Civilinė byla Nr. e2YT-303-547/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13638-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 2.5.7; 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.4.5.19
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 23 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621 straipsnio 1 dalį, veikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,
sekretoriaujant Ritai Tamulienei,
dalyvaujant pareiškėjo D. Š. atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, suinteresuotam asmeniui G. K., jo atstovui advokatui Arūnui Stukui, suinteresuotam asmeniui Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarei Indrajai Jackevičienei (prisijungusiems nuotoliniu būdu per ZOOM programėlę),
nedalyvaujant pareiškėjui D. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. K., Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarei Indrajai Jackevičienei, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas D. Š. prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas palikimui po E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po motinos E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties – (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jis yra E. K. vienintelis vaikas bei pirmos eilės įpėdinis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnį. Jo motina E. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su G. K., ji mirė (duomenys neskelbtini) E. K. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo jos paskutinė gyvenamoji vieta. Mirus jo motinai E. K. (toliau – ir Palikėja) Kauno miesto 11-ajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla pagal G. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Teikiant šį pareiškimą jam nėra žinoma, ar G. K. yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Pareiškėjas nurodo, kad jis nuolatos gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – ir JAV), todėl jis 2022 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojimo, išduoto Lietuvos Respublikos Ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikos Jungtinėms valstijoms, pagrindu įgaliojo savo giminaitę V. M. atstovauti jį priimant palikimą ir jo vardu vesti paveldėjimo bylą mirus jo motinai E. K. ir atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. Įgaliotas asmuo V. M. įgaliojimą gavo 2022 m. rugpjūčio 14 d. 2022 m. rugpjūčio 17 d. įgaliotas asmuo nunešė įgaliojimą notarei, ką patvirtina šalių susirašinėjimas. Vėliau 2022 m. rugsėjo 13 d., susirašinėjant su V. M., jam ji nurodė, kad naujienos nekokios, nes jo, pareiškėjo siųstą įgaliojimą, kurį įgaliotas asmuo nunešė notarei, notarė tik dabar (pareiškėjas suprato, kad rugsėjo 13 d.), jau po 3 mėnesių palikimui priimti termino, atidarė ir jau per vėlu kažką daryti.
Pareiškėjas nurodo, jog jis mano, jog įgaliotas asmuo V. M. sakė netiesą, nes jis skambino notarei, kuri pasakė, kad įgaliotas asmuo notarei pareiškė, kad nenori nieko bendro turėti su jo, pareiškėjo reikalais, nors įgaliotas asmuo jam nei vienu žodžiu neužsiminė, kad nenori padėti ar nepadės jam.
Pareiškėjas laiko, kad išduodamas įgaliojimą įgaliotam asmeniui ir jam patikėdamas atlikti visus su palikimo priėmimu veiksmus, taip išreiškė valią priimti palikėjos palikimą. Jo motina mirė (duomenys neskelbtini), o įgaliojimą V. M. jis išdavė 2022 m. rugpjūčio 3 d., kurį įgaliotas asmuo V. M. gavo 2022 m. rugpjūčio 14 d., o trijų mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2022 m. rugsėjo 9 d. Pažymėjo, kad dėl įgalioto asmens kaltės terminą praleido nežymiai ir į teismą kreipėsi praleidęs vos mėnesio ir kelių dienų terminą.
Pareiškėjas nurodo, kad jis siekdamas išvengti kreipimosi į teismą terminui atnaujinti, telefonu kontaktavo su jo mirusios motinos sutuoktiniu, suinteresuotu asmeniu šioje byloje G. K. ir bandė susitarti dėl jo sutikimo įtraukti jį, pareiškėją į įpėdinių sąrašą. Kadangi bendro sprendimo būdo rasti nepavyko, jis, būdamas teisėtu palikėjos pirmos eilės įpėdiniu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kreipiasi į teismą su šiuo pareiškimu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo D. Š. atstovė advokatė Gintarė Girdzijauskienė prašė tenkinti pareiškimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis. Pareiškėjo mama mirė (duomenys neskelbtini), o terminas palikimui priimti pasibaigė – 2022 m. rugsėjo 9 d. ir tuomet, po kelių dienų V. M. pareiškėją informavo, kad jau pasibaigė terminas. Pareiškėjas įgaliojimą išėmė, išsiuntė jį pusseserei laiku, tai rodo, kad siekė priimti palikimą. Pareiškėjo D. Š. susirašinėjimas su įgaliotine patvirtina, kad jis labai aiškiai išdėstė, jog nori pretenduoti į palikimą. Įgaliotas asmuo 2022 m. rugpjūčio 14 d. gavo įgaliojimą ir tokio termino pakako, kad jis būtų laiku pateiktas notarui. Įgaliotam asmeniui V. M. tikrai buvo žinoma, kokius veiksmus reikės atlikti. Pareiškėjas gyvena JAV, jis turi šeimą ir dirba, todėl negalėjo atvykti į Lietuvą, tačiau jis pasirinko kitą būdą palikimo priėmimui – ir jis yra tinkamas. Po apsilankymo pas notarą G. K. paskambino ir pasakė D. Š., kad jis turės atsisakyti dalies buto, nes po jo mirties būstas atiteks jo seserims. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad tikėtina, jog G. sesers dukra V. M. specialiai nesutvarkė dokumentų ir tik po termino apie tai informavo D.. Liudytoja V. sakė netiesą – ji pasakė, kad paslaugų neteiks – jau po termino palikimui priimti. Iš susirašinėjimo SMS žinutėmis matosi, kad ji turėjo suprasti įgaliojimą ir nunešti jį notarui. Be to, ji pareiškėjui išsiuntė visus savo duomenis ir asmens kodą. Po 2022 m. rugpjūčio 14 d. jis buvo ramus, nes V. gavo įgaliojimą. Įgaliojime aiškiai nurodyta, kokius veiksmus ji turi atlikti. Mano, kad ji ( V. M.) piktavališkai neatliko tų veiksmų, todėl atsako už žalą, kurią padarė. V. M. pasakiusi, kad nedarys nieko dėl D. po to, kai jau baigėsi terminas. D. Š. tuomet paskambino notarei, kuri pasakė – arba pats atvykstate arba įgaliotas asmuo.
Patvirtino, kad D. Š. surašė įgaliojimą ir įgaliojo asmenį, įgaliotas asmuo nunešė įgaliojimą, nepraleidęs termino, notarui. Įgaliotas asmuo turi kitą interesą, nes G. sakė, kad butą paliks seserims. Pareiškėjo mama būtų norėjusi butą palikti sūnui. Pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, išreiškė valią priimti palikimą. Terminas palikimui priimti praleistas labai nežymiai. Yra visos aplinkybės, dėl ko terminas turėtų būti atnaujintas. Pareiškėjas yra sakęs, kad dabar įgaliotiniu pasirinktų tik advokatą.
Suinteresuotas asmuo G. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, su pateiktu pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis ir E. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Jie gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šį butą palikėja E. K. ir G. K. 1992 m. įgijo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Palikėjos palikimą sudaro ½ dalis šio gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 17 d. jam buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, į jam priklausančią ½ dalį bendro turto, įgyto gyvenant santuokoje. Jis gyvena palikimą sudarančiame bute nuo 1984 m. balandžio 19 d. iki šiol. Kito palikėjos E. K. palikimą sudarančio turto paveldėjimo byloje nėra.
Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pareiškėjas D. Š. gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose bei jo žiniomis, Lietuvoje nėra buvęs ar lankęsis 26 metus. D. Š. gyvendamas JAV ne tik neturėjo galimybės tiesiogiai rūpintis palikėja E. K., tačiau ir nedalyvavo jos laidotuvėse, neprisidėjo prie laidojimo ar turto išlaikymo išlaidų. Jis nesutinka su pateiktu pareiškimu, kadangi atnaujinus terminą palikimui priimti, iš esmės nukentėtų jo, laiku palikimą priėmusio asmens, interesai. Pareiškėjas D. Š. apie mamos mirtį sužinojo tą pačią dieną, kadangi jis paskambino ir jį informavo telefonu. Nuo motinos mirties – (duomenys neskelbtini), per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas turėjo pakankamai laiko atlikti veiksmus būtinus palikimo priėmimui. Iš pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėjas pasirinko įgalioti asmenį, kuris kaip paaiškėjo, nenori turėti nieko bendro su pareiškėjo reikalais. Aplinkybė, jog pareiškėjas pasirinko įgalioti asmenį, kuris nenorėjo turėti su juo susijusių reikalų, nėra termino praleidimo priežasčių svarbumą pagrindžianti aplinkybė. Kiekvienas asmuo, veikdamas atidžiai ir rūpestingai, prieš išduodamas kitam asmeniui įgaliojimą, pasidomėtų ir informuotų asmenį, kokius veiksmus jam reikės atlikti ir išsiaiškintų ar toks asmuo sutinka tai padaryti. Vien įgaliojimo išdavimas asmeniui, kuris galimai net nenorėjo būti įgaliotas, nėra termino praleidimą pateisinanti priežastis, ypač įvertinat, jog termino atnaujinimas sukeltų neigiamas pasekmes kitam laiku palikimą priėmusiam asmeniui. Pareiškime nėra nurodoma kodėl pareiškėjas negalėjo priimti palikimo JAV esančiose LR diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, taip pat nėra nurodoma kodėl pats pareiškėjas negrįžo tiek į mamos E. K. laidotuves, tiek palikimo priėmimui. Tuo tarpu termino praleidimo priežastimi nurodomas pačio pareiškėjo aplaidumas, kai likus mėnesiui iki palikimo priėmimo termino pabaigos (2022-08-03) yra išduodamas įgaliojimas asmeniui, kuris nenori ir neketina vykdyti įgaliotojo pavedimų. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas D. Š. nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, veikė aplaidžiai, todėl pareiškime nurodytos termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis.
Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad D. Š. Lietuvoje nėra lankęsis pastaruosius 26 metus. Neabejotina, jog jokių asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų pareiškėjas Lietuvoje neturi ir mirus mamai E. K., tokių interesų ateityje turės dar mažiau. Jungtinės Amerikos Valstijos yra pareiškėjo socialinių, ekonominių ir kitų interesų buvimo vieta. Kiek jam žinoma, D. Š. neketina grįžti į Lietuvą ir naudotis palikimą sudarančio buto dalimi. Tokias aplinkybes D. Š. nurodė, kai skambino jam informuoti apie būsimą bylą. Tuo tarpu palikimą sudarantis butas, yra jo, suinteresuoto asmens faktinė gyvenamoji vieta ir vienintelis turtas. Jis neturi kito nekilnojamojo turto ar galimos gyvenamosios vietos. Jo vienintelės turimos pajamos yra gaunama 541,58 Eur dydžio pensija, kitų pajamų jis neturi. Jis apmokėjęs palikėjos laidotuvių išlaidas, taip pat nuolat moka buto išlaikymo mokesčius. Šios išlaidos, vadovaujantis CK 5.59 straipsnio 2 dalimi, turėtų būtų dengiamos iš paveldimo turto. Kadangi naudotis buto dalimis realios galimybės nėra, tarp šalių ateityje galėtų kilti ginčas, kuriame D. Š. prašytų atidalinti bendrą dalinę nuosavybę (kuria realiai naudotis negali ir neketina), pareiškėjui išmokant kompensaciją už 3/8 dalis pinigais, tuo tarpu jis, suinteresuotas asmuo G. K. prašytų atlyginti proporcingą dalį palikėjos E. K. laidojimo, kapo sutvarkymo ir turto išlaikymo išlaidų. Įvertinus aplinkybę, jog jis, suinteresuotas asmuo G. K. yra garbaus amžiaus, kartu su palikėja pragyveno 40 metų santuokoje, butas yra vienintelis jo turtas, pareiškėjui galinti tekti turto dalis yra nedidelė, ja naudojimasis faktiškai neįmanomas, suinteresuotas asmuo vienas pats rūpinosi palikėjos laidotuvėmis, ir jai esant gyvai – pačia palikėja. Visos aukščiau nurodytos priežastys ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose faktinėse situacijose, sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo pareiškimą ir neatnaujinti pareiškėjui D. Š. termino palikimui priimti, atsiradusiam po mamos E. K. mirties. Termino atnaujinimas lemtų neproporcingą jo, suinteresuoto asmens G. K., teisėtų interesų pažeidimą.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. K. patvirtino, kad nuo 1982 m. jis gyveno su E., jie gyveno santuokoje. Jiems priklausė 2 kambarių butas (apie 50 m2) – vienas kambarys apie 13 m2, kitas – apie 17 m2. Jis gauna mažą pensiją. Iš pradžių Š. siuntė, o gal per banką pervedė (tiksliai nežino), gal 2 kartus po 200 dolerių. Jis su Elena gyveno tik iš pensijų. D. kartais paskambindavo – į mėnesį ar į du mėnesius kartą. Jis jam paskambino 2022 m. birželio 9 d., kai mirė E., jis (Š.) tuomet pasakė, kad grįžti negali bei kad perves 1000 Eur. Jis už laidotuves sumokėjo 3500 Eur. Liudytoja į namus jam pinigų neatnešė, o prie karsto padavė 500 Eur.
Suinteresuotas asmuo nurodė, kad po žmonos mirties jis moka už butą, vienas jį išlaiko. D. Š. jam sakęs, kad jam jokių pinigų nereikia bei sakęs – gyvenk tame bute tu. Kai V. (liudytoja V. M.) nesutiko tvarkyti palikimo reikalų, tai pareiškėjas jam skambino ir sakė, kad kreipėsi į advokatą. V. buvo žadėjusi nunešti laišką notarei. Su V. jis kai kada susitinka. Ji buvo ir per žmonos laidotuves.
Nurodė, kad tame bute niekas daugiau negalėtų gyventi, nes jis nedidelis. Jokio kito turto daugiau nebuvo. Kai D. susituokė 1997 m., jis išėjo gyventi pas žmoną. Kito turto jis neturi, ir vaikų neturi. Turi 5 seseris ir brolį. Patvirtino, kad po jo mirties butas atiteks – jo seserims.
G. K. nurodė, kad jo sutuoktinė E. buvo susitaupiusi gal 2000 Eur, kuriuos laikė namuose, dar gavo laidojimo pašalpą – 2 pensijas (800 Eur). Laidotuvių išlaidos – 3500 Eur–800 Eur=2700 Eur. Jo žmona E. stovėjo eilėje butui gauti ir jį gavo, ji sudarė sutartį su kooperatyvu savo vardu. Jie tuo metu buvo susituokę, todėl tai bendras turtas.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens G. K. atstovas advokatas Arūnas Stukas su pareiškėjo pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra svarbios ir nesudaro pagrindo atnaujinti termino palikimui priimti. D. Š. išdavė įgaliojimą per vėlai. Jis pats galėjo grįžti ir viską susitvarkyti. Jeigu pareiškimas būtų patenkintas nukentėtų suinteresuotas asmuo. Pareiškėjui tektų tik 3/8 dalys turto, todėl normalios naudojimosi tvarkos nustatyti nebūtų įmanoma. Tai apsunkintų G. K. naudojimąsi butu. Liudytoja V. M. paaiškino, kad ji tiksliai nežinojo, kokius veiksmus turės atlikti. Ji suprato, kad turės tik perduoti voką. Susirašinėjime apie konkrečius veiksmus nekalbama. Po termino palikimui priimti suėjimo skambino notarė ir sakė V., kad ji turi parašyti pareiškimą, o V. pasakiusi, kad nerašys. Pareiškėjas elgėsi nerūpestingai – jis turėjo skambinti notarui, klausti V. – ar viskas gerai. G. K. laiku priėmė palikimą. G. K. pensinio amžiaus, neturintis kito turto, neturi kitų artimų giminaičių. D. Š. atitektų tik 3/8 buto, o jis negyvena Lietuvoje. Dėl pareiškėjo nerūpestingų veiksmų nukentėtų G. K.. Patenkinus pareiškėjo pareiškimą kiltų galimybė kreiptis į teismą dėl patirtų buto išlaikymo išlaidų, turto atidalijimo.
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarė Indraja Jackevičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad po palikėjos E. K. mirties palikimą priėmė vienas asmuo. Notarų biure gavo minkštą didelį voką, jį priėmė biuro darbuotojai. Voką atnešė moteris, kuri jį paliko ir išėjo. Kada atnešė voką ji nežino, su D. Š. telefonu nekalbėjo. Kai gavo tą voką, ji su tais asmenimis nesusisiekė, nes neturi tokios pareigos. Lyg yra nesutarimų tarp pareiškėjo Š. ir kito įpėdinio. Ji mano, kad pareiškėjas netinkamai pasirinko įgaliotinį. Įgaliotas asmuo pateikia notarų biurui pareiškimą ir tada išduodamas liudijimas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkinamas.
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų prašymo išnagrinėjimui
Byloje šalių ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos mirties, priimti, motyvuojant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl jis įgaliojo kitą asmenį tvarkyti su palikimu susijusius klausimus, pasitikėjo įgaliotu asmeniu, kuris pasielgė nesąžiningai su juo, nes neatliko jokių veiksmų, kuriuos turėjo atlikti pagal įgaliojimą.
Suinteresuotas asmuo G. K. prašo pareiškėjo prašymo netenkinti, nes pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pagrindu atnaujinti neatsakingai (nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, veikė aplaidžiai) praleistą terminą palikimui priimti. Termino atnaujinimas lemtų neproporcingą jo, suinteresuoto asmens G. K., teisėtų interesų pažeidimą.
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas apie palikimo atsiradimą sužinojo iš karto, po palikėjos E. K. mirties. Palikėja, pareiškėjo motina E. K., gimusi (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), Kaune, mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja testamento sudariusi nebuvo. Palikėjos pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą yra ir D. Š., kuris palikėjos palikimą gali paveldėti kartu su palikėją pergyvenusiu jos sutuoktiniu G. K. (suinteresuotas asmuo šioje byloje). Pareiškėjas nuolatos gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad D. Š. deklaravęs išvykimą į JAV). Giminystės ryšius įrodantys dokumentai yra pareiškėjo gimimo liudijimas ir E. K. (buvusi pavardė – Š.) ir G. K. (suinteresuoto asmens šioje byloje) santuokos liudijimas. Suinteresuotas asmuo G. K. kreipėsi į Kauno miesto 11-ąjį notarų biurą ir pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikė 2022 m. liepos 13 d. Trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjos įpėdiniai turėjo pareikšti savo valią apie palikimo priėmimą, suėjo 2022 m. rugsėjo 9 d. Po palikėjos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi mirusiosios sutuoktinis suinteresuotas asmuo G. K.. Testamentų registro išraše nurodyta, kad palikėjos E. K. palikimą 2022 m. liepos 13 d. priėmė G. K. (Pranešimas suformuotas Testamentų registro informacinių technologijų priemonėmis).
2022 m. lapkričio 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad Butas/Patalpa – Butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis po ½ dalį priklauso: G. K. (įregistravimo pagrindas: 2022 m. spalio 17 d. nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja: nuo 2022 m. spalio 17 d.) ir E. K. (įregistravimo pagrindas: 1992 m. gegužės 6 d. Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažyma Nr. 47, įrašas galioja: nuo 2022 m. spalio 17 d.).
Pareiškėjas D. Š. tvirtina, kad nors po savo motinos E. K. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau faktiškai jis išreiškė valią palikimui priimti, nes 2022 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojimo, išduoto Lietuvos Respublikos Ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikos Jungtinėms valstijoms, pagrindu įgaliojo savo giminaitę V. M. (įgaliotinę) atstovauti jį priimant palikimą ir jo vardu vesti paveldėjimo bylą mirus jo motinai E. K. ir atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. Todėl jis laiko, kad terminą praleido dėl įgaliotinės kaltės, kadangi pastaroji neatliko jokių veiksmų, nurodytų įgaliojime. Pareiškėjas iš karto, vos tik sužinojo, kad jo įgaliotas asmuo nesiėmė jokių veiksmų pagal įgaliojimą, kreipėsi teisinės pagalbos (jis gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl jam buvo sudėtingiau susirasti atstovą Lietuvoje) ir skubos tvarka kreipėsi į teismą su šiuo pareiškimu. Jis praleido palikimui priimti terminą šiek tiek daugiau nei mėnesį laiko.
Dėl prašymo argumentų (ne)pagrįstumo
Paveldėjimo atsiradimo pagrindas yra mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pagal Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 3 dalį, mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą ir testamentą, t. y. mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams, o jeigu tokių nėra, – valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009).
CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta šešių grupių įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, eilė, t. y. pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę (CK 5.11 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 5.13 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
CK 5.50 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti palikimo priėmimą, numato, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-I54-378/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Kaip minėta, įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas D. Š. nurodo, kad terminą priimti palikimą praleido, nes jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl jis negalėdamas atvykti į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) d. mirus jo motinai E. K., 2022 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojimu įgaliojo kitą asmenį – savo pusseserę V. M., tvarkyti su palikimu susijusius klausimus. Nurodo, kad pasitikėjo įgaliotu asmeniu, tačiau šis pasielgė nesąžiningai su juo, nes neatliko jokių veiksmų, nors buvo susitarę.
Suinteresuotas asmuo G. K. pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra svarbios ir nesudaro pagrindo atnaujinti termino palikimui priimti. D. Š. išdavė įgaliojimą per vėlai – 2022 m. rugpjūčio 3 d., o jo motina mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas elgėsi nerūpestingai – jis turėjo skambinti notarui, klausti įgaliotinės V. M. – ar viskas gerai. Jis pats galėjo grįžti į Lietuvą ir viską susitvarkyti. Be to, jeigu pareiškimas būtų patenkintas nukentėtų suinteresuotas asmuo G. K.. Pareiškėjui tektų tik 3/8 dalys turto, todėl normalios naudojimosi tvarkos nustatyti butu nebūtų įmanoma, o jis negyvena Lietuvoje. Tai apsunkintų G. K. naudojimąsi butu. G. K. laiku priėmė palikimą, jis pensinio amžiaus, neturintis kito turto, neturi kitų artimų giminaičių. Dėl pareiškėjo nerūpestingų veiksmų nukentėtų G. K.. Patenkinus pareiškėjo pareiškimą kiltų galimybė kreiptis į teismą dėl patirtų buto išlaikymo išlaidų, turto atidalijimo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuolatos gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad D. Š. deklaravęs išvykimą į JAV). Pareiškėjas nurodęs ir tai patvirtinama byloje pateiktais dokumentais, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojimo, išduoto Lietuvos Respublikos Ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikos Jungtinėms valstijoms, pagrindu D. Š. (įgaliotojas) įgaliojo savo giminaitę V. M. (įgaliotinę) atstovauti jį priimant palikimą ir jo vardu vesti paveldėjimo bylą mirus jo motinai E. K. ir atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. Įgaliotinė V. M. įgaliojimą gavo 2022 m. rugpjūčio 14 d. Ji pati apie tai informavo pareiškėją D. Š. atsiųsdama jam SMS žinute gauto voko su įgaliojimu nuotrauką. Pareiškėjas savo pareiškime nurodęs, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. V. M. nunešė įgaliojimą notarei, o jau 2022 m. rugsėjo 13 d. pareiškėją įgaliotinė V. M. informavo, kad naujienos nekokios, nes jo siųstą įgaliojimą, kurį įgaliotinė nunešė notarei, notarė tik dabar (2022 m. rugsėjo 13 d. ) jau po 3 mėnesių palikimui priimti termino, atidarė ir jau per vėlu kažką daryti. Tuomet jis skambino notarei, ši jam paaiškino, kad įgaliotas asmuo V. M. jai pareiškusi, kad nenori nieko bendro turėti su jo (D. Š.) reikalais. Pareiškėjas patvirtinęs, kad nei išduodant įgaliojimą, nei bendraujant tiek telefonu tiek SMS žinutėmis, įgaliotas asmuo V. M. jam nei vienu žodžiu neužsiminė, kad nenori padėti ar nepadės jam.
Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai paskambino D. Š. ir paparašė nunešti laišką notarei. Ji jam pasakė savo duomenis (asmens kodą ir kt.), o jis jos tik prašė nunešti laišką. Kai tik gavo laišką, tai tą pačią dieną – 2022 m. rugpjūčio 14 d. (atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. rugpjūčio 14 d. buvo sekmadienis – ne darbo diena), nunešė į notarų biurą ir ten paliko. Ji suprato, kad notarė paėmė tą voką ir įdėjo į bylą. Jos atnešto voko prie jos neatplėšė. Patvirtino, kad notarė jai skambino ir sakė, kad pasibaigęs terminas palikimui priimti, o paskui skambino ir D. Š.. Ji nesutiko būti įgaliotine. Š. jai nieko neaiškino, tik sakė, kad reikia nunešti laišką. Ji patvirtino, kad D. Š. į JAV išvyko gal 1995 m. ir nuo to laiko nebuvo grįžęs, jos žiniomis jis yra nesusitvarkęs dokumentų, todėl negali grįžti į Lietuvą. G. K. – jos mamos brolis, o E. K. – jos tėčio sesuo. Jie visi dažnai nebendraudavo – iki 5 kartų per metus. Ji sakė, nežinanti – ar D. Š. prisidėjo prie savo mamos būsto išlaikymo bei nežino – ar prisidėjo prie laidotuvių išlaidų.
Liudytoja R. N., teismo posėdžio metu nurodė, kad D. Š. – jos žentas. D. pažįsta nuo 1984 m. Jis vienas išvykęs į Ameriką nuo 1997-1998 m. Jos dukra dabar Ispanijoje. E. K. dažnai atvykdavo pas ją. D. Š. siųsdavo pinigų savo mamai ir butą išlaikydavo. G. K. jai nesakė, kad mirė E., o D. jai paskambino iš Amerikos ir pasakė, kad mamos nebėra. E. buvo stipri, ji net nežino, kaip ji taip greit numirė. D. jai pervedė pinigus – apie 1000 Eur, kuriuos ji perdavė G.. Pinigus pervedė R. S. – D. nauja žmona. G. tuos pinigus paėmė. Kai D. jai skambino, tai pasakė, kad tie pinigai laidotuvėms bei prašė nupirkti vainiką nuo jo.
Svarbu pažymėti ir tai, kad suinteresuotas asmuo, palikėjos sutuoktinis G. K., teismo posėdžio metu patvirtino, kad mirus jo sutuoktinei, pareiškėjo D. Š. motinai, E. K., jis paskambino pareiškėjui ir jį informavo apie motinos mirtį, jis (D. Š.) tuomet jam pasakė, kad grįžti į Lietuvą negali bei pasakė, kad laidotuvėms perves 1000 Eur. G. K. patvirtino, kad jam R. N. padavė tik 500 Eur. D. Š. jam (G. K.) sakęs, kad jam jokių pinigų nereikia bei sakęs – gyvenk tame bute tu. Jis patvirtino, kad butą po savo mirties paliks seserims.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, įvertintina ir tai, kad pareiškėjas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose ir vos sužinojęs, kad mirė jo motina, iš karto suinteresuotam asmeniui G. K. pažadėjo pervesti pinigų. Pinigus jis persiuntė R. N. (2022-06-10 pavedimo kopija patvirtina, kad pervesta 2000 USD – 1832,20 Eur), kuri teismo posėdžio metu patvirtinusi, kad D. Š. (pavedimą padarė R. S. – D. nauja žmona) jai pervedė pinigus – apie 1000 Eur (tikslai neprisiminė). D. Š. telefonu jai pasakė, kad tie pinigai laidotuvėms bei prašė dar nupirkti vainiką nuo jo. Ji nupirko vainiką ir gėlių krepšelį, o kitus pinigus perdavė G. K., jis juos paėmė. Šio fakto suinteresuotas asmuo neginčijo, tačiau nurodė, kad perdavė jam mažiau pinigų- tik 500,00 Eur.
Teismas taip pat vertina ir tai, kad pareiškėjas D. Š. išduodamas įgaliojimą įgaliotam asmeniui ir jam patikėdamas atlikti visus su palikimo priėmimu veiksmus, taip išreiškė valią priimti palikėjos palikimą. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini), įgaliojimą pareiškėjas išdavė 2022 m. rugpjūčio 3 d. bei šį įgaliojimą įgaliotas asmuo gavo 2022 m. rugpjūčio 14 d., trijų mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2022 m. rugsėjo 9 d. Pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, išreiškė valią priimti palikimą. Terminas palikimui priimti praleistas labai nežymiai.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažintinos svarbiomis. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su šeima gyvena JAV, ten dirba bei augina nepilnametę dukrą. 2022 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojimo, išduoto Lietuvos Respublikos Ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikos Jungtinėms valstijoms, pagrindu D. Š. įgaliojo savo giminaitę V. M. atstovauti jį priimant palikimą ir jo vardu vesti paveldėjimo bylą mirus jo motinai E. K. ir atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. V. M. įgaliojimą gavo 2022 m. rugpjūčio 14 d., o 2022 m. rugsėjo 13 d. pareiškėją įgaliotinė V. M. informavo, kad naujienos nekokios, nes jo siųstą įgaliojimą, kurį ji nunešė notarei, notarė tik dabar (2022 m. rugsėjo 13 d. ) jau po 3 mėnesių palikimui priimti termino, atidarė ir jau per vėlu kažką daryti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. Š. vieną iš esminių priežasčių, sutrukdžiusių savalaikiai kreiptis į palikimo vietos atsiradimo notarą, nurodo po motinos mirties buvus jo ir giminaitės, liudytojos šioje byloje, V. M. žodinį susitarimą, kad pareiškėjas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, surašys įgaliojimą savo giminaitei, kuri sutvarkytų su palikimu susijusius dokumentus. V. M. pateikė pareiškėjui savo asmens duomenis, pareiškėjas surašė įgaliojimą, išsiuntė savo giminaitei, tačiau ji įgaliojimo pagrindu neatliko jokių veiksmų. Nors liudytoja šioje byloje, pareiškėjo pusseserė V. M. neigia tokį susitarimą buvus, tvirtindama, kad ji nesutiko būti įgaliotine, ji tik buvo susitarusi nunešti voką notarei, tačiau teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina pareiškėjo nurodomą faktą buvus, nei jo nebuvus. Byloje nustatyta, kad V. M. pareiškėją informavo, kad ji nevykdys įgaliotinės pareigų, kai jau pasibaigė terminas palikimui priimti. Pareiškėjas įgaliojimą surašė ir išsiuntė jį pusseserei laiku (nepraleidus termino palikimui priimti). Sprendžiant iš susirašinėjimo SMS žinutėmis ir skambučių (buvo nemažai bendrauta telefonu) galima manyti, kad V. M. visgi turėjo suprasti ko jos prašo pareiškėjas. Be to, ji pareiškėjui išsiuntė visus savo duomenis ir asmens kodą. Ji turėjo suprasti, kad pareiškėjas D. Š. labai aiškiai nori pretenduoti į palikimą. D. Š. nebeturėjo laiko įgalioti kitą asmenį, nes įgaliojimo gavimas JAV nėra greitas procesas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuotas asmuo G. K. patvirtinęs, kad po jo mirties būstas atiteks jo seserims, o G. K. sesers dukra yra liudytoja šioje byloje – V. M.. D. Š. sužinojęs, kad jo pusseserė atsisako įgaliotinės pareigų iš karto skambino notarei bei susirado atstovą (advokatą) dėl kreipimosi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismo vertinimu, visuma nurodytų priežasčių galėjo turėti įtakos pareiškėjo pavėluotam kreipimuisi dėl palikimo priėmimo.
Pareiškėjas D. Š. išduodamas įgaliojimą įgaliotam asmeniui ir jam patikėdamas atlikti visus su palikimo priėmimu veiksmus, taip išreiškė valią priimti palikėjos, jo motinos E. K. palikimą. Jo motina mirė (duomenys neskelbtini), o įgaliojimą pareiškėjas išdavė 2022 m. rugpjūčio 3 d. bei šį įgaliojimą įgaliotas asmuo gavo 2022 m. rugpjūčio 14 d., todėl trijų mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2022 m. rugsėjo 9 d. Pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, išreiškė valią priimti palikimą. Terminas palikimui priimti praleistas labai nežymiai. Yra visos aplinkybės, dėl ko terminas turėtų būti atnaujintas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad terminas priimti palikimą buvo praleistas dėl pareiškėjo pasyvaus, aplaidaus ir nerūpestingo elgesio.
Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Nagrinėjamu atveju įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas nežymiai, t. y. vieną mėnesį ir 4 dienas. Pareiškėjas, sužinojęs iš savo giminaitės V. M., o vėliau ir iš notarės, kad jis yra praleidęs trijų mėnesių terminą palikimui priimti, 2022 m. spalio 5 d. sudarė su atstovu (advokatu) atstovavimo sutartį, kuris parengė dokumentus, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, ir 2022 m. spalio 13 d. pateikė juos teismui. Teismo vertinimu, šiuo veiksmu pareiškėjas aiškiai išreiškė valią priimti motinos palikimą ir nors šį veiksmą atliko pasibaigus palikimo priėmimo terminui, tačiau terminas praleistas nežymiai.
Teismas, vertindamas tai, ar atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti kitų asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir ar tai nesukeltų šių asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių, nurodo, kad: pirma, pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis, jis turėjo teisę paveldėti palikėjo turtą su kitais pirmos eilės įpėdiniais; antra, laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo buvo praleistas nežymiai, todėl išlaikomas pareiškėjo ir palikimą priėmusio įpėdinio interesų pusiausvyros balansas; trečia, duomenų, kad per laikotarpį nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo būtų spėjusios pasikeisti esminės aplinkybės, susijusios su paveldimu turtu (pvz. perleista nuosavybės teisė), nėra; ketvirta, tai, kad pareiškėjas taps palikėjai priklausiusio ir paveldėto kartu su suinteresuotu asmeniu turto bendraturčiu, automatiškai nepažeidžia suinteresuoto asmens teisių ir interesų, jis ir toliau galės naudotis paveldėtu turtu/jo dalimi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens G. K. atsiliepime ir teismo posėdyje nurodytais argumentais ir nurodoma Teismų praktika, kad praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas pažeis suinteresuoto asmens interesus ir, kad pareiškėjas neatliko aktyvių veiksmų palikimui priimti.
Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. sausio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai teismo nuomone, sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas, yra objektyvios, o piktavališkų veiksmų ar sąmoningo delsimo pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta. Pareiškėjas laiku ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti, to nepadarė dėl objektyvių priežasčių, kurias įrodė leistinais rašytiniais įrodymais.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, todėl praleistas terminas atnaujintinas. Teismo vertinimu, tai atitiks ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas dėl objektyvių, svarbių priežasčių negalėjo priimti palikimo per įstatymo nustatytą terminą, terminas praleistas dėl svarbių, objektyvių ir pateisinamų priežasčių (CPK 578 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7846-547/2022 (byla perregistruota į e2YT-303-547/2023) pareiškėjo D. Š. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas. Šia nutartimi teismas nutarė – sustabdyti Kauno miesto 11 notarų biure paveldėjimo veiksmus, t. y. paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą įpėdiniams, pateikusiems prašymus dėl palikimo priėmimo po E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, paliktina galioti iki šioje civilinėje byloje priimtos teismo nutarties, kuria pareiškėjui atnaujintas terminas priimti palikimą, įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti įstatymas priskiria bylinėjimosi išlaidoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Šiuo nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra priešingi. Suinteresuotas asmuo G. K. teismui pateiktu atsiliepimu bei teismo posėdžio metu su pareiškėjo pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Suinteresuoto asmens atstovas advokatas A. S. sakydamas baigiamąją kalbą taip pat prašė pareiškimą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pareiškimas tenkintas visiškai, iš pareiškėjo D. Š. suinteresuoto asmens G. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisia.
Pareiškėjo D. Š. atstovė advokatė Gintarė Girdzijauskienė prašė pareiškimą tenkinti ir priteisti iš suinteresuoto asmens G. K. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas iš viso patyrė 2 025,50 Eur išlaidų, kurias sudaro: 150,00 Eur žyminio mokesčio; 968,00 Eur – už pareiškimo surašymą; 484,00 Eur – už prašymų teismui dėl liudytojų iškvietimo, dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, surašymą, už pasirengimą 2022 m. lapkričio 30 d. posėdžiui bei už atstovavimą šiame posėdyje; 423,50 Eur – už prašymo Registrų centrui surašymą, už prašymų teismui dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslinimo, surašymą, už pasirengimą 2023 m. sausio 9 d. posėdžiui ir liudytojų apklausai bei už atstovavimą šiame posėdyje.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Atsižvelgus į bylos pobūdį, jog byla nėra sudėtinga, teisme išnagrinėta per du teismo posėdžius, kurie vyko nuotoliniu būdu prisijungus per ZOOM programėlę, kurių trukmė – 1 val. 20 min. ir 1 val. 32 min., į suinteresuoto asmens G. K. senyvą amžių, turtinę padėtį bei vadovaujantis aukščiau nurodytomis Rekomendacijomis teismas sprendžia, kad atstovavimo išlaidos nors ir neviršija Rekomendacijomis nustatytų dydžių, tačiau vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais mažintinos ir iš viso pareiškėjui D. Š. iš suinteresuoto asmens priteistinos 1250,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro – 31,04 Eur, kurios priteistinos valstybei iš suinteresuoto asmens G. K. (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,
n u t a r i a :
Pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos, jo motinos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos.
Nutarčiai įsiteisėjus, 2022 m. spalio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės panaikinti.
Priteisti pareiškėjui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1250,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš suinteresuoto asmens G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,04 Eur (trisdešimt vieno euro 04 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.
Teisėja Silvana Girdenienė