Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-419-904-2013].doc
Bylos nr.: 2-419-904/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipėdos rajono apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Klaipėdos vanduo" 140089260 atsakovas
"Klaipėdos rajono vandenys" 163182663 atsakovas
"Agrovet" 163185392 Ieškovas
Klaipėdos rajono savivaldybė 188773688 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi

Civilinė byla Nr. 2-419-904/2013

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00043-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija:

116.1.

 

KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 10 d.

Gargždai

 

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovės UAB ,,Agrovet“ atstovams Augenijui Gudžiūnui, Justei Gudžiūnaitei, advokatui Gintarui Žičkui, atsakovių UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ ir AB ,,Klaipėdos vanduo“ atstovams advokatams Osvaldui Martinkui ir Valerijai Gusakovskajai , trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Agrovet“ ieškinį, dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančia, atsakovėms UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“, AB ,,Klaipėdos vanduo“, tretysisi asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija,

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis ab initio šias AB „Klaipėdos vanduo" ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys" 2011-12-29 sudarytos Jungtinės veiklos sutarties Nr. 2011/SUT.05-115 sąlygas:            4.1. p. sąlyga - Pirmasis partneris neperima teisių ir pareigų pagal Antrojo partnerio sudarytas rašytines ar žodines sutartis su vartotojais/abonentais, taip pat neperima reikalavimo teisės į vartotojų/abonentų skolas, susidariusias iki 2011-12-31; 4.3. p. sąlygą - Skolas už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, susidariusias iki 2012-01-01 apskaito ir išieško Antrasis partneris. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji yra viešųjų vandens paslaugų vartotoja, kuri viešąsias vandens paslaugas, įskaitant ir nuotekų tvarkymo paslaugas, perka iš atsakovės pagal 2008-12-01 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 2008/12-01 (toliau - Sutartis). Sutartis sudaryta su atsakove UAB „Klaipėdos rajono vandenys" yra taikoma su išimtimis. Ieškovė tvirtina, kad Jungtinės veiklos sutarties 4.1. ir 4.3. punktai pažeidžia ieškovės teises tuo, kad UAB „Agrovet" neturi galimybės atlikti AB „Klaipėdos vanduo" atžvilgiu priešpriešinių piniginių prievolių įskaitymo (CK 6.130 str.). Ieškovė nurodo, kad AB „Klaipėdos vanduo" turėjo perimti ne tik su abonentais sudarytų sutarčių sąlygų vykdymą, tačiau ir visas skolas bei visus tarpusavio įsipareigojimus, susijusius su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymu bei skolų administravimą, tame tarpe skolų išieškojimą bei naudojimosi privačiais nuotekų tinklais sąlygas ir tvarką. Ieškovė tvirtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimas, kurio pagrindu sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, laikytinas administraciniu teisės aktu, kurio normos privalomos atsakovėms, šių administracinių teisės normų pažeidimas laikytinas pažeidimu viešajai tvarkai, todėl ginčijami Jungtinės veiklos sutarties punktai yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.18 str. 1d.). Ieškovė tvirtina, kad Jungtinės veiklos sutarties punktai pažeidžia: universalaus teisių perėmimo sąlygas (CK 6.101 str. 4d.); imperatyvią teisės normą - numatančią, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievoles (CK 1.101 str. 1 d.); Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 str. 3 d. nuostatas, numatančias, kad viešasis vandens tiekėjas per 3 mėnesius privalo pateikti pasiūlymą sudaryti viešąsias vandens tiekimo sutartis buvusio vandens tiekėjo abonentams (vartotojams), o iki viešųjų vandens tiekimo sutarčių sudarymo geriamojo vandens tiekimas vykdomas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos pagal buvusio vandens tiekėjo su abonentais (vartotojais) sudarytų sutarčių dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas (3-8 b.l.).

Ieškovės atstovas Augenijus Gudžiūnas rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino ieškinyje išdėstytus argumentus bei papildomai nurodė, kad vandens tiekimas ir nuotekų šalinimo paslaugos yra būtinos UAB „Agrovet" vykdomai veiklai. UAB „Agrovet" yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų abonentu nuo 1992 m. Kadangi gamybos procesuose sunaudojama didelė dalis patiekto geriamojo vandens, kuris nuotekų pavidalu neišleidžiamas, UAB „Agrovet" su ankstesniu viešųjų paslaugų tiekėju, t.y. Kretingalės komunalinio ūkio tarnyba, susitarė, kad nuotekos bus apskaitomos atskiru apskaitos prietaisu. Skaitiklio projektas buvo suderintas su Kretingalės seniūnu, kuris tuo metu įgyvendino Kretingalės komunalinio ūkio tarnybos funkcijas. Skaitiklis buvo įrengtas UAB „Agrovet" lėšomis. 2006 m. visos Kretingalės komunalinio ūkio tarnybos teisės ir pareigos (darbuotojai, turtas ir kt.) buvo perleisti UAB „Klaipėdos rajono vandenys". Pagal 2011-11-08 sutartį Nr. 2011/SUT.05-107 AB „Klaipėdos vanduo" perėmė visas UAB „Klaipėdos rajono vandenys" teises ir pareigas, tačiau AB „Klaipėdos vanduo" vienašališkai pakeitė nuotekų apskaičiavimo principą - nuotekų kiekį prilygindama patiekto geriamojo vandens kiekiui, nepaisydama, jog ženkli dalis patiekto geriamojo vandens sunaudojama gamybiniuose procesuose. Be to, įmonės nuotekos iki UAB „Klaipėdos rajono vandenys" valdomų valymo įrenginių buvo transportuojamos per kitiems savininkams priklausančius nuotekų tinklus. UAB „Agrovet" mokėjo tinklų savininkams už naudojimąsi nuotekų infrastruktūra, tačiau vandens tiekėjas AB „Klaipėdos vanduo" nuo 2012-01-01 jokios kompensacijos nebetaikė ir reikalavo sumokėti nuotekų transportavimo kaštus. Šiuo metu, AB „Klaipėdos vanduo", kaip visų teisių ir pareigų perėmėja, už naudojimąsi privačia nuotekų infrastruktūra yra skolinga didesnę pinigų sumą negu UAB „Klaipėdos rajono vandenys" ir AB „Klaipėdos vanduo" realiai suteiktų paslaugų vertė. Dėl šių priešpriešinių piniginių prievolių įskaitymo UAB „Agrovet" pateikė priešieškinį Klaipėdos apygardos teismui, civilinėje byloje Nr. 2-617-123/2013. Ieškovė tvirtina, kad UAB „Klaipėdos vanduo" perėmus visas UAB „Klaipėdos rajono vandenys" teises ir pareigas, įvykdė universalų teisių ir pareigų perėmimą, todėl AB „Klaipėdos vanduo" laikytinas atsakingu už UAB „Klaipėdos rajono vandenys" (108-113 b.l.).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Augenijus Gudžiūnas nurodė, kad Kretingalės valymo įrenginiai netinkamai eksploatuojami, tai yra valymo įrenginiai nepajėgūs išvalyti visų nuotekų, todėl naujas šios paslaugos tiekėjas, savo šią problemą sprendžia, vienašališkai nustatydamas naujus užterštumo parametrus ieškovei, kurie nenumatyti sutartyje, pagal kuriuos įmonei yra skaičiuojamos baudos (126 b.l.)

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Justė Gudžiūnaitė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes bei papildė, kad Jungtinės veiklos sutartyje nurodytos dvi netikėtos nuostatos, kad naujas paslaugų tiekėjas, iš ankstesnio tiekėjo, neperima nei teisių, nei pareigų, bei neperima nei žodinių, nei rašytinių susitarimų. Atsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo“ pakeitė ieškovei paslaugos apmokėjimo skaičiavimo principą ir nepripažįsta apskaitos prietaiso dėl kurių buvo susitarta dar anksčiau. Taip pat pakeitė apmokėjimo tvarką dėl ieškovei priklausančios infrastruktūros naudojimo. Visi šie atsakovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ veiksmai pažeidžia ieškovės teises (126-128 b.l.).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Gintaras Žičkus patvirtino ieškinyje bei ieškovės pateiktose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybe. 

Atsakovių UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“, AB ,,Klaipėdos vanduo“ atstovas advokatas Osvaldas Martinkus atsiliepimu į ieškinį, nurodė, kad su ieškinio reikalavimu bei jame nurodytais ieškinio pagrindais nesutinka. Nurodė, kad 2013-01-02 Sutartimi dėl 2011-12-29 jungtinės veiklos sutarties Nr.2011/SUT.05-115 nutraukimo, 2011-12-29 Jungtinės veiklos sutartis yra nutraukta ir tai reiškia, kad ginčijami 4.1. ir 4.3 punktai nebegalioja. Išnykus ieškinio dalykui, prašo ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 296 str. 11 p.) (33 b.l.).

Atsakovių atstovas advokatas Osvaldas Martinkus rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovės teisės nėra pažeistos. Ginčijama sutartis yra atsakovių dvišalis sandoris, reguliuojantis atsakovių teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d. ir 2 d.), bei visiškai nesusijęs su ieškovės teisėmis ir pareigomis. Sutartimi reikalavimo teisės nebuvo perleistos (CK 6.101 str. 1 d.). Sutartimi nebuvo perimtos atsakovių teisės universaliuoju būdu (CK 6.101 str. 4d. 1p.). Nesutinka, kad Jungtinės veiklos sutartis pažeidžia Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo nuostatas kurio pagrindu 2011-11-08 buvo sudaryta Viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajone savivaldybės teritorijoje sutartis Nr. 2011/SUT.05-107 (toliau Viešųjų paslaugų sutartis). Tarybos sprendimas negalėjo apriboti sandorių šalių galimybių disponuoti savo teisėmis ir savo turtu, negalėjo įpareigoti juridinį asmenį perleisti kitam asmeniui savo skolas ar reikalavimo teises. Atsakovių atstovas aiškindamas 2011-11-08 Viešųjų paslaugų - geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų - teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties Nr.2011/SUT.05-107, 3.2.2. punkto sąlygas, nurodė, kad šios sąlygos susijusios su 3 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad AB „Klaipėdos vanduo" vandens tiekimo veiklą pradės vykdyti nuo 2012-01-01. Šis reglamentavimas numatytas tam, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas viešosios paslaugos teikimas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Sutarties sudarymo tikslai ir aplinkybės patvirtina, jog 3.2.2 punkte iš esmės nenumatyta kreditoriaus teisė perleisti ar neperleisti reikalavimą, nes tokio pobūdžio AB „Klaipėdos vanduo" ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys" santykiai nebuvo ir negalėjo būti reglamentuojami 2011-11-08 viešųjų paslaugų sutartimi. UAB „Klaipėdos rajono vandenys" nėra šios sutarties dalyvis, todėl spręsti klausimą apie šios įmonės veikloje atsiradusias skolas sutarties šalims nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Šios sutarties dalykas, suformuluotas 2 straipsnyje, kuriame nenumatyta šioje sutartyje spręsti kreditoriaus teisių perleidimo klausimą tarp AB „Klaipėdos vanduo" ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys". Atsakovių atstovas tvirtina, kad ieškovei yra teikiamos paslaugos, tačiau už gautas paslaugas ji nesumokėjo ir nemoka abiem tiekėjams. Dėl to nagrinėjama civilinė byla Klaipėdos apygardos teisme. Atsakovių atstovai mano, kad ieškovė reikšdama ieškinį siekia suvaržyti atsakovių veiklos vykdymą, neteisėtai apriboti šių juridinių asmenų teises disponuoti savo turtu ir savo teisėmis, atitolinti skolų išieškojimą už ieškovui suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas (80-83 b.l.).

Teismo posėdžio metu atsakovių atstovas advokatas Osvaldas Martinkus patvirtino, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Tvirtina, kad jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta pereinamajam laikotarpiui, siekiant užtikrinti sklandų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo veiklos perdavimą iš vienos įmonės kitai (94-95 b.l.).  

Teismo posėdžio metu atsakovių atstovas advokatė Valerija Gusakovskaja patvirtino, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija veikė kaip paslaugos užsakovas. Jos sprendimai negalėjo įtakoti atsakovių sandorių, nes juridiniai asmenys patys disponuoja savo teisėmis ir pareigomis. Ieškovės teisės tokiu būdu nebuvo pažeistos (94-95 b.l.).

Tretysisi asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas Vaidotas Jasas ieškinio nagrinėjimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Patvirtino, kad naujas paslaugos tiekėjas buvo pasirinktas siekiant atpiginti paslaugos kainą. Atstovas mano, kad Viešųjų paslaugų sutartimi buvo perduotos visos teisės ir pareigos. Atstovas patvirtino, kad Viešųjų paslaugų sutartį ruošė AB ,,Klaipėdos vanduo“ (124-125 b.l.).   

 

Ieškinys netenkintinas.

Nustatytos faktinės aplinkybės. 2008-12-01 tarp UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ (Vandens tiekėjo) ir UAB ,,Agrovet“ (abonento) buvo sudaryta Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 2008/12-01su abonentu (juridiniu asmeniu) Nr. 162. (9-12 b.l.).

2011-10-27 Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T11-591, dėl pritarimo viešųjų paslaugų –geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų –teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties projektui. Taryba įgaliojo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti sutartį bei kitus nurodytus dokumentus su AB ,,Klaipėdos vanduo“ (13 b.l.).

2011-11-08 Klaipėdos rajono savivaldybė ir AB ,,Klaipėdos vanduo“ pasirašė Viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutartį Nr. 2011,,SUT.05-107, kurios 3.1. punkte numatyta, kad šalys susitaria, kad Viešųjų paslaugų tiekėjas Vandens tiekimo veiklą Teritorijoje pradės vykdyti nuo 2012-01-01. Šios sutarties 3.2.2. punkte numatyta, kad Vieš ųjų paslaugų tiekėjas perima visas teises ir pareigas, susijusias su Vandens tiekimo veiklos vykdymu Teritorijoje iš UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“. Šios sutarties 1 punkte numatyta, kad Vandens tiekimo veikla – ūkinė komercinė veikla, susidedanti iš techninių, organizacinių, teisinių ir ekonominių priemonių, reikalingų geriamajam vandeniui išgauti, pristatyti ir parduoti abonentui/vartotojui, skirtų abonento/vartotojo nuotekoms tvarkyti, taip pat susijusių su infrastruktūros eksploatavimu, remontu, rekonstrukcija ir plėtra (14-20 b.l.).

2011-12-29 sudarytoje tarp AB ,,Klaipėdos vanduo“ ir UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ Jungtinės veiklos sutarties Nr. 2011/SUT.05-115, 4.1.p numatyta, kad ,,Pirmasis partneris neperima teisių ir pareigų pagal Antrojo partnerio sudarytas rašytines ar žodines sutartis su vartotojais/abonentais, taip pat neperima reikalavimo teisės į vartotojų/abonentų skolas, susidariusias iki 2011-12-31. Šios sutarties 4.3. p. numatyta,, kad Skolas už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, susidariusias iki 2012-01-01 apskaito ir išieško Antrasis partneris (21-25 b.l.).

2013-01-02 AB ,,Klaipėdos vanduo“ ir UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ sudarė susitarimą dėl 2011-12-29 Jungtinės veiklos sutarties Nr.2011/SUT.05-115 nutraukimo, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad šalys 2012-12-31 sudarė Materialiojo turto nuomos sutartį ir į tai, kad Antrojo partnerio darbuotojai, kurie buvo būtini tinkamam Antrojo partnerio įsipareigojimų pagal tarp šalių 2011-12-29 sudarytą Jungtinės veiklos sutartį vykdymui, nuo 2013-01-01 perėjo dirbti pas Pirmąjį partnerį. Šalys susitaria nuo 2013-01-03 nutraukti 2011-12-29 sudarytą Jungtinės veiklos sutartį (34 b.l.).

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012-11-22 Nr. (5.1.40-A5-6043) raštu atsakydamas į UAB ,,Agrovet“ paklausimą išdėstė savo nuomonę, kad pagal Viešųjų paslaugų sutarties 3.2.2. punktą, šios paslaugos tiekėjas AB ,,Klaipėdos vanduo“ privalo perimti ir teises ir pareigas pagal UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ sudarytas sutartis, įskaitant ir išimtis numatytas sutarties 6.1 punkte, tai yra dėl viešųjų vandens tiekimo sutarčių pateikimo per 3 mėn., buvusiems tiekėjo abonentams/vartotojams. Iki viešųjų vandens tiekimo sutarčių sudarymo geriamojo vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo paslaugas teikti pagal buvusio vandens tiekėjo su abonentais/vartotojais sudarytas sutartis (66-67 b.l.). 

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013-03-29 Nr. (5.1.40-A5-1588) raštu atsakydamas į UAB ,,Agrovet“ paklausimą išdėstė savo nuomonę, kad AB „Klaipėdos vanduo" taikyti papildomus išleidžiamų nuotekų užterštumo kriterijus bei tuo pagrindu nustatyti didesnę nuotekų tvarkymo paslaugų kainą, galėtų tuo atveju, jeigu su UAB „Agrovet" būtų sudaryta nauja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, kuri numatytų papildomus išleidžiamų nuotekų užterštumo kriterijus arba atitinkamai būtų papildytas 2008-12-01 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr.2008/12-01, 1.7 punktas (74 b.l.).

2013-03-14 AB ,,Klaipėdos vanduo“ rašte Nr.2013/5.01-755 adresuotame UAB ,,Agrovet‘ nurodoma, kad įmonės išleidžiamų padidintos taršos nuotekų tarifui apskaičiuoti ir toliau bus taikoma 2008-12-01 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 2008/12-01, taip pat faktiniai nuotekų užterštumo duomenys. UAB ,,Agrovet“ išreiškus pageidavimą pasirašyti paslaugų tiekimo sutartį su AB ,,Klaipėdos vanduo“, bus suderintos ir galimos išleidžiamų nuotekų taršos koncentracijos bei pateikta sutartis pasirašymui (79 b.l.).

2013-04-19 Klaipėdos rajono savivaldybės rašte Nr. (5.1.40)-A50-1964 adresuotame AB ,,Klaipėdos vanduo“ nurodyta, savivaldybės mero Vaclovo Dačkausko nuomonė, dėl Viešųjų paslaugų sutarties 3.2.2. punkto. Teigiama, kad ši sutartis nenumatė jokių išimčių kiek tai susiję su teisėmis ir pareigomis kylančiomis iš UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ vartotojų/abonentų skolų ar UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ skolų vartotojams/abonentams. Mano, jog negalima 3.2.2. punkto susieti vien tik su data, nuo kurios veiklą pradeda vykdyti AB ,,Klaipėdos vanduo“, tokiu būdu nepagrįstai susiaurinama sutarties esmė (114 b.l.).  

Šios nagrinėjamos bylos dalykas yra Jungtinės veiklos sutartis, kurios ieškovės nurodyti punktai pažeidžia jos kaip skolininkės teises bei kitaip suvaržo jos prievolę (6.101 str. 1d.). Klaipėdos apygardos teisme, tarp tų pačių šalių, nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-617-123/2013, kurioje šalys savo reikalavimus grindžia 2011-11-08 tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės sudarytos Viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, sutartimi. Vienas ginčas kilęs tarp UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ dėl iki 2011-12-31 susidariusio įsiskolinimo už šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalimo paslaugas. Kitas ginčas yra tarp AB „Klaipėdos vandenys“ ir UAB „Agrovet“ dėl įsiskolinimo, susidariusio nuo 2012-01-01, už šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalimo paslaugas priteisimo. Trečiasis byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp AB „Klaipėdos vandenys“ ir UAB „Hidrona“ dėl naudojimosi UAB „Hidrona“ priklausančių nuotekų tinklais, reikalingais AB „Klaipėdos vandenys“ viešajam vandens teikimui ir nuotekų tvarkymui (43-44 b.l.).

Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad Jungtinės veiklos sutarties 4.1. ir 4.3. punktai pažeidžia Viešųjų paslaugų sutarties 3.2.2 punktą, kuriame nurodyta, kad Viešųjų paslaugų tiekėjas (tai yra AB ,,Klaipėdos vanduo“) turėjo perimti visas teises ir pareigas, susijusias su Vandens tiekimo veiklos vykdymu teritorijoje iš UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“. Ieškovė įrodinėja, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ turėjo perimti visas teises ir pareigas, universaliu kreditoriaus teisių perėmimo būdu. Teismas su šia ieškovės pozicija nesutinka, motyvuodamas tuo, kad įstatymo leidėjas CK 6.101 straipsnio 4 dalyje reikalavimo perleidimui universaliu būdu, numato specialiąsias taisykles, kurios gali būti reglamentuotos tik įstatymu. Teisės praktikoje ir teorijoje nurodomi universalaus teisių perėmimo atvejai - kai paveldimas mirusiojo asmens turtas ar perimamas pasibaigusio dėl reorganizavimo juridinio asmens turtas. Tokiais atvejais nenumatytas kreditoriaus valios išreiškimas. Jis neįmanomas, nes kreditoriaus nebėra - jis yra miręs arba pasibaigęs. Universalus teisių perėmimas vyksta tuo metu, kai išnykstą, pasibaigia šių teisių turėtojas ir tik tada kitam asmeniui pereina visos buvusio asmens teisės. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad Jungtinės veiklos sutartimi, atsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo“ universaliu būdu neperėmė atsakovės UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ kreditoriaus teisių.

Ieškovės argumentai, kad Viešųjų paslaugų sutartis sudaryta vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, kuris yra privalomas administracinis aktas jame nurodytiems subjektams, ir jo nevykdymas pažeidžia viešąją tvarką, dėl ko ši sutartis turi būti pripažinta niekine (CK 1.81 straipsnis), atmestini, kadangi įstatymo leidėjas juridiniams asmenims yra suteikęs teisę laisvai sudarinėti sandorius ir šis laisvės principas gali būti apribotas tik įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu. Juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas (CK 2.74 str. 1 d.), juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.75 str. 1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik bendrąja CK 6.101 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog reikalavimo perleidimas negali pažeisti skolininko teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis: skolininkas naujojo kreditoriaus reikalavimams turi teisę reikšti atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 str. 1 d.); skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108, 6.136 str.); po reikalavimo perleidimo skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu (CK 6.107 str. 3 d.); kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 str. 2 d.). Taigi įstatymo, kuriuo kreditoriui suteikiama teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, nuostatomis užtikrinama skolininko teisių apsauga ir nustatoma tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyra. Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Siekiant teisingai kvalifikuoti sutartinius santykius, būtina ne tik išsiaiškinti teisės normų, reglamentuojančių tokius santykius, bet ir sutarčių turinį bei prasmę. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius jos dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, taip pat į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tokios sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB “L. V.” v. UAB “H. F.”, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; kt.). Atsakovių atstovai aiškindami Jungtinės veiklos sutarties tikslus, nurodė, kad ši sutartis buvo sudaryta pereinamajam laikotarpiui, siekiant užtikrinti sklandų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo veiklos perdavimą iš vienos įmonės kitai. Atsakoves taip elgtis įpareigojo Viešųjų paslaugų sutarties 3. ir 3.2.2. punkto sąlygos, kurios nustatė, kad AB „Klaipėdos vanduo" vandens tiekimo veiklą pradės vykdyti nuo 2012-01-01. Šis reglamentavimas numatytas tam, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas viešosios paslaugos teikimas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Teismas pripažįsta, kad Viešųjų paslaugų sutartyje nenumatyta kreditoriaus teisė perleisti ar neperleisti reikalavimą, nes tokio pobūdžio AB „Klaipėdos vanduo" ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys" santykiai nebuvo ir negalėjo būti reglamentuojami 2011-11-08 Viešųjų paslaugų sutartimi. UAB „Klaipėdos rajono vandenys" nėra šios sutarties dalyvis, todėl spręsti klausimą apie šios įmonės veikloje atsiradusias skolas sutarties šalims nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Viešųjų paslaugų dalykas, suformuluotas sutarties 2 punkte, kuriame nenumatyta šioje sutartyje spręsti kreditoriaus teisių perleidimo klausimą tarp AB „Klaipėdos vanduo" ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys". Be to, Jungtinės veiklos sutarties tikslai išryškinti 2013-01-02 AB ,,Klaipėdos vanduo“ ir UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ sudarytame susitarime dėl 2011-12-29 Jungtinės veiklos sutarties Nr.2011/SUT.05-115 nutraukimo, kurioje nurodyta, kad ši sutartis buvo sudaryta pereinamajam laikotarpiui, kol bus sudarytos materialiojo turto nuomos sutartys bei, kol Antrojo partnerio darbuotojai, kurie bus būtini tinkamam Antrojo partnerio įsipareigojimų pagal tarp šalių 2011-12-29 sudarytą Jungtinės veiklos sutartie vykdymui, nuo 2013-01-01 pereis dirbti pas Pirmąjį partnerį (34 b.l.).

Atsakovės gindamos nuo ieškinio įrodinėja, kad Jungtinės veiklos sutartimi nebuvo perleistos reikalavimo teisės, todėl ši sutartis neįtakojo ieškovės teisių ir pareigų. Ieškovė nesutikdama su šiais teiginiai tvirtina, kad ginčijamais jungtinės veiklos sutarties punktais, buvo pažeistos jos kaip skolininkės teisės ir labiau suvaržytos jos prievolės (CK 6.101 str. 1d.). Įrodinėdama šiuos argumentu, ieškovė nurodė, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ pakeitė nuotekų apskaičiavimo principus, pakeitė apmokėjimo tvarką dėl ieškovei priklausančios nuotekų infrastruktūros naudojimo, be to nebegalimas priešpriešinių reikalavimų užskaitymas (126-128 b.l.). Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka, motyvuojant tuo, kad ieškovės nurodyti galimi jos teisių pažeidimai yra susiję ne su Jungtinės veiklos sutartimi, o su Viešųjų paslaugų sutartimi, ir šie ginčai, šiuo metu, sprendžiami Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad Jungtinės veiklos sutarties ginčijami punktai pažeidžia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 str. 3 d. normą, numatančią, kad „Kai viešasis vandens tiekėjas įgyja teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą teritorijose, kuriose geriamojo vandens tiekimas buvo vykdomas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos kitų geriamojo vandens tiekėjų ir (arba) nuotekų tvarkytojų, jis, nenutraukdamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, per 3 mėnesius privalo pateikti pasiūlymą sudaryti viešąsias vandens tiekimo sutartis buvusio vandens tiekėjo abonentams (vartotojams). Iki viešųjų vandens tiekimo sutarčių sudarymo geriamojo vandens tiekimas vykdomas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos pagal buvusio vandens tiekėjo su abonentais (vartotojais) sudarytų sutarčių dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas". Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tarpusavio atsikaitymo, kuris sprendžiamas kitoje byloje, šalys savo reikalvimų pagrįstumą įrodynėja sudarytomis sutartimis. Šiuo atveju Jungtinės veiklos sutartis neįtakoja ieškovės teisių ir pareigų pagal sudarytas sutartis su Viešųjų paslaugų tiekėju. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas patvirtino, kad naujos sutartys nesudarytos, šiai dienai atsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo“ ir UAB ,,Agrovet“ sieja santykiai, kurie reglamentuoti 2008-12-01 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje su abonentu (juridiniu asmeniu). Lietuvos Respublikos CPK 5 str. 1 d. reglamentuoja, kad suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas pripažįsta, jog ieškovė neįrodė, kad Jungtinės veiklos sutarties nurodyti punktai pažeidžia jos teise bei pareigas, todėl ieškinys atmestinas.   

Ieškinį netenkinus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.2 d.). Atsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo“ prašo priteisti 9600 Lt dydžio teisinių paslaugų išlaidas advokato pagalbai apmokėti (118-123 b.l.). Teismas atsižvelgdamas į atsakovės paruoštų procesinių dokumentų kiekį, apimtis, teismo posėdžių kiekį bei atstovų skaičių, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 3000 Lt.

Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 27,23 Lt. Netenkinant ieškinio, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti

   Priteisti iš ieškovės UAB ,,Agrovet“, įmonės kodas 163182663, esančios Skinijos g. 3, Vėžaičiai, Klaipėdos r., 3000 Lt (tris tūkstančius Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovei AB ,,Klaipėdos vanduo“, įmonės kodas 140089260, esančios Ryšininkų g., 11, Klaipėda, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT 64010040200020289, AB DnB bankas.

Priteisti iš ieškovės UAB ,,Agrovet“, įmonės kodas 163182663, esančios Skinijos g. 3, Vėžaičiai, Klaipėdos r., 27,23 Lt (dvidešimt septynis Lt 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

 

                                                                                                                                                    Teisėjas                                                                                                              Mantas Ūsas