Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-8626-465-2012].doc
Bylos nr.: 2-8626-465/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto 1 apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                            Civilinė byla Nr. 2-8626-465/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05377-2012-3

Procesinio dokumento kategorija 35.4; 73.1; 116.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. liepos 27 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,

sekretoriaujant Agnei Diržinauskaitei,

dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Seesam Insurance AS filialą Lietuvoje, atstovui Giedriui Vicko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS dėl žalos atlyginimo,

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad 2011-02-19 eismo įvykio metu automobilis OPEL CORSA, v.n. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį HONDA CIVIC, v.n.  (duomenys neskelbtini) Automobilio HONDA CIVIC, v.n.  (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo bendrovėje, todėl ieškovas išmokėjo minėto automobilio savininkui 4 312,85 Lt dydžio draudimo išmoką. Kadangi eismo įvykis įvyko dėl automobilio OPEL CORSA vairuotojos kaltės, o minėto automobilio valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo Seesam Insurance AS, ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl 4 312,85 Lt žalos atlyginimo. Atsakovas atlygino ieškovui tik 2 335,00 Lt žalos, nurodydamas, kad automobilio HONDA CIVIC rinkos vertė buvo 3 440,00 Lt, o po eismo įvykio sudarė 1 105,00 Lt. Ieškovas tvirtina, kad atsakovo atsisakymas atlyginti visą ieškovo patirtą žalą bei žalos paskaičiavimas yra nepagrįsti. Eismo įvykio metu automobilio HONDA CIVIC rinkos vertė buvo 6 000,00 Lt, o remonto išlaidos 4 312,85 Lt, todėl automobilį remontuoti buvo tikslinga. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo atliktus skaičiavimus. Prašė priteisti iš atsakovo 1 977,85 Lt draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinyje išdėstytus reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad nustatant automobilio rinkos vertę buvo taikytas lyginamasis metodas, nes tokių automobilių rinkoje nėra daug. Dėl minėtos priežasties automobilio kaina didesnė nei vidutinė rinkos vertė, be to, automobilio techninis stovis buvo geras, nedidelė automobilio rida. Taip pat paaiškino, kad automobilio kėbulo tipas ar darbinis tūris esminės įtakos rinkos kainai neturi. Prašė ieškinį tenkinti pilnai.

Atsakovas Seesam Insurance AS pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad transporto priemonių vidutinė rinkos vertė turi būti nustatoma lyginant tapačių transporto priemonių sandorių kainas. Vadovaujantis minėta nuostata atsakovo žalų ekspertas lygino siūlymus įsigyti apgadintai transporto priemonei HONDA CIVIC tapačius automobilius, t.y. tų pačių pagaminimo metų, modelio, markės, kėbulo tipo transporto priemonių kainas ir nustatė, kad vidutinė automobilio rinkos vertė sudaro 3 440,00 Lt. Ieškovas neteisingai nustatė apgadinto automobilio vertę, kadangi buvo lyginami skirtingų pagaminimo metų ir net kėbulo tipo automobiliai – apgadintas automobilis yra 1995 metų, o ieškovas rėmėsi 1996 m. pagamintų automobilių kainomis, be to, apgadinto automobilio kėbulo tipas yra hečbekas, o ieškovas vadovavosi sedanų kainomis. Automobilio rinkos vertės nustatymas palyginimui naudojant iš esmės skirtingų nei apgadintas automobilis transporto priemonių kainas, prieštarauja Vertinimo instrukcijoje nurodytai transporto priemonių vidutinės rinkos vertės nustatymo metodikai, todėl negali būti laikomas pagrįstu. Atsakovas teigia, kad remonto darbų išlaidos (4 312,85 Lt) viršijo automobilio vertę iki eismo įvykio (3 440,00 Lt), todėl draudimo išmoka apskaičiuota kaip automobilio vertės iki eismo įvykio ir likutinės vertės po eismo įvykio, skirtumas, ir sudarė 2 335,00 Lt. Tokią draudimo išmoką atsakovas ir sumokėjo ieškovui. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas atsiliepime išdėstytus argumentus palaikė.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-02-19 eismo įvykio metu automobilis OPEL CORSA, v.n. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį HONDA CIVIC, v.n.  (duomenys neskelbtini) eismo įvykio kaltininke pripažinta automobilio OPEL CORSA, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotoja (b.l. 9). Automobilis HONDA CIVIC buvo apdraustas transporto priemonių draudimu ieškovo bendrovėje (b.l. 7-8), o automobilio OPEL CORSA valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo bendrovėje (b.l. 31). Ieškovas įvertino, kad 1995-10-20 gamybos automobilio HONDA CIVIC vertė yra 6 000,00 Lt (b.l. 20-21), o išlaidos remontui sudarė 4 312,85 Lt (b.l. 12-14,26), todėl nuspręsta automobilį remontuoti. Ieškovas padengė remonto išlaidas išmokėdamas draudimo išmoką (b.l. 17). Ieškovas pateikė pretenziją atsakovui dėl draudimo išmokos regreso tvarka, tačiau atsakovas sumokėjo tik 2 335,00 Lt (b.l. 18-19). Atsakovo vertinimu automobilio HONDA CIVIC vertė yra 3 440,00 Lt, todėl remontuoti minėtą transporto priemonę buvo netikslinga ir ieškovui išmokėtas skirtumas tarp pradinės ir likutinės transporto priemonės vertės, iš viso 2 335,00 Lt (b.l. 37).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. 1 d. jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš už žalą atsakingo asmens. Kadangi eismo įvykio kaltininkės civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo, ieškovas į pastarąjį įgijo regreso teisę. Minėtos aplinkybės šalys neginčija, tačiau iš esmės nesutaria dėl apgadinto automobilio rinkos vertės, nuo kurios tiesiogiai priklauso draudimo išmokos dydis.

Automobilio rinkos vertės nustatymą reglamentuoja Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija (patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-14 Nr. 101), kurios 5 p. numato, jog transporto priemonių vidutinė rinkos vertė pirmiausia turi būti nustatoma lyginamosios vertės metodu; nustatant transporto priemonės vertę rinkoje, lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos. Nustatinėdamas apgadinto automobilio vertę ieškovas vadovavosi vėlesnių pagaminimo metų (1996-08; 1996-12 ir kt.) automobilių kainomis, motyvuodamas tuo, kad tokių automobilių, kaip apgadintasis, rinkoje nėra daug. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 6 p. numatyta, kad kai lyginamosios vertės metodas negali būti taikomas, transporto priemonės vertė apskaičiuojama pagal specialią formulę. Tačiau ieškovas, net ir neradęs rinkoje analogiškų transporto priemonių, taikė lyginamosios vertės metodą lygindamas iš esmės netapačius automobilius, tokiu būdu nukrypdamas nuo Transporto priemonių vertinimo instrukcijos. Dėl minėtos priežasties kyla abejonių ar ieškovo nustatyta apgadintos transporto priemonės vertė atitinka tikrąją automobilio rinkos vertę. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių automobilių pardavimo skelbimų matyti, kad tapačių apgadintam automobiliui pagaminimo metų ir būtent šeštos kartos modelio automobilių rinkos kainos yra dvigubai mažesnės nei ieškovo nustatytos (b.l. 32-33). Įvertinus tapačių automobilių kainas, laikytina, kad apgadintą transporto priemonę remontuoti buvo ekonomiškai netikslinga, kadangi būtinos remonto sąnaudos (4 312,85 Lt) viršijo 75 procentus turto rinkos vertės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 p., Žin., 2008, Nr. 22-808). Tokiu atveju nukentėjusiajam turėjo būti išmokamas automobilio rinkos vertės ir likutinės vertės skirtumas, kurį atsakovas ieškovui ir atlygino. Pastebėtina, kad ieškovas yra draudimo veikla užsiimanti bendrovė, kuri kaip savo srities profesionalė nustatydama draudiminio įvykio metu padarytą žalą ir nukrypdama nuo žalos vertinimą reglamentuojančių teisės aktų per didelę draudimo išmoką sumokėjo savo rizika, todėl neturi teisės permokos reikalauti iš atsakovo. Esant išdėstytoms aplinkybėms ieškinys atmestinas.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, remdamasis CK 6.1015 str. 1 d., vadovaudamasis CPK 93, 270, 271 str.str.,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą dėl 1977,85 Lt. žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                                        Margarita Ambrazaitienė