Civilinė byla Nr. e2A-1913-480/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00821-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.1.; 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K., atstovaujamo advokato Lauryno Didžiulio, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Linmedė“, atstovaujamos advokatės Virginijos Balčiūnienės, apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-691-887/2018 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linmedė“ dėl žalos, padarytos asmens sveikatai darbo metu, atlyginimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės: 101 294,71 Eur žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-159-313/2018, kuria priteista 25 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, visiško įvykdymo dienos; 5 procentų dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovės 2013 m. balandžio 17 d. buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu jis buvo priimtas į darbą atlikti medžio pjovimo staklių operatoriaus (staklininko) pareigas. 2015 m. vasario 13 d. ieškovas, tvarkydamas darbo vietą, paėmė oro kompresoriaus guminę žarną ir suspaustu oru nupūtė nuo darbo stalo susikaupusias pjuvenas, o norėdamas išvalyti likusias pjuvenas, mėgino pakelti gaubtą, tačiau to nespėjo padaryti, nes antrasis diskinis pjūklas, kurio iš po gaubto nesimatė, vis dar sukosi ir įtraukė jo laikomą kompresoriaus guminę žarną, su ja ir dešinę plaštaką ir šią sužalojo negrįžtamai. Ieškovas įmonės transportu buvo išvežtas į Kauno klinikas, kur dėl sunkių sužalojimų, tos pačios dienos vakare ieškovui buvo atlikta dešinės rankos plaštakos amputacija. 

2.       Tyrimo akte konstatuota, kad nelaimingą atsitikimą lėmė darbo priemonės - daugiapjūklių išilginio medienos pjovimo staklių - neatitikimas saugos ir sveikatos reikalavimams, nes eksploatuojamos neįrengus automatinio stabdymo įtaiso, kuris sustabdytų įrankį per trumpą laiką, jei stabdant lėčiau atsiranda sąlyčio su juo rizika. Staklės eksploatuojamos neturint gamintojo nustatytų naudojimo dokumentų, nepaženklintos CE ženklu. Ieškovui leista dirbti medžio pjovimo staklių operatoriumi (staklininku) prieš tai jo neapmokius ir neatestavus įmonėje nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo tvarka, nesupažindinus su daugiapjūklių medžio pjovimo staklių gamintojų nustatytais darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Buvo pažeisti saugos ir sveikatos instrukcijų darbo vietoje, privalomų darbuotojams, reikalavimai, o būtent reikalavimas staklių valymą atlikti tik išjungus elektros variklį ir pilnai sustojus besisukančioms dalims. Išvardytos priežastys tiesiogiai lėmė nelaimingą atsitikimą darbe, kurio pasekmė - negrįžtamas ieškovo sveikatos sužalojimas, tačiau už žalą atsakinga atsakovė vis dar nėra atlyginusi jokių ieškovo patirtų nuostolių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018, taip pat buvo konstatuota, kad dėl nelaimingo atsitikimo ir dėl jos atsiradusios žalos yra visiškai atsakinga atsakovė.

3.       Dėl neteisėto atsakovės neveikimo ieškovas patyrė turtinę žalą, kurią sudaro negautos pajamos ir išlaidos plaštakos protezui. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis 2015 m. vasario mėn. buvo 647,41 Eur (bruto), t. y. 502,91 Eur (neto). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra jauno amžiaus, į tai, kad nelaimės metu šalies vidutinis darbo užmokestis buvo 543,60 Eur (neto), šiuo metu 700,20 Eur (neto), tikėtina, kad ieškovo darbo užmokestis, jeigu jis nebūtų sužalotas darbe ir taip netekęs 50 procentų darbingumo, būtų žymiai didesnis. Ieškovui paskirta 105,97 Eur per mėnesį netekto darbingumo pensija ir 105,13 Eur per mėnesį netekto darbingumo periodinė kompensacija. Jeigu ieškovas nebūtų sužalotas darbe ir netekęs 50 procentų darbingumo, šiuo metu jis turėtų gauti mažiausiai 650,00 Eur darbo užmokestį. Ieškovas neteko 50 procentų darbingumo, taigi neteko galimybės gauti ir 50 procentų pajamų, t. y. 325,00 Eur. Ieškovui mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija ne visiškai padengia (padengs) jo patirtą žalą. Ieškovui galutinį nedarbingumo lygį nustatė 2016 m. rugpjūčio mėn., kuomet ieškovui buvo 27 m., jam iki pensinio amžiaus liko 37 metai ir 7 mėnesiai. Iš atsakovės priteistina 51 368,90 Eur suma negautų pajamų. Mioelektrinio protezo pritaikomumas yra patvirtintas gydytojo rekomendacijomis. Todėl ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės mioelektrinio protezo įsigijimo išlaidas – 49 925,81 Eur.

4.       Atsakovė UAB „Linmedė“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas buvo supažindintas su Staklininko saugos ir sveikatos instrukcija, su Daugiapjūklių staklių naudojimo saugaus ir sveikatos instrukcija, kurių jis nesilaikė. Ieškovas taip pat nesilaikė kitų, atsakovės lokaliuose teisės aktuose nustatytų saugaus darbo reikalavimų - Darbo tvarkos taisyklių, Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos, Staklininko pareiginių nuostatų. Jei ieškovas būtų laikęsis paties nurodomos bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Tai yra konstatuota tiek nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte, tiek baudžiamojoje byloje esančioje tyrimo medžiagoje. Ieškovo pateiktas negautų pajamų sumos apskaičiavimo būdas bei metodika yra teisiškai nepagrįsti ir neteisingi. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui mokėtina vidutinio darbo užmokesčio suma sudaro 426,55 Eur, todėl ieškovo negautos pajamos turi būti apskaičiuojamos vadovaujantis būtent šiuo dydžiu. 2017m. lapkričio 17 d. įvykusio teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 350,00-370,00 Eur. Atliekant ieškovo negautų pajamų skaičiavimus, šios pajamos neabejotinai turi būti vertinamos. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 49 925,81 Eur dydžio protezavimo išlaidas. Ieškovas yra pateikęs komercinį pasiūlymą, kuriuo jam siūloma pagaminti mioelektrinį pirštų protezą. Neaišku dėl kokių priežasčių buvo pateiktas pasiūlymas tiktai dėl tokio tipo protezo pagaminimo, ar šio tipo protezo pagalba atliekamų funkcijų negali atlikti kitokio tipo protezai. Pateikti medicininių dokumentų išrašai bei egzistuojančios faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovo patirtos traumos pobūdis bei sužalojimas nėra labai sunkūs, netrukdo dirbti. Be to, mioelektriniai pirštų protezai gali būti ne visada taikomi. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Ieškovo prašomų protezavimo išlaidų priteisimas, turėtų neadekvačiai sunkių padarinių atsakovei, taip pat būtų neteisingas ir neproporcingas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2018 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui A. K. 49 925,81 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą 49 925,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-07-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės UAB „Linmedė“; priteisė ieškovui A. K. 5 procentų dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą 25 000,00 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimo nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. liepos 18 d. iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-159-313/2018, visiško įvykdymo; priteisė atsakovei UAB „Linmedė“ 993,25 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo A. K.; priteisė iš atsakovės UAB „Linmedė“ 9,34 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

6.       Teismas nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovės 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo dalį dėl ieškovui priteistos neturtinės žalos paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo dalis dėl neturtinės žalos ieškovui A. K. atlyginimo, pakeitė ir priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumą padidino iki 25 000 Eur. Kadangi Lietuvos Aukščiausias Teismas pasisakė dėl ieškovo ir atsakovės kaltės laipsnio nelaimingo atsitikimo metu, konstatavo išimtinai atsakovės kaltę, ieškovo didelio neatsargumo nenustatė, pasisakė dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas dėl to paties dalyko pakartotinai nepasisakė (CPK 182 straipsnis).

7.       Teismas ieškovo reikalavimą priteisti 51 368,90 Eur negautų pajamų atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal atsakovės į bylą pateiktus dokumentus, teisingi duomenys nurodyti 2018 m. birželio 21 d. pažymoje, kurią pagrindžia 2018 m. birželio 11 d. atliktų skaičiavimų bei atliktų mokėjimų išaiškinimas, mokėjimų nurodymai. Vertinant 2016 m. balandžio 22 d. pažymoje nurodytus duomenis, kuria vadovaujasi ieškovas ir 2018 m. birželio 21 d. pažymoje nurodytus duomenis, kuria vadovaujasi atsakovė, už ginčo laikotarpį ieškovui buvo išmokėta analogiška 1 342,06 Eur suma, analogiškas ir dirbtų darbo dienų skaičius – 61. Kadangi už atostogas išmokėtos pajamos neįskaitomos, 111,11 Eur suma minusuojama, todėl iš viso gaunama 1 230,95 Eur suma už skaičiuojamąjį laikotarpį, pagal kurią skaičiuojamas ieškovo vidutinis darbo užmokestis. Ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 20,18 Eur. Teismas konstatavo, kad už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 20 d., kuomet ieškovui buvo nustatytas 45 procentų netektas darbingumas, ieškovui kas mėnesį mokamos 211,10 Eur išmokos akivaizdžiai dengia pajamas, kurias ieškovas per mėnesį būtų gavęs. Nuo 2016 m. rugpjūčio 21 d. ieškovui neterminuotai nustatytas 50 procentų netektas darbingumas, todėl ieškovas dėl sužalojimo per dieną neteko 10,09 Eur, per mėnesį – 201,80 Eur, todėl ir už šį laikotarpį ieškovui kas mėnesį mokamos 211,10 Eur išmokos akivaizdžiai dengia pajamas, kurias ieškovas per mėnesį būtų gavęs. 

8.       Teismas pažymėjo, kad visiškas žalos atlyginimas reiškia, jog nukentėjęs darbuotojas turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi, jei nebūtų padaryta žala. Negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos. Dėl to atlyginant žalą būtina įvertinti, kad ją atlyginus darbuotojas neatsidurtų geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo. Ieškovo nurodytos aplinkybės, koks jo darbo užmokestis galėtų būti šiandieną yra tik teoriniai pamąstymai, visiškai negrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl teismas ieškovo nurodytas faktines aplinkybes atmetė kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu, ieškovo uždirbamos pajamos neturi įtakos teismo paskaičiuotam ieškovo negautų pajamų dydžiui. Ieškovui 50 procentų netektas darbingumas nustatytas neterminuotai, 211,10 Eur išmoka nekis, ieškovo vidutinis darbo užmokestis paskaičiuotas vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu patvirtintu Aprašu.

9.       Teismas konstatavo, kad neabejotinai egzistuoja pagrindinis kriterijus, sprendžiant dėl būsimų išlaidų priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, tai yra protezavimo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas. Ši procedūra ieškovui yra būtina siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti jį, kiek tai įmanoma esamoje situacijoje, į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Ieškovas pateikė į bylą įmonės „Pes Planus“ individualūs ortopediniai sprendimai, komercinį pasiūlymą dėl mioelektrinio pirštų protezo „Touch Bionics“ pagaminimo. Teismas šį pasiūlymą vertino kaip objektyvų įrodymą, kadangi atsakovė nepateikė teismui jokių analogiškų įrodymų nuginčijančių ieškovo pateiktą „Pes Planus“ individualūs ortopediniai sprendimai, komercinį pasiūlymą. Apklausti liudytojai, tiek gydytojas traumatologas – ortopedas R. L., tiek ortopedas I. V., kurie apžiūrėjo ieškovą bei įvertino jo realią situaciją, patvirtino, kad ieškovui galima pagaminti bei pritaikyti mioelektrinį protezą ir tai nėra naujas, sunkiai funkcionuojantis ar eksperimentinis įrenginys, ką tvirtina atsakovė bei jos atstovas. Be to, atsakovė savo tvirtinamų abejonių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Tuo tarpu atsakovės prašytas apklausti liudytoju ortopedas A. L. ieškovo nebuvo apžiūrėjęs, todėl teismas jo parodymais nesivadovavo. Teismas sutiko su ieškovu, kad kojos pirštų transplantacijos pasiūlymas yra nepriimtinas, nes tokiu atveju būtų sužalota ieškovo ne tik ranka, bet ir koja, o kaip nurodo gydytojai, operacija yra rizikinga, galimos komplikacijos, transplantuoti pirštai gali neprigyti, nefunkcionuoti, be to, nesuvokiamas estetinis vaizdas. Atsakovės siūlomo kosmetinio rankos protezo iš silikono pirštai nejudrūs, visada išliekantys toje pačioje pozicijoje. Teismas vertino, kad toks protezas faktiškai kompensuotų tik estetinį vaizdą, bet nebūtų atkurtos pirštų funkcijos, ką galima padaryti su mioelektriniu protezu, todėl teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti tokio protezo įsigijimo išlaidas. Atsakovė turi galimybę įvykdyti jai priklausančią žalos atlyginimo prievolę, kadangi šioje byloje areštuotas 156 300,00 Eur vertės atsakovei priklausantis turtas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kurioje teismas atmetė A. K. reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, ir priteisti iš UAB „Linmedė“ ieškovui 51 368,90 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Teismas paneigė apelianto teisę į visišką nuostolių atlyginimą, nevertino laikotarpio, už kurį jis reikalauja priteisti negautas pajamas, trukmės ir dėl šių priežasčių priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad ateinančių 38 metų (t. y. iki apeliantas sulauks pensinio amžiaus) negautos pajamos, yra nulemtos trijų mėnesių – apelianto vidutinio darbo užmokesčio nelaimės metu dydžiu. Toks teismo išaiškinimas pažeidžia CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą bei konstitucinį imperatyvą gauti realų žalos atlyginimą, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

10.2.       Teismo išvados, kad ieškovo reikalavimas grindžiamas prielaidomis, jog ieškovo gaunamos pajamos būtų augę, jeigu jis nebūtų negrįžtamai sužalotas darbe - prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, aiškinančiai negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015). Vadovaujantis CK nuostatomis, Europos deliktų teisės principais ir kasacinio teismo praktika, dėl sveikatos sužalojimo negautų pajamų dydis negali būti išimtinai siejamas su tiesioginiais įrodymais - šiuo atveju ieškovo vidutiniu darbo užmokesčiu, kadangi negautos pajamos negali būti tiksliai numatomos ir apskaičiuojamos. Pagrindas negautoms pajamoms priteisti yra pagrįsta tikimybė, kad nukentėjusio asmens turtinė padėtis (gaunamos pajamos) būtų geresnė, jeigu jis nebūtų sužalotas. Atsižvelgiant į augantį šalies vidutinį ir minimalų darbo užmokestį, į ieškovo, kaip talentingo darbuotojo, sugebėjimus, yra pagrįstai tikėtina, kad jeigu apeliantas nebūtų sužalotas darbe, šiuo metu jis būtų gavęs mažiausiai 650 Eur darbo užmokestį.

10.3.       Teismas neteisingai apskaičiavo ieškovo vidutinį darbo užmokestį, nes nepagrįstai vadovavosi 2017 m. lapkričio 15 d. pažymoje nurodytais duomenimis, kurie prieštarauja  anksčiau tiek ieškovo, tiek atsakovės į bylą teiktiems duomenims, pažyma buvo sudaryta ir pateikta teismui praėjus net 1 m. 5 mėn. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Apskaičiuojant vidutinį ieškovo darbo užmokestį turėtų būti vadovaujamasi 2016 m. balandžio 22 d. pažymų ir asmens kortelių duomenimis. Be to, teismas nepagrįstai iš visų apeliantui išmokėtų išmokų atėmė 111,11 Eur atostoginių sumą, iš jų neatskaičius mokesčių.

10.4.       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo gaunamų socialinių išmokų suma padengia ieškovo gautas pajamas dirbant pas darbdavį. Ieškovui vertinamuoju laikotarpiu iš viso buvo išmokėta 1621,80 Eur, vidutinis darbo dienos užmokestis yra 26,59 Eur. Kadangi nuo 2016 m. birželio 21 d. ieškovui neterminuotai nustatytas 50 procentų netektas darbingumas, todėl jis per dieną netenka 13,30 Eur, per mėnesį - 266 Eur. Todėl akivaizdu, kad ieškovui mokamos kasmėnesinės 211,10 Eur išmokos nedengia pajamų gautų dirbant pas darbdavį.

11.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Linmedė“ prašo: priimti šioje byloje naujus įrodymus: Teismo medicinos eksperto dr. P. P. išvadą, antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, UAB ,,Idemus“ pasiūlymus; panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimo dalį dėl 49 925,81 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už teismo priteistą 49 925,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. liepos 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo ir dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už teismo priteistą 25 000,00 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimo nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. liepos 18 d. iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-159-313/2018 visiško įvykdymo, priteisimo bei priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Apeliantė prašo priimti naujus įrodymus, kuriais ji siekia įrodyti, kad paaiškėjo, jog ieškovas turėjo ir turi protezą bei sėkmingai juo naudojasi, kad UAB ,,Pes Planus“ nėra pajėgi įvykdyti komercinio pasiūlymo dėl finansinių kriterijų, mioelektrinio protezo nepritaikomumo remiantis medicininiais kriterijais. UAB ,,Idemus“ siūlomi protezai, atlieka ne tik estetinę funkciją, bet ir funkcinę ir pagal šiuo atveju nustatytą diagnozę toks protezas būtų sėkmingai pritaikomas. Minėtų aplinkybių nustatymas bei įvertinimas yra itin svarbus, siekiant teisingo šio ginčo išnagrinėjimo bei apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo įvertinimo.

11.2.       Teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį, pagal CK 6.249 straipsnio žalos atlyginimo nuostatas nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginamos tik patirtos išlaidos. Ieškovas suklaidino teismą, teigdamas, kad neturi protezo, kas sąlygojo neteisingas teismo išvadas dėl būsimų išlaidų priteisimo. Kaip matyti iš viešai socialiniuose tinkluose pateikiamo gyvenimo būdo, ieškovas yra sėkmingai prisitaikęs protezą ir gyvena pilnavertį gyvenimą, protezas leidžia ne tik pakelti bei laikyti vaiką, bet ir pakelti bei laikyti taurę, dirbti bei gauti pajamas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie sėkmingai naudojamo protezo įsigijimui patirtas išlaidas, taip pat duomenų, ar jo dėvimą protezą kompensavo Valstybinė ligonių kasa. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagristą praturtėjimą.

11.3.       Teismas netinkamai taikė kasacinio teismo suformuotas tokio pobūdžio įrodinėjimo priemonių vertinimo taisykles, žalos dydį nustatė remdamasis tik ieškovo pateiktu vieninteliu UAB „Pes Planus“ komerciniu pasiūlymu bei dviejų liudytojų - UAB „Pes Planus“ direktoriaus I. V. ir UAB ,,Pes Planus“ darbuotojo - gydytojo R. L. paaiškinimais. Minėti liudytojai turi suinteresuotumą bylos baigtimi, nes jie turi komercinį - finansinį suinteresuotumą parduoti „Touch Bionics“ protezą. Be to, minėtų liudytojų parodymai neatitinka keliamų nuoseklumo reikalavimų, todėl negali būti įvertinti kaip savaime pakankami ir patikimi, įrodinėjant tikrąjį tikslų žalos dydį.

11.4.       Teismas ieškovo pateiktą UAB ,,Pes Planus“ komercinį pasiūlymą nepagrįstai įvertino kaip objektyvų įrodymą. Iš komercinio pasiūlymo turinio neįmanoma identifikuoti ar UAB „Pes Planus“ pasiūlymas yra patikimas ir realiai galėtų būti tinkamai įgyvendinamas. Minėtos bendrovės internetiniame tinklapyje nėra nei vienos užuominos apie galimybę iš jos įsigyti mioelektrinį protezą. Komercinis pasiūlymas negalioja daugiau nei du metus, jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šiuo atveju mioelektrinis rankų pirštų protezas būtų patikimas ir realiai galėtų būti tinkamai pritaikomas bei eksploatuojamas, įskaitant jo patvarumą, tinkamą aptarnavimą, ieškovas nepateikė.

11.5.       Teismas neteisingai vertino, kad ortopedo - protezuotojo A. L. pasiūlytas protezas faktiškai kompensuotų tik estetinį vaizdą, bet nebūtų atkurtos pirštų funkcijos. Teismas neanalizavo minėto liudytojo paaiškinimų ir juos atmetė remiantis vien tik tuo, kad ortopedas ieškovo nebuvo apžiūrėjęs. Ieškovas nesutinka būti apžiūrėtas atsakovės liudytojų ar specialistų, todėl teismui šiuo pagrindu atmetant tokių specialistų paaiškinimus yra pažeidžiamas rungimosi principas. Be to, ieškovo nėra būtinybės apžiūrėti, kadangi medicininiai dokumentai apie ieškovo sužalojimų pobūdį yra pakankamai informatyvūs, kad galima būtų nustatyti ieškovo rankų pirštų protezų pritaikomumą.

11.6.       Iš teismo medicinos eksperto dr. P. P. išvados matyti, kad mioelektrinis protezas sujungiamas su raumenimis, tam papildomai reikalinga plastikos chirurgo operacija. Pritaikant tokį protezą šiuo atveju turėtų būti atlikta galūnės amputacija. Kosmetiniai funkcionalūs rankos protezai iš silikono yra paplitę Lietuvoje, juos gamina ne viena ortopedinė įmonė, siūlomų kosmetinių funkcinių protezų kaina yra nuo 1000 iki 2000 Eur, kurių esmė ta, kad sustiprinto pirštų karkaso dėka suteikiama galimybė esamo nykščio pagalba paimti, suspausti, perkelti daiktus, atlikti nesudėtingus darbus.

11.7.       Teismas nepagrįstai nutarė priteisti ieškovui 5 procentų dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą 25 000,00 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimo nuo bylos iškėlimo teisme iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties visiško įvykdymo. Visi klausimai, susiję su teismo priteista 25 000,00 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui, įskaitant ir visus procesinius klausimus, turėjo būti keliami ir išspręsti byloje, kurioje yra priimtas galutinis sprendimas.

12.       Atsakovė UAB „Linmedė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei šioje dalyje palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1.       Ieškovas netinkamai interpretuoja žalos nustatymą reglamentuojančias CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovui mokamos socialinio draudimo išmokos viso sudaro 211,10 Eur per mėnesį, jos yra įskaitomos į žalos dydį. Pajamų dydį turi įrodyti ieškovas ir šios pajamos turi būti realios. Tikėtinumą dėl galimybės gauti didesnes pajamas ieškovas įrodinėja prielaidomis, nepateikiant jokių realių pasiruošimo, kvalifikacijos kėlimo įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad apeliantas siekė gauti didesnes pajamas.        

12.2.       Teismas, spręsdamas vidutinio darbo užmokesčio klausimą, vadovavosi ne 2017 m. lapkričio 15 d., o 2018 m. birželio 21 d. pažymos duomenimis. Byloje apelianto nurodyti pažymų prieštaravimai yra pašalinti, pateikta 2018 m. birželio 21 d. pažyma patvirtina apie padarytą techninę klaidą. Atsakovė į bylą pateikė bankinius pavedimus, iš kurių aiškiai matyti konkrečios datos ir sumos, kurios buvo pervestos apeliantui išmokant jo darbo užmokestį.

12.3.       Teismas tinkamai identifikavo teisiškai reikšmingas aplinkybes ir dėl su jomis susijusių įrodymo tyrimo ir vertinimo rezultatų aiškiai ir išsamiai pasisakė skundžiamoje sprendimo dalyje, kas laikytina pakankamu priimto procesinio sprendimo motyvavimu. Todėl teismas tinkamai apskaičiavo ieškovo vidutinį darbo užmokestį ir padarė teisingas išvadas, kad ieškovui kas mėnesį mokamos išmokos akivaizdžiai dengia pajamas, kurias ieškovas per mėnesį būtų gavęs iš darbdavio.

12.4.       Apelianto nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose faktinės aplinkybės nėra tapačios ir nėra panašios, todėl teismas jomis negali remtis šioje byloje. Teismas skundžiamoje sprendimo dalyje tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis yra teisėta bei pagrįsta.

13.       Ieškovas A. K. atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, prašymą priimti naujus įrodymus atmesti, tenkinus UAB „Linmedė“ prašymą priimti naujus įrodymus, nustatyti terminą A. K. atsikirtimams pateikti, tenkinti A. K. apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1.       Nėra jokio pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išlygas ir priimti apeliantės teikiamus naujus įrodymus. Jie teikiami ne dėlto, kad tik vėliau paaiškėjo būtinybė pateikti šiuos įrodymus, o tam, kad atsakovė išvengtų savo prievolės ieškovui atlyginti turtinę žalą. Ginčas tarp šalių vyksta nuo 2016 m. birželio mėn., todėl nėra pagrindo vilkinti jau ir taip ilgą laiką užsitęsusį procesą.

13.2.       Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nenaudojo protezo ir jokiais būdais nebandė suklaidinti teismo. Ieškovas nenaudoja rankos protezo, atsakovės pateiktos nuotraukos faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat šios aplinkybės nepatvirtina. Aplinkybė, ar ieškovas kažkada turėjo, ar neturėjo kosmetinio rankos protezo neturi reikšmės šioje byloje, kadangi ji nėra susijusi su bylos nagrinėjimo dalyku. Teisė pasirinkti gydymą, taip pat kaip ir teisė byloje reikšti reikalavimus, priklauso būtent ieškovui, todėl šioje byloje yra svarbu nustatyti, ar ieškovui yra pritaikomas mioelektrinis pirštų protezas, o ne tai, ar ieškovas naudojo kito tipo protezą.

13.3.       Vidutinis darbo užmokestis UAB „Pes Planus“ yra niekaip nesusijęs su jos galimybėmis pritaikyti mioelektrinį pirštų protezą, jis būtų įsigyjamas iš bendrovės „Touch Bionics“, taigi, esminės protezo dalies įmonė negamintų pati, UAB „Planus Planus“ gamintų tik plaštakos ėmiklį, protezo parsisiuntimas būtų finansuojamas ieškovo. Vien aplinkybė, kad UAB „Pes Planus“ neskelbia savo tinklalapyje apie galimybę pritaikyti mioelektrinį pirštų protezą, nereiškia, kad ji to atlikti negali ir, kad tokio protezo nėra jos pasiūlymų sąraše.

13.4.       Nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato, kad žala turi būti įrodyta tiksliai. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad situacija, kai žala negali būti atlyginta vien dėl to, kad jos tikslaus dydžio nėra įmanoma nustatyti, yra negalima, o taip pat tiek įstatymas, tiek kasacinio teismo praktika numato šios problemos sprendimo būdą - kai žalos dydį sunku tiksliai nustatyti, teismas turi vadovautis realia jos atsiradimo tikimybe. Todėl teismas tinkamai vertino, kad yra reali tikimybė, kad ieškovas prašomas priteisti protezavimo išlaidas patirs.

13.5.       Teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų I. V. ir R. L. parodymais. Jie asmeninės finansinės naudos iš sandorio negauna ir negaus, nes ieškovas protezą įsigis per UAB „Pes Planus“ iš kitos įmonės „Touch Bionics“. UAB „Pes Planus“ pajamos iš šio sandorio nebūtų didelės, nes didžioji dalis sumos mokamos ieškovo, bus sumokėtos užsienio bendrovei, o pati UAB „Pes Planus“ už suteikiamas plaštakos ėmiklio gamybos ir aptarnavimo paslaugas gaus tik nedidelę sumą.

13.6.       Nei gydytojai, nei teismas negali priversti ieškovo pasirinkti vienokį, o ne kitokį gydymą - teismas tegali įvertinti, ar yra pagrindas priteisti dėl ieškovo pasirinkto gydymo ateityje patiriamas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad sveikos rankos negali atstoti joks protezas, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, siekiant ieškovą maksimaliai sugrąžinti į prieš nelaimingą atsitikimą darbe buvusią padėtį, nustačius, kad ieškovui gali būti pritaikytas mioelektrinis pirštų protezas, jo pagaminimo ir pritaikymo išlaidos ieškovui privalo būti priteistos.

13.7.       Reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio senatis nėra taikoma, o reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo vis dar yra nagrinėjamas. Todėl nėra jokių kliūčių ieškovui priteisti reikalaujamas procesines palūkanas.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

14.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15.       2018 m. lapkričio 26 d. (DOK-33689) teisme gautas atsakovės UAB „Linmedė“ prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų prijungimo prie civilinės bylos. Prašyme atsakovė nurodo, kad tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje apklausti tiek teismo medicinos ekspertą dr. P. P., tiek UAB „Idemus“ įgaliotus asmenis (darbuotojus), kurie galėtų pateikti išsamius paaiškinimus apie kosmetinių-funkcinių protezų galimybes. Taip pat atsakovė prašo prijungti naujus įrodymus: teismo medicinos eksperto dr. P. P. išvadą, antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, UAB „Idemus“ pasiūlymą ir užklausą. Šie įrodymai buvo pateikti kartu su atsakovės apeliaciniu skundu. Ieškovas A. K. raštu pateiktame atsiliepime į prašymą ( 2018 m. lapkričio 27 d. DOK-34125) nurodo, kad šiuo prašymu yra siekiama ne tik toliau vilkinti jau beveik 2,5 metų trunkantį šalių teisminį ginčą, bet ir apeliacinės instancijos teisme atlikti pakartotinį procesą ir nesavalaikį atsakovės prašymą prašo atmesti.

16.       CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti piktnaudžiavimo procesu galimybę, skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

17.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė UAB Linmedė“ apeliacinės instancijos teismui pateikdama naujus įrodymus, nepagrindė CPK 314 straipsnyje numatytų išskirtinių sąlygų egzistavimo. Teisėjų kolegijai susipažinus su pateiktais dokumentais, nelieka abejonių, jog tokius įrodymus atsakovė turėjo pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jų savalaikiu gavimu (išreikalavimu) turėjo būti pasirūpinta būtent tame teisme. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų turinio, jais atsakovė siekia įrodinėti aplinkybę, kad kosmetinis-funkcinis protezas gali atlikti tokias pačias funkcijas kaip ir mioelektrinis pirštų protezas, kurio kaina ženkliai mažesnė nei teismo priteistos mioeletrinio protezo įsigijimo išlaidos. Tačiau pareiga šią aplinkybę įrodinėti jai buvo žinoma ir turėjo būti vykdoma pirmosios instancijos teisme. Vien tai, jog pirmosios instancijos teisme atsakovės pateiktų įrodymų nepakako pagrįsti atsiliepimo į ieškinį argumentams, nesudaro pagrindo nepaisant įstatyme įtvirtinto naujų įrodymų priėmimo išimtinumo, jų priėmimo sąlygų išskirtinumo, aukštesnės instancijos teismuose tęsti įrodinėjimo procesą teikiant papildomus ir pirmosios instancijos teismo nevertintus duomenis, juolab tokius, apie kurių egzistavimą tame teisme nebuvo užsimenama.

18.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir/ar fakto klaidų ištaisymui. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė naujus įrodymus pateikė nesilaikydama CPK 314 straipsnyje apibrėžtų sąlygų, nepagrindė šioje proceso įstatymo normoje numatytos išimties taikymo būtinumo, todėl juos (naujus įrodymus) atsisakoma priimti.

19.       Taip pat atsakovė prašo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šis prašymas grindžiamas naujų įrodymų pateikimo aplinkybe ir poreikiu išklausyti teismo medicinos ekspertą dr. P. P., UAB „Edemus“ įgaliotus asmenis apie kosmetinių-funkcinių protezų galimybes.  

20.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie prašymai apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi (CPK 322 straipsnis). Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės prašymą pagrindžiantys argumentai nesuponuoja žodinio proceso poreikio. Atsisakius priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus, be to, šalims dėl jų priėmimo bei vertinimo raštu išdėsčius paaiškinimus ir atsikirtimus, žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo būtinumas nekonstatuotinas. Taip pat pripažintina, kad dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose išvardintų argumentų pakanka, kad būtų patikrintas šioje byloje esančių įrodymų įvertinimo tinkamumas bei išspręstas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, todėl atsakovės prašymas dėl žodinio šios bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo netenkintinas.

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro klausimas, kokio dydžio turtinės žalos atlyginimas iš atsakovės UAB „Linmedė“ priteistinas ieškovui A. K. dėl sveikatos sužalojimo. Ieškovas A. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje atmesta jo reikalavimo dalis dėl 51 368,90 Eur negautų pajamų priteisimo. Atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė iš jos ieškovui A. K. 49 925,81 Eur būsimų mioelektrinio protezo įsigijimo išlaidų.

22.       CK 6.283 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiškas žalos (nuostolių) atlyginimo principas ir numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1–2 dalys numato, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens sveikatos sužalojimo atveju vertinant nukentėjusiojo patirtas negautas pajamas, negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas, kaip netiesioginius nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų. Negautų pajamų į ateitį vertinimas turi būti pagrįstas realiomis ateities prognozėmis, t. y. kiek dėl neįgalumo ar netekto darbingumo yra sumažėjusi reali nukentėjusiojo galimybė ugdytis, įgyti profesinę kvalifikaciją, pagal ją dirbti ir normaliai integruotis darbo rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015).

24.       Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad atsižvelgiant į augantį šalies vidutinį ir minimalų darbo užmokestį, į ieškovo, kaip talentingo darbuotojo, sugebėjimus, yra pagrįstai tikėtina, kad jeigu nebūtų sužalotas darbe, šiuo metu jis būtų gavęs mažiausiai 650 Eur darbo užmokestį (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

25.       Vertindamas ieškovo realiai negautas pajamas, kurias jis būtų galėjęs gauti, jei nebūtų sužalotas darbe, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovo vidutinį darbo užmokestį ir jam paskirtų netekto darbingumo pensijos dydį ir netekto darbingumo kompensacijos dydį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išdavai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, kurios apeliaciniame skunde iš esmės sutampa su nurodytomis ieškinyje, koks jo darbo užmokestis galėtų būti šiandiena, yra tik teoriniai pamąstymai, visiškai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovas akcentuoja augantį šalies vidutinį ir minimalų darbo užmokestį, tačiau visiškai pamiršta tai, kad didėjant dirbančiųjų atlyginimams, didėja ir netekto darbingumo pensijos (LR socialinio draudimo pensijų įstatymo 33 str.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai apie ieškovo darbą įmonėje, paties ieškovo 2015 m. vasario 27 d. LR valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus inspektoriui paaiškinimo turinys bei atsakovės atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentai sudaro pagrindą konstatuoto, kad ieškovas nuo 2013 m. balandžio 18 d. (įsidarbinimo įmonėje) iki 2015 m. vasario 13 d. (nelaimingo atsitikimo darbe), t. y. beveik du metus dirbo įprastą medžio pjovimo operatoriaus (staklininko) darbą ir jokių kvalifikacijos kėlimo veiksmų, siekiant gauti didesnes pajamas, neatliko.

26.       Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, įvertino kiekvieną iš jų atskirai ir jų visetą, išvadas apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais, todėl, viena vertus, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas neteisingai apskaičiavo ieškovo vidutinį darbo užmokestį, ir, kita vertus, nėra pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ (ginčui aktuali 2015 m. sausio 1 d. redakcija) patvirtinto aprašo  nuostatomis. Aptaręs bei įvertinęs teismui keletą kartų teiktuose dokumentuose nustatytus netikslumus ir neatitikimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad teisingi duomenys nurodyti 2018 m. birželio 21 d. pažymoje, kuria pagrindžia 2018 m. birželio 11 d. atliktų skaičiavimų bei atliktų mokėjimų išaiškinimas, mokėjimų nurodymai. Pirmosios instancijos teismo motyvai ir padarytos išvados pripažintini pagrįstais ir atitinkančiais įstatymų reikalavimus nustatant ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydį.

27.       Apibendrinant pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė dalį ieškovo reikalavimo dėl 51 368,90 Eur negautų pajamų priteisimo.

28.       Analizuodama ir vertindama atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl, jos manymu, nepagrįstai priteistos mioelektrinio protezo įsigijo išlaidų sumos - 49 925,81 Eur, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju žala ieškovui padaryta sužalojus sveikatą, todėl taikytina specialioji teisės norma, t. y. CK 6.283 straipsnis, kuriuo reglamentuojamas žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, kaip atlygintini nuostoliai, suprantamos ne kaip tikėtinos ar galinčios atsirasti, bet kaip realiai asmens patirtos išlaidos – gydymo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros ir kt. ieškovas reikalavimą priteisti mioelektrinio protezo įsigijimo išlaidas – 49 925,81 Eur - grindė į bylą pateiktu įmonės „Pes Planus“ individualūs ortopediniai sprendimai 2016 m. birželio 1 d. komerciniu pasiūlymu. Jame, be kita ko, pažymėta, kad pasiūlymas galioja iki 2016 m. birželio 30 d., vėliau įmonė pasilieka sau teisę keisti įkainius proporcingai tiekėjų pakeistomis kainomis. Iš pateikto komercinio pasiūlymo turinio bei 2018 m. birželio 28 d. teisme apklaustų komercinį pasiūlymą pateikusios įmonės darbuotojų – liudytojų I. V. ir R. L. parodymų nėra galimybės nustatyti, ar pateiktas pasiūlymas realiai galėtų būti tinkamai įgyvendintas nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija, remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika, pažymi, kad sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-38/2007; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; kt.). Minėta, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Taigi teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. To padaryti negalima remiantis vien pateiktu komerciniu pasiūlymu, nes, sprendžiant ir iš paties pasiūlymo turinio, jame nurodyti įkainiai nėra pastovūs, juos galima nustatyti tik preliminariai. Teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti būsimą žalą, kadangi faktinės mioelektrinio protezo įsigijimo išlaidos gali kisti, t. y. mažėti ar didėti, kas atitinkamai prieštarautų arba visiško žalos atlyginimo principui arba atvirkščiai, nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą.

29.       Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog bylos atveju egzistuoja CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos dėl ieškovo būsimų nuostolių už protezavimo paslaugas. Viena vertus, kaip prieš tai minėta, nagrinėjamu atveju taikytina specialioji teisės norma – CK 6.283 straipsnis. Kita vertus, nors ieškovas darbe buvo sužalotas negrįžtamai, tačiau VSDF duomenimis jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) (CPK 179 str. 3 d.). Taip pat ieškovas turi teisę į valstybės paramą rankos protezui įsigyti (2018 m. balandžio 16 d. SAM įsakymas Nr. V-426). Šis teismo procesinis sprendimas neatima iš ieškovo teisės į nuostolių atlyginimą ateityje, nes pagal CK 6.283 straipsnio 3 dalį asmuo, patyręs papildomų išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, turi teisę pareikšti papildomą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

30.       Esant nurodytoms aplinkybėms (nutarties 28 ir 29 pastraipos), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl protezavimo išlaidų priteisimo, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje nepagrįstas ir keistinas. Sprendimo dalis, kuria ieškovui A. K. iš atsakovės UAB ,,Linmedė“ priteista 49 925,81 Eur suma turtinės žalos atlyginimui, o taip pat nuo šios sumos priteistos 5 procentų palūkanos naikintina, ir šioje dalyje, kaip ir dėl negautų pajamų priteisimo, ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

31.       Atsakovės apeliaciniame skunde keliamas ir procesinių palūkanų už teismo priteistą 25 000,00 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimo nuo bylos iškėlimo teisme iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties visiško įvykdymo nepagrįsto priteisimo klausimas.

32.       Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą - procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

33.       Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas procesinių palūkanų skaičiavimo ir priteisimo taisykles, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; Teismų praktika, biuletenis Nr. 37, psl. 447 - 449).

34.       CK

35.       Nagrinėjamu atveju ieškovas tiek pareikšdamas pradinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tiek jį vėliau tikslindamas, nepareiškė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 13 d. galutine ir neskundžiama nutartimi išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Tik 2018 m. birželio 7 d. teisme priimtu patikslintu ieškiniu ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo jam priteistos 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į 2012 m. birželio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus bei juos pagal nagrinėjamą situaciją taikant mutatis mutandis, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 25 000 Eur sumą nuo 2018 m. birželio 7 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Taip pat ieškovo naudai priteistinos kompensuojamosios palūkanos – metinės 5 procentų dydžio, už laikotarpį nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties priėmimo iki pareikšto reikalavimo priėmimo teisme (2018 m. birželio 7 d.), t. y. priteistina 187,38 Eur suma 5 procentų dydžio metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. birželio 6 d., apskaičiuota taip: skolos suma – 25 000 Eur, palūkanos už vieną dieną – 3,47 Eur, neatsiskaitymo dienos - 54. Tokiu atveju atsižvelgiant į pateiktus argumentus, keistina sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų už teismo priteistą 25 000,00 Eur sumą priteisimo.

36.       Atsižvelgiant į tai, kad keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, bylinėjimosi išlaidos, t. y. žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo, paskirstytinos tarp šalių proporcingai jų atžvilgiu tenkintų bei atmestų reikalavimų dydžiui (CPK 93 str. 2 d., 92 str., 98 str., 80 str. 1 d. 1 p.).

37.       Ieškovas pareiškė du reikalavimus: dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (50 : 50); reikalavimas atlyginti turtinę žalą atmestas, todėl pripažintina, kad patenkinta 0 proc. reikalavimų; reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą patenkintas 50 proc. – t. y. patenkinta 25 proc. reikalavimų. Taigi iš viso patenkinta 25 proc. ieškovo reikalavimų, atitinkamai atmesta 75 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Ieškovas A. K. byloje patyrė 2 420,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė UAB „Linmedė“ patyrė 3 973,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio. Todėl proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteistina 605,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovo atsakovei – 2 979,77 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus šių išlaidų tarpusavio įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 2 374,77 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė paduodama apeliacinį skundą 2018 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 08170953 sumokėjo 974 Eur žyminį mokestį. Iš dalies tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei priteistina 954,00 Eur (974 Eur - 20 Eur = 954 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, valstybei priteistina iš ieškovo 13,23 Eur, o iš atsakovės 4,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 3 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :        

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Ieškovo A. K. patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 101 294,71 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Linmedė“, j. a. k. 150163652, 187,38 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. birželio 6 d. ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą 25 000 Eur sumą nuo 2018 m. birželio 7 d. iki visiško prievolės įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linmedė“, j. a. k. 150163652, 2 374,77 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus 77 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 954,00 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. 

Priteisti valstybei iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,23 Eur (trylika eurų 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Linmedė“, j. a. k. 150163652, 4,40 Eur (keturis eurus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                          Virginija Lozoraitytė                                                                                                                        

Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas