Civilinė byla Nr. e2A-1190-790/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00843-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės tiltų statybos uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų teisėtumo ir viešojo pirkimo konkurso nutraukimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė tiltų statybos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tilsta“ kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkciją pakeisti viešojo pirkimo Nr. 527208 „Tunelinio pravažiavimo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys 10,127 km nauja statyba“ (toliau – Pirkimas) konkurso sąlygas, sutartyje įtvirtinant pagrindą papildomų darbų įsigijimui – techninio darbo projekto klaidos, praleidimai, netikslumai, kai dėl jų atsiranda papildomų darbų būtinybė, arba įpareigoti atsakovę nutraukti Pirkimą, paruošti naują techninį darbo projektą, įgyjant jo autorines teises, ir organizuoti Pirkimą iš naujo, pateikiant tiekėjams techninį darbo projektą DWG formatu, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovės paskelbto Pirkimo objektas yra apibrėžtas Pirkimo sąlygose, kurių sudėtinė dalis yra atsakovės pateiktas techninis darbo projektas, parengtas 2017 m. (toliau – Techninis darbo projektas). Atsižvelgdama į tai, kad Techninis darbo projektas parengtas prieš ketverius metus, pateiktas PDF formatu, o jo brėžiniai nebeatitinka realios situacijos Pirkimo objekto vietoje, ieškovė 2021 m. birželio 28 d. raštu paprašė atsakovės pateikti Techninį darbo projektą DWG formatu, nes tik turėdama projekto brėžinius šiuo formatu, ieškovė galėtų atlikti tikslius matavimus ir suskaičiuoti tikslų reikalingų pakeitimų kiekį. Atsakovė 2021 m. birželio 30 d. rašte nurodė, kad projektavimo metu neįgijo autorinių teisių, projekto DWG formatu neturi, todėl pateikti negali. Ieškovė 2021 m. liepos 8 d. raštu paprašė atsakovės patvirtinti, kad tokiu atveju visi dėl Techninio darbo projekto klaidų reikalingi pakeitimai ir dėl to atsiradęs darbų kiekių ir kainos padidėjimas bus laikomi papildomais darbais bei tinkamai apmokėti rangovui. Atsakovė 2021 m. liepos 14 d. rašte iš esmės tik pakartojo ankstesnį savo atsakymą, tačiau neargumentavo dėl darbų kiekių ir kainos padidėjimo rizikos priskyrimo atsakovei. Ieškovė 2021 m. liepos 16 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų (toliau – Pretenzija). Atsakovė 2021 m. liepos 22 d. raštu atmetė ieškovės Pretenziją, nurodydama, kad tiekėjams projekto brėžinių DWG formatu nepateiks, o papildomų darbų sąlygos yra numatytos Pirkimo sutarties projekte.
3. Ieškovė pažymi, kad tuo atveju, kai projekto brėžiniai yra pateikiami tik PDF formatu, tiekėjai negali atlikti tikslių matavimų iš šių brėžinių ir nustatyti tikslių darbų kiekių, o tokios aplinkybės gali lemti žymų kainos pasikeitimą tarp pasiūlyme nurodytos kainos ir tikrosios darbų kainos. Kadangi nagrinėjamu atveju Pirkime yra pateiktas Techninis darbo projektas, darbo projektas papildomai rengiamas nebus, taigi, konkurso laimėjimo atveju, atsakovės pateiktas Techninis darbo projektas būtų vienintelės gairės ieškovei dėl rangos darbų vykdymo po Pirkimo sutarties su atsakove sudarymo. Nuo Techninio darbo projekto parengimo (2017 m.) faktinė situacija Pirkimo objekte žymiai pasikeitė, o projekto brėžiniai nebeatitinka realios Pirkimo objekto infrastruktūros. Neturėdama Techninio darbo projekto brėžinių DWG formatu, ieškovė negali atlikti tikslių matavimų ir įvertinti visų reikalingų pakeitimų kiekio bei apimties. Tuo tarpu paties Techninio darbo projekto pakeitimai negalimi, nes atsakovė nurodė neturinti jo autorinių teisių. Atsakovės viename iš raštų nurodomas teiginys, kad anksčiau ji nėra susidūrusi su tiekėjų prašymais pateikti projekto brėžinius DWG formatu, neatitinka tikrovės, nes ieškovė kitame pirkime atsakovės reikalavo pateikti projekto brėžinius DWG formatu ir atsakovė tokį ieškovės prašymą patenkino.
4. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Tiekėjai turi teisę žinoti perkančiosios organizacijos poreikius Pirkime. Vietoje to, kad atsakovė, remdamasi teisės aktais, pagrįstų Pirkimo dokumentų aiškumą ir tikslumą, ji atsisakė tenkinti ieškovės prašymą pateikti projekto brėžinius DWG formatu, nors galėjo žinoti, kad tik tokiu būdu tiekėjai galės vienodai, aiškiai ir tiksliai įvertinti prisiimamas rizikas ir parengti pasiūlymus. Aplinkybę, kad Pirkimo dokumentai yra neaiškūs, patvirtina tiekėjų atsakovei teikti klausimai, į kuriuos atsakovė taip pat atsakė neaiškiai, neapibrėžtai, didžioji dalis šių klausimų yra dėl Techninio darbo projekto ir su juo susijusios dokumentacijos.
5. Atsakovei atsisakius pateikti Techninio darbo projekto brėžinius DWG formatu, jos sprendimas dėl atsiradusių neatitikimų riziką perkelti rangovui yra neteisėtas. Pirkimo sutarties projekte papildomų darbų įsigijimo priežastimi nėra įvardijama Techninio darbo projekto klaidų taisymas ir dėl to padidėjusių darbų kiekiai, todėl šią riziką, kurios ieškovė negali įsivertinti nesumažindama savo pasiūlymo konkurencingumo, atsakovė perkėlė ieškovei, taip pažeisdama sutarties šalių lygiateisiškumo principą. Atsakovė nei viename savo atsakyme nepatvirtino, kad esant Techninio darbo projekto brėžinių klaidoms, kai reikia atlikti jo korekcijas ir dėl to padidėja darbų kiekiai bei kaina, jos bus laikomos pagrindu įsigyti papildomus darbus, o už juos rangovui bus tinkamai apmokėta, Pirkimo sutarties projekte toks pagrindas taip pat neįtvirtintas. Todėl Pirkimo sąlygos yra neteisėtos ir turi būti koreguojamos, kad būtų išlaikytas skaidrumo ir šalių lygiateisiškumo principas, tiekėjai galėtų pateikti vienodai konkurencingus pasiūlymus, o perkančioji organizacija gauti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir nupirkti tai, ko reikia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją nutraukti Pirkimą, o kitą ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2 288 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės nurodomus argumentus, kad ieškovė neturi materialinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, pažymėjęs, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė negali turėti ketinimų dalyvauti Pirkime. Aplinkybė, kad ieškovė nurodė apie visų tiekėjų galimybę įvertinti darbų apimtis, savaime nereiškia, jog ieškovė gina visų tiekėjų, o ne savo teisę pateikti pasiūlymą Pirkime.
8. Teismas nurodė, kad Techninis darbo projektas buvo parengtas 2017 m., tačiau šiuo metu brėžiniai neatitinka realios situacijos Pirkimo objekto vietoje. Tokia situacija, kai pasiūlymų rengimo stadijoje matyti, kad Techninis darbo projektas nėra tikslus ir jį reikės taisyti, neatitinka nei tiekėjų intereso tiksliai įvertinti darbų apimtis ir pateikti realią darbų atlikimo kainą, nei perkančiosios organizacijos intereso racionaliai naudoti valstybės lėšas, pasirinkus ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Tokioje situacijoje yra pažeidžiamas skaidrumo principas.
9. Įvertinęs Pirkimo sutarties projekto nuostatas, teismas padarė išvadą, kad jeigu tiekėjas papildomus darbus gali numatyti pagal pateiktą projektą iki Pirkimo sutarties sudarymo, rangovas prisiima tokių darbų atlikimo savo sąskaita riziką. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės nurodomus argumentus, kad papildomų darbų įsigijimo sąlygos neturi įtakos tiekėjo teisės pateikti pasiūlymą įgyvendinimui.
10. Teismas padarė išvadas, kad pirkimo sąlygos (pateiktas Techninis darbo projektas) nėra aiškios, nes Techninis darbo projektas jau pradinėje pirkimo stadijoje yra netikslus, tokios aplinkybės gali lemti tolimesnius šalių ginčus vykdant Pirkimo sutartį dėl darbų priskyrimo papildomų darbų kategorijai. Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju esminę reikšmę turi ne Techninio darbo projekto formatas (PDF ar DWG), o tai, jog pradinėje Pirkimo stadijoje yra aišku, jog Techninis darbo projektas nebeatitinka realios faktinės situacijos. Atsakovė neįrodė, kad Techninis darbo projektas yra visiškai aiškus tam, jog tiekėjas galėtų numatyti Pirkimo objekto apimtis ir Pirkimo sutarties kainą.
11. Teismo vertinimu, Pirkimo sąlygos, reglamentuojančios papildomų darbų pirkimą, yra pakankamai aiškios ir atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus dėl Pirkimo sutarties kainos keitimo ribojimų. Todėl ieškovės reikalavimus, susijusius su Pirkimo sutarties projekto sąlygų keitimu, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas, konstatavęs, kad Pirkimo sąlygos yra neaiškios, konkrečiai nenurodė, kas Pirkimo sąlygose yra netikslu, nenurodė, kokios konkrečios dokumentuose nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos. Todėl teismas iš esmės neištyrė esminių faktinių bylos aplinkybių arba padarė nepagrįstas išvadas. Iš teismo sprendimo turinio nėra galimybės suprasti, kas Techniniame darbo projekte buvo netikslu. Pažymi, kad į bylą Techninis darbo projektas nėra pateiktas, nors ieškovė turėjo tokią pareigą, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas nustatė jo neaiškumą ar neatitiktį faktinei situacijai.
12.2. Teismas tariamą Pirkimo sąlygų neaiškumą nustatė ne iš Techninio projekto turinio, o remdamasis aplinkybe, kad tiekėjai kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydami išaiškinti Pirkimo sąlygas. Vien aplinkybė, kad tiekėjai kreipėsi su klausimais į perkančiąją organizaciją, nelemia Pirkimo sąlygų neaiškumo. Pirkimo sutarties vykdymo metu yra galimi projekto pakeitimai, tačiau tai nereiškia, kad Techninis darbo projektas yra netikslus ar neatitinkantis faktinės situacijos. Be to, Pirkimo sutarties projekte yra numatyta tvarka dėl papildomų darbų įsigijimo tuo atveju, kai projektas yra keičiamas. Todėl Techninio darbo projekto netikslumų (jeigu tokių būtų) šalinimas galės ir turės būti atliekamas Pirkimo sutarties vykdymo metu.
12.3. Atsakovė nesutinka su teismo motyvu, kad tariami projekto neaiškumai lemia tai, jog tiekėjai negali pateikti realios darbų atlikimo kainos. Tiekėjai darbų kainą turėjo apskaičiuoti ne pagal Techninį darbo projektą, o pagal darbų kiekių žiniaraštį. Aplinkybės, kad šis žiniaraštis būtų neaiškus, teismas nenustatė. Tiekėjai neturėjo nurodyti naujų darbų, kurių žiniaraštyje nėra, taip pat neturėjo teisės koreguoti žiniaraštyje esančių darbų aprašymų, taigi turėjo tik užpildyti žiniaraštyje nurodytų darbų kainas. Bendra žiniaraštyje nurodytų darbų kaina yra bendra pasiūlymo kaina. Šios aplinkybės patvirtina, kad tiekėjų teisės konkuruoti buvo lygios, tiekėjai pasiūlymuose galėjo nurodyti realią darbų atlikimo kainą.
12.4. Skundžiamame sprendime teismas neišsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes. Atsakovei atsakius į visus tiekėjų klausimus, viešojo pirkimo sąlygų neaiškumai buvo pašalinti dar Pirkimo procedūrų metu. Nors teismas nurodė, kad projekto brėžiniai neatitinka realios faktinės situacijos Pirkimo objekto vietoje, tokia teismo išvada yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsta. Projekto brėžiniai pagal savo paskirtį ir tikslą yra vizualinė priemonė, parodanti sprendinius, kurie turi būti įgyvendinami, jie nėra skirti faktinei situacijai atvaizduoti. Teismas, teigdamas, kad projekto brėžiniai faktinės situacijos neatitinka, faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, o vadovavosi tik ieškovės teiginiais. Teismo sprendimu kuriamas ydingas precedentas, kad pasinaudojus įstatymo nustatyta teise perkančiajai organizacijai pateikti klausimus, nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos veiksmų, preziumuojamas skaidrumo principo pažeidimas ir Pirkimo sąlygų neaiškumas.
12.5. Atsakovės teigimu, teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė neprisiima papildomų išlaidų rizikos dėl projekto netikslumų ir trūkumų šalinimo, o papildomų darbų įsigijimo sąlygos turi įtakos tiekėjo teisės pateikti pasiūlymą įgyvendinimui. Teismas suklydo vertindamas Pirkimo metu pasirinktą kainodarą. Pirkime yra nustatyta fiksuoto įkainio kainodara, kuri reiškia, kad perkančioji organizacija su tiekėju atsiskaitys ne sumokėdama vieną fiksuotą ir galutinę kainą, bet pagal faktinius darbų kiekius, juos padauginant iš žiniaraštyje nurodytų kainų. Perkančioji organizacija Pirkimo vykdymo stadijoje buvo pateikusi atsakymą, kad atsiradusių papildomų darbų klausimas bus sprendžiamas pagal Pirkimo sutarties nuostatas.
12.6. Vertindamas ieškovės teisinį suinteresuotumą, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teismas sprendime pasisakė tik dėl vieno iš dviejų privalomų ir kartu taikomų teisinio suinteresuotumo sąlygų – ieškovės tinkamumo ginčyti atitinkamas Pirkimo sąlygas, tačiau nevertino aplinkybės, kad ieškovė neįrodė, kaip atitinkamos Pirkimo sąlygos pažeidė jos interesus. Todėl ieškinys turėjo būti atmestas dėl ieškovės teisinio nesuinteresuotumo.
13. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė tiltų statybos UAB „Tilsta“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
13.1. Techninis darbo projektas neatitinka realios situacijos, nes faktinė situacija, buvusi jo parengimo metu, yra pasikeitusi – Techniniame darbo projekte nėra numatyti infrastruktūros statiniai, kurie faktiškai egzistuoja planuojamų statybos darbų vietoje. Atsakovė aplinkybės, kad reali faktinė situacija nebeatitinka Techniniame darbo projekte nurodytos, nepaneigė. Nors apeliaciniame skunde atsakovė patvirtino, kad infrastruktūros statinys (nuvažiavimas) egzistuoja, tačiau atsakyme į tiekėjo klausimą pati pripažino, jog Techniniame darbo projekte šis nuvažiavimas nėra nurodytas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas nuvažiavimas bus panaikintas iki Techninio darbo projekto įgyvendinimo pradžios.
13.2. Ieškovė teigia, kad Techninis darbo projektas yra neaiškus, nes Pirkimo darbai turės būti vykdomi teritorijoje, kurios Techninis darbo projektas neapima. Vienam iš tiekėjų paklausus, kaip bus sprendžiamas atitinkamos atkarpos sujungimas, nes tai nėra Pirkimo dalis, o be jos užbaigimo tunelis nefunkcionuos, perkančioji organizacija atsakė tik deklaratyviai, kad rangovas turi įsivertinti darbus pagal pateiktą Techninį darbo projektą. Atsakovas turi pareigą užtikrinti, kad visi tiekėjai Pirkimo sąlygas, be kita ko, atsakymus į klausimus, suprastų vienodai. Taigi atsakovė, matydama, kad Pirkimo dokumentuose yra spragų, privalėjo jas ištaisyti atsakydama į klausimus.
13.3. Ieškovės vertinimu, Techninio darbo projekto neaiškumą, be kita ko, pagrindžia bendras itin didelis klausimų, susijusių su juo, kiekis. Net ir tuo atveju, jeigu į didžiąją dalį klausimų perkančioji organizacija atsako, tokia padėtis leidžia daryti išvadą, kad Pirkimo sąlygos nėra aiškios ir tikslios. Tiekėjų klausimų turinys suponuoja, kad jie ne tik naudojasi teise teikti klausimus, tačiau prašo paaiškinti projekto neatitikimus faktinei situacijai ir šio dokumento trūkumus. Be to, perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjų klausimus, patvirtino, kad Techninis darbo projektas realios faktinės situacijos neatitinka.
13.4. Teismo sprendime konstatuotas Techninio darbo projekto neatitikimas realiai faktinei situacijai nulėmė Pirkimo sąlygų neaiškumą. Kadangi Techninis darbo projektas neatitinka realios faktinės situacijos, tai reiškia, kad Pirkime siekiantys dalyvauti tiekėjai neturi jokios galimybės vienodai suprasti ir aiškinti šį dokumentą. Pirkime siekiantys dalyvauti tiekėjai gali įsivertinti realią, o ne Techniniame darbo projekte nurodytą, situaciją.
13.5. Aplinkybę, kad Pirkimo sąlygos yra neteisėtos, patvirtina tai, jog atsakovė Pirkimo procedūrų stadijoje pati pripažįsta, kad Techninis darbo projektas turės būti pakeistas. Kadangi papildomų darbų atlikimo tikimybė matoma iš Pirkimo projektinės dokumentacijos, atsakovės teiginys, kad tokių pakeitimų rizika teks jai pačiai, yra klaidinantis. Sudarius Pirkimo sutartį, atsakovė turės teisę visus su nurodytais neaiškumais susijusius darbus laikyti papildomais darbais, kuriuos tiekėjai turėjo numatyti iš anksto.
13.6. Darbų žiniaraštis neturi esminės reikšmės vertinant Pirkimo sąlygų aiškumą. Žiniaraštis turi būti vertinamas kartu su kitais Pirkimo dokumentais, kurie turi aukštesnę galią už žiniaraštį. Pirkimo dokumentuose jau šiuo metu matomi neatitikimai, kurių atsakovė neneigia, todėl nepagrįstai teigia, kad pasiūlymo kaina turėjo būti apskaičiuojama tik pagal žiniaraštyje nurodytus darbus. Pasiūlymo kainą tiekėjai turėjo įvertinti pagal visus Pirkimo dokumentus, o žiniaraštis buvo tik vienas iš šių dokumentų. Todėl tiekėjai, siūlomų darbų kiekius įvertinę tik pagal žiniaraštį, būtų veikę neteisėtai, o darbų, kuriuos tiekėjai būtų galėję įvertinti pagal Techninio darbo projekto brėžinius, neįvertinimas, būtų išimtinai pačių tiekėjų atsakomybė. Techninio darbo projekto brėžiniai nėra tik vizualinė priemonė, jie turi normatyvinę reikšmę ir yra pagrindas vykdyti statybos darbus.
13.7. Nesutinka su atsakovės nurodomais teiginiais, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo. Ieškovė buvo suinteresuota, kad su ja būtų sudaryta Pirkimo sutartis, be to, gali potencialiai patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį įvykdydama Pirkimo sutartį. Ieškovė Pirkime dalyvavo siekdama finansinės naudos, todėl neaiškių Pirkimo sąlygų parengimas apriboja ieškovės galimybę dalyvauti Pirkime ir tinkamai parengti pasiūlymą. Pirkimą nutraukus ir paskelbus naują, ieškovė turės galimybę konkuruoti su kitais tiekėjais dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Dėl šių aplinkybių ieškovė turi teisinį suinteresuotumą teikti ieškinį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
15. Atsakovė 2020 m. gruodžio 30 d. paskelbė Pirkimą, kurio sąlygų sudėtinė dalis yra Techninis darbo projektas. Ieškovė 2021 m. birželio 28 d. pateikė prašymą perkančiajai organizacijai pateikti Techninį darbo projektą DWG formatu, tokį prašymą motyvuodama aplinkybėmis, kad tiekėjai neturi objektyvių galimybių įvertinti rizikos dėl galimų neatitikimų projektinėje dokumentacijoje, todėl tiekėjams ribojama galimybė pateikti vienodai konkurencingą pasiūlymą. Atsakovė 2021 m. birželio 30 d. raštu informavo ieškovę, kad projektavimo metu neįgijo autorinių teisių, projekto DWG formatu neturi, todėl pateikti negali. Ieškovė perkančiajai organizacijai 2021 m. liepos 8 d. pateikė prašymą prisiimti padidėjusių darbų kiekių apmokėjimo riziką dėl vėliau paaiškėjusių projektinių brėžinių neatitikimų. Atsakovė 2021 m. liepos 14 d. raštu informavo tiekėją, kad neturi Techninio darbo projekto autorinių teisių ir jo brėžinių DWG formatu, todėl negalės pateikti brėžinių prašomu formatu nei tiekėjams, nei Pirkimo konkurso laimėtojui.
16. Ieškovė 2021 m. liepos 16 d. pateikė atsakovei Pretenziją, kuria prašė: 1) tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija negalėtų paviešinti brėžinių DWG formatu, visus paaiškėjusius neatitikimus, tiekėjui įsivertinant Techninio darbo projekto brėžinius DWG formatu Pirkimo sutarties vykdymo metu, prisiimti perkančiosios organizacijos rizikai (t. y. visas rizikas, susijusias su projektine dokumentacija, kurios numatytos Pirkimo sutarties projekto 33, 101 punktuose); 2) patvirtinti, kad dėl Pirkimo sutarties vykdymo metu paaiškėjusių Techninio darbo projekto neatitikimų, darbų kiekių padidėjimų, kuriuos tiekėjas būtų galėjęs įsivertinti, jei būtų turėjęs projekto brėžinius DWG formatu, atsiradusius papildomus darbus laikyti galimais pagal Pirkimo sutarties 98.2.1 papunktį. Atsakovė 2021 m. liepos 22 d. raštu ieškovės pretenzijos netenkino, motyvuodama, kad teisės aktai nereikalauja Techninio darbo projekto brėžinių pateikimo DWG formatu, be to, atsakovė atsakyme į klausimus tiekėjams paaiškino priežastis, dėl kurių brėžiniai DWG formatu negali būti pateikti, nurodė, jog papildomų darbų įsigijimas yra aprašytas Pirkimo sutarties projekto 12 skyriuje, šias sąlygas tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, turi įvertinti.
17. Ieškovė, teigdama, kad Techninio darbo projekto brėžiniai yra neaiškūs, neatitinkantys realios faktinės situacijos, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti perkančiąją organizaciją Pirkimo sutartyje įtvirtinti pagrindą papildomų darbų įsigijimui – Techninio darbo projekto klaidos, praleidimai, netikslumai, kai dėl jų atsiranda papildomų darbų būtinybė, arba įpareigoti atsakovę nutraukti Pirkimą, paruošti naują Techninį darbo projektą, įgyjant jo autorines teises, ir organizuoti Pirkimą iš naujo, pateikiant tiekėjams Techninį darbo projektą DWG formatu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies – įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti Pirkimą, motyvuodamas tuo, kad Pirkimo sąlygos nėra aiškios, nes Techninis darbo projektas yra netikslus, lemiantis galimus ginčus ateityje dėl darbų priskyrimo papildomų darbų kategorijai. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
Dėl ieškovės naujai teikiamo įrodymo (ne)priėmimo
18. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme. Dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 straipsnis). Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų, turi išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir CPK 176–220 straipsniuose nustatyta tvarka ištirti visus kitus byloje esančius įrodymus (CPK 250 straipsnis).
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui naujus įrodymus – 2015 m. lapkričio mėn. Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolės skyriaus viešųjų pirkimų vertinimo išvadą ir atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsiliepimą į ieškovės ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1804-934/2021. Ieškovė prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo nesuformulavo, tačiau iš atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų matyti, kad naujai pateiktais įrodymais ieškovė grindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl pirkimo sąlygų neaiškumo, atsakovės siekio papildomų darbų naštą perkelti Pirkimą laimėjusiam tiekėjui. Tačiau ieškovė nepagrindė aplinkybės, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus ji teikė pirmosios instancijos teismui ar jis šiuos įrodymus būtų atsisakęs priimti. Be to, atsižvelgiant į naujai teikiamų įrodymų sudarymo datas matyti, kad jie pirmosios instancijos teismui galėjo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo. Kadangi naujai teikiami įrodymai skirti ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, o ieškovė turėjo pareigą pasirūpinti, kad jie būtų pateikti pirmosios instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo, todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jie nėra priimami.
Dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas
21. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė argumentus, kuriais nesutinka su ieškovės teise ginčyti Pirkimo sąlygas, teigdama, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kaip atitinkamos Pirkimo sąlygos pažeidė būtent jos, o ne kitų tiekėjų interesus, be to, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė teisinio suinteresuotumo įrodinėjimo naštą.
22. CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi prielaidos tam, kad atsirastų asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020). Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktą; 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 37 punktą).
23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad ieškovė, pasinaudodama savo teise teikti prašymus perkančiajai organizacijai patikslinti ar paaiškinti Pirkimo dokumentus (Pirkimo sąlygų 64 punktas), kreipėsi į atsakovę (2021 m. birželio 28 d., 2021 m. liepos 8 d. prašymai) su klausimais dėl Techninio darbo projekto formato ir papildomų darbų atlikimo rizikos, taip pat pateikė Pretenziją. Kadangi tiekėja yra statybos darbus vykdantis ūkio subjektas, kuris aiškinosi Pirkimo sąlygų turinį, galima spręsti, jog ji buvo suinteresuota dalyvavimu Pirkime ir Pirkimo sutarties sudarymu, todėl ji turi teisinį suinteresuotumą ginčyti, jos vertinimu, neaiškias Pirkimo sąlygas teisme. Aplinkybė, kad ieškovė, teikdama prašymus perkančiajai organizacijai, be kita ko, naudojo ir daugiskaitos formą „tiekėjai“, nereiškia, jog ji savo subjektinių teisių negynė, o atstovavo išimtinai kitų tiekėjų interesus.
24. Aplinkybė, kad ieškovė pasiūlymo Pirkime dar nebuvo pateikusi, minėtos teisėjų kolegijos išvados nepaneigia, nes teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu nebūtinai sietinas su formaliu dalyvio ar kandidato statusu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatomis gali remtis ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
Dėl Techninio darbo projekto (ne)aiškumo
25. Ieškovė nagrinėjamoje byloje ginčijo Pirkimo sąlygas ta apimtimi, kuria Techninio darbo projekto klaidos, praleidimai, netikslumai, kai dėl jų atsiranda papildomų darbų būtinybė, nenumatytos kaip pagrindas papildomų darbų įsigijimui, taip pat Pirkimo sąlygų dalimi esantį Techninį darbo projektą. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė argumentus, kurių pagrindu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo Pirkimas nutrauktas, nustačius Pirkimo sąlygų (pateikto Techninio darbo projekto) neaiškumą, todėl teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl Techninio darbo projekto, kaip sudėtinės Pirkimo sąlygų dalies, vertinimo.
26. Pagal VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus pirkimo dokumentuose turi būti nurodomas prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai, techninė specifikacija. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Perkančiajai organizacijai tenka pareiga užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).
27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
28. Pirkimo sąlygų bendrųjų nuostatų 8 punkte apibūdintas Pirkimo objektas – tunelinio pravažiavimo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys 10,127 km nauja statyba. Pagal šių sąlygų 9 punktą, preliminarūs darbų kiekiai yra pateikti techninėse specifikacijose, kurios teikiamos kartu su Techniniu darbo projektu, taip pat darbų kiekių žiniaraščiuose; nurodyta, kad bus vykdomi tunelinio viaduko valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys 10,127 kilometre statybos darbai ir kelio A2 Vilnius–Panevėžys rekonstravimo, įrengiant 3-ią eismo juostą nuo 9,27 km iki 9,912 km, darbai. Perkamų darbų savybės apibūdintos techninėje specifikacijoje, teikiamoje kartu su Techniniu darbo projektu (Pirkimo sąlygų bendrųjų nuostatų 14 punktas). Vieną iš Techninio darbo projekto dalių sudaro brėžiniai, kuriuose atvaizduota darbų atlikimo vieta, projektavimo darbų ribos, Pirkimo objektą sudarantys elementai (Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiami Pirkimo dokumentai).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino, kad aplinkybė, jog Techninis darbo projektas pateiktas ne ieškovės pageidaujamu, tačiau kitu formatu, savaime neapriboja jos galimybės pateikti pasiūlymą ir nereiškia Pirkimo sąlygų neaiškumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pirkimo dokumentuose, kurių dalimi yra Techninis darbo projektas, yra nurodyta informacija apie Pirkimo objektą, pagal kurią tiekėja gali spręsti pateikti pasiūlymą Pirkime ar ne, antra, pagal Pirkimo sutarties projekto 61.3 papunktį, užsakovas įsipareigoja per 20 darbo dienų ištaisyti netikslumus ir trūkumus Techniniame darbo projekte, jeigu tokių būtų, taigi tiekėjos teisės pateikti pasiūlymą neriboja Techninio darbo projekto formatas, kurio netikslumai ar trūkumai (jeigu tokie būtų nustatyti) turėtų būti šalinami užsakovo.
30. Kita vertus, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog faktinė situacija Pirkimo objekte galimai yra pasikeitusi nuo Techninio darbo projekto parengimo (2017 m.) momento, taip pat savaime nereiškia, kad Techninio darbo projekto nuostatos yra neaiškios. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad galimai pasikeitusi faktinė Pirkimo objekto padėtis lemia aplinkybę, jog tiekėja negali įvertinti Pirkimu prisiimamų rizikų ir lygiaverčiai varžytis su kitais tiekėjais.
31. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuriais aspektais Techninio darbo projekto brėžiniai neatitinka realios situacijos Pirkimo objekto vietoje, tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovė sutinka su faktine aplinkybe, kad Pirkimo objekto vietoje yra įrengtas nuvažiavimas, kuris Techniniame darbo projekte nėra pažymėtas (apeliacinio skundo 45 punktas, atsiliepimo į apeliacinį skundą 15 punktas). Vis dėlto pažymėtina, kad darbų kiekių žiniaraštyje nuvažiavimo ardymo darbų nėra numatyta. Perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjo klausimą dėl minėto nuvažiavimo ardymo darbų, paaiškino, kad rangovas atliekamus darbus turi vertinti pagal pateiktą Techninį darbo projektą, o už jo korekcijas yra atsakinga užsakovė. Apeliaciniame skunde perkančioji organizacija taip pat paaiškino, kad minėtas nuvažiavimas yra laikina nuovaža, kuri turi būti panaikinta, nes nėra Techninio darbo projekto dalis, o tiekėjai neturi vertinti to, ko nėra Techniniame darbo projekte.
32. Šalys taip pat neginčija aplinkybės, kad Pirkimo dalimi pagal Techninį darbo projektą nėra 4 m atkarpa Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ribose. Perkančioji organizacija, atsakydama į vieno iš tiekėjų klausimą dėl rangos darbų minėtoje atkarpoje, taip pat nurodė, kad rangovas atliekamus darbus turi vertinti pagal pateiktą Techninį darbo projektą, o už jo korekcijas yra atsakinga užsakovė. Apeliaciniame skunde perkančioji organizacija paaiškino, kad Techninis darbo projektas apima tik atsakovės valdomą žemės sklypą, o minėta atkarpa į šį projektą nėra įtraukta.
33. Be to, teisėjų kolegija nustatė, kad vienas iš tiekėjų pateikė perkančiajai organizacijai klausimą, ar reikės atlikti medžių ir krūmų pašalinimo darbus, nors jų darbų kiekių žiniaraštyje nėra nurodyta. Perkančioji organizacija paaiškinime patikslino, kad nuo Techninio darbo projekto parengimo dienos dalis medžių ir krūmų galėjo būti pašalinti, o rangovas darbus turi įvertinti pagal darbų kiekių žiniaraštį. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbų kiekių žiniaraštyje medžių ir krūmų šalinimo darbų taip pat nėra numatyta.
34. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėti ieškovės įvardinti darbai, tariamai neatitinkantys dabartinės faktinės situacijos objekte, aiškiai nepatenka į Pirkimo objekto apimtį. Kartu tai reiškia, kad Pirkimo sąlygos (Techninis darbo projektas, darbų kiekių žiniaraščiai) ieškovės nurodytais aspektais yra aiškios ir sudaro prielaidas tiekėjams įvertinti perkamų darbų apimtį bei pateikti pasiūlymą Pirkime.
35. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad ta aplinkybė, jog darbų vykdymo metu gali paaiškėti poreikis koreguoti Techninio projekto sprendinius, nereiškia Pirkimo sąlygų neaiškumo. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, viešojo pirkimo sutarčių, kaip ir kitų sandorių, šalys vykdydamos priešpriešinius įsipareigojimus dėl viena kitos, trečiųjų asmenų veiklos ar sandorio pobūdžio neišvengiamai susiduria su įvairiomis grėsmėmis, tačiau svarbu, kad ši rizika būtų kaip galima teisingiau padalinta šalims, nelemtų akivaizdžios šalių nelygybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Nagrinėjamo Pirkimo atveju Pirkimo sutarties projekto XII skyriuje „Papildomi darbai“ nustatyta papildomų darbų įsigijimo tvarka ir tokių darbų įsigijimo rizikos paskirstymas, t. y. įtvirtinta, kad užsakovas papildomus darbus iš rangovo gali įsigyti egzistuojant visoms Pirkimo sutarties 98.1 papunktyje nurodytoms sąlygoms ir kai įrodomi praleidimai, netikslumai ar klaidos užsakovo reikalavimuose, kurių rangovas pagrįstai negalėjo numatyti arba kai būtina atlikti papildomą, Pirkimo sutartyje nenumatytą dėl nenumatytų aplinkybių atsiradimo, darbą, be kurio rangovas negali tinkamai įvykdyti sutarties. Tuo tarpu rangovas papildomų darbų atlikimą savo sąskaita prisiima tuo atveju, jeigu papildomi darbai yra būtini Pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti, tačiau rangovas šių darbų nenumatė, nors turėjo ir galėjo juos numatyti pagal užsakovo pateiktą techninę specifikaciją, objekto vizualinę apžiūrą, Pirkimo ir kitus dokumentus, projektinę dokumentaciją, taip pat kitą viešai prieinamą informaciją (Pirkimo sutarties 101 punktas).
36. Taigi, nagrinėjamu atveju darbų apimtis vertintina pagal Pirkimo sąlygų, Techninio darbo projekto ir darbų kiekių žiniaraščio nuostatas, todėl ieškovė gali įvertinti Pirkimu įsigyjamų darbų apimtį ir spręsti dėl papildomų darbų atlikimo rizikos. Tuo tarpu perkančiosios organizacijos klaidos ar praleidimai Techniniame darbo projekte (jeigu tokių būtų), kurių rangovė negalėjo numatyti, galėtų būti pagrindas rangovei atlikti papildomus darbus. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose pati įvardina galimas rizikas, susijusias su papildomais darbais Pirkimo sutarties vykdymo metu, taigi matyti, kad Techninio darbo projekto nuostatos, taip pat ir galimos rizikos vykdant Pirkimo sutartį, ieškovei yra aiškios ir suprantamos. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Pirkimo sąlygos, reglamentuojančios papildomų darbų pirkimą, yra pakankamai aiškios ir atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus dėl Pirkimo sutarties kainos keitimo ribojimų. Aplinkybė, kad su Pirkimo sąlygomis ieškovė nesutinka ar nesutinka prisiimti tokios rizikos, kokią nustato Pirkimo sąlygos, nedaro šių sąlygų neaiškių. Be to, Techninio darbo projekto nuostatos patikslintos perkančiosios organizacijos paaiškinimuose, kurie pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).
37. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad vien aplinkybė, jog tiekėjai kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymais paaiškinti Pirkimo sąlygas, savaime nelemia šių Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Tokia aplinkybė gali būti tik kaip vienas iš įrodymų, pagrindžiančių galimas prielaidas dėl tiekėjams neaiškaus Pirkimo sąlygų turinio. Tačiau galutinę Pirkimo sąlygų teisėtumo patikrą atlieka teismas, atlikęs įrodymų tyrimą byloje. Perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju įgyvendino jai tenkančią pareigą pateikti papildomą informaciją dėl Pirkimo sąlygų (VPĮ 36 straipsnio 5 dalis), todėl tokia faktinė aplinkybė savaime neturėtų lemti jai neigiamų padarinių kilimo rizikos. Be to, kaip teisėjų kolegija nurodė aukščiau, ir kitos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos buvo neaiškios.
38. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Pirkime nustatyta fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara, o Techniniame darbo projekte ir darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyti ne galutiniai, o preliminarūs darbų kiekiai (Pirkimo sąlygų 9 punktas), kuriuos tiekėja pati įkainoja, užpildydama darbų kiekių žiniaraštį. Kitokių darbų ar jų kiekių, nei yra nurodyti darbų kiekių žiniaraščiuose, nei vienas iš tiekėjų koreguoti ar pildyti negali, nes, teikdami pasiūlymą, gali tik įkainoti kiekvieną iš darbų kiekio žiniaraštyje nurodytų darbų. Taigi ieškovė turi tokias pačias galimybes, kaip ir kiti tiekėjai, įkainoti Pirkimo objektą sudarančių darbų kiekius, nurodytus darbų kiekių žiniaraštyje, vadovaudamasi savo ekonomine verslo logika ir įvertinusi Pirkimu prisiimamą riziką. Tokia viešojo pirkimo sutarties kainodara nustatoma tada, kai pirkimo vykdytojas iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ir (ar) tikslaus pagal sutartį teiktinų paslaugų kiekio ir (ar) apimties, tačiau, rengdamas pasiūlymą, tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 15, 22 punktai). Būtent tais atvejais, kai neįmanoma tiksliai apibrėžti (nustatyti) pirkimo objekto kiekybinės išraiškos, sutartinė atsakomybė ir rizika šalims paskirstoma taikant fiksuoto įkainio kainos apskaičiavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-330-248/2020).
Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatė, kad Techninis darbo projektas nėra tikslus ir jį reikės taisyti, taip pat netinkamai įvertino, jog tokia aplinkybė neatitinka nei tiekėjų intereso tiksliai įvertinti darbų apimtis ir pateikti realią darbų atlikimo kainą, nei perkančiosios organizacijos intereso racionaliai naudoti valstybės lėšas bei šiuo pagrindu nepagrįstai nutraukė atsakovės vykdomą Pirkimą. Dėl šios priežasties yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
40. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neatlyginamos.
41. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kokios yra nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
42. Atsakovė pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas – tripliko parengimą. Už šią teisinę paslaugą atsakovė atsiskaitė 2021 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymu. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, atsakovei ši bylinėjimosi išlaidų suma priteistina.
43. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė sumokėjo iš viso 2 486 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl ši suma atsakovei priteistina iš ieškovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 3 121,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo suma.
44. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdė Pirkimo procedūras. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi tokią pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu yra panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės tiltų statybos uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ ieškinį atmesti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (juridinio asmens kodas 188710638) iš ieškovės tiltų statybos uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ (juridinio asmens kodas 121477326) priteisti 3 121,25 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt vieną eurą ir 25 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Teisėjai | Marius Bajoras Rasa Gudžiūnienė Romualda Janovičienė |