Baudžiamoji byla Nr. e1-3215-1023/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31766-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.25.6.; 2.1.16.1.13; 2.12.1.1.; 2.12.1.4.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 4 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Laimos Bereikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas, 2016 m. rugsėjo 30 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. Kaltinamasis G. J. 2023 m. rugpjūčio 21 d. apie 19.27 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), žiedinėje sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Chrysler 300C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0392, patikros sertifikato Nr. 1937179, nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 19.43 val. jam nustatytas mažiausias 2,86 promilių, neblaivumo (girtumo) laipsnis
.
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. J. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo. Parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. apie 14.00 val. jam paskambino draugas A. R., kuris pasiūlė susitikti bare, jis sutiko, ir jam priklausančiu automobiliu „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas blaivus, atvažiavo į barą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur vartojo alkoholį, išgėrė 200 ml. degtinės ir du bokalus 0,5 L talpos alaus. Tada draugas A. R. paprašė, kad jis jį pavežtų iki parduotuvės nusipirkti cigarečių. Pats žinojo kad yra neblaivus, tačiau nesijautė toks neblaivus, kad negalėtų vairuoti, todėl apie 19.00 val. jis sėdo už jam priklausančio automobilio „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir važiavo link (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės ''Maxima''. Jam važiuojant kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), pirmąja eismo juosta, prie žiedinės sankryžos, pamatė kaip staiga į jo važiuojamą eismo juostą įsuko automobilis „Opel“, daugiau automobilio detalių neįsidėmėjo. Jis, pamatęs, jog šis automobilis netikėtai įsuko į jo važiuojamą pirmąją eismo juostą, staigiai paspaudė stabdžius ir jo automobilis tapo nevaldomas ir žiedinėje sankryžoje įvažiavo į metalinius atitvarus. Tada su draugu A. išlipo iš automobilio. Praėjus gal 5 min. nuo eismo įvykio į eismo įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie pasiteiravo, ar jiems su A. reikalinga medicinos pagalba. Jie abu nenukentėjo eismo įvykio metu, todėl pagalbos atsisakė. Tada praėjus apie 10-15 min., į eismo įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą ir, kiek pamena, jam nustatė virš 2 promilių neblaivumą. Jis jiems iš karto prisipažino, jog jis vairavo automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis nesitikėjo, kad patikrinus jo blaivumą bus tokie parodymai, kadangi jis tikrai nesijautė toks neblaivus, kad negalėtų vairuoti. Labai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, labai neigiamai vertina tokius savo veiksmus, išgyvena dėl šio įvykio ir pasižada ateityje taip nesielgti. Nori paminėti, kad automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis įsigijo 2021 metais, tačiau savo vardu jo yra neįregistravęs, negali paaiškinti kodėl. Prašo, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 64-70)
3. Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:
3.1 Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kuriuo nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. apie 19 val. 27 min. (duomenys neskelbtini), Kaunas, žiedinėje sankryžoje, automobilis „Chrysler 300C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. J., užvažiavo ant pėsčiųjų saugumo salelės, taip apgadindamas kelio atitvarus. 19 val. 43 val. minėtam vairuotojui alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0392, patikros sertifikato Nr. 1937179, nustatytas 2,86 promilės sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis. 19 val. 59 min. pakartotinai atlikus tikrinimą, vairuotojui nustatytas 2.90 prom. sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis. Vairuotojas nesulaikytas, įteiktas šaukimas. Transporto priemonė „Chrysler 300C“ valst. nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. (b. l. 4-7)
3.2 Liudytojo M. S. parodymais apie tai, kad jis yra Kauno AVPK RV 5-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas. 2023 m. rugpjūčio 21 d. jam dirbant kartu su Kauno AVPK RV 5-ojo skyriaus tyrėju E. Č. apie 19.30 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje automobilis apgadino kelio atitvarus. Atvykus į įvykio vietą pamatė apgadintą automobilį „Chrysler“, valstybinio numerio nepamena. Šis automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje. Prie šio automobilio stovėjo apie (duomenys neskelbtini) metų vyras, kuris nurodė, jog yra automobilio „Chrysler“ vairuotojas. Šis paaiškino, kad važiavo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), ir žiedinėje sankryžoje nesuvaldęs automobilio užvažiavo ant pėsčiųjų saugumo salelės ir kliudė kelio atitvarus. Apgadinto automobilio „Chrysler“ vairuotojas akivaizdžiai atrodė neblaivus. Pasiteiravus jo, ar jis yra blaivus, jis nurodė kad jis yra išgėręs. Patikrinus jo blaivumą, pamena, jog jam buvo nustatytas beveik 3 promilių neblaivumas. Tada apie neblaivų vairuotoją informavo Kauno AVPK budėtoją. Automobilis „Chrysler“ buvo nutransportuotas į saugojimo aikštelę. (b. l. 135-141)
3.3 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini) žiedinė sankryža, sudaryta foto lentelė. (b. l. 1-3)
3.4 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Chrysler 300C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti apgadinimai, sudaryta foto lentelė. (b. l. 8-10)
3.5 Neblaivumo nustatymo aktu kuriame nurodyta, kad prietaisu "Alcotest 6810", Nr. ARFM-0392 G. J. 2023 m. rugpjūčio 21 d. 19.43 val. nustatytas 2.86 promilių girtumas, o antrojo tikrinimo metu 19.59 val. - 2.90 promilių girtumas. (b. l. 20)
3.6 VšĮ "Emprekis" pažyma iš kurios matyti, kad automobilio „Chrysler“, gamybos periodas 2004-2008, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 3325,90 Eur, su PVM yra 4210,00 Eur. (b. l. 78)
4. BK 2811 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
5. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis G. J. 2023 m. rugpjūčio 21 d. apie 19.27 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), žiedinėje sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Chrysler 300C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0392, patikros sertifikato Nr. 1937179, nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 19.43 val. jam nustatytas mažiausias 2,86 promilių, neblaivumo (girtumo) laipsnis. G. J. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
III. Bausmės skyrimo motyvai
6. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
7. Kaltinamojo padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnis).
8. Vertinant kaltinamojo G. J. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis neteistas, praeityje yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka (b. l. 155-159). Psichiatrinis gydymas, įskaita neregistruotas (b. l. 153), taip pat Priklausomybės ligų gydymas, įskaita nesigydė (b. l. 154). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
9. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmės rūšį – bauda, su kuria kaltinamasis sutiko. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
10. Kaltinamasis prisipažino padarę nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
IV. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai
11. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281-1 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę
12. G. J., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo (2,86 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivus, nustatytas neblaivumo laipsnis viršija ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka baustas. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
13. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Teismas neabejoja, kad neteisėti G. J. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų G. J. veiksmų padariniai nebuvo esminiai, jokie asmenys sužaloti nebuvo, civilinių ieškinių nėra pareikšta. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos G. J. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Įvertinus aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajai nustatytinas mažesniam nei vidutiniam terminui. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas, adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamosios asmenybės pavojingumui ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės taikymo – šios specialiosios teisės kaltinamajam sustabdymo dienos – nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d.
14. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
15. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaiviu, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo automobilį „Chrysler“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Keleivinis automobilis „CHRYSLER 300C“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini) faktiškai priklauso G. J., bet automobilis registruotas V. V., (duomenys neskelbtini) dekl. vieta (duomenys neskelbtini), vardu. VĮ "Regitra" duomenų bazėje nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį automobilį „Chrysler 300C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko G. J. (b. l. 77). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam G. J. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Chrysler 300C“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), faktiškai priklausantis G. J., konfiskuotina, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).
V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.
16. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
17. Prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti, bei disponuoti šiuo turtu, paliktinas iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
18. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonės registracijos liudijimas, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai. G. J. vairuotojo pažymėjimas, įsiteisėjus nuosprendžiui, išsiųstinas VĮ „Regitra“.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. J. sumažintą bausmę – 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti G. J. baudžiamojo poveikio priemones:
– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trims metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.
– konfiskuoti automobilį „Chrysler 300C“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Chrysler 300C“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintini. Apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonės registracijos liudijimą, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.
G. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, siųsti VĮ „Regitra“.
G. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, jį pradėjus vykdyti - panaikinti.
G. J. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Vaida Baumilė