Civilinė byla Nr. 2KT-12/2014                                                                                                                                                                                                                  Apylinkės teisme nagrinėjamos Civilinės bylos Nr. 2-46-187/2014

      Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01662-2013-7 

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 98.1;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 31 d.

Šiauliai

              Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Telšių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-46-187/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir šioje byloje pareikštu nušalinimo pareiškimu bylą nagrinėjančiai teisėjai ir visiems likusiems Telšių rajono apylinkės teismo teisėjams.

Byloje             

n u s t a t y t a :

1. Bylos aplinkybės

Telšių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos už patiektą šilumos energiją, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Ieškinio kaina 778,05 Lt.

Telšių rajono apylinkės teisme byla priskirta nagrinėti teisėjai Stefanijai Sakalauskienei. Byla paskirta teisėjai vadovaujantis LITEKO bylų paskyrimo teisėjams moduliu, t. y. vadovaujantis nustatyta bylų paskirstymo tvarka ir taisyklėmis. Atsakovės V. P. atstovai 2013 m. gruodžio 19 d. pareiškimu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su prašymu įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis SPAB Telšių šilumos tinklai“, Telšių rajono savivaldybės administraciją, Telšių rajono savivaldybės įmonę „Telšių butų ūkis“, bei tuo pagrindu nušalinti visus šio teismo teisėjus nuo aptariamos bylos nagrinėjimo, kadangi prašomų įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis įmonių ir rajono savivaldybės administracijos vadovai yra tiesiogiai susiję su bylą nagrinėjančio teismo teisėjomis – yra jų sutuoktiniai, todėl ši aplinkybė gali lemti šališko sprendimo priėmimą.

Telšių rajono apylinkės teismo pirmininkė 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi prašymo nušalinti teisėją Stefaniją Sakalauskienę nuo pastarosios bylos nagrinėjimo netenkino, konstatavusi, kad tokio pagrindo, netenkinus ieškovės prašymo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis pareiškėjos nurodytas institucijas ir įmones nėra.

Byla teisėjos Stefanijos Sakalauskienės 2014 m. sausio 28 d. pasirašytu lydraščiu perduota Šiaulių apygardos teismui su atsakovės atstovų nušalinimo pareiškimu spręsti pareikštą visiems šio teismo teisėjams nušalinimą nuo civilinės bylos Nr. 2-46-187/2014 nagrinėjimo. Taip pat nurodoma, kad byla perduodama spręsti ir dėl atsakovės atstovų atskirojo skundo. Įvertinus Šiaulių apygardos teisme gautos bylos su pareiškėjos atstovų prašymais ir pareiškimais dokumentus, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjos atstovai atskirojo skundo dėl jokių pirmosios instancijos teismo nutarčių neteikė, tačiau CPK nustatyta tvarka skundė pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų neatlikimą, t. y. bylos neperdavimą CPK nustatytais terminais Šiaulių apygardos teismui spręsti dėl visų Telšių rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo. Kadangi pareiškėjų nurodytas procesinis veiksmas jau atliktas, t. y. byla Šiaulių apygardos teismui dėl nušalinimo klausimo išsprendimo jau atliktas, dėl jo aukštesnės instancijos teismas nesprendžia. Tačiau konstatuoja ir primena, kad teismas visus procesinius veiksmus nagrinėjamoje byloje privalo atlikti nepažeisdamas jų atlikimo terminų. Nevykdant šio reikalavimo, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į aukštesnės instancijos teismą CPK 72 str. 3 d. tvarka, kuris turi teisinę galią nustatyti bylą nagrinėjančiam teismui terminą tokių veiksmų atlikimui. Šiuo atveju ir šioje byloje teismas įvykdė įstatymo reikalavimą ir bylą perdavė Šiaulių apygardos teismui šio teismo nurodymu, todėl pagrindo iš naujo nustatinėti terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti nebeliko. Todėl nagrinėjamas tik atsakovės atstovų pareiškimas dėl nušalinimo visiems šio teismo teisėjams. 

2. Teisiniai pareiškimo dėl visų teisme dirbančių teisėjų nušalinimo aspektai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatyme nustatyta pareiškimo dėl nušalinimo išnagrinėjimo procedūra ir teisiniai aspektai, kokios aplinkybės gali lemti sprendimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui. Štai CPK 35 ir 69 straipsniuose nustatyta, kad apylinkės teismui pareikštą nušalinimo pareiškimą sprendžia apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Tokiu būdu apibrėžta teismų kompetencija, siekiant išvengti galimybės bet kokiu būdu įtakoti šio klausimo neteisingą išsprendimą, bei galimybės būti teisėju savo byloje. Pažymėtina ir tai, kad teisėjas, turėdamas tam svarius argumentus ir motyvus, siekdamas objektyvumo ir pasitikėjimo teismu, gali pats nuspręsti dėl keliamo klausimo, tačiau a priori to negali padaryti visi to teismo teisėjai, jeigu jiems byla nepaskirta nagrinėti. Taip pat to negali padaryti už kitus teismo teisėjus ir teismo, kuriame byla nagrinėjama pirmininkas. Taigi tokiu atveju savo kompetencijos ribose šiuos klausimus sprendžia aukštesnės instancijos teismas (šio teismo pirmininkas ar civilinių bylų skyriaus pirmininkas). Šiuo atveju Šiaulių apygardos teismas.

Grįžtant prie teritorinio bylos teismingumo ir galimybės jį pakeisti, taip pat dėl nušalinimo (nusišalinimo) instituto reikšmės ir esmės, pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, pagal valstybės nustatytus aiškius kriterijus ir nedviprasmišką teisinį reglamentavimą turi teisę žinoti koks teismas esant reikalui nagrinės jo bylą. Todėl keisti teisės aktais nustatytą bylos nagrinėjimo teismingumą negalima jokiais pagrindais, išskyrus vienintelį – kai teisme, kuriam priskirta nagrinėti teisinį ginčą nebelieka daugiau teisėjų, galinčių nagrinėti šiam teismui priskirtą bylą. Kokiais atvejais teisėjas negali nagrinėti jam priskirtos bylos reglamentuoja CPK nuostatos. Vienas iš tokių atvejų – kai teisėjas buvo nušalintas arba pats nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Šiuo aspektu primintina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (arba visų to teismo teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju nušalinimas gali būti reiškiamas tik individualiai konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, nurodant konkrečias aplinkybes ar faktus, subjektyviuosius ar objektyviuosius aspektus, rodančius teisėjo (teisėjų) šališkumą, arba aplinkybes, kurios tiesiogiai duoda pagrindo spręsti, jog teisėjas ar visi to teismo teisėjai asmeniškai, subjektyviąja prasme gali būti šališki, arba, kad egzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios pašaliniam stebėtojui gali sukelti abejonių dėl teisėjo ar visų to teismo teisėjų nešališkumo. Nušalinimas gali būti reiškiamas tik konkrečioje byloje ir nuo konkrečios bylos, tačiau ne apskritai, formaliai nurodant iš dalies ar visiškai pramanytus teisinius pagrindus, kurie toje byloje neegzistuoja. Pažymėtina, kad nors įstatymas nenustato baigtinio aplinkybių, kurioms esant teisėjai gali būti nušalinti sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis, arba viešai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis. Nušalinimas negali būti grindžiamas jį pareiškusių asmenų samprotavimais, prielaidomis ar piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, siekiant bylos vilkinimo. Kartu ir teisėjo nusišalinimas negali būti motyvuojamas išgalvotais faktais arba tokiomis objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurias sukuria viešieji teisiniai, konstitucijoje apibrėžti santykiai – kaip pvz. valdžios, savivaldybių, teisminės valdžios ar kiti administraciniais teisiniais ir kitokiais aktais grįsti oficialūs tarnybiniai (nepavaldumo) teisiniai santykiai, natūraliai esantys visose, vykdančiose pagal savo kompetenciją konstitucines funkcijas, institucijose.

Išimtinais atvejais, esant absoliutiems nusišalinimo (nušalinimo) pagrindams ir kitais konkrečiai įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 68 str. 4 d.). Tačiau visais atvejais toks nušalinimas arba nusišalinimas turi turėti realų ir tikrą pagrindą.

Grįžtant prie šios bylos faktų ir pareiškėjų pareiškimo turinio bei nurodomų bylų, kuriose buvo sprendžiama dėl visų šio teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitiems tos pačios grandies teismams pažymėtina, kad pareiškėjų nurodytos bylos, jose dalyvaujantys asmenys, bei pagrindai, kuriems esant bylos buvo perduotos kitiems teismams nagrinėti, iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos, todėl remtis jomis, kaip formuojama teismine praktika pagrindo nėra.

Pareiškėjos atstovai šioje byloje reiškia nušalinimą visiems Telšių rajono apylinkės teismo teisėjams tuo pagrindu, kad Telšių rajono apylinkės teismo pirmininkės Vitalijos Liauzginienės sutuoktinis A. L. yra Telšių rajono savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“ direktorius, o teisme dirbančios kitos teisėjos Juditos Staševičienės sutuoktinis J. S. yra Telšių rajono savivaldybės SPAB „Telšių šilumos tinklai“ vadovas. Todėl, pareiškėjos atstovų manymu, šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas abejoti visų Telšių rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant pastarąją bylą.

Teismas konstatuoja, kad šioje nagrinėjamoje byloje nušalinimo pareiškime nurodytos įmonės nėra dalyvaujančiomis byloje asmenimis (Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20  d. nutartimi atmestas atsakovės atstovų L. G., V. V. ir P. M. prašymas šioje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti Telšių rajono savivaldybės administraciją, Telšių rajono savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“ ir rajono savivaldybės SPAB „Telšių šilumos tinklai“), todėl pareiškėjų nurodyti argumentai pripažintini nepagrįstais. Pažymėtina ir tai, kad kiti teisiniai santykiai, kurie grindžiami įprasta institucijų ir įmonių veikla nesant konkrečių šališkumo įrodymų negali būti suprantama ir vertinama, kaip teismo, kuriam Konstitucija priskiria teisingumo vykdymo funkciją teritoriniu pagrindu, šališkumo įrodymas. Sprendimas nušalinti tokiu pagrindu būtų ne tik nepagrįstas, bet ir absurdiškas teisine konstitucine prasme, nes teismų sistema tam ir sukurta, kad veiktų teritoriniu principu ir nagrinėtų savo kompetencijos ribose visus šioje teritorijoje kilusius teisnius ginčus, tame tarpe ir dėl (tarp) vietinės valdžios ir  kitų institucijų sprendimų ir panašiai, nes teismas visais atvejais vykdydamas teisingumą yra nepriklausomas ir klauso tik konstitucijos ir įstatymų.   

Teisinių ginčų nagrinėjimas, bylų sprendimas savo veiklos teritorijoje tarp visų šioje teritorijoje esančių subjektų, nepriklausomai kas jie yra, sprendimų priėmimas Lietuvos Respublikos vardu yra konstitucinė teismo veikla, kuri vadinama teisingumo vykdymu. Ši teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi objektyviąja prasme įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo (nusišalinimo) pagrindas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo (nusišalinimo). Todėl nepasitvirtinus pareiškėjos atstovų pareiškime nurodytiems faktams ir faktinėms aplinkybėms, bei nesant kitų pagrįstų argumentų ir subjektyviųjų ar objektyviųjų kriterijų, negalima daryti išvados, kad Telšių rajono apylinkės teismo teisėjai, nagrinėdami pareiškėjos civilinę bylą, yra šališki ir spręsti dėl Telšių rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo. Kartu pažymėtina, kad nušalinimo ar nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo klausimas turi būti sprendžiamas kiekvienoje byloje atskirai, pagal toje konkrečioje byloje esančius kriterijus ir pagrindus, o ne apskritai.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo išvadai dėl Telšių rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-46-187/2014 nagrinėjimo, taigi nėra pagrindo spręsti klausimo ir dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad šioje byloje nėra CPK 64, 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų nušalinti nuo bylos nagrinėjimo visus Telšių rajono apylinkės teismo teisėjus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

n u t a r i a:

Pareiškimo dėl Telšių rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-46-187/2014 nagrinėjimo netenkinti.

Bylą grąžinti Telšių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                    Vytautas Kursevičius