KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

n u O S P R E N D I S

Lietuvos respublikos vardu

2015 m. sausio 8 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,

dalyvaujant prokurorui Aivarui Velučiui,

nuteistajam J. P.,

gynėjui advokatui Rimvydui Kairiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Ginto Pikčiūno apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Palangos miesto apylinkės teismo 2013-08-02 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2013-08-02 iki 2013-08-03 (dvi dienos), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, bei bausmės, atliktos pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2014-08-02 nuosprendį, laikas.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei tęsti mokslą.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 3 kompaktinius diskus su telefoninių pokalbių įrašais bei trumposiomis pranešimų žinutėmis, nuspręsta saugoti voke prie bylos medžiagos; polietileninius paketus, vokus, iš J. P. paimtas elektronines svarstykles, perduotus saugoti į Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambarį, dalį narkotinių medžiagų, kaip kontrolinis pavyzdys paliktų saugojimui LTEC, su po tyrimo likusiomis kanapėmis (b. l. 96), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

J. P. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą – kanapių dervą, turėdamas tikslą ją parduoti ir kitaip platinti, ir ją platino, o būtent: J. P. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,7904 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir joje laikė.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką J. P. 2013 m. rugpjūčio 1 d., apie 22.20 val., prie savo gyvenamojo namo laiptinės popierinį lankstinuką su 0,7270 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, perdavė ir tokiu būdu platino A. K., o likusią dalį paminėtos narkotinės medžiagos neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2013 m. rugpjūčio 2 d., kol apie 00.15 val. savo namuose jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 00.20 val. kratos metu 0,0634 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos – rado ir paėmė.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras G. Pikčiūnas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 ir 4 punktai): panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 75 straipsnio taikymą J. P. ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose; bausmės pradžią nurodyti skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos, pašalinant iš nuosprendžio rezoliucinės dalies nuostatą, kad bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo nuosprendžio vykdymo pradžios; į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką, t. y. 2013-08-02, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 1 dalis); ištaisyti rašymo apsirikimą, nurodant, kad į subendrintą bausmę įskaitomas pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2013-08-02 nuosprendį atliktas laikas. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroro teigimu, teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, teisingai konstatavo, jog J. P. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskyrė jam teisingą bausmę už šį nusikaltimą, ją subendrino, tačiau nepagrįstai pritaikė J. P. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

BK 54 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog teismas skiria bausmę pagal šio specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas J. P. 2 metų laisvės atėmimo bausmę (t. y. sankcijoje numatytos bausmės minimumą) už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kartu pripažino, kad ši bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir šiuo aspektu paneigė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę.

Teismas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis grindė BK 75 straipsnio taikymą, t. y. grindė ne bausmės paskyrimą už konkrečią nusikalstamą veiką. BK 54 straipsnio 3 dalis nurodo, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Vadinasi, jeigu teismas mano, kad bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi du veikimo būdus – arba skirti bausmę, švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumas, arba skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta sankcijoje. Šiuo atveju teismas, jau paskyręs J. P. teisingą laisvės atėmimo bausmę ir vertindamas, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmės vykdymo atidėjimas yra jau paskirtos bausmės realizavimo forma ir negali būti priskiriamas bausmės paskyrimo procesui – pirma sprendžiama, kokia turi būti paskirta bausmė, o po to – ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio 3 dalį), J. P. atidėtas bausmės vykdymas. J. P. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje (pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas – sunkus nusikaltimas), padarymą. BK 75 straipsnis reglamentuoja, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik už nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Šios norminės bazės pagrindu akivaizdu, kad jau pats įstatymų leidėjas nusprendė, kad už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus BK 75 straipsnio taikymas iš viso negali būti svarstomas ir galimas, todėl J. P. buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Teismas nenurodė, kad J. P. nuosprendžiu skiriama 2 metų laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl prokuroras dėl to nepasisako. Tačiau pasisakytina dėl teismo argumentų, neteisėtai taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, kad J. P. situacijoje yra išimtinės aplinkybės. Nuosprendyje nurodyta, kad vertindamas bylos aplinkybes kaip išimtines, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teistas, tačiau po nusikaltimo padarymo daugiau nenusikalto, administracine tvarka baustas nebuvo, pradėjo studijuoti, visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, į nusikaltimo padarymo motyvus (kaltinamasis paaiškino, kad vartojo narkotines medžiagas, tačiau išvadas padarė, pradėjo sportuoti, atsisakė žalingo įpročio, narkotikus atidavė siekdamas jų atsikratyti ir nenutuokdamas, kokia už tai gresia baudžiamoji atsakomybė). Teismo nuomone, įvertinus visas nurodytas aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis priklausomybės atsikratė, studijuoja, siekia baigti studijas ir įsitvirtinti visuomenėje, 2014-08-02 nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus vykdo tinkamai, laikosi bendrųjų probuojamojo pareigų, pagal „OASys“ vertinimo metodiką priskiriamas žemai nusikalstamo elgesio rizikai.

Prokuroro teigimu, teismo nurodytos aplinkybės nėra tokio pobūdžio, kad jas būtų galima vertinti kaip išimtines, kuo nors ypatingas. Kaltinamojo prisipažinimas ir gailėjimasis bei sunkinančių aplinkybių buvimas/nebuvimas vertintinas tik BK 59 ir 60 straipsnių aspektais (yra/nėra atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių). Teisės pažeidimų nedarymas, teismo paskirtų įpareigojimų laikymasis, mokymasis, sveika gyvensena yra norma, o ne išimtis ar ypatingas elgesys. Baudžiamosios atsakomybės dydžio už narkotinių medžiagų realizavimą žinojimas/nežinojimas, nusikaltimo padarymo motyvas taip pat nepriskirtini prie išimtinių aplinkybių. Teismas selektyviai rinko kaltinamajam naudingas aplinkybes, tačiau visiškai neatsižvelgė, kad J. P. yra recidyvistas, teisiamas trečią kartą, jo daromi nusikaltimai nuosekliai sunkėjo. J. P., laukdamas teismo sprendimo už laikotarpiu nuo       2012-10-09 iki 2012-10-13 padarytus nesunkius nusikaltimus (byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui 2013-04-05, nuteistas 2013-06-10), 2013-04-14 padarė naują apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Šio nusikaltimo padarymas taip pat lėmė ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas 2013-01-10 BK 38 straipsnio, BPK 212 straipsnio 5 punkte numatytais pagrindais dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo atnaujinimą. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad paskutinį sunkiausią nusikaltimą J. P. padarė prieš pat skelbiant 2013-08-02 nuosprendį. Šie duomenys rodo, kad J. P. nuosekliai savo elgesiu demonstruoja, kad nusikaltimų darymui neturi įtakos jokie teisėsaugos institucijų sprendimai ir nusikaltimų darymas nėra atsitiktinio pobūdžio, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai J. P. būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismo J. P. paskirta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali 2 metų laisvės atėmimo bausmė (be to, pritaikytas ir BK 64 1 straipsnis) užtikrina BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, neprieštarauja teisingumo principui ir yra paskirta atsižvelgus į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Be to, iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo, jog apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti sprendimas dėl suėmimo (laikinojo sulaikymo) įskaitymo į bausmės laiką. Teismas, priėmęs nuosprendį, netinkamai išsprendė laikino sulaikymo įskaitymo į bausmę klausimą – įskaitė dvi laikinojo sulaikymo dienas, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Prokuroras pažymi, kad J. P. buvo sulaikytas tik vieną dieną – 2013-08-02 (sulaikytas 2013-08-02 00.20 val., paleistas 2013-08-02 15.30 val.) (t. 1, b. l. 137–139). Laikinas sulaikymas turi būti įskaitytas į bausmę santykiu 1:1 (viena laikino sulaikymo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai) (BK 66 straipsnio 1 dalis). Pagrindo įskaityti laikino sulaikymo laiką į laisvės apribojimo bausmę nėra.

Be to, prokuroras pažymi, kad turi būti ištaisytas rašymo apsirikimas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kurioje nurodytas įskaitomas bausmės, atliktos pagal „2014-08-02“ (turi būti 2013-08-02) Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendį, laikas.

Taip pat prokuroro apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismui pritaikius nuteistajam J. P. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus jam bausmės vykdymą, iš nuosprendžio rezoliucinės dalies turi būti pašalintas teismo nustatytas bausmės pradžios skaičiavimas nuo teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. Teismas atidėjo bausmės vykdymą, todėl bausmės pradžios skaičiuoti nėra pagrindo. Teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo tokio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Prokuroro teigimu, teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio nuostatas, nepagrįstai nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neteisingai išsprendė laikino sulaikymo įskaitymo į bausmę klausimą ir tai yra pagrindas nuosprendį pakeisti, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis J. P. ir jo gynėjas advokatas R. Kairys prašo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. P. bausmę, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio nuostatas. Paskirdamas J. P. už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, šio straipsnio sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo, spręsdamas klausimą, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atėmimo, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, taikė nuteistajam J. P. BK 75 straipsnio nuostatas ir už sunkaus nusikaltimo padarymą atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Toks teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes visų pirma pažymėtina, kad už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistas J. P., priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5  dalis), negali būti atidėtas bausmės vykdymas (pagal BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, padariusiam vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus arba neatsargų nusikaltimą). Antra, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomas ne sprendžiant klausimą, ar jau paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o tik skiriant bausmę. Taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas nuteistajam J. P. paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymą už sunkaus nusikaltimo padarymą, nors Baudžiamasis įstatymas, kaip minėta, tokios galimybės nenumato, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kurios taikymo galimybė gali būti svarstoma tik skiriant bausmę, o ne sprendžiant klausimą dėl galimybės atidėti jau paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, t. y. netinkamo BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, „<...> rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti <...> kaltinamajam J. P. neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.“ Šį savo sprendimą skundžiamame nuosprendyje teismas motyvavo tuo, kad nors J. P. anksčiau teistas, tačiau po šio nusikaltimo padarymo daugiau nenusikalto, administracine tvarka baustas nebuvo,  pradėjo studijuoti, visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kartu teismas atsižvelgė ir į nusikaltimo padarymo motyvus, t. y. nurodė, kad: „J. P. paaiškino, jog pats vartojo narkotines medžiagas, tačiau išvadas padarė pradėjo sportuoti ir atsisakė žalingo įpročio – narkotinių medžiagų, narkotikus, t.y. nedidelį jų kiekį, A. K. atidavė tik siekdamas jų atsikratyti, ir nenutuokdamas kokia už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, pats teigia šiuo metu narkotikų nebevartojantis.“ Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes ir kaltinamojo J. P. asmenybę, teismas padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis priklausomybės atsikratė, studijuoja, siekia baigti studijas ir įsitvirtinti visuomenėje, 2014-08-02 nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus vykdo tinkamai, laikosi bendrųjų probuojamojo pareigų, pagal „OASys“ vertinimo metodiką priskiriamas žemai nusikalstamo elgesio rizikai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę. Tai, kad J. P. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri reikšminga skiriant bausmę, neperžengiant sankcijos už padarytą nusikaltimą ribų. Kitos skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, t. y. nusikaltimo padarymo motyvas ir tai, kad J. P. po šio nusikaltimo padarymo naujų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų nepadarė, tinkamai vykdo ankstesniu nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, pradėjo studijuoti, atsikratė priklausomybės, taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad J. P., būdamas gana jauno amžiaus, buvo teisiamas jau trečią kartą, kaip matyti, daro vis sunkesnius nusikaltimus. Naują sunkų tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su narkotinių medžiagų disponavimu, tai yra itin pavojingas ir visuomenės saugumui grėsmę keliantis nusikaltimas, J. P. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, Taigi jis yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis). Šie duomenys charakterizuoja J. P. kaip asmenį, linkusį nusikalsti, rodo jo piktybišką nenorą laikytis įstatymų reikalvimų, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Akivaizdu, kad anksčiau J. P. paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų nusikaltimų darymo. Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles bei rodo, kad jo daromi vis sunkesnio pobūdžio nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai. Todėl už sunkų nusikaltimą, susijusį su narkotinių medžiagų disponavimu, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, J. P. nebuvo pagrindo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių galimybę skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, taikymui, t. y. nagrinėjamu atveju teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai J. P. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistajam J. P. pirmosios instancijos teismo paskirta minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo, kuri, remiantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įvertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat nuteistojo asmenybę (recidyvistas), yra adekvati jo padarytai veikai bei atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga. Todėl teismo sprendimas atidėti J. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, be jau anksčiau minėtų pirmosios instancijos teismo padarytų baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pripažinus nepagrįstą BK 75 straipsnio nuostatų taikymą, iš nuosprendžio rezoliucinės dalies šalintinas teismo sprendimas bausmės pradžią nuteistajam J. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas netinkamai išsprendė kardomojo kalinimo įskaitymo į paskirtą bausmę klausimą – įskaitė dvi laikinojo sulaikymo dienas, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. P. buvo sulaikytas 2013-08-02 00.20 val. (t. 1, b. l. 138) ir tą pačią dieną, t. y.  2013-08-02 15.30 val., jis buvo paleistas iš areštinės (t. 1, b. l. 139). Taigi J. P. buvo sulaikytas vieną, o ne dvi paras, kaip neteisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Be to, priešingai nei nurodė teismas, pagrindo įskaityti laikino sulaikymo laiką į laisvės apribojimo bausmę nėra. Laikinas sulaikymas turi būti įskaitytas į bausmę santykiu 1:1, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu teismas taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Taip pat ištaisytinas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, neteisingai nurodant į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal 2014-08-02 (turi būti 2013-08-02) Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį:

panaikinti J. P. BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymą ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam paskirtą galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies nuostatą bausmės pradžią J. P. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, nurodant bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. P. sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti J. P. laikino sulaikymo laiką – 2013-08-02, t. y. vieną parą.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir nurodyti, kad į J. P. paskirtą subendrintą bausmę įskaitomas pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2013-08-02 nuosprendį paskirtos ir atliktos bausmės laikas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Eduardas Maškevičius

Kolegijos teisėjai                                                                                                                Dalius Jocys

                                                                                                                                            Savinijus Katauskas