Civilinė byla Nr. 2-84-418/2021

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00352-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.2.2.3.1.10; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1;

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,

sekretoriaujant Vaidai Šukienei,

dalyvaujant ieškovės J. D. atstovui advokato padėjėjui Andrejui Beliakovui,

atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „A.“ atstovui advokatui Justinui Borevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „A.“ dėl neteisėtai, ne pagal paskirtį panaudotų DNSB „A.“ piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys J. M., V. D..

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė J. D. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės DNSB „A.“ 1 370,90 patirtą žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad DNSB „A.“ iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. vadovavo pirmininkas V. D., kurio vadovavimo laiku bendrijai buvo padaryta 2 896,20 Eur turtinė žala. Nuo 2014 m. balandžio 10 d. atsakovės atstovas J. M. vykdė bendrijos gyvenamojo namo renovacijos administratoriaus pareigas viso pastato renovacijos laikotarpiu. Tokio dydžio žala atsirado tuomet, kai dar iki 2014 m. balandžio 10 d. DNB „A.“ visuotinio susirinkimo sušaukimo atsakovė – visuotinio bendrijos narių susirinkimo žinios ir pritarimo – jau buvo apmokėjusi už neva bendrijos turėtas teisinės pagalbos išlaidas advokatams (ar advokatui), o šių piniginių lėšų neva reikėjo apsiginti nuo rangovo UAB „O.“, laimėjusio bendrijos gyvenamojo namo renovacijos konkursą, bet pateikusio neva ekonomiškai nenaudingus renovacijos darbų kainų skaičiavimus. DNSB „A.“ 2014 metais panaudota 2 896 Eur lėšų suma teisinėms paslaugoms, kurių paskirtis ir poreikis nėra žinoma, kurios, be kita ko, panaudotos neturint visuotinio bendrijos narių pritarimo. Šias išlaidas iš dalies patvirtina advokatui P. M. bei advokatui V. Paulauskui apmokėtos 2013 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaita faktūra Serija VPM Nr. 1717 ir 2014 m. sausio 24 d. sąskaita Nr. 179-1717/2014. Atsakovė ne pagal paskirtį panaudojo ir likusias pinigines lėšas – tai 1 005,20 Eur ir šioms panaudotoms piniginėms lėšoms sumai neturi jokio, tokias išlaidas pagrindžiančio buhalterinio ar kitokio dokumento. Tokiu būdu, atsakovė, pažeisdama draudimus naudoti DNSB „A.“ butų savininkų pinigines lėšas ne pagal paskirtį, padarė DNSB „A.“ butų savininkams 2 896, 20 Eur turtinę žalą. Dėl atsakovės sąmoningo bei sistemingo ir tyčinio neveikimo, nepateikiant prašomų bendrijos namo renovacijos ir buhalterinių dokumentų 2018 m. gruodžio 20 d., ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, kur Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2019 m. balandžio 19 d. civilinėje byloje Nr. e2-855-970/2019 priėmė ieškovei palankų procesinį sprendimą, o 2019 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1409-601/2019 šio sprendimo nepakeitė. Teisinėms paslaugoms ir atstovavimui civilinėje byloje Nr. e2-855-970/2019 (įskaitant ir apeliacinę instanciją) buvo panaudota 4 341,75 Eur suma. Ši suma laikoma panaudota ne pagal paskirtį, kadangi bendrijos narių visuotinis susirinkimas nepritarė šioms išlaidoms ir būtinumui gintis nuo pareikšto reikalavimo dėl dokumentų kopijų bendrijos nariui pateikimo, objektyvaus būtinumo dalyvauti tokiame procese faktiškai nebuvo (t. y. jo buvo galima išvengti). Minėtoje civilinėje byloje ieškovei buvo išmokėta 1 611,55 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, kuri betarpiškai susijusi su nepagrįstu kaupiamųjų lėšų panaudojimu, bei, be kita ko, dalinai buvo atlyginta ieškovei ir iš pačios ieškovės sumokėtų kaupiamųjų įmokų. Visos išlaidos, sumokėtos advokatams, atsirado tik dėl atsakovės DNSB „A.“ neteisėtų veiksmų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 7 dalies, 21 straipsnio 4 dalies 4 punkto, CK 4.85 straipsnio 8 dalies nuostatas, kai gana ilgą laiką – tris metus atsakovė neteikė ieškovės prašomų namo renovacijos dokumentų. Be to, 367,94 Eur suma, buvo išmokėta teisinėms paslaugoms apmokėti pagal 2020 m. kovo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą ML Nr. 121-211, nors šioms išlaidoms bendrijos visuotinio narių susirinkimo pritarimo gauta nebuvo. Ieškovė oficialiai per įgaliotą asmenį kreipėsi pagalbos į vietinės savivaldos instituciją, kurios daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos, priežiūros ir kontrolės vykdytojas V. D. atliko patikrinimą ir 2019 m. birželio 28 d. aktu Nr. DNVP - 2 konstatavo bendrijoje „A.“ atitinkamus pažeidimus. Akte tarp nustatytų pažeidimų skirsnio „Dėl butų savininkų įmokų panaudojimo pagrįstumo“ 3 punkte akivaizdžiai nurodyta kokias sumas bendrija „A.“ iš savo sąskaitos yra apmokėjusi advokatui P. M. už teisines paslaugas. Taip minėtame akte konstatuota, kad už teisines paslaugas yra sumokėta tokios sumos: 2016 m. balandžio 28 d. – 354,76 Eur; 2016 m. rugpjūčio 29 d. – 355,76 Eur; 2018 m. sausio 22 d. – 50 Eur; 2018 m. gegužės 2 d. – 500 Eur; 2018 m. rugpjūčio 12 d. – 127,98 Eur; 2018 m. spalio 16 d. – 429,25 Eur; 2018 m. lapkričio 12 d. – 466,04 Eur; 2019 m. sausio 28 d. – 370 Eur; 2019 m. vasario 19 d. – 1 000 Eur; 2019 m. vasario 19 d. – 160 Eur; 2019 m. vasario 20 d. – 461 Eur; 2019 m. kovo 25 d. – 735,87 Eur. Viso tai sudaro 5 011,42 Eur, iš jų sprendžiant ginčus ir teikiant atsakymus į 25-to buto savininko atstovo klausimus – 3 963,44 Eur. Bendrijos visuotinis narių susirinkimas šioms išlaidoms niekada nepritarė, didžioji jų dalis patirta atsakant į ieškovės atstovo techninio pobūdžio paklausimus ir prašymus į kuriuos atsakovės pirmininkas turėjo ir galėjo atsakyti savarankiškai. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. buvo surinkta iš bendrijos narių 3 855,98 Eur suma, renkant 0,10 Eur /m2 dydžio įmokas renovacijos administravimo išlaidoms apmokėti (renovacijos administratoriui – J. M.), kaip numatyta mokėjimo priskaitymo pranešime. Ieškovės sumokėta šių įmokų dalis pagal atsakovės pateiktas sąskaitas siekia 63,70 Eur (4,90 x 13 mėnesių). Šios įmokos buvo surinktos nesant visuotinio bendrijos narių pritarimo, išmokėtos renovacijos administratoriui ir priešingai nei nurodoma pranešime, nebuvo grąžintos (kompensuotos) bendrijai. 2017 metais renovuojant visas bendrijos administruojamo namo laiptines buvo viršyta penktosios namo laiptinės renovacijos kaina 1 860,64 Eur suma, lyginant su pirmosiomis keturiomis. Nors ši suma buvo skirta tik 5-ajai namo laiptinei ir bendrijos nariai nebuvo priėmę sprendimo vieną namo laiptinę įrengti geriau ir už didesnę kainą nei likusias keturias, tačiau ši suma buvo padengta iš bendrų kaupiamųjų bendrijos lėšų, surinktų iš visų bendrijos narių, nors tenkinami faktiškai buvo tik vienos namo laiptinės gyventojų interesai. Nuo 2015 m. sausio iki 2019 m. kovo mėn. papildomai bendrijoje į kaupiamąją sąskaitą buvo surinkta 105 848, 80 Eur. Iš šios sumos 73 285,94 Eur buvo neteisėtai sumokėta antrą kartą už jau atliktus ir sumokėtus renovacijos darbus. Aplinkybes, kad ši suma buvo išmokėta rangovams UAB „D.“ bei UAB „D.“ patvirtina bendrijos pirmininko J. M. parengta kaupiamųjų lėšų panaudojimo ataskaita bei kaupiamųjų lėšų panaudojimo žiniaraštis. Bendrijos nariai visuotiniame bendrijos narių susirinkime neišreiškė pritarimo šių lėšų panaudojimui minėtiems tikslams, be kita ko, minėti tariamai „papildomi darbai“ privalėjo būti atlikti renovacijos metu pagal bendrijos narių patvirtintą Investicinį planą ir faktiškai renovacijos metu buvo atlikti. Ieškovės patirtų nuostolių dydį sudaro aukščiau išvardintų bendrijos ne pagal paskirtį panaudotų kaupiamųjų lėšų suma, kuri apskaičiuotina atsižvelgiant į tai, kad bendrijos nariai kaupiamąsias įmokas moka proporcingai jų valdomo turto plotui visame name. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklausančio buto plotas yra 49,07 m2 , o bendras daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Druskininkai naudingas plotas yra 3346,60 m2, ieškovei priskirtina bendrijos kaupiamųjų lėšų suma sudaro ~ 0,0146626 dalį. Atitinkamai tai reiškia, kad 0,014626 dalį visų aukščiau aprašytų ne pagal paskirtį panaudotų bendrijos kaupiamųjų lėšų sudarė būtent ieškovės sumokėtos kaupiamosios įmokos: (2 896 Eur + 4 341,75 Eur + 1 611,55 Eur + 367,94 Eur + 5 011,42 Eur + 1 860,64 Eur + 73 285,94 Eur) x 0,014626 + 63,70 Eur = 1 370,90 Eur (1 t., b. l. 1-8; 2 t., b. l. 1-3).

Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir jame nurodytų aplinkybių bei papildomai pateiktų rašytinių paaiškinimų pagrindu prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovės ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad Bendrija dėl namo renovacijos iš pradžių 2013 metais dalyvavo konkurse per CPO, konkursą laimėjo UAB „O.“, tačiau jokia rangos sutartis su šiuo rangovu sudaryta nebuvo. Nepaisant to, kad sutartis sudaryta nebuvo, tačiau tarp bendrijos ir UAB „O.“ dėl to nekilo jokių teisminių ginčų. 2014 m. balandžio 10 d. bendrijos narių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas, ar dalyvauti Bendrijai naujame konkurse dėl namo renovacijos, šįkart ne per CPO, o per BETA (Būsto energijos taupymo agentūra) organizuojamą paramą „Atnaujink būstą“. Susirinkime dalyvavę 38 bendrijos nariai, sudarantys daugiau nei 51 procentų visų bendrijos narių, vienbalsiai nusprendė dalyvauti šiame konkurse dėl namo renovacijos. Po šio sprendimo priėmimo, buvo dalyvaujama naujame konkurse, kurį laimėjo UAB „D.“. Bendrija apmokėjo šias sąskaitas už teisines paslaugas: 2013  m. lapkričio 21 d. advokato P. M. sąskaita-faktūra už teisines paslaugas VPM Nr.1717 - 674,60 Eur sumai. Šia sąskaita apmokėta už teisines konsultacijas, pasiruošimą susitikimui Ūkio ministerijoje ir dalyvavimą šiame susitikime kartu su bendrijos atstovais; 2014 m. sausio 24 d. advokato V. Paulausko sąskaita už teisines paslaugas Nr. 179-1717/2014 - 1 216,40 Eur sumai. Šia sąskaita apmokėta už teisines konsultacijas, dalyvavimą bendrijos narių susirinkime, prašymo BETA dėl informacijos pateikimo parengimą ir išsiuntimą, prašymų Viešųjų pirkimų tarnybai, CPO ir Šiaulių bankui dėl finansavimo parengimą ir pan. Taigi iš viso 2013-2014 metais laikotarpiu Bendrija teisininkams sumokėjo 1 891,00 Eur, o ne 2 896,20 Eur kaip teigia ieškovė. Nesutinka, kad bendrija neteisėtai panaudojo 4 341,75 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Advokato padėjėjai A. P. Bendrija 2019 m. sausio-balandžio mėnesių laikotarpiu iš viso sumokėjo 2 686,04 Eur ir visos šios išlaidos buvo patirtos atstovaujant Bendriją pačios ieškovės inicijuotoje civilinėje byloje Nr. e2-855-970/2019 dėl jai nepateiktų namo renovacijos ir bendrijos buhalterinių dokumentų. Tai nebuvo ginčas tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos nario dėl bendrijos valdymo klausimų, todėl Bendrija, vadovaudamasi Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, bendrijos įstatų 12.1 punktu ir bendrijos įstatų 55.1 punktu, numatančiu, jog bendrijos lėšos gali būti naudojamos ginčų sprendimui teisės aktų nustatyta tvarka, naudojosi teisininko paslaugomis ir tinkamai už šias paslaugas atsiskaitė. 2019 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu Bendrija sumokėjo 1 655,71 Eur sumą advokatui P. M.. Šią sumą sudaro 981,16 Eur už Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-855-970/2019 analizę, apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą Kauno apygardos teismui ir 674,55 Eur už pasirengimą 2019 m. kovo 22 d. bendrijos visuotiniam susirinkimui, už pastabų dėl Druskininkų savivaldybės patikrinimo akto išvadų parengimą, dalyvavimą bendrijos visuotiniame susirinkime. Taigi, 981,16 Eur suma, sumokėta advokatui P. M., vėlgi yra susijusi su bendrijos atstovavimu ginče tarp ieškovės ir bendrijos dėl dokumentų pateikimo, kas nebuvo ginčas tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos nario dėl bendrijos valdymo klausimų bei kas būtų lėmę išlaidų teisminiams ginčams naudojimo negalimumą. Tuo tarpu 674,55 Eur apskritai nesusijusi su jokių teisminių ginčų nagrinėjimu, buvo mokama už teisinių žinių reikalaujančių darbų atlikimą, kas nėra uždrausta nei Bendrijų įstatymu, nei bendrijos įstatais. Ieškovės naudai iš atsakovės priteistos 1 611,55 Eur bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-855-970/2019, patirtos ginče su Bendrija, o ne jos valdymo organu, ir ne dėl valdymo klausimų, pagrįstai gali būti atlyginamos iš bendrijos sąskaitos ir tai nėra laikoma neteisėtu bendrijos lėšų naudojimu. Atsakovė 367,94 Eur sumą advokatui P. M., sumokėjo už bendrijos atstovavimą civilinėje byloje Nr.e2-7335-418/2019, atsiliepimo į ieškinį parengimą. Šioje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį sprendžiamas klausimas dėl statybą leidžiančių dokumentų, statybos užbaigimo akto, deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, o Bendrija byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo. Nesutikdami su ieškovės teiginiu, jog Bendrija laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. kovo 25 d. neteisėtai yra apmokėjusi už teisines paslaugas 5 011,42 Eur sumą, o iš jos – 3 963,44 Eur, teikiant atsakymus į 25-ojo buto savininko (t. y. ieškovės) atstovo klausimus bei ši suma yra turtinė žala bendrijos nariams, visų pirma pažymi, kad nei ieškinyje, nei savivaldybės akte nebuvo analizuotos laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2019  m. kovo 25 d. bendrijos apmokėtos sąskaitos už teisines paslaugas. Nurodytu laikotarpiu Bendrijai buvo teikiamos konsultacijos, rengiami raštai, atsakymai, paklausimai ir pan., įskaitant ir atsakymus ieškovės įgaliotam atstovui, tačiau šios teisinės paslaugos nepatenka į teisminių ginčų tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų kategoriją, dėl ko bendrija jų negalėtų apmokėti. Bendrijos narių 2019 m. rugsėjo 20 d. įvykusiame pakartotiniame susirinkime tokioms Druskininkų savivaldybės akte Nr. DNVP-2 pateiktoms išvadoms nepritarta, kas patvirtina, jog bendrijos narių sprendimu laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. kovo 25 d. apmokėta 5 011,42 Eur suma už teisines paslaugas yra išleista pagrįstai, neviršijant įgaliojimų bei nepažeidžiant Bendrijų įstatymo ir bendrijos įstatų. Ieškovės teiginiai, kad 1 860,64 Eur, skirti penktosios laiptinės remontui, pažeidžia savininkų interesus ir turi būti grąžinti Bendrijai, yra absurdiški ir netenkinti. Penktoji laiptinė yra didesnio ploto už kitas keturias, todėl ir jos remonto išlaidos atitinkamai buvo didesnės. Nesutinka, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. neteisėtai buvo renkamos papildomos piniginės lėšos po 0,10 Eur/kv. m, kurių rinkimo metu buvo surinkta 3 855,98 Eur. Bendrija patyrė renovacijos projekto išlaidų, ne visos jos buvo kompensuotos. Be to, 2016 m. kovo 4 d. bendrijos finansinės ūkinės veiklos patikrinimo revizoriaus sudarytame akte už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį jokių pažeidimų ir neatitikimų nebuvo rasta, priskaitymai pateikti laiku ir teisingai. UAB „D.“ ir UAB „D.“ atlikti lietaus kanalizacijos vamzdžių keitimo darbai, šiluminio mazgo rekonstrukcija, šildymo sistemos papildomi darbai, lietaus nuotekų montavimo, magistralinio šalto, karšto ir cirkuliacinio vamzdyno keitimo, laiptinių, balkonų stiklinimo, fasado ir kt. darbai 73 285,94 Eur sumai, niekaip negali būti laikomi fiktyviais, realiai neatliktais. Ieškovė yra neteisi teigdama, kad renovacijos projektas apėmė visus name atliktus darbus ir daugiau jokių lėšų skirti nereikėjo. Buvo atliekami papildomi darbai tiek dėl investicinio ir techninio projekto neatitikimų, tiek buvo ir bendrijos organizuojami kiti darbai namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Nori atkreipti teismo dėmesį, kad ieškovę atstovaujantis P. K., vienintelis iš visų bendrijos narių ar jų atstovų, yra nuolat nepatenkintas bendrijos veikla, atlikta namo renovacija, bendrijos pirmininko veikla, jaučia kažkokias asmenines nuoskaudas, todėl įvairioms institucijoms nuolat teikia skundus. Bendrija yra priversta atsakinėti į tokius skundus, motyvuotų atsakymų pateikimui neretai reikia teisinių žinių, dėl ko ir yra samdomi teisininkai. Taigi būtent ieškovės atstovas nuolat didina Bendrijos išlaidas bei daro jai turtinę žalą, o ne bendrija lėšas naudoja neteisėtai (1 t., b. l. 56-64).

Tretieji asmenys J. M. ir V. D. atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai (3 t., b. l. 26, 27). Trečiasis asmuo V. D. pateikė pranešimą, kad dalyvauti teismo posėdyje nuturi galimybės, nes jo gyvenamoji vieta yra Norvegijoje (3 t., b. l. 31).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškovės atstovo, atsakovės atstovo paaiškinimais, Lietuvos informacinės teismų Liteko duomenimis, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, butas yra 72 butų daugiabučiame name, kuriame įsteigta DNSB „A.“, ieškovė yra šios bendrijos narė. DNSB „A.“ valdyba 2015 m. vasario 5 d. nutarė suorganizuoti bendrijos narių visuotinį balsavimą raštu dėl DNSB „A.“ (duomenys neskelbtini), vyksiančios namų renovacijos 2015 m., papildymo kitais bendrijai jau seniai būtinais darbais, kuriems reikalingos lėšos nėra sukauptos. Šiame susirinkime nutarta nuo 2015 m. vasario 1 d. DNSB „A.“ pradėti kaupti didesnes lėšas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui – vietoje 0,15 Eur už 1 kv. m pradėti kaupti po 0,75 Eur už 1 kv. m bendrijos namų remonto darbams. Lėšas rinkti 24 mėnesius (2 t., b. l. 198). DNSB „A.“ nariai visuotinio balsavimo raštu vykusio 2015 m. vasario 6 d. – 2015 m. vasario 20 d. metu, dėl bendrijos mokesčio pakeitimo 24 mėnesiams bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, pritarė (2 t., b. l. 199). DNSB „A.“ visuotinio bendrijos narių susirinkimo 2017 m. sausio 27 d. metu patvirtinti tarifai už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir atnaujinimą nuo 2017 m. kovo mėn., 24 mėn., 0,55 Eur kv. m pagal bendrijos butų ir kitų patalpų sąrašą. 2017 metams – privalomai kaupiamosios lėšos – 0,03 Eur kv. m, lėšos administravimui – 0,15 Eur kv. m, šilumos mazgų ir šildymo sistemos priežiūra – 0,03 kv. m, šilumos mazgo fondas 0,04 Eur kv. m (1 t., b. l. 12-14).

Ieškovės teigimu ji 2015 – 2019 m. sumokėjo atsakovei ne mažiau kaip 1 631,46 Eur kaupiamųjų lėšų, tačiau jos sukauptos lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, todėl kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai padarytą 1 370,90 Eur turtinę žalą. Atsakovė su ieškiniu nesutinka nurodydama, kad bendrijos lėšos panaudotos tinkamai, bendrijos nariai pritarę lėšų panaudojimui.

I. Dėl santykių kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnis). Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-684/2018).

Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). 

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį. Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

Sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ši pareiga, nustatyta ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte, o lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390. 

Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu įtvirtintos Įstatymo 21 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalies 7 punkte įtvirtinta buto savininko teisės apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaupiamųjų lėšų sąskaitos teisinis statusas, disponavimas šiomis lėšomis, inter alia (be kita ko), nustatytas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje. Pagal minėtoje teisės normoje nustatytą reguliavimą visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai; bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno indėlininko – buto ar kitos patalpos (pastato) savininko lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles.

Nagrinėjamu atveju ieškovė būdama DNSB „A.“ bendrijos narė – juridinio asmens dalyvė ir visuotinio susirinkimo narė, reiškia ieškinį bendrijai, ne dėl bendrijos ar bendrijos organų priimtų sprendimų, tačiau dėl bendrijos panaudotų kaupiamųjų lėšų, motyvuodama, kad bendrija ne pagal paskirtį panaudodama bendrijos kaupiamąsias lėšas, jai padarė turtinę žalą.

II. Dėl bendrijos panaudotų lėšų teisinėms paslaugoms

Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos lėšas sudaro: 1) tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti; 2) valstybės ar savivaldybės paramos lėšos; 3) pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos. Ši įstatymo nuostata perkelta ir į DNSB „A.“ įstatų 50 punktą, pagal kur bendrijos lėšas sudaro: tikslinės patalpų savininkų įmokos, skirtos Bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) ir kitoms išlaidoms (Įstatų 50.1 punktas); valstybės, savivaldybės ar kitų subjektų paramos lėšos (Įstatų 50.2 punktas); pajamos gautos disponuojant bendrijos turtu (Įstatų 50.3 punktas); kitos negrąžintinai gautos lėšos (Įstatų 50.4 punktas). Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Analogiška įstatymo nuostata yra įvirtinta ir DNSB „Arka“ įstatų 12.1 punkte. 

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė neteisėtai panaudojo 14 228,86 Eur (2 896 Eur + 4 341,75 Eur + 1 611,55 Eur + 367,94 Eur + 5011,42 Eur) bendrijos lėšas teisinėms paslaugoms įsigyti. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad bendrija 2013 m. lapkričio 22 d. advokato P. M. kontorai sumokėjo 674,59 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1717 (1 t., b. l. 28) ir 2014 m. sausio 28 d., ir 2014 m. vasario 2 d. sumokėjo advokatui Vaidui Paulauskui 1 216,40 Eur pagal sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 179-1717/2014 (1 t., b. l. 29), iš viso 1 890 Eur. Nors ieškovė ir nurodo, kad atsakovė minėtiems advokatams iš viso sumokėjo 2 896 Eur, tačiau įrodymų dėl sumokėtų bendrijos 1 005 Eur nepateikia bei nurodo, kad atsakovė šiai sumai neturi pagrįsti neturi jokio šias išlaidas pagrindžiančio dokumento. Kaip galima suprasti iš ieškinyje dėstomų aplinkybių ieškovę 2 896 Eur sumą kildina iš 2014 m. balandžio 10 d. DNSB „A.“ narių susirinkimo metu buhalterės pristatytos DNSB „A.“ finansinės ataskaitos, tačiau kaip matyti iš šio susirinkimo protokolo pristatant advokato išlaidas suma nėra nurodyta (1 t., b. l. 9). Esant tokioms aplinkybėms, nesant jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės dėstomus argumentus dėl sumokėtos 2 896 Eur sumos, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad advokatams P. M. ir V. Paulauskui buvo sumokėta 2 896 Eur suma, priešingai rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė advokatams sumokėjo 1 890 Eur sumą. Iš advokatų sąskaitų detalizacijų matyti, kad teisinės paslaugos atsakovei buvo suteiktos ne už atsakovės atstovavimą teisiniuose procesuose, tačiau atstovaujant atsakovę institucijose, inicijuojant namo renovaciją. Todėl sutikti su ieškovės argumentais, kad minėtų lėšų poreikis nėra žinomas, nėra pagrindo. Pačios ieškovės teismui pateiktose sąskaitose aiškiai yra nurodyta, kokios bendrijai teisinės paslaugos ir kokiu tikslu suteiktos. Teisinėmis paslaugomis buvo naudojamasi įgyvendinant bendrijos narių interesus, siekiant atlikti daugiabučio namo renovacijos darbus. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu šių išlaidų panaudojimui yra pritarta (1 t., b. l. 9), o ieškovės ieškinyje dėstomi argumentai savaime nesudaro pagrindo manyti, apie šių lėšų panaudojimo nepagrįstumą. Analogiškais motyvais nepagrįstais laikytini ir ieškovės argumentai dėl 367,94 Eur sumos, kuri kaip nurodo atsakovė 2020 m. kovo 13 d., yra sumokėta advokatui civilinėje byloje Nr. e2-35-418/2021 (2019 m. buvęs bylos Nr. e2-7335-418/2019, Liteko duomenys) už atsiliepimo pateikimą. Kaip matyti iš minėtos bylos duomenų, šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl statybą leidžiančių dokumentų, statybos užbaigimo akto, deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo. Ginčas nėra kilęs tarp bendrijos narių ar bendrijos valdymo organų, atsakovė yra byloje trečiasis asmuo atstovaujantis bendrijos narių tame tarpe ir ieškovės interesus šioje byloje, todėl nėra ir pagrindo teigti, apie šių lėšų panaudojimo nepagrįstumą.

Ieškovė nurodo, kad 4 341,75 Eur suma teisinėms paslaugoms ir atstovavimui civilinėje byloje Nr. e2-855-970/2019, buvo panaudota nepagrįstai, t. y. ši suma panaudota ne pagal paskirtį, kadangi bendrijos narių visuotinis susirinkimas nepritarė šioms išlaidoms ir būtinumui gintis nuo pareikšto reikalavimo. Minėta, kad tiek įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte, tiek ir bendrijos įstatų 12.1 punkte yra įtvirtintas draudimas naudoti bendrijos lėšas sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų. Visgi pažymėtina, kad pirmiau minėtoje civilinėje byloje ginčą su DNSB „A.“ inicijavo pati ieškovė reikalaudama pateikti jai reikalaujamus dokumentus. Šiuo atveju ieškovė ieškinį reiškė ne bendrijos valdymo organams, kurie jai nepateikė prašomų dokumentų, tačiau pačiai bendrijai. Todėl vertinti, kad atsakovė neturėjo teisė naudotis kvalifikuoto teisininko pagalba gintis nuo ieškovės reikalavimų nėra pagrindo, nes nors įstatyme ir įtvirtintas draudimas naudoti bendrijos lėšas sprendžiant teisinius ginčus tarp bendrijos narių ir bendrijos valdymo organų, tačiau šiuo atveju ginčas buvo sprendžiamas tarp pačios bendrijos ir bendrijos narės. Todėl teismo vertinimu net ir esant Įstatymo draudimui naudoti bendrijos narių lėšas ginčams tarp bendrijos narių ir bendrijos valdymo organų kiekvienu atveju turi būti vertinamas individualiai ir būtina atsižvelgti ir į kitų bendrijos narių pritarimą / nepritarimą tokių lėšų panaudojimo teisėtumą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad kiti bendrijos nariai turintys lygiai tokias pačias teises kaip ir ieškovė, prieštarautų šių lėšų panaudojimui. Ieškovė jos patirtą žalą grindžia ir 1 611,55 Eur suma, kuri civilinėje byloje Nr. e2-855-970/2019 buvo priteista ieškovei bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pažymėtina, tai, kad ši suma iš atsakovės buvo priteista teismo sprendimu ieškovės inicijuotoje civilinėje byloje. Tai, kad ši suma teismo sprendimu priteista iš atsakovės yra teismo sprendimo pasekmės ir ji privalomai turi būti atlyginta. Be to, kaip minėta ši suma priteista iš pačios bendrijos, o ne iš atskiro bendrijos valdymo organo, todėl teismo vertinimu bendrijos nariai šiuo atveju patys sprendžia, kokiu būdu šios išlaidos bus atlygintos. Ieškovė šiuo atveju nepateikė ir įrodymų iš kokių lėšų jai buvo atlygintos šios bylinėjimosi išlaidos, nors tai yra ieškovės pareiga.

Ieškovė 5 011,42 Eur sumą, kuri ieškovės vertinimu yra panaudota nepagrįstai, grindžia Druskininkų savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 28 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akte Nr. DNVP-2 (1 t., b. l. 39-40) nustatytomis aplinkybėmis, kuriame nurodyta, kad už teisines paslaugas DNSB „A.“ laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. kovo 25 d. buvo sumokėta 5 00,42 Eur. Iš jų 3 963,44 Eur į 25 buto savininkės (ieškovės) atstovo klausimus. Kaip minėta bendrijos nariai įgyvendindami savo teises dėl bendrų interesų tenkinimo priima balsų dauguma (Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 dalis). DNSB „A.“ 2016 m. kovo 22 d. visuotinio susirinkimo metu nutarė, esant būtinybei vadovaujantis teisės aktais, pirkti teisines paslaugas (2 t., b. l. 80-82, 10.2 punktas). Iš šio susirinkimo protokolo matyti, kad teisinių paslaugų poreikis buvo įvertintas ieškovės atstovo teikiamais skundais įvairioms institucijoms. Tai reiškia, kad teisinių paslaugų pirkimui yra nusprendę bendrijos nariai visuotinio surinkimo metu, įvertinus tokių paslaugų poreikį. Be to, kaip patvirtina byloje pateiktas DNSB „A.“ 2019 m. rugsėjo 20 d. bendrijos narių pakartotinio susirinkimo protokolas Nr. 1 (1 t., b. l. 116-119), visuotinio susirinkimo metu bendrijos nariai nepritarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto Nr. DNVP-2 išvadoms, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog bendrijos nariai nemano, kad teisinėms paslaugoms bendrijos lėšos buvo panaudotos nepagrįstai. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kaip patys bendrijos nariai visuotinio susirinkimo metu nusprendė naudotis teisinėmis paslaugomis, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad bendrijos lėšos teisinėms paslaugoms apmokėti buvo panaudoto neturint bendrijos narių sutikimo.

Byloje be to yra pateikti 2014 m. balandžio 10 d. (1 t., b. l. 1-10), 2016 m. kovo 22 d., (2 t., b. l. 80-82), 2017 m. sausio 27 d., (1 t., b. l. 12-14), visuotinių susirinkimų protokolai, iš kurių matyti, kad juose buvo pristatyta ir svarstoma metinės pirmininko ataskaitos, kurios balsų dauguma buvo patvirtintos. Metinėse veiklos ataskaitose yra įvardytos patirtos išlaidos, ir šią ataskaitą patvirtinus visuotiniame bendrijos narių susirinkime, laikytina, kad yra bendrijos narių sutikimas dėl šių išlaidų panaudojimo teisėtumo. Nors teismui ir nėra pateikti visi ginčijamo laikotarpio visuotinių susirinkimų protokolai dėl metinių ataskaitų patvirtinimo, tačiau ieškovė net nenurodo, kad kuriuo nors laikotarpiu bendrijos narių susirinkimas nėra pritaręs metinei bendrijos pirmininko ataskaitai ir tokiu būdu nepatvirtinęs panaudotų bendrijos lėšų teisėtumo. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad ieškovės atstovo ir bendrijos valdymo organų santykiai yra konfliktiški, o be to kaip jau minėta iš pateiktų byloje visuotinių susirinkimo kitų protokolų matyti, kad bendrijos nariai nekelia klausimo dėl bendrijos panaudotų lėšų teisinėms paslaugoms neteisėtumo. Pažymėtina, kad visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu sprendimų priėmimo būdas yra grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Pastebėtina, kad aptartų visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų, kuriais patvirtintos bendrijos metinės ataskaitos dėl lėšų panaudojimo iškovė neginčijo ir jie nėra nuginčyti. Todėl daugumos narių nutarimai saisto ir ieškovę. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su šių lėšų panaudojimu, nėra pagrindas teismui konstatuoti, kad bendrijos lėšos panaudotos nepagrįstai ar neteisėtai, nes bendrijos narių dauguma šių lėšų panaudojimui pritaria.

III. Dėl bendrijos lėšų apmokėtų už papildomus darbus

Ieškovė nurodo, kad atliekant daugiabučio namo papildomus darbus nepagrįstai buvo panaudotos 73 285,94 Eur bendrijos lėšos, kadangi šie darbai jau buvo atlikti namo renovacijos metu. Be to, nurodo, kad 2017 metais renovuojant visas bendrijos administruojamo namo laiptines buvo viršyta penktosios namo laiptinės renovacijos kaina 1 860,64 Eur suma, lyginant su pirmosiomis keturiomis. Atsakovė su tokiais argumentais nesutinka ir nurodo, kad buvo atliekami papildomi darbai, kurie renovacijos metu nebuvo atlikti, o penkto namo laiptinei panaudota didesnė lėšų suma yra dėl to, kad skiriasi atliktų darbų apimtis. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas nustato lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame (dvejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane. Ilgalaikiame plane nurodoma šių darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai, įskaitant jame nenumatytus darbus, kurie būtini pagal nurodytus privalomuosius reikalavimus. Aprašo 14 punkte nustatyta, kad sukauptos lėšos naudojamos pagal paskirtį – ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti. Lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas rangos darbų ar paslaugų pirkimo sutartimis ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais, ūkio būdu atliktų darbų priėmimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais (aprašo 15 punktas). Už kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, sukauptų lėšų naudojimą pagal paskirtį ir jų apsaugos reikalavimų laikymąsi atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas (aprašo 16 punktas).

Iš DNSB „A.“ 2015 m. vasario 2015 m. vasario 23 d. bendrijos valdybos protokolo Nr. 02.23/1 matyti, kad bendrijos balsų dauguma nutarta nuo 2015 m. vasario 1 d. bendrijai „A.“ pradėti kaupti po 0,75 Eur už 1 kv. m buto ploto namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui. Lėšas rinkti 24 mėnesius (2 t., b. l. 198). Byloje pateiktas 2015 m. vasario 6 d. balsavimo raštu biuletenis patvirtina, kad ieškovė pritarė minėtų lėšų kaupimui (1 t., b. l. 111). Šiuo atveju teismo vertinimu svarbu pažymėti, kad šiame biuletenyje yra nurodoma kokiems konkrečiai darbams numatomos kaupti papildomos lėšos, t. y. reikalingos lėšos: nuotekų tinklo įrengimui; lietaus kanalizacijos stovų keitimui namų laiptinėse; lietaus kanalizacijos namo fasadinėje dalyje keturių įvadų įrengimui ir pajungimui į miesto kanalizaciją; laiptinių remontui; vamzdynų izoliacijos keitimui; visų laiptinių langų keitimui. Šiame biuletenyje nurodyta, kad šie darbai į namo renovaciją yra arba neįskaičiuoti, nes jie nėra tiesiogiai šilumos energiją sutaupantys darbai, todėl nėra valstybės renovacijos programoje kompensuojami iki 40 procentų ir juos reikia atlikti savo lėšomis, arba namų renovacijos investiciniuose projektuose tam buvo numatytos per mažos lėšos, neįvertinant tikslių namų išmatavimo specifikos (1 t., b. l. 111). Taigi šiame biuletenyje buvo nurodyta, kokiems darbams reikalingos papildomos lėšos, t. y. tiems darbams kurie buvo neįtraukti į renovacijos projektą arba tiems, kuriems buvo numatytos per mažos lėšos. Vien tokios aplinkybės ir sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad ieškovės teiginiai, jog visi renovacijos plane numatyti darbai yra atlikti ir už juos turėjo būti sumokėta renovacijos metu nėra teisingi. Iš atsakovės pateiktos 2015 m. kovo 16 d. sutarties Nr. 20150316/1, matyti, kad atsakovė sudarė sutartį su UAB „D.“ dėl Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), Druskininkuose modernizavimo papildomų darbų (1 t., b. l. 97), 2017 m. vasario 10 d. buvo sudaryta remonto darbų sutartis Nr. Arka1 su UAB „DNSB“ dėl penkių laiptinių atlikimo remonto (1 t., b. l. 98). Iš DNSB „A.“ kaupiamųjų lėšų bendrijos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui išleistų lėšų ataskaitos matyti, kad UAB „D.“ nuo 2017 m. kovo 1 d. per 24 mėnesius apmokėta 35 350 Eur ir 4 778,73 Eur, UAB „D.“ 33 155 Eur, UAB „D.“ 28 824,56 Eur (1 t., b. l. 20). Kadangi ieškovė pirmiau minėtą žalą kildina iš šios bendrijos pirmininko ataskaitos, todėl pareiga įrodyti ieškinyje dėstomas aplinkybes, kad UAB „D.“ ir UAB „D.“ išmokėtos sumos yra už jau atliktus darbus renovacijos metu ar tai, kad šie darbai turėjo būti atlikti renovacijos metu, tenka ieškovei, tačiau ieškovė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos argumentus nepateikė.

Pažymėtina, kad asmenys turi teisę savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, patys spręsti visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus, įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti visumą įrodymų ir padaryti pagrįstas išvadas. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Ieškovei neįrodinėjant kokie konkrečiai darbai anot jos iš jų buvo ar turėjo būti atlikti renovacijos metu, teismas neturi galimybės savo nuožiūra įvertinti šių darbų pagrįstumą. Pirmiau šiame skyriuje minėtame balsavimo biuletenyje įvardinti reikalingi atlikti papildomi darbai, sutampa su darbais, kuriuos atliko UAB „D.“, o įvertinus, kad UAB „D.“ atliko namo renovacijos darbus, tačiau ši įmonė atliko dar ir papildomus darbus bei renovuojant namą susidarė kainų skirtumai, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, dėl bendrijos lėšų panaudojimo neteisėtumo. Šių įmonių atlikti darbai yra pagrįsti atitinkamais sutartiniais ir mokestiniais dokumentais, todėl teismas šiuo atveju konstatuoja, kad ieškovė neįrodė dėl nepagrįstai panaudotų 73 285,94 Eur bendrijos lėšų. Paminėtina ir tai, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad jos nurodoma padaryta 73 285,94 žala, dar net nėra bendrijos pilnai apmokėta (2 t., b. l. 192-197).

Be to, ieškovė nurodo, kad 2017 metais renovuojant visas bendrijos administruojamo namo laiptines buvo viršyta penktosios namo laiptinės renovacijos kaina 1 860,64 Eur suma, lyginant su pirmosiomis keturiomis. Su tokiais argumentais teismui sutikti nėra pagrindo. Iš byloje esančių atliktų darbų aktų (2 t., b. l. 68, 70, 71) matyti, kad laiptinėse skiriasi darbų atlikimo apimtis, t. y. penktoje laiptinėje papildomai atlikta grindų betonavimo darbai 649 Eur sumai, plytelių išardymo darbai 350 Eur sumai, turėklo rengimas 800 Eur sumai ir šiukščių išvežimas 132,53 Eur sumai, iš viso 1 931,53 Eur. Šių darbų kainos skirtumas ir sudaro ieškovės nurodomą padarytą žalą. Todėl ieškovė privalėjo įrodyti, kad šie darbai nebuvo būtini bei tokiems darbams prieštaravo kiti bendrijos nariai. Esant išdėstytiems argumentas, ieškovės argumentai dėl 1 860,64 Eur žalos padarytos remontuojant penktą namo laiptinę, laikytini nepagrįsti.

Ieškovė be kita ko prašė priteisti ir 63,70 Eur žalą, kurią ji kildina laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. surinkta iš bendrijos narių 0,10 Eur už kv. m įmoka renovacijos administravimo išlaidoms apmokėti. Prašydama priteisti šias išlaidas ieškovė motyvuoja, kad mokėjimo pranešime nurodoma informacija, kad tokios išlaidos bendrijai bus kompensuotos 100 valstybės (1 t., b. l. 15). Ieškovė net neginčija šių lėšų rinkimo teisėtumo, tačiau mano, kad jos jai turėtų būti grąžintos. Kadangi kaip matyti iš šio mokėjimo pranešimo jame nenurodoma, kad šios sumokėtos administravimo išlaidos bus grąžintos kiekvienam jas sumokėjusiam bendrijos nariui (buto savininkui), o grąžintos bendrijai, todėl toks ieškovės reikalavimas atmestinas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieškovė tokios reikalavimo teisės neturi.

Šioje byloje svarbu akcentuoti, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 31 punktas). Kaip jau minėta šiame sprendime ieškovė yra DNSB „A.“ bendrijos narė – juridinio asmens dalyvė ir visuotinio susirinkimo narė, ieškinį dėl jai padarytos žalos reiškia bendrijai CK 6,246 straipsnio tvarka. Tačiau net ir nustačius bendrijos panaudotų lėšų neteisėtumą / nepagrįstumą pagal ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą ieškovės suformuluotas reikalavimas negali būti tenkinimas. Ieškovė jai padarytą žalą kildina dėl jos manymu neteisėtai panaudotų kaupiamųjų lėšų, kurias ją įpareigoja mokėti įstatymų normos ir jos yra privalomos. Ieškovei sumokėjus kaupiamąsias įmokas šios lėšos yra bendrijos nuosavybė. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė Įstatymo 4 dalies 7 punkte įtvirtintu būdu būtų skundžius bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka, kas galėjo būti ieškovės ieškinio dalykas. Todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė ieškinyje dėstomų aplinkybių, tuo pagrindu jos ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovė Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau ji nėra atleista nuo kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų ir kitų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovės ieškinys atmestas, todėl ieškovė privalo atlyginti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovės atstovo pateikto prašymo, mokėjimo nurodymo bei suteiktų paslaugų detalizacijos, matyti, kad atsakovė iš viso patyrė 2 654,74 Eur išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas įvertinęs atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sprendžia, kad jos yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos esmę ir jos apimtį, nagrinėjamo trukmę. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, į bylos apimtį, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, teismas sprendžia, kad atsakovės advokato pateiktos išlaidos neviršija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos 2 654,74 Eur bylinėjimosi išlaidos, bei 28,88 Eur išlaidos valstybės naudai susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis DK 231 straipsniu, CPK 259, 263-268, 269, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. D.“, asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės DNSB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 654,74 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 74 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 28,88 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 88 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja                                                                                                Leonora Jakubauskienė