Civilinė byla Nr. e2S-3904-936/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16243-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.1; 2.1.1.3.5; 2.6.8.3.1; 3.1.10.1; 3.1.10.3; 3.1.10.7; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovo V. Š. ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pharmaservices“ dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo priėmimo klausimas.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą patikslintais reikalavimais prašydamas: 1) nutraukti 2023 m. rugpjūčio 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pharmaservices“ ir ieškovo V. Š., ir priteisti ieškovui iš atsakovės 5200 Eur, sumokėtus už automobilį Oper Corsa; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 1095,93 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti ieškovui 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, nustatęs, kad ieškovas kreipėsi į teismą, praleidęs Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą ir jo atnaujinti neprašė.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį paliko nepakeistą.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartimi konstatavo, kad VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas apskųsti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau - VVTAT) nutarimą buvo teismų taikytas pagrįstai, todėl teismai pagrįstai atsisakė priimti V. Š. ieškinį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad vienas vartotojo reikalavimas (dėl nuostolių atlyginimo) galimai nebuvo spręstas VVTAT, sprendė, kad žemesnių instancijų teismų nutartys yra naikintinos suteikiant galimybę ieškovui pateikti prašymą tiek dėl praleisto termino atnaujinimo, tiek dėl reikalavimo nutraukti sutartį, tiek dėl žalos atlyginimo.
5. Ieškovas V. Š. 2025 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo ir termino atnaujinimo. Prašymą dėl termino atnaujinimo motyvavo tuo, kad: 1) terminas praleistas dėl klaidingos jam, neturinčiam teisinio išsilavinimo, suteiktos informacijos apie VTAĮ 28 straipsnio 1 dalies termino reikšmę ir praleidimo pasekmes, kurią suteikė UAB „Autopretenzija“; VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis nevienareikšmė ir teismų praktikoje buvo išaiškinimų analogiškais atvejais dėl šiame straipsnyje nustatyto termino praleidimo pasekmių, t. y. kad neprarandama teisė kreiptis į teismą; VVTAT neinformavo ieškovo apie galimas termino praleidimo pasekmes; ieškovas sąžiningai suklydo; ieškovas nevilkino ieškinio pateikimo, t. y. parengė pakartotinę pretenziją, vėliau kreipėsi į advokatą, rinko papildomus įrodymus; atsisakymas atnaujinti praleistą terminą prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnyje nustatytiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintam civilinio proceso tikslui, kadangi tam, kad būtų galima įvertinti civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą reikalavimo dėl 1095,93 Eur žalos priteisimo kontekste, bet kuriuo atveju teismui reikėtų tirti tas pačias faktines aplinkybes, kurios patvirtina ir reikalavimų dėl sutarties nutraukimo bei 5200 Eur priteisimo pagrįstumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi netenkino ieškovo V. Š. prašymo atnaujinti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino pateikti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl reikalavimų, kuriuos išnagrinėjo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba; atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Pharmaservices“ Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išnagrinėtų reikalavimų dalyje, t. y. dalyje dėl sutarties nutraukimo ir 5200 Eur grąžinimo, likusioje dalyje ieškinį priėmė, t. y. dalyje dėl 1095,93 Eur žalos atlyginimo.
6.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2024 m. sausio 31 d. prašymu, teiktu VVTAT, nurodė savo el. pašto adresą: (duomenys neskelbtini). Šiuo el. pašto adresu ieškovas susirašinėjo su VVTAT, juo ir gavo minėtą VVTAT nutarimą. Viešai prieinamais ir SODROS duomenimis nustatyta, kad ieškovas vykdo veiklą advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendė, kad ieškovas, vykdydamas veiklą advokatų kontoroje, turėjo prieinamas galimybes bei sąlygas pasirūpinti atstovavimu bei gavęs VVTAT nutarimą 2024 m. kovo 6 d. kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą VTAĮ nustatytu 30 dienų terminu. Šiuo atveju, kai asmuo pats vykdo individualią veiklą advokatų kontoroje ir tik po 6 mėnesių sudaro atstovavimo sutartį su toje pačioje kontoroje veiklą vykdančiu advokatu bei teikia ieškinį teismui, negali būti vertinami kaip apdairūs ir sąžiningi bei pateisinami veiksmai.
6.2. VVTAT nutarimo, įteikto ieškovui 2024 m. kovo 6 d., rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodyta šio nutarimo teisinė galia. Pažymėta, kad nepakankamas įrodymų turėjimas negali pateisinti priežasčių nesikreipti į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės VTAĮ nustatyta tvarka, tam yra skirta bylos pasirengimo nagrinėjimui iš esmės stadija. Teismui 2024 m. rugsėjo 4 d. pateiktas ieškinys ir jo priedai patvirtina, kad jau 2024 m. balandžio mėn. ieškovas turėjo visus įrodymus, kuriuos ir pateikė teismui kartu su ieškiniu tik 2024 m. rugsėjo mėn. Todėl ieškovo delsimas, nesilaikant VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino, šiuo atveju nėra pateisinamas ir negali būti paaiškinamas subjektyvia teisės aktų interpretacija.
6.3. Ieškovo nurodytos aplinkybės nei dėl netinkamo įstatymo nuostatų interpretavimo, nei dėl suklaidinimo, nei dėl įrodymų rinkimo negali būti pripažįstamos išimtinėmis ir svarbiomis priežastimis (CPK 78 straipsnis 1 dalis). Terminas buvo praleistas ženkliai – nors VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis nustato 30 dienų terminą teikti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, ieškovas į teismą kreipėsi po 6 mėnesių.
6.4. Ieškovas VVTAT 2024 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 10G-811 gavo 2024 m. kovo 6 d. su kartu jame nurodyta šio nutarimo privaloma teisine galia, jo privalomumu, išaiškinant kreipimosi į teismą tvarką (per 30 dienų terminą su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą) ir nurodant, kad Tarnybos nutarimas įsigalios ir taps vykdomuoju dokumentu, jeigu nei viena iš ginčo šalių į teismą nustatytu terminu nesikreips. Ieškovo teiginiai, kad kažkokiu būdu VVTAT turėjo dar jį pakonsultuoti dėl termino praleidimo pasekmių, neatitinka nei teisinio reguliavimo, nei bylos duomenų, nei VVTAT vykdomų funkcijų apimties. Nagrinėjamu VVTAT 2024 m. kovo 6 d. nutarimo teisinė galia ieškovui buvo išaiškinta jo rezoliucinėje dalyje, o aplinkybė, kad jis ją ne taip suprato, negali būti pateisinama priežastimi įstatymo nustatytam terminui atnaujinti. Aplinkybė, kad 2024 m. balandžio 2 d. ieškovo el. laiškas buvo nusiųstas VVTAT darbuotojai R. S. niekaip neįrodo ir nepagrindžia fakto, kad ieškovui nebuvo išaiškinta VVTAT 2024 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 10G-811 teisinė galia ar kreipimosi į teismą tvarka. Bendros VTAĮ ieškovo cituojamos nuostatos (7 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 22 dalis) niekaip nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad VVTAT 2024 m. kovo 6 d. nutarimu išaiškino ieškovui tiek šio nutarimo teisinę galią, tiek privalomumą nepasinaudojus 30 dienų terminu kreiptis į bendros kompetencijos teismą.
6.5. Pažymėjo, kad ieškovo teiginius, kad jis neabejojo savo teisingumu laikytis ne 30 dienų procesinio termino, bet CK 1.125 straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino jau detaliai įvertino ir atmetė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ieškovas kartoja jau kasacinio teismo įvertintus argumentus, kad jis 30 dienų terminą suprato kaip taikomą tik pardavėjo atžvilgiu, jeigu ieškinys būtų buvęs patenkintas. Šiuos argumentus ieškovas jau dėstė kasaciniame skunde ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas juos vienareikšmiškai atmetė: pagal VTAĮ 28 straipsnio 1 dalį, sprendimo privalomumas bei vykdytinumas nepriklauso nuo VVTAT sprendimo rezultato. Todėl laikytina, kad privalomumo savybę VVTAT priimtas sprendimas įgyja nepriklausomai nuo to, ar vartotojo reikalavimas yra atmestas ar patenkinamas.
6.6. Ieškovo argumentai, kad jį suklaidino konsultacijas teikianti UAB „Autopretenzija“ negali pateisinti ženklaus termino praleidimo. Ieškovas iki 2024 m. balandžio 28 d. tikėjosi atsakovo reakcijos į pretenziją, tačiau ir šiuo terminu nesulaukęs atsakovo reakcijos, ieškinį teismui pateikė tik 2024 m. rugsėjo 4 d. Termino nuo 2024 m. balandžio 28 d. (paties ieškovo nustatyta atsakovo atsakymo į pretenziją data) iki 2024 m. rugsėjo 4 d. (kreipimosi į teismą data) praleidimo priežasčių ieškovas nepaaiškina, išskyrus subjektyvia teisės aktų interpretacija.
6.7. CK 1.6 straipsnis nustato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.
6.8. Ieškovas netgi vykdė minėto VVTAT nutarimo rezoliucinę dalį 2024 m. balandžio 2 d. el. paštu informuodamas VVTAT apie tai, jog dar nėra apsisprendęs dėl ieškinio teikimo bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, tai rodo, kad ieškovas ne tik suprato VVTAT nutarimo esmę, bet jį ir ėmė vykdyti, tik nebuvo įsitikinęs kreipimosi į teismą pagrįstumu. Tačiau ieškovo neįsitikinimas dėl kreipimosi į teismą vėlgi nėra svari priežastis terminui atnaujinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad ieškovas buvo suklaidintas UAB „Autopretenzijos“ niekaip nepaneigia jau aukščiau teismo nustatytų aplinkybių, jog ieškovas aiškiai ir suprantamai buvo informuotas apie VVTAT nutarimo teisinę galią ir turėjo bei galėjo pateikti teismui ieškinį per 30 dienų terminą.
6.9. Ieškovo teiginys, kad jo reikalavimas dėl 1095,93 Eur žalos atlyginimo nebuvo nagrinėtas VVTAT, o jis yra glaudžiai susijęs su VVTAT nagrinėtais reikalavimais dėl transporto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir 5200 Eur grąžinimo taip pat negali būti vertinama kaip svarbi priežastis 30 dienų terminui atnaujinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Priešingu atveju susidarytų situacija, kad VVTAT įsigaliojęs nutarimas netektų jam nustatytos privalomosios teisinės galios vien tuo pagrindu, kad ieškovas pareikštų tik susijusius reikalavimus teismui, kurių VVTAT nenagrinėjo.
6.10. Nors šiuo atveju ieškovas akcentuoja jo, kaip vartotojo statusą, visgi pažymėta, kad vartotojo statusas nepaneigia pareigos laikytis įstatymų ir savo teises ginti bei realizuoti jų nustatyta tvarka. Ieškovo netinkamas teisės aktų interpretavimas niekaip negali suponuoti jo didesnio pažeidžiamumo ir paaiškinti termino praleidimo priežasčių svarumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovas V. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinį, ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškovo V. Š. ieškinio priėmimo klausimą pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir 5200 Eur grąžinimo apimtyje.
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kėlė ieškovui aukštesnį rūpestingumo standartą. Ieškovo vykdomos veiklos pobūdis yra visiškai neaktualus sprendžiant, ar priežastys, dėl kurių ieškovas praleido VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, svarbios. Ieškovas yra 63 m. amžiaus, neturi specialaus teisinio išsilavinimo, advokatų kontoroje dirba buhalteriu, o ne teisinį darbą. Ieškovo vertinimu aplinkybė, jog asmuo dirba ne teisinį darbą advokatų kontoroje, jokiu būdu automatiškai nesuponuoja galimybių asmeniui gauti teisines konsultacijas prieinamumo. Ieškovo darbovietė nepatenka tarp aplinkybių, kurios tirtinos siekiant nustatyti, ar termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis.
7.2. Ieškovas sąžiningai siekė tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Ieškovas savo 2025 m. rugsėjo 4 d. prašyme dėl termino atnaujinimo nedėsto argumentų, kuriais būtų siekiama paneigti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2025 suformuluotus teisės išaiškinimus dėl VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino privalomumo ar teisinės galios, tačiau nurodė, kad tuo metu, kai jis priiminėjo sprendimą dėl kreipimosi į teismą, minėta nutartis dar neegzistavo, o teismų praktikoje egzistavo apygardos teismų išaiškinimai, kai analogiškais atvejais, t. y. vartotojui, kurio reikalavimai vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos nebuvo tenkinti, pareiškus ieškinį teisme jau praėjus VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatytam 30 dienų terminui, vartotojo ieškinys buvo priimtas nagrinėti teisme. Taigi, nors, kaip vėliau paaiškėjo priėmus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartį, ieškovo pozicija dėl VTAĮ 28 straipsnio 1 dalies įtvirtinto termino reikšmės buvo klaidinga teisės požiūriu, tai, jog ieškovas laikėsi būtent šios pozicijos, negali būti laikoma nesąžiningu ar neapdairiu jo elgesiu. Tai, kad ieškovas teisę suvokė netinkamai, paaiškėjo tik priėmus kasaciniam teismui nutartį šioje byloje.
7.3. Termino atnaujinimo klausimui spręsti nagrinėjamame kontekste aktualios yra aplinkybės, egzistavusios būtent ieškovui priimant sprendimą dėl kreipimosi į teismą, kadangi neaiškias VTAĮ nuostatas aiškinanti kasacinio teismo nutartis buvo priimta vėliau, taigi, darytina išvada, jog ieškovo veiksmai laikytini atitinkančiais teismo minimą bonus pater familias etaloną. Teismui priėmus ieškovui nepalankią nutartį susidaro situacija, prieštaraujanti teisingumo principui – vartotojas yra baudžiamas už tai, jog neturėdamas teisinių žinių ir suklaidintas UAB „Autopretenzija“ konsultantų netinkamai interpretavo problematišką teisinę nuostatą, nors apeliantas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai.
7.4. Ieškovas, nuoširdžiai ir sąžiningai atsižvelgdamas į jam suteiktą konsultaciją, ja vadovavosi, ir, nepažeisdamas, jo manymu, ginčo teisiniam santykiui taikomų materialinių ieškinio senaties terminų, kreipėsi į teismą. Pažymėjo, jog reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikytino sutrumpinto trijų metų senaties termino kontekste 3 mėnesių laikotarpis nuo įrodymų surinkimo iki ieškinio padavimo teismui nėra laikytinas nepagrįstu delsimu, ir neįrodo, kad ieškovas buvo nesąžiningas ar elgėsi neprotingai.
7.5. Ieškovo sąžiningumą siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą įrodo ir tai, jog 2024 m. balandžio 2 d. ieškovas informavo VVTAT apie savo ketinimą ja pasinaudoti. Tačiau VVTAT neįspėjo apie termino praleidimo pasekmes. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (t. y. vartotojo) teisinės apsaugos doktrina.
7.6. Ieškovo elgesys kreipiantis į teismą buvo sąžiningas, o tai laikytina svarbia aplinkybe priimant sprendimą dėl termino atnaujinimo. Nepagrįstas ieškovo darbo pobūdžio ir aplinkos vertinimas kaip vienas iš esminių teismo procesinio termino neatnaujinimo argumentų, taip pat netinkamas kasacinio teismo nutarties vertinimas ir rėmimasis, neatsižvelgiant nei į jos priėmimo laiką, nei į iš esmės kasacinio teismo vykdomas funkcijas, suponuoja teismo ydingą formalų požiūrį, kuris lemia ir teisingumo principo pažeidimą.
8. Išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame prašė klausimą dėl termino atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra. Paminėjo, kad VVTAT 2024 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 10G-811 „Dėl V. Š. prašymo“ rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad VVTAT nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo VVTAT nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme. VVTAT buvo gautas ieškovo informacinio pobūdžio laiškas. VVTAT funkcijos yra imperatyviai įtvirtintos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnyje ir neapima vartotojų ir kitų subjektų konsultavimo procesinių dokumentų, teikiamų bendrosios kompetencijos teismui, klausimais.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo prašymas atnaujinti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą pateikti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl reikalavimų, kuriuos išnagrinėjo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir 5200 Eur grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.
12. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-701/2023).
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad aplinkybė, jog jis dirba advokatų kontoroje buhalteriu, nėra pati savaime reiškianti, kad jis turi galimybę bei sąlygas pasirūpinti atstovavimu laiku, ar kad jis privalo pasirinkti jį atstovauti būtent advokatų kontoros, kurioje dirba, advokatą, ar kad būtent turi su jais konsultuotis jam rūpimais klausimas, sprendžiant asmeninį ginčą. Ieškovo darbo vieta nesudaro pagrindo jam kelti didesnių nei vidutiniam vartotojui apdairaus, rūpestingo ir atidaus standarto reikalavimų, sprendžiant dėl procesinio termino atnaujino.
14. Paminėtina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (žr., be kita ko, ESTT 1998 m. liepos 16 d. sprendimo byloje Gut Springenheide and Tusky, C-210/96, 31 punktą; 2000 m. sausio 13 d. sprendimo byloje Estee Lauder, C-220/98, 27 punktą; 2001 m. spalio 25 d. sprendimo byloje Toshiba Europe, C-112/99, 52 punktą; 2002 m. spalio 24 d. sprendimo byloje Linhart, C-99/01, 31 punktą; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimo byloje Pippig Augenoptik, C-44/01, 55 punktą; 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo sujungtose bylose Wind Tre ir Vodafone Italia, C-54/17 ir C-55/17, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; kt.).
15. Ginčo atveju apeliacinės instancijos, pritardamas pirmosios instancijos teismui, kuris detaliai ir argumentuotai išnagrinėjo ieškovo prašymą dėl termino atnaujinimo, dėl toliau nurodomų aplinkybių sprendžia, kad ieškovas terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios priklausančių, tačiau ne dėl objektyvių termino eigoje buvusių aplinkybių, kurios sutrukdė laiku kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas itin išsamiai pasisakė dėl prašymo argumentų, su kuriais sutiktina, vertina tik esminius atskirojo skundo argumentus.
16. Pirmiausia, VVTAT 2024 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 10G-811 „Dėl V. Š. prašymo“ rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis Tarnybos nutarimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
17. VVTAT 2024 m. kovo 6 d. nutarimo rezoliucinė dalis atitinka VTAĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų normų turinį, t. y. 1 dalis - vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės; 2 dalis - įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
18. Ieškovas gavo VVTAT 2024 m. kovo 6 d. nutarimą tą pačią dieną. Tokią aplinkybę patvirtino 2024 m. balandžio 2 d. el. laiške siųstame VVTAT. Atitinkamai ieškinys teisme dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės turėjo būti pateiktas iki 2024 m. balandžio 6 d. Taigi, ieškovas gavęs 2024 m. kovo 6 d. nutarimą ir su juo susipažinęs, galėjo suprasti, jei jis nesikreips į teismą su ieškiniu per 30 dienų, tai toks nutarimas įsigalioja ir yra vykdomasis dokumentas, kadangi tai buvo tiesiogiai nurodyta VVTAT nutarime. Pagrįsta manyti, kad aplinkybę, jog ieškovas suprato šio termino reikšmę, patvirtina ir paties ieškovo veiksmas 2024 m. balandžio 2 d. (prieš baigiantis 30 dienų terminui) informuojant VVTAT apie neapsisprendimą kreiptis į teismą. Taigi būtent nuo jo valios (nebuvo apsisprendęs) priklausančių aplinkybių ieškovas nesikreipė į teismą per 30 dienų laikotarpį.
19. Pažymėtina, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Taigi, subjektyvus VTAĮ 28 straipsnio ir VVTAT 2024 m. kovo 6 d. nutarimo, kuris atkartojo paminėto straipsnio turinį, vertinimas ir interpretavimas, negali būti pripažįstama svarbia aplinkybe, lemiančia praleisto procesinio termino atnaujinimą.
20. Apeliantas nurodo Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-607-739/2023, kaip pagrindžiančią jo argumentus dėl praleisto termino atnaujinimo, tačiau paminėtina, kad šią ir kitas panašias nutartis jis taip pat interpretuoja netinkamai. Kadangi tokia praktika reiškė, kad vien VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino praleidimas, savaime nėra teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės praradimas, tačiau, įvertinant ieškinio atitiktį įstatymų leidėjo nustatytiems reikalavimams būtina sąlyga tinkamo ieškinio išpildymui, kad praleistas terminas būtų atnaujintas. Tokį aiškinimą iš esmės patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2025.
21. Nors apeliantas tvirtina, kad buvo suklaidintas jį konsultavusios UAB „Autopretenzijos“, tačiau byloje ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovui buvo pateikta informacija, kad jis gali nesivadovauti VVTAT 2024 m. kovo 6 d. nutarime nurodytu terminu. Matyti, kad apeliantas tik teikia UAB „Autopretenzijos“ 2024 m. kovo 27 d. el. laiško interpretaciją. Visgi, ieškovas, manydamas, kad buvo suklaidintas konsultantų, gali reikšti jiems atitinkamas pretenzijas, tačiau tai nėra svarbi aplinkybė, dėl kurios egzistuotų pagrindas atnaujinti praleistą terminą, kuris atitinkamu atveju svarbus civilinių teisinių santykių stabilumui ir šalių lygiateisiškumui užtikrinti. Apelianto argumentai, kad VVTAT kažkaip papildomai turėjo informuoti ieškovą apie nutarime nurodyto 30 dienų termino praleidimo pasekmes po jo 2024 m. balandžio 2 d. informacinio laiško pateikimo, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi VTAĮ nenustato tokios pareigos VVTAT, o ir nutarime aiškiai jau buvo nurodytas tiek terminas, tiek ir jo praleidimo pasekmės.
22. Pažymėtina, kad ieškovas esminius įrodymus dėl automobilio defektų turėjo jau 2024 m. balandžio 5 d., o visus kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus turėjo jau vėliausiai 2024 m. balandžio 18 d., tačiau kreipėsi į teismą ženkliai praleisdamas nustatytą 30 dienų terminą, t. y. tik 2024 m. rugsėjo 4 d., ir jokių objektyvių aplinkybių, kurios sutrukdė pateikti ieškinį teismui anksčiau, apeliantas nepateikė, o tik nurodo subjektyvias aplinkybes, t. y. netinkamą teisės akto suvokimą ir interpretavimą, suklydimą.
23. Nors apeliantas nurodo, kad jis yra vartotojas, silpnesnioji sandorio šalis, tačiau tokia aplinkybė nepagrindžia, kad jis gali veikti aplaidžiai, nerūpestingai ar neatidžiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vartotojo statusas nepaneigia pareigos laikytis įstatymų ir savo teises ginti bei realizuoti jų nustatyta tvarka, todėl netinkamas teisės aktų interpretavimas niekaip negali suponuoti jo didesnio pažeidžiamumo ir paaiškinti termino praleidimo priežasčių svarumo.
24. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, paraiškos Nr. 16034/90).
25. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintinos svarbiomis, t. y. ne nuo jo valios priklausančiomis ir sutrukdžiusiomis jam kreiptis į teismą dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo iš esmės per VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinį terminą, be to, terminas praleistas ženkliai, todėl jo atnaujinimas neatitiktų šalių lygiateisiškumo ir teisinių santykių apibrėžtumo principų, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundžiamoje dalyje.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Urmila Valiukienė