Civilinė byla Nr. e2-1113-826/2016

                                       (Proceso Nr. 2-57-3-00205-2016-3)

Procesinio sprendimo kategorijos:                2.5.11.4.; 3.1.7.3.; 3.1.7.5.; 3.1.7.9.; 3.2.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Bendrieji statybų projektai“ ieškinį atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl atviro konkurso „Konsultavimo ir techninių projektų paslaugų pirkimas“ sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir viešojo pirkimo nutraukimo,

n  u  s  t  a  t  ė:

ieškovė ieškiniu teismo prašo pripažinti neteisėtomis atviro konkurso „Konsultavimo ir techninių projektų paslaugų pirkimas“ sąlygas ir nutraukti šį viešąjį pirkimą. Nurodė, kad atsakovė 2016 m.  vasario 22 d. paskelbė viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Konsultavimo ir techninių projektų paslaugų pirkimas“ (toliau tekste – Konkursas). Šio pirkimo objektas yra techninių projektų rengimo, statinių projektų vykdymo priežiūros ir konsultavimo bei ekspertinio pasiūlymų vertinimo paslaugos. Perkančioji organizacija perka ypatingų ir neypatingų, nesudėtingų bei paveldosaugos objektų statinių, gyvenamųjų pastatų (gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai); gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai (namai); negyvenamųjų pastatų (administracinės paskirties pastatai; kultūros paskirties pastatai; mokslo paskirties pastatai; gydymo paskirties pastatai; poilsio paskirties pastatai; sporto paskirties pastatai; religinės paskirties pastatai; transporto paskirties pastatai; garažų paskirties pastatai); susisiekimo komunikacijų (keliai; keliai (gatvės); kiti transporto statiniai); inžinerinių tinklų (vandentiekio tinklai; šilumos tiekimo tinklai; nuotekų šalinimo tinklai; elektros tinklai, iki 10 kV įtampos; elektroninių ryšių infrastruktūra, kiti inžineriniai tinklai); hidrotechnikos statinių (užtvankos; vandens pralaidos; vandenviečių statiniai ir nusodintuvai; krantosaugos statiniai); kitų inžinerinių statinių (sporto paskirties inžineriniai statiniai; kitos paskirties inžineriniai statiniai) ir tvarkybos darbų projektavimo paslaugas. Projektavimo paslaugos apima statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto, supaprastinto statybos projekto, supaprastinto rekonstravimo projekto, kapitalinio remonto aprašo, paprastojo remonto aprašo, griovimo projekto, griovimo aprašo, supaprastinto griovimo aprašo, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projekto ir kt. parengimą, koregavimą; (2) konsultavimo paslaugos – pasiūlymų ekspertinis vertinimas, projektinių pasiūlymų, rinkodaros planų, paraiškų, investicinių projektų, galimybių studijų, strateginio planavimo dokumentų, energetinio audito ataskaitų ir kitų dokumentų, būtinų projektams įgyvendinti, parengimo, konsultavimo šių dokumentų rengimo klausimais bei projektų administravimo paslaugos (Konkurso sąlygų 10 p.). Pirkimo objektas į dalis neskaidomas (Konkurso sąlygų 9 p.). Atsakovės pirkimo sąlygos yra neteisėtos, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau tekste – VPĮ) 3 str. įtvirtintiems viešųjų pirkimų principams – skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, viešųjų pirkimų tikslui ir 25 str. įtvirtintiems reikalavimams pirkimo objektui. 2016-03-03 ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuria prašė perkančiąją organizaciją pakeisti pirkimo sąlygas, išskaidant pirkimo objektą į dvi dalis ir nurodant, kad tiekėjai gali teikti pasiūlymus tiek vienai pirkimo daliai, tiek visoms pirkimo dalims.  2016-03-15 atsakovė atmetė ieškovės pretenziją. Ginčo viešojo pirkimo objektas susideda iš atskirų savarankiškų dalių, kuriomis gali būti ir yra suinteresuoti skirtingi ūkio subjektai pagal savo veiklos specifiką. Šiuo viešuoju pirkimu siekiamos įsigyti projektavimo ir konsultavimo paslaugos yra skirtingo pobūdžio paslaugos, todėl atsakovė dirbtinai sujungdama šiuos pirkimo objektus į vieną pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 2 d. nuostatą ir neužtikrino įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų laikymosi. Teikiant projektavimo paslaugas reikalinga turėti atitinkamus kvalifikacijos atestatus, suteikiančius teisę atlikti tam tikrus veiksmus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo tvarkos aprašas“). Yra labai nedaug įmonių, kurių veiklos sritis yra projektavimas, kurios teikia projektų valdymo paslaugas ir investicinių projektų, galimybių studijų rengimo paslaugas. Didžioji dalis įmonių atskirai teikia tiek projektavimo, tiek investicinių projektų rengimo paslaugas. Todėl šio pirkimo objekto neskaidymas į dalis labai sumažina potencialių tiekėjų, kurie galėtų dalyvauti teikdami pasiūlymus atskiroms pirkimo objekto dalims, ratą. Didelės apimties pirkimų skaidymas į atskirus pirkimo objektus yra numatytas Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2010-09-30 d. įsakyme Nr. 1S-139 „Dėl smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau tekste – Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų perkančioji organizacija turi laikytis, tuo labiau kai tai susiję su pirkimo objektu (Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 1 d.). Rekomendacijų 4 p. nuostata rekomenduoja perkančiosioms organizacijoms skaidyti didelės vertės pirkimus į dalis, tokiu būdu sudarant palankesnes sąlygas tiekėjams dalyvauti viešajame pirkime. Mažesnis pirkimo dalių dydis suteiks galimybę viešajame pirkime dalyvauti didesniam tiekėjų skaičiui, paskatins konkurenciją rinkoje. Perkančioji organizacija, išskaidydama pirkimo objektą į dalis ir leisdama tiekėjams teikti pasiūlymus tiek vienai pirkimo daliai, tiek kitai, sudarytų galimybę dalyvauti tiek atskirai projektavimo paslaugas, tiek investicinių projektų / galimybių studijų rengimo paslaugas teikiančioms įmonėms, tiek įmonėms, kurių veiklos sritis apima abi pirkimo objekto dalis. Tokiu būdu paslaugos būtų įsigyjamos mažiausiomis laiko sąnaudomis, taip pat būtų užtikrinama tiekėjų konkurencija ir nediskriminavimo principas. Būtent šio pirkimo objekto išskaidymas užtikrintų racionalaus lėšų panaudojimo principą, t. y. išskaidžius pirkimo objektą, pirkime įgytų galimybę dalyvauti kuo daugiau tiekėjų, kas sąlygotų didesnę jų konkurenciją ir palankesnę paslaugų įsigijimo kainą. Priešingu atveju, kai pirkime turi galimybę dalyvauti tik keli tiekėjai, pirkimo kaina yra daug didesnė. Anksčiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktą, kad perkančioji organizacija, neskaidydama prikimo objekto ir siekdama skirtingo pobūdžio paslaugas įsigyti kaip vieną pirkimo objektą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei sąžiningos konkurencijos principus bei 25 str. 2 d., todėl Konkurso sąlygos yra neteisėtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas, nesiremiant jokia papildoma teisės norma, reikalauti teismo pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Taigi, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių asmenų teises. Atsakovė, būdama perkančiąja organizacija, privalėjo pirkimo dokumentus rengti vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintais kriterijais bei užtikrinti ne tik kuo didesnes potencialių teikėjų galimybes dalyvauti šiame viešajame pirkime, bet ir sąžiningą, neiškraipytą konkurenciją. Viešojo pirkimo metu numatytas tiekėjų varžymasis tam, kad perkančioji organizacija galėtų išsirinkti kokybišką už priimtiną kainą tam tikrą prekę, paslaugą ar darbus. Esant didesniam teikėjų ratui, didėja perkančiosios organizacijos galimybės išsirinkti prekę už žemiausią kainą. Jei viešajame pirkime turi galimybę dalyvauti tik vienas ar keli paslaugų tiekėjai, perkančioji organizacija ne tik praranda teisę rinktis prekę iš kelių tiekėjų, bet ir neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo principo.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šilalės rajono savivaldybės administracija vykdo pirkimą atviro konkurso būdu „Konsultavimo ir techninių projektų rengimo paslaugų pirkimas“, kadangi numatoma gaunamų paslaugų kaina viršija tarptautinio pirkimo vertę. VPĮ nenumato privalomo reikalavimo perkančiajai organizacijai skaidyti sudėtinį viešojo pirkimo objektą į dalis, o toks neskaidymas nereiškia VPĮ įtvirtintų principų pažeidimo. Skaidyti ar ne pirkimą į dalis, yra perkančiosios organizacijos apsisprendimas, tačiau tokiu apsisprendimu negali būti paneigiami ar iškreipiami viešųjų pirkimų principai ar tikslai, tarp kurių paminėtini tiek tikslas užtikrinti tiekėjų konkurenciją (nediskriminavimą), tiek iš šio tikslo išvestinis tikslas prekes ar paslaugas įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.). Reikalavimai nediskriminuoti tiekėjų, kartu ir užtikrinti jų konkurenciją, aktualūs ne tik pirkimo skaidymo atveju (VPĮ 34 str. 6 d.). Šiuo konkrečiu atveju Šilalės rajono savivaldybės administracija planuoja įgyvendinti ES paramos projektus 2014–2020 laikotarpiu. Infrastruktūros projektams įgyvendinti reikalingos paslaugos apima investicinių projektų, paraiškų, galimybių studijų rengimo, projektinių pasiūlymų rengimo, techninių projektų rengimo ir kitas paslaugas.  Įgyvendindama projektus, savivaldybė dažnai patiria problemų dėl projektų investicinių, finansavimo ir techninių sprendinių nesuderinamumo, jei šie dokumentai yra rengiami atskirai.  Jei techniniai projektai rengiami neatsižvelgiant į finansavimo niuansus, išlaidų tinkamumo vertinimo taisykles, savivaldybė gali patirti nuostolių dėl išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti.  Jei investiciniai projektai, galimybių studijos, paraiškos rengiami atskirai nuo techninių sprendinių, projektų efektyvumas ir įgyvendinamumas sumažėja, nes projekto apimtis, rodikliai, rezultatai ir investicijų dydis nulemiami dar nepradėjus techninių projektų rengimo veiklos ir tinkamai neišanalizavus techninių sprendinių, alternatyvų. Todėl atsakovė turi pagrįstas ir svarbias priežastis projekto finansavimo klausimus (investicijų projektus) ir projekto techninius sprendinius (techninius projektus) tam pačiam projektui pirkti kartu. Galimybė dalyvauti jungtinės veiklos formatu užtikrina, kad net jei paslaugas teikia ūkio subjektų grupė, ji yra atsakinga už vienodos ir tarpusavyje suderintos projekto dokumentacijos parengimą. Šiuo atveju pirkimo objekto skaidymas į dalis viršytų neskaidymo teikiamą naudą perkančiajai organizacijai (pavyzdžiui, patogumas naudotis vieno teikėjo paslaugomis, administracinių išlaidų sumažinimas, paslaugų teikimo terminų sutrumpėjimas ir pan.). Šiuo atveju pirkimo skaidymo naudingumas gali lemti net ir mažesnę perkamų paslaugų kainą, pavyzdžiui, dėl to, kad skelbiant pirkimą, kai jis išskaidomas į 2 dalis, padidėja pasiūlymų kaina, nes tiekėjas, kuris teiks pasiūlymą vienai pirkimo daliai, turės pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą tik vienai daliai, o kitas tiekėjas antrai pasiūlymo daliai taip pat pateiks pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, kuris irgi bus įvertintas ir įskaičiuotas į pasiūlymo kainą. Atsižvelgiant į tai pasiūlymo kaina, tikėtina, bus mažesnė, kai perkamos kompleksinės paslaugos, o ne pirkimas skaidomas į dalis, todėl neskaidymas į dalis būtų ekonomiškai naudingesnis. Pripažintina, kad tiekėjų konkurencija irgi yra užtikrinta, nes yra sudaryta galimybė neskaidomame pirkime, kuriuo siekiama pirkimo ekonomijos, dalyvauti tiekėjų grupėms ar teikėjams pasitelkiant subtiekėjus (remiantis kitų ūkio subjektų pajėgumais; VPĮ 32 str. 3 d.). Todėl šiuo atveju pirkimo neskaidymas nepaneigia tiekėjų konkurencijos ir kartu sudaro sąlygas perkančiajai organizacijai siekti pirkimo ekonomijos. Tai patvirtina ir tokia svarbi aplinkybė, kad šiuo metu dalyvauti šiame pirkime CVP IS kvietimus yra priėmęs itin didelis skaičius pretendentų, t. y. netgi 38 tiekėjai. Todėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos, kaip perkančiosios organizacijos, siekis – kad paslaugos būtų perkamos kompleksiškai turint tikslą išvengti problemų dėl projektų investicinių, finansavimo ir techninių sprendinių nesuderinamumo, kai šie dokumentai yra rengiami atskirai, bei siekiant kuo racionaliau panaudoti lėšas, neleidžia daryti išvados dėl konkurso sąlygų prieštaravimo imperatyviosioms VPĮ nuostatoms ir negali būti laikomas diskriminaciniu ar pažeidžiančiu sąžiningos konkurencijos principą. Pirkimo objekto neskaidymas į dalis yra pagrįstas objektyviu perkančiosios organizacijos poreikiu įsigyti reikalingas paslaugas, glaudžiai susijusias su viešuoju interesu, t. y. projekto įgyvendinimu. Be to, perkamos kompleksinės paslaugos nėra atskiros savo pobūdžiu. Jos yra viena su kita labai stipriai susijusios. Šilalės rajono savivaldybė, remdamasi savo patirtimi, jau buvo susidūrusi su panašiomis situacijomis, kai tiekėjams teikiant paslaugas atskirai, iškilo paslaugų nesuderinamumas, kuris turėjo didelę įtaką projekto sklandžiam įgyvendinimui. Jeigu paslaugos būtų perkamos išskaidžius pirkimą į dalis, kai kiekvieną dokumentą (ar tai būtų galimybių studija, ar investicijų projektas ar paraiška, ar techninis projektas) rengtų skirtingi tiekėjai, būtų gaištama daug laiko skirtingam etapui, t. y. vienam tiekėjui parengus investicinį projektą, perkančioji organizacija sugaištų daug laiko, kol ta paslauga būtų priimta ir perduota kitam tiekėjui susipažinti nes perkančioji organizacija turi vykdyti kiekvienos paslaugos priėmimą–perdavimą o kitas naujas tiekėjas negalėtų teikti paslaugos, kol neišnagrinėtų, neišanalizuotų ankstesnio tiekėjo parengto dokumento. Šiuo atveju, pirkimo objektą suskaidžius į atskiras dalis, kiltų rizika neįgyvendinti projekto ir negauti maksimalios ES paramos. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, yra akivaizdu, jog, nusprendusi skaidyti pirkimo objektą į atskiras dalis, perkančioji organizacija, priešingai, nei teigiama UAB ,,Bendrieji statybų projektai“ pareikštame ieškinyje, būtų ne padidinusi tiekėjų konkurenciją ir tokiu būdu užtikrinusi viešųjų pirkimų tikslų įgyvendinimą (VPĮ 3 str. 2 d.), o nepagrįstai ir neproporcingai (VPĮ 3 str. 1 d.) apsunkinusi projekto įgyvendinimą ir padidinusi jo įgyvendinimo išlaidas. Tai savo ruožtu prieštarautų VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam pirkimo tikslui, susijusiam su racionaliu lėšų panaudojimu. Dėl šios priežasties, neskaidydama pirkimo objekto į dalis, atsakovė nepažeidė VPĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų viešųjų pirkimų principų.

Ieškovė pateikė dubliką, jame nurodė, kad su atsakovės atsiliepimu į ieškinį nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl pirkimo objektų sujungimo į vieną, kad nors nei Viešųjų pirkimų įstatyme, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius. Kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas). Atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną. Todėl perkančioji organizacija, siekdama pateisinti konkurso sąlygų 9 punkto – šis pirkimas į dalis neskaidomas – teisėtumą, privalo įrodyti abiejų nurodytų sąlygų buvimą. Atsakovė taip ir nepateikė jokio aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną. Be to, atsiliepime nėra nurodyta jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, sąlygojančių būtinumą neskaidyti šio pirkimo objekto į dalis. Todėl darytina išvada, kad atsakovė, nustatydama tokias pirkimo sąlygas, pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 str. 1 d.). Tiek projektavimo paslaugos, tiek projektavimo vykdymo priežiūros paslaugos yra griežtai reglamentuotos statybos techniniais reglamentais – Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo tvarkos aprašas“. Projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos yra tokios paslaugas, kurias gali teikti tik tam tikrą išsilavinimą ir kvalifikaciją turintys asmenys. Jiems privalu turėti kvalifikacijos atestatus, suteikiančius teisę projektuoti tam tikrus statinius ir prižiūrėti projektavimo vykdymą. Būtent tai ir įrodo, kad projektavimo, projektavimo vykdymo priežiūros bei konsultavimo paslaugos, ypač atsižvelgiant į konsultavimo paslaugų turinį, yra skirtingo pobūdžio paslaugos, kurios be jokio objektyvaus poreikio buvo sujungtos į vieną pirkimo objektą. Be to, tiek konsultavimo paslaugos, tiek projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos gali būti įsigyjamos atskirai. Todėl dirbtinis savarankiškų paslaugų sujungimas į vieną pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 2 d. nuostatą. Faktą, jog dirbtinis atskirų paslaugų sujungimas į vieną nepagrįstai riboja konkurenciją, patvirtina ir pati perkančioji organizacija, nurodydama, kad „<...> galimybė dalyvauti jungtinės veiklos formatu užtikrina, kad net jei paslaugas teikia ūkio subjektų grupė, ji yra atsakinga už vieningos ir tarpusavyje suderintos projekto dokumentacijos parengimą“. Šis teiginys taip pat patvirtina perkančiosios organizacijos siekį, kad skirtingo pobūdžio paslaugas teikiantys subjektai jungtųsi ir teiktų pasiūlymą veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Toks atsakovės tikslas iškreipia laisvos konkurencijos sąvoką – tiekėjai turėtų patys spręsti dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo būtinumo, efektyvumo ir racionalumo, o ne būti verčiami sudaryti tokią sutartį vien dėl to, kad perkančioji organizacija nepaliko tiekėjams kitos galimybės. Aplinkybę, jog nėra ribojama tiekėjų konkurencija, atsakovė įrodinėja tuo, kad kvietimą dalyvauti šiame pirkime yra priėmę net 38 tiekėjai, tačiau perkančioji organizacija nenurodė, kiek jų, kaip atskiri juridiniai asmenys, pateiktų pasiūlymus (perkančioji organizacija turi sudaryti vienodas galimybes konkuruoti tiek pavieniams ūkio subjektams, tiek grupei ūkio subjektų), taip pat kiek jų atitiktų tiek minimalius tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, tiek pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje yra nurodyta, kad galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se tiekėjų varžymąsi riboja.

Atsakovė pateikė tripliką, jame nurodė, kad su ieškovės pateiktu dubliku nesutinka. Šiuo atveju perkančioji organizacija pagrįstai mano, kad sprendimas neskaidyti pirkimo į dalis ir pirkti kompleksines paslaugas yra pagrįstas objektyviu perkančiosios organizacijos poreikiu įsigyti reikalingas paslaugas, glaudžiai susijusias su viešuoju interesu, t. y. projekto įgyvendinimu. Pirkimo objekto neskaidymas į dalis padės užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą, nes iškilus projektų investicinių, finansavimo ar techninių sprendinių nesuderinamumui būtų vienas atsakingas projekto valdytojas, kuris prisiimtų atsakomybę ir pašalintų nesuderinamumus per įmanomai trumpiausią laiką; tai ne tik sumažintų išlaidas, bet ir palengvintų projekto valdymą, be to, būtų numatyta atsakomybė už suteiktų paslaugų suderinamumą ir kokybę vienam tiekėjui, o ne keliems, taip išvengiant ginčų tarp kelių tiekėjų. Taigi, perkančioji organizacija pirkdama kompleksines paslaugas ir neskaidydama pirkimo į dalis siekia bendro galutinio geriausio rezultato, kuris užtikrintų efektyvų, greitesnį ir savalaikį projekto įgyvendinimą. Pažymėjo, kad perkamos kompleksinės paslaugos nėra atskiros savo pobūdžiu. Jos yra viena su kita labai stipriai susijusios. Kiekviena paslauga savarankiškai atsakovei nereikalinga, nes su kiekviena paslauga atskirai negalima įgyvendinti projekto. Siekiant tinkamai parengti dokumentus, turint tikslą projektui gauti ES parmos lėšų, būtina šias paslaugas teikti kompleksiškai. Šiuo atveju, jeigu paslaugos būtų perkamos išskaidžius pirkimą į dalis, kai kiekvieną dokumentą (ar tai būtų galimybių studija, ar investicijų projektas ar paraiška, ar techninis projektas) rengtų skirtingi tiekėjai, būtų gaištama daug laiko skirtingam etapui, t. y. vienam tiekėjui parengus investicinį projektą, perkančioji organizacija sugaištų daug laiko, kol ta paslauga būtų priimta ir perduota kitam tiekėjui susipažinti, nes perkančioji organizacija turi vykdyti kiekvienos paslaugos priėmimą–perdavimą o kitas naujas tiekėjas negalėtų teikti paslaugos, kol neišnagrinėtų, neišanalizuotų ankstesnio tiekėjo parengto dokumento. Kol jis įsigilintų į parengtą dokumentą, užtruktų daug laiko. Siekiant gauti ES paramą, projekto įgyvendinimo terminai yra labai svarbus aspektas, todėl perkančioji organizacija privalo užtikrinti teikiamų paslaugų nepertraukiamumą. Šio ginčo atveju tai, kad perkančioji organizacija neskaido pirkimo objekto į dalis, nereiškia, kad yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Perkančiosios organizacijos parengtos pirkimo sąlygos nekelia specifinių reikalavimų tam tikrai paslaugų sričiai, t. y. atskirų paslaugų techninė specifikacija nėra parengta taip, kad ją atitiktų tik vienas konkretus rinkoje esantis dalyvis. Tiek projektavimo paslaugas teikiančių įmonių, tiek konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių vien Lietuvos rinkoje yra kelios dešimtys. Šiuo atveju konkurso sąlygų techninėse specifikacijose nurodytas paslaugas gali suteikti bet kuri Lietuvos konsultavimo ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė. Ieškovė net ir neginčija techninių specifikacijų specifiškumo. Atsižvelgdama į tai, nesutinka su ieškovės teiginiu, kad pirkimo sąlygos pažeidžia lygiateisiškumo principą. Perkančiosios organizacijos nustatomas konkurencijos dirbtinis ribojimas gali pasireikšti ne tuo atveju, kai yra perkamos kompleksinės paslaugos, o numatant pernelyg aukštus arba specifinius reikalavimus, dėl kurių pirkime negali dalyvauti pirkimo sutartį galintys įvykdyti tiekėjai. Kitaip tariant, konkurencija yra ribojama, kai nesilaikoma proporcingumo principo (VPĮ 3 str.) ir nustatomi tokie kvalifikaciniai reikalavimai, kurie yra pertekliniai ir nebūtini tam, kad būtų pasiektas viešojo pirkimo tikslas ir (arba) būtų tinkamai vykdoma viešojo pirkimo sutartis. Konkurencija yra ribojama ir proporcingumo principo nesilaikoma ypač tais atvejais, kai iš nustatytų kvalifikacinių reikalavimų galima matyti, kad tik vienas arba keli iš daugelio tiekėjų gali juos atitikti, nors tam tikros rūšies sutartį pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus realiai galėtų įvykdyti ir kiti tiekėjai. Šio ginčo atveju visi tiekėjai (tiek teikiantys konsultavimo paslaugas, tiek teikiantys projektavimo paslaugas) turi vienodas sąlygas dalyvauti pirkime, nes gali pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus. Jei konkurso sąlygos būtų tokios, kad tik vienas konkretus tiekėjas galėtų pateikti pasiūlymą, tada galima būtų teigti, kad pirkimo sąlygos parengtos išskirtinai vienam tiekėjui. Šiuo atveju atsakovės poreikis įsigyti projektui vykdyti skirtas kompleksines paslaugas yra svarbesnis už tiekėjo nenorą pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus, todėl nesutinka su ieškovės teiginiu, kad jungtinės veiklos formatas iškreipia laisvos konkurencijos sąvoką. Tuo atveju, kai tiekėjas vienas negali užtikrinti kompleksinių paslaugų teikimo, jis gali disponuoti kitų ūkio subjektų ištekliais, nes turi teisę remtis šių ūkio subjektų pajėgumu. Pagal teismo suformuotą praktiką sutarties sudarymui neturi įtakos, kokiais teisiniais ryšiais būtų susijęs tiekėjas ir ketinami sutarties vykdymui pasitelkti asmenys, taip pat tai, ar asmuo, kuris teikia pasiūlymą ir dalyvauja viešajame pirkime, pats tiesiogiai turi tam tikrus kvalifikacinius, materialinius ir (arba) kitus išteklius, nurodytus pirkimo dokumentuose. Šiuo atveju Šilalės rajono savivaldybės administracija planuoja įgyvendinti ES paramos projektus 2014–2020 metų laikotarpiu. Infrastruktūros projektams įgyvendinti reikalingos paslaugos apima investicinių projektų, paraiškų, galimybių studijų rengimo, projektinių pasiūlymų rengimo, techninių projektų rengimo ir kitas paslaugas. Įgyvendindama projektus, savivaldybė dažnai patiria problemų dėl projektų investicinių, finansavimo ir techninių sprendinių nesuderinamumo, jei šie dokumentai yra rengiami atskirai, todėl savivaldybė turi pagrįstas ir svarbias priežastis projekto finansavimo (investicijų projektus) ir projekto techninius sprendinius (techninius projektus) tam pačiam projektui pirkti kartu. Galimybė dalyvauti jungtinės veiklos formatu užtikrina, kad net jei paslaugas teikia ūkio subjektų grupė, ji yra atsakinga už vienodos ir tarpusavyje suderintos projekto dokumentacijos parengimą. Šiuo atveju pirkimo objekto skaidymas į dalis viršytų neskaidymo teikiamą naudą perkančiajai organizacijai (pavyzdžiui, patogumas naudotis vieno teikėjo paslaugomis, administracinių išlaidų sumažinimas, paslaugų teikimo terminų sutrumpėjimas ir pan.), pirkimo objektą suskaidžius į atskiras dalis, kiltų rizika neįgyvendinti projekto ir negauti maksimalios ES paramos.

Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje. Nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl pirkimo objekto skaidymo. Pirkimo sąlygų 9 punkte nustatyta, kad „šis pirkimas į dalis neskirstomas“, o 10 punkte aprašytas pirkimo objektas, kurį sudaro „techninių projektų rengimo, statinių projektų vykdymo priežiūros ir konsultavimo bei ekspertinio pasiūlymų vertinimo paslaugos (toliau – paslaugos)“. Kaip matyti, perkamas sudėtinis objektas – ir techninių projektų rengimo paslaugos (pažymėtina, kad projektavimo paslaugos apima statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto ir kt. parengimą), ir statinių projektų vykdymo priežiūros paslaugos, ir konsultavimo paslaugos (suprantamos kaip pirkime gautų pasiūlymų ekspertinis vertinimas, projektinių pasiūlymų, rinkodaros planų, paraiškų, investicinių projektų, galimybių studijų, strateginio planavimo dokumentų, energetinio audito ataskaitų ir kitų dokumentų, būtinų projektams įgyvendinti, parengimo, konsultavimo šių dokumentų rengimo klausimais bei projektų administravimo paslaugos). Be to, perkamos tiek ypatingų, tiek neypatingų statinių projektavimo paslaugos. Atitinkamai pirkimo sąlygose nustatomi kvalifikacijos reikalavimai – tiekėjas turi turėti patirties ir įvykdytų sutarčių tiek teikdamas konsultavimo paslaugas, tiek rengdamas techninius projektus ir atlikdamas projektų vykdymo priežiūrą. Pagrindinis atsakovės teikiamas argumentas dėl pirkimo objekto neskaidymo – laiko sąnaudos: „<...> būtų gaištama daug laiko skirtingam etapui <...>“, tačiau atsakovė nenurodo jokių techninių kliūčių paslaugas pirkti atskirai. Viešųjų pirkimų įstatyme nenustatyta imperatyvios pareigos perkančiajai organizacijai skaidyti viešojo pirkimo objektą į dalis. Nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste – LAT) praktikoje, sprendžiant ginčus dėl viešojo pirkimo objektų sujungimo į vieną, išsamiai ir nuosekliai pasisakoma, kad „<...> nors nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius. <...> Taigi kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, ar norimo rezultato negalima pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas)“. Be to, nors pirkimo sąlygose nustatyta galimybė pateikti pasiūlymą ūkio subjektų grupei, pasitelkti trečiuosius asmenis, tačiau tai yra Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta tiekėjų teisė, bet ne pareiga. Tiekėjai turėtų patys spręsti dėl būtinybės sudaryti jungtinės veiklos sutartį, jos efektyvumo ir racionalumo, o ne būti verčiami sudaryti tokią sutartį tik dėl to, kad perkančioji organizacija nepaliko tiekėjams kitos galimybės. Įvertinusi didelę pirkimo apimtį, taip pat tai, kad pirkimo objektas susideda iš atskirų savarankiškų dalių, konsultavimo ir projektavimo paslaugų, kurios priklauso skirtingiems BVPŽ kodams ir savo pobūdžiu yra skirtingų kategorijų paslaugos, kuriomis gali būti suinteresuoti skirtingi ūkio subjektai pagal savo veiklos specifiką, Tarnyba mano, kad atsakovė, sujungdama pirkimo objektą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatas: „Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.“ Atsakovė, siekdama užtikrinti tiekėjų konkurencingumą, turi pirkimo objektą suskirstyti į dalis pagal tiekėjų suinteresuotumą, kas sudarytų galimybę didesniam tiekėjų skaičiui pateikti konkurencingus pasiūlymus, o atsakovei – racionaliai ir efektyviai naudoti pirkimui skirtas lėšas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo objektų sujungimas į vieną varžo tiekėjų konkurenciją ir rinkos plėtrą, diskriminuoja tiekėjus bei apriboja smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes dalyvauti pirkime. Tarnyba rekomenduoja rengiant pirkimo dokumentus atsižvelgti į Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139, nuostatas. Tarnyba rekomenduotų atskirti konsultavimo ir projektavimo paslaugas. Nors atsakovė atsiliepime teigdama, kad pirkime tiekėjų konkurencija buvo užtikrinta, pateikia argumentą, jog dalyvauti šiame pirkime CVP IS kvietimą yra priėmę 38 tiekėjai, tačiau kvietimą dalyvauti pirkime priėmę tiekėjai ir pasiūlymus pateikę tiekėjai yra skirtingas dalykas. Tai, kad pirkimu yra susidomėjęs toks skaičius tiekėjų, dar nereiškia, kad bus pateikta tiek pasiūlymų. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo jau konstatuota, jog galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar, kaip šiuo atveju nurodo atsakovė, 4 tiekėjai (konkursui pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai), nors nė vienas pasiūlymas dar nėra įvertintas) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se tiekėjų varžymąsi riboja.

Ieškinys tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė 2016 m. vasario 22 d. paskelbė viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Konsultavimo ir techninių projektų rengimo paslaugų pirkimas“. Pirkimo objektas yra techninių projektų rengimo, statinių projektų vykdymo priežiūros ir konsultavimo bei ekspertinio pasiūlymų vertinimo paslaugos, nurodytos pirkimo sąlygų 10 p. Pirkimas į dalis neskaidomas (Konkurso sąlygų 9 p.). 2016 m. kovo 3 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl Konkurso sąlygų patikslinimo ir paaiškinimo, kurioje prašė perkančiąją organizaciją pakeisti pirkimo sąlygas, išskaidant pirkimo objektą į dvi dalis ir nurodant, kad tiekėjai gali teikti pasiūlymus tiek vienai pirkimo daliai, tiek visoms pirkimo dalims. 2016 m. kovo 10 d. atsakovė išnagrinėjo ieškovės pretenziją ir ją atmetė 2016 m. kovo 10 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DVĮ-472, atsižvelgusi į 2016 m. kovo 9 d. išvadą „Dėl UAB „Bendrieji statybos projektai“ 2016 m. kovo 3 d. Šilalės rajono savivaldybei pateiktos pretenzijos „Dėl konkurso sąlygų patikslinimo ir paaiškinimo“.

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovė atmetė ieškovės pretenziją atvirame konkurse „Konsultavimo ir techninių projektų rengimo paslaugų pirkimas“ dėl paminėto konkurso sąlygų pakeitimo, išskaidant pirkimo objektą į dvi dalis, leidžiant tiekėjams teikti pasiūlymus tiek vienai pirkimo daliai, tiek visoms pirkimo dalims.

Dėl pirkimo objektų sujungimo į vieną kasacinio teismo spręsta byloje Nr. 3K-3-126/2010; teismo tąkart pažymėta, kad nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius; pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir proporcingumo principas; net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu šio tikslo nebūtų galima pasiekti (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

Taigi kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas).

Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad perkančiųjų organizacijų diskrecija skaidyti pirkimą į dalis arba ne nėra absoliuti ir tikslingumas pirkimą skaidyti į dalis turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju pagal aplinkybes.

Atsakovė pateikdama argumentus, dėl kurių pirkimas nebuvo išskaidytas, nurodo, kad pirkimą išskaidžius, galbūt būtų padidėjusi jo kaina, neskaidant pirkimo, yra sudaryta galimybė pasiūlymus pateikti tiekėjų grupėms (arba pasitelkiant subtiekėjus), taip pat tai padaryta siekiant išvengti problemų dėl projektų investicinių, finansavimo ir techninių sprendimų nesuderinamumo, kai šie dokumentai rengiami atskirai, tai padės užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą (paslaugas teiks tik vienas tiekėjas), paslaugos yra glaudžiai susijusios, kiekviena paslauga savarankiškai nėra reikalinga, dokumentų nuoseklumą, vienodumą bei operatyvų informacijos suvienodinimą, esant pokyčiams, užtikrina tai, kad juos rengs vienas tiekėjas, pirkimo objektą suskaidžius į atskiras dalis, kiltų rizika neįgyvendinti projekto ir negauti maksimalios ES paramos.

Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011; 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Galimų tiekėjų skaičius Konkurse nors ir reikšminga aplinkybė tokio pobūdžio ginčuose, tačiau ji neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se tiekėjų varžymąsi riboja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010).

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ginčo pirkime perka skirtingos rūšies paslaugas (konsultavimo ir techninių projektų rengimo) teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad toks pirkimas neužtikrina tiekėjų konkurencijos, yra ribojama tiekėjų galimybė nesijungiant su kitais tiekėjais ar nepasitelkiant kitų subtiekėjų dalyvauti ginčo pirkime, yra mažinamas potencialių tiekėjų, kurie galėtų dalyvauti pirkime, skaičius, todėl nėra užtikrinamas viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai panaudoti lėšas, skirtas paslaugoms įsigyti. Atmestinas atsakovės argumentas, kad konkurencija nėra ribojama, nes kvietimą dalyvauti konkurse priėmė 38 tiekėjai, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kiek tiekėjų pasiūlymus pateikė (CPK 178 str.).

Kasacinio teismo konstatuota, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams; perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas; tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis arba tai, kad aukštą reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga; nekvestionuotina, kad paskelbtas pirkimas (kaip, beje, ir kiekvienas viešasis pirkimas) yra susijęs su viešuoju interesu ir neabejotina jo nauda, tačiau šio pirkimo pobūdis nepateisina tiekėjų konkurencijos (taip pat viešojo visuomenės intereso) varžymo (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

Teismas atkreipia dėmesį į kitas atsakovės reikšmingomis nurodomas priežastis, tačiau jų nevertina kaip patikimo ir įtikinamo tiekėjų konkurencijos varžymo pagrindimo. Šios priežastys, a fortiori sklandus projekto įgyvendinimas, atsakomybės paskirstymo tarp skirtingų rangovų problemiškumas, pirmiausia susijusios su organizacinėmis aplinkybėmis, kurios nėra nei išimtinės, nei savaime pateisinančios savo pobūdžiu skirtingų objektų sujungimą didelės vertės pirkime, be to, nepaneigtos teisinės ir administracinės galimybės organizuoti dviejų (pagal atskirus pirkimus ar jų dalis) skirtingų rangovų – konkursų laimėtojų – bendrą darbą.

Dėl racionalaus lėšų panaudojimo tikslo ir žmogiškojo faktoriaus aplinkybių teismas konstatuoja, kad šios priežastys atsakovės vertintos hipotetiškai (pvz., nenustatyta, kad pirkimo išskaidymas į dalis atsakovei kainuotų brangiau), jos nepagrįstos objektyviais duomenimis, o tik atsakovės interpretacine pozicija. Kita vertus, 2010 m. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, expressis verbis nurodyta, kad finansiniai poreikiai, jei nenustatyta kitų priežasčių, nepriskirtini prie pirkimo objektų sujungimą pateisinančių pagrindų.

Teismas sutinka su išvadą teikiančios institucijos pateiktos išvados argumentu, kad pirkimo objektų sujungimas į vieną, varžo tiekėjų konkurenciją ir rinkos plėtrą, diskriminuoja tiekėjus ir apriboja smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes dalyvauti pirkime.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ginčo Konkurso sąlygomis ir tuo, kad nepateikė aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus (konsultavimo ir projektavimo) į vieną, atsakovė pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus yra pagrindas tenkinti ieškovės UAB „Bendrieji statybų projektai“ ieškinį – atviro konkurso „Konsultavimo ir techninių projektų paslaugų pirkimas“ sąlygos pripažintinos neteisėtomis ir šis viešasis pirkimas nutrauktinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 217 Eur žyminį mokestį ir turėjo 600,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Kadangi ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos: 217,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 600 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už ieškinio ir dubliko parengimą, kurių dydis neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio (714,5 x 2,5 + (714,5 x 1,5) = 2858), iš viso priteistina 817,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2016-03-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, panaikintinos sprendimui įsiteisėjus (CPK 149 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a  :

ieškovės UAB „Bendrieji statybų projektai“ ieškinį atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl atviro konkurso „Konsultavimo ir techninių projektų paslaugų pirkimas“ sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir viešojo pirkimo nutraukimo patenkinti visiškai. Pripažinti neteisėtomis atviro konkurso „Konsultavimo ir techninių projektų paslaugų pirkimas“ sąlygas dėl pirkimo objektų – techninių projektų rengimo, statinių projektų vykdymo priežiūros ir konsultavimo bei ekspertinio pasiūlymų vertinimo paslaugų – sujungimo į vieną ir nutraukti šį viešąjį pirkimą.

Priteisti ieškovei UAB „Bendrieji statybos projektai“ iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 817,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016 m. kovo 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                       Marius Dobrovolskis