Civilinė byla Nr. 2-3583-841/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 113.1;116.1;128.2
(S)

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja
Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant pareiškėjui
G. G., pareiškėjo atstovui advokatui V.
S., suinteresuotam asmeniui A. G., viešame teismo
posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A.
G. ir Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę
reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti
juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, G. G. a.k(duomenys neskelbtini) po savo mamos R. G. mirties
priėmė palikimą, pradėdamas jį valdyti ir naudotis palikimu.
Pareiškėjas prašė tenkinti prašymą,
paaiškino, kad po mamos mirties 2008-12-26 dėl paveldėjimo niekur nesikreipė,
apie tai, kad motina jai priklausiusią buto dalį paliko jam testamentu žinojo,
tačiau nežinojo, kad kreiptis į notarų biurą reikia per tris mėnesius nuo
palikėjo mirties, be to po motinos mirties sunkiai ir ilgai sirgo tėvas, teko
juo rūpintis, todėl terminą kreiptis dėl paveldėjimo praleido. Nors turi kitą
gyvenamąją vietą, tačiau tėvų buto adresu yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji
vieta, jis rūpinosi motinos laidotuvėmis, padeda tėvui tvarkyti ir prižiūrėti
butą, mokėti mokesčius, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,
kad priėmė savo mamos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjo atstovas teismui paaiškino, kad
po savo motinos mirties pareiškėjas dėl įstatymų nežinojimo bei rūpinimosi savo
tėvo sveikata nesikreipė dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą,
tačiau paliktu turtu rūpinosi, jį tvarkė ir prižiūrėjo, todėl nustatytinas
juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė palikimą, pradėdamas
jį faktiškai valdyti, nes kitokiu būdu pareiškėjas negali gauti paveldėjimo
teisės liudijimo.
Suinteresuotas asmuo A. G.
teismui paaiškino, kad po sutuoktinės mirties sūnus jam padėjo rūpintis
laidotuvėmis, jam susirgus, lankė jį ir rūpinosi butu, padeda butą tvarkyti ir
prižiūrėti, jam buvo žinoma apie sutuoktinės sudarytą palikimą sūnaus naudai.
Kad po mirties per tris mėnesius reikia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo,
nežinojo, 2009 m. beveik pusę metų sirgo. Neprieštarauja ir prašo nustatyti
juridinę reikšmę turintį faktą, kad sūnus G. G. priėmė
savo motinos R. G. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities
valstybinė mokečių inspekcija su pareiškimu sutiko, prašė bylą nagrinėti jo
atstovui nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų nustatyta,
kad R. G. 2008-10-01 sudarė testamentą, kuriuo jai
priklausančią 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys
neskelbtini), paliko sūnui G. G. (b.l.3),
2009-05-11 testamentas nebuvo panaikintas (b.l.4). R. G. a.k(duomenys neskelbtini) mirė 2008-12-26 (b.l.5). R. G. liko neišmokėta 307,86 Lt negautų išmokų (b.l.9).
Pareiškėjo tėvai A. G. ir R. G. susituokė
1961-04-30 (b.l.7). A. G. sirgo ir buvo nedarbingas nuo
2009-03-30 iki 2009-07-27 (b.l.8). Buto adresu (duomenys
neskelbtini) 1/2 dalis priklauso R. G., 1/2 dalis
priklauso A. G. (b.l.10-12).
Palikimas yra mirusio asmens turtas,
pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu
palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 5.50 str. 2
d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str.
1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti
palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga– 3 mėnesiai nuo palikimo
atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo
priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio
sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar
galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjas iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios
motinos palikimą, juo naudojosi ir prižiūrėjo, t.y. mirusios R.
G. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo
atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku pas
notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios palikimą
negavo. Toks palikimo priėmimas atitiko įstatymo reikalavimus (LR CK 5.50 str.
2 d.).
CPK 445 str. numato, kad teismas nustato
juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia
tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia
tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti
paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys
patvirtina, kad pareiškėjas G. G. savo mirusios motinos R. G. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą
palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis
juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260,
263, 270 str., 448 str.,
n u s p r e n d ė:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,
kad G. G. a.k(duomenys neskelbtini) po
savo mamos R. G. a.k(duomenys neskelbtini)
mirties 2008-12-26 priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas
apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės
teismą.
Teisėja Gražina
Mataitienė