Civilinė byla Nr. 3K-3-660/2006
Procesinio
sprendimo kategorija 113.6.1.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos
pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Sigito Gurevičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB
„Tradicija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 23 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Tradicija“ ieškinį
atsakovams V. P., UAB „Serneta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas – bankrutuojanti
UAB „Tradicija“ – 2005 m. gegužės 17 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė,
kad 2003 m. gruodžio 22 d. sudarė su atsakovu UAB „Serneta“ susitarimą, kuriame
susitarė, jog ieškovas skolingas atsakovui 400 000 Lt, todėl UAB „Tradicija“
perveda UAB „LNTV“, kurios vienintelė akcininkė yra UAB „Serneta“, kreditoriams
400 000 Lt, o UAB „Serneta“ mažina UAB „Tradicija“ įsiskolinimą 400 000 Lt suma.
Atsakovas šio susitarimo nepasirašė. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2003 m.
gruodžio 22 d. mokėjimo pavedimais UAB „Tradicija“ už UAB „Serneta“ perkamus
žemės sklypus sumokėjo tretiesiems asmenims: A. B. – 37 333
Lt, V. M. – 37 333 Lt, L. G. – 6000 Lt,
M. M. M. – 37 333 Lt, V. M. – 51 140 Lt, V.
M. – 126 388 Lt, J. P. – 51 140 Lt, A.
Ž. – 37 333 Lt, UAB „Genezė“ – 16 000 Lt, iš viso UAB „Tradicija“ sumokėjo
už UAB „Serneta“ 400 000 Lt. Ieškovo teigimu, 2003 m. gruodžio 22 d.
susitarimas yra neteisėtas, nes ieškovas niekada nebuvo skolingas atsakovui, o
tuometis UAB „Tradicija“ direktorius V. P. piktavališkai
susitarė su atsakovo direktoriumi A. M. ir pervedė pinigus
nurodytiems tretiesiems asmenims, padarydamas UAB „Tradicija“ 400 000 Lt žalą,
taip pat privesdamas įmonę prie bankroto. Ieškovas, remdamasis CK 1.91
straipsniu, prašė teismą pripažinti negaliojančiu 2003 m. gruodžio 22 d.
susitarimą ir įpareigoti UAB „Serneta“ grąžinti bankrutuojančiai UAB „Tradicija“
400 000 Lt.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apygardos
teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Teismas
sprendime nurodė, kad UAB „Tradicija“ ir UAB „Serneta“ 2003 m. lapkričio 14 d.
sudarė rangos sutartį, kuria UAB „Tradicija“ įsipareigojo savo jėgomis,
medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti visus projektavimo darbus ir pastatyti
prekybos centrą užsakovui UAB „Serneta“ priklausančiuose sklypuose, tačiau šioje
sutartyje rangovas UAB „Tradicija“ neįsipareigojo nupirkti užsakovui UAB
„Serneta“ žemės sklypus. Teismas taip pat nurodė, kad tiek ieškovo buhalterinės
apskaitos dokumentai, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus
reikalų ministerijos specialisto išvados patvirtina, jog ginčijamo 2003 m.
gruodžio 22 d. susitarimo sudarymo dieną ne ieškovas buvo skolingas atsakovui,
bet atsakovas ieškovui 6782 Lt už pagal rangos sutartį atliktus statybos darbus;
avansines įmokas už statybos darbus taip pat privalėjo mokėti atsakovas, t. y.
užsakovas, o ne ieškovas, t. y. rangovas. Teismo nuomone, atsakovas V. P. sudarė UAB „Tradicija“
vardu šiai labai nenaudingą sandorį, nes 2003 m. gruodžio 22 d.
susitarimo pagrindu UAB „Tradicija“ sumokėjo 400 000 Lt už UAB „Serneta“
perkamą žemę, nors pačiai UAB „Serneta“ nuolat nesumokėdavo viso atlyginimo už atliktus
statybos darbus, ir tai prisidėjo prie ieškovo įmonės bankroto. Kartu teismas
nurodė, kad ieškovas ginčija konkretų dokumentą, t. y. 2003 m. gruodžio 22 d.
susitarimą, todėl nėra pagrindo tenkinti UAB „Serneta“ prašymą sustabdyti šios
bylos nagrinėjimą, nes tarp šios bylos ir bylos pagal UAB „Tradicija“ ieškinį
atsakovui UAB „Serneta“ dėl atsiskaitymo už pagal 2003 m. lapkričio 14 d.
rangos sutartį atliktus statybos darbus nėra prejudicinio ryšio, taigi šios
bylos gali būti nagrinėjamos atskirai. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti
įrodymai patvirtina, jog ginčijamo susitarimo sudarymo metu ieškovas nebuvo
skolingas atsakovui nei pagal rangos sutartį, nei kitu teisiniu pagrindu ir
neprivalėjo įvykdyti jokių prievolių už atsakovą, taigi 2003 m. gruodžio 22 d.
susitarimas sudarytas dėl realiai nesančios skolos, piktavališkai susitarus
tuomečiam UAB „Tradicija“ direktoriui V. P. ir UAB
„Serneta“, todėl yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo
momento (CK 1.78 straipsnio 2 dalis, 1.91 straipsnio 1, 2 dalys, 1.95
straipsnio 1 dalis, 6.875 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 23 d. nutartimi sustabdė
šios civilinės bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka tol, kol bus išnagrinėta
civilinė byla pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Tradicija“ ieškinį atsakovui
UAB „Serneta“ dėl atsiskaitymo pagal statybos rangos sutartį. Kolegija
nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas savo atsikirtimus grindžia
tuo, jog UAB „Tradicija“ prievolė pagal 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimą
sumokėti už UAB „Serneta“ tretiesiems asmenims kyla iš 2003 m. lapkričio 14 d.
statybos rangos sutarties vykdymo ir atsiskaitymų pagal ją, todėl šioje byloje
svarbu nustatyti faktus, kaip buvo atsiskaitoma pagal 2003 m. lapkričio 14 d.
statybos rangos sutartį, kokie įsiskolinimai, kokios šalių prievolės buvo
ginčijamo 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo sudarymo metu ir kokią įtaką turėjo
šiam susitarimui. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje
reikšmingi faktai, kurie bus nustatyti Kauno apygardos teismo civilinėje byloje
Nr. 2-927-555/2006 (Nr. 2-1282-259/2005), taigi tarp šių dviejų civilinių bylų
yra prejudicinis ryšys, todėl šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka
sustabdytinas iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-927-555/2006
(CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas – bankrutuojanti UAB
„Tradicija“ – prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 23 d. nutartį ir perduoti bylą
nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą
praktiką yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą, jeigu tarp nagrinėjamos bylos
ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis
prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę
teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje N. S. v. V. M., bylos Nr.
3K-3-942/2000) (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas). UAB „Tradicija“ ir
UAB „Serneta“ sudaryta 2003 m. lapkričio 14 d. statybos rangos sutartis ir šių
šalių 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimas yra du atskiri sandoriai, ir faktai,
nustatyti civilinėje byloje Nr. 2-927-555/2005 dėl 2003 m. lapkričio 14 d.
statybos rangos sutarties vykdymo, bei teisinis rezultatas nurodytoje byloje
neturės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be
to, UAB „Serneta“ apeliaciniame skunde neprašė sustabdyti bylos nagrinėjimą,
kol bus išnagrinėta kita civilinė byla.
Atsakovas V. P. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio
skundo, kuriame nurodo, kad sutinka su kasaciniame skunde nurodytais teisiniais
argumentais ir prašo jį tenkinti. Atsakovas taip pat nurodo, kad UAB
„Tradicija“ ir UAB „Serneta“ sudarytos rangos sutarties pagrindu atsiradę šalių
teisiniai santykiai nagrinėjamai bylai reikšmingi tik tiek, kiek jie pagrindžia
tarp ginčo šalių susiklosčiusius ilgalaikius verslo santykius, tačiau atsiskaitymai
pagal rangos sutartį neturi įtakos prievolėms pagal nagrinėjamoje byloje
ginčijamą šalių 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Ieškovas –
bankrutuojanti UAB „Tradicija“ – 2003 m. gruodžio 22 d. sudarė su atsakovu UAB
„Serneta“ susitarimą, kuriame susitarė, kad UAB „Tradicija“ skolinga UAB
„Serneta“ 400 000 Lt, todėl perveda UAB „LNTV“, kurios vienintelė akcininkė yra
UAB „Serneta“, kreditoriams 400 000 Lt, o UAB „Serneta“ mažina UAB „Tradicija“
įsiskolinimą 400 000 Lt suma. Bankrutuojanti UAB „Tradicija“ pareiškė ieškinį
dėl 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu, remdamasi tuo,
kad ji realiai nebuvo skolinga UAB „Serneta“ 400 000 Lt, o ginčijamą susitarimą
sudaręs tuometis UAB „Tradicija“ direktorius piktavališkai susitarė su atsakovo
direktoriumi. Pirmosios instancijos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu
patenkino ieškovo BUAB „Tradicija“ ieškinį ir pripažino 2003 m. gruodžio 22 d.
susitarimą negaliojančiu bei priteisė iš UAB „Serneta“ ieškovo naudai 400 000
Lt. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo UAB „Serneta“
apeliacinį skundą, nustatė, kad šalių ginčui dėl 2003 m. gruodžio 22 d.
susitarimo teisingai išspręsti yra reikšmingi faktai, nustatinėjami kitoje
Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal bankrutuojančios
UAB „Tradicija“ ieškinį UAB „Serneta“ dėl atsiskaitymų pagal 2003 m. lapkričio
14 d. statybos rangos sutartį. Dėl to apeliacinis teismas sustabdė šios bylos
nagrinėjimą tol, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje dėl
atsiskaitymų pagal statybos rangos sutartį.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasatorius –
bankrutuojanti UAB „Tradicija“ – kasaciniame skunde prašo peržiūrėti
apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria sustabdytas šios civilinės bylos
nagrinėjimas, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla pagal ieškovo bankrutuojančios
UAB „Tradicija“ ieškinį atsakovui UAB „Serneta“ dėl atsiskaitymų pagal statybos
rangos sutartį. Taigi šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra civilinio
proceso teisės normų, reglamentuojančių privalomąjį bylos sustabdymą CPK 163
straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, aiškinimas ir taikymas. Teisėjų kolegija
pasisako šiuo klausimu, remdamasi žemesnės instancijos teismų nustatytomis
bylos aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 163
straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos
bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar
administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus
išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje
pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje
byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Tokia situacija
gali susiklostyti, pavyzdžiui, dėl to, kad byloje nėra pareikštas atitinkamas
reikalavimas arba atitinkami faktai gali būti nustatyti kitokia teismo proceso
tvarka (pvz., baudžiamojo proceso, administracinių bylų teisenos). Taigi
pagrindas konstatuoti, kad išnagrinėti civilinės bylos negalima tol, kol bus
išnagrinėta kita byla, yra tada, jeigu tam tikri faktai, kurie reikalingi
nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti, yra nustatinėjami
kitoje byloje ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali šių faktų nustatyti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu
atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų
tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų
nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek
teismo lėšos ir laikas.
Kasatorius teisingai
nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir
taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės
bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos
ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose
bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti
faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje
(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį
civilinėje byloje N. S. v. V. M.,
bylos Nr. 3K-3-942/2000; 2001 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje J. O. v. UAB „Presas“, E. T., M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-880/2001; 2002 m. sausio 29
d. nutartį civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“ ir kt.,
bylos Nr. 3K-7-248/2002, kt.). Taigi civilinės bylos nagrinėjimas šiuo
pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios,
kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją
galią sustabdytai bylai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra
pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja
susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas,
atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje AB „Geonafta“,
Svenska Petroleum Exploration AB v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr.
3K-7-268/2005, kt.). Taigi tam, kad būtų galima nuspręsti, yra tarp dviejų
ar kelių bylų prejudicinis arba kitoks teisinis ryšys ar ne, įmanoma visus
teisiškai reikšmingus faktus nustatyti nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius
ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais
reikalavimais susijusias aplinkybes.
Kasatorius teigia, kad ginčo šalių 2003 m. lapkričio
14 d. statybos rangos sutartis ir jų 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimas yra du
atskiri sandoriai, todėl kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių ginčo šalių dėl
2003 m. lapkričio 14 d. statybos rangos sutarties vykdymo nustatinėjami faktai
neturi jokio teisinio ryšio su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu šalių ginču dėl
2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo galiojimo. Tačiau apeliacinės instancijos
teismas nustatė, kad šioje byloje sprendžiamam ieškovo bankrutuojančios UAB
„Tradicija“ ir atsakovo UAB „Serneta“ ginčui dėl jų 2003 m. gruodžio 22 d.
sudaryto susitarimo, pagal kurį ieškovas pripažino savo 400 000 Lt skolą
atsakovui, teisėtumo teisingai išspręsti yra svarbūs su ginčo šalių tarpusavio
atsiskaitymais pagal jų 2003 m. lapkričio 14 d. statybos rangos sutartį susiję faktai:
kaip vyko šalių atsiskaitymai pagal rangos sutartį, kokios šalių skolos, kokios
jų prievolės viena kitai buvo ginčijamo 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo
sudarymo metu ir kokią įtaką turėjo šiam susitarimui. Apeliacinio teismo
įvardytos aplinkybės yra tiriamos ir nustatinėjamos kitoje Kauno apygardos
teismo civilinėje byloje dėl 2003 m. lapkričio 14 d. statybos rangos sutarties
vykdymo. Minėta, kad teisinio ryšio tarp dviejų ar daugiau nagrinėjamų bylų
konkrečiu atveju konstatavimas yra susijęs su kiekvienos konkrečios bylos
aplinkybių nustatymu, t. y. fakto klausimais, kurie negali būti iš naujo
sprendžiami kasaciniame teisme, nes tai žemesnės instancijos teismų prerogatyva
(CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės
instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė motyvus ir konkrečias
nagrinėjamos bylos aplinkybes, kuriais remdamasis padarė išvadą dėl teisinio
ryšio tarp dviejų nurodytų civilinių bylų buvimo. Kadangi apeliacinis teismas nustatė,
kad šalių ginčui nagrinėjamoje byloje teisingai išspręsti yra teisiškai
reikšmingi faktai, kurie nustatinėjami kitoje ginčo šalių civilinėje byloje, tai
nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė
privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 163
straipsnio 3 punktas). Pažymėtina, kad teismas, nustatęs, jog yra vienas iš
įstatyme nurodytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, privalo sustabdyti bylą
ex officio, nepaisant to, ar išsakė byloje dalyvaujantys asmenys nuomonę
šiuo klausimu ir kokia ji, nes tai padaryti teismą įpareigoja įstatymas. Dėl to
kasatorius nepagrįstai remiasi tuo, kad UAB „Serneta“ apeliaciniame skunde
neprašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla –
apeliacinis teismas, nustatęs, kad yra CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytas
privalomasis bylos sustabdymo pagrindas, turėjo sustabdyti bylą ir tokiu atveju
apelianto prašymas jo negalėjo saistyti.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais motyvais
nėra pagrindo naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Česlovas Jokūbauskas
Dangutė Ambrasienė
Sigitas Gurevičius