Civilinė byla Nr. 2-719-855/2014

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00090-2014-8

                    Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                              34.1., 34.2., 34.4.;113.1.; 114.9.1.;

                                                                                              114.9.2.; 114.9.3.; 114.11.;116.4.; 128.2.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 1 d.

Vilnius

         Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, vertėjaujant Alicijai Stančinskai, dalyvaujant pareiškėjai T. Š., pareiškėjos atstovei adv. Aurelijai Puzinienei, suinteresuotam asmeniui D. L., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atstovei I. Z.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. L., A. L. (A. L.), D. L., J. L., Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus r. žemėtvarkos ir Vilniaus m. žemėtvarkos skyriams dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

         Teismas, išnagrinėjęs bylą,

                                                                    n u s t a t ė :

           Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu (patikslintu) (b.l. 87-89), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo S. L. (S. L.) mirties priėmė kaip palikimą - turtines teises pirkti teisėtai palikėjui skirtus ir jo naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus - Nr. (duomenys neskelbtini) -1a - 0,08 ha, Nr. (duomenys neskelbtini) -1a - 0,12 ha, Nr. (duomenys neskelbtini)-Ig - 0,26 ha, esančius (duomenys neskelbtini) kaimo vietovėje bei žemės sklypus - Nr. (duomenys neskelbtini) -12p – 0,24 ha, Nr. (duomenys neskelbtini) -29a - 0,08 ha, esančius (duomenys neskelbtini) bei už juos sumokėtas įmokas, atliktas: 1993-01-12 153 Lt už žemės sklypą, 1995-01-03 17,22 Lt už 0,45 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, 1996-12-05 20 Lt už 0,33 ha asmeninio ūkio žemės sklypą bei įmokas atliktas investiciniais čekiais Vilniaus rajono taupomajame banke. Pareiškime nurodė, kad po tėvo mirties, norėdama teisiškai įforminti palikimo priėmimą, pareiškėja domėjosi tėvo turėtu turtu, tačiau jokio registruotino turto tėvo vardu nebuvo. Pareiškėja nurodė, kad toliau faktiškai valdė turtą, prižiūrėjo tėvo naudotą žemę, už kurią sumokėjo iki mirties tėvas: 1995-01-03 mokėjimo pranešimu apmokėta vienkartinė 17,22 Lt išmoka už 0,45 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, 1996-12-05 mokėjimo pranešimu apmokėta vienkartinė 20 Lt išmoka už 0,33 ha asmeninio ūkio žemės sklypą. Bendras perkamos žemės plotas, paminėtas mokėjimo čekiuose ir asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte iš viso sudaro - 0,78 ha, 1993-01-12 mokesčio priėmimo kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) už žemės sklypą sumokėta 153 Lt suma. Faktiškai valdydama žemę pareiškėja buvo įsitikinusi, kad pagal mokėjimo pranešimus ir investicinius čekius tėvui sumokėjus už asmeninio ūkio žemės sklypus, faktiškai pirkimas –pardavimas yra įvykęs, o formaliai nepasirašyta iki mirties su tėvu sutartis dėl reikiamų dokumentų neparengimo ne dėl S. L. kaltės (žemėtvarkos darbuotojų buvo rengiami žemės reformos žemėtvarkos projektai ir kt. dokumentai), todėl ji bus sudaryta su pareiškėja, įpėdine, faktiškai valdančia žemę. S. L. asmeninio ūkio žemės sklypai buvo teisėtai suteikti ir paženklinti, todėl pagal palikėjo mirties metu ir dabar galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 7 punkto nuostatą, mirus asmeniui, kuris už suteiktą ir naudojamą žemės sklypą nustatyta tvarka sumokėjo įmokas pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, teisę pirkti šį žemės sklypą įgyja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka jo įpėdiniai, kuriems įskaitoma suma, mirusiojo asmens sumokėta už perkamą žemės sklypą. Tai reiškia, kad teisė pirkti žemės sklypą pripažintina turtine teise, kuri paveldima pagal bendrą tvarką, o ne pagal specialųjį įstatymą. Pareiškėja kreipėsi į notarą, tačiau notaras paaiškino, kad paveldėjimo bylos negali užvesti, nes ji yra praleidusi įstatymo nustatytus terminus. Po tėvo S. L. mirties, kiti gyvi įstatyminiai įpėdiniai yra tėvo sutuoktinė O. L. bei trys pareiškėjos broliai - A. L., J. L. ir D. L.. Nei tėvo sutuoktinė, kuri yra sulaukusi garbingo amžiaus, nei broliai per įstatymo nustatytą terminą neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo, ginčų dėl paveldėjimo teisės tarp suinteresuotų asmenų, galinčių pretenduoti į turtą nebuvo nei mirus tėvui, nei dabar nėra. Kitų galinčių pretenduoti į tėvo turtą asmenų nėra. Palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą. Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė tenkinti.

Suinteresuoti asmenys J. L., O. L., D. L., A. L. atsiliepimuose (b.l. 114-115, 117, 120-121) nurodė, kad visiškai sutinka su pareiškėjos pareiškimu, prašė pareiškimą tenkinti. J. L., O. L., A. L. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimuose prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Teismo pasėdyje D. L. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius atsiliepime (b.l. 97-98) prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos XXIII sesijos 1994-03-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. L. skirta 1,80 ha ploto asmeninio ūkio žemės. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2002-02-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikslintų asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patvirtinimo" patvirtintas patikslintas asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas, kuriame nurodyta, kad S. L. naudoja 1,80 ha žemės. Vilniaus apskrities viršininko 2002-03-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus rajono asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patikslinimo", patvirtintas sąrašas piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pažeidžiant įstatymus ir kurie patys šios žemės nenaudoja, kuriame nurodyta, kad S. L. nenaudoja 1,51 ha asmeninio ūkio žemės. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalimi asmeninio ūkio žemė neparduodama asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams. Taigi S. L. įpėdinė - pareiškėja T. Š. iš visų palikėjui Vilniaus rajone suteiktų asmeninio ūkio žemės sklypų turės teisę įgyti nuosavybėn tik 0,29 ha (duomenys neskelbtini) naudotos asmeninio ūkio žemės. Jei remiantis į bylą pateiktais duomenimis teismas nustatys, jog yra didesnė tikimybė, kad T. Š. po S. L. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, tarnyba neprieštarauja kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas.

              Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius atsiliepime (b.l. 126-129) nurodė, kad remiantis tarnybos turimais duomenimis, S. L. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje galėjo būti suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), todėl tarnyba neprieštarauja, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja po tėvo S. L. mirties priėmė kaip palikimą – turtines teises pirkti teisėtai palikėjui skirtą ir jo naudotą asmeninio ūkio žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei už jį 1996-12-18 valstybės vienkartinėmis išmokomis 20 Lt sumokėtą įmoką. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė su pareiškimu sutiko.

                 Pareiškimas tenkintinas.

                        Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t.y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t.y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t.y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėja T. Š., suinteresuoti asmenys J. L., D. L., A. L. yra S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai (b.l. 7-8, 11-14, 18-24). Suinteresuotas asmuo O. L. yra S. L. sutuoktinė (b.l. 15-17). Kaip paaiškino pareiškėja, ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, jokio mirusiojo vardu registruotino jam asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise galinčio priklausyti nekilnojamojo turto jo mirties dienai nebuvo ir šiuo metu nėra (b.l. 9-10). Bylos duomenimis, po S. L. mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, palikėjo vardu nėra registruota testamentų ir palikimo priėmimo faktų.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad po tėvo mirties ji priėmė kaip palikimą - turtines teises pirkti palikėjui skirtus ir jo naudojamus žemės sklypus bei už juos sumokėtas įmokas, t.y. prašo nustatyti palikimo priėmimo faktą, nurodydama palikėjo palikimą sudarantį turtą. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, teismų praktikoje“ 13 p. (Teismų praktika Nr. 24, psl. 188)). Tokiu būdu esant duomenų apie tam tikro palikėjo turto priėmimą po jo mirties faktiniu valdymu, teismas tik sprendžia dėl tokio fakto, galinčio sukelti teisinius padarinius buvimo, tačiau nepasisako dėl konkretaus turto sudėties, jo nedetalizuoja ir pan. Būtent todėl teismas šioje byloje nepasisako dėl pareiškėjos ir suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos iškelto klausimo, susijusio su S. L. teisių įgyti tam tikro ploto žemės sklypus Vilniaus rajone, apimtimi, naudotos asmeninio žemės ūkio žemės plotu ir pan., kuris dalyvaujančių byloje asmenų traktuojamas ir aiškinamas nevienodai, juo labiau, kad paskesnis žemės išpirkimas, tokios žemės plotas ir kitos charakteristikos, procedūros, su tuo susiję ginčai, nėra bylą dėl paveldėjimo teisinių santykių nagrinėjančio teismo kompensacija.

Kaip matyti iš į bylą pareiškėjos pateiktų dokumentų, S. L. 1995-01-03 mokėjimo pranešimu apmokėjo vienkartine 17,22 Lt išmoka už 0,45 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (b.l. 33); 1996-12-05 mokėjimo pranešimu apmokėjo vienkartinę 20 Lt išmoką už 0,33 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (b.l. 28); 1993-01-12 mokesčio priėmimo kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) už žemės sklypą sumokėta 153 Lt suma (b.l. 25); S. L. 1995-02-15 (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą dėl leidimo išsipirkti asmeniniam ūkiui ne aukciono tvarka 0,78 ha žemės ūkio naudmenų (b.l. 31), 2007-04-27 pateikė prašymą dėl leidimo išsipirkti 0,08 ha, 0,12 ha, 0,26 ha (duomenys neskelbtini) kaime, 0,08 ha (duomenys neskelbtini) (b.l. 39); asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte S. L. asmeninio ūkio žemės ekspilikacija nurodyta: žemės sklypai - Nr. (duomenys neskelbtini)- 0,08 ha, Nr. (duomenys neskelbtini)- 0,12 ha, Nr. (duomenys neskelbtini)- 0,26 ha, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)– 0,24 ha, Nr. (duomenys neskelbtini)- 0,08 ha, - (duomenys neskelbtini). (b.l. 34-38). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsiliepimuose nurodytų aplinkybių bei pateiktų dokumentų matyti, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos XXIII sesijos 1994-03-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. L. skirta 1,80 ha ploto asmeninio ūkio žemės (b.l. 99-101); Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2002-02-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikslintų asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patvirtinimo" patvirtintas patikslintas asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas, kuriame nurodyta, kad S. L. naudoja 1,80 ha žemės; Vilniaus apskrities viršininko 2002-03-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus rajono asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patikslinimo" patvirtintas sąrašas piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pažeidžiant įstatymus ir kurie patys šios žemės nenaudoja, kuriame nurodyta, kad S. L. nenaudoja 1,51 ha asmeninio ūkio žemės (b.l. 102-111). Vilniaus miesto skyriaus archyve žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkymo byloje esantys dokumentai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčiu 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), S. L. suprojektuotas žemės ūkio paskirties žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 78); Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti jo kadastro duomenys bei šio sprendinio pagrindu žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre registruotas Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise (b.l. 70-71); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 22 d. Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta S. L. parduoti žemes ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 67-69). Taigi, visi aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog S. L. yra įmokėjęs tam tikras turtines įmokas už norimą įsigyti iš valstybės žemę Vilniaus rajone ir Vilniaus mieste, ir turi turtinę teisę tą žemę nupirkti, t.y. jo mirties metu egzistavo tam tikras paveldėjimo objektu galintis būti turtas. 

Pareiškėja T. Š. paaiškino, kad po tėvo mirties ji domėjosi tėvo turėtu turtu, tačiau jokio registruotino turto tėvo vardu nebuvo, toliau faktiškai valdė tėvo naudotą ir jo siektą iš valstybės išpirkti žemę Vilniaus rajono ir Vilniaus mieste, o būtent prižiūrėjo žemę ją dirbo, joje sodino daržoves, šienavo ir pan. Kaip paaiškino liudytoja P. Č., po S. L. mirties žemę prižiūrėjo, sėdavo, sodindavo jo dukra T., taip pat mirusiojo sūnūs, žmona. Suinteresuoti asmenys O. L., A. L., D. L., J. L. visiškai sutinka su pareiškėjos pareiškimu, t.y. ginčo dėl to, kad palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, priėmė viena pareiškėja, byloje nėra. Tą teismo posėdžio metu, įskaitant pačios pareiškėjos paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, patvirtino dalyvavęs suinteresuotas asmuo D. L.. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad kiti asmenys po S. L. mirties būtų faktiškai perėmę jo valdytą turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu, reiškę pretenzijas pareiškėjai ir pan.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo tėvo mirties jo dukra – pareiškėja T. Š. ėmė naudotis ir iki šiol naudojasi turtu (turtinėmis teisėmis, susijusiomis su galimybe išpirkti iš valstybės minėtus žemės sklypus bei už juos sumokėtomis įmokomis), t.y. pareiškėja per 3 mėnesius po savo tėvo S. L. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 str. 2-3 d., 5.51 str. 1 d., CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.). Kaip jau buvo minėta, teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti faktą, nekonstatuoja paveldėto turto sudėties, kadangi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

    Vadovaudamasis CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270  ir 444 str. str., teismas

n  u  s  p  r  e  n  d  ė:

Pareiškimą tenkinti.

               Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo S. L. (S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

             Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

             Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus  rajono apylinkės teismą.

              Teisėja                                                                         Renata Volodko