Skundas Nr. II-234-957/2017

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01214-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTOAPYLINKĖSTEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,

sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2017 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. 10ANN-93976875-17 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

A. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2017 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 10ANN-93976875-17 administracinio nusižengimo byloje nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams už tai, kad 2017 m. kovo 15 d., 17.16 val., Trakų r. sav., magistraliniame kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, 35 kilometre, vairuodamas automobilį „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodamas pagrindiniu keliu, pažymėtu kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8, 140.1 punktų reikalavimus, nesilaikė horizontalaus kelio ženklinimo Nr. 1.1, nes sankryžoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė ta pačia eismo kryptimi važiavusius kitus automobilius, kirsdamas siaurą ištisinę liniją.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas A. K. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (b. l. 2-4)

Pareiškėjas skunde nurodo, jog nutarimą priėmusi pareigūnė neatsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, vairuodamas automobilį „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jis važiavo paskui prailgintą krovininę transporto priemonę (apie 17 m. ilgio) keliu A4 Vilnius-Varėna-Gardinas 35 km. Krovininė transporto priemonė važiavo apie 80 km/val. greičiu. Paskui jo (t. y. A. K.) transporto priemonę susidarė 5-7 automašinų kolona. Atsiradus galimybei, esant geram matomumui, pakankamam atstumui iki iš priekio artėjančios transporto priemonės ir punktyrinei kelio skiriamajai juostai, jis pradėjo lenkimo manevrą. Toje vietoje yra nedidelė nuokalnė ir krovininė transporto priemonė padidino važiavimo greitį. Kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ lenkimo metu pastebėti jis neturėjo galimybių, nes dešinės pusės apžvalgą užstojo krovininė transporto priemonė. Pareiškėjo teigimu, lenkimo manevro pabaigoje jis pastebėjo, kad punktyrinė horizontalaus kelio ženklinimo juosta tapo ištisine. Kadangi paskui jį prieš lenkimo manevrą buvo susidariusi transporto priemonių kolona, žinojo, kad staigus stabdymas sukeltų pavojų kitiems eismo dalyviams. Praleisti visą koloną taip pat nebuvo galimybių, nes iš priekio artėjo transporto priemonė. Vadovaudamasis KET taisyklių 9 punktu jis priėmė sprendimą padidinti transporto priemonės greitį ir baigti lenkimo manevrą, tuo pačiu išvengdamas padarinių, kuriuos galėjo sukelti staigus transporto priemonės stabdymas. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad specialiosios teisės atėmimas turėtų neigiamas pasekmes jo ir jo šeimos narių buičiai. Pareiškėjo teigimu, automobilis yra skirtas ne patogumui, o būtiniems darbiniams ir asmeniniams reikalams atlikti. Pagal užimamas pareigas jam yra būtinas vairuotojo pažymėjimas, todėl jei jam bus nors ir minimaliam laikui atimta teisė vairuoti, yra didelė tikimybė, kad jis neteks darbo arba jo pajamos ženkliai sumažės, nes negalės atlikti savo tiesioginių pareigų. Šiuo metu jo pajamos yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. Pareiškėjas nurodo, kad jis turi keturis nepilnamečius vaikus, vaikų mama šiuo metu nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, gauna mažą vaiko priežiūros išmoką, kadangi ji namuose prižiūri kūdikį, vaikus į darželį bei į polikliniką turi nuvežti jis. Be to, jis turi dažnai lankyti senyvo amžiaus ir prastos sveikatos motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Prie skundo pridedama UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 21 d. pažyma (b. l. 5), A. K. epikrizės kopija (b. l. 6), gimimo liudijimų kopijos (b. l. 7-9).

Institucijos, priėmusios nutarimą, atsiliepime nurodoma, kad pažeidimą užfiksavo policijos pareigūnai, pažeidimas nufilmuotas vaizdo kamera. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atlieka lenkimo manevrą pačioje sankryžoje, kurioje draudžiama lenkti, grįžtant į savo eismo juostą kerta ištisinę liniją. A. K. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir teisingai, todėl atsiliepimu prašoma A. K. skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 1).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. R. 2017 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. kovo 15 d., apie 17.16 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu S. K., Trakų r. sav., kelyje A4, 35 kilometre buvo pastebėtas lengvasis automobilis „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilio vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame ženklu 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkė ta pačia eismo kryptimi važiavusį krovininį automobilį, kirsdamas horizontalaus kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją 1.1 ir pažeidė jos reikalavimus. Sustabdžius automobilį buvo nustatyta, kad jį vairavo A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo su pažeidimu nesutiko, minėjo, jog lenkimą pradėjo, kai dar nebuvo prasidėjusi ištisinė ženklinimo linija 1.1. Asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (b. l. 17).

Iš byloje esančiame diske įrašyto vaizdo įrašo Nr. 20170315_171209_V1877 (JEV057.avi matyti, kad juo yra fiksuojamas vaizdas iš važiuojančio automobilio. Vaizdo įrašo trukmė – 4 min, 59 sek. Vaizdo įrašo dešinėje, viršuje yra nurodytas jo darymo laikas – 2017 m. kovo 15 d. Nuo vaizdo įrašo 4 min. 21 sek. (viršuje dešinėje rodomas realus paros laikas – 17 val. 16 min. 34 sek.) yra fiksuojama priešpriešiais atvažiuojanti sunkiasvorė transporto priemonė, kurią lenkia lengvasis automobilis. Vaizdo įrašo 4 m. 27 sek. (dešinėje viršuje rodomas realus paros laikas – 17 val. 16 min. 39 sek.) sunkiasvoris automobilis ir jį lenkiantis lengvasis automobilis susilygina, tai vyksta sankryžoje, o po dviejų sekundžių lengvasis automobilis, grįždamas į savo eismo juostą, kertą ištisinę kelių ženklinimo liniją (b. l. 24).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K. palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad neneigia policijos užfiksuoto nusižengimo, nes išties lenkimo manevrą atliko baigė sankryžoje ir grįždamas į savo eismo juostą kirto ištisinę liniją. Tačiau nori paminėti, kad lenkimo manevrą pradėjo punktyrinės linijos zonoje ir lenkimo metu negalėjo matyti ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“, nes tuo metu jį užstojo lenkiama transporto priemonė. Ten nebuvo sankryža, buvo paprastas pagrindinis kelias ir šalutiniai keliai, ten jų ne vienas tame kelyje. Jis yra anksčiau važiavęs tuo keliu. Važiuoja per metus gal 2 kartus. Už jo buvo susidariusi kolona ir jis lenkė tik vieną transporto priemonę, sunkiąją, nelenkė visos kolonos. Girdėjo, jog policija traktuoja taip, kad jei pasidaro ištisinė linija, reikia grįžti atgal, to grįžimo manevro nebuvo galimybės atlikti. Jis lenkė, nes niekas neprieštaravo lenkimo galimybei, buvo punktyrinė linija ir niekas nedraudė lenkti. Prašo atsižvelgti į aplinkybes, kad negalėjo kitaip pasielgti toje situacijoje ir nutraukti šį procesą. Dabar dirba savo įmonėje, joje yra vienintelis žmogus, visus darbus pats daro ir jam labai reikalinga transporto priemonė, jo darbas susijęs su projektavimu ir tenka važinėti po įvairias institucijas, derinti projektus, apžiūrinėti objektus, derinti trasas. Jį atleido iš ankstesnio darbo ne tik dėl šio įvykio, bet šis įvykis irgi turėjo įtakos tam, nes buvo galvojama, kad jis negalės atlikti savo pareigų. Toje įmonėje buvo projektų vadovas, tai buvo projektų valdymas, važinėjimas į statybinius objektus ir vadovavimas statybos darbams. Iš jo vairuotojo pažymėjimas šiuo metu nėra paimtas, jis juo naudojasi. Prie skundo pateiktame žemėlapyje akivaizdžiai matosi, kad ten, kur prasidėjo lenkimo manevras, buvo punktyrinė linija ir ištisinė linija ten buvo tik 20 metrų, pačiame gale. Pradėdamas lenkimo manevrą jis niekaip negalėjo matyti, kad ten bus ta ištisinė linija. Kad lenkimo manevrą pradėjo toje vietoje, galima paskaičiuoti pagal važiavimo greitį. Jeigu važiavimo greitis apie 80 km/h, 10 km/h pagreitėja, tai vidutinis greitis būna 5 km, vidutinę „fūrą“ aplenkti važiuojančią 80 km/h greičiu iš viso reikia apie 40 metrų, kadangi gale jis truputį greičiau pavažiavo, tas sumažėjo. Po šito įvykio jis buvo nuvykęs, apžiūrėjo vietą. Tas ženklas stovi prie stotelės, jo nuotraukoje tai pažymėta.

Liudytojas S. K. apklausiamas teisme parodė, kad įvykio detalių pilnai neatsimena, bet atsimena tą vietą, neatsimena ar pats bendravo, ar porininkas Jie dirbo nežymėtu automobiliu. Vairuotojui buvo ženklas, kad iš kairės yra įvažiavimas į Paluknio aerodromą. Jie važiavo link Vilniaus, prasilenkė ir pamatė, kad žmogus lenkia koloną. Jis 6 metus ten dirba, ten ženklai labai gerai išdėstyti, kelias ten gana saugus ir kelio ženklinimo laikymąsi jie prižiūrime, nes ten dažni tokie pažeidimai ir lenkimai ir manevravimai. Jeigu žmogus išvažiavo per punktyrinę, o grįžo per ištisinę, tai vertina kaip pažeidimą, žmogus turi atsižvelgti į ženklinimą. Toje vietoje ženklas nuo sankryžos stovi apie 140-160 metrų, nuo ženklo iki tos vietos, kur prasideda ištisinė linija yra apie 100 metrų. Jeigu žmogus lenkia, turi pastebėti tą ženklą ir įvertinti. Gal buvo penktadienis, ar sekmadienis, nes ten yra problema aplenkti tomis dienomis, yra didelis eismas, bet dėl to kiti žmonės nelenkia, o atsiranda lenkiančių. Galima aplenkti, bet reikia pasirinkti vietą, tikrai yra vietų, kur galima aplenkti, nėra taip, kad 20 km reikia važiuoti paskui važiuojančius automobilius. Be to, kilometras prieš tai buvo lenkimo zona, nebuvo jokių ištisinių linijų, bet turbūt buvo intensyvus eismas.

Liudytojas P. R. apklausiamas teisme parodė, kad atsimena šią sankryžą. Šiame kelyje jie vykdo eismo priežiūrą. Čia yra šalutinio ir pagrindinio kelio sankryža, iš įrašo matosi, kad yra ženklas. Ženklai ne gyvenvietėje statomi nuo 150 metrų atstumo nuo sankryžos. Jie pamatė, kad priešais atvažiuoja kitas automobilis, kuris lenkia du ar tris automobilis, kurių paskutinis buvo sunkiasvoris ir būtent sunkiasvorio lenkimas vyko pačioje sankryžoje, prieš jų akis ir prieš registratorių. Užmiestyje visur statomi ženklai 150 metrų atstumu ir daugiau, taip pat po šio ženklo, kažkur po 50 metrų, brūkšninė linija pradeda ilgėti, kas simbolizuoja, kad artėjama prie ištisinės linijos, pačioje sankryžoje būna ištisinė linija ir kur yra kelių sankirta, ji būna punktyrinė, bet su labai mažais tarpais ir juostomis, kas simbolizuoja, kad šios linijos negalima kirsti, ji yra skirta išvažiuojantiems iš šalutinio kelio, kad jie galėtų pasukti į kairę, bet skaitosi, kad ji yra vientisa ištisinė linija. Ženklus kartais sunku pastebėti, bet pagal taisykles yra nurodyta, kad jeigu eismas intensyvus ir vairuotojas nėra įsitikinęs, kas jis sugebės laiku, saugiai ir tinkamoje vietoje sugrįžti atgal į savo eismo juostą, lenkti draudžiama. Bendravimo su asmeniu neprisimena. Jis nuo rugsėjo mėnesio dirba Kelių policijoje ir šie keliai buvo pagrindiniai jų keliai, kas antrą pamainą, jeigu ne kiekvieną, jie ten būna. Ten pažeidėjų daug, ypač penktadieniais arba sekmadieniais, kai eismas būna intensyvus.

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu A. K. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kuriame be kita ko yra numatyta administracinė atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.

Institucijos pareigūnė skundžiamu nutarimu nustatė, kad A. K. 2017 m. kovo 15 d., 17.16 val., Trakų r. sav., magistraliniame kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, 35 kilometre, vairuodamas automobilį „Skoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodamas pagrindiniu keliu, pažymėtu kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, pažeidė KET 8, 140.1 punktų reikalavimus, nesilaikė horizontalaus kelio ženklinimo Nr. 1.1, nes sankryžoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė ta pačia eismo kryptimi važiavusius kitus automobilius, kirsdamas siaurą ištisinę liniją.

Tokios faktinės įvykio aplinkybės, laikantis ANK 567 straipsnio nuostatų, nustatytos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Teismas neturi pagrindo nesutikti su byloje atliktu įrodymų vertinimu ir Institucijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo, kuriuo, kaip vienu iš įrodymų, rėmėsi Institucijos pareigūnas, matyti esminės A. K. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 14), kurias patvirtina ir kitų įrodymų turinys. Štai policijos pareigūnų automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi užfiksuotas A. K. padaryto nusižengimo vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog A. K. vairuojamas automobilis Škoda (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) lenkia automobilį, lenkimas vyksta sankryžoje, kuri pažymėta ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“. Vaizdo įraše matoma, kaip automobilis po lenkimo manevro grįžta į savo eismo juostą kirsdamas ištisinę liniją (b. l. 24). Skundžiamame nutarime šis vaizdo įrašas laikomas esminiu įrodymu. Teismas posėdyje dalyvaujant A. K. peržiūrėjęs vaizdo įrašą nustatė, kad skundžiamame nutarime nurodytos faktinės aplinkybės atitinka vaizdo įraše užfiksuotąsias. Pastebėtina, kad apklausiamas teisme A. K. pripažino, jog išties lenkimo manevrą atliko ir baigė sankryžoje su šalutiniu keliu iš kairės ir grįždamas į savo eismo juostą kirto ištisinę liniją. Tačiau teigė, kad lenkimo manevrą pradėjo punktyrinės linijos zonoje ir lenkimo metu negalėjo matyti ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“, nes tuo metu jį užstojo lenkiama transporto priemonė. Vis tik tokie A. K. parodymai nepaneigia jo kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismas pažymi, kad KET 8 punkte, be kita ko, nustatyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede [...], kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede. Tuo tarpu KET 140.1 punkte nustatyta, jog lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. KET 1 priedo I skyriaus 110 punkte nurodytas kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“ kuris reiškia, kad prie pagrindinio kelio iš kairės pusės prisijungia šalutinis kelias. Toks teisinis eismo viešuosiuose keliuose reglamentavimas draudžia vairuotojams atlikti lenkimą sankryžose, pažymėtose pirmiau nurodytais ženklais ir paaiškinamas itin dideliu pavojumi eismo dalyviams, kadangi iš šalutinio kelio gali išvažiuoti ir sukti į dešinę kita transporto priemonė, kurios vairuotojas gali pagrįstai tikėtis jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikosi KET reikalavimų ir neatlieka lenkimo manevro. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Trakų rajono savivaldybėje, magistraliniame kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, 35 kilometre yra sankryža, kurioje yra nusukimas į Paluknio aerodromą ir A. K. transporto priemonės judėjimo kryptyje, prieš šį nusukimą stovi ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Būtent tokias aplinkybes nurodė ir teisme apklausti policijos pareigūnai S. K. bei P. R., kurie, be kita ko, parodė, kad šis ženklas stovi ne arčiau kaip 150 metrų atstumu nuo šios sankryžos. To neneigė ir pats A. K., kuris taip pat nurodė, kad ženklas stovi dar iki sankryžos prieš visuomeninio transporto stotelę. Taigi minimas ženklas stovi gana dideliu atstumu iki sankryžos, o pats A. K. teigė periodiškai važiuojantis šiuo keliu, todėl teismas kritiškai vertina jo parodymus apie tai, jog jis nematė minimo ženklo, nes jį užstojo lenkiama transporto priemonė. Šiame kontekste teismas pažymi, kad draudimą lenkti sankryžoje nustato ne tik kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“, bet ir kelio ženklinimas, numatytas KET 3 priedo 1.1 punkte „Siaura ištisinė linija“, kurio pagal KET 8 punktą turėjo laikytis A. K.. Ši linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Nors byloje pakanka duomenų apie tai, kad A. K. išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą dar esant eismo juostas skiriančiai punktyrinei linijai, tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo 17 val. 16 min. 49 s matyti, kad ši linija dar gerokai iki sankryžos pereina į ištisinę liniją, tarpai tarp juostų mažėja, kas rodo, jog ji pereina į ištisinę liniją, o pats lenkimo manevras atliktas būtent toje vietoje, kur yra ištisinė linija ir baigtas grįžtant į savo eismo juostą šią liniją kertant. Tokios aplinkybės matyti ir iš paties A. K. su skundu pateiktų nuotraukų (b. l. 3). Taigi, net jei A. K. ir nematė kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“ akivaizdu, jog jam buvo matomas kelio ženklinimas, kuris iš esmės dubliuoja minėto kelio ženklo draudimą šioje vietoje atlikti lenkimo manevrą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. K. buvo akivaizdžiai matoma ir pati sankryža, kurioje lenkimas draudžiamas. Esant tokių aplinkybių visumai teismas neturi pagrindo abejoti, kad A. K. lenkimo manevrą atliko draudžiamoje vietoje ir aiškiai tai suvokė, t. y. jo pažeidimas yra tyčinis. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios A. K. pradėjus lenkimo manevrą esant punktyrinei linijai ir pamačius priekyje sankryžą bei prasidedančią ištisinę juostą, kaip atsakingam ir KET reikalavimų besilaikančiam vairuotojui grįžti į savo eismo juostą.

Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aptartu teisiniu reglamentavimus teismas sprendžia, kad Institucijos pareigūnė skundžiamame nutarime pagrįstai nustatė, jog A. K. nutarime nurodytu laiku ir vietoje, važiuodamas pagrindiniu keliu, pažymėtu kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, pažeidė KET 8, 140.1 punktų reikalavimus, nesilaikė horizontalaus kelio ženklinimo Nr. 1.1, nes sankryžoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė ta pačia eismo kryptimi važiavusius kitus automobilius, kirsdamas siaurą ištisinę liniją. Tokia A. K. veika pagrįstai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Dėl paskirtos nuobaudos

ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šio administracinio nusižengimo padarymą asmenims, turintiems teisę vairuoti, numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo vieno šimto septyniasdešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų. Be to, ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Pažymėtina, kad pagal ANK 32 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju Institucijos 2017 m. balandžio 6 d. nutarimu A. K. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 200 Eur dydžio bauda, kuri lygi sankcijoje numatytam šios nuobaudos rūšies vidurkiui ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, kuri yra minimali. Teismo vertinimu, nors skundžiamame nutarime A. K. skirtinos nuobaudos dydis bei poveikio priemonės taikymo trukmė plačiau nemotyvuoti, tačiau šiuo atveju tiek nuobaudos dydis, tiek ir nustatyta poveikio priemonės taikymo trukmė laikytini atitinkančiais įstatymo reikalavimus ir nėra akivaizdžiai per griežti.

Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalys įpareigoja Instituciją skirtinos baudos dydį bei specialiosios teisės atėmimo trukmę nustatyti pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų ar specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkius, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kuri numato atsakomybę už pavojingą vairavimą. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes neatsakingu lenkimu sankryžoje keliamas pavojus kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, kadangi iš šalutinio kelio gali išvažiuoti ir sukti į dešinę kita transporto priemonė, kurios vairuotojas gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikosi KET reikalavimų ir neatlieka lenkimo manevro. Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad A. K. šį administracinį nusižengimą padarė veikiant tyčine kaltės forma, kas nėra atsakomybėn traukiamam asmeniui palanku nustatant nuobaudos dydį. A. K. kaip asmenybė charakterizuojamas labiau teigiamai, vidutinio amžiaus, dirbantis, augina keturis vaikus, pasak jo paties lanko savo sergančią motiną. Vis tik pažymėtina, kad jis ne kartą anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus padarytus 2012, 2014, 2015 ir 2016 metais, o tai jį apibūdina greičiau neigiamai, nepaisant to, kad nuobaudos ir nusižengimo padarymo metu negaliojo. Institucija A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, tame tarpe ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusižengimą, kadangi protokole užfiksuotas jo nesutikimas su šiuo nusižengimu, teisme jis taip pat dėstė argumentus, kurie pasak jo rodo, kad jis veiką padarė netyčia, o dėl to, kad nematė ženklo, kurį užstojo lenkiama transporto priemonė. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad A. K. paskirtos baudos dydis, kuris lygus ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, nėra aiškiai per didelis. Kartu nėra akivaizdžiai per ilga specialiosios teisės atėmimo trukmė, kuri lygi minimaliam ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui.

Skundu A. K. prašo atsižvelgti į tai, kad specialiosios teisės atėmimas turėtų neigiamas pasekmes jo ir jo šeimos narių buičiai, nes automobilis jam būtinas darbiniams ir asmeniniams reikalams atlikti. Pagal užimamas pareigas jam yra būtinas vairuotojo pažymėjimas, todėl jei jam bus nors ir minimaliam laikui atimta teisė vairuoti, yra didelė tikimybė, kad jis neteks darbo arba jo pajamos ženkliai sumažės, nes negalės atlikti savo tiesioginių pareigų. Šiuo metu jo pajamos yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis, jis turi keturis nepilnamečius vaikus, vaikų mama šiuo metu nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, gauna mažą vaiko priežiūros išmoką, kadangi ji namuose prižiūri kūdikį, vaikus į darželį bei į polikliniką turi nuvežti jis. Be to, jis turi dažnai lankyti senyvo amžiaus ir prastos sveikatos motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad pirmiau išdėstytos aplinkybės negali būti pagrindu neskirti A. K. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 5 dalis imperatyviai nurodo, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti atėmimas skiriamas privalomai. ANK 34 straipsnio 5 dalis suteikia teismui galimybę įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Nagrinėjamu atveju jau pirmiau aptartas administracinio nusižengimo gana pavojingas pobūdis, pažeidėjo kaltės forma, faktas, kad periodiškai daro administracinius nusižengimus kelių eismo srityje, bei tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nelaikytini pakankamais spręsti, kad A. K. gali būti neskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog privatus administracinį nusižengimą padariusio asmens interesas išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su jo darbine veikla ar šeimos gyvenimu, negali būti iškeliamas aukščiau visuomenės intereso gyventi saugioje visuomenėje. A. K. nurodomos aplinkybės, kurios pasak jo, apsunkintų jo ir jo šeimos gyvenimą, šiuo atveju nelaikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą spręsti, kad sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė neatitiks teisingumo principo reikalavimų ir tuo pagrindu netaikyti jam administracinio poveikio priemonės. Pastebėtina, kad prie A. K. prašymo pridedamas UAB (duomenys neskelbtini) raštas nebeaktualus, kadangi šioje įmonėje jis nurodė nebedirbantis. Nors teisme apklausiamas A. K. nurodė, kad šiuo metu jis dirba savo įmonėje ir jam teisės vairuoti reikalinga ir šiame darbe pagal pareigas, tačiau jokių tai objektyviai patvirtinančių duomenų nepateikta. Kita vertus jau minėta, kad darbinė veikla nelaikytina išskirtiniu pagrindu netaikyti administracinio poveikio priemonės. Prie A. K. skundo pridedami dokumentai apie motinos ligą, savaime nepatvirtina fakto, kad jis išties dažnai lanko savo motiną, kad jam nustatyta motinos globa ir kt., juo labiau, kad ir specialiosios teisės atėmimo terminas nustatytas jam vos trims mėnesiams. A. K. prie bylos prideda vaikų gimimo liudijimų kopijas, tačiau jie savaime nepatvirtina fakto, jog A. K. netekus trims mėnesiams teisės vairuoti, jo šeima susidurs su nepakeliamais sunkumais, negaus pajamų ir negalės laisvai judėti. Pastebėtina, kad su skundu nepateikti jokie įrodymai apie jo sutuoktinės pajamas, taip pat patvirtinantys būtinybę toli vežti vaikus į ugdymo įstaigas, ar kad to neįmanoma padaryti viešuoju transportu, kad to negali padaryti jo sutuoktinė, juo labiau, kad vasaros laikotarpiu vaikų ugdymo įstaigos objektyviai nedirba, ar dirba kitais grafikais. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio administracinius nusižengimus padariusių asmenų asmeniniai ir ypač turtiniai interesai dėl sumažėjusių pajamų, elementarių nepatogumų,  negali būti pervertinami, nes šio pobūdžio pažeidimai gali sąlygoti itin skaudžius padarinius - neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą. Taigi prevencinių tikslų užtikrinimas šiais atvejais yra itin svarbus. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad vos trijų mėnesių laikotarpiui A. K. atimta teisė vairuoti atitinka teisingumo principo reikalavimus ir nėra akivaizdžiai per griežta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalimi, 617,  641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 645 ir 646 straipsniais,

n u t a r i a :

A. K. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2017 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 10ANN-93976875-17 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas                                                                                         Marijus Kursevičius