Baudžiamoji byla Nr. 1A-481-658/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09576-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui,

nuteistojo V. M. gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir nuteistas:

-       pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

-       pagal BK 243 straipsnį – 20 parų arešto bausme.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metų laisvės atėmimas.

Remiantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – 8 mėnesių laisvės atėmimas.

Kartu su bausme V. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 3 metų laikotarpiui ir turto konfiskavimas, į valstybės biudžetą iš V. M. išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 629 Eur.

Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo V. M. sulaikymo vykdant 2019 m. kovo 19 d. įsiteisėjusį nuosprendį. Į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 7 d. 16 val. iki 2019 m. kovo 8 d. 13.27 val. (1 diena).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus ir kaltinamąjį sulaikius panaikinti.

Automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti savininkei S. M., nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus palikti automobilio savininkei.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. M. nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 7 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam, vairavo seseriai S. M. priklausančią transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio – nustatyta mažiausia koncentracija 1,8 promilės etilo alkoholio, bei be to, jis tyčia vengė atlikti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

2.       Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, 243 straipsnyje. Motyvuodamas bausmės skyrimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į V. M. charakterizuojančius duomenis, ir konstatavo, jog jam už nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą skirtinos terminuotos laisvės atėmimo ir arešto bausmės, nustatant jų dydį mažesnį, nei galimos skirti bausmės vidurkis, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, tarpusavyje subendrinant apėmimo būdu ir subendrintą bausmę 1/3 mažinant. Taip pat teismas sprendė, jog, atsižvelgus į padarytas nusikalstamas veikas, V. M. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis teise vairuoti maksimaliam trejų metų terminui; 2) turto konfiskavimas – kadangi automobilis priklauso ir yra grąžintas S. M., iš V. M. nuspręsta išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausme pakeisti švelnesne bausmės rūšimi – areštu.

3.1.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, žalos niekam nepadarė. Apeliantas teigia, jog supranta, kad transporto priemonės vairavimas nėra pateisinamas, yra baustas už tokią pat veiką praeityje, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog šį pakartotiną teisės pažeidimą padarė spontaniškai. Padaryta nusikalstama veika nebuvo iš anksto suplanuota, jis važiavo tartis dėl galimybės įsidarbinti.

3.2.                      Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad labai nori savo gyvenimą pakeisti iš esmės ir tapti doru piliečiu, tačiau pripažįsta, jog be specialistų pagalbos jam pačiam to padaryti nepavyks. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas skirdamas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dar labiau pablogina jo esamą padėtį, nes laisvės atėmimo bausmė nepadės jam tapti geresniu piliečiu. Dėl to paskirta bausmė yra neproporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai.

3.3.                      Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal BK 281 straipsnio 7 dalį reali laisvės atėmimo bausmė yra kraštutinė priemonė. Bausmių sistema turi būti susieta su veiksminga nuteistojo resocializacija, kuri padėtų nusikaltimą padariusiam žmogui rasti darbą, adaptuotis visuomenėje. Nuteistojo teigimu, jis šiuo metu ieško darbo, o įsidarbinus galėtų sumokėti teismo paskirtą baudą.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

5.       Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčijama, prašoma paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. M. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam V. M. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

8.       Skundžiamu nuosprendžiu V. M. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą. Už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato tris alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, asmuo baudžiamas bauda arba areštu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į V. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2  punktas), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo asmenybę, paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, t. y. už nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimą maksimaliam 1 metų terminui, o už baudžiamąjį nusižengimą paskyrė areštą ir jo dydį nustatė artimą tos bausmės vidurkiui – 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 641 straipsniu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu ir paskirtą bausmę sumažinus 1/3, V. M. nuteistas galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

9.       Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra neproporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, kadangi pakartotiną teisės pažeidimą nuteistasis padarė spontaniškai, žala niekam nepadaryta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nesutinka su šiais skundo argumentais ir vertina juos kaip nepagrįstus. Nors padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau siekiant tinkamai įvertini jo pavojingumo laipsnį, būtina atsižvelgti į konkrečias jo padarymo aplinkybes. Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė kyla jau tuomet, kai kraujyje nustatomas didesnis nei 1,5 promilių alkoholio kiekis. Būtent jau esant tokiam neblaivumui, įstatymo leidėjas veiką laiko tokia pavojinga, už kurią turi kilti baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju V. M. vairavo transporto priemonę, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,66 promilių girtumas (b. l. 45), o kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,8 promilės etilo alkoholio (b. l. 52), kas rodo itin sumenkusią žmogaus reakciją ir gebėjimą tinkamai valdyti padidinto pavojaus šaltinį. Atitinkamai, tai kelia didesnį pavojų kelyje eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ar netgi gyvybei, kita vertus, ta aplinkybė, jog niekam nebuvo padaryta reali žala, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nesumažina. Be to, šis V. M. padarytas nusikaltimas turėjo įtakos ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymui, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir dėl to paskyrė per griežtą bausmę, pagrindo nėra.

10.       Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad praeityje V. M. už įvairių nusikalstamų veikų padarymą buvo teistas 5 kartus (b. l. 121–133), iš kurių net du nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 134–140), nuosprendžio paskelbimo dieną turėjo neišnykusius teistumus. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad ankstesni nuteistojo teistumai jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nedarė, V. M. ir toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, V. M. per paskutinius 5 metus net 16 kartų baustas administracine tvarka, iš kurių 8 administraciniai nusižengimai (administraciniai teisės pažeidimai) padaryti jam būnant apsvaigus nuo alkoholio (b. l. 142–154). Šių duomenų visuma aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog V. M. nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, o skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, ką visiškai pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, pripažindamas vieną V. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija taip pat įvertina, jog nuteistajam anksčiau buvo taikytos įvairios bausmių rūšys – areštas, laisvės apribojimas, terminuotas laisvės atėmimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau švelnus baudžiamumas apeliantui nebuvo efektyvus.

11.       Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, akivaizdu, kad apylinkės teismas, spręsdamas V. M. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, įvertino nuteistojo prisipažinimą bei gailestį, todėl dar labiau švelninti V. M. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad būtent šių duomenų pagrindu baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnio 1 dalis), kas pirmosios instancijos teismui leido jo atžvilgiu taikyti BK 641 straipsnio nuostatas, tokiu būdu sumažinant jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Taip pat į bausmės atlikimo laiką apylinkės teismas įskaitė V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2019 m. kovo 7 d. 16 val. iki 2019 m. kovo 8 d. 13.27 val. (1 diena).

12.       Teisėjų kolegijos nuomone, visiškai nepagrįstas nuteistojo teiginys, jog realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas apsunkintų jo galimybes adaptuotis visuomenėje, rasti darbą bei sumokėti teismo paskirtą baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad pataisos įstaigoje galima įsidarbinti bei gauti darbo užmokestį, iš kurio būtų galima mokėti turimus finansinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo gerus ketinimus ir norą tapti doru piliečiu, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas taikyti jo atžvilgiu papildomas lengvatas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai neleido pirmosios instancijos teismui manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę savo rūšimi bausmę. Tam pritariama, nes nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, toliau pažeidinėja įstatymus, bei nėra išimtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad paskirtos bausmės aiškiai prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam V. M. negali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, iš savo klaidų nesimoko, nesistengia keisti savo elgesio. Tokiu būdu, keisti nuteistajam V. M. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai        Albinas Antanaitis

        Giedrius Endriukaitis

        Nerijus Meilutis