Administracinė byla Nr. eI3-1674-1114/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05035-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė,
sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Precizika Metrology“ atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,
atsakovo viešosios įstaigos „Inovacijų agentūra“ atstovams Rokui Didžiapetriui, Mantui Česiuliui, Rasa Mockutei ir Diana Stančiūtei;
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Precizika Metrology“ skundą atsakovei viešajai įstaigai „Inovacijų agentūra“ dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Teisme gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Precizika Metrology“ (toliau ir – pareiškėja) skundas atsakovei viešajai įstaigai „Inovacijų agentūra“ (toliau ir – IA, Agentūra, atsakovė), kuriame prašoma: 1) panaikinti Agentūros 2022-07-27 sprendimą pakartotinai atmesti pareiškėjos paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022-09-26 sprendimą Nr. AG-491/05-22 (toliau ir – LAGK Sprendimas); 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos paraišką Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0004, skiriant prašomą paramos sumą; 4) priteisti iš Agentūros pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodo tokias faktines aplinkybes:
2.1. 2020 m. vasario 11 d. pareiškėja pateikė atsakovei tuometinei viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau ir – LVPA) paraišką „Finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0004“ (toliau ir – Paraiška). Paraiškoje pareiškėja nurodė, kad parama bus skirta įgyvendinti projektą „Inovatyvių produktų, skirtų robotinių sistemų preciziniams matams ir poslinkių matavimams, kūrimas nuoseklių sekų pagrindu“ (toliau ir – Projektas). Paraiškoje nurodyta, kad Projektui įgyvendinti prašoma skirti lėšų suma yra 257 154,92 Eur (toliau ir – Parama).
2.2. 2020 m. vasario 18 d. LVPA pateikė Pareiškėjai raštą „Pradinė informacija dėl Paraiškos trūkumų ištaisymo“, kuriuo pareikalavo, kad pareiškėja per 4 kalendorines dienas, skaičiuojamas nuo rašto gavimo dienos: 1) patikslintų su Paraiška pateiktą pareiškėjos Smulkiojo ir vidutinio verslo statuso deklaraciją (toliau ir – SVV deklaracija), atsižvelgiant į LVPA 2019 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. R4-5122 išdėstytus argumentus dėl šių įmonių, kurių 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialių akcijų, sudarančių 100 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime (vienos akcijos nominali vertė yra 28,96 Eur), neva iki Paraiškos pateikimo LVPA priklausė Pareiškėjos vieninteliam akcininkui A. M. B., sąsajumo su Pareiškėja: UAB „Sigtiga“, UAB „Solet“, MG AB „Precizika“, UAB „Precizika-MET SC“, UAB „Solet Technics“, UAB „Precizika lazerinės sistemos“, UAB „Vitlita“, UAB „Vitlita diagnostika“, UAB „Imunolita“ ir partnerinė įmonė - UAB „Granulita“ (toliau visos kartu ir – Įmonės); 2) pateiktų susijusios įmonės UAB „Aukso žiedas“ (toliau ir – Susijusi įmonė), preliminarius 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą), pasirašytus įmonės vadovo ir finansininko; 3) iki Projekto sutarties pasirašymo pateiktų pasirašytą paskolos sutartį su fiziniu asmeniu A. M. B.; 4) pateiktų statistikos institucijai (įstaigai) teiktų paskutinių trejų metų iki Paraiškos registravimo dienos patirtų Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau ir – MTEP) išlaidų ataskaitų kopijas ir dokumentų, patvirtinančių MTEP išlaidų ataskaitų pateikimą statistikos institucijai (įstaigai), kopijas (2019 metų deklaraciją – kai Pareiškėja turės).
2.3. Vykdydama LVPA įpareigojimą, 2020 m. vasario 24 d. Pareiškėja pateikė LVPA atsakymą į 2020 m. vasario 18 d. raštą, kuriame: 1) nurodė, kad A. M. B. nepriklauso jokia LVPA 2019 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. R4-5122 išvardintų Įmonių akcijų dalis, dėl ko jos ir nebuvo įtrauktos į SVV deklaraciją, ir pateikė Įmonių akcijų perleidimą patvirtinančius dokumentus, t. y. dar gerokai iki Paraiškos pateikimo LVPA sudarytų 2020 m. sausio 23 d. Įmonių akcijų dovanojimo sutartis, sudarytas tarp A. M. B., J. B. (dovanotojai) ir jų sūnaus T. B. (apdovanotasis) (toliau visi kartu ir – Akcijų dovanojimo sandoriai); 2) pateikė dokumentus dėl Susijusios įmonės 2019 m. finansinės atskaitomybės; 3) patvirtino, kad iki Projekto sutarties pasirašymo pateiks pasirašytą paskolos sutartį su A. M. B.; 4) pateikė MTEP 2017 ir 2018 m. statistines ataskaitas MT-02 kartu su statistikos institucijos patvirtinimu apie jų priėmimą bei nurodė, kad 2019 m. statistinę ataskaitą pateiks vėliau. Papildomai 2020 m. kovo 6 d. Pareiškėja pateikė LVPA patikslintą SVV deklaraciją, į kurią įtraukė informaciją apie Susijusią įmonę (t. y. UAB „Aukso žiedas“) ir A. M. B..
2.4. 2020 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. balandžio 22 d. raštais dėl Paraiškos trūkumų ištaisymo LVPA, visiškai neatsižvelgdama į pareiškėjos LVPA teikiamus išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl LVPA tariamai nustatytų Paraiškos trūkumų, nepagrįstai reikalavo, kad pareiškėja pateiktų informaciją ir dokumentus, susijusius su aukščiau nurodytų Įmonių tariamu sąsajumu su pareiškėja.
2.5. Minėtuose raštuose LVPA, remdamasi vien savo subjektyviu ir šališku vertinimu, nurodė, kad Akcijų dovanojimo sandoriai neatitinka rinkos sąlygų, todėl neva yra sudaryti dirbtinai, bandant apeiti Apraše nustatytus reikalavimus dėl pareiškėjos tinkamumo. Taip pat LVPA, nepaisydama sudarytų ir pareiškėjos LVPA pateiktų Akcijų dovanojimo sandorių, patvirtinančių, kad pareiškėjos vieninteliam akcininkui A. M. B. nepriklauso jokia dalis Įmonių akcijų, nurodė, kad Įmonių ir pareiškėjos ryšius tariamai patvirtina šios aplinkybės: 1) Įmonės vykdo veiklą tose pačiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso MG AB „Precizika; 2) Įmonės rinkoje save pozicionuoja kaip veikiančios kartu, naudodamos analogišką vardą/brandą; 3) iš Juridinių asmenų registro (toliau ir – JAR) duomenų neva matyti, kad pareiškėjos vienintelis akcininkas A. M. B., nors ir nebūdamas kitų Įmonių akcininku, vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja tų Įmonių veikloje; 4) vadovaujantis JAR duomenimis, matyti, kad pareiškėjos vienintelis akcininkas A. M. B. neva turi daugumą MG AB „Precizika“ akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime; 5) vadovaujantis JAR duomenimis, A. M. B. iki 2020 m. sausio 23 d. akcijų dovanojimo sandorio sudarymo turėjo 25 proc. UAB „Granulita“ akcijų.
2.6. 2020 m. gegužės 18 d. LVPA priėmė sprendimą „Dėl Paraiškos atmetimo“ (toliau – 2020-05-18 Sprendimas), kuriuo atmetė pareiškėjos Paraišką. Pažymėtina, kad 2020-05-18 Sprendimą LVPA iš esmės grindė vien tuo, kad: 1) pareiškėja ir Įmonės yra susijusios per pareiškėjos vienintelį akcininką A. M. B., kaip fizinį asmenį, bei visos jos kartu neva sudaro vieną ekonominį vienetą; 2) dovanojimo sandoriai, kuriais visos A. M. B. priklausiusios Įmonių akcijos buvo padovanotos sūnui T. B., neva patvirtina, kad dovanojimo sandoriai buvo atlikti, siekiant dirbtinai apeiti Aprašo 18 punkte įtvirtintus reikalavimus dėl pareiškėjos tinkamumo; 3) iki Paraiškos vertinimo pabaigos neva nebuvo pateikti argumentai, kodėl Įmonės neturėtų būti laikomos susijusiomis, taip pat nebuvo pateikta atnaujinta SVV deklaracija bei Įmonių (išskyrus Susijusią įmonę) 2019 m. patvirtintos finansinės ataskaitos, dėl ko LVPA neva neturėjo galimybės įsitikinti, ar pareiškėja atitinka Aprašo 18 punkte nustatytus reikalavimus.
2.7. Pareiškėja, nesutikdama su 2020-05-18 Sprendimu, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau ir – LAGK), prašydama 2020-05-18 Sprendimą panaikinti.
2.8. LAGK 2020-07-21 sprendimu Nr. 21R-581(AG-511/06-2020) patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino 2020-05-18 Sprendimą bei įpareigojo LVPA iš naujo įvertinti pareiškėjos Paraišką.
2.9. LVPA Komisijos 2020-07-21 d. sprendimo Nr. 21R-581(AG-511/06-2020) neskundė ir iš naujo išnagrinėjusi Paraišką 2020 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą pakartotinai atmesti UAB „Precizika Metrology“ paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) dėl projekto „Inovatyvių produktų, skirtų robotinių sistemų preciziniams matams ir poslinkių matavimams, kūrimas nuoseklių sekų pagrindu“ finansavimo kaip neatitinkančią nustatytų reikalavimų priemonės 01.2.1- LVPA-K-856 „Eksperimentas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau ir – Aprašas) 18 punkto ir Aprašo 1 priedo 4.5.2 papunktyje nurodyto bendrojo reikalavimo projektams. Taigi LVPA nepagrįstai vertino, kad pareiškėjos ekonominis vienetas (pareiškėja kartu su įmonėmis, kurios LVPA nepagrįstai buvo įvertintos kaip susijusios), remiantis 2019 m. duomenimis, yra priskiriamas sunkumus patiriančios įmonės kategorijai.
2.10. Pareiškėja nesutikdama su 2020 m. spalio 23 d. priimtu sprendimu, pateikė skundą teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau ir – VAAT) 2021 m. kovo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3- 1283-860/2021 skundo netenkino ir jį atmetė. Tačiau pareiškėjos apeliacinis skundas dėl šio teismo sprendimo buvo patenkintas, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) 2022 m. sausio 26 d. sprendimu patenkino pareiškėjos apeliacinį skundą ir panaikino VAAT 2021 m. kovo 10 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą – tenkinant pareiškėjos skundą iš dalies panaikinti LVPA 2020 m. spalio 23 d. sprendimą pakartotinai atmesti pareiškėjos Paraišką ir įpareigoti LVPA iš naujo įvertinti Paraišką. LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimu, be kita ko, konstatavo prejudicinę aplinkybę, jog pareiškėjos vienintelis akcininkas A. M. B. kaip fizinis asmuo nevykdė ūkinės komercinės (ekonominės) veiklos (neva gavo pajamų už elektros energijos tiekimą ir paskolų teikimą bei palūkanų gavimą), t. y. LVPA neįrodė, kad egzistuoja esminiai faktai, kuriais grindžiamas ginčijamas Sprendimas.
2.11. Tačiau nepaisydamas šio fakto, Agentūra 2022 m. liepos 27 d. sprendimu pakartotinai atmesti Paraišką priėmė analogišką sprendimą – atmesti Paraišką, nes pareiškėjos vienintelis akcininkas A. M. B. kaip fizinis asmuo vykdė ūkinę komercinę (ekonominę) veiklą (neva gavo šias pajamas: dividendus, palūkanas už suteiktas paskolas, palūkanas už ne nuosavybės vertybinius popierius, pajamas iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ už parduotą elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių ir finansinių priemonių pajamas), todėl pareiškėja neatitiko nustatytų reikalavimų priemonės Aprašo 18 punkto ir Aprašo 1 priedo 4.5.2 papunktyje nurodyto bendrojo reikalavimo projektams.
2.12. Pareiškėja, nesutikdama su LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendime nurodytų prejudicinių aplinkybių aiškinimu ir šio teismo sprendimo nevykdymo (netaikymo), kreipėsi su skundu į LAGK, kuri 2022-09-26 sprendimu Nr. AG-491/05-22 skundą atmetė.
Skundo argumentai
3. Agentūros Sprendimas ir LAGK sprendimas priimti neatsižvelgiant į pareiškėjos Paraiškai taikomus aktualius ir galiojančius ES ir nacionalinius teisės aktus, LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendime nustatytas prejudicines aplinkybes.
4. Sprendimuose nepaisoma LVAT 2022-01-26 sprendime nustatytų faktinių aplinkybių prejudicinės galios.
4.1. Pirma, Agentūra pareiškėjos vienintelio akcininko A. M. B. sąsajumą su Įmonėmis grindė tuo, jog A. M. B. neva buvo verslininkas, nes neva gavo pajamas už elektros energijos tiekimą; teikė paskolas ir gavo palūkanas. Tačiau toks teiginys yra neteisėtas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendime nurodė, jog A. M. B. vykdomas energijos pardavimas nėra ūkinė komercinė (ekonominė) veikla, o palūkanų gavimas nėra paskolų teikimo ekonominė veikla; remdamasis šiomis padarytomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog A. M. B. kaip fizinis asmuo nevykdė ūkinės komercinės (ekonominės) veiklos, o Agentūra neįrodė, kad egzistuoja esminiai faktai, kuriais grindžiamas ginčijamas sprendimas. Teismui įsiteisėjusiu sprendimu konstatavus, jog dėl energijos pardavimo ir palūkanų gavimo vienintelis pareiškėjos akcininkas A. M. B. nėra verslininkas (įmonė), Agentūra neturėjo teisės nenuginčijus šio teisėto ir galiojančio LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimo vėl remtis tais pačiais faktais (aplinkybėmis) ir vertinti juos priešingai nei pats teismas, t. y. kad akcininkas A. M. B. yra verslininkas (įmonė). Priešingas traktavimas reikštų, jog LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimas yra niekinis ir neturi jokios juridinės galios, nes dėl to paties fakto ir tų pačių aplinkybių būtų galima kas kartą inicijuoti naujus procesus, o šiame sprendime konstatuoti faktai neturi tokio teisinės reikšmės ir privalomumo toje byloje dalyvavusiems subjektams (proceso šalims). Todėl vien dėl to, jog Agentūra Sprendime vadovavosi faktu, jog vienintelis pareiškėjos akcininkas A. M. B. yra verslininkas, nors LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendime konstatavo priešingai (nėra verslininkas (įmonė), Sprendimas turėtų būti panaikintas.
4.2. Antra, Agentūra, nustačiusi naujas aplinkybes, dėl kurių būtų pakeisti LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendime konstatuoti faktai, jog dėl energijos pardavimo ir palūkanų gavimo vienintelis pareiškėjos akcininkas A. M. B. nėra verslininkas (įmonė), Agentūra turėjo inicijuoti proceso atnaujinimą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Kaip matyti iš Sprendimo Agentūra nenustatė naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galėjusi pakartotinai atmesti Paraišką, o įrodinėdama, jog vienintelis pareiškėjos akcininkas A. M. B. yra verslininkas, nurodė tas pačias dar 2020-05-18 Sprendime paminėtas aplinkybes, susijusias su pajamų už energijos pardavimą ir palūkanų gavimą, dėl kurių nepagrįstumo ir nusprendė LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendime. Skirtumas dabar tik tas, kad Agentūra Sprendime anksčiau įrodinėtinas aplinkybes bando grįsti naujais įrodymais, kurie buvo gauti įsiteisėjus LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimui ir tuo pagrindu aiškinti, jog vienintelis Pareiškėjos akcininkas A. M. B. yra verslininkas. Tačiau naujų įrodymų surinkimas toms pačioms aplinkybėms pagrįsti negali būti pagrindas pakartotinai atmesti Paraišką. Pažymi, kad Agentūra įrodymus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI), iš Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau ir – KT) bei Baltpool UAB galėjo ir turėjo gauti dar prieš priimdama pirmą, 2020-05-18 Sprendimą atmesti Paraišką, tačiau to nepadarė, todėl Agentūra negalėjo Sprendime remtis naujais įrodymais įrodinėdama senas aplinkybes, kurias paneigė LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimas. Galiojant LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimui, kuriuo konstatuotas faktas, jog vienintelis pareiškėjos akcininkas A. M. B. dėl energijos pardavimo ir palūkanų gavimo nėra verslininkas (įmonė), šiuo pagrindu, nepanaikinus (neatnaujinus proceso) LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimo, Paraiška pakartotinai Sprendimu negalėjo būti atmesta. Kadangi pagal Reglamento 1 priedo 3 straipsnio 3 dalį ir Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punktą vienintelio akcininko A. M. B. nurodytas ryšis su Įmonėmis galėjo būti vertinamas tik pareiškėjos akcininkui A. M. B. būnant verslininku (įmone), todėl Agentūra neteisėtai, LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimu nustatytiems prejudiciniams faktams, nepagrįstai pareiškėją vertino kartu su kitomis Įmonėmis per jos vienintelį akcininką A. M. B. ir Sprendimu atmetė Parašką.
5. Dėl dovanojimo sandorio galiojimo vertinant pareiškėjos vienintelio akcininko sąsajas su Įmonėmis, kaip sudarančiai vieną ekonominį vienetą. Iš Sprendime pateikiamų motyvų matyti, Agentūra nepaneigė dar teikiant Paraišką nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjos vienintelio akcininko A. M. B. su Įmonėmis nesieja joks ryšys, nes savo turėtas akcijas jis yra padovanojęs sūnui. Taigi pareiškėja neatitiko nė vieno iš požymių, dėl kurio pareiškėja ir Įmonės galėtų būti laikomos susijusiais asmenimis, sudarančiais vieną ekonominį vienetą, ką patvirtina toliau pateikiami argumentai.
5.1. Pirma, priešingai, nei bandoma teigti Sprendime, pareiškėjos ir Įmonių per Pareiškėjos vienintelį akcininką A. M. B., kaip fizinį asmenį, nesieja jokie Reglamento 1 priedo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyti ryšiai, kad jau Paraiškos pateikimo Agentūrai metu nei pareiškėjai, nei pareiškėjos vieninteliam akcininkui A. M. B., kaip fiziniam asmeniui, nepriklausė ir iki šiol nepriklauso nė vienos Įmonių akcijos, kurios: 1) suteiktų pareiškėjai ar A. M. B. balsų daugumą Įmonių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 2) suteiktų teisę skirti ir atšaukti Įmonių valdymo, priežiūros ar administravimo organo narius; 3) dėl kurių pareiškėja ar vienintelis įmonės akcininkas A. M. B. turėtų teisę Įmonėms daryti lemiamą įtaką, remdamiesi su Įmonėmis sudarytomis sutartimis arba vadovaudamiesi Įmonių steigimo nuostatomis. Akivaizdu, kad pareiškėjos ir Įmonių nesieja joks Reglamento 1 priedo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytas ryšys per pareiškėjos vienintelį akcininką A. M. B., todėl net jei ir būtų paneigta LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimo prejudicinė galia šiam ginčui, pareiškėja vis tiek negalėtų būtų vertinama kartu su Įmonėmis kaip sudarančiais vieną ekonominį vienetą.
5.2. Antra, visiškai nepagrįstas yra ir Agentūros teiginys, jog aplinkybė, kad akcijų dovanojimo sandoriais pareiškėjos vienintelis akcininkas A. M. B. perleisdamas visas jam Įmonių priklausančias akcijas savo sūnui T. B. neva siekė dirbtinai apeiti Aprašo 18 punkte įtvirtintus reikalavimus. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.465 straipsnio 1 dalis). Nei CK nuostatos, nei Lietuvos teismų praktika neįtvirtina tiesioginio draudimo neatlygintinį turto/turtinių teisių (reikalavimų) (įskaitant akcijų) dovanojimo sandorį sudaryti su bet kokiais asmenimis, įskaitant asmenimis, su dovanotoju susijusiais artimos giminystės ryšiais. Priešingu atveju, būtų pažeidžiamas sutarties šalių laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Akcijų dovanojimo sandoriai yra teisėti ir galiojantys, jais buvo siekta bei įgyvendintas dalies A. M. B. su sutuoktine valdyto verslo perleidimas sūnui. Pareiškėja remiasi teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principais, kurie be kita ko suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Remiasi CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, 1.78 straipsniu. Paaiškina, kad A. M. B. su sutuoktine valdytą verslą perleidus (padovanojus Įmonių akcijas) sūnui, visos nuosavybės teisės ir pareigos kaip Įmonių akcininkui perėjo apdovanotajam (LR CK 6.465 straipsnio 1 dalis), o nesant jokio įstatyminio pagrindo pripažinti Akcijų perleidimo sandorius niekiniais sandoriais, taip pat ginčo teisme dėl šių sandorių galiojimo, Agentūra neturėjo teisės laikyti šių sandorių niekiniais, nesukuriančiais teisinių pasekmių jos šalims. Todėl Agentūros teiginys laikyti dovanojimo sandorius formaliais, nenutraukiančių A. M. B. ryšių su ūkio subjektais (Įmonėmis) pažeidė asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Be to, vadovaujantis nepagrįsta Agentūros logika, pareiškėjos vienintelis akcininkas A. M. B., norėdamas nebeturėti ryšių su Įmonėmis, turėjo prievarta parduoti akcijas su juo giminystės ryšiais nesusijusiam asmeniui, kas pažeistų ne konstitucinius nuosavybės ir teisėtų lūkesčių principus, bet ir iš jų išplaukiantį sutarties laisvės principą, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Taip pat toks nepagrįstas akcijų dovanojimo sandorių vertinimas iš Agentūros pusės, suponuoja ir neteisėtą draudimą pareiškėjai visą likusį veiklos periodą dalyvauti Agentūros prižiūrimose valstybės vykdomo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams taikomos valstybės paramos konkursuose, t. y. be jokio teisinio pagrindo yra ir bus suvaržytos pareiškėjos kaip teisėtai veikiančio ūkio subjekto ūkinės laisvės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje. Pažymi, kad A. M. B. nei pats asmeniškai, nei kartu su sutuoktine nedalyvauja Įmonių valdyme, dėl ko būtų pagrindas konstatuoti šių asmenų ryšius su minėtais juridiniais asmenimis Reglamento taikymo kontekste. Agentūra selektyviai išskiria tariamus pareiškėjos ir Įmonių sąsajumo ryšius per pareiškėjos akcininko A. M. B. santykį su sūnumi T. B.. Kadangi Akcijų dovanojimo sandoriai, sudaryti tarp pareiškėjos vienintelio akcininko A. M. B., jo sutuoktinės J. B. (dovanotojai) ir jų sūnaus T. B. (apdovanotasis) buvo sudaryti teisėtai, nepažeidžiant jokių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų bei nepažeidžiant jokių trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų, ir yra galiojantys, Agentūros hipotezės apie tariamą fizinių asmenų bendrą veikimą, siekiant „apeiti“ teisės aktuose, įskaitant Apraše, įtvirtintus reikalavimus yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl tokio sąsajumo su kitais juridiniais asmenimis tuomet nėra įžvelgiama per pareiškėjos akcininko santykį su kitu jo sūnumi V. B., kuris dalyvauja tokių ūkio subjektų, kaip UAB „Indeco“, UAB „ŽVC“, UAB „Belvilis“, UAB „Urbico“? Ši aplinkybė akivaizdžiai parodo neteisingą faktų vertinimą bei tuo pačiu nepagrįstą Reglamento bei Įstatymo nuostatų aiškinimą ir taikymą. Paraiškos pateikimo metu ir iki šiol jokio pareiškėjo ir Įmonių sąsajumo ryšio per A. M. B. objektyviai nebuvo ir nėra. Pažymi, kad Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte taip pat nėra nurodyta, jog įmonės yra laikomos susijusiomis, jei buvęs įmonės akcininkas yra susiję artimais giminystės ryšiais su esamu įmonės akcininku. Taigi, giminystės ryšiai tarp esamo ir buvusio akcininko nėra ir negali būti pagrindas susieti įmones būtent Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytais atvejais (tai netiesiogiai yra numatyta Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkte, bet šiuo SVVĮ punktu Agentūra nesivadovavo). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę veikti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti. Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte nesant tiesiogiai numatyto pagrindo - ryšių tarp įmonių pagrįsto giminystės ryšio tarp buvusio ir esamų įmonių akcininkų, Agentūra neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti pareiškėjos ir Įmonių kaip susijusių įmonių. Aukščiau nurodomos aplinkybės bei jas pagrindžiantys ir kartu su šiuo skundu pateikiami įrodymai patvirtina, kad Akcijų dovanojimo sandoriai, sudaryti tarp pareiškėjos vienintelio akcininko A. M. B., jo sutuoktinės J. B. (dovanotojai) ir jų sūnaus T. B. (apdovanotasis) buvo sudaryti teisėtai, nepažeidžiant jokių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų bei nepažeidžiant jokių trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų, ir yra galiojantys. Vien tai, kad Akcijų dovanojimo sandoriai buvo sudaryti tarp asmenų, susijusių artimos giminystės ryšiais, nepatvirtina Agentūros iškeltos nepagrįstos (niekuo neparemtos) hipotezės (prielaidos) apie tariamą fizinių asmenų bendrą veikimą, siekiant „apeiti“ teisės aktuose, įskaitant Apraše, įtvirtintus reikalavimus.
5.3. Trečia, 2014 m. birželio 17 d. Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka, taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau ir – Reglamentas), 1 priedo „Mažų ir vidutinių įmonių apibrėžtis“ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad susijusios įmonės - įmonės, kurios viena su kita susietos kuriais nors iš šių santykių: (a) viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą; (b) viena įmonė turi teisę skirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracinio, valdymo arba priežiūros organo narių; (c) viena įmonė turi teisę kitai įmonei daryti lemiamą įtaką, remdamasi su šia įmone sudaryta sutartimi arba vadovaudamasi steigimo sutarties ar įstatų nuostata; (d) viena įmonė, kuri yra kitos įmonės akcininkė arba narė, pagal susitarimą su kitais tos įmonės akcininkais ar nariais viena kontroliuoja tos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą. Tame pačiame Reglamento straipsnyje yra įtvirtinta, kad įmonės, tokiais santykiais (a-d punktai) susietos per fizinį asmenį ar bendrai veikiančių fizinių asmenų grupę, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis, jei jos savo veiklą arba dalį veiklos vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimosiose rinkose. Remiantis Reglamento nuostatomis, gretimąja rinka laikoma produkto ar paslaugos rinka, esanti gretimoje pradinėje ar galutinėje grandyje prie atitinkamos rinkos. Pažymi, kad iš esmės analogiškos, kaip ir aukščiau nurodytos Reglamento, nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau ir – SVVĮ) 3 straipsnio 16 dalyje. SVVĮ 3 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad susijusių įmonių ir partnerinių įmonių ryšiai nustatomi pagal deklaravimo dieną galiojančius įmonių tarpusavio ryšius. Remiantis aukščiau nurodytomis tiek Reglamento, tiek SVVĮ nuostatomis, galima išskirti du būtinus požymius, pagal kuriuos turi būti įvertinta, ar įmonės per fizinį asmenį ar bendrai veikiančių fizinių asmenų grupę gali būti laikomos susijusiomis, t. y.: 1) vertinimas, ar per konkretų fizinį asmenį ar fizinių asmenų grupę įmonės yra siejamos Reglamente ir Įstatyme numatytais ryšiais; 2) vertinimas, ar įmonės veiklą vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimoje rinkoje (Reglamento 1 priedo 3 straipsnio 3 dalis, Įstatymo 3 straipsnio 16 dalis). Nenustačius bent vieno iš aukščiau nurodytų požymių, negalima konstatuoti, kad įmonės yra susijusios. Kadangi Agentūra Sprendime nenurodė ir nenuginčijo anksčiau išsakytų pareiškėjos argumentų dėl to, jog pareiškėjas ir Įmonės veikia skirtingose ir nesusijusiose rinkose, akivaizdu, jog pareiškėjos ir Įmonių sąsajumas, jei būtų pripažintos negaliojančiomis vienintelio pareiškėjos akcininko A. M. B. sudarytos dovanojimo sutartys, taip pat nebūtų įrodytas.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, rėmėsi skunde išdėstytais argumentais. Paaiškino, jog matyti, kad Agentūra vertino pareiškėjos vienintelį akcininką ir jo sūnų kaip veikiančius kartu, tačiau toks vertinimas galimas pagal SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 2 punktą, tačiau Agentūra sąsajumą vertino pagal SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a-d papunkčius, o ne pagal SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 2 punktą. Atmesti Paraišką pagal sąsajas, kurios nėra įstatymo pagrindas, yra neteisėta. LVAT panaikino VAAT sprendimą, tačiau LVAT dėl dovanojimo sutarčių vertinimo nepasisakė. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad kadangi pareiškėjos vienintelis akcininkas A. M. B. jau nėra akcininkas, nes akcijas padovanojo savo sūnui, tai pareiškėja negalėjo būti vertinamas remiantis SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punktu, o galėjo būti vertinama nebent pagal SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 2 punktą. A. M. B. negali turėti daugumos balsų įmonėse, nes daugumą balsų turi apdovanotasis – jo sūnus. Sudarius dovanojimo sutartis, pasibaigė nuosavybės teisė ir pasibaigė buvusio akcininko A. M. B. sąsajos su Įmonėmis, vertinant per SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies a-d punktų prizmę.
7. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės
8. 2020 m. vasario 11 d. IA registruota pareiškėjos Paraiška dėl projekto „Inovatyvių produktų, skirtų robotinių sistemų preciziniams matams ir poslinkių matavimams, kūrimas nuoseklių sekų pagrindu“ finansavimo. Paraiškai suteiktas unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Paraiška arba Projektas).
9. IA 2020 m. vasario 18 d. per iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę (toliau – DMS), vadovaudamasi priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-K-856 „Eksperimentas“ projektų finansavimo sąlygų aprašu Nr. 1 (2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-K-856 „Eksperimentas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1, patvirtintas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-563) (toliau – Aprašas), prašė pareiškėjos patikslinti su Paraiška pateiktą pareiškėjo SVV deklaraciją.
10. 2020 m. vasario 24 d. raštu per DMS gauti pareiškėjos paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjos vienintelis akcininkas A. M. B. nebeturi 2019 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. 2019-R4-5122 nurodytų įmonių akcijų, todėl jos nebuvo įtrauktos į SVV deklaraciją.
11. IA 2020 m. kovo 4 d. pranešimu „Dėl paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)trūkumų ištaisymo“ per DMS, vadovaudamasi priemonės Aprašu, atsižvelgiant į pareiškėjos 2020 m. vasario 24 d. pateiktą atsakymą, prašė pareiškėjos pateikti A. M. B. turėtų įmonių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis.
12. 2020 m. kovo 6 d. pareiškėja pateikė akcijų dovanojimo sutartis. Taip pat pareiškėja pateikė patikslintą SVV deklaraciją, kurioje nurodoma, kad pareiškėja – susijusi įmonė, į SVV įtrauktas A. M. B., kaip fizinis asmuo, vykdantis ūkinę-komercinę veiklą, ir per vienintelį akcininką susijusi įmonė UAB „Aukso žiedas“ (įmonės kodas 133874830).
13. IA 2020 m. balandžio 3 d. pranešimu „Dėl paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)trūkumų ištaisymo“, per DMS dar kartą prašė patikslinti SVV deklaraciją bei pateikti visų susijusių ir partnerinės įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus.
14. 2020 m. balandžio 14 d. raštu per DMS gautas pareiškėjos atsakymas į IA 2020 m. balandžio 3 d. paklausimą.
15. IA 2020 m. balandžio 22 d. pranešimu „Dėl paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)trūkumų ištaisymo“ per DMS dar kartą prašė pateikti patikslintą pareiškėjos SVV deklaraciją, taip pat papildomai išdėstyti argumentus dėl įmonių susietumo.
16. 2020 m. balandžio 14 d. raštu per DMS gautas pareiškėjos atsakymas į IA 2020 m. balandžio 3 d. paklausimą.
17. IA 2020 m. gegužės 18 d. raštu „Pranešimas apie paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)atmetimą“ per DMS, vadovaudamasi priemonės Aprašu, informavo pareiškėją apie sprendimą atmesti Paraišką.
18. 2020 m. liepos 22 d. IA gavo LAGK sprendimą panaikinti 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą dėl paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)atmetimo.
19. IA pakartotinai vertino paraišką ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjai išsiuntė paklausimą Nr. 2020-R4-3287 „Dėl paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)pakartotinio vertinimo“, kuriame išdėstė vertinimo argumentus bei paprašė pateikti rašte nurodytų įmonių, kurios, IA vertinimu, yra susijusios su pareiškėja, 2019 m. patvirtintas finansines ataskaitas, kadangi kitaip IA neturi galimybės įsitikinti, ar pareiškėjas atitinka priemonės 01.2.1-LVPA-K-856 „Eksperimentas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 18 punkto („<...> Pagal Aprašą finansavimas nėra teikiamas pareiškėjui ir (arba) partneriui (-iams), jei jie yra priskiriami sunkumų patiriančios įmonės kategorijai“) reikalavimus.
20. 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su IA vertinimu ir nurodytais teiginiais dėl įmonių susietumo. Taip pat pateikė pareiškėjos vienintelio akcininko A. M. B. kartu su sutuoktine J. B. 2020 m. kovo 9 d. sudarytą įmonės UAB „Aukso žiedas“ akcijų dovanojimo sutartį, kuria visos turėtos akcijos dovanojamos sūnui T. B., bei 2020 m. rugpjūčio 24 d. patikslintą SVV deklaraciją, kurioje pareiškėja nurodoma kaip savarankiška įmonė.
21. 2020 m. spalio 14 d. IA baigė pakartotinį paraiškos vertinimą ir 2020 m. spalio 23 d. pareiškėjai išsiuntė raštą „Pranešimas apie pakartotinį paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)atmetimą“.
22. VAAT 2021 m. kovo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1283-860/2021 netenkino pareiškėjos skundo dėl IA 2020 m. spalio 23 d. sprendimo ir jį atmetė.
23. LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimu patenkino Pareiškėjos apeliacinį skundą ir panaikino VAAT 2021 m. kovo 10 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą - tenkinant pareiškėjos skundą iš dalies panaikinti IA 2020 m. spalio 23 d. sprendimą pakartotinai atmesti pareiškėjos paraišką Nr. (duomenys neskelbtini)ir įpareigoti IA iš naujo įvertinti paraišką. LVAT sprendime pažymėjo, jog IA neįrodė esminių faktų, kuriais grindžiamas IA sprendimas dėl paraiškos atmetimo.
24. 2022 m. kovo 15 d. IA pareiškėjai išsiuntė paklausimą, prašydama pateikti informaciją ir paaiškinimus.
25. IA atliko pakartotinį paraiškos vertinimą bei gavusi daugiau duomenų apie pareiškėją, 2022 m. liepos 27 d. raštu „Pranešimas apie pakartotinį paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)atmetimą“ per DMS, vadovaudamasi priemonės Aprašu, informavo pareiškėją apie sprendimą atmesti Paraišką.
26. Pareiškėja IA Sprendimą 2022 m. rugpjūčio 26 d. apskundė LAGK, kuri 2022 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą pareiškėjos skundą atmesti.
Atsakovės nurodytas teisinis pagrindas
27. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“) 9.2.4 papunktyje nustatyta savarankiškoji IA, kaip įgyvendinančiosios institucijos, funkcija – tvirtinti projektų atitiktį priemonei taikytiniems Veiksmų programos stebėsenos komiteto patvirtintiems projektų atrankos kriterijams, projektams taikomiems bendriesiems reikalavimams ir nustatytoms projektų finansavimo sąlygoms, Europos investicijų banko nustatytoms išlaidų tinkamumo finansuoti sąlygoms. IA, kaip įgyvendinančioji institucija vykdydama anksčiau nurodytas funkcijas, vadovaujasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Projektų taisyklės), Aprašo ir vidaus teisės aktų, detalizuojančių paraiškų vertinimo procesą, nustatyta tvarka. Vadovaujantis Projektų taisyklių 136 punktu, jeigu projektas neatitinka bent vieno projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyto reikalavimo, bendrojo reikalavimo arba specialiojo projektų atrankos kriterijaus, įgyvendinančioji institucija turi priimti sprendimą atmesti paraišką, išskyrus šių Taisyklių 121 punkte numatytus atvejus. Vadovaujantis Projektų taisyklių 118 punktu, jeigu vertinant paraišką nustatoma, kad vertinimui atlikti pateikti ne visi reikiami dokumentai ir (ar) informacija, arba jei dėl paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos, trūkstamų dokumentų įgyvendinančioji institucija negali tinkamai įvertinti projekto, ji turi per DMS paprašyti pareiškėjo per nustatytą terminą pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktą informaciją. <...>.
28. Paraiška buvo atmesta kaip neatitinkanti Aprašo 18 punkto ir Aprašo 1 priedo 4.5.2 papunkčio reikalavimų.
29. Aprašo 18 punkte nustatyta, kad, „<...> Pagal Aprašą finansavimas nėra teikiamas pareiškėjui ir (arba) partneriui (-iams), jei jie yra priskiriami sunkumų patiriančios įmonės kategorijai“. Aprašo 4.13 papunktyje nustatyta, kad sunkumų patiriančios įmonės sąvoka yra apibrėžta Reglamento 2 straipsnio 18 punkte. Reglamento 2 straipsnio 18 punkte apibrėžiama „sunkumų patirianti įmonė: <...> a) ribotos turtinės atsakomybės bendrovė (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus, arba, siekiant atitikti rizikos finansų pagalbos skyrimo reikalavimus, MVĮ per 7 metus nuo jos pirmojo komercinio pardavimo, atitinkanti rizikos finansų investicijų reikalavimus po finansų tarpininko išsamaus patikrinimo), kurios daugiau nei pusė pasirašytojo akcinio kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Taip yra tuomet, kai sukauptus nuostolius atėmus iš rezervų (ir visų kitų elementų, kurie paprastai laikomi bendrovės nuosavų lėšų dalimi) gaunama bendra neigiama suma, viršijantis pusę pasirašytojo akcinio kapitalo. Šioje nuostatoje „ribotos turtinės atsakomybės bendrovė“ visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Direktyvos 2013/34/ES (1) I priede, o „akcinis kapitalas“, jeigu taikoma, apima bet kokius akcijų priedus <...>“.
30. Pagal Reglamento 1 priedo 1 straipsnį „Įmonė yra bet kuris ekonominę veiklą vykdantis subjektas, kad ir koks jo teisinis statusas“.
31. MVĮ apibrėžties vartotojo vadove, kuris yra pateikiamas kartu su SVV įstatymo priede „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ nurodyta šį įstatymą įgyvendinančia 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl mikro įmonių, mažų ir vidutinių įmonių sampratos 2003/361/EB (toliau – Komisijos rekomendacija 2003/361/EB), yra apibrėžiama ir paaiškinama, kas turėtų būti laikoma ūkio subjektu ir ekonomine veikla: „Siekiant, kad organizacija būtų pripažinta MVĮ, ji visų pirma turi būti laikoma įmone. Pagal pateiktą apibrėžtį įmonė – „bet kuris ekonominę veiklą vykdantis subjektas, kad ir koks jo teisinis statusas“. Ši formuluotė atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose vartojamą terminiją. Pagal ją lemiamas veiksnys yra vykdoma ekonominė veikla, o ne teisinis statusas. Praktikoje tai reiškia, kad įmonėmis gali būti laikomi savarankiškai dirbantys asmenys, šeimos įmonės, ūkinės bendrijos ir asociacijos ar bet kokie kiti subjektai, reguliariai užsiimantys ekonomine veikla. Ekonomine veikla paprastai laikomas „produktų arba paslaugų pardavimas už tam tikrą kainą tam tikroje (tiesioginėje) rinkoje. [...] „Ekonominė veikla. Pagal rekomendacijos 1 straipsnį MVĮ statusą pirmiausia lemia subjekto ekonominė veikla, o ne tai, koks jo teisinis statusas. Todėl MVĮ gali būti ir savarankiškai dirbantys asmenys, amatais ar kitokia veikla užsiimančios šeimos įmonės, taip pat ūkinės bendrijos arba asociacijos, kurios reguliariai vykdo ekonominę veiklą. Apskritai bet kokia veikla, apimanti prekių ar paslaugų pasiūlą tam tikroje rinkoje už atlygį arba finansiniais sumetimais, laikoma ekonomine veikla.“
32. Atsakovė remiasi SVVĮ 2 straipsnio 3 ir 21 dalimis ir 4 straipsniu.
33. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla, yra laikomas verslininku ir yra priskiriamas įmonėms. Dėl šios priežasties verslininko turimi ryšiai su kitomis įmonėmis vertinami ne kaip ryšiai, nurodyti SVV įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkte, o kaip ryšiai, susiklostantys tarp įmonių pagal SVV įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a-d papunkčius.
Teisiniai argumentai
34. Pažymi, kad, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą teismui, IA teikia paaiškinimus, susijusius su Paraiškos atitiktimi Apraše (Aprašo 18 punkte ir Aprašo 1 priedo 4.5.2 papunktyje) nustatytiems reikalavimams. PažymI, kad Paraiškos atmetimo pagrindimas pareiškėjai buvo išdėstytas Sprendime.
35. IA priemonės „Eksperimentas“ visų paraiškų vertinimą atliko Projektų taisyklių, Aprašo ir vidaus teisės aktų, detalizuojančių paraiškų vertinimo procesą, nustatyta tvarka. Pareiškėjo Paraiška buvo įvertinta vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, atitinkamai Paraiškos vertinimo metu nustatyta, kad Paraiška neatitinka aukščiau nurodytų Apraše nustatytų reikalavimų.
36. Visų pirma, atliekant 2018 m. rugsėjo 21 d. paraiškos Nr. J05-LVPA-K-04-0005 pagal priemonę Nr. J05-LVPA-K-04 „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ Nr. 04, vertinimą, paaiškėjo, kad dėl pareiškėjo susijusios įmonės UAB „Precizika MET-SC“ neigiamų veiklos rezultatų, pareiškėjas neatitiko priemonės Nr. J05-LVPA-K-04 „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ Nr. 04 reikalavimų, kadangi ūkio subjektas, kuriam priklausė pareiškėja, buvo įvertintas kaip patiriantis sunkumus. Šios paraiškos vertinimo metu 51 proc. UAB „Precizika MET-SC“ akcijų tiesiogiai priklausė pareiškėjai. Suprasdama šias aplinkybes, pareiškėja 2018 m. lapkričio 28 d. pateikė raštą, kuriuo atsiėmė paraišką ir toliau paraiška nebuvo vertinama.
37. 2019 m. kovo 1 d. pareiškėja pateikė paraišką Nr. 03.2.1-LVPA-K-801-05-0105 pagal priemonę Nr. 03.2.1-LVPA-K-801 „Naujos galimybės LT“. Paraiškos vertinimo metu pareiškėja pateikė informaciją, kad įvyko sandoris, kurio metu pareiškėja visas turėtas UAB „Precizika MET SC“ akcijas pardavė MG AB „Precizika“ (2018 m. lapkričio 28 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis). Būtent dėl sąsajų su 2018 m. lapkričio 28 d. parduota įmone 2018 m. atliekant pagal priemonę Nr. J05-LVPA-K-04 „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ Nr. 04 pateiktos paraiškos vertinimą, pareiškėja buvo vertinama kaip neatitinkanti šios priemonės finansavimo sąlygų aprašo reikalavimų. Vertinant visą IA turimą ir pareiškėjos pateiktą informaciją kartu su paraiška Nr. 03.2.1-LVPA-K-801-05-0105, buvo siekiama išsiaiškinti, kad ūkio subjekto, kuriam priklauso pareiškėja, sudėtį tiesiogiai įtakoja tai, ar vienintelis pareiškėjo akcininkas A. M. B. vykdo ūkinę komercinę (ekonominę) veiklą ar jos nevykdo, nes: 1) jei vienintelis pareiškėjo akcininkas A. M. B. ūkinės komercinės (ekonominės) veiklos nevykdo, per šį akcininką pagal SVV įstatymą susiformuojantys susijusių ir partnerinių įmonių ryšiai būtų vertinami kaip ryšiai, susiformuojantys per fizinį asmenį kaip tai nurodyta SVV įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkte; tokiu atveju yra taikoma SVVĮ nustatyta išimtis, t. y., vertinant SVVĮ nurodytus ryšius tarp įmonių, kurie susiformuoja per fizinį asmenį, papildomai turi būti nustatoma, ar šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose; jei nustatoma, kad nesiverčia toje pačioje ar susijusiose rinkose, įmonės nelaikomos susijusiomis pagal SVV įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punktą; 2) jei pareiškėjo akcininkas, per kurį susiformuoja ryšiai tarp įmonių, vykdo ūkinę komercinę (ekonominę) veiklą, SVV įstatymo išimtis nėra taikoma, t. y., per šį akcininką SVVĮ nurodyti susiformuojantys susijusių ir partnerinių įmonių ryšiai vertinami, kaip ryšiai, susiformuojantys per ūkio subjektą pagal SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a-d papunkčius bei nėra vertinamas veiklos vykdymo toje pačioje arba susijusioje rinkoje aspektas; kaip nurodyta anksčiau, įmonių veikimas toje pačioje ar susijusioje rinkoje vertinamas tik tuomet, kai įmonės akcininkas yra fizinis asmuo, kuris nevykdo ūkinės komercinės veiklos.
38. Atsižvelgiant į tai, vertinant paraišką pateiktą pagal priemonę Nr. 03.2.1-LVPA-K-801 „Naujos galimybės LT“ buvo nustatyta, kad vienintelis pareiškėjos akcininkas A. M. B. vykdo ekonominę veiklą, IA įvertino, kad per šį pareiškėjo akcininką, kaip verslininką (ūkio subjektą), susiformuoja SVVĮ nurodyti ryšiai bei šios įmonės buvo įvertintos kaip su pareiškėja susijusios ir pareiškėjos partnerinės įmonės – UAB „Precizikos lazerinės sistemos“, MG AB „Precizika“, UAB „Precizika-MET SC“, UAB „Sigtiga“, UAB „Solet“, UAB „Solet Technics“, UAB „Vitlita“, UAB „Vitlita diagnostika“, UAB „Imunolita“, UAB „Aukso žiedas“, A. M. B. ir partnerinė UAB „Granulita“.
39. Antra, 2020 m. vasario 11 d. pagal priemonę „Eksperimentas“ pareiškėja pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini)„Inovatyvių produktų, skirtų robotinių sistemų preciziniams matams ir poslinkių matavimams, kūrimas nuoseklių sekų pagrindu“, kuri 2020 m. gegužės 18 d. buvo atmesta (toliau – Sprendimas Nr. 1) kaip neatitinkanti Aprašo 18 punkto reikalavimų, pareiškėjai iki Paraiškos vertinimo pabaigos nepateikus argumentų dėl įmonių susietumo, nepateikus atnaujintos SVV deklaracijos bei su pareiškėju susijusių įmonių (išskyrus UAB „Aukso žiedas“) 2019 m. finansinių atskaitomybių dokumentų. IA neturėjo galimybės įsitikinti, kad pagal 2019 m. duomenis pareiškėjo ekonominis vienetas atitinka Aprašo 18 punkto reikalavimus, todėl vertinta, kad pareiškėjo ekonominis vienetas pagal 2019 m. duomenis taip pat kaip ir pagal 2018 m. duomenis yra priskiriamas sunkumų patiriančios įmonės kategorijai.
40. Pažymi, kad 2020 m. kovo 6 d. pareiškėja pateikė šių įmonių akcijų dovanojimo sutartis: 1) UAB „Precizikos lazerinės sistemos“ (pateikta 2020 m. sausio 23 d. akcijų dovanojimo sutartis, pagal kurią A. M. B. kartu su sutuoktine J. B. neatlygintinai dovanoja bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas įmonės akcijas sūnui T. B.; dovanojamos bendrovės akcijos įvertinamos nominalia verte – 406,00 Eur); 2) UAB „Sigtiga“ (pateikta 2020 m. sausio 23 d. akcijų dovanojimo sutartis, pagal kurią A. M. B. kartu su sutuoktine J. B. neatlygintinai dovanoja bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas įmonės akcijas sūnui T. B.; dovanojamos bendrovės akcijos įvertinamos nominalia verte – 1.520,40 Eur); 3) UAB „Solet“ (pateikta 2020 m. sausio 23 d. akcijų dovanojimo sutartis, pagal kurią A. M. B. kartu su sutuoktine J. B. neatlygintinai dovanoja bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas įmonės akcijas sūnui T. B.; dovanojamos bendrovės akcijos įvertinamos nominalia verte – 1.520,40 Eur); 4) UAB „Solet Technics“ (pateikta 2020 m. sausio 23 d. akcijų dovanojimo sutartis, pagal kurią A. M. B. kartu su sutuoktine J. B. neatlygintinai dovanoja bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas įmonės akcijas sūnui T. B.; dovanojamos bendrovės akcijos įvertinamos nominalia verte – 984,64 Eur); 5) UAB „Imunolita“ (pateikta 2020 m. sausio 23 d. akcijų dovanojimo sutartis, pagal kurią A. M. B. kartu su sutuoktine J. B. neatlygintinai dovanoja bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas įmonės akcijas sūnui T. B.; dovanojamos bendrovės akcijos įvertinamos nominalia verte – 1.882,40 Eur); 6) UAB „Vitlita“ (pateikta 2020 m. sausio 23 d. akcijų dovanojimo sutartis, pagal kurią A. M. B. kartu su sutuoktine J. B. neatlygintinai dovanoja bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas įmonės akcijas sūnui T. B.; dovanojamos bendrovės akcijos įvertinamos nominalia verte – 213.657,50 Eur); 7) UAB „Vitlita diagnostika“ (pateikta 2020 m. sausio 23 d. akcijų dovanojimo sutartis, pagal kurią A. M. B. kartu su sutuoktine J. B. neatlygintinai dovanoja bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas įmonės akcijas sūnui T. B.; dovanojamos bendrovės akcijos įvertinamos nominalia verte – 2.490,56 Eur). Vėliau (kartu su 2020 m. balandžio 4 d. raštu) pareiškėja pateikė dar dvi akcijų 2020 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartis, kuriomis A. M. B. kartu su sutuoktine J. B. neatlygintinai dovanoja bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas MG AB „Precizika“ ir UAB „Granulita“ akcijas sūnui T. B.; dovanojamos bendrovės akcijos įvertinamos nominalia verte (MG AB „Precizika“ – 11.210.280,31 Eur, UAB „Granulita“ – 318.560,00 Eur).
41. Pareiškėja Sprendimą Nr. 1 apskundė LAGK, kuri 2020 m. liepos 21 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą.
42. IA, pakartotinio vertinimo metu nustatė, kad nepaisant atliktų akcijų dovanojimo sandorių, įmonės, kurių akcijas iki dovanojimo sandorių valdė vienintelis pareiškėjos akcininkas, yra laikomos pareiškėjos susijusiomis įmonėmis – UAB „Precizikos lazerinės sistemos“, MG AB „Precizika“, UAB „Precizika-MET SC“, UAB „Sigtiga“, UAB „Solet“, UAB „Solet Technics“, UAB „Vitlita“, UAB „Vitlita diagnostika“, UAB „Imunolita“, UAB „Aukso žiedas“ ir partnerinė įmonė „Granulita“, todėl paraiška 2020 m. spalio 23 d. buvo atmesta (toliau – Sprendimas Nr. 2) kaip neatitinkanti Aprašo 18 punkto ir Aprašo 1 priedo 4.5.2 papunktyje nurodyto bendrojo projektams reikalavimų.
43. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro (toliau ir – JAR) duomenimis, nuo 2020 m. sausio 23 d. A. M. B. turėtos akcijos UAB „Sigtiga“, MG AB „Precizika“, UAB „Solet“, UAB „Solet Technics“, UAB „Vitlita“, UAB „Vitlita diagnostika“, UAB „Imunolita“, UAB „Granulita“ įmonėse priklauso jo sūnui T. B.. Vadovaujantis JAR 2020 m. kovo 6 d. duomenimis, vienintelis pareiškėjos akcininkas A. M. B. turėjo 100 proc. UAB „Aukso žiedas“ akcijų bei A. M. B. tiesiogiai (ne per kitus juridinius asmenis) valdytos 14 proc. UAB „Precizikos lazerinės sistemos“ akcijų JAR duomenimis priklausė A. M. B.. Papildomai pažymėtina tai, kad pagal 2020 m. rugsėjo 10 d. JAR duomenis A. M. B. tiesiogiai (ne per kitus juridinius asmenis) valdytos 14 proc. UAB „Precizikos lazerinės sistemos“ akcijų vis dar priklauso A. M. B..
44. Atkreipia dėmesį, kad Paraiškos pervertinimo metu IA pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė raštą, kuriame buvo pateiktas IA vertinimas dėl ūkio subjekto, kuriam priklauso pareiškėja, sudėties bei nurodoma, kad tos aplinkybės, kad Paraiškos vertinimo metu pareiškėja, tikslindama SVV deklaraciją į ją įtraukė A. M. B. kaip fizinį asmenį, vykdantį ūkinę komercinę (ekonominę) veiklą, t. y., ūkio subjektą bei A. M. B. 100 proc. valdomą kitą įmonę UAB „Aukso žiedas“, kuri veiklą vykdo kitoje nei pareiškėja rinkoje, rodo, jog pareiškėja pripažįsta ir sutinka su IA vertinimu, kad pareiškėjo vienintelis akcininkas A. M. B. yra fizinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę (ekonominę) veiklą. Atsakydama į šį IA paklausimą, pareiškėja nepateikė argumentų, kodėl toks IA vertinimas nėra teisingas, tačiau pateikė patikslintą SVV deklaraciją, kurioje pareiškėja nurodoma kaip savarankiška įmonė bei kartu su atsakymu pateikta 2020 m. kovo 9 d. UAB „Aukso žiedas“ akcijų dovanojimo sutartis, kuria (analogiškai kaip anksčiau teiktomis kitomis dovanojimo sutartimis) A. M. B. kartu su sutuoktine J. B. neatlygintinai dovanoja bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas įmonės akcijas sūnui T. B.; dovanojamos bendrovės akcijos įvertinamos nominalia verte – 1.113.2020,70 Eur. Pažymėtina tai, kad pagal sutartyje pateiktą informaciją, sandoris įvykdytas 2020 m. kovo 9 d., paraiškos vertinimas baigtas (sprendimas dėl paraiškos atmetimo priimtas) 2020 m. gegužės 18 d., tačiau per visą paraiškos vertinimo terminą, pareiškėjas šios informacijos apie įvykusius pasikeitimus IA nepateikė. Informacija, apie įvykdytą sandorį pateikta tik 2020 m. rugpjūčio 24 d.
45. Pažymi, kad visų atliktų aukščiau nurodytų 10 įmonių akcijų dovanojimo sandorių metu, visų įmonių akcijos tėvų yra neatlygintinai padovanotos sūnui, t. y. po atlikto sandorio įmonių akcijos priklauso artimais giminystės ryšiais su buvusiu akcininku siejamam fiziniam asmeniui (sūnui). Vertinant atliktus sandorius bei kitą IA turimą ir pareiškėjo pateiktą informaciją, nėra matomos aplinkybės, kurios rodytų, kad šie sandoriai atlikti siekiant ryšius tarp įmonių užbaigti/nutraukti, parduodant nesusijusiems fiziniams ir/ar juridiniams asmenims bei įvertinant ir parduodant įmonę, atsižvelgiant į jos veiklos rezultatus bei esamą rinkos vertę.
46. Papildomai pažymi, kad šie sandoriai (iš viso 10 įmonių akcijų dovanojimo sutartys, kurių 9 pasirašytos tą pačią dieną) atlikti prieš pat Paraiškos pateikimą (dovanojimo sandoriai atlikti 2020 m. sausio 23 d., paraiška pateikta 2020 m. vasario 11 d.) ir turi tiesioginės įtakos pareiškėjo atitikimui Aprašo 18 punkto reikalavimui. Todėl IA vertina, kad šiais sandoriais sudaromos sąlygos, siekiant atitikti Aprašo reikalavimus, o A. M. B., jo sutuoktinė J. B. ir sūnus T. B., artimi giminaičiai, prieš paraiškos pateikimą derino savo veiksmus ir todėl yra laikomi veikiančiais kartu. Atsižvelgiant į tai, IA laiko, kad šiais dovanojimo sandoriais nepasikeitė faktiniai per A. M. B. kaip ūkio subjektą su kitomis įmonėmis susiformuojantys SVVĮ 3 straipsnio 16 dalyje nurodyti ryšiai, kurie taip pat buvo nustatyti Paraiškos, pateiktos pagal priemonę Nr. 03.2.1-LVPA-K-801 „Naujos galimybės LT“, vertinimo metu.
47. Be to, šių fizinių asmenų veikimą kartu taip pat rodo ir tai, kad T. B. MG AB „Precizika“ generaliniu direktoriumi buvo paskirtas A. M. B. kaip įmonės akcininko ir valdybos pirmininko siūlymu bei sprendimu (MG AB „Precizika 2011 m. rugsėjo 27 d. valdybos posėdžio protokolas).
48. Pažymi, kad Paraiškos vertinimo metu, net ir paprašius, IA nebuvo pateikta jokių argumentų ir/arba įrodymų, kodėl įmonės po akcijų dovanojimo sandorio turėtų būti vertinamos kaip nesusijusios, kad akcijų perleidimas atliktas ne siekiant dirbtinai apeiti Aprašo reikalavimus, kad dėl šių sandorių perleistos įmonės tapo savarankiškos nuo įmonių grupės, kuriai priklausė.
49. Paraiškos pervertinimo metu iš JAR duomenų buvo matyti, kad vienintelis pareiškėjos akcininkas A. M. B., nors ir nebūdamas įmonių akcininku, vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja tų įmonių veikloje/valdyme: pvz., yra įmonių UAB „Sigtiga“, UAB „Vitlita“ vadovas; yra įmonių MG AB „Precizika“, UAB „Solet Technics“, UAB „Imunolita“, UAB „Sigtiga“ valdybos narys ir/arba valdybos pirmininkas.
50. Iš įmonių finansinių atskaitomybių taip pat buvo matyti, kad tarp įmonių yra glaudūs finansiniai ir ekonominiai ryšiai, pvz., iš JAR pateiktos MG AB „Precizika“ 2018 m. patvirtintos finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte pateiktos informacijos, matoma, kad tarp MG AB „Precizika“, pareiškėjo įmonės, UAB „Solet Technics“, UAB „Precizikos lazerinės sistemos“ 2017 m. ir 2018 m. buvo vykdomi pirkimo ir pardavimo sandoriai.
51. Trečia, pareiškėjai apskundus IA Sprendimą Nr. 2, kaip matyti iš 2022 m. sausio 26 d. LVAT sprendimo (administracinės bylos Nr. eA-174-575-2022) esminis momentas, kurį ginčijo pareiškėja, yra įmonės vienintelio akcininko A. M. B. ekonominės veiklos vykdymo faktas. Pareiškėja teigia, kad A. M. B. ekonominės veiklos nevykdo. Tuo tarpu LVAT sprendime nurodoma, kad IA neįrodė, kad egzistuoja esminiai faktai, kuriais pagrįstas sprendimas, t. y., neįrodyta, kad A. M. B. vykdo ekonominę veiklą.
52. LVAT Spendimo pagrindu, vykdant pakartotinį Paraiškos vertinimą bei siekiant dar kartą išsamiai įvertinti situaciją, buvo atliktas pakartotinis detalus vertinimas dėl pareiškėjos vienintelio akcininko A. M. B. ekonominės veiklos vykdymo. Pakartotinio vertinimo metu papildomos informacijos bei išaiškinimų buvo kreiptasi į UAB „Precizika Metrology“ bei atsakingas institucijas (KT, VMI ir BALTPOOL UAB).
53. 2022 m. kovo 15 d. pareiškėjai išsiuntė paklausimą, prašydama pateikti informaciją ir paaiškinimus.
54. 2022 m. kovo 21 d. atsakydama į IA paklausimą, pareiškėja UAB „Precizika Metrology“ nepateikė prašytos informacijos bei šią informaciją pagrindžiančių dokumentų apie 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. A. M. B. priklausančios saulės jėgainės pagamintą bendrą elektros energijos kiekį, išskiriant elektros energijos kiekį sunaudotą savo poreikiams bei elektros energiją parduotą skirstomųjų tinklų operatoriui, pasirašytą elektros energijos pirkimo-pardavimo (EEPP) sutartį ir/ar gautus mokėjimus, nurodydamas, kad „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiam nutartimi šiuo klausimu (pajamų gavimo iš elektros energijos gavimo) nustatė, kad tai nėra ūkinė komercinė (ekonominė) veikla. Todėl šioje dalyje (dėl pajamų iš elektros energijos gavimo) nėra ir negali būti kitokio vertinimo nei konstatuota įsiteisėjusioje ir galiojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartyje“. Pažymėtina, kad iš UAB „Precizika Metrology“ pateiktos informacijos nėra galimybės įvertinti, kam bei kokia dalimi buvo skirta A. M. B. priklausančioje jėgainėje pagaminta energija – savo poreikiams (kaip teigia UAB „Precizika Metrology“) ar parduota skirstamųjų tinklų operatoriui.
55. Pareiškėjas atsakyme nurodė, kad „UAB „Precizika Metrology“ vienintelis akcininkas A. M. B. 2020 m. paskolų UAB „Precizika Metrology“ neteikė“ ir informacijos apie A. M. B. 2018 m. ir 2019 m. teiktas paskolas nepateikė, tačiau pažymėjo, kad „Kadangi LVPA savo pirminį atmetimą UAB „Precizika Metrology“ grindė dokumentų už 2018-2020 metus laikotarpiu, dėl kurio teismas pasisakė, kad toks tyrimo laikotarpis negali būti objektyvus, t. y. turi atspindėti objektyviai egzistuojančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutarties 51 p.), vadinasi duomenų reikalavimas už 2018 ir 2019 m. yra perteklinis bei neatitinka objektyvumo reikalavimo“.
56. Taip pat pareiškėjos atsakyme nurodoma, kad „Kartu atkreipiame dėmesį, kad paskolų teikimas savo įmonei nėra laikomas verslu, kuriam būtinas (reikalingas koks nors leidimas, ir ar licencija). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 17 dalis numato, kad vartojimo kredito davėjas – asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus. Šios įstatymo 22 straipsnio 1 dalį teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys. Kadangi UAB „Precizika Metrology“ vienintelis akcininkas A. M. B. netiekia vartojimo paskolų, remiantis aukščiau paminėto įstatymo nuostatomis jis nėra ir negali būti laikomas verslininku, t. y. ūkio subjektu, nepriklausomai nuo to, ar paskolos teikiamo su palūkanomis ar be jų.<...> 2018-2020 m. laikotarpiu jokie susiję asmenys nesuteikė UAB Precizika Metrology paskolų. 308 061€ sumą sudaro paskolų, kurias 2009-2010 m. suteikė akcininkas A. M. B., likučiai ir nuo jų priskaičiuotos palūkanos. 2020-12-31 trijų paskolų likutis sudarė 252 846,18€, o nuo jų priskaičiuotos palūkanos – 55215,09€, viso 308 061,27€. Paskolų sutarčių kopijas pridedame. Papildomai nurodome, kad A. M. B. 2020 m. gyventojų pajamų deklaracijoje matyti, kad gautos palūkanos iš kredito įstaigų gyventojų pajamų mokesčių neapmokestinamos, kas reiškia, jog už skolinimąsi jokių 2020 m. pajamų negavo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas šią aplinkybę savo 2022 m. sausio 26 d. nutartyje nurodė (49 p.), jog teismo nuomone, grynųjų pinigų laikymas banko sąskaitoje ir palūkanų gavimas nėra paskolų teikimo ekonominė veikla.“
57. IA paklausime buvo prašoma nurodyti, pagal kokią paskolos sutartį sudarytą su fiziniu asmeniu, MG AB „Precizika“ 2019 m. ir 2020 m. mokėjo palūkanas (informacija matoma iš JAR pateiktos patvirtintos šios įmonės 2020 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto), taip pat nurodant, kas, kada ir kokio dydžio paskolą yra suteikęs MG AB „Precizika“. Atsakyme UAB „Precizika Metrology“ šios informacijos nepateikė, nurodydama, kad „UAB „Precizika Metrology“ nedisponuoja kitų juridinių asmenų, šiuo atveju MG AB „Precizika“, finansiniais dokumentais, todėl pateikti atsakymų šiuo klausimu negali“.
58. Pažymi, kad iki 2020 m. sausio 23 d. akcijų dovanojimo sutarties, kuria A. M. B. kartu su sutuoktine J. B. neatlygintinai padovanojo bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas MG AB „Precizika“ akcijas sūnui T. B. už nominalią jų vertę, pagrindiniu MG AB „Precizika“, turinčiu 98 proc. šios įmonės akcijų/dalyvių balsų buvo A. M. B.. Atsižvelgiant į tai, UAB „Precizika Metrology“ vieninteliam akcininkui turėtų būti žinoma informacija, apie fizinius asmenis, kurie įmonei tuo laikotarpiu buvo suteikę paskolas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Precizika Metrology“ atsakyme taip pat nėra nurodyta, kad šios įmonės vienintelis akcininkas A. M. B. nebuvo tuo fiziniu asmeniu, kuriam 2019 m. ir 2020 m. MG AB „Precizika“ mokėjo palūkanas už suteiktas paskolas. Ši informacija UAB „Precizika Metrology“ vieninteliam akcininkui turėtų būti žinoma.
59. Kartu su pareiškėjos atsakymu buvo pateikta A. M. B. 2020 m. pajamų mokesčio deklaracija. A. M. B. 2019 m. pajamų mokesčio deklaracija kartu su atsakymu nepateikta, nepateikiant jokių šios deklaracijos nepateikimo argumentų.
60. Atsakant į paklausimo 2 klausime pateiktus argumentus, kodėl visi pagal valstybės pagalbos schemą finansavimą gaunantys subjektai, tame tarpe ir UAB „Precizika Metrology“ vienintelis akcininkas A. M. B., yra laikytini ūkio subjektais, nurodoma, kad „Su tokia klaidinga išvada nesutiktina. <...> valstybės pagalba laikoma tokia valstybės veikla, jei finansuojamos tiesiogiai ar netiesiogiai fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie yra įmonės. Kas reiškia, jog šiuo atveju valstybės pagalba nėra tas kriterijus, kuris determinuoja (apsprendžia) fizinio asmens virtimą įmonę (verslininku šiuo atveju ginčo atveju). Bet priešingai – valstybės parama laikoma toks finansavimas, jei valstybės tokiu būdu remia įmonės juridinius asmenys ir verslininkus – fizinius asmenis. Taigi, fizinį asmenį kaip verslininką apibrėžti per paramos gavimo faktą nėra jokio teisinio ir loginio pagrindo.“
61. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja UAB „Precizika Metrology“ 2022 m. kovo 21 d. pateiktame atsakyme per DMS į 2022 m. kovo 15 d. IA siųstą paklausimą, dalies prašomos informacijos nepateikė, ir į tai, kad pareiškėjas nesutinka su IA pateiktu vertinimu, IA siekiant aiškumo ir sprendimo pagrįstumo, papildomai kreipėsi į VMI, KT bei BALTPOOL UAB.
62. 2022 m. balandžio 19 d. IA kreipėsi į KT, prašydama pateikti šią informaciją ir išaiškinimus. 2022 m. gegužės 5 d. gautame KT atsakyme, nurodyta, kad: atsakant į pirmą klausimą, pažymime, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ūkine veikla laikoma bet kokia veikla, kurios metu konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ir paslaugos , o ūkio subjektu laikomas bet kokio juridinio statuso ir bet kokiu būdu finansuojamas subjektas, vykdantis ūkinę veiklą , nepriklausomai nuo to, ar jis siekia pelno. Be to, ir paties Reglamento I priedo 1 straipsnyje nurodoma, kad „įmonė yra bet kuris ekonominę veiklą vykdantis subjektas, kad ir koks jo teisinis statusas. Visų pirma įmone laikomi savisamdžiai asmenys ir šeimos įmonės, vykdančios amatų ar kitokią veiklą, ir reguliarią ekonominę veiklą vykdančios ūkinės bendrijos arba asociacijos“. Atsižvelgiant į tai, KT nuomone, fizinis asmuo, turintis saulės jėgainę bei sudaręs sutartį dėl elektros tiekimo į elektros tinklus bei gaunantis VIAP išmokas pagal patvirtintą valstybės pagalbos schemą, kaip gamintojas, laikytinas ūkio subjektu (įmone). Atsakant į antrą klausimą, ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio rašto 5 ir 6 pastraipose, fizinis asmuo, kuris turi saulės jėgainę ir yra sudaręs sutartį dėl elektros tiekimo į elektros tinklus ir gaunantis VIAP išmokas pagal patvirtintą valstybės pagalbos schemą, kaip gamintojas, vertinant ryšius tarp įmonių, nustatant SVV statusą pagal Reglamente nustatytus kriterijus yra laikytinas įmone. Atsakant į trečią klausimą, pažymime, kad ūkio subjekto vertinimas pagal SVV įstatymo nuostatas nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai, todėl siūlytume šiuo klausimu kreiptis į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kaip šio įstatymo rengėją“. Atsakovė daro išvadą, kad KT pateiktas atsakymas patvirtina, kad A. M. B. gauna finansavimą pagal patvirtintą valstybės pagalbos schemą ir šis fizinis asmuo laikytinas ūkio subjektu (įmone).
63. Pažymi, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama, kokia valstybių teikiama pagalba vertinama kaip valstybės pagalba: „Išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“. Kaip matyti iš šios apibrėžties, valstybės pagalba (tame tarpe ir VIAP išmokų forma) yra teikiama tik ūkio subjektams. Valstybės teikiama parama fiziniams asmenims, nėra laikytina valstybės pagalba.
64. Pareiškėja atsakyme į IA paklausimą nurodė, kad „[...] fizinį asmenį kaip verslininką apibrėžti per paramos gavimo faktą nėra jokio teisinio ir loginio pagrindo“, tačiau pažymėtina, kad fizinis asmuo, jei jis nėra laikytinas ūkio subjektu (įmone), finansavimo pagal patvirtintą valstybės pagalbos teikimo schemą gauti negali, nes ji teikiama tik ūkio subjektams (įmonėms).
65. 2022 m. balandžio 19 d. IA kreipėsi į VMI, prašydama pateikti šią informaciją ir išaiškinimus. Iš 2022 m. gegužės 16 d. VMI atsakyme pateiktos informacijos matyti, kad Pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos (toliau – Deklaracija) už 2020 m. „<...> E dalyje A. M. B. deklaravo palūkanų už juridiniams asmenims suteiktas paskolas pajamas (toliau — palūkanos) iš UAB „Justeko“ (įmonės kodas 302680295), UAB „Litbriko“ (įmonės kodas 302682531) ir UAB „Granulita“ (įmonės kodas 300598294)“.VMI atsakyme taip pat nurodoma, kad „2022-05-12 duomenimis, pagal Metines gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijų formų GPM312 duomenis bei apie juridinių asmenų fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas deklaracijų formų FR0711 duomenis A. M. B. 2019 m. palūkanas išmokėjo UAB „Litbriko“, UAB „Granulita“, UAB „Justeko“, UAB „Precizika Metrology“ (įmonės kodas 210017950) ir UAB „Precizika Metal“ (įmonės kodas 300819547). 2020 m. ir 2021 m. palūkanas A. M. B. išmokėjo UAB „Litbriko“, UAB „Justeko“ ir UAB „Granulita“.
66. Vadovaujantis visa ankstesnio bei pakartotinio paraiškos vertinimo metu surinkta informacija, matyti, kad A. M. B. teikia paskolas juridiniams asmenims (tiek savo valdomai UAB „Precizika Metrology“ įmonei, tiek kitiems juridiniams asmenims), gauna palūkanas už šioms įmonėms suteiktas paskolas ir paskolų teikimo veikla nėra įvykdyta kaip vienkartinis veiksmas.
67. Atsižvelgiant į visas įvardintas aplinkybes, vienintelio pareiškėjo akcininko A. M. B. vykdoma paskolų teikimo veikla vertintina kaip ekonominė veikla, kadangi atitinka visus ekonominės veiklos požymius.
68. Atsakovė remiasi SVVĮ 2 straipsnio 3 ir 21 dalimis bei 4 straipsniu.
69. MVĮ apibrėžties vartotojo vadove taip pat yra apibrėžiama ir paaiškinama tai, kas turėtų būti laikoma ūkio subjektu ir ekonomine veikla „Siekiant, kad organizacija būtų pripažinta MVĮ, ji visų pirma turi būti laikoma įmone. Pagal pateiktą apibrėžtį įmonė – „bet kuris ekonominę veiklą vykdantis subjektas, kad ir koks jo teisinis statusas“. Ši formuluotė atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose vartojamą terminiją. Pagal ją lemiamas veiksnys yra vykdoma ekonominė veikla, o ne teisinis statusas. Praktikoje tai reiškia, kad įmonėmis gali būti laikomi savarankiškai dirbantys asmenys, šeimos įmonės, ūkinės bendrijos ir asociacijos ar bet kokie kiti subjektai, reguliariai užsiimantys ekonomine veikla. Ekonomine veikla paprastai laikomas „produktų arba paslaugų pardavimas už tam tikrą kainą tam tikroje (tiesioginėje) rinkoje“. <...> „Ekonominė veikla. Pagal rekomendacijos 1 straipsnį MVĮ statusą pirmiausia lemia subjekto ekonominė veikla, o ne tai, koks jo teisinis statusas. Todėl MVĮ gali būti ir savarankiškai dirbantys asmenys, amatais ar kitokia veikla užsiimančios šeimos įmonės, taip pat ūkinės bendrijos arba asociacijos, kurios reguliariai vykdo ekonominę veiklą. Apskritai bet kokia veikla, apimanti prekių ar paslaugų pasiūlą tam tikroje rinkoje už atlygį arba finansiniais sumetimais, laikoma ekonomine veikla.“
70. Pažymi, kad pareiškėjos atsakyme į paklausimą nurodyta, kad A. M. B. 2020 m. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje yra parodytos palūkanų pajamos yra palūkanų, gautų iš kredito įstaigų už sąskaitoje laikomus indėlius, o ne paskolų teikimo veiklą, neatitinka šio fizinio asmens VMI pateiktų duomenų. Primenama, kad tiek teismui pateiktame skunde, tiek IA pateiktame atsakyme pareiškėja grindė, kad A. M. B. 2020 m. gyventojų pajamų deklaracijoje nurodytos palūkanų pajamos yra gautos už banko sąskaitoje laikomus indėlius.
71. Pareiškėja pateikia nuorodą į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 dalies 7 punktą, kuriame pateikiama apibrėžtis, kas yra laikoma individualia veikla ir nurodo, kad A. M. B. nevykdė veiklos, kaip ji apibrėžta šiame įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, todėl „nėra ir negalėjo būti laikomas verslininku“. Atsakovė, atsakydama į šiuos pareiškėjos argumentus, pažymi, kad ekonomine veikla SVV statuso vertinimo kontekste laikoma ne tik fizinio asmens vykdoma individuali veikla bei jos pajamos. Detali ekonomines veiklos apibrėžtis pateikta anksčiau.
72. 2022 m. gegužės 3 d. IA kreipėsi į BALTPOOL UAB, prašydama pateikti informaciją ir išaiškinimus.
73. Iš BALTPOOL UAB atsakyme pateiktų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo matyti, kad priešingai nei teigia pareiškėja, kad nėra pagrindo manyti, kad A. M. B. už fiksuotą tarifą parduodamas Saulės elektrinėje pagamintą elektros energiją elektros skirstomojo tinklo operatoriui veikia kaip vartotojas, prekiaujantis pertekline energija ir (ar) kaip gaminantis vartotojas, o toks asmuo vertintinas ir apibrėžiamas pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnį kaip elektros energijos gamintojas.
74. Įvertinus institucijų pateiktus išaiškinimus dėl pareiškėjos vienintelio akcininko A. M. B. vykdomos paskolų teikimo ir elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos bei pardavimo veiklų, įsitikinta, kad IA sprendimas vertinti UAB „Precizika Metrology“ vienintelį akcininką A. M. B. kaip fizinį asmenį, vykdantį ūkinę komercinę (ekonominę) veiklą bei per jį su pareiškėju UAB „Precizika Metrology“ susiformuojančius SVVĮ nurodytus susijusių ir partnerinių įmonių ryšius su kitomis įmonėmis kaip per ūkio subjektą, o ne per fizinį asmenį, t. y. nevertinant įmonių veiklos vykdymo toje pačioje ar gretutinėje rinkoje vykdymo aspekto, yra tinkamas ir pagrįstas.
75. Papildomai pažymi, kad UAB „Precizika Metrology“ nepateikė didžiosios dalies 2022-03-15 IA paklausime prašytos pateikti informacijos ir pagrindžiančių dokumentų, susijusių su vienintelio akcininko A. M. B. vykdomos paskolų teikimo ir elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos bei pardavimo veiklų.
76. 2022-03-21 UAB „Precizika Metrology“ atsakyme į paklausimą nepateikė prašytos informacijos bei šią informaciją pagrindžiančių dokumentų, apie 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. A. M. B. priklausančios saulės jėgainės pagamintą bendrą elektros energijos kiekį, išskiriant elektros energijos kiekį sunaudotą savo poreikiams bei elektros energiją parduotą skirstomųjų tinklų operatoriui, pasirašytą elektros energijos pirkimo-pardavimo (EEPP) sutartį ir/ar gautus mokėjimus, nurodydama, kad: „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiam nutartimi šiuo klausimu (pajamų gavimo iš elektros energijos gavimo) nustatė, kad tai nėra ūkinė komercinė (ekonominė) veikla. Todėl šioje dalyje (dėl pajamų iš elektros energijos gavimo) nėra ir negali būti kitokio vertinimo nei konstatuota įsiteisėjusioje ir galiojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartyje“. Atsižvelgiant į tai, iš UAB „Precizika Metrology“ pateiktos informacijos nėra galimybės įvertinti, kam bei, kokia dalimi buvo skirta A. M. B. priklausančioje jėgainėje pagaminta energija: savo poreikiams (kaip teigia UAB „Precizika Metrology“) ar parduota skirstamųjų tinklų operatoriui.
77. Atsakyme nurodoma, kad: „UAB „Precizika Metrology“ vienintelis akcininkas A. M. B. 2020 m. paskolų UAB „Precizika Metrology“ neteikė“. Atsakyme informacijos, apie A. M. B. 2018 m. ir 2019 m. teiktas paskolas nepateikta, nurodant, kad: „Kadangi LVAP savo pirminį atmetimą UAB „Precizika Metrology“ grindė dokumentų už 2018-2020 metus laikotarpiu, dėl kurio teismas pasisakė, kad toks tyrimo laikotarpis negali būti objektyvus, t. y. turi atspindėti objektyviai egzistuojančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutarties 51 p.) vadinasi duomenų reikalavimas už 2018 ir 2019 m. yra perteklinis bei neatitinka objektyvumo reikalavimo“.
78. Atsakyme taip pat nurodoma, kad: „Kartu atkreipiame dėmesį, kad paskolų teikimas savo įmonei nėra laikomas verslu, kuriam būtinas (reikalingas koks nors leidimas, ir ar licencija). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 17 dalis numato, kad vartojimo kredito davėjas – asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalį teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys. Kadangi UAB „Precizika Metrology“ vienintelis akcininkas A. M. B. netiekia vartojimo paskolų, remiantis aukščiau paminėto įstatymo nuostatomis jis nėra ir negali būti laikomas verslininku, t. y. ūkio subjektu, nepriklausomai nuo to, ar paskolos teikiamo su palūkanomis ar be jų“. [...] „2018-2020 m. laikotarpiu jokie susiję asmenys nesuteikė UAB Precizika Metrology paskolų. 308 061€ sumą sudaro paskolų, kurias 2009-2010 m. suteikė akcininkas A. M. B., likučiai ir nuo jų priskaičiuotos palūkanos. 2020-12-31 trijų paskolų likutis sudarė 252 846,18€, o nuo jų priskaičiuotos palūkanos – 55215,09€, viso 308 061,27€. Paskolų sutarčių kopijas pridedame. Papildomai nurodome, kad A. M. B. 2020 m. gyventojų pajamų deklaracijoje matyti, kad gautos palūkanos iš kredito įstaigų gyventojų pajamų mokesčių neapmokestinamos, kas reiškia, jog už skolinimąsi jokių 2020 m. pajamų negavo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas šią aplinkybę savo 2022 m. sausio 26 d. nutartyje nurodė (49 p.), jog teismo nuomone, grynųjų pinigų laikymas banko sąskaitoje ir palūkanų gavimas nėra paskolų teikimo ekonominė“.
79. Paklausime buvo prašoma nurodyti, pagal kokią paskolos sutartį sudarytą su fiziniu asmeniu MG AB „Precizika“ 2019 m. ir 2020 m. mokėjo palūkanas (informacija matoma iš JAR pateiktos patvirtintos šios įmonės 2020 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto), taip pat nurodant, kas, kada ir kokio dydžio paskolą yra suteikęs MG AB „Precizika“. Atsakyme UAB „Precizika Metrology“ šios informacijos nepateikė, nurodydama, kad “UAB „Precizika Metrology“ nedisponuoja kitų juridinių asmenų, šiuo atveju MG AB „Precizika“, finansiniais dokumentais, todėl pateikti atsakymų šiuo klausimu negali“.
80. Pažymi, kad iki 2020-01-23 akcijų dovanojimo sutarties, kuria A. M. B. kartu su sutuoktine J. B. neatlygintinai padovanojo bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas MG AB „Precizika“ akcijas sūnui T. B. už nominalią jų vertę, pagrindiniu MG AB „Precizika“, turinčiu 98 proc. šios įmonės akcijų/dalyvių balsų buvo A. M. B.. Atsižvelgiant į tai, UAB „Precizika Metrology“ vieninteliam akcininkui turėtų būti žinoma informacija, apie fizinius asmenis, kurie įmonei tuo laikotarpiu buvo suteikę paskolas. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Precizika Metrology“ atsakyme taip pat nėra nurodyta, kad šios įmonės vienintelis akcininkas A. M. B. nebuvo tuo fiziniu asmeniu, kuriam 2019 m. ir 2020 m. MG AB „Precizika Metrology“ mokėjo palūkanas už suteiktas paskolas. Ši informacija UAB „Precizika Metrology“ vieninteliam akcininkui turėtų būti žinoma.
81. Kartu su atsakymu pateikta A. M. B. 2020 m. pajamų mokesčio deklaracija. A. M. B. 2019 m. pajamų mokesčio deklaracija kartu su atsakymu nepateikta, nepateikiant jokių šios deklaracijos nepateikimo argumentų.
82. Atsižvelgdama į Paraiškos vertinimo metu IA atliktų veiksmų visumą bei Atmetimo rašte ir atsiliepime išdėstytus argumentus, atsakovė mano, kad LVPA atliktas pareiškėjos sąsajų su kitomis įmonėmis SVVĮ kontekste vertinimas yra pagrįstas ir visiškai atitinka tiek nacionalinės teisės aktų reikalavimus, tiek Europos Komisijos taikomą praktiką.
83. Atkreipia dėmesys į tai, kad UAB „Precizika Metrology“ nei šios, nei visų kitų paraiškų vertinimo metu nesiėmė veiksmų, dėl kurių būtų pagerinta ūkio subjekto, kuriam priklauso įmonė, finansinė padėtis taip, kad pareiškėja atitiktų aprašuose nustatytus tinkamumo reikalavimus pareiškėjams, tačiau buvo atliekami įvairaus pobūdžio sandoriai, kuriais buvo siekiama pakeisti formaliai įmones siejančius ryšius per akcininkus.
84. Su pareiškėjos teiginiais, jog „tiek Reglamento, tiek Įstatymo nuostatomis, galima išskirti du būtinus požymius, pagal kuriuos turi būti įvertinta, ar įmonės per fizinį asmenį ar bendrai veikiančių fizinių asmenų grupę gali būti laikomos susijusiomis, t. y. (i) vertinimas, ar per konkretų fizinį asmenį ar fizinių asmenų grupę įmonės yra siejamos Reglamente ir Įstatyme numatytais ryšiais; (ii) vertinimas, ar įmonės veiklą vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimoje rinkoje (Reglamento 1 priedo 3 straipsnio 3 dalis, Įstatymo 3 straipsnio 16 dalis). Nenustačius bent vieno iš aukščiau nurodytų požymių, negalima konstatuoti, kad įmonės yra susijusios“ nesutinka.
85. Pažymi, kad SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 2 punktas yra taikomas tik tuomet, kai įmones sieja susijusių įmonių ryšiai, susiformavę per fizinius asmenis. Vadovaujantis žemiau pateikiamu teisiniu reglamentavimu, fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla, yra laikomas verslininku ir yra prilyginamas įmonei. Dėl šios priežasties tokių fizinių asmenų (verslininkų) turimi ryšiai su kitomis įmonėmis vertinami ne kaip ryšiai, nurodyti SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 2 punkte, o kaip ryšiai, susiklostantys tarp įmonių pagal SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto nuostatas. Atsakovė remiasi SVV įstatymo 2 straipsnio 3 ir 21 dalimis. Apibendrindama, atsakovė paaiškina, kad jei fizinis asmuo vykdo veiklą, kurios metu teikiamos prekės ir/ar paslaugos rinkai (tokių prekių/paslaugų rinka egzistuoja), tokia fizinio asmens veikla SVVĮ kontekste vertintina kaip ekonominė veikla bei toks fizinis asmuo laikomas verslininku ir yra prilyginamas įmonei. Dėl šios priežasties verslininko turimi ryšiai su kitomis įmonėmis vertinami ne kaip ryšiai, nurodyti SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 2 punkte, o kaip ryšiai, susiklostantys tarp įmonių pagal SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a-d papunkčius.
86. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas teisės aktų nuostatas bei į tai, kad UAB „Precizika Metrology“ vienintelis akcininkas vykdo ekonominę veiklą, per A. M. B. susiformuojantys ryšiai su kitomis įmonėmis vertinti kaip per įmonę, o ne kaip per fizinį asmenį, t. y. nevertinant įmonių veiklos vykdymo toje pačioje ar gretutinėje rinkoje vykdymo aspekto.
87. Ketvirta, atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad IA nei viename iš pareiškėjai teiktų dokumentų (tame tarpe ir sprendime dėl paraiškos atmetimo) nevertina fizinių asmenų teisės ir galimybės savo turimų įmonių akcijas vienokiu ar kitokiu būdu (tame tarpe ir neatlygintinai) perleisti kitiems fiziniams ir/ar juridiniams asmenimis. IA vertinama pareiškėjo atliktų veiksmų, siekiant atitikti aprašo reikalavimus, visumą bei visos su šiais veiksmais susijusias faktines aplinkybes.
88. Penkta, teiginiai dėl selektyvaus ir neteisingo vertinimo yra nepagrįsti, kadangi IA, vadovaudamasi Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų nuostatomis, Paraiškos vertinimo metu galėjo nagrinėti ir nagrinėjo tik sąsajas su tais fiziniais asmenimis, kurie, vadovaujantis IA turima ir pareiškėjo pateikta informacija, buvo tam tikrais ryšiais (pvz., akcijų dovanojimo sandoriai ar kt.) susiję su pareiškėju ir/ar ūkio subjektą, kuriam priklauso pareiškėjas, sudarančiomis įmonėmis. Vertinti ir nagrinėti kitų fizinių asmenų, dėl kurių sąsajų su pareiškėju ar kitomis, su pareiškėju susijusiomis įmonėmis, IA neturėjo informacijos, IA neturėjo jokio pagrindo.
89. Fizinių asmenų veikimas kartu nėra tariamas, jį aiškiai parodo Paraiškos vertinimo metu surinktų kartu veikimo aplinkybių visuma.
90. Paraiškos pervertinimo metu iš JAR duomenų buvo matyti, kad vienintelis pareiškėjos akcininkas A. M. B., nors ir nebūdamas įmonių akcininku, vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja tų įmonių veikloje/valdyme: pvz., yra įmonių UAB „Sigtiga“, UAB „Vitlita“ vadovas; yra įmonių MG AB „Precizika“, UAB „Solet Technics“, UAB „Imunolita“, UAB „Sigtiga“ valdybos narys ir/arba valdybos pirmininkas.
91. Papildomai pažymi, kad IA 2020 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. 2020-R4-3287 pareiškėjos prašė pateikti informaciją, susijusią su V. B. ir jo valdomomis įmonėmis.
92. Pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014 m. vasario 27 d. byloje Nr. C-110/13 HaTeFo „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Įmonių teisė – Rekomendacija 2003/361/EB – Labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžtis – Įmonių rūšys, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant darbuotojų skaičių ir finansines sumas – Susijusios įmonės – „Kartu veikiančių fizinių asmenų grupės“ sąvoka“ Ekonominė veikla suprantama kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, pateikė išaiškinimą dėl kartu veikiančių asmenų sąvokos taikymo: „Fiziniai asmenys, kurie derina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos, laikomi veikiančiais kartu, kaip tai suprantama pagal šio priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą. Šios sąlygos įgyvendinimas priklauso nuo bylos aplinkybių ir nebūtinai turi būti siejamas su sutartinių santykių tarp tų asmenų buvimu ar netgi su pripažinimu, kad jie ketino išvengti labai mažų, mažųjų ar vidutinių įmonių apibrėžties taikymo, kaip tai suprantama pagal šią rekomendaciją.“ Taip pat pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šioje byloje taip pat pasisakė, kad fiziniams asmenims, kuriuos sieja giminystės ryšiai, pakanka turėti galimybę derinti savo veiksmus, siekiant daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos.
93. Papildomai pažymi, kad Europos Komisijos vertinimu, artimas giminystės ryšys yra laikomas pakankamu, jog būtų daroma išvada, birželio 7 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos Nr. C 8/2005 (ex N451/2004), kurią Vokietija planuoja suteikti Nordbrandenburger UmesterungsWerke bendrovei (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 2088)), iš kurio matoma, kad vertinant kartu veikiančius asmenis yra nagrinėjamas fizinių asmenų veikimas kartu visų jų valdomų įmonių atžvilgiu (kartu veikimo aplinkybių visuma). Šiuo Europos Komisijos nagrinėtu atveju nebuvo nustatytas kartu veikiančių fizinių asmenų veikimas vertinamos įmonės atžvilgiu, tačiau, įvertinus fizinių asmenų veikimo kartu aplinkybių visumą bei šių fizinių asmenų esamus artimus giminystės ryšius, asmenys buvo pripažinti kartu veikiančiais, o šių fizinių asmenų valdomos įmonės susijusiomis įmonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad SVV statusas taip pat svarbus nustatant ūkio subjekto sudėtį ir dydį, pažymėtina, kad Europos Sąjungos teismų formuojama praktika rodo, kad labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ) apibrėžtis negali būti apeinama formaliu pagrindu, o įmonių nepriklausomumo kriterijaus tikslas yra užtikrinti, jog MVĮ skirtos priemonės būtų tikrai taikomos įmonėms, kurių dydis joms yra trukdis, o ne toms, kurios priklauso didelei grupei, todėl turi galimybę gauti lėšų ir paramą, bendruoju atveju neprieinamą tokio paties dydžio, bet didelei grupei nepriklausantiems konkurentams. Todėl siekiant užtikrinti, kad MVĮ apibrėžtis būtų taikoma tik įmonėms, kurios iš tikrųjų yra priskiriamos MVĮ, reikia išnagrinėti MVĮ, sudarančių ekonominę grupę, kurios galia viršija tokios įmonės galią, struktūrą ir užtikrinti, kad MVĮ apibrėžtis nebūtų apeita tik dėl formalių pagrindų (šiuo klausimu žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje C-91/01, Italijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją, 50 punktą; 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo HaTeFo byloje C‑110/13, EU:C:2014:114, 33 punktą ir Europos Sąjungos Pirmosios instancijos teismo 2004 m. spalio 14 d. sprendimą byloje T‑137/02, Pollmeier Malchow GmbH & Co. KG / Komisija, EU:T:2004:304, 61 punktą).
94. Atkreipia dėmesys, kad LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. eA-1866-575/2017 ir eA-2230-575/2017 yra pasisakęs, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos teisėtai pareikalavo grąžinti paramą iš įmonių, dirbtinai sukūrusių sąlygas projektą įgyvendinti per kelias SVV statusą turinčias įmones. Teismas pripažino, jog, neatsižvelgiant į formalius SVV kriterijus, paramą gavusios įmonės nepateikė pakankamo ekonominio pagrindimo, kuris paneigtų Nacionalinės mokėjimo agentūros nustatytą realų veiklos tikslą – apeiti nustatytus ribojimus dėl maksimalios paramos sumos, tuo kenkiant programos tikslams. Tuo tarpu įvertinus visą IA žinomą, tame tarpe ir pareiškėjos pateiktą informaciją, matoma, kad pareiškėja nei šios, nei visų kitų aukščiau aprašytų paraiškų vertinimo metu nesiėmė veiksmų, kurių įtakoje būtų pagerinta ūkio subjekto, kuriam priklauso pareiškėjas, finansinė padėtis taip, kad pareiškėjas atitiktų projektų finansavimo sąlygų aprašuose nustatytus tinkamumo reikalavimus pareiškėjams, tačiau buvo atliekami įvairaus pobūdžio sandoriai, kuriais buvo siekiama pakeisti formaliai įmones siejančius ryšius, per akcininkus.
95. Įvertinus aukščiau aprašytų aplinkybių visumą (faktinis veiksmų derinimas prieš paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)pateikimą, fizinius asmenis siejantys artimi giminystės ryšiai, faktinių aplinkybių, kurios rodytų, kad šie sandoriai atlikti siekiant ryšius tarp įmonių užbaigti/nutraukti, parduodant nesusijusiems fiziniams ir/ar juridiniams asmenims bei įvertinant ir parduodant įmonę, atsižvelgiant į jos veiklos rezultatus bei esamą rinkos vertę, nebuvimas ir kt.), A. M. B., jo sutuoktinė J. B. ir sūnus T. B., laikomi kartu veikiančiais asmenimis.
96. Pareiškėja skundo 24-27 punktuose teigia, jog IA Sprendime remiasi naujais įrodymais, kurie buvo gauti jau po LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimo.
97. IA su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka, kadangi priėmus šiuos pareiškėjos teiginius kaip teisingus, IA vertinimu būtų pažeistas vienas esminių teisės principų, jog iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Mano, jog tokiais teiginiais pareiškėja bando klaidinti teismą, bandydama tikrovės neatitinkančius faktus pateikti kaip tarsi teismo įrodytas aplinkybes.
98. Pirma, IA tiek ankstesniame sprendime, tie šiame Sprendime rėmėsi vienu ir tuo pačiu įrodymu (faktu/teiginiu), jog A. M. B. yra verslininkas, nes jo gautos pajamos už elektros energijos pardavimą kyla iš ekonominės veiklos. Tik IA, atsižvelgdama į LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendime konstatuotą aplinkybę, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl A. M. B. ekonominės veiklos vykdymo, šį savo teiginį prieš priimdama Sprendimą papildomai pagrindė 3 (trijų) ex-officio institucijų (VMI, KT, bei Baltpool UAB) vertinimu, kurios patvirtino minėtąjį IA teiginį.
99. Antra, vien tai, jog LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendime konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad ant namo stogo įrengta akivaizdžiai nedidelio galingumo 4,9 kW saulės elektrinė nebūtų skirta vieno namo poreikiams savaime negali būti laikoma įrodymais, jog pareiškėja yra gaminantis vartotojas, bet ne gamintojas.
100. IA vertinimu LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendime konstatavo, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie būtų leidę teismui padaryti nedviprasmišką vertinimą, jog A. M. B. yra gamintojas. Tačiau priešingai nei teigia pareiškėja, IA vertinimu, LVAT nepadarė kitos išvados, t. y. LVAT neatliko kvalifikavimo pagal ABTĮ 56 straipsnį, jog A. M. B. yra gaminantis vartotojas. Agentūra nori atkreipti dėmesį, jog aukščiau minėto fakto (aplinkybės) (ar A. M. B. yra gaminantis vartotojas, ar gamintojas) konstatavimas yra objektyvi kategorija, kurią gali patvirtinti atitinkamos srities kvalifikuoti subjektai (institucijos).
101. Visų pirma tokį vertinimą darė pati IA, tačiau LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendime konstatavus, jog IA toks vertinimas nėra pakankamas, IA kreipėsi į 3 (tris) institucijas, kurios IA vertinimu ex-officio gali vertinti šią aplinkybę/kategoriją. Visos 3 (trys) institucijos (VMI, KT bei Baltpool UAB) IA nuomone patvirtino šią aplinkybę, jog A. M. B. yra gamintojas, todėl IA vertinimu ši aplinkybė turi, arba gali būti laikoma kaip įrodymu ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies prasme. IA vertinimu pareiškėja žinojo, arba turėjo žinoti apie šią aplinkybę, todėl šie pareiškėjos skundo argumentai, jog neva LVAT patvirtino kitokį pareiškėjos statusą, nei jis iš tikrųjų yra, rodo pareiškėjos ketinimą klaidinti teismą klaidingomis prielaidomis (aplinkybėmis), kadangi net jei darytume prielaidą, jog ankstesniojo IA sprendimo priėmimo metu pareiškėja tarsi galėjo nežinoti kokiai kategorijai (gamintojo) jis yra priskiriamas, tačiau pareiškėjos bandymas šiame skunde bandyti LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimo motyvuojamosios dalies teiginius interpretuoti vien savo norimai aplinkybei pagrįsti, neatsižvelgiant į tikruosius faktus, IA vertinimu nerodo pareiškėjos suinteresuotumo sąžiningai ir objektyviai išsiaiškinti bei teismui atskleisti aplinkybes, kurios leistų teisingai išnagrinėti šią bylą.
102. Atsakovė mano, kad Agentūros Sprendimas yra pagrįstas, kadangi pareiškėjos pateiktos paraiškos vertinimas atliktas vadovaujantis aktualiais bei visoms priemonės „Eksperimentas“ paraiškoms taikytais galiojančiais Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, mano, kad pareiškėjos reikalavimai yra nepagrįsti, todėl prašo pareiškėjos UAB „Precizika Metrology“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
103. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Rokas Didžiapetris prašė skundą atmesti, paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad sutinka su pareiškėjos argumentu, jog dovanojimo sutartys nėra pripažintos niekinėmis, tariamais ar apsimestiniais sandoriais, tačiau dovanojimo sutarčių sudarymo faktas nedaro įtakos Agentūros Sprendime pateiktam vertinimui dėl įmonių susietumo. Atsakovės atstovė Mockutė paaiškino, kad Agentūra nekvestionuoja dovanojimo sutarčių teisėtumo, tiesiog, remdamasi Europos Komisijos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojama praktika, pasisakė, kad mato atliekamų veiksmų visumą ir tą atliekamų veiksmų visumą vertina įmonių sąsajumo kontekste, mato, kad asmenys yra kartu veikiantys, iš asmenų veiksmų matosi, kad taip bandoma apeiti Aprašo reikalavimus, dėl kurių pareiškėja finansavimo gauti negali.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
104. Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2022 m. liepos 27 d. sprendimo pakartotinai atmesti pareiškėjos Paraišką teisėtumo ir pagrįstumo.
105. Pareiškėja skunde prašo: 1) panaikinti Agentūros Sprendimą; 2) panaikinti LAGK sprendimą; 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos Paraišką, skiriant prašomą paramos sumą; 4) priteisti iš Agentūros pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
106. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos:
106.1. Agentūroje 2020 m. vasario 11 d. priemonei „Eksperimentas“ registruota pareiškėjo UAB „Precizika Metrology“ paraiška dėl projekto „Inovatyvių produktų, skirtų robotinių sistemų preciziniams matams ir poslinkių matavimams, kūrimas nuoseklių sekų pagrindu“ finansavimo; paraiškai suteiktas unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (Paraiška).
106.2. Kartu su Paraiška pateikta pareiškėjos SVV deklaracija, kurioje pareiškėja nurodomas kaip savarankiška įmonė, t. y. neturinti pagal SVVĮ nurodytus kriterijus nei susijusių, nei partnerinių įmonių.
106.3. Agentūra 2020 m. vasario 18 d. išsiuntė pareiškėjai paklausimą, prašydama patikslinti su Paraiška pateiktą jos SVV deklaraciją, atsižvelgiant į ankstesnio vertinimo metu atliktą pareiškėjo statuso vertinimą (Agentūros 2019 m. lapkričio 13 d. raštas Nr. 2019-R4-5122 „Pranešimas apie paraiškos Nr. 03.2.1-LVPA-K-801-05-0105 atmetimą“, kuriame išdėstyti argumentai dėl įmonių susietumo), ir įtraukti visas per vienintelį pareiškėjos akcininką A. M. B. (tiesiogiai ir netiesiogiai) su pareiškėja susijusias ir partnerines įmones pagal Įstatymo nuostatas.
106.4. Pareiškėja 2020 m. vasario 24 d. pateikė atsakymą, kad A. M. B. nebeturi Agentūros ankstesniame rašte (2019 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. 2019-R4-5122) nurodytų įmonių akcijų, todėl jos nebuvo įtrauktos į SVV deklaraciją.
106.5. Agentūra 2020 m. kovo 4 d. paprašė pateikti A. M. B. turėtų įmonių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis.
106.6. Bendrovė 2020 m. kovo 6 d. pateikė Įmonių akcijų dovanojimo sutartis, išskyrus MG AB „Precizika“ ir UAB „Granulita“. Taip pat pareiškėja 2020 m. kovo 6 d. pateikė patikslintą SVV deklaraciją, kurioje nurodė, kad turi 2 susijusias įmones: UAB „Aukso žiedas“ ir A. M. B. (kaip ūkio subjektą verslininką).
106.7. Agentūra 2020 m. balandžio 3 d. pateikė paklausimą, kuriame pažymėjo, jog, nepaisant atliktų įmonių akcijų dovanojimo sandorių, ūkio subjekto, kuriam priklauso pareiškėjas, sudėtis nepasikeitė, išliko tokia pati, kaip ir buvo nurodoma Agentūros 2019 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. 2019-R4-5122, todėl buvo paprašyta dar kartą patikslinti SVV deklaraciją bei pateikti visų susijusių ir partnerinės įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus.
106.8. Pareiškėja 2020 m. balandžio 4 d. raštu pateikė Agentūrai MG AB „Precizika“ ir UAB „Granulita“ akcijų dovanojimo sutartis. Taip pat pareiškėja paprašė pratęsti atsakymo pateikimo terminą iki 2020 m. balandžio 23 d., tačiau atsakovas, siekdamas laiku ir tinkamai įvertinti konkursinei priemonei „Eksperimentas“ pateiktas paraiškas, pratęsė terminą tik iki 2020 m. balandžio 14 d. Pareiškėja 2020 m. balandžio 7 d. dar kartą paprašė pratęsti atsakymų pateikimo terminą iki 2020 m. balandžio 23 d., argumentuodamas, kad jai reikia kreiptis į 11 skirtingų įmonių dėl dokumentų gavimo. Agentūra 2020 m. balandžio 7 d. nurodė, kad nesutinka ilgiau pratęsti termino atsakymams pateikti, tačiau paaiškino, kad, jei iki atsakymo pateikimo termino pareiškėja nespėtų gauti dokumentų, pagrindžiančių vienintelio akcininko pajėgumą paskolinti numatytą sumą, ar susijusių įmonių preliminarių 2019 m. finansinių atskaitomybių, šiuos dokumentus galėtų pateikti vėliau, atsakyme į paklausimą nurodydama terminą, kada planuojama pateikti trūkstamus dokumentus.
106.9. Pareiškėja 2020 m. balandžio 14 d. pateikė atsakymus į Agentūros 2020 m. balandžio 3 d. paklausimą.
106.10. Atsakovė 2020 m. balandžio 22 d. išsiuntė dar vieną paklausimą dėl trūkumų ištaisymo, prašydamas pareiškėjos dar kartą pateikti patikslintą SVV deklaraciją; Agentūra papildomai išdėstė argumentus dėl Įmonių susietumo.
106.11. Pareiškėja 2020 m. balandžio 26 d. pateikė atsakymą į paklausimą, nurodė, kad neturi galimybių reikalauti iš savarankiškų įmonių Agentūros prašomų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų.
106.12. Agentūra 2020 m. balandžio 29 d. išsiuntė Bendrovei priminimą apie nepateiktus metinės finansinės atskaitomybės dokumentus.
106.13. Pareiškėja 2020 m. gegužės 11 d. pateikė UAB „Precizika Metrology“ ir UAB „Aukso žiedas“ 2019 m. patvirtintos metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat Bendrovės 2019 m. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų ataskaitą su jos pateikimo Lietuvos statistikos departamentui patvirtinimu.
106.14. Agentūra 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 2020-R4-2437 informavo pareiškėją apie sprendimą atmesti Paraišką.
106.15. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į LAGK, kuri 2020 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 21R-581(AG-511/06-2020) panaikino minėtą Agentūros 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą dėl Paraiškos atmetimo, kadangi jis buvo neišsamus, jame nebuvo nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės normos, ir įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos Paraišką bei priimti naują sprendimą. Pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Agentūrą skirti prašomą projekto finansavimo sumą LAGK atmetė.
106.16. Atsakovas pakartotinai įvertino pareiškėjos Paraišką ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė paklausimą Nr. 2020-R4-3287, kuriame išdėstė vertinimo argumentus bei paprašė pateikti rašte nurodytų įmonių, kurios, Agentūros nuomone, yra susijusios su pareiškėju, 2019 m. patvirtintas finansines ataskaitas, kadangi kitaip Agentūra neturi galimybės įsitikinti, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 18 punkto reikalavimus.
106.17. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikė atsakymą, kad nesutinka su Agentūros vertinimu ir nurodytais teiginiais dėl įmonių susietumo; taip pat pateikė pareiškėjos vienintelio akcininko A. M. B. kartu su sutuoktine J. B. 2020 m. kovo 9 d. sudarytą įmonės UAB „Aukso žiedas“ akcijų dovanojimo sutartį, kuria (analogiškai kaip anksčiau teiktomis kitomis dovanojimo sutartimis) visos turėtos šios įmonės akcijos dovanojamos sūnui T. B.; be to, pateikė patikslintą SVV deklaraciją, kurioje pareiškėja nurodoma kaip savarankiška įmonė.
106.18. Agentūra 2020 m. spalio 14 d. baigė pakartotinį Paraiškos vertinimą ir 2020 m. spalio 23 d. išsiuntė pareiškėjai raštą Nr. 2020-R4-3777 „Pranešimas apie pakartotinį paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) atmetimą“.
106.19. Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros 2020 m. spalio 23 d. sprendimu pakartotinai atmesti pareiškėjos paraišką, kreipėsi su skundu į VAAT, kuris 2021 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
106.20. Pareiškėja, nesutikdama su VAAT 2021 m. kovo 10 d. sprendimu, jį apeliaciniu skundu apskundė LVAT, kuris 2022 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino, panaikino VAAT 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2020 m. spalio 23 d. sprendimą pakartotinai atmesti pareiškėjos Paraišką ir įpareigoti atsakovę iš naujo vertinti Paraišką. LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-174-575/2022 konstatavo:
106.21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Agentūra, atlikusi Paraiškos vertinimą, nustatė, kad A. M. B., vykdydamas paskolų teikimo veiklą ir elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos bei pardavimo veiklą pagal 2013 m. liepos 24 d. elektros energijos supirkimo iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo sutartį, vertėsi ekonomine veikla. Nustačius, kad A. M. B. kaip fizinis asmuo vykdo ūkinę komercinę (ekonominę) veiklą, buvo įvertinta įmonių grupės, su kuriomis yra susijęs A. M. B., veiklos rezultatai (46 punktas).
106.21.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su Agentūros padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo vienintelio akcininko A. M. B. vykdomos ūkinės komercinės (ekonominės) veiklos. Apeliantas UAB „Precizika Metrology“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palaikė atsakovo poziciją, kad A. M. B. vykdoma paskolų teikimo veikla ir elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos bei pardavimo veikla atitinka visus ekonominės veiklos požymius – už atlygį atitinkamai rinkai teikiamos paslaugos (prekės) (47 punktas).
106.21.2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, su apeliacinio skundo argumentais sutinka. Iš apelianto argumentų seka, kad ant namo stogo įrengta 4,9 kW saulės elektrinė yra skirta to namo elektros poreikiams. Šie apelianto argumentai nepaneigti. Byloje nėra duomenų, kad ant namo stogo įrengta akivaizdžiai nedidelio galingumo 4,9 kW saulės elektrinė nebūtų skirta įprastiems vieno namo poreikiams. Teismo nuomone, atsitiktinis perteklinės energijos pardavimas, kai saulės elektrinės pagrindinis tikslas nebuvo tiekti elektros energiją rinkai, nėra ūkinė komercinė (ekonominė) veikla (48 punktas).
106.21.3. Dėl tariamos paskolų teikimo veiklos teismas pažymi, kad ginčo paraiška yra paduota 2020 m. vasario 11 d. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad darant išvadą apie A. M. B. vykdomą paskolų teikimo veiklą buvo vadovaujamasi 2018 m. metinės pajamų deklaracijos duomenimis, t. y. neaktualiems ginčo teisiniams santykiams susiklosčiusiems 2020 m. Be to, pajamų deklaracijos duomenys neinformatyvūs ir nepatvirtinantys atsakovo teiginių apie vykdomą paskolų teikimo ekonominę veiklą. Apeliantas teigia, kad A. M. B. gavo įprastas palūkanas už banke laikomus indėlius. Kitų įrodymų paneigiančių šiuos paaiškinimus teismui nepateikta. Teismo nuomone, grynųjų pinigų laikymas banko sąskaitoje ir palūkanų gavimas nėra paskolų teikimo ekonominė veikla (49 punktas).
106.21.4. Agentūra akcentuoja, kad A. M. B. buvo įtrauktas į 2020 m. kovo 6 d. patikslintą SVV deklaraciją, kaip privačiai ekonominę veiklą vykdantis asmuo. Bet kaip matyti iš tolimesnio susirašinėjimo, taisydamas paraiškos trūkumus, pareiškėjas teigė, kad A. M. B. nevykdo ūkinės-komercinės veiklos. Todėl vien tik deklaratyvus, vėliau paneigtas ir objektyviais duomenimis nepatvirtintas Paraiškos įrašas apie privačią ekonominę veiklą neįrodo, kad A. M. B. kaip fizinis asmuo vykdo ūkinę komercinę (ekonominę) veiklą. Apibendrindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad egzistuoja esminiai faktai, kuriais grindžiamas ginčijamas Sprendimas (50 punktas).
106.21.5. Apeliantas UAB ,,Precizika Metrology“ prašo įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti minėtą pareiškėjo Paraišką ir skirti prašomą paramos sumą. Prašymas, kad teismas skirtų prašomą paramos sumą, nėra tenkinamas, nes teismas viešojo administravimo funkcijų nevykdo, be to nėra nustatyti objektyvūs faktai reikalingi ginčo klausimui išspręsti (54 punktas).
107. Agentūra, vykdydama LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimą iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos Paraišką ir 2022 m. liepos 27 d. priėmė sprendimą atmesti pareiškėjos Paraišką, kaip neatitinkančią Aprašo 18 punkto ir Aprašo 1 priedo 4.5.2 papunktyje nurodyto bendrojo reikalavimo projektams.
108. Prieš priimdama Sprendimą, Agentūra 2022 m. gegužės 3 d. raštu Nr. R4-1196 „Dėl duomenų apie A. M. B. saulės jėgainę“ kreipėsi į UAB „BALTPOOL“, vykdančią viešuosius interesus atitinkančią paslaugų elektros energetikos sektoriuje (VIAP) lėšų administravimo funkciją.
109. UAB „BALTPOOL“ 2022 m. gegužės 13 d. raštu Nr. SD-220094 „Dėl informacijos pateikimo“ paaiškino, kad atsižvelgiant į elektros skirstomojo tinklo operatoriaus pateiktus duomenis, bei įvertinus A. M. B. saulės jėgainės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), įrengtąją galią (0,0049 MW), laikotarpiu 2013-2020 m. iš A. M. B. vienareikšmiškai buvo supirkta daugiau kaip 50 procentų Saulės elektrinėje per kalendorius metus pagamintos elektros energijos taikant 0,200 Eur/kWh fiksuotą tarifą; operatoriaus nuomone, nėra pagrindo vertinti, kad A. M. B. už fiksuotą tarifą parduodamas saulės jėgainėje pagamintą elektros energiją elektros skirstomojo tinklo operatoriui, veikia kaip vartotojas, prekiaujantis pertekline energija ir (ar) kaip gaminantis vartotojas.
110. Agentūra 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. R4-1058 „Dėl duomenų pateikimo“ kreipėsi į VMI.
111. VMI 2022 m. gegužės 16 d. raštu Nr. R-2140 „Dėl informacijos pateikimo“ paaiškino, kad VMI 2022-05-12 duomenimis, pagal Metines gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijų formų GPM312 duomenis bei apie juridinių asmenų fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas deklaracijų formų FR0711 duomenis A. M. B. 2019 m. palkanas išmokėjo UAB „Litbriko“, UAB „Granulita“, UAB „Justeko“, UAB „Preciziks Metrology“ ir UAB „Precizika Metal“; 2020 m. ir 2021 m. palūkanas A. M. B. išmokėjo UAB „Litbriko“, UAB „Justeko“ ir UAB „Granulita“.
112. Agentūra 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. R4-1059 „Dėl fizinio asmens priskyrimo įmonei/verslininkui dėl vykdomųjų veiklų“ kreipėsi į KT.
113. KT 2022 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (9.10Mr-35) 6V-533 „Dėl fizinio asmens priskyrimo įmonei dėl vykdomų veiklų“ paaiškino, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ūkine veikla laikoma bet kokia veikla, kurios metu konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ir paslaugos, o ūkio subjektu laikomas bet kokio juridinio statuso ir bet kokiu būdu finansuojamas subjektas, vykdantis ūkinę veiklą, nepriklausomai nuo to, ar jis siekia pelno; taip pat cituoja Reglamento I priedo 1 straipsnį, kas laikoma įmone. KT nuomone, fizinis asmuo, turintis saulės jėgainę bei sudaręs sutartį dėl elektros tiekimo į elektros tinklus bei gaunantis VIAP išmokas pagal patvirtintą valstybės pagalbos schemą, kaip gamintojas, laikytinas ūkio subjektu (įmone). KT paaiškino, kad fizinis asmuo, kuris turi saulės jėgainę ir yra sudaręs sutartį dėl elektros tiekimo į elektros tinklus ir gaunantis VIAP išmokas pagal patvirtintą valstybės pagalbos schemą, kaip gamintojas, vertinant ryšius tarp įmonių, nustatant SVV statusą pagal Reglamente nustatytus kriterijus yra laikytinas įmone. Pažymėjo, kad ūkio subjekto vertinimas pagal SVVĮ nuostatas nepriklauso KT kompetencijai.
114. Pareiškėja Agentūros 2022 m. liepos 27 d. sprendimą apskundė LAGK, kuri 2022 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-(AG-491/05-2022), kuriuo pareiškėjos skundą dėl Agentūros Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai vertinti pareiškėjos Paraišką atmetė.
115. Pareiškėja skunde teismui paaiškino, kad Agentūra Sprendime nepaisė LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, kad A. M. B. vykdomas energijos pardavimas nėra ūkinė komercinė (ekonominė) veikla, o palūkanų gavimas nėra paskolų teikimo ekonominė veikla, kad A. M. B. kaip fizinis asmuo nevykdė ūkinės komercinės (ekonominės) veiklos, jog dėl energijos pardavimo ir palūkanų gavimo – vienintelis pareiškėjos akcininkas A. M. B. nėra verslininkas (įmonė), prejudicinės galios; paaiškino, kad galiojant LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimui, kuriuo konstatuotas faktas, jog vienintelis pareiškėjos akcininkas A. M. B. dėl energijos pardavimo ir palūkanų gavimo nėra verslininkas (įmonė), šiuo pagrindu, nepanaikinus (neatnaujinus proceso) LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimo, Paraiška pakartotinai Sprendimu negalėjo būti atmesta, kad naujų įrodymų surinkimas toms pačioms aplinkybėms pagrįsti negali būti pagrindas pakartotinai atmesti Paraišką.
116. Teismas atkreipia dėmesį ir į LVAT 50 ir 54 punktų nuostatas, kuriose LVAT konstatavo, kad Agentūra neįrodė, jog egzistuoja esminiai faktai, kuriais buvo grindžiamas byloje ginčytas Agentūros sprendimas, o dėl pareiškėjos prašymo, kad LVAT įpareigotų Agentūrą iš naujo įvertinti Paraišką ir skirti prašomą paramos sumą, LVAT konstatavo, kad prašymas, jog teismas skirtų prašomą paramos sumą, nėra tenkinama, nes teismas viešojo administravimo funkcijų nevykdo ir kad nėra nustatyti objektyvūs faktai, reikalingi ginčo klausimui spręsti. Agentūra LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimu įpareigota iš naujo vertinti pareiškėjos Paraišką.
117. Teismo vertinimu LVAT sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Agentūros priimtas sprendimas ir Agentūra įpareigota iš naujo vertinti pareiškėjos Paraišką, nereiškia, jog Agentūra buvo įpareigota priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju Agentūra gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), jeigu nustato objektyvius sprendimo priėmimui faktus ir jų buvimą pagrindžia surinktais įrodymais.
118. Teismas, vertindamas išdėstytą, sutinka su LAGK sprendime padaryta išvada, kad Agentūra, vykdydama LVAT sprendimą ir pakartotinai vertindama Paraišką, privalėjo vadovautis LVAT vertinimu, jog A. M. B. ekonominės veiklos nevykdo (nesurinkus papildomų įrodymų) arba surinkti papildomus įrodymus, kurie paneigtų pareiškėjos argumentus dėl grynųjų pinigų laikymo banko sąskaitoje ir palūkanų gavimo už juos ir ant namo stogo įrengtos 4,9 kW saulės elektrinės, kurios pagrindinis tikslas nebuvo tiekti elektros energiją rinkai, bei papildomai pagrįsti, jog A. M. B. vykdo ekonominę veiklą.
119. Teismo vertinimu, Agentūra, LVAT sprendimu įpareigota iš naujo vertinti Paraišką, turėjo teisę rinkti papildomus įrodymus, duomenis, kad būtų nustatyti objektyvūs faktai, reikalingi sprendimui dėl Paraiškos priimti.
120. Pareiškėja teigia, kad LVAT 2022 m. sausio 26 d. nustatė faktines aplinkybes, jog A. M. B. vykdomas energijos pardavimas nėra ūkinė komercinė (ekonominė) veikla, o palūkanų gavimas nėra paskolų teikimo ekonominė veikla, todėl A. M. B. kaip fizinis asmuo nevykdė ūkinės komercinės (ekonominės) veiklos, jog dėl energijos pardavimo ir palūkanų gavimo – vienintelis pareiškėjos akcininkas A. M. B. nėra verslininkas (įmonė
121. Atsižvelgiant į LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimą, matyti, kad LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendime ne apibendrintai konstatavo, jog apskritai A. M. B. vykdomas energijos pardavimas nėra ūkinė komercinė (ekonominė) veikla, o palūkanų gavimas nėra paskolų teikimo ekonominė veikla, LVAT 2022 m. sprendime 26 d. konstatavo, kad: 1) ant namo stogo įrengta nedidelio galingumo 4,9 kW saulės elektrinė yra skirta įprastiems to namo elektros poreikiams, o atsitiktinis perteklinės energijos pardavimas, kai saulės elektrinės pagrindinis tikslas nebuvo tiekti elektros energiją rinkai, nėra ūkinė komercinė (ekonominė) veikla; 2) grynųjų pinigų laikymas banko sąskaitoje ir palūkanų gavimas už tai nėra paskolų teikimo ekonominė veikla.
122. Kaip minėta, priimdama Sprendimą, Agentūra dėl informacijos, reikalingos objektyviems faktams nustatyti, kreipėsi į UAB „BALTPOOL“, vykdančią viešuosius interesus atitinkančią paslaugų elektros energetikos sektoriuje (VIAP) lėšų administravimo funkciją, VMI ir KT.
123. Dėl A. M. B. vykdomo elektros energijos pardavimo, kaip minėta, UAB „BALTPOOL“ paaiškino, kad atsižvelgiant į elektros skirstomojo tinklo operatoriaus pateiktus duomenis, bei įvertinus A. M. B. saulės jėgainės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), įrengtąją galią (0,0049 MW), 2013-2020 m. laikotarpiu iš A. M. B. vienareikšmiškai buvo supirkta daugiau kaip 50 procentų saulės jėgainėje per kalendorius metus pagamintos elektros energijos taikant 0,200 Eur/kWh fiksuotą tarifą; operatoriaus nuomone, nėra pagrindo vertinti, kad A. M. B. už fiksuotą tarifą parduodamas saulės jėgainėje pagamintą elektros energiją elektros skirstomojo tinklo operatoriui, veikia kaip vartotojas, prekiaujantis pertekline energija ir (ar) kaip gaminantis vartotojas. KT pateikė poziciją, kad fizinis asmuo, turintis saulės jėgainę bei sudaręs sutartį dėl elektros tiekimo į elektros tinklus bei gaunantis VIAP išmokas pagal patvirtintą valstybės pagalbos schemą, kaip gamintojas, laikytinas ūkio subjektu (įmone), kad fizinis asmuo, kuris turi saulės jėgainę ir yra sudaręs sutartį dėl elektros tiekimo į elektros tinklus ir gaunantis VIAP išmokas pagal patvirtintą valstybės pagalbos schemą, kaip gamintojas, vertinant ryšius tarp įmonių, nustatant SVV statusą pagal Reglamente nustatytus kriterijus yra laikytinas įmone.
124. Dėl A. M. B. gaunamų palūkanų, kaip minėta, VMI 2022 m. gegužės 16 d. raštu paaiškino, kad VMI 2022-05-12 duomenimis, pagal Metines gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijų formų GPM312 duomenis bei apie juridinių asmenų fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas deklaracijų formų FR0711 duomenis A. M. B. 2019 m. palūkanas išmokėjo UAB „Litbriko“, UAB „Granulita“, UAB „Justeko“, UAB „Preciziks Metrology“ ir UAB „Precizika Metal“; 2020 m. ir 2021 m. palūkanas A. M. B. išmokėjo UAB „Litbriko“, UAB „Justeko“ ir UAB „Granulita“.
125. Pažymėtina, kad pareiškėja UAB „BALTPOOL“, VMI, KT pateiktų duomenų, informacijos neginčija.
126. Reglamento 1 priedo 1 straipsnyje nustatyta, kad įmonė yra bet kuris ekonominę veiklą vykdantis subjektas, kad ir koks jo teisinis statusas; visų pirma įmone laikomi savisamdžiai asmenys ir šeimos įmonės, vykdančios amatų ar kitokią veiklą, ir reguliarią ekonominę veiklą vykdančios ūkinės bendrijos arba asociacijos.
127. Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (SVVĮ) nustatyta:
127.1. Ekonominė veikla – savo rizika plėtojama reguliari asmens veikla, kuri apima prekių pirkimą ar pardavimą, prekių gamybą, darbų atlikimą ar paslaugų teikimą kitiems asmenims ir kurią vykdant siekiama gauti pajamų (2 straipsnio 3 dalis);
127.2. Verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla (2 straipsnio 21 dalis).
127.3. Verslininkas laikomas smulkiojo ar vidutinio verslo subjektu, jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas jam dirbančių darbuotojų skaičius yra mažesnis kaip 250 darbuotojų, o finansiniai duomenys tenkina bent vieną iš šių sąlygų:1) metinės pajamos neviršija 50 mln. eurų; 2) balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 mln. Eurų (4 straipsnio 1 dalis). Verslininkui, neturinčiam įmonių akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba turinčiam jų mažiau negu 25 procentus, darbuotojų skaičius apskaičiuojamas prie vieneto (verslininkas) pridedant verslininko samdomų darbuotojų skaičių, balanse nurodyto turto vertė lygi nuliui, o metinės pajamos – šio verslininko metinėms pajamoms, nurodytoms finansiniuose dokumentuose (4 straipsnio 2 dalis). Verslininkui, turinčiam 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų: 1) darbuotojų skaičius apskaičiuojamas prie vieneto (verslininkas) pridedant verslininko samdomų darbuotojų skaičių ir visų įmonių, kuriose verslininkas turi 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų, darbuotojų skaičių; 2) metinės pajamos apskaičiuojamos prie verslininko metinių pajamų pridedant visų įmonių, kuriose verslininkas turi 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų, metines pajamas; 3) balanse nurodyto turto vertė apskaičiuojama susumuojant visų įmonių, kuriose verslininkas turi 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų, balansuose nurodyto turto vertę (4 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti finansiniai duomenys apskaičiuojami šio įstatymo 3 straipsnio 13–18 dalyse nustatyta tvarka, o šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas darbuotojų skaičius apskaičiuojamas šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka (4 straipsnio 4 dalis). Verslininkas statusą gali deklaruoti nuo verslo liudijimo įsigijimo dienos arba nuo individualios veiklos įregistravimo mokesčių administratoriuje dienos, arba nuo ūkininko ūkio įregistravimo dienos (4 straipsnio 5 dalis). Pagal SVVĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą darbuotojų skaičių ir finansinius duomenis verslininkas prilyginamas labai mažai, mažai arba vidutinei įmonei (4 straipsnio 6 dalis).
128. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (EEĮ) nustatyta, kad elektros energijos gamintojas – asmuo, gaminantis elektros energiją ir turintis leidimą arba teisę vykdyti šią veiklą be leidimo (2 straipsnio 35 dalis).
129. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad: 1) A. M. B. gavo palūkanas ne tik už banke laikomus indėlius, o teikė paskolas juridiniams asmenims, gavo palūkanas už minėtiems juridiniams asmenims suteiktas paskolas ir paskolų teikimo veikla nebuvo įvykdyta kaip vienkartinis veiksmas; 2) ant namo stogo įrengta 4,9 kW galingumo saulės elektrinė buvo skirta ne tik įprastiems namo elektros poreikiams ir perteklinės energijos pardavimas nebuvo atsitiktinis. Teismo vertinimu, Agentūros Sprendime pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjos vienintelio akcininko A. M. B. vykdoma paskolų teikimo veikla vertintina kaip ekonominė veikla, o A. M. B. už fiksuotą tarifą parduodamas saulės jėgainėje pagamintos elektros energijos elektros skirstomojo tinklo operatoriui vertintinas kaip elektros energijos gamintojas, kad pareiškėjos vienintelis akcininkas A. M. B. vertintinas kaip fizinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę (ekonominę) veiklą.
130. Pareiškėjos vienintelis akcininkas A. M. B. yra fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla, yra laikomas verslininku ir yra prilyginamas įmonei.
131. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjos skundo argumentai, kad Agentūra Sprendime nepaisė LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, kad A. M. B. vykdomas energijos pardavimas nėra ūkinė komercinė (ekonominė) veikla, o palūkanų gavimas nėra paskolų teikimo ekonominė veikla, kad A. M. B. kaip fizinis asmuo nevykdė ūkinės komercinės (ekonominės) veiklos, jog dėl energijos pardavimo ir palūkanų gavimo – vienintelis pareiškėjos akcininkas A. M. B. nėra verslininkas (įmonė), prejudicinės galios; kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjos argumentai, kad galiojant LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimui, kuriuo konstatuotas faktas, jog vienintelis pareiškėjos akcininkas A. M. B. dėl energijos pardavimo ir palūkanų gavimo nėra verslininkas (įmonė), šiuo pagrindu, nepanaikinus (neatnaujinus proceso) LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimo, Paraiška pakartotinai Sprendimu negalėjo būti atmesta, kad naujų įrodymų surinkimas toms pačioms aplinkybėms pagrįsti negali būti pagrindas pakartotinai atmesti Paraišką.
132. Pareiškėja skunde nurodo, kad Sprendime Agentūra nepaneigė aplinkybės, jog pareiškėjos vienintelio akcininko A. M. B. su Įmonėmis nesieja joks ryšys, nes savo turėtas akcijas jis yra padovanojęs sūnui. Visų pirma, pareiškėjos ir Įmonių per pareiškėjos vienintelį akcininką A. M. B., kaip fizinį asmenį, nesieja jokie Reglamento 1 priedo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyti ryšiai, jau Paraiškos pateikimo Agentūrai metu nei pareiškėjai, nei pareiškėjos vieninteliam akcininkui A. M. B., kaip fiziniam asmeniui, nepriklausė ir iki šiol nepriklauso nė vienos Įmonių akcijos. Antra, visiškai nepagrįstas yra ir Agentūros teiginys, jog aplinkybė, kad Akcijų dovanojimo sandoriais pareiškėjos vienintelis akcininkas A. M. B. perleisdamas visas jam Įmonių priklausančias akcijas savo sūnui T. B. neva siekė dirbtinai apeiti Aprašo 18 punkte įtvirtintus reikalavimus. A. M. B. su sutuoktine valdytą verslą perleidus (padovanojus Įmonių akcijas) sūnui, visos nuosavybės teisės ir pareigos kaip Įmonių akcininkui perėjo apdovanotajam, o nesant jokio įstatyminio pagrindo pripažinti Akcijų perleidimo sandorius niekiniais sandoriais, taip pat ginčo teisme dėl šių sandorių galiojimo, Agentūra neturėjo teisės laikyti šių sandorių niekiniais, nesukuriančiais teisinių pasekmių jos šalims. Agentūros teiginys laikyti dovanojimo sandorius formaliais, nenutraukiančių A. M. B. ryšių su ūkio subjektais (Įmonėmis) pažeidė aukščiau asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. A. M. B. nei pats asmeniškai, nei kartu su sutuoktine nedalyvauja Įmonių valdyme, dėl ko būtų pagrindas konstatuoti šių asmenų ryšius su minėtais juridiniais asmenimis Reglamento taikymo kontekste. Atsakovė selektyviai išskiria tariamus Pareiškėjos ir Įmonių sąsajumo ryšius per Pareiškėjos akcininko A. M. B. santykį su sūnumi T. B.. Paraiškos pateikimo metu ir iki šiol jokio Pareiškėjo ir Įmonių sąsajumo ryšio per A. M. B. objektyviai nebuvo ir nėra. Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte taip pat nėra nurodyta, jog įmonės yra laikomos susijusiomis, jei buvęs įmonės akcininkas yra susiję artimais giminystės ryšiais su esamu įmonės akcininku. Taigi, giminystės ryšiai tarp esamo ir buvusio akcininko nėra ir negali būti pagrindas susieti įmones būtent SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytais atvejais (tai netiesiogiai yra numatyta Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkte, bet šiuo SVVĮ punktu nei Atsakovė nesivadovavo). SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte nesant tiesiogiai numatyto pagrindo - ryšių tarp įmonių pagrįsto giminystės ryšio tarp buvusio ir esamų įmonių akcininkų, Atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti Pareiškėjos ir Įmonių kaip susijusių įmonių. Trečia, 2014 m. birželio 17 d. Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka, taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau - Reglamentas), 1 priedo „Mažų ir vidutinių įmonių apibrėžtis“ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad susijusios įmonės - įmonės, kurios viena su kita susietos kuriais nors iš šių santykių: (a) viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą; (b) viena įmonė turi teisę skirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracinio, valdymo arba priežiūros organo narių; (c) viena įmonė turi teisę kitai įmonei daryti lemiamą įtaką, remdamasi su šia įmone sudaryta sutartimi arba vadovaudamasi steigimo sutarties ar įstatų nuostata; (d) viena įmonė, kuri yra kitos įmonės akcininkė arba narė, pagal susitarimą su kitais tos įmonės akcininkais ar nariais viena kontroliuoja tos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą. Tame pačiame Reglamento straipsnyje yra įtvirtinta, kad įmonės, tokiais santykiais (a - d punktai) susietos per fizinį asmenį ar bendrai veikiančių fizinių asmenų grupę, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis, jei jos savo veiklą arba dalį veiklos vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimosiose rinkose. Remiantis Reglamento nuostatomis, gretimąja rinka laikoma produkto ar paslaugos rinka, esanti gretimoje pradinėje ar galutinėje grandyje prie atitinkamos rinkos. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos, kaip ir aukščiau nurodytos Reglamento, nuostatos yra įtvirtintos SVVĮ 3 straipsnio 16 dalyje. SVVĮ 3 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad susijusių įmonių ir partnerinių įmonių ryšiai nustatomi pagal deklaravimo dieną galiojančius įmonių tarpusavio ryšius. Remiantis aukščiau nurodytomis tiek Reglamento, tiek SVVĮ nuostatomis, galima išskirti du būtinus požymius, pagal kuriuos turi būti įvertinta, ar įmonės per fizinį asmenį ar bendrai veikiančių fizinių asmenų grupę gali būti laikomos susijusiomis, t. y. (i) vertinimas, ar per konkretų fizinį asmenį ar fizinių asmenų grupę įmonės yra siejamos Reglamente ir Įstatyme numatytais ryšiais; (ii) vertinimas, ar įmonės veiklą vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimoje rinkoje (Reglamento 1 priedo 3 straipsnio 3 dalis, SVVĮ 3 straipsnio 16 dalis). Nenustačius bent vieno iš aukščiau nurodytų požymių, negalima konstatuoti, kad įmonės yra susijusios. Kadangi Agentūra sprendime nenurodė ir nenuginčijo anksčiau išsakytų pareiškėjos argumentų dėl to, jog pareiškėja ir Įmonės veikia skirtingose ir nesusijusiose rinkose, akivaizdu, jog Pareiškėjos ir Įmonių sąsajumas, jei būtų pripažintos negaliojančiomis vienintelio Pareiškėjos akcininko A. M. B. sudarytos dovanojimo sutartys, taip pat nebūtų įrodytas, dėl ko Skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas šiuo pagrindu.
133. Agentūra Sprendime konstatavo, kad įvertinus aplinkybių visumą – faktinis veiksmų derinimas prieš Paraiškos pateikimą, fizinius asmenis siejantys artimi giminystės ryšiai, faktinių aplinkybių, kurios rodytų, kad šie sandoriai atlikti siekiant ryšius tarp įmonių užbaigti/nutraukti, parduodant nesusijusiems fiziniams ir/ar juridiniams asmenims bei įvertinant ir parduodant įmonę, atsižvelgiant į jos veiklos rezultatus bei esamą rinkos vertę, nebuvimas –laiko A. M. B., jo sutuoktinę J. B. ir jų sūnų T. B. kartu veikiančiais asmenimis.
134. Agentūra Sprendime nustatė, kad nepaisant atliktų akcijų dovanojimo sandorių, įmonės, kurių akcijas iki dovanojimo sandorių valdė vienintelis pareiškėjo akcininkas, yra laikomos su pareiškėja susijusiomis įmonėmis – UAB „Precizikos lazerinės sistemos“, MG AB „Precizika“, UAB „Precizika_MET SC“, UAB „Sigtiga“, UAB „Solet“, UAB „Solet Technics“, UAB „Vitlita“, UAB „Vitlita diagnostika“, UAB „Imunolita“, UAB „Aukso žiedas“ ir partnerinė įmonė „Granulita“.
134.1. JAR duomenimis nuo 2020-01-23 A. M. B. turėtos akcijos UAB „Sigtiga“, MG AB „Precizika“, UAB „Solet“, UAB „Solet Technics“, UAB „Vitlita“, UAB Vitlita diagnostika, UAB „Imunolita“, UAB „Granulita“ įmonėse priklauso jo sūnui T. B..
134.2. JAR 2020-03-06 duomenimis, vienintelis pareiškėjo akcininkas A. M. B. turėjo 100 proc. UAB „Aukso žiedas" akcijų bei A. M. B. tiesiogiai (ne per kitus juridinius asmenis) valdytos 14 proc. UAB „Precizikos lazerinės sistemos" akcijų JAR duomenimis priklausė A. M. B..
134.3. Pagal 2020-09-10 JAR duomenis A. M. B. tiesiogiai (ne per kitus juridinius asmenis) valdytos 14 proc. UAB „Precizikos lazerinės sistemos" akcijų vis dar priklauso A. M. B..
134.4. Paraiškos pervertinimo metu Agentūra pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė raštą, kuriame buvo pateiktas Agentūros vertinimas dėl ūkio subjekto, kuriam priklauso pareiškėja, sudėties bei nurodoma, kad tos aplinkybės, kad paraiškos vertinimo metu pareiškėja, tikslindama SVV deklaraciją į ją įtraukė A. M. B. kaip fizinį asmenį, vykdantį ūkinę komercinę (ekonominę) veiklą, t. y., ūkio subjektą bei A. M. B. 100 proc. valdomą kitą įmonę UAB „Aukso žiedas", kuri veiklą vykdo kitoje nei pareiškėja rinkoje, rodo, jog pareiškėja pripažįsta ir sutinka su Agentūros vertinimu, kad pareiškėjos vienintelis akcininkas A. M. B. yra fizinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę (ekonominę) veiklą. Atsakant į šį Agentūros paklausimą, pareiškėja nepateikė argumentų, kodėl toks IA vertinimas nėra teisingas, tačiau pateikė patikslintą SVV deklaraciją, kurioje pareiškėja nurodoma, kaip savarankiška įmonė bei kartu su atsakymu pateikta 2020-03-09 UAB „Aukso žiedas" akcijų dovanojimo sutartis, kuria (analogiškai kaip anksčiau teiktomis kitomis dovanojimo sutartimis) A. M. B. kartu su sutuoktine J. B. neatlygintinai dovanoja bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas įmonės akcijas sūnui T. B.; dovanojamos bendrovės akcijos įvertinamos nominalia verte - 1.113.2020,70 Eur. Pažymėtina tai, kad pagal sutartyje pateiktą informaciją, sandoris įvykdytas 2020-03-09, paraiškos vertinimas baigtas (sprendimas dėl paraiškos atmetimo priimtas) 2020-05-18 d., tačiau per visą paraiškos vertinimo terminą, pareiškėja šios informacijos apie įvykusius pasikeitimus Agentūrai nepateikė. Informacija, apie įvykdytą sandorį pateikta tik 2020-08-24.
134.5. Visų nurodytų 10 įmonių akcijų dovanojimo sandorių metu, visų įmonių akcijos tėvų yra neatlygintinai padovanotos sūnui, t. y. po atlikto sandorio įmonių akcijos priklauso artimais giminystės ryšiais su buvusiu akcininku siejamam fiziniam asmeniui (sūnui).
134.6. Vertinant atliktus sandorius bei kitą Agentūros turimą ir pareiškėjos pateiktą informaciją, nėra matomos aplinkybės, kurios rodytų, kad šie sandoriai atlikti siekiant ryšius tarp įmonių užbaigti/nutraukti, parduodant nesusijusiems fiziniams ir/ar juridiniams asmenims bei įvertinant ir parduodant įmonę, atsižvelgiant į jos veiklos rezultatus bei esamą rinkos vertę.
134.7. Šie sandoriai (iš viso 10 įmonių akcijų dovanojimo sutartys, kurių 9 pasirašytos tą pačią dieną) atlikti prieš pat paraiškos pateikimą (dovanojimo sandoriai atlikti 2020-01-23, Paraiška pateikta 2020-02-11) ir turi tiesioginės įtakos pareiškėjos atitikimui Aprašo 18 punkto reikalavimui.
134.8. Agentūra vertina, kad šiais sandoriais sudaromos sąlygos, siekiant atitikti Aprašo reikalavimus, o A. M. B., jo sutuoktinė J. B. ir sūnus T. B., artimi giminaičiai, prieš Paraiškos pateikimą derino savo veiksmus ir todėl yra laikomi veikiančiais kartu.
134.9. Agentūra laiko, kad šiais dovanojimo sandoriais nepasikeitė faktiniai per A. M. B. kaip ūkio subjektą su kitomis įmonėmis susiformuojantys SVV įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje nurodyti ryšiai, kurie taip pat buvo nustatyti paraiškos, pateiktos pagal priemonę Nr. 03.2.1-LVPA-K-801 „Naujos galimybės LT", vertinimo metu.
134.10. Fizinių asmenų veikimą kartu taip pat rodo ir tai, kad T. B. MG AB „Precizika“ generaliniu direktoriumi buvo paskirtas A. M. B. kaip įmonės akcininko ir valdybos pirmininko siūlymu bei sprendimu (MG AB „Precizika 2011 m. rugsėjo 27 d. valdybos posėdžio protokolas).
134.11. Pažymėjo, kad paraiškos vertinimo metu, net ir paprašius, Agentūrai nebuvo pateikta jokių argumentų ir/arba įrodymų, kodėl įmonės po akcijų dovanojimo sandorio turėtų būti vertinamos kaip nesusijusios, kad akcijų perleidimas atliktas ne siekiant dirbtinai apeiti Aprašo reikalavimus, bet dėl šių sandorių perleistos įmonės tapo savarankiškos nuo įmonių grupės, kuriai priklausė.
134.12. Paraiškos pervertinimo metu iš JAR duomenų buvo matyti, kad vienintelis pareiškėjo akcininkas A. M. B., nors ir nebūdamas įmonių akcininku, vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja tų įmonių veikloje/valdyme: pvz., yra įmonių UAB „Sigtiga“, UAB „Vitlita“ vadovas; yra įmonių MG AB „Precizika“, UAB „Solet Technics“, UAB „Imunolita“, UAB „Sigtiga“ valdybos narys ir/arba valdybos pirmininkas.
134.13. Iš finansinių atskaitomybių dokumentų matyti, kad tarp įmonių yra glaudūs finansiniai ir ekonominiai ryšiai, pvz., iš JAR pateiktos MG AB „Precizika” 2018 m. patvirtintos finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte pateiktos informacijos, matoma, kad tarp MG AB „Precizika“, pareiškėjo įmonės, UAB „Solet Technics“, UAB Precizikos lazerinės sistemos” 2017 m. ir 2018 m. buvo vykdomi pirkimo ir pardavimo sandoriai.
134.14. Pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014 m. vasario 27 d. byloje Nr. C-110/13 HaTeFo „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Įmonių teisė - Rekomendacija 2003/361/EB - Labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžtis - Įmonių rūšys, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant darbuotojų skaičių ir finansines sumas - Susijusios įmonės - „Kartu veikiančių fizinių asmenų grupės“ sąvoka“ Ekonominė veikla suprantama kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, pateikė išaiškinimą dėl kartu veikiančių asmenų sąvokos taikymo: „Fiziniai asmenys, kurie derina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos, laikomi veikiančiais kartu, kaip tai suprantama pagal šio priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą. Šios sąlygos įgyvendinimas priklauso nuo bylos aplinkybių ir nebūtinai turi būti siejamas su sutartinių santykių tarp tų asmenų buvimu ar netgi su pripažinimu, kad jie ketino išvengti labai mažų, mažųjų ar vidutinių įmonių apibrėžties taikymo, kaip tai suprantama pagal šią rekomendaciją.“ Taip pat pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šioje byloje taip pat pasisakė, kad fiziniams asmenims, kuriuos sieja giminystės ryšiai, pakanka turėti galimybę derinti savo veiksmus, siekiant daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos.
134.15. Europos Komisijos vertinimu, artimas giminystės ryšys yra laikomas pakankamu, jog būtų daroma išvada, kad fiziniai asmenys veikia kartu (2006/904/EB: 2006 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos Nr. C 8/2005 (ex N451/2004), kurią Vokietija planuoja suteikti Nordbrandenburger UmesterungsWerke bendrovei (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 2088)).
134.16. Europos Sąjungos teismų praktika rodo, kad labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (toliau - MVĮ) apibrėžtis negali būti apeinama formaliu pagrindu, o įmonių nepriklausomumo kriterijaus tikslas yra užtikrinti, jog MVĮ skirtos priemonės būtų tikrai taikomos įmonėms, kurių dydis joms yra trukdis, o ne toms, kurios priklauso didelei grupei, todėl turi galimybę gauti lėšų ir paramą, bendruoju atveju neprieinamą tokio paties dydžio, bet didelei grupei nepriklausantiems konkurentams. Todėl siekiant užtikrinti, kad MVĮ apibrėžtis būtų taikoma tik įmonėms, kurios iš tikrųjų yra priskiriamos MVĮ, reikia išnagrinėti MVĮ, sudarančių ekonominę grupę, kurios galia viršija tokios įmonės galią, struktūrą ir užtikrinti, kad MVĮ apibrėžtis nebūtų apeita tik dėl formalių pagrindų (šiuo klausimu žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje C-91/01, Italijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją, 50 punktą8; 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo HaTeFo byloje C-110/13, EU:C:2014:114, 33 punktą ir Europos Sąjungos Pirmosios instancijos teismo 2004 m. spalio 14 d. sprendimą byloje T-137/02, Pollmeier Malchow GmbH & Co. KG / Komisija, EU:T:2004:304, 61 punktą).
135. SVVĮ nustatyta:
135.1. Susijusios įmonės – įmonės, atitinkančios SVVĮ nustatytus kriterijus (2 straipsnio 18 dalis);
135.2. Įmonės, kurios atitinka bent vieną toliau nurodytų kriterijų, yra laikomos susijusiomis: 1) įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių: a) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje; b) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių; c) įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų; d) įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų; 2) kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, jeigu šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose; 3) kai tarp įmonių yra susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių per vieną ar kelias įmones arba per šio straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodytus investuotojus (3 straipsnio 16 dalis).
136. Kaip matyti iš Agentūros Sprendimo, Agentūra vertino, kad pareiškėjos vienintelis akcininkas A. M. B. kaip fizinis asmuo vykdo ekonominę (ūkinę komercinę) veiklą, yra verslininkas, todėl per jį su pareiškėja susiformuoja SVVĮ nurodyti susijusių ir partnerinių įmonių ryšiai su Įmonėmis (šioje byloje aptariamų 10 įmonių) kaip per ūkio subjektą (įmonę), o ne kaip per fizinį asmenį, todėl nevertintinas įmonių veiklos vykdymo toje pačioje ar gretutinėje rinkoje aspektas; šiuo atveju taikytinas SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punktas, o ne 3 straipsnio 16 dalies 2 punktas.
137. Kaip aptarta anksčiau, iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos vienintelis akcininkas A. M. B. yra fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla, yra laikytinas verslininku ir yra prilygintinas įmonei. Atsižvelgiant į tai, Agentūra pagrįstai taikė SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto, o ne 2 punkto nuostatas.
138. Pareiškėja teigia, kad Agentūra neturėjo teisės laikyti akcijų dovanojimo sandorių niekiniais, nesukuriančiais teisinių pasekmių.
139. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų tokią pareiškėjos poziciją. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino ir Agentūros atstovas, Agentūra sutinka, kad akcijų dovanojimo sutartys nėra pripažintos niekinėmis, tariamais ar apsimestiniais sandoriais.
140. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad Agentūra ginčija akcijų dovanojimo sutarčių teisėtumą. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu yra tai, ar vertinant pareiškėjos ir Įmonių sąsajumą per pareiškėjos vienintelį akcininką A. M. B. (kaip įmonę), šiuo atveju galėjo (turėjo) būti vertinamas tik akcijų dovanojimo sutarčių sudarymo faktas, t. y. tik tai, ar pareiškėjos vieninteliam akcininkui A. M. B. nuosavybės teise priklauso Įmonių akcijos, ar jau nebepriklauso, nes yra perleistos kitam asmeniui, ar galėjo (turėjo) būti vertinamos ir kitos aplinkybės. Teismo vertinimu, nepagrįsta laikytina pozicija, kad Agentūra, spręsdama pareiškėjos ir Įmonių sąsajumo klausimą, galėjo ir (arba) turėjo remtis tik akcijų dovanojimo sutarčių sudarymo faktu ir negalėjo (neturėjo) vertinti jokių kitų sprendimui dėl pareiškėjos sąsajumo su Įmonėmis reikšmingų faktų, aplinkybių (įskaitant fizinių asmenų, sudariusių akcijų dovanojimo sutartis giminystės ryšiai, kt.). Teismo nuomone, įmonių sąsajumo vertinimas neturėtų būti tik formalus, turi būti vertinama visų sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių visuma.
141. Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pvz., 2014 m. vasario 27 d. sprendime byloje Nr. C-110/13, nurodė, kad fiziniai asmenys, kurie derina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimas ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos, laikomi veikiančiais kartu; šios sąlygos įgyvendinimas priklauso nuo bylos aplinkybių ir nebūtinai turi būti siejamas su sutartinių santykių tarp tų asmenų buvimu ar netgi pripažinimu, kad jie ketino išvengti labai mažų, mažųjų ar vidutinių įmonių apibrėžties taikymo, kaip tai suprantama pagal šią rekomendaciją. Teismas šioje byloje taip pat konstatavo, kad fiziniams asmenims, kuriuos sieja giminystės ryšiai, pakanka turėti galimybę derinti savo veiksmus, siekiant daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, kad šios įmonės negalėtų būti laikomomis ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos. Taip pat Europos Sąjungos teismų formuojama praktika rodo, kad labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės apibrėžtis negali būti apeinama formaliu pagrindu (žr., pvz., minėtą Teisingumo Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą, jo 33 punktą).
142. Teismo vertinimu, vertinant, ar per pareiškėjos vienintelį akcininką A. M. B., vykdantį ekonominę veiklą (įmonę), tarp pareiškėjos ir Įmonių susiformuoja SVVĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a–d papunkčiuose nurodyti ryšiai, nėra pagrindo teigti, kad turi būti atsižvelgiama tik į tą faktą, kad yra akcijų sudarytos dovanojimo sutartys, kuriomis iki Paraiškos pateikimo buvo perleistos įmonių akcijos, o kiti faktai, aplinkybės neturi ir (arba) negali būti vertinamos.
143. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Agentūros Sprendime nurodytų faktų, aplinkybių visumą ir vertinant jas visas kartu, o ne atsietai viena nuo kitos, Agentūra padarė pagrįstą išvadą, kad A. M. B., jo sutuoktinė J. B. ir sūnus T. B. laikomi kartu veikiančiais asmenimis. Šiuo atveju akcijų dovanojimo sutarčių sudarymo fakto vertinimas kaip vienintelio kriterijaus, aplinkybės, kuria Agentūra turėtų grįsti savo sprendimą dėl pareiškėjos ir Įmonių sąsajumo per pareiškėjos vienintelį akcininką A. M. B., nevertinant kitų Agentūros Sprendime nurodytų aplinkybių, būtų nepagrįstas, labai formalus. Teismo vertinimu, Agentūros Sprendime pateikti argumentai, kuriais remiantis padaryta išvada dėl pareiškėjos ir Įmonių sąsajumo, negali būti traktuojami kaip tokie, kuriais akcijų dovanojimo sutartys laikomos niekinėmis, nesukuriančiomis teisinių pasekmių jų šalims.
144. Kaip paaiškino Agentūros atstovė posėdyje, Agentūra nekvestionuoja dovanojimo sutarčių teisėtumo, o tiesiog, remdamasi Europos Komisijos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojama praktika, pasisakė, kad mato atliekamų veiksmų visumą ir tą atliekamų veiksmų visumą vertina įmonių sąsajumo kontekste, mato, kad asmenys yra kartu veikiantys.
145. Konstatuotina, kad Agentūra pagrįstai nustatė, jog, nepaisant sudarytų Įmonių akcijų dovanojimo sutarčių, šios Įmonės, t. y. UAB „Precizikos lazerinės sistemos“, UAB „Sigtiga“, UAB „Precizika-MET SC“, UAB „Solet“, MG AB „Precizika“, UAB „Solet Technics“, UAB „Aukso žiedas“, UAB „Imunolita“, UAB „Vitlita“, UAB „Vitlita diagnostika“, kurių akcijos iki dovanojimo sandorių sudarymo priklausė vieninteliam pareiškėjos akcininkui A. M. B., jo sutuoktinei, yra laikomos su pareiškėja susijusiomis įmonėms.
146. Teismo vertinimu, Agentūros Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų normomis, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą pareiškėjos nurodytais motyvais.
147. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
148. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti Agentūros Sprendimą, panaikinti LAGK sprendimą, įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos paraišką Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0004, skiriant prašomą paramos sumą, atmestini kaip nepagrįsti.
149. Pareiškėja prašo priteisti iš Agentūros pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjos skundo, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Precizika Metrology“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė