĮ tam, kad nutarimas dėl atlyginimo bankroto administratoriui dydžio nustatymo būtų priimtas, būtina, kad už jį balsuotų daugiau nei pusė visų patvirtintų kreditorių reikalavimų vertine išraiška. Šiuo atveju „už“ administratorės pasiūlytą nutarimą balsavo tik 34,280 proc. (arba 432 624,63 Eur), o 23,368 proc. (arba 294 899,60 Eur) balsavo „prieš“. Taigi, nutarimas šiuo klausimu yra neteisėtas. 2020 m. vasario 3 d. kreditorei buvo pateiktas susirinkimo protokolas, kuriame buvo pažymėta, kad nutarimas dėl administravimo išlaidų ir administratorės atlyginimo susirinkime nepriimtas, tačiau 2020 m. vasario 25 d. pateiktu protokolu pranešta, kad nutarimas vis tik yra priimtas.
6. Be to, administratorė nepagrindė prašomos tvirtinti administravimo išlaidų sąmatos, apsiribodama vien tik nuorodomis į JANĮ 155 straipsnio 1 dalį ir Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, pateikdama tik duomenis apie jau patirtas išlaidas, tačiau nepateikdama duomenų apie pagrįstas būsimas išlaidas. Nutarimu patvirtinta sąmata neatitinka bankroto administravimo darbų apimties įmonėje, nes įmonė teturi vienintelį realizuotiną nekilnojamojo turto objektą, iš esmės neturi debitorių, sandorių, kuriuos administratorė ketintų ginčyti. Todėl įmonėje numatoma nedidelė bankroto administravimo darbų apimtis. Tuo atveju, jeigu teismas pritartų administratorės pozicijai dėl ĮBĮ ir Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 taikymo nagrinėjamu atveju, kitų administravimo išlaidų dydis 55 MMA turėtų apimti ir atlyginimo administratorei dydį 17 MMA. Kreditorės vertinimu, tiek atlyginimo administratorei, tiek kitų administravimo išlaidų sąmatos nustatymas konkrečia suma yra racionalesnis (tikslesnis, aiškesnis) nei nuoroda į MMA, kadangi leidžia išvengti galimų ginčų tarp administratorės ir kreditorių, pasikeitus MMA dydžiui, ir tai skatina administratorę greičiau užbaigti bankroto procesą, nevilkinant jo iki padidės MMA.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi kreditorės UAB „Medicinos bankas“ skundą atmetė.
8. Teismas konstatavo, kad ginčas byloje vyko dėl ĮBĮ (redakcija galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) ir JANĮ nuostatų, reglamentuojančių administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo tvirtinimo tvarką ir dydžius, aiškinimo ir taikymo.
9. Teismas nustatė: 2020 m. sausio 17 d. pranešimu BUAB „Geransta“ kreditoriai buvo informuoti apie 2020 m. sausio 30 d. 11.00 val. šaukiamą kreditorių susirinkimą, kuriame 12-uoju darbotvarkės klausimu planuojama spręsti dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlygio administratorei tvirtinimo; pasiūlytas sprendimo projektas – „Vadovaujantis Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais, visam bankroto procesui (nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo) – patvirtinti 55 minimalių mėnesio algų administravimo išlaidų sąmatą ir 17 minimalių mėnesio algų atlyginimą administratorei“; prie pranešimo kreditoriams buvo pridėta informacija apie patirtas išlaidas už buhalterines paslaugas (1 800 Eur) ir ūkio išlaidas (ryšio, pašto paslaugos, skelbimai spaudoje, kanceliarinės prekės, VĮ „Registrų centras“ paslaugos, VĮ „Regitra“ paslaugos, antstolio paslaugos, kuras) (1 427,32 Eur), nurodyta planuojama bankroto proceso trukmė – 12-18 mėnesių; balsavimo raštu biuleteniu UAB „Medicinos bankas“ balsavo „prieš“ pasiūlytą 12 darbotvarkės klausimo nutarimo projektą ir pasiūlė patvirtinti bankroto administratorės atlyginimą – 9 000 Eur plius PVM (jei toks mokėtinas), administravimo išlaidų sąmatą (be administratoriaus atlyginimo) pagal faktą neviršijant 12 000 Eur plius PVM (jei toks mokėtinas) nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš JAR; 2020 m. vasario 25 d. elektroniniu paštu kreditorė UAB „Medicinos bankas“ informuota apie 34,280 proc. balsų dauguma priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą 12 darbotvarkės klausimu.
Dėl administratorės atlyginimo
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punkto išlyga dėl šio įstatymo nuostatų netaikymo, sprendžiant dėl atlygio nemokumo administratoriui, jeigu bankroto procedūra pradėta iki 2020 m. sausio 1 d., yra sietina su specialiąja norma, t. y. JANĮ 77 straipsniu, kuris reglamentuoja atlygį nemokumo administratoriui ir, atitinkamai, ĮBĮ 36 straipsnio 4–6 dalimis. Teismo vertinimu, ĮBĮ 24 straipsnis, kurio taikymo nagrinėjamu atveju siekia bankas, yra bendroji norma, reglamentuojanti kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką, sprendžiant visus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, neišskiriant klausimo dėl atlygio administratoriui nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, kad BUAB „Geransta“ kreditorių susirinkimas buvo sušauktas 2020 m. sausio 30 d., teismas sprendė, kad kreditorių teisėms ir pareigoms, tame tarpe ir dalyvauti, teikti siūlymus bei balsuoti kreditorių susirinkimuose turi būti taikomos JANĮ nuostatos.
11. Tačiau taip pat teismas sprendė, kad esant ginčui dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo procedūrinių aspektų, t. y. balsavimo vertinimo, aktualios yra JANĮ 51 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarką.
12. Nustatęs, kad priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą kreditorių susirinkime dalyvavo (balsavo) 22 kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška sudaro 57,648 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, teismas konstatavo, kad kvorumas kreditorių susirinkimui laikyti įvykusiu buvo (JANĮ 49 straipsnis). Bylos duomenimis teismas taip pat nustatė, kad už 12-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, t. y. 34,280 proc. Taigi nagrinėjamu atveju ginčijamas nutarimas priimtas tinkamai laikantis procedūrų.
13. Teismas konstatavo, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas atlygio bankroto administratoriui dydis atitinka Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintų Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių 1 priede įtvirtintą minimalų dydį (17 MMA), o UAB „Medicinos bankas“ objektyviai pagrįstų argumentų dėl tokio dydžio keitimo nepateikė. Kreditorės UAB „Medicinos bankas“ siūlytas konkretus administratoriaus atlygio dydis (9 000 Eur plius PVM arba 10 890 Eur) yra netgi didesnis, nei buvo patvirtinta ginčijamu kreditorių susirikinimo nutarimu.
Dėl kitų administravimo išlaidų
14. Nustatyta, kad byloje ginčijamas ir 2020 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimas patvirtinti visam bankroto procesui 55 MMA administravimo išlaidų sąmatą.
15. Įvertinęs tai, kad JANĮ nuostatos neapibrėžia orientacinių administravimo išlaidų dydžių, išskyrus atlygį administratoriui, taip pat nėra nuostatų dėl administravimo išlaidų apibrėžties, t. y. konkrečia suma ar taikant kitokį dydį, tokį, kaip pavyzdžiui MMA, teismas darė išvadą, kad įstatymo leidėjas administravimo išlaidų dydžio nustatymą priskyrė kreditorių susirinkimo kompetencijai.
16. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė yra pagrindusi tik iki pirmojo kreditorių susirinkimo patirtas administravimo išlaidas (3 227,32 Eur), o dėl pasiūlytos 55 MMA administravimo išlaidų sumos pagrįstų skaičiavimų pateikta nebuvo, tačiau tai nekliudė daugumai kreditorių tokiai administravimo išlaidų sąmatai pritarti. Teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorė UAB „Medicinos bankas“ taip pat nepagrindė savo siūlomo administravimo išlaidų sąmatos dydžio (12 000 Eur plius PVM).
17. Teismo vertinimu, JANĮ įpareigoja teismą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą tik tokiu atveju, kai bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 75 straipsnio 3 dalis), todėl nėra teisinio pagrindo kvestionuoti daugumos kreditorių valios dėl administravimo išlaidų sąmatos BUAB „Geransta“ bankroto procese.
18. Teismas sutiko, kad administravimo išlaidos apima ir atlygį administratorei, nes toks aiškinimas visiškai atitinka JANĮ 73 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau atmetė UAB „Medicinos bankas“ reikalavimą administravimo išlaidų sąmatą sumažinti iki 38 MMA (55 MMA minus 17 MMA), nes nuo 2020 m. sausio 1 d., sprendžiant klausimą dėl kitų administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, netaikomas Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 415, todėl UAB „Medicinos bankas“ nepagrįstai administravimo išlaidų sąmatos dydį susiejo su šiame teisės akte įtvirtintais dydžiais.
19. Nagrinėjamu atveju priimdamas ginčijamą BUAB „Geransta“ 2020 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl atlygio bankroto administratorei ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, teismas nenustatė JANĮ ir / arba kitų teisės aktų pažeidimo, taip pat nenustatė banko interesų prioriteto prieš kitus kreditorius, balsavusius susirinkime, o taip pat ir banko teisių pažeidimo.
20. Teismo vertinimu, UAB „Medicinos bankas“ nuogąstavimai dėl galimo administratorės piktnaudžiavimo ir proceso vilkinimo, siekiant gauti didesnį atlygį, gali būti patikrinti kitų instrumentų bankroto procese pagalba (pvz., bankroto administratoriaus atstatydinimą; galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimą).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Kreditorė UAB „Medicinos bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį ir tenkinti kreditorės UAB „Medicinos bankas“ skundą bei priteisti UAB „Medicinos bankas“ iš BUAB „Geransta“ patirtas 38 Eur bylinėjimosi išlaidas, numatant, kad jos dengiamos iš BUAB „Geransta“ administravimo išlaidų sąmatos. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino JANĮ nuostatas, nes sprendžiant dėl nutarimo priėmimo turėjo būti vadovaujamasi ĮBĮ, o ne JANĮ nustatyta nutarimo priėmimo tvarka. Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojantis JANĮ ir iki 2019 m. gruodžio 1 d. galiojęs ĮBĮ skirtingai reglamentuoja kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką. Tam, kad kreditorių susirinkimo nutarimas būtų laikomas priimtu pagal ĮBĮ nuostatas už jį turi balsuoti daugiau kaip pusė visų kreditorių, o pagal JANĮ – daugiau kaip pusė visų dalyvavusių kreditorių. JANĮ iš esmės pakeitė kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarką, sumažindamas reikalavimą balsų skaičiui (nebeskaičiuojami nedalyvaujančių susirinkime balsai), kad sprendimas būtų laikomas priimtu.
21.2. Šiuo atveju įmonės bankroto procesas pradėtas iki JANĮ įsigaliojimo, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 28 d. pagal ĮBĮ nuostatas. Teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kol ją patvirtins kreditorių susirinkimas ir iki 2020 m. sausio 30 d. įmonės administravimo išlaidų sąmata įmonės kreditorių susirinkime nebuvo svarstyta ir tvirtinta. Taigi šiuo atveju yra aktualus klausimas koks įstatymas (JANĮ ar ĮBĮ) turėjo būti taikomas sprendžiant dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir kokios nutarimo priėmimo tvarkos turėjo būti laikomasi.
21.3. JANĮ 155 straipsnyje numatytos išimtys, kai iki 2019 m. gruodžio 31 d pradėtiems juridinių asmenų bankroto procesams taikomos ĮBĮ nuostatos, tačiau atlygio administratoriui nustatymo, kai bankroto procedūra pradėta iki 2019 m. gruodžio 31 d. JANĮ nuostatos netaikomos, o taikomos ĮBĮ nuostatos. Kreditorės vertinimu, ši JANĮ išimtis, kai netaikomos JANĮ nuostatos, apima ne tik atlygio administratoriui dydį, tačiau ir nutarimo dėl jo patvirtinimo priėmimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino šios išimties taikymą, vertindamas, kad ji neapima nutarimo priėmimo tvarkos.
21.4. Nagrinėjamu atveju „už“ administratorės pasiūlytą nutarimą 2020 m. sausio 30 d. balsavo tik 432 624,63 Eur (34,280 proc. visų kreditorių balsų) visų balsų, kai „prieš“ balsavo 294 899,60 Eur (23,368 proc. visų kreditorių balsų), todėl, vadovaujantis ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalimi, nutarimas laikytinas nepriimtu, nes už jį balsavo tik 34,28 proc. balsų nuo visų kreditorių balsų. Kadangi pataisytame 2020 m. sausio 30 d. susirinkimo protokole nutarimas buvo įformintas kaip priimtas, toks nutarimas turi būti panaikintas.
21.5. Teismo išvada, kad nutarimas nepažeidžia kreditorių teisių ir JANĮ nuostatų, yra nepagrįsta. Nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas pažeidžia banko ir kitų įmonės kreditorių interesus, nes kuo daugiau lėšų bus skirta administravimo išlaidoms dengti, tuo mažiau lėšų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Kitoms administravimo išlaidoms apmokėti buvo patvirtinta net 55 MMA administravimo išlaidų sąmata. Skaičiuojant pagal nutarimo priėmimo metu galiojančią MMA (607 Eur) sudarytų net 33 385 Eur (55 x 607 Eur). Teismas nepagrįstai atleido administratorę nuo prašomų patvirtinti kitų administravimo išlaidų sumos būtinumo ir pagrįstumo įrodymo, nors tokią pareigą administratorei numato JANĮ 75 straipsnio 2 dalis.
21.6. Įmonės bankroto administratorė pateikė duomenis tik apie patirtas išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo, tačiau nepateikė įrodymų dėl būsimų bankroto administravimo išlaidų iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Vien nuorodos administratorės informacijoje, kad planuojama įmonės bankroto proceso trukmė 12-18 mėnesių, nepakanka.
21.7. Administratorė prašomą tvirtinti sąmatą iš esmės grindė tik nuoroda į Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 415 dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių patvirtinimo, tačiau šiam nutarimui nebegaliojant nuo 2020 m. sausio 1 d., ji turėjo būsimas administravimo išlaidas pagrįsti, kaip to reikalauja JANĮ 75 straipsnio 2 dalis.
21.8. Nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata neatitinka administravimo darbų apimties įmonėje, nes įmonė turi tik vienintelį turtą – bankui įkeistą žemės sklypą (Žaros g. 26, Vilniuje), todėl administratorė turės organizuoti šio sklypo pardavimą. Įmonė iš esmės neturi debitorių, taip pat kito turto. Vyksta ginčai su KŪB „Diamona Baltic Development Pylimo“ ir UAB „Gelinvesta“ dėl atliktų darbų, tačiau tikėtina, kad tie ginčai bus užbaigti taikiai, duomenų apie patirtas ar / ir būsimas teisines išlaidas administratorė nepateikė. Įmonė ūkinės veiklos nebevykdo. Sandorių, kuriuos administratorė ketintų ginčyti, nėra. Taigi, bankroto administratorės darbų apimtis nėra didelė.
21.9. Be to, skundžiamas nutarimas yra neaiškus ir netikslus, nes nėra aišku ar sąmata yra įskaitant PVM ar ne, ar patvirtinta kitų administravimo išlaidų suma 55 MMA apima ir 17 MMA atlyginimą administratorei ar ne, koks MMA dydis bus taikomas skaičiuojant sąmatą, ar galiojęs jos priėmimo metu 607 Eur ar tas, kuris galios sąmatos apmokėjimo dieną. Šios aplinkybės sudaro sąlygas administratorei piktnaudžiauti ar kilti ginčams tarp administratorės ir kreditorių.
22. Atsakovė BUAB „Geransta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditorių susirinkimas buvo šauktas 2020 m. sausio 30 d., taigi kreditorių teisėms ir pareigoms, tarp jų dalyvauti, teikti siūlymus bei balsuoti kreditorių susirinkimuose, yra taikomos JANĮ nuostatos. Pagal JANĮ 51 straipsnio 1 dalį susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Nagrinėjamu atveju BUAB „Geransta“ kreditorių susirinkime 12 darbotvarkės klausimu nutarimas priimta balsų dauguma (34,280 proc.).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį ribų.
24. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas UAB „Medicinos bankas“ skundas dėl BUAB „Geransta“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl BUAB „Geransta“ 2020 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo 12–uoju darbotvarkės klausimu (dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlygio administratorei tvirtinimo).
26. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamam klausimui byloje spręsti turi būti taikomas JANĮ. Apeliantės teigimu, vertinant kreditorių nutarimų priėmimo tvarką ir sprendžiant dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, turėjo būti vadovaujamasi ĮBĮ, nes įmonės bankroto procedūros buvo pradėtos iki įsigaliojant JANĮ.
27. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
28. Atsižvelgiant į tai, kad į JANĮ 155 straipsnyje įstatymo leidėjo numatytą išimčių sąrašą nepatenka procedūros, reglamentuojančios kreditorių susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką, o skundžiamas BUAB „Geransta“ 2020 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimas buvo inicijuotas jau įsigaliojus JANĮ, kreditorių susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo procedūroms vertinti turi būti taikomos JANĮ nuostatos.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-291/2014).
30. Pagal JANĮ 47 straipsnio 1 dalį apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „Geransta“ bankroto administratorė 2020 m. sausio 17 d. pranešimu informavo BUAB „Geransta“ kreditorius apie 2020 m. sausio 30 d. 11.00 val. šaukiamą kreditorių susirinkimą. Taigi, 2020 m. sausio 17 d. kreditoriams išsiuntus pranešimus apie šaukiamą susirinkimą, kreditorių susirinkimas anksčiausiai galėjo būti šaukiamas 2020 m. vasario 1 d., t. y. 14 dienų termino paskutinė diena buvo 2020 m. sausio 31 d.
31. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybės, daro išvadą, kad buvo pažeista įstatyme nustatyta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, todėl yra pagrindas tenkinti kreditorės UAB „Medicinos bankas“ skundą ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2020 m. sausio 30 d. BUAB „Geransta“ kreditorių susirinkime 12–uoju darbotvarkės klausimu (dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlygio administratorei tvirtinimo) priimtą nutarimą ir grąžinti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
32. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskiruoju skundu ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo procedūrų (kreditorių balsų skaičiavimo) teisėtumo atskirai nepasisako.
33. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad JANĮ 155 straipsnyje yra numatytos išimtys iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų bankroto procesams, kuomet taikomos ĮBĮ nuostatos, tarp jų ir atlygio nemokumo administratoriui tvirtinimui, atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju atlygio administratoriui tvirtinimo procedūra buvo pradėta iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl, priimant kreditorių susirinkimo nutarimą 12-uoju darbotvarkės klausimu, turėjo būti vadovaujamasi iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ nuostatomis.
34. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro, įvertinęs tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad administravimo išlaidų sąmata tvirtinama už visą įmonės bankroto procesą, o jos dydis nustatomas atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, o bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017).
35. ĮBĮ buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).
36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Apeliantė UAB „Medicinos bankas“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 38 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą, numatant, kad šios išlaidos bus apmokėtos iš BUAB „Geransta“ administravimo išlaidų sąmatos.
38. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirasis skundas iš esmės tenkinamas, apeliantei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Panaikinti 2020 m. sausio 30 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Geransta“ kreditorių susirinkime 12–uoju darbotvarkės klausimu (dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlygio administratorei tvirtinimo) priimtą nutarimą ir grąžinti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
Priteisti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ naudai 38 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Geransta“, apmokant jas iš administravimo išlaidų sąmatos.
Teisėja Vilija Mikuckienė