Civilinė byla Nr. 3K-3-538/2014

Teisminio proceso numeris: 2-06-3-04102-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 129.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 12 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,  

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir A. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir A. K. (skolininkų) patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolė Marija Trijonė, V. J. (išieškotojas).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdymo išlaidų išieškojimą ir jų indeksavimą (CPK 82 straipsnio, 611 straipsnio 4 dalies), aiškinimo ir taikymo.

Antstolės M. Trijonės kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos: Nr. 0108/07/00789  pagal Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro 2007 m. rugsėjo 26 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. JP-16063 dėl 100 507 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. K. trečiosios eilės išieškotojui V. J., Nr. 0108/09/00429 ir Nr. 0108/09/00428 – pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. 2-1039-323/2008 dėl 100 350 Lt skolos išieškojimo iš skolininkų A. K. ir V. K. trečiosios eilės išieškotojui V. J. Skolininkai vykdomosiose bylose atsiskaitė su išieškotoju – 2009 m. gruodžio 7 d.  sumokėjo 100 507 Lt ir 100 350 Lt. Liko nesumokėtos vykdymo išlaidos. Antstolė 2013 m. vasario 27 d. vykdomojoje byloje Nr. 0108/09/00428 priėmė patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo“ (Nr. 3.5.-002376), vykdomosiose bylose Nr. 0108/07/00789 ir Nr. 0108/09/00429 – patvarkymą „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“ (Nr. 3.5-002381), vykdomojoje byloje Nr. 0108/07/00789 – patvarkymą „Dėl turto arešto“ (Nr. 3.5.-002385).

Pareiškėjai patikslintu skundu prašė panaikinti antstolės 2013 m. vasario 27 d. patvarkymus („Dėl skolos išieškojimo“, „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“, „Dėl turto arešto“) ir pareiškėjų šeimos turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) areštą. Jie nurodė, kad 2010 m. vasario 11 d. antstolės patvarkymu pareiškėjų turto areštas buvo panaikintas, pripažinus, jog vykdomasis dokumentas įvykdytas. Antstolės veiksmai – vykdymo išlaidų išieškojimas praėjus trejiems metams – įsigaliojus Civilinio proceso kodekso pakeitimams ir iš esmės pasikeitus jų išieškojimo tvarkai – neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Aplinkybė, kad teisės aktuose nenustatytas konkretus terminas, per kurį antstolis turi kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nereiškia, jog ši teisė galioja neribotą laiką. Vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant jų apskaičiavimo metu galiojusį indeksą. Antstolė, apskaičiuodama neva susidariusias vykdymo išlaidas, nepagrįstai taikė vartotojų kainų indeksą, taikytiną nuo 2013 m. vasario mėnesio. Teismui nusprendus, kad antstolei teisėtai priklauso vykdymo išlaidos, jos indeksuotinos taikant 2009 m. pabaigoje galiojusį indeksą, o vykdymo išlaidų suma perskaičiuotina. Antstolė areštavo ½ dalį pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto (už 97 000 Lt), kurio vidutinė rinkos vertė – 194 000 Lt, nors vykdymo išlaidos tesudaro 15 000 Lt. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nagrinėjamu atveju dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nepriimta jokio teismo procesinio sprendimo, o CPK normose nenustatyta galimybės, antstoliui išieškant vykdymo išlaidas, nesant vykdomojo dokumento, areštuoti skolininkų turtą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjų patikslintą skundą patenkino.

Dėl patvarkymo „Dėl skolos išieškojimo“ panaikinimo. Nustatęs, kad pareiškėjai  (skolininkai) 2009 m. gruodžio 7 d. sumokėjo 100 507 Lt pagal Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro įrašą ir 100 350 Lt vykdydami Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1039-323/2008, o išieškotojas V. J. pateikė antstolei prašymą nutraukti vykdomąją bylą, teismas, remdamasis CPK 632 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuojama, jog vykdomoji byla užbaigiama visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, sprendė, kad antstolė, praėjus daugiau nei trejiems metams nuo skolos sumokėjimo, neturėjo teisinio pagrindo priimti patvarkymo „Dėl skolos išieškojimo“, todėl jis naikintinas.

Dėl patvarkymo „Dėl vykdymo išlaidų“ išieškojimo. Remdamasis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes – kad antstolei vykdomieji dokumentas pateikti vykdyti 2007 m. rugsėjo 26 d. ir 2009 m. balandžio 2 d., t. y. dar negaliojant naujai CPK 611 straipsnio redakcijai (ji įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d. ), teismas sprendė, kad pareiškėjų skundas nagrinėtinas pagal iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusias CPK nuostatas. CPK 611 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje vykdomųjų bylų Nr. 0108/09/00429, 0108/09/00428 ir 0108/07/00789 vykdymo metu, buvo nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą; jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Kasacinio teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. P. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-693/2004, išaiškinta, kad vykdymo išlaidų iš skolininko antstolis negali išieškoti savo patvarkymu. Teismas nurodė, kad CPK įtvirtinta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka nustato dvejopą jų padengimo galimybę: skolininkas, remdamasis antstolio raštišku siūlymu, gali sumokėti šias išlaidas geruoju arba, jei skolininkas nesutinka su antstolio raštišku siūlymu ir jo neįvykdo, antstolis įgyja teisę kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Teismas sutiko su pareiškėjais, kad aplinkybė, jog teisės aktuose nenustatyta konkretaus termino, per kurį antstolis turi kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nereiškia, kad ši teisė galioja neribotą laiką. Aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad nors skolą skolininkai išieškotojui sumokėjo 2009 m. gruodžio 7 d., antstolė nepateikė jiems pasiūlymo sumokėti vykdymo išlaidas, patvarkymus Nr. 3.5.-002378 ir Nr. 3.5.-002381 priėmė daugiau nei po trejų metų. Tokius antstolės veiksmus – vykdymo išlaidų išieškojimo pradėjimą po daugiau nei trejų metų nuo skolos sumokėjimo, iš esmės pasikeitus jų išieškojimo tvarkai, įsigaliojus CPK pakeitimams, teismas vertino kaip neatitinkančius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CPK 1.5 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis).  Teismas nurodė, kad tokio uždelsimo negalima laikyti protingu, o reikalavimo priteisti vykdymo išlaidas –  sąžiningu ir teisingu. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atliekantis antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), kuris už šių funkcijų vykdymą turi teisę gauti atlyginimą. Tai, kad antstolė pažeidė vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, teismo vertinimu, nepaneigia jos teisės prisiteisti vykdymo išlaidas iš skolininko, tačiau neturi būti pažeisti teisėtų lūkesčių, protingumo, proporcingumo principai. Siekiant išsiaiškinti vykdymo išlaidų vykdomosiose bylose Nr. 0108/07/00789, Nr. 0108/09/00428 ir Nr. 0108/09/00429 apskaičiavimo pagrįstumą, 2013 m. birželio 21 d. nutartimi buvo paskirtas teismo posėdis, antstolė įpareigota užtikrinti įgalioto asmens, galinčio paaiškinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą, dalyvavimą jame. Atsižvelgęs į tai, kad į 2013 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdį atvykęs antstolės atstovas negalėjo paaiškinti vykdomosiose bylose Nr. 0108/09/00429 ir Nr. 0108/07/00789 apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžių, teismas konstatavo, kad antstolė pažeidė vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir sprendė, jog 2013 m. vasario 27 d. vykdomosiose bylose Nr. 0108/07/00789 ir Nr. 0108/09/00429 priimtas patvarkymas „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“ naikintinas.

Dėl patvarkymo „Dėl turto arešto“ ir pareiškėjo turtui taikyto arešto panaikinimo. Patvarkyme antstolės padėjėjas D. M. nurodė, kad vykdo Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro 2007 m. rugsėjo 26 d. vykdomąjį įrašą (Nr. JP-16063) dėl 100 507 Lt išieškojimo iš skolininko A. K., vadovaudamasis CPK 658 straipsniu, areštuoja skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą. 2013 m. vasario 27 d. D. M. surašė turto arešto aktą (Nr. 3.5.-002384), kuriuo areštavo ½ dalį A. K. ir V. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Remdamasis CK 658 straipsnio 2 dalimi (kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, jog skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą), atsižvelgęs į tai, kad skolininkai skolą sumokėjo 2009 m. gruodžio 7 d. ir išieškotojas pateikė antstolei prašymą nutraukti vykdomąją bylą, teismas sprendė, kad patvarkymas „Dėl turto arešto“ (Nr. 3.5.-002385) naikintinas. Teismas pažymėjo, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, ir vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad 2013 m. vasario 27 d. patvarkymas „Dėl turto arešto“ (Nr. 3.5-002385) ir tos pačios dienos turto arešto aktas (Nr. 3.5.-002384) priimti nepagrįstai. Antstoliui areštuojant skolininko turtą dėl vykdymo išlaidų, patvarkyme šis faktas turi būti nurodomas. Be to, antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). 

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens antstolės M. Trijonės atskirąjį skundą, 2014 m. sausio 22 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį: pareiškėjų patikslintą skundą patenkino iš dalies; panaikino 2013 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. 3.5-002376 „Dėl skolos išieškojimo“, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0108/09/00428; panaikino 2013 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. 3.5-002381 „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“ ir antstolės M. Trijonės 2013 m. vasario 27 d. apskaičiuotas vykdymo išlaidas A. K. sumažino iki 8693,72 Lt; panaikino 2013 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. 3.5-002378 „Dėl vykdymų išlaidų išieškojimo“ ir antstolės M. Trijonės 2013 m. vasario 27 d. apskaičiuotas vykdymo išlaidas V. K. sumažino iki 1776,04 Lt; panaikino 2013 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. 3.5-002385 „Dėl turto arešto“ ir 2013 m. vasario 27 d. turto arešto aktą Nr. 3.5-002384, priimtą vykdomojoje byloje Nr.0108/08/00789; kitą pareiškėjų patikslinto skundo dalį atmetė.

Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl antstolės patvarkymo „Dėl skolos išieškojimo“ panaikinimo ir šią nutarties dalį laikė pagrįsta.

Atsižvelgęs į antstolės nurodytas aplinkybes, kad skolininkams vykdomosiose bylose Nr. 0108/07/00789 ir Nr. 0108/09/00428 buvo keletą kartų siūloma susimokėti vykdymo išlaidas; jiems šiuos siūlymus ignoruojant, vadovaujantis CPK 610, 611 straipsniais, Sprendimų vykdymo instrukcija, vykdomosiose bylose 2013 m. vasario 27 d. priimti patvarkymai „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“, teismas laikė pagrįstais antstolės argumentus, kad jų (patvarkymų) pagrindu išieškomų vykdymo išlaidų tvarkai taikytinos būtent atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančios civilinio proceso normos. Remdamasis CPK 8 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendė, kad antstolės patvarkymams „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“ ir jų pagrindu išieškomų vykdymo išlaidų tvarkai taikytinos tos šio procesinio veiksmo tinkamo atlikimo sąlygas nustatančios teisės normos, kurios galioja patvarkymų priėmimo metu, ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas bei padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjų skundas nagrinėtinas pagal iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusias CPK taisykles. Nepagrįstais teismas pripažino ir pareiškėjų argumentus, kad turėtų būti vadovaujamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, galiojusiomis iki 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 įsigaliojimo.

Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino patvarkymus „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“, nenurodęs, kokias įstatymo normas antstolė pažeidė. Antstolės veiksmai po trejų metų nuo skolos sumokėjimo, iš esmės pasikeitus jų išieškojimo tvarkai, įsigaliojus CPK pakeitimams, nepaneigė jos teisės prisiteisti vykdymo išlaidas iš skolininkų. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2010 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal antstolio G. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-40/2010, teismas nurodė, kad priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas; už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą ir ši jo teisė negali būti paneigta, nes darbas yra atlygintinis; vadovaujantis vien teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nėra pakankamo pagrindo priešingai išvadai.

Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl atlygio antstoliui išieškojimo, pateiktais 2010 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal antstolio G. J. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, bylos Nr. 3K-3-40/2010, teismas konstatavo, kad antstolė neturėjo teisės vykdymo išlaidas išieškoti iš pareiškėjų (skolininko) turto, todėl patvarkymai „Dėl turto arešto“ pripažintini nepagrįstais ir naikintini. Pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstą išvadą, nors ir remdamasis ne tais motyvais. Antstolės veiksmai, susiję su turto areštu, užklausos dėl pareiškėjų (skolininkų) turto, išskyrus užklausas dėl pareiškėjų (skolininkų) lėšų, po vykdomųjų dokumentų įvykdymo, teismo vertinimu, yra pertekliniai, todėl už šiuos antstolės veiksmus apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nepagrįstos.

Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal antstolio A. S. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, bylos Nr. 3K-7-1/2007, jog tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų – atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą; taip pat teismas turi patikrinti visų antstolio nurodytų išlaidų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad vykdomojoje byloje Nr. 0108/07/00789 išieškotojas ir antstolė sudarė sutartį dėl vykdymo išlaidų atidėjimo iki vykdomosios bylos užbaigimo, sprendė, kad pareiškėjų argumentas, jog antstolė vykdomąjį dokumentą vykdė neatlygintinai, nepagrįstas. Aplinkybė, kad vykdomosiose bylose Nr. 0108/09/00429 ir Nr. 0108/09/00428 išieškotojas V. J. 2009 m. balandžio 2 d. prašė leisti būtinas vykdymo išlaidas apmokėti iš dalies, ir šis prašymas buvo patenkintas, teismo vertinimu, paneigia pareiškėjų argumentus, kad antstolė ir šias vykdomąsias bylas vykdė neatlygintinai.

Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkai vykdomuosius dokumentus įvykdė pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. Antstolės išsiųstas siūlymas V. J. sumokėti vykdymo išlaidas nepanaikina pareiškėjų pareigos mokėti vykdymo išlaidas jai, juolab kad šis siūlymas nebuvo įvykdytas ir negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-225/2011). Remdamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 40.2 punktu, kuriame nustatyta, kad skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja šios instrukcijos 4 ir 41 punktuose nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą, teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjai antstolės 2009 metų siūlymų sumokėti vykdymo išlaidas nevykdė, antstolė pareiškėjams vykdymo išlaidų apskaičiavimus atliko                             2013 m. vasario 27 d. ir tą pačią dieną priėmė patvarkymus „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“, sprendė, kad antstolė pagrįstai taikė vartotojų kainų indeksą, taikytiną nuo 2013 m. vasario mėnesio. Tačiau šis indeksas netaikytinas išieškotoms būtinosioms vykdymo išlaidoms – 1372,56 Lt, dėl kurių paskirstymo vykdomosiose bylose Nr. 0108/07/00789 ir Nr. 0108/09/00429 patvarkymas buvo priimtas 2009 m. rugsėjo 14 d. (Sprendimo vykdymo instrukcijos 40.1 punktas).

Remdamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 40 punktu, kuriame reglamentuojama, kad šioje instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nurodytąsias procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110, iš 2013 m. vasario 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo A. K. 3 punkto nustatęs, jog atlyginimas antstolei nurodytas procentine išraiška (200 857 Lt x 4 proc. = 8034,28 Lt), teismas sprendė, kad vykdymo išlaidų apskaičiavime nepagrįstai nurodyta, jog atlygis antstoliui yra indeksuojamas. Nurodęs, kad, išieškojimą iš to paties skolininko antstoliui vykdant pagal keletą vykdomųjų dokumentų, atlygio jam dydis nustatomas atsižvelgiant į bendras, pagal visų antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų, išieškotiną ir realiai išieškotą sumas instrukcijoje nustatyta tvarka (Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 punktas), pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 16 eilutę nuo 100 000 Lt išieškotinos sumos būtinosios vykdymo išlaidos  –  1000 Lt, teismas sprendė, kad antstolė nepagrįstai A. K. 2013 m. vasario 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodė 2000 Lt, todėl ši suma mažintina iki 1000 Lt. Teismas konstatavo, kad po perskaičiavimo (patikrinus pagrįstumą), papildomos vykdymo išlaidos sudaro 709 Lt (ne 783 Lt). Būtinosios ir papildomos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant 1,372 ketvirčio vartotojų koeficientą, prieš tai iš indeksuojamos sumos atėmus išieškotus 1372,56 Lt, ir sudaro 461,60 Lt, o visos vykdymo išlaidos – 8693,72 Lt.  Atitinkamai perskaičiuotinos V. K. 2013 m. vasario 27 d. apskaičiuotos vykdymo išlaidos, kurias sudaro: būtinosios vykdymo išlaidos – 1000 Lt;  papildomos – 243,50 Lt (ne 319,50 Lt), atlygis antstoliui – 0 Lt. Po indeksavimo taikant 1,372 ketvirčio vartotojų koeficientą būtinosios ir papildomos vykdymo išlaidos –  1 706,08 Lt (1000 Lt + 243,50 Lt) x 137,2 proc.). Kitos pagrįstos išlaidos – 69,96 Lt.  Visos vykdymo išlaidos – 1776,04 Lt. Teismas sprendė, kad antstolės patvarkymai „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“ naikintini, nes antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavimai yra pagrįsti tik iš dalies ir apskaičiuotos vykdymo išlaidos mažintinos.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį.

Kasacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų išieškojimą, jų indeksavimui taikytiną vartotojų kainų indeksą (CPK 3 straipsnio 8 dalį, 82 straipsnį, 611 straipsnio 4 dalį). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžiant dėl taikytino vykdymo išlaidų indekso, turi būti atsižvelgiama į tai, kada šios išlaidos turėjo būti apskaičiuotos; vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant indeksą, galiojusį tuo metu, kai šios išlaidos buvo apskaičiuojamos (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 82 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolio A. Z. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, bylos Nr. 3K-3-448/2008). Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad, pareiškėjams nesumokėjus antstolės 2009 metais siūlytų sumokėti vykdymo išlaidų, antstolė pagrįstai jų apskaičiavimą atliko 2013 m. vasario 27 d. ir priėmė patvarkymus „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“, pagrįstai taikė indeksą, taikytiną nuo 2013 metų vasario mėnesio, nepagrįstos. CPK normose nereglamentuojamas perindeksavimas.

Esant neaiškumui dėl tam tikro įstatymo ar jo atskirų normų galiojimo laiko atžvilgiu, būtina nustatyti to įstatymo ar jo atskirų normų įsigaliojimo laiką, taip pat byloje aktualių faktų ir padarinių atsiradimo laiką, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad visa antstolės teisė į vykdymo išlaidas atsirado 2009 metais, turėjo taikyti 2009 metų atitinkamo ketvirčio indeksus, kai jos buvo apskaičiuotos, bet ne 2013 metais įsigaliojusį indeksą. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių 2009 metais apskaičiuotos vykdymo išlaidos privalo būti indeksuojamos dar kartą 2013 metais, kodėl antstolė vykdė vykdomuosius dokumentus neatlygintinai ir nesivadovavo Sprendimų vykdymo instrukcijos 35, 36, 37 punktų nuostatomis. Antstolio teisėti lūkesčiai negali būti kildinami iš jo padarytų teisės pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl dalies perteklinių antstolės veiksmų ir atitinkamai perskaičiavo vykdymo išlaidas. Spręsdamas taikytino indekso klausimą ir atlikdamas vykdymo išlaidų perskaičiavimą apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas.

Teismui tinkamai taikius CPK 3 straipsnio 8 dalį, 82 straipsnio 2 dalį, 611 straipsnį,  Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą, ir nenukrypus nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu bei tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, būtų konstatuota, kad vykdymo išlaidos privalėjo būti apskaičiuotos prieš pradedant vykdymo veiksmus; antstolės ir išieškotojo susitarimas apskaičiuotą vykdymo išlaidų sumą sumokėti vėliau nebūtų suteikęs pagrindo reikalauti papildomų priemokų, motyvuojant vykdymo išlaidų skaičiavimo pasikeitimu ir (ar) apskaičiavimo momentu, neva atlikus procesinį veiksmą jau užbaigtoje byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pasisakęs dėl naujos redakcijos CPK 611 straipsnio 4 dalies normos, kurioje reglamentuojama, kad vykdymo išlaidos gali būti išieškomos ne ilgiau kaip dešimt metų, šios normos santykio su CPK 3 straipsnio 8 dalies, 82 straipsnio normomis ir vykdymo išlaidų perindeksavimo galimybės dešimties metų laikotarpiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą.

Dėl vykdymo išlaidų indeksavimo

CPK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad šiame kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.

Vykdymo veiksmų atlikimo metu Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 1 d.) buvo nustatyta, kad antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Nagrinėjamoje byloje  nustatyta, kad kasatorių atsiskaitymo su išieškotoju aplinkybė antstolei tapo žinoma 2009 m. gruodžio 14 d., išieškotojui pateikus patvirtinimą apie skolininkų V. K. ir A. K. atsiskaitymą su juo. Tai konstatuota Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2-17531-328/2009). Teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolė turėjo užbaigti vykdomąsias bylas, nes buvo įvykdyti vykdomieji dokumentai (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kartu – išspręsti vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkų klausimą, laikydamasi CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų reikalavimų.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-7-277/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio G. J. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, bylos Nr. 3K-3-40/2010). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojo ankstesnės redakcijos CPK 611 straipsnio 1 dalis, kurioje imperatyviai nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka. Pagal ją, antstolis privalėjo siųsti skolininkui raštišką siūlymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriame turėjo būti nurodomas išlaidų dydis ir pasiūlymas per nustatytą terminą apskaičiuotą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkui šių sumų nepervedus, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, turėjo kreiptis  į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Šios procesinės nuostatos leidžia padaryti išvadas, kad vykdymo išlaidos antstoliui galėjo būti sumokamos paties skolininko gera valia arba teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus antstolio pareiškimą, pagrindu. Pažymėtina, kad ši vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka pakeista 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo nauja. Šiuo metu galiojančioje CPK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui šio kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka. Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos. Skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą. Šis patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 611 straipsnio 3 dalis). Skundas pateikiamas antstoliui, o šiam visiškai ar iš dalies atsisakius jį patenkinti, persiunčiamas teismui (CPK 510 straipsnio 2, 3 dalys), t. y. nustatyta privaloma ikiteisminė skundo nagrinėjimo tvarka.

Vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad antstolės siūlymai sumokėti vykdymo išlaidas kasatoriams buvo pateikti galiojant ankstesnei tvarkai, kai, skolininkui nesutikus su pasiūlymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, antstolis privalėjo kreiptis į teismą. Nustatyta, kad V. K. vykdymo išlaidų apskaičiavimai ir pasiūlymai dėl jų pateikti 2009 m. balandžio 7 d., 2009 m. spalio 13 d., 2009 m. lapkričio 12 d., A. K. – 2009 m. kovo 25 d., 2009 m. balandžio 3 d., 2009 m. balandžio 7 d., 2009 m. spalio 13 d., 2009 m. gruodžio 7 d. ir 2010 m. rugpjūčio 27 d. Tačiau, kaip minėta, antstolė nevykdė CPK imperatyviųjų nuostatų, nesikreipė į teismą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nors vykdomuosiuose raštuose nurodytos sumos iš skolininkų buvo išieškotos. Antstolės neveikimas (vykdymo išlaidų neišieškojimas iš kasatorių) truko trejus metus ir tik 2013 m. vasario 27 d. ji vykdomosiose bylose priėmė skundžiamus patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kartu apskaičiuotoms vykdymo išlaidoms pritaikydama 137,2 vartotojų kainų indeksą, taikytiną nuo 2013 metų vasario mėnesio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolė nesilaikė vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punkto nuostatos dėl antstolio pareigos užbaigiant vykdymo bylą išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimą. Tokie antstolės veiksmai (neveikimas) – nesikreipimas operatyviai į teismą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkų ir maksimalaus vartotojų kainų indekso taikymas – nelaikytini teisėtais, užtikrinančiais skolininkų teisėtų interesų apsaugą, nes dėl jų padidėjo vykdymo išlaidos kasatoriams. Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijoje, galiojusioje vykdymo veiksmų atlikimo metu, vykdymo išlaidų indeksavimo tvarka nebuvo nustatyta. Ją reglamentuojančios nuostatos atsirado tik Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui priėmus 2011 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 1R-5 ir įsigaliojo 2011 m. sausio 19 d. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nesant nustatytos indeksavimo tvarkos, turėjo būti taikoma CPK 82 straipsnio 1 dalies nuostata dėl sprendimų vykdymo išlaidų indeksavimo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vykdymo išlaidos gali būti indeksuojamos CPK 82 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka ir laikomasi nuostatos, jog, sprendžiant dėl vykdymo išlaidų indeksavimui taikytino indekso, turi būti atsižvelgiama į tai, kada šios išlaidos turėjo būti apskaičiuotos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio A. Z. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, bylos Nr. 3K-3-448/2008). Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų, teisingai nustatė antstolės atlygio dydį, apskaičiuotiną procentine išraiška, ir jo neindeksavo, nustatė būtinas vykdymo išlaidas, kurios turi būti indeksuojamos. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų apskaičiuojant vykdymo išlaidas taikytino vartojimo kainų indekso klausimu. Apskaičiuojant šias vykdymo išlaidas turėjo būti taikomas indeksas, galiojęs vykdomųjų bylų užbaigimo metu. Statistikos departamento duomenimis, sprendimų vykdymo išlaidas koreguojantis vartotojų kainų indeksas 2009 m. rugsėjo mėnesį (palyginti su 2005 m. lapkričio mėnesiu) sudarė 125,2, taigi sprendimų vykdymo išlaidos nuo 2009 m. lapkričio 1 d. turėjo būti indeksuojamos 25,2 proc. Pažymėtina, kad vykdymo išlaidoms, skirtingai nei žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms, vartotojų kainų indeksas skaičiuojamas ne nuo 2003 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Civilinio proceso kodeksas, bet nuo 2005 m. Sprendimų vykdymo instrukcijos įsigaliojimo, t. y. 2005 m. lapkričio 4 d., be to, jo dydis yra mažesnis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl netinkamo proceso teisės normos taikymo keistina, iš kasatoriaus A. K. priteistą vykdymo išlaidų sumą (suapvalinus) sumažinant iki 8653 Lt (421,30 Lt (1000 Lt + 709 Lt – 1372,56 Lt) x 125,2) + 8034,28 Lt + 197,84 Lt), o kasatorės V. K. – iki 1627 Lt (1556,86 Lt (1000 Lt + 243,50 Lt) x 125,2) + 69,96 Lt) (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 39,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios valstybės naudai priteistinos iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria antstolės M. Trijonės 2013 m. vasario 27 d. apskaičiuotos vykdymo išlaidos A. K. sumažintos iki 8693,72 Lt, V. K. sumažintos iki 1776,04 Lt, ir šias išlaidas A. K. sumažinti iki 8653 Lt, V. K. – iki 1627 Lt.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 19,53 Lt (devyniolika litų 53 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Birutė Janavičiūtė

  Egidijus Laužikas

     Dalia Vasarienė