Civilinė byla Nr. e2A-647-656/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09041-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.6.2.; 3.3.1.18.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovo (apelianto) uždarosios akcinės bendrovės „Venipak Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Venipak Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Buitenė” dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 193,92 Eur skolą; 0,02 proc. dydžio delspinigius už pavėluotą kiekvieną mokėjimo dieną iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 26,51 Eur; 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už pavėluotą 1 193 Eur mokėjimą; 40 Eur išieškojimo išlaidų.
2. Nurodo, kad 2021 m. sausio 18 d. šalys sudarė siuntų ir krovinių vežimo paslaugų sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo vežti ar organizuoti atsakovo perduotų siuntų vežimą, o atsakovas už suteiktas paslaugas sumokėti atlyginimą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovas tinkamai suteikė vežimo paslaugas atsakovui ir pateikė PVM sąskaitą faktūrą už 2022 m. sausio mėn. suteiktas paslaugas, t. y. 2022 m. sausio 31 sąskaitą faktūrą Nr. VLT0324429, 3 563,63 Eur sumai, kurios galutinis apmokėjimo terminas 2022 m. vasario 10 d. Atsakovas iki šiol neapmokėjo minėtos sąskaitos 1 193,92 Eur sumos. Vadovaujantis sutarties 3.4 punktu, ieškovui iš atsakovo priteistina 0,02 proc. delspinigiai nuo 2022 m. vasario 11 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos (už 111 d.) – 26,51 Eur. Kadangi sutarties šalys yra verslininkai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos bei 40 Eur išieškojimo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.
3. Ieškovas atsakovo atliekamais mokėjimais dengdavo ankstesnes skolas (CK 6.55 straipsnio 1 dalis). Ieškovas atsakovo 2022 m. vasario 9 d. atlikto pavedimo 3 563,63 Eur sumos dalimi padengė atsakovo buvusias skolas, o likusią dalį (2 369,71 Eur) įskaitė kaip mokėjimą už sąskaitą Nr. VLT0324429. Dėl to, atsakovas ieškovui liko skolingas 1 193,92 Eur sumą. Paslaugų teikimas buvo daugkartinio pobūdžio, todėl dalies mokėjimų terminas buvo suėjęs, o kitų, pvz. sąskaitos Nr. VLT0324429 – nesuėjęs. Tokiu atveju, jeigu skolininkas mokėjimo paskirtyje nurodė sąskaitą už kurią sumokėjo, tačiau tokios sąskaitos mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs ir jeigu buvo kitų skolų, kurių įvykdymo terminas suėjęs, tai skolininkas negali be kreditoriaus sutikimo įskaityti mokėtinos sumos į paskutinę sąskaitą faktūrą, kurios mokėjimo terminas dar nesuėjęs. Atsakovo pateiktame 2022 m. vasario 9 d. pavedime nurodytos sąskaitos Nr. VLT0324429 mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs (terminas 2022-02-10), todėl atsakovas neturėjo teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmoką prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs.
4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nepraleisdamas sąskaitos apmokėjimo termino, 2022 m. vasario 9 d. atliko ieškovui 3 563,63 Eur bankinį mokėjimo pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad moka už sąskaitą Nr. VLT0324429. Ieškovas yra priėmęs atsakovo prievolės įvykdymą, kaip tinkamą.
5. Pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį, CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalis, skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina. 2022 m. vasario 9 d. atliktame mokėjime buvo nurodyta, kad atsakovas moka pagal Sąskaitą Nr. VLT0324429. Be to, atsakovo mokėjimas tiksliai atitiko jam ieškovo išrašytos sąskaitos sumą (3 563,63 Eur), todėl ieškovui negalėjo kilti jokių abejonių dėl atsakovo išreikštos valios apmokėti būtent šią ginčo sąskaitą.
6. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. gruodžio mėn. atsakovo ieškovo kurjeriams perduota siunta su prekėmis, kurios vežimo metu buvo apgadintos arba pirkėjams iš viso nepristatytos. Atsakovas ieškovui 2022 m. sausio 31 d. išrašė bei pateikė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą serija INT Nr. 2200797, kurios bendra suma 1193,93 Eur, už ieškovo atsakovui padarytą žalą bei atliko šios sumos įskaitymą su ieškovo atsakovui išrašyta 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūra Nr. VLT0318835. Apie atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą atsakovas buvo tinkamai informuotas tiek 2022 m. vasario 3 d. atlikto ieškovui 2 999,14 Eur mokėjimo paskirtyje atsakovui nurodant „VLT 0318835 minus INT 2200797”, tiek ir vėliau pateikiant jam Tarpusavio skolų suderinimo aktą 2022 m. gegužės 31 dienai. Nors ieškovas apie atliktą įskaitymą buvo ne kartą tinkamai informuotas ir dėl atlikto įskaitymo atsakovui jokių pretenzijų niekuomet nereiškė. Prievolė mokėti ieškovui už paslaugas pagal 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą INT Nr. 2200797 yra pasibaigusi įskaitymu.
II. Teismo sprendimo esmė
7. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį atmesti, priteisti atsakovui UAB „Buitenė“ iš ieškovo UAB „Venipka Lietuva“ 1 240 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad šalys 2021 m. sausio 18 d. sudarė siuntų ir krovinių vežimo paslaugų sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo vežti ar organizuoti atsakovo perduotų siuntų vežimą, o atsakovas už suteiktas paslaugas sumokėti atlyginimą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovas atsakovui pateikė 2022 sausio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. VLT0324429 3 563,63 Eur sumai už 2022 m. sausio mėn. suteiktas paslaugas, kurios galutinis apmokėjimo terminas 2022 m. vasario 10 d. Ieškovas nurodo, kad atsakovas iki šiol neapmokėjo minėtos sąskaitos 1 193,92 Eur sumos.
9. Ieškovas buvo tinkamai informuotas apie įskaitymą. Tarp šalių vyko susirašinėjimas 2022 m. sausio mėn. dėl žalų atlyginimo su ieškovo darbuotojais. Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad ieškovui buvo pateiktos pretenzijos ir 2022 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra INT Nr. 2200797 1 193,93 Eur sumai dėl žalos atlyginimo; atsakovas atliko įskaitymą su 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra Nr. VLT0318835. Atsakovas 2022 m. vasario 3 d. ieškovui atliko mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad apmokama sąskaita faktūra „VLT0318835 minus INT 2200797“. Ieškovas neginčijo atsakovo įskaitymo, negrąžino atsakovui minėtos sąskaitos (INT 2200797), neginčijo šio įskaitymo ir teisme.
10. Teismas konstatavo, kad ieškovas neginčijo žalos fakto ir dydžio. Ieškovo siuntų vežimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 13.2 punkte nustatyta, kad klientui galioja standartinė vežėjo atsakomybė už žalą dėl prarastų, sugadintų nacionalinių siuntų, kurių vertė yra ne didesnė nei 500 Eur, yra atlyginama sugadintos ar prarastos siuntos savikaina tik tuo atveju, jeigu klientas pateikia patikimus ir reprezentatyvius siuntos savikainą patvirtinančius įrodymus.
11. Atsakovas ieškovui pateikė siuntos savikainą patvirtinančius įrodymus, kartu su 2022 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra INT Nr. 2200797, tačiau ieškovas neįtraukė šios sąskaitos į savo apskaitą, taip pat ir neginčijo atsakovo įskaitymo, negrąžino atsakovui minėtos sąskaitos, neginčijo šio įskaitymo ir teisme, kaip neginčijo ir žalos fakto ir dydžio. Įskaitymas atliktas 2022 m. sausio 31 d., t. y. iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
12. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentais, kad įskaitymas yra teisėtas. Atsakovui 2022 m. vasario 9 d. atliekant mokėjimą ieškovui pagal ginčo sąskaitą, atsakovas neturėjo jokių ankstesnių neįvykdytų prievolių ieškovui, kurių dengimui ieškovas turėjo teisę paskirstyti 2022 m. vasario 9 d. atliktą 3 563,63 Eur atsakovo mokėjimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Apeliacinio skundo argumentai
13. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Apeliantas savo skunde nurodo, kad skundžiamu sprendimu pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės bei neteisingai pritaikytos materialinės teisės normos nustatant reikalavimų įskaitymo teisėtumo sąlygas (CPK 185 str., CPK 330 str.). Įskaitymas pripažintinas negaliojančiu, nes nebuvo tinkamai pranešta apie jo atlikimą apeliantui. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas atliko įskaitymą 2022 m. sausio 31 d., pateikdamas apeliantui 2022-01-31 sąskaitą faktūrą INT Nr. 2200797.
14. Atsakovo neva atliktas įskaitymas neteisėtas ir dėl to, kad neatitinka būtinųjų įskaitymo teisėtumo egzistavimo sąlygų, t. y. atsakovo reikalavimas nebuvo galiojantis ir vykdytinas. Atsakovo sąskaita faktūra išrašyta 2022-01-31 o, joje nėra nurodomas jos apmokėjimo terminas, kaip jis nebuvo nurodomas ir pateikiant sąskaitą apeliantui el. laiške, todėl sąskaita, jeigu su ja sutinkama, turėjo būti apmokėta per standartinį 30 dienų terminą. Apie įskaitymą turi būti aiškiai pranešta kitai šaliai, o pranešimo turinys turėtų būti toks, kad bet kuriam protingam, apdairiam ir rūpestingam asmeniui (bonus pater familias) būtų aišku kas ir kodėl įskaitoma.
15. Atsakovo reikalavimas, tuo metu, kai buvo atliktas įskaitymas, nebuvo galiojantis ir vykdytinas. Atvirkščiai, sąskaitos apmokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, reikalavimas dėl žalos buvo šalių ginčo objektu, kaip tą patvirtina ir atsakovo pateiktas šalių susirašinėjimas, kuriame aiškiai tiek pats apeliantas, tiek ir atsakovas nurodo aplinkybes, kad žalos atlyginti apeliantas nesutinka ir Atsakovo pretenzijos buvo atmestos.
16. Atsakovo ir apelianto reikalavimai niekada nebuvo lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Pats atsakovas ir jo buhalterija nelaikė, kad 2022-02-03 buvo atliktas koks nors įskaitymas. Tai patvirtina atsakovo pateiktas 2022-05-31 tarpusavio skolų suderinimo aktas. Šiame akte, kuris yra trimis mėnesiais vėlesnis, nei įskaitymo atlikimas, nurodoma, kad egzistuoja tiek atsakovo, tiek ieškovo skola ir šios skolos nėra sudengtos. Sumos nėra įskaitytos, nėra nurodoma, kad kreditas ir debetas yra nulinis. Atvirkščiai, pačio atsakovo buhalteriniuose dokumentuose nurodoma, kad 2022 m. gegužės mėn. dar egzistavo skola apeliantui. Taigi, pats atsakovas laikė, kad joks įskaitymas nebuvo atliktas ir gegužės mėnesį fiksavo skolą apeliantui, kaip ir apelianto skolą atsakovui.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad buvo visos įskaitymo sąlygos, o būtent: 1) prievolės šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi buvo vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas buvo toks pat (šalys viena kitai turėjo sumokėti pinigus; 4) abu reikalavimai buvo galiojantys; 5) abu reikalavimai buvo vykdomi; 6) abu reikalavimai buvo apibrėžti.
18. Atsakovas apie įskaitymą buvo informuotas tinkamai, o būtent ieškovui buvo pateiktos pretenzijos ir 2022 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra INT Nr. 2200797 1 193,93 Eur sumai dėl žalos atlyginimo; atsakovas atliko įskaitymą su 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra Nr. VLT0318835. Atsakovas 2022 m. vasario 3 d. ieškovui atliko mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad apmokama sąskaita faktūra „VLT0318835 minus INT 2200797".
19. Atsakovo pranešimas apie įskaitymą buvo visiškai aiškus ir suprantamas, atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas yra profesionalus verslininkas (rinkoje veikiantis jau du dešimtmečius), kuriam taikomas apdairaus, protingo ir rūpestingo verslininko standartas. Ieškovas turi labai didelę verslo patirtį, kuri jam tikrai leido suprasti, jog atsakovas jam pateikė 2022 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra INT Nr. 2200797 1 193,93 Eur sumai priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo tikslu, o dar papildomai ir mokėjimo paskirtyje 2022 m. vasario 3 d. Ieškovui nurodė „VLT0318835 minus INT 2200797", iš ko ieškovas turėjo galimybė suprasti, kad atsakovas moka pagal sąskaitą VLT0318835 atėmęs iš jos sąskaitos INT 2200797 sumą, t. y. atlikęs tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymą.
20. Atsakovas ieškovui 2022 m. sausio 31 d. pateikė siuntos savikainą patvirtinančius įrodymus, kartu su 2022 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra INT Nr. 2200797, tačiau ieškovas gavęs šiuos įrodymus žalos atsakovui neatlygino. Taigi, ieškovui gavus siuntos savikainą patvirtinančius įrodymus ir neatlyginus atsakovui žalos atsakovas įgijo reikalavimo teisę į ieškovą pagal 2022 m. sausio 31 d. pateiktą sąskaitą faktūrą INT Nr. 2200797 1 193,93 Eur sumai jau nuo sekančios dienos.
21. Atsakovo kartu su tripliku pateiktas dokumentas „Skolų apyvartos" yra automatiškai sistemos sugeneruotas dokumentas, kuris visoms į sistemos pardavimus įtrauktoms sąskaitoms automatiškai nustato mokėjimo datą. Atsakovo 2022-01-31 sąskaitos apmokėjimo terminas nebuvo 2022-03-02, tai matosi iš pačios sąskaitos turinio.
22. Įskaitant tarpusavio reikalavimus yra svarbu, kad tokie reikalavimai būtų priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdomi ir apibrėžti. Nagrinėjamu atveju šalių tarpusavio reikalavimai atitiko visus šiuos kriterijus, o abiejų prievolių dalykas buvo toks pat - šalys viena kitai turėjo sumokėti pinigus.
23. Pats atsakovas ir jo buhalterija visuomet laikė, kad 2022-02-03 buvo atliktas įskaitymas. Tai patvirtina nuosekli atsakovo pozicija šioje byloje bei visi teismui pateikti procesiniai dokumentai ir paaiškinimai.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
25. Tarp materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įskaitymo institutą (CK 6.130–6.140 straipsniai), nėra nuostatų, kurios nurodytų, kad įskaitymo formai yra keliami vieni ar kiti reikalavimai ir/ar kad įskaitymo faktas teismine tvarka gali būti įrodinėjamas tik specialiomis įrodinėjimo priemonėmis, atitinkančiomis vienus ar kitus formos reikalavimus. CK 6.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abstrakti nuostata, jog įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Šios nuostatos prasme esminis yra paties pranešimo apie įskaitymą faktas – prievolėms įskaityti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), o pranešimo apie įskaitymą forma ir turinys nėra prievolių pabaigą įskaitymu nulemiantys veiksniai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Vadinasi, įskaitymo faktas gali būti įformintas įvairiais būdais, svarbiausia, kad prievolės šalies pasirinktas įforminimo būdas aiškiai atspindėtų jos valią įskaityti prievolę.
26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovo prievolė pagal 2022 sausio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. VLT0324429 yra pasibaigusi, kadangi buvo visos įskaitymo sąlygos, o būtent: 1) prievolės šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi buvo vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas buvo toks pat (šalys viena kitai turėjo sumokėti pinigus; 4) abu reikalavimai buvo galiojantys; 5) abu reikalavimai buvo vykdomi; 6) abu reikalavimai buvo apibrėžti.
27. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad atsakovui 2022 m. vasario 9 d. atliekant mokėjimą ieškovui pagal ginčo sąskaitą Nr. VLT0324429, būtent tik iš kurios ieškovas kildino savo ieškinio reikalavimą, atsakovas neturėjo jokių ankstesnių neįvykdytų prievolių ieškovui, kurių dengimui ieškovas turėjo teisę paskirstyti 2022 m. vasario 9 d. atliktą 3 563,63 Eur atsakovo mokėjimą.
28. Atsakovas apie įskaitymą buvo informuotas tinkamai, nes ieškovui buvo pateiktos pretenzijos ir 2022 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra INT Nr. 2200797 1 193,93 Eur sumai dėl žalos atlyginimo; atsakovas atliko įskaitymą su 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra Nr. VLT0318835. Atsakovas 2022 m. vasario 3 d. ieškovui atliko mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad apmokama sąskaita faktūra „VLT0318835 minus INT 2200797".
29. Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.131 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010; kt.). Dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio pažymėtina, kad jis turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Nesant specialių įstatymo reikalavimų pareiškimo apie įskaitymą turiniui, tame pačiame pareiškime gali būti nurodoma ir kita sutarties šalims aktuali informacija arba pareiškimai kitais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
30. Teismo vertinimu, atsižvelgiant, kad šalys yra profesionalūs verslininkai, atsakovo pranešimas apie įskaitymą buvo aiškus ir suprantamas, kad atsakovas moka pagal sąskaitą VLT0318835 atėmęs iš jos sąskaitos INT 2200797 sumą, t. y. atlikęs tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Atsakovas ieškovui pateikė 2022 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra INT Nr. 2200797 1 193,93 Eur sumai priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo tikslu, o mokėjimo paskirtyje 2022 m. vasario 3 d. ieškovui nurodė „VLT0318835 minus INT 2200797”.
31. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos, viena iš kurių yra tai, kad prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius. Vertinant chronoligiškai, ieškovas neginčijo atsakovo įskaitymo, negrąžino atsakovui sąskaitos (INT 2200797), neginčijo šio įskaitymo ir teisme.
32. Aplinkybė, kad ieškovas ignoravo atsakovo 2022 m. sausio 31 d. pateiktą sąskaitą faktūrą INT Nr. 2200797 1 193,93 Eur sumai bei tsakovo atliktą įskaitymą, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad įskaitymas buvo neteisėtas ar apie jį Ieškovas neva nebuvo tinkamai informuotas. Nors apeliantas nesutiko su žalos atlyginimu, tačiau niekada neginčijo įskaitymo, negrąžino atsakovui sąskaitos (INT 2200797), bei dėl šio įskaitymo nereiškė jokių atskirų reikalavimų šioje civilinėje byloje.
33. Ieškovo siuntų vežimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 2 13.2 punkte nustatyta, kad klientui galioja standartinė vežėjo atsakomybė už žalą dėl prarastų, sugadintų nacionalinių siuntų, kurių vertė yra ne didesnė nei 500 Eur, yra atlyginama sugadintos ar prarastos siuntos savikaina tik tuo atveju, jeigu klientas pateikia patikimus ir reprezentatyvius siuntos savikainą patvirtinančius įrodymus. Šiose taisyklėse nenurodyta, kad žala turi būti atlyginama per 30 d. ar kitokį terminą, tačiau teigiama, kad žala atlyginima „jeigu klientas pateikia patikimus ir reprezentatyvius siuntos savikainą patvirtinančius įrodymus".
34. Atsakovas ieškovui 2022 m. sausio 31 d. pateikė siuntos savikainą patvirtinančius įrodymus, kartu su 2022 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra INT Nr. 2200797, tačiau ieškovas gavęs šiuos įrodymus žalos atsakovui neatlygino. Dėl to pagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovui gavus siuntos savikainą patvirtinančius įrodymus ir neatlyginus atsakovui žalos atsakovas įgijo reikalavimo teisę į ieškovą pagal 2022 m. sausio 31 d. pateiktą sąskaitą faktūrą INT Nr. 2200797 1 193,93 Eur sumai jau nuo sekančios dienos.
35. Byloje įrodyta, kad atsakovo el. laiškas su sąskaita ir žalos įrodymais (sąskaita faktūra INT Nr. 2200797, apgadintų ar prarastų prekių sąskaitomis) buvo išsiųstas 2022 m. sausio 31 d.
36. Atlikęs nurodytus veiksmus, atsakovas galėjo įskaitymą atlikti 2022-02-03, t. y. praėjus trims dienoms nuo sąskaitos už žalą ir siuntos savikainą patvirtinančių įrodymų pateikimo ieškovui dienos, nes jau tuo metu turėjo reikalavimo teisę į ieškovą dėl žalos atlyginimo pagal pateiktą sąskaitą faktūrą INT Nr. 2200797 1 193,93 Eur sumai.
37. Atsakovo pateiktas dokumentas „Skolų apyvartos" yra automatiškai sistemos sugeneruotas dokumentas, kuris visoms į sistemos pardavimus įtrauktoms sąskaitoms automatiškai nustato mokėjimo datą. Iš pirminių apskaitos dokumentų galima spręsti, kad atsakovo 2022-01-31 sąskaitos apmokėjimo terminas nebuvo 2022-03-02, tai matosi iš pačios sąskaitos turinio.
38. Atsakovo buhalterinėje apskaitoje užfiksuota, kad 2022-02-03 buvo atliktas įskaitymas. Atsakovo pateiktas 2022-05-31 atsakovo sistemos tai dienai suformuotas tarpusavio skolų suderinimo aktas yra suvestinis dokumentas ir buvo pateiktas su tikslu teismui parodyti, kad atsakovas sąskaitą faktūrą INT Nr. 22007971 įskaitė būtent su ieškovo pateikta 2021-12-31 sąskaita faktūra VLT0318835. Iš pateikto dokumento matyti, kad abiejų sąskaitų neapmokėti likučiai buvo tokie patys, t. y. 1193,93 Eur, o atlikus šių likučių įskaitymą jokios skolos neegzistuoja, dėl to eilutėje „Galutinis likutis" nėra jokių įrašų (duomenų) apie jokias šalių tarpusavio skolas šio skolų suderinimo akto suformavimo sistemoje dienai (2022-06-16).
39. Pagrįsta teismo išvada, kad ieškovas pagrįstai reikalavo apmokėti sąskaitas už netinkamai suteiktas paslaugas, žinodamas, jog dėl šių netinkamų paslaugų ir padarytos žalos atlyginimo atsakovas jam yra pareiškęs pagrįstas ir motyvuotas pretenzijas. Šalių tarpusavio reikalavimai buvo lygiaverčiai, priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdomi ir apibrėžti, o abiejų prievolių dalykas buvo toks pat - šalys viena kitai turėjo sumokėti pinigus.
40. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų nepaminėtų ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytų, argumentų, nes jie nesusiję su ginčo esme ir neturi jokios teisinės reikšmės tarp šalių kilusio ginčo teisingam sprendimui.
41. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios yra patirtos apeliaciniame procese (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Buitenė“ (j.a.k. 302345845) iš ieškovo UAB „Venipak Lietuva“ (j.a.k. 300906055) 500 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.
Teisėjas Andrius Ignotas