Civilinės bylos Nr. e2-332-330/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00231-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės D. K. ieškinį atsakovėms J. C., A. U., N. J. ir antstolei Ingai Karalienei dėl skolos priteisimo, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I.                      Klausimo esmė

1.       Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti jai iš atsakovės J. C. 11 099,07 Eur dydžio skolą, 25 000 Eur netesybas pagal preliminariąją sutartį, 5 proc. dydžio procesines palūkanas; 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2022 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-22-139-2882, sudarytą tarp atsakovės J. C., kaip pardavėjos, ir A. U. bei N. J., kaip pirkėjų, bei taikyti restituciją – grąžinti atsakovei J. C. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigoti atsakovę J. C. atlyginti atsakovėms A. U. ir N. J. už butą sumokėtą kainą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės D. K. ieškinį.

3.       Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2022 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-22-139-2882 ir taikyti restituciją, nesukelia jai jokių teisinių pasekmių, nelemia jos  materialiųjų teisių ir (ar) pareigų. Pažymėjo, kad ieškovė nėra nurodytų teisinių santykių šalis, be to, ji nepaaiškino, kaip turto pardavimo aktas pažeidė jos subjektines teises. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes nėra susijęs su ieškovės subjektinių teisių gynimu. Ieškinio dalį dėl nurodytų reikalavimų teismas atsisakė priimti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

4.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės reiškiamo ieškinio dalies suma (36 099,07 Eur) neviršija CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto ieškinio sumos dydžio, atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), išaiškindamas ieškovei, jog ji turi teisę kreiptis su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą (CPK 137 straipsnio 3 dalis).

I.                      Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovė D. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jos ieškinį. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė naują įrodymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantės pareikštas reikalavimas dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių. Pirma, ginčijamas aktas buvo sudarytas dar nesuėjus ieškovės su atsakove J. C. sudarytoje preliminariojoje buto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytam terminui. Antra, atsakovė J. C. nėra įvykdžiusi pareigos grąžinti ieškovei pagal preliminariąją sutartį sumokėtą pinigų sumą ir sumokėti netesybas. Trečia, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė J. C. neturi jokio nekilnojamojo turto, iš kurio ieškovė galėtų išieškoti įsiskolinimą.

5.2.                      Ieškovė prašė sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Tokį ieškinį turi teisę reikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, kurio teises ir (ar) teisėtus interesus pažeidžia ginčijamas sandoris.

5.3.                      Teismas, atsisakydamas priimti ieškinio dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turėjo bylą perduoti kitam teismui, o ne atsisakyti priimti visą ieškinį. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

7.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2022 m. kovo 1 d. išrašą iš Valstybės įmonės Registrų centro. 

8.       CPK

      Dėl klausimo esmės

9.       Apeliacine tvarka sprendžiama, ar apeliantė turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu pripažinti negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir taikyti restituciją.

10.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę pareikšti ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Kitaip tariant, reikalavimo teisės neturėjimas, dėl kurio draudžiama atsisakyti priimti ieškinį, reiškia materialinį teisinį pareikšto ieškinio nepagrįstumą, tuo tarpu civilinės bylos kėlimo stadijoje yra vertinamos procesinės teisės kreiptis į teismą prielaidos, kurių nebuvimas sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumą įrodinėja su atsakove J. C. susiklosčiusiais sutartiniais teisiniais santykiais dėl siekio įsigyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą jo pirkimo–pardavimo sandorio būdu. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakove 2022 m. sausio 17 d. pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti butą. Po šios sutarties sudarymo ieškovė dviem mokėjimo pavedimais pervedė 2 500 Eur dydžio avansą. Ieškovė teigia, kad jai susipažinus su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paaiškėjo, kad butas yra areštuotas, todėl siekdama įvykdyti atsakovės skolinius įsipareigojimus, ieškovė buto areštą taikiusiems antstoliams už atsakovę atliko 10 379,07 Eur sumos mokėjimus. Ieškovė 2022 m. sausio 20 d. elektroniniu laišku informavo antstolius apie preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ir atliktus mokėjimus bei paprašė panaikinti butui taikomus areštus. Ieškovė 2022 m. sausio 25 d. elektroniniu laišku kreipėsi į antstolę Ingą Karalienę, su prašymu įskaityti jos atliktą mokėjimą bei neatlikti su areštuotu butu jokių veiksmų, prie laiško prisegdama preliminariąją sutartį, be to, 2022 m. sausio 25 d. kartotinai atliko 1 280 Eur dydžio mokėjimą antstolei Ingai Karalienei atsakovės skolai padengti. Nepaisant šių ieškovės prašymų ir jos atliktų mokėjimų, antstolė Inga Karalienė 2022 m. vasario 11 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-22-139-2882 perdavė buto nuosavybės teisę atsakovėms A. U. ir N. J.. Antstolė Inga Karalienė grąžino į ieškovės asmeninę banko sąskaitą 1 280,00 Eur mokėjimą, atliktą už atsakovės J. C. įsiskolinimą. 2022 m. vasario 16 d. atsakovė J. C. grąžino ieškovei 500 Eur sumą. Tačiau iki šiol atsakovė negrąžino ieškovei 11 099,07 Eur sumos. Atsakovė taip pat neįvykdė pareigos sumokėti netesybas už preliminariosios sutarties pažeidimą. Ieškovės teigimu, atsakovė J. C., siekdama išvengti savo įsipareigojimų ieškovei vykdymo, neteisėtai pardavė butą, todėl atsakovės bei antstolės veiksmai pažeidė įstatymų reikalavimus bei ieškovės teises ir interesus, todėl buto pardavimo aktą skolininkės pasiūlytiems pirkėjams ieškovė prašo pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

12.       Vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese gali dalyvauti ir kiti suinteresuoti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis). Taigi, vykdymo proceso dalyviais laikomos šio proceso šalys ir kiti suinteresuoti asmenys. Vykdymo proceso dalyviai, įskaitant kitus suinteresuotus tam tikrais vykdymo proceso veiksmais asmenis, CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais taip pat turi teisę ginčyti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021). Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiais vykdymo proceso dalyviais) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu toks ieškinys yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Vadinasi, bendrąja prasme teisę reikšti ieškinį CPK 603 straipsnio 1 dalies pagrindu turi asmuo, subjektyviai manantis, kad turi daiktinių teisių (tikrų ar tariamų) turto, iš kurio yra išieškoma, atžvilgiu. 

13.       Analizuojamu atveju ieškovė, siekdama nuginčyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto teisėtumą, remiasi tarp jos ir atsakovės sudaryta preliminariąja sutartimi, kurios pagrindu ji ketino įsigyti nuosavybėn turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte nurodytą daiktą – butą. Suprantama, jog ieškovė nelaikytina vykdymo proceso dalyve, tačiau ji išreiškia tam tikrą materialinį suinteresuotumą, teigdama, kad vykdymo veiksmų rezultatas (turto pardavimo aktas) sukėlė jai teisines pasekmes, nes butas, kurį, kaip apeliantė tvirtina, ketino įsigyti pagal sudarytą preliminariąją sutartį, atiteko kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad apeliantė, ginčydama turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, iš esmės gina savo, kaip preliminariosios sutarties šalies, tariamai pažeistas teises, siekdama, jog butas būtų grąžintas jo savininkei atsakovei J. C.. Ar yra materialinis teisinis pagrindas tenkinti tokį apeliantės reikalavimą, kaip jau minėta šios nutarties 10 punkte, paaiškėtų išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau ieškinio priėmimo stadijoje konstatuoti, jog neegzistuoja prielaidos ieškovės procesinei teisei kreiptis į teismą su tokiu materialiniu reikalavimu, nėra pakankamo teisinio pagrindo. 

14.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliantė ieškinyje turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu dėl jo prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog asmuo, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali ginčyti antstolio turto pardavimo iš varžytynių aktą (turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą) taip pat ir dėl imperatyviųjų CPK, CK bei kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019, 30 punktas). Vadinasi, ir šiuo aspektu pripažintina apeliantės subjektyvi procesinė teisė kreiptis į teismą su reikalavimu dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu.  

15.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias ieškinio priėmimą, todėl padarė neteisėtą išvadą dėl ieškovės procesinės teisės prielaidų kreiptis į teismą su reikalavimu dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu nebuvimo. Atitinkamai nebelieka teisinio pagrindo kitus ieškovės viename ieškinyje pareikštus reikalavimus pripažinti neteismingais Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

16.       Apeliantė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo kompetencijai nėra priskirtas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo priimti ieškinį (žr. CPK XVI skyriaus „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“ nuostatas). Tokią procesinę funkciją gali įgyvendinti tik pirmosios instancijos teismas (CPK 137 straipsnis). Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir D. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas                                                                               Gintaras Pečiulis