Civilinė byla Nr. e2YT-3737-877/2017;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26771-2016-2;

Procesinių sprendimų kategorijos:

(S)

2.5.3; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (N)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 4 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė,

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. P., jo atstovams advokato padėjėjai Agnei Streckei, advokatui Ramūnui Mikulskui,

suinteresuotam asmeniui S. P., jo atstovei advokatei Aušrai Ručienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. P., S. P., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškimu ir 2017 m. sausio 8 d. prašymu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P. po savo motinos K. P., mirusios 2016-07-17, mirties, priėmė visą palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti visą jai priklausiusį turtą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. liepos 17 d. mirė pareiškėjo motina K. P.. K. P. turėjo dar du sūnus – K. P. ir S. P., kuris pareiškimo pateikimo teismui dieną yra miręs. Po motinos mirties paveldėtojai į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas, kaip įstatyminis įpėdinis jos palikimą priėmė, rūpinosi juo kaip savo – remontavo bei prižiūrėjo mirusiajai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį namą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, išlaikė.

R. P. nurodė (2017 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 9:30 iki 38:20), kad gyvai mamai esant rūpinosi motinos turtu kaip savu, moka mokesčius, prižiūri sklypą, turi savo daržus. Buvo susitarimas su mama, kad motinos valia buvo palikti šį turtą R. P.. Per tris mėnesius rūpinosi turtu, tą patvirtina pašto kvitai už elektrą, dujas, vandenį. Mokesčiams pinigus duodavo jis, pašte sumokėdavo brolis K.. Už internetą ir televiziją mokėjo S.. Pas mamą atvykdavo kas savaitgalį, dažnai ir po darbo. Jis vyriausias iš brolių, todėl ir buvo susitarta, kad mamos turtą paveldės jis. Stasys daug dirbo darbe, net ir savaitgaliais, namo grįždavo tik nusiprausti ir permiegoti, be to mėgo išgerti, todėl mamos turtu jis rūpinosi.

Suinteresuotas asmuo K. P. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė pareiškėjo prašymą tenkinti bei nurodė, kad R. P. po motinos mirties priėmė visą palikimą. Būtent jis dar iki motinos mirties ir jai mirus visapusiškai rūpinosi motinos turtu (1 t. b. l. 60-61). Teismo posėdyje parodė, kad jis nepretenduoja į palikimą, jį priėmė R., kuris mokėjo visus mokesčius, išskyrus televiziją ir internetą. S. labai daug dirbdavo, pareidavo tik sekmadieniais. Po motinos mirties S. žolės nepjovė, kaminų nevalė. Viską darė R.. Prie namų yra daržas ir šiltnamis jau apie 20 metų, po motinos mirties juos tvarkė R.. Jis darė ir namo remontą. S. gyveno savo atskirą gyvenimą, save išsilaikė pats (2017 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:13:55 iki 1:38:20).

Suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, S. P. pareiškimu bei atsiliepimu į pareiškėjo R. P. prašymą, prašo pareiškėjo prašymą atmesti bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P. palikimą po jos mirties priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti jos sūnus, suinteresuoto asmens tėvas – S. P.. Suinteresuotas asmuo pareiškime bei atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad po K. P. mirties palikimą priėmė S. P.. Pareiškėjas R. P. niekada negyveno K. P. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), su motina K. P. nuolatos gyveno kiti jos sūnūs – S. ir K. P.. S. P. nurodo, kad R. P. niekada neturėjo pakankamai lėšų, kad galėtų išlaikyti K. P. priklausantį turtą – jo atlyginimas yra apie 500 Eur, jis turi butą, šeimą, kuriuos taip pat turi išlaikyti. Suinteresuotas asmuo S. P. nurodo, kad būtent jo tėvas, S. P., tiek prieš motinos K. P. mirtį, tiek po šio momento visuomet finansiškai išlaikė ir rūpinosi gyvenamuoju namu – ten net buvo įrengęs suinteresuotam asmeniui atskirą kambarį, kuriame jis gyveno. S. P. rūpinosi motinos turtu, jį remontavo, įkūrė atskirą kambarį S. P., perdažė kitų kambarių sienas, aprūpino baldais abu virtuvės kambarius, supirko buitinę techniką name, kieme sudėjo trinkeles, pagamino ir sumontavo vartus, skirtus įvažiavimui į kiemą ir atlikto dar eilę darbų, visą gyvenimą gyvendamas kartu su mama ir broliu K. P.. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad visas gaunamas pajamas S. P. skyrė motinos turto išlaikymui, priežiūrai, apstatymui, remontui ir kt. Teismui pateikė „Cgates“ sąskaitas ir mokėjimus, atliktus S. P., daugiau dokumentų, patvirtinančių S. P. atliktus mokėjimus negali, kadangi šie dokumentai buvo saugomi S. P. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kur gyvena K. P., kuris atsisakė bendradarbiauti ir perduoti S. P. tėvo dokumentus. Pareiškėjas nurodo, kad R. P. į civilinę bylą pateikti apmokėjimai, būtent 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2016 m. rugsėjo 13 d. už elektrą ir dujas (1 t. b. l. 32-33) buvo atlikti S. P.. Kiti pareiškėjo aktyvūs veiksmai, siekiant priimti mirusios K. P. palikimą buvo išreikšti iš karto po S. P. mirties 2016 m. spalio 28 d. Šias aplinkybes pareiškėjas grindžia tuo, kad iki tėvo S. P. mirties 2016 m. spalio 28 d. K. P. išrašytos sąskaitos buvo apmokėtos AB „Lietuvos paštas“, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra netoliese nuo gyvenamosios vietos (750 m).

S. P. teismo posėdyje paaiškino, kad tėvas visą turtą valdė kaip savo, mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką, gyveno name. K. niekuo nesirūpino. Tėvas alkoholiu nepiktnaudžiavo, nors mirties metu ir buvo nustatyta, kad buvo pavartojęs alkoholio. Dirbo įmonėje, gaminančioje metalo gaminius, dirbo daug, dažnai viršvalandžius ir savaitgaliais, gavo gerą darbo užmokestį. Kartu su tėvu pirko vištas, pašarus joms. Močiutę laidojo taip pat tėvas. Name turėjo savo kambarį, kurį buvo įrengęs tėvas, tame kambaryje buvo laikomi visi dokumentai, sąskaitos ir kvitai. Po tėvo mirties kreipėsi į K., kad atiduotų dokumentus, tačiau K. dokumentų nedavė ir nuo to laiko santykiai pablogėjo. Tėvas jokio kito turto neturėjo, namas, kuriame gyveno, buvo faktiškai jo, todėl kito turto ir neįsigijo, visus pinigus skyrė namo priežiūrai, išlaikymui ir pragyvenimui. K. gyveno kartu su tėvu ir močiute, paskutinius keletą metų nedirbo, buvo išlaikomas tėvo. Po tėvo mirties atšalo santykiai su dėdėmis, jo nuomone, todėl, kad jie nenorėjo, kad priimtų palikimą.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimais į pareiškėjo bei suinteresuoto asmens S. P. pareiškimus nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjo pareiškimuose suformuluoti prašymai yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir, kad aktyvūs veiksmai K. P. palikimo priėmimui buvo atlikti per Civiliniame kodekse nustatytą 3 mėnesių terminą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (1 t. b. l. 55-56, 185-186).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius atsiliepime į pareiškėjo R. P. bei suinteresuoto asmens S. P. pareiškimus nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, paneigiančių pareiškime išdėstytas aplinkybes, todėl pareiškėjui įrodžius aplinkybes, kad jis tinkamai tęsė naudojimąsi žeme po K. P. mirties ir teismui nustačius, kad nėra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus dėl pareiškimo tenkinimo (1 t. b. l. 82-83, 183-184).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Pareiškimas tenkintinas. Suinteresuoto asmens savarankiški reikalavimai tenkintini.

Byloje nustatytos aplinkybės.

2016 m. liepos 17 d. mirė K. P. (1 t. b. l. 8, 149), pareiškėjo R. P. motina (1 t. b. l. 9-11). Be pareiškėjo, K. P. turėjo dar du sūnus- K. P. ir S. P. (1 t. b. l. 12-14, 144)

K. P. sutuoktinis V. P. mirė 2005 m. balandžio 3 d. (1 t. b. l. 47, 142).

S. P. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo 1976-10-22 (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 143, 154).

K. P. 1976-09-14 savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 150).

R. P. 1990-06-08 savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 145).

K. P. gyvenamąją vietą deklaravo 1987-02-10 (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 145).

Suinteresuotas asmuo S. P. 2016-11-17 pareiškė, kad priima savo tėvo S. P. palikimą pagal įstatymą, Kauno rajono pirmojo notarų biuro notaras Mindaugas Ladas išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą (1 t., b. l. 139, 140)

Po K. P. mirties paveldėjimo byla Kauno raj. 1-ojo notaro biure nebuvo užvesta (1 t. b. l. 141). Testamentų registre nėra įregistruota K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų, palikimo priėmimo faktų (1 t., b. l. 151).

VĮ Registrų centras duomenimis K. P. vardu registruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16-20).

2016 m. lapkričio 11 d. AB TEO LT ir R. P. sudarė fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. ERTV61037735-161113 (1 t., b. l. 21), tačiau sutartyje nėra duomenų, kokiu adresu yra teikiamos paslaugos, nėra galimybės identifikuoti ir paslaugų gavėjo numerio, kuris nurodomas paslaugų teikėjo pateikiamose sąskaitose.

2016 m. lapkričio 15 d. UAB „Kauno švara“ ir R. P. sudarė Komunalinių atliekų tvarkymo sutartį Nr. 10046469/02 adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22).

Iš 2016 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad R. P. sumokėjo AB TEO LT 12,54 Eur už ryšio paslaugas, pradinis mokėtojas K. P., pradinio mokėtojo kodas 503550485 (1 t. b. l. 23), pagal 2016-11-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1413659323 už laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2016-11-30 suteiktas paslaugas (1 t., b. l. 24).

Iš 2016 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad R. P. sumokėjo 12 Eur žemės mokestį valstybinei mokesčių inspekcijai, pradinis mokėtojas - K. P. (1 t., b. l. 25).

Garliavos pašte adresu (duomenys neskelbtini),  2016-05-02, 2016-06-02, 2016-07-14, 2016-08-01, 2016-09-13, 2016-11-07, 2016-12-02 buvo sumokėta už elektrą (mokėtojo kodas 6022526) ir dujas (mokėtojo kodas 20441459) (1 t. b. l. 26, 29, 32, 33, 34, 35).

2016 m. lapkričio 23 d. , 2016 m. spalio 31 d. buvo sumokėta už vandenį (mokėtojo kodas 6022526) (1 t. b. l. 27, 28, 30, 31).

Iš elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) gautų laiškų matyti, kad šiuo adresu buvo siunčiamos sąskaitos už AB TEO LT paslaugas K. P. (paslaugų gavėjo numeris 503550485) iki 2016-11-05 (2 t. b. l. 12-13, 14-35).

Iš VSDFV pažymos apie socialinį draudimą ir sąskaitos išrašo matyti, kad S. P. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki pat savo mirties dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbe charakterizuojamas teigiamai, nuobaudų neturėjo, jo pajamos kas mėnesį sudarė nuo 2064 iki 4038 Lt, o nuo 2015 m.- apytiksliai nuo 825 iki 1300 Eur (2 t. b. l. 36- 40, 41, 42, 51-67).

S. P. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t. b. l. 43).

IŠ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad nuo 2016 m. sausio iki 2016 m. spalio mėn. R. P. darbo užmokestis šioje įmonėje buvo apytiksliai nuo 495 iki 694 Eur kas mėnesį (2 t., b. l. 93).

2016 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Dameta“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą 200 Eur sumai  už akmens anglis ir krovinio vežimo iš Mauručių anglies sandėlio į (duomenys neskelbtini) R. P., kasos kvitu Nr. 11010032 200 Eur suma buvo sumokėta (2 t., b. l. 94-96).

Duomenų apie K. P. valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 nėra (2 t., b. l. 99).

UAB „Gedulo rūmai“ 2017 m. liepos 27 d. kasos išlaidų orderis, 2016 m. liepos 20 d. PVM sąskaita faktūra yra išduoti S. P. vardu patvirtina, kad jis rūpinosi ir prisidėjo prie motinos K. P. laidotuvių.

UAB „Cgates“ 2017-05-17  tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte  nurodyta, kad S. P. buvo šios įmonės paslaugų gavėjas, mokėtojo kodas 3705663. Laikotarpiu nuo 2016-01-19 iki 2016-09-24 pagal sąskaitas faktūras buvo apmokama Maxima parduotuvėje (2 t. b. l. 88).

Byloje kilo ginčas dėl to, kuris iš K. P. sūnų - R. ar S.- po jos mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami jos turtą valdyti.

CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis.

Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.).

Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).

Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būt reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto trijų mėnesių  termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens veiksmų nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Byloje nustatyta, kad K. P. testamento nepaliko, todėl jos palikimas gali būti priimtas tik pagal įstatymą, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo ir K. P. nurodomą aplinkybę, jog su mama buvo susitarimas, kad mamos turtą paveldės vyriausias sūnus R. P.. Be to, toks susitarimas įstatyme nėra numatytas.

S. P. kartu su broliu K. ir mama K. P. iki savo mirties gyveno 40 metų, nuo 1976-10-22 adresu (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, jokios kitos gyvenamosios vietos neturėjo (1 t., b. l. 143, 154). Byloje esantys įrodymai apie jo darbovietę, gautą darbo užmokestį  bei liudytojos R. Ž. parodymai leidžia konstatuoti, kad S. P. turėjo pastovų gerai apmokamą darbą, nuolatines pajamas, kurios buvo didesnės už R. P. pajamas, todėl teismui nekyla abejonių, kad tokį ilgą laikotarpį gyvenęs (duomenys neskelbtini), kartu su K. P., kurios pajamos buvo tik senatvės pensija, ir broliu K. (kuris kaip pats nurodė paskutinį kartą dirbo 2000 m. Švedijoje), iš savo gautų pajamų prisidėjo prie gyvenamojo namo išlaikymo. Nors pareiškėjas teigė, kad S. P. piktnaudžiavo alkoholiu ir namo, K. P. bei niekur nedirbančio K. P. išlaikymo naštą prisiėmė jis, R. P., tačiau tokie teiginiai iš esmės grindžiami tik jo paties ir suinteresuotų palankia pareiškėjui bylos baigtimi jo vaikų V. P. ir G.S. bei K. P. paaiškinimais. Tik ta aplinkybė, kad po S. P. mirties jo kraujyje rastas alkoholis, kitų bylos įrodymų kontekste nepatvirtina, kad jis sistemingai piktnaudžiavo alkoholiu bei dėl to neprisidėjo prie turto išlaikymo. Iš pateiktų įrodymų apie K. P. laidojimo išlaidas tikėtina, kad šias išlaidas taip pat apmokėjo S. P., nors teismui taip pat nekyla abejonių, kad prie laidotuvių organizavimo ir laidojimo išlaidų prisidėjo ir R. P. bei jo šeimos nariai. Taigi, S. P. ir po K. P. mirties gyveno name adresu (duomenys neskelbtini), namu ir jame esančiais baldais, daiktais ir toliau be jokių suvaržymų naudojosi, tvarkė, prižiūrėjo, laikė šį turtą savo turtu ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad priėmė palikimą po savo motinos K. P. mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismo vertinimu, R. P. veiksmai tiek ir per tris mėnesius po motinos mirties, tiek ir vėlesni, leidžia daryti išvadą, kad jis taip pat kaip ir S. P. priėmė savo motinos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjas pateikė kvitus, patvirtinančius apie mokesčių už dujas, elektrą, vandenį sumokėjimą Garliavos pašto skyriuje ir teigia, kad būtent jis šiuos mokesčius yra sumokėjęs. Kvituose nėra nurodyta, kuris asmuo juos apmokėjo, tačiau visų bylos aplinkybių kontekste tikėtina, kad R. P. prie mokesčių mokėjimo prisidėjo.

Kaip jau buvo minėta, S. P. ginčo name gyveno 40 metų, dirbo, naudojosi namui tiekiama elektra, dujomis, vandeniu, todėl neįtikinami pareiškėjo paaiškinimai, kad būtent jis vienintelis, negyvendamas šiame name, apmokėjo už visas paslaugas, kuriomis naudojosi kiti asmenys. Kaip nurodė proceso dalyviai, visi dokumentai buvo laikomi darbo kambaryje, po S. P. mirties bet kuris iš šeimos narių galėjo prie dokumentų prieiti, tačiau S. P. prireikus K. P. mirties liudijimo, S. P. gimimo liudijimo, K. P. nurodė, kad dokumentų rasti negali, o tai patvirtina, kad S. P. buvo daromos kliūtys įgyvendinti paveldėjimo teisę.

K. P. teismo posėdyje nurodė, kad jis pats mokesčius už paslaugas per visą gyvenimo name laikotarpį yra sumokėjęs gal tik vieną kartą. K. P. 2016 m. jau buvo 85 metų amžiaus, ilgą laiką pragyveno tik iš senatvės pensijos, ištikus insultams be kitų asmenų priežiūros išsiversti negalėjo, todėl tikėtina, kad prie jos mokamų mokesčių galėjo prisidėti ir R. P.. R. P. gyveno bute, todėl ginčo sklype buvo įsirengęs daržą, šiltnamį, juos prižiūrėjo ir augino daržoves dar motinai esant gyvai, o taip pat ir po jos mirties, kas taip pat patvirtina jo valią priimti motinos palikimą.

Proceso dalyvių paaiškinimai dėl K. P. laidotuvių organizavimo teismui leidžia daryti išvadą, kad prie jų organizavimo ir apmokėjimo prisidėjo ir R. P. bei jo šeimos nariai.

Dokumentai, patvirtinantys akmens anglies įsigijimą ir jos pristatymą 2016 m. rugpjūčio 12 d. (2 t. , b. l. 94-99) nėra paneigti jokiais kitais įrodymais, todėl jie patvirtina faktą, kad R. P. užsakė ir apmokėjo už kurą aktualiu palikimui priimti 3 mėn. laikotarpiu. Be to, jis jau šiam terminui pasibaigus sumokėjo žemės mokestį, sudarė sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, kas taip pat pavirtina jo nuoseklius veiksmus, siekiant įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises.

Byloje esančių įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog ir pareiškėjas R. P. po K. P. mirties siekdamas įgyvendinti paveldėjimo teisę jos turtu rūpinosi kaip savu, priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Kiti aukščiau neaptarti šalių pateikti įrodymai teismo vertinimu nėra reikšmingi ginčo išsprendimui.

Patenkinus tiek pareiškėjo pareiškimą, tiek suinteresuoto asmens savarankiškus reikalavimus, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos  (žyminis mokestis ir advokatų teisinės pagalbos išlaidos) paliktinos pačioms jas turėjusioms šalims.

Valstybė šioje byloje turėjo 5,92 Eur pašto išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens valstybei nepriteistinos, nes kiekvienam iš jų tenkanti dalis neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso  259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

R. P. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2016-07-17, mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. 

S. P. savarankišką reikalavimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2016-07-17, mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                          Rita Liukaitytė