Administracinė byla Nr. A143 – 395/2010
Procesinio sprendimo kategorija 20 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Linui Jakui,
atsakovo atstovei Gražinai Belian,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Balsas.lt“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Balsas.lt“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Balsas.lt“) skundu (b. l. 3 – 9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – atsakovas, VTAKT, apeliantas) 2008 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 3K08/287, kuriuo UAB ,,Balsas.lt“ buvo taikytos ekonominės sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.
Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Balsas.lt“ priklausančioje interneto svetainėje www.balsas.lt 2008 m. birželio 5 d. buvo paskelbtas straipsnis „Vynas – jaunystės eliksyras, nustatė mokslininkai“, 2008 m. spalio 16 d. – straipsnis „Baltasis vynas naudingas sveikatai, atskleidė tyrimas“ ir 2008 m. spalio 24 d. straipsnis – „Kaip išgyventi iki 114 metų?“. VTAKT nutarimu šie straipsniai buvo pripažinti draudžiama alkoholinių gėrimų reklama ir UAB „Balsas.lt“ paskirta 30 000 Lt bauda. Pareiškėjo nuomone, atsakovo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas visapusiškai neišnagrinėjus visų aplinkybių. Paskelbtų straipsnių pagrindas yra straipsniai užsienio kalba, ir tai įvardijama pačiuose straipsniuose. Nuorodos į pirminius informacijos šaltinius yra pateiktos kaip buvo straipsniuose užsienio kalba. Nuorodos į visuotinai pripažintas aukštojo mokslo įstaigas ir plačiai žinomus mokslininkus patvirtina minimų atliktų tyrimų teisingumą ir pagrįstumą. Kiekvienas iš straipsnių grindžiamas atskirų mokslinių tyrimų rezultatais. VTAKT straipsniuose pateiktą informaciją priešina kitų mokslinių darbų rezultatams ir dėl to daro nepagrįstas išvadas apie straipsniuose pateiktos informacijos turinį. Negalima paneigti straipsniuose išdėstytos informacijos moksliniais darbais, kurių objektas bei moksliniai tyrimų metodai yra visai kitokie. Be to, VTAKT neteisingai išaiškino Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą reklamos sąvoką. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje nustatyti specialūs alkoholio reklamos ribojimai, o ne informacijos apie alkoholį ribojimai. Remiantis Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimu, yra ribojama tik tam tikra informacija apie alkoholį, t. y. komercinė, arba marketingo, informacija, kitaip tariant, reklama. Reklamos draudimas taip pat nėra absoliutus: įstatymų leidėjas įtvirtina apibendrintą reikalavimą laikytis draudimo skleisti informaciją, skatinančią alkoholio įsigijimą ir vartojimą, bei šį reikalavimą konkretizuoja, įtvirtindamas skirtingas draudžiamos reklamos formas ir numatydamas skirtingas priemones. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, informacija, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, su stimuliuojančiomis ir gydomosiomis savybėmis, yra draudžiama tik tuo atveju, jei tai yra reklama. Jeigu mokslo darbuose arba informaciniuose leidiniuose pateikiami alkoholio produktų savybių tyrimo duomenys, tai savaime negali būti laikoma alkoholio reklama. Sprendžiant, ar informacija yra reklama, turi būti vertinamos visos turinčios reikšmės aplinkybės, o svarbiausia, ar tokia informacija subjektas siekė skatinti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Reklama turėtų būti sąmoningas, valingas veiksmas, turi būti siekiama skleisti informaciją, susijusią su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinančią įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Aplinkybės, rodančios tikslą skatinti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, galėtų būti: užsakovo, materialinės naudos ir (ar) sąsajų su konkrečiu verslu, marketingu buvimas, informacija apie konkrečius alkoholio gaminius, suinteresuotumas tokios informacijos skleidimu. Pažymėjo, kad jo paskelbti straipsniai neturi jokio užsakovo, nebuvo gauta jokios turtinės naudos, todėl nėra ir jokių sąsajų su konkrečiu verslu, marketingu, nėra minimi konkrečiam (- tiems) alkoholio produktui (- ams) būdingi bruožai, pavyzdžiui, pavadinimas, gamintojas ir kt. Straipsniuose minimos tam tikros teigiamos vyno savybės nerodo siekio daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, susijusiems su alkoholio vartojimu. Pateikiama objektyvi, moksliniais darbais paremta informacija, kurios pradinis tikslas nebuvo skatinti alkoholio produktų įsigijimo ir (ar) vartojimo. Visuomenės informavimas apie mokslo tiriamųjų darbų rezultatus, išvadas, aprašant tik mokslininkų atliktų tyrimų metodikas, rezultatus, atskleidžiant jų santykį su kitų tyrėjų gautais duomenimis, negali būti vertinamas kaip skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus arba siekimas daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei bei finansinei veiklai. Kiekvienam apdairiam, rūpestingam, atidžiam asmeniui yra aišku, kad tokio pobūdžio informacija yra tik pažintinė. Tai, kad moksliniais tyrimais pagrįstos išvados gali būti įvairiai interpretuojamos skirtingų žmonių, t. y. vienus gali skatinti vartoti alkoholį, o kitus – ne, savaime neprilygina šios informacijos reklamai. Straipsniuose minimi informacijos apie vyną šaltiniai patvirtina pagrindinį informacijos pateikimo tikslą – informuoti apie medicinos moksle atliktus tyrimus, gautus rezultatus. Ši informacija negali būti laikoma neteisinga ir (ar) klaidinanti. Tai, kad Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarime iš esmės išdėstyti alkoholio žalą žmogaus sveikatai patvirtinantys specialūs medicinos tyrimai bei statistika, savaime nepaneigia analizuojamuose straipsniuose minimų mokslinių tyrimų rezultatų teisingumo ir pagrįstumo. Priešingai, Pasaulinė sveikatos organizacija yra pripažinusi tam tikrus teigiamus alkoholio poveikio aspektus tam tikrų ligų atžvilgiu, esant tam tikroms sąlygoms. Pasaulinė sveikatos organizacija, minėdama tam tikrus teigiamus alkoholio efektus sveikatai, pabrėžia, kad tokį poveikį gali turėti tik saikingas, mažų dozių alkoholio vartojimas. Visuose trijuose UAB „Balsas.lt“ straipsniuose būtent ir kalbama apie labai mažą alkoholio kiekį, t. y. apie vieną – dvi taures vyno. Net jeigu UAB „Balsas.lt“ paskelbta informacija būtų pripažinta reklama, tai vis tiek nebūtų pažeidimas, kadangi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nedraudžia skleisti komercinę informaciją interneto svetainėje. Todėl VTAKT, priimdama ginčijamą nutarimą, veikė neteisėtai, viršijo savo kompetenciją, t. y. pažeidė teisės aktų reikalavimus. Be to, analizuojamų straipsnių paskelbimo metu Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje už šio įstatymo 29 straipsnyje numatytų reikalavimų nesilaikymą buvo įtvirtinta švelnesnė sankcija. UAB „Balsas.lt“ turėjo būti paskirta mažesnė – 5 500 Lt dydžio – bauda. Atsakovas paskyrė 30 000 Lt baudą, numatytą 2008 m. spalio 14 d. Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitime. Tuo buvo pažeistos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, reglamentuojančios įstatymų dėl atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus galiojimo klausimus.
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 75 – 79) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje „Vynas – jaunystės eliksyras, nustatė mokslininkai“ pateikta alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, su stimuliuojančiomis, gydomosiomis savybėmis, ir tai yra Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnis 1 dalies 4, 6, 7 punktų reikalavimų pažeidimas. Straipsnyje „Baltasis vynas naudingas sveikatai, atskleidė tyrimas“ pateikta informacija apie pozityvų alkoholio poveikį sveikatai taip pat yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su gydomosiomis savybėmis bei pažeidžianti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktų reikalavimus. Straipsnyje „Kaip išgyventi iki 114 metų?“ buvo pateikta alkoholio reklama, neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją, ir tuo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Be to, kaip ir dviejų pirmųjų straipsnių atveju, pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktų reikalavimai. Straipsniuose nėra pateikta nuorodų, įrodančių atliktų tyrimų teisingumą ir pagrįstumą. Tai nėra visuomenės informavimas apie mokslo tiriamųjų darbų rezultatus. Straipsniuose tik abstrakčiai teigiama, kad tam tikri faktai yra nustatyti mokslininkų, tačiau nenurodomi jokie konkretūs mokslininkų tyrimai ar jų mokslinės publikacijos ir pan. Vien tai, kad straipsniai išversti iš užsienio kalbos, nesuteikia teisės pareiškėjui manyti, jog tokiai informacijai netaikomas Alkoholio kontrolės įstatymas. Be to, pareiškėjo pateiktose nuorodose straipsniai užsienio kalba nėra išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti kompetentingo vertėjo. Pareiškėjo vardijamos įvairios nuorodos į interneto svetaines ir kiti pateikiami nemoksliniai duomenys neturėtų būti vertinami. Interneto svetainė www.balsas.lt yra informacinio – pramoginio turinio, tai nėra oficiali mokslo darbų svetainė ar mokslo darbų bazė. Eilinis tokios interneto svetainės lankytojas neturi tikslo gauti profesionalią mokslininkų išvadą. Mokslinių tyrimų metodologinėje medžiagoje kiekvienas mokslinis darbas (tyrimas) privalo turėti mokslinio tyrimo aprašymą, iškeltus tyrimo tikslus, uždavinius, etapus, išvadas. Turi būti nurodomi mokslinio darbo vadovai, atlikėjai, recenzentai. Todėl pareiškėjas, norėdamas paskelbti mokslinę informaciją apie alkoholį, turėjo pateikti tinkamo turinio mokslines publikacijas, atitinkančias metodologinius reikalavimus. Nors visuose trijuose straipsniuose kalbama tik apie ypač mažą alkoholio kiekį, tai nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Mokslinėje literatūroje teigiama, jog bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas. Alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus, net mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą, t. y. nekenksmingo alkoholio kiekio nėra. Pareiškėjo straipsniuose pateikta informacija yra neadekvati alkoholinio gėrimo poveikiui žmogaus organizmui. Atkreipė dėmesį į tai, kad alkoholio reklamą reglamentuoja ne tik Reklamos įstatymas, bet ir Alkoholio kontrolės įstatymas, kurio normos yra specialiosios Reklamos įstatymo normų atžvilgiu. Paminėtų straipsnių turinyje esanti informacija atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje suformuluotą reklamos sąvoką, kadangi į šią sąvoką patenka informacija, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, su stimuliuojančiomis ir gydomosiomis savybėmis, neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją. Tokio pobūdžio straipsniais yra daromas poveikis reklamos vartotojų pasirinkimams. Tam, jog informacija būtų laikoma kaip reklama, nebūtinas atlygintinumo požymis. VTAKT, priimdama ginčijamą nutarimą, neviršijo savo kompetencijos, kadangi pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 7 dalį VTAKT, savivaldybių institucijos kontroliuoja, kaip laikomasi šio straipsnio reikalavimų. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalį įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju pažeidimo nustatymo diena yra 2008 m. lapkričio 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 282 surašymo diena, nuo kurios ir skaičiuojamas vieno mėnesio naikinamasis terminas. Be to, pareiškėjo interneto portalas nėra vienadienio pobūdžio, kaip, pavyzdžiui, dienraštis. Pareiškėjo paskelbti straipsniai yra prieinami portalo lankytojams ir šiuo metu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 3 d. sprendimu (b. l. 149 – 154) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino VTAKT 2008 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 3K08/287.
Teismas nurodė, kad ekonominė sankcija pareiškėjui paskirta atsakovo 2008 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 3K08/287 dėl to, jog pareiškėjui priklausančioje interneto svetainėje www.balsas.lt 2008 m. birželio 5 d. buvo paskelbtas straipsnis „Vynas – jaunystės eliksyras, nustatė mokslininkai“, 2008 m. spalio 16 d. – straipsnis „Baltasis vynas naudingas sveikatai, atskleidė tyrimas“ ir 2008 m. spalio 24 d. – straipsnis „Kaip išgyventi iki 114 metų?“, kuriuose esantys teiginiai pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 9 ir 11 punktus, t. y. dėl to, kad pareiškėjas pažeidė draudimą skleisti alkoholio reklamą, siejant alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, psichinės būklės pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, stimuliuojančiomis, raminančiomis ar kitomis gydomosiomis savybėmis, ir pateikiant neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Teismas pažymėjo, jog klausimas dėl informacijos atribojimo nuo alkoholio reklamos spręstinas įvertinant įstatymuose nustatytus konstitucinės asmens teisės ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ribojimus. Vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, teismas padarė išvadą, kad tam, jog informacija būtų laikoma reklama, ji turi atitikti abi šioje teisės normoje numatytas sąlygas: 1) būti susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla bei 2) skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Kitoks normos aiškinimas negalimas dėl to, kad administracinėje teisėje taikomi principai reikalauja bet kokius veikos draudimus suformuluoti aiškiai ir tiksliai, o bet kokius neaiškumus aiškinti asmens, kurio atžvilgiu taikoma norma, naudai. Vienos iš sąlygų nustatymas nereiškia, jog informacija jau gali būti laikoma reklama. Atsižvelgiant į tai, spręstinas klausimas, ar pareiškėjo pateikta informacija atitinka paminėtus sąsajumo su įmonės komercine, ūkine veikla bei skatinimo vartoti alkoholinius gėrimus kriterijus. Teismas, spręsdamas bylą, rėmėsi Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. bei 2004 m. sausio 26 d. nutarimais, kuriuose šis teismas analizavo alkoholio reklamos ypatybes, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A6-657/2001. Pažymėjo, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinti draudimai alkoholio reklamai, bet ne informacijai. Taikant šį straipsnį, visų pirma nustatytina, ar informacija apie alkoholinius gėrimus atitinka reklamos kriterijus. Tik nustačius reklamos buvimo faktą galima taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytus apribojimus. Teismas padarė išvadą, kad nėra surinkta duomenų, leidžiančių nustatyti aplinkybę, jog informacijos skelbimas yra susijęs su įmonių ūkine – komercine veikla. Šios sąlygos aiškinimas, kad kiekvienas skatinimas vartoti alkoholinius gėrimus yra sietinas su ūkine, komercine veikla, nėra teisingas, nes tokiu būdu įstatymų leidėjui nebūtų prasmės greta alkoholio vartojimo skatinimo nustatyti dar vieną sąlygą. Byloje nėra jokių duomenų, kad spausdindamas straipsnius pareiškėjas būtų siekęs kokios nors komercinės naudos, gavęs atlygį už publikacijas ar panašiai. Taip pat nėra nustatyta, kad pareiškėjui kas nors užsakė paminėtus straipsnius ir siekė juos išspausdinus gauti pelno. Straipsniuose vyno vartojimas nėra siejamas nei su vienu gamintoju, tiekėju, kilmės šalimi, prekiniu ženklu ar kitais duomenimis, kurie leistų identifikuoti komercinės naudos galintį gauti asmenį. Nėra įrodyta ir tai, kad pareiškėjas būtų kokiu nors būdu susijęs su vyno gamintojais importuotojais, pardavėjais ar kitais asmenimis, galinčiais turėti naudos iš vyno vartojimo padidėjimo. Neįrodyta liko ir tai, kad pareiškėjas turėjo tikslą publikacija paskatinti alkoholio vartojimą. Straipsniai buvo išspausdinti rubrikoje „Mokslas“. Straipsniuose pateikiamos nuorodos į mokslininkų tyrimus. 2008 m. birželio 5 d. straipsnyje nurodyta, kad juo supažindinama su JAV Viskonsino – Medisono universiteto mokslininkų tyrimu, pažymėta, kad informacijos šaltinis – Ispanijos dienraštis „El Mundo“, 2008 m. spalio 16 d. straipsnyje yra nuorodos į Konektikuto universiteto tyrimą, žinių skelbimą „New Scientist“ leidinyje, 2008 m. spalio 24 d. straipsnyje pažymėta apie Harvardo mokslininkų tyrimą bei jo duomenų skelbimą britų dienraštyje „The Independent“. Tokios nuorodos rodo, jog pareiškėjas turėjo tikslą paviešinti kituose leidiniuose spausdinamą medžiagą apie mokslininkų tyrimus, bet ne skatinti alkoholio pirkimą. Tikslo siekimas suprantamas kaip sąmoningas veiksmas, pasireiškiantis tikslo turėjimu, priemonių jo pasiekimui numatymu. Šiuo atveju nėra aplinkybių, kurios rodytų, kad pareiškėjas ar bet kokie su juo siejami asmenys, spausdindami paminėtus straipsnius, galėjo tikėtis bent kokios naudos. Spręsdamas publikacijomis siekto tikslo nustatymo klausimą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kalbama apie nedidelius nestipraus alkoholio kiekius – 2008 m. birželio 5 d. straipsnyje kalbama apie taurę vyno, 2008 m. spalio 16 d. straipsnyje – 1 – 2 taures vyno, o 2008 m. spalio 24 d. straipsnyje – iki pusės taurės vyno. Teismas pabrėžė, kad nėra įrodymų, leidžiančių laikyti pateiktą informaciją komercine. Be to, Pasaulinės sveikatos organizacijos pranešime apie pasaulinę alkoholio vartojimo padėtį 2004 m. yra pažymėta, kad kai kurių susirgimų atveju alkoholio mažų dozių poveikis sveikatai yra teigiamas. Mokslininkų D. H. Jernigan, M. Monteiro, R. Room ir S. Saxena straipsnyje nors ir konstatuojama, kad alkoholio vartojimas yra itin didelė socialinė problema, tačiau taip pat atkreipiamas dėmesys į teigiamo alkoholio poveikio nustatymą. Tas pats nurodoma ir kituose dviejuose mokslininkų straipsniuose. Byloje nėra pateikta duomenų – tyrimų, publikacijų, kuriose šiuose straipsniuose bei Pasaulinės sveikatos organizacijos ataskaitoje išspausdinti teiginiai būtų paneigti. Akivaizdu, kad mokslininkai yra atlikę tam tikrus tyrimus, todėl tokios informacijos ribojimas remiantis Alkoholio kontrolės įstatymu būtų nepagrįstas. Žmonės turi teisę keistis, gauti informaciją jiems priimtina forma. Spaudoje dažnai pasirodo įvairių žinių apie vieno ar kito produkto teigiamas ar neigiamas savybes, kurios kartais paneigiamos vėlesniais tyrimais. Tokia situacija yra įprasta, o žinios priimamos kaip supažindinimas su tyrimais, o ne rimta paskata vartoti produktus. Apdairiai mąstantis žmogus supranta galimą tyrimų išvadų kitimą. Teismas konstatavo, kad straipsniuose paskleista informacija neturi reklamai būtinų bruožų ir dėl to tokia nelaikytina, o skundžiamas nutarimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 159 – 164) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-637/2001, 2001 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A6-657/2001, 2004 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-604/2004 ir 2006 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-1171/2006, konstatuojant alkoholio reklamos pažeidimą, būtina nustatyti ne atlygintinumo ar materialinės naudos faktą, bet valinį veiksmą paskleisti draudžiamą alkoholio reklamą. Nėra ginčo, kad interneto svetainėje www.balsas.lt skelbiami ir vartotojams prieinami straipsniai su draudžiama alkoholio reklama ir kad tokios reklamos pateikimas buvo pareiškėjo diskrecija. Internetas – vis populiarėjanti reklamos priemonė. Skleisdamas vidutiniam vartotojui patrauklią informaciją, o tuo pačiu didindamas interneto svetainės lankomumą ir populiarumą, pareiškėjas turi tiesioginės naudos. Akivaizdžios netiesioginės naudos turi ir įmonės, besiverčiančios alkoholinių gėrimų verslu. Paskleista informacija yra vienaip ar kitaip susijusi tiek su pareiškėjo, tiek su alkoholio verslo atstovų komercine, ūkine ir finansine veikla bei interesais. Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateikti alkoholio reklamos kriterijai – sąsajumas su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla ir skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus – negali būti aiškinami atsietai vienas nuo kito. Komercinis informacijos tikslas nustatomas aiškinantis, ar informacija skatina įsigyti ar vartoti alkoholio produktus (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).
2. Alkoholio reklamą reglamentuoja ne Reklamos įstatymas, bet Alkoholio kontrolės įstatymas, kuris yra specialioji teisės norma Reklamos įstatymo atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A10-523/2003). Paminėtuose straipsniuose esanti informacija atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje suformuluotą reklamos sąvoką. Tokio pobūdžio straipsniais daromas poveikis reklamos vartotojų pasirinkimui. Iš visos prieinamos informacijos pareiškėjas atrinko tuos teiginius, kurie sieja alkoholio vartojimą su tam tikru teigiamu poveikiu sveikatai, ir būtent juos išplatino per visuomenės informavimo priemonę. Pareiškėjas kategoriškas išvadas padarė remdamasis nevienareikšmiška Pasaulinės sveikatos organizacijos informacija.
3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-637/2001, 2001 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-657/2001, 2004 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-604/2004, 2004 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-613/2004). Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-700/1999. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pažeidimą gali sudaryti ne tik konkretaus prekių ženklo produkto reklama, bet ir bendro pobūdžio teiginiai apie alkoholinių gėrimų naudą sveikatai. Svarbu, kad pateikta informacija būtų komercinio pobūdžio, t. y. skatintų įsigyti ar vartoti alkoholinius gėrimus.
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 174 – 180) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Paminėtuose straipsniuose esančios informacijos nėra pagrindo priskirti komercinei informacijai, juose pateikta moksliniais tyrimais pagrįsta informacija nėra draudžiama alkoholio reklama. Ne savo iniciatyva ir lėšomis sukūrė aptariamų straipsnių turinį, o tik išvertė juos iš užsienio kalbos. Pačiame straipsnių tekste aiškiai nurodyta, iš kur tokia informacija gauta. Nuorodos į pirminius informacijos šaltinius yra tik tokios, kokios buvo pateiktos straipsniuose užsienio kalba. Iš straipsnių teksto galima spręsti apie pirminius informacijos šaltinius. Neturėjo jokios įtakos tekstų turiniui, pateikiamos informacijos pobūdžiui, kurią nulėmė visuotinai pripažintų aukštojo mokslo įstaigų bei žinomų mokslininkų tyrimai ir jų rezultatai.
2. Nėra jokių duomenų, kad spausdindamas straipsnius rubrikoje ,,Mokslas“ būtų siekęs gauti (ir gavęs) kokios nors komercinės naudos. Kiekvienam apdairiam, rūpestingam, atidžiam asmeniui yra aišku, kad paskelbta informacija yra skirta tik jo žinojimui, išmanymui praturtinti, suteikiant jam objektyvią nereklaminio pobūdžio informaciją ir niekaip neskatinant besaikio alkoholio vartojimo. Tai, kad moksliniais tyrimais pagrįstos išvados gali būti įvairiai interpretuojamos skirtingų žmonių, savaime neprilygina šios informacijos reklamai. Atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1586/2008. Teisės aktai nedraudžia kitokios informacijos nei komercinė (marketingo) informacija apie alkoholinius gėrimus skleidimo. Vien tai, kad informacija vienokiu ar kitokiu būdu sieja alkoholio vartojimą su fizinės būklės bei psichinės veiklos pagerėjimu, su stimuliuojančiomis ir gydomosiomis savybėmis, savaime nereiškia, jog tai yra reklama. Turi būti įvertinama, ar tokia informacija subjektas siekė skatinti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Neturėjo tikslo (siekio) daryti poveikį vartotojų pasirinkimui. Asmenų, kuriems skirta informacija, suvokimas neturėtų būti faktorius, lemiantis informacijos priskyrimą reklamai. Turėjo tikslą paviešinti kituose leidiniuose spausdintą medžiagą apie mokslininkų tyrimus, nesitikėjo bent kokios naudos. Nėra įrodymų, leidžiančių laikyti pateiktą informaciją komercine (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).
3. Nevykdė jokios sąmoningos informacijos atrankos. Žinių apie teigiamas ar neigiamas produkto savybes pateikimui nėra keliama jokių papildomų reikalavimų. Teisingos informacijos apie tam tikras alkoholio produkto (šiuo atveju vyno) savybes, nesusijusias su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, neskatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas nėra ir negali būti draudžiamas. Visuomenė turi teisę žinoti ir gauti tokią informaciją – ji negali būti ribojama (Konstitucijos 25 str. 2 d., Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. ir 2004 m. sausio 26 d. nutarimai).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2008 m. lapkričio 21 d. nutarimo matyti, kad ekonominė sankcija – 30 000 Lt dydžio bauda – pareiškėjui paskirta už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 9 ir 11 punktų pažeidimą; sankcijos dydis atsakovo pasirinktas vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnio 6 dalimi; o pareiškėjo padarytas pažeidimas (pagal atsakovą) pasireiškė tuo, kad jam priklausančioje interneto svetainėje www.balsas.lt straipsniuose „Vynas – jaunystės eliksyras, nustatė mokslininkai“, „Baltasis vynas naudingas sveikatai, atskleidė tyrimas“ ir „Kaip išgyventi iki 114 metų?“, kurie buvo paskelbti (publikuoti) atitinkamai 2008 m. birželio 5 d., 2008 m. spalio 16 d. ir 2008 m. spalio 24 d., buvo pateikta Alkoholio kontrolės įstatymo draudžiama alkoholio reklama.
Kolegija pažymi, kad materialinės teisės normų, sietinų su paties pareiškėjo (tariamai) padaryto pažeidimo fakto nustatymu (atsakovo nutarime nurodytų Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4, 6, 7, 9 ir 11 p.), teisingą taikymą pirmiausia nulemia sąvokos „Alkoholio reklama“, pateiktos šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2004-03-09 įstatymo Nr. IX-2052 redakcija), aiškinimas. Todėl, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus dėl sąvokos „Alkoholio reklama“ aiškinimo, nagrinėjamoje byloje yra būtina plačiau pasisakyti dėl šios sąvokos aiškinimo bei supratimo. Platesnis nurodytos sąvokos aiškinimas, kolegijos manymu, yra būtinas ta prasme, kad gramatinis (lingvistinis) jos aiškinimas pateiktas pačioje teisės normoje (Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 4 d.). Tačiau toks aiškinimas nepaneigia teismo diskrecijos pateikti teisminį aptariamos teisės normos aiškinimą, panaudojant ir kitus teisės normų aiškinimo būdus tam, kad būtų užtikrintas vienodas jos supratimas ir taikymas šios kategorijos administracinėse bylose.
Aptariamoje Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus.
Aiškindama šią teisės normą teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodu, kolegija pažymi, kad toks jos aiškinimas turi būti siejamas su Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnyje nurodyta šio įstatymo paskirtimi, be kita ko, įstatymo tikslu - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Šios Alkoholio kontrolės įstatymo paskirties (tikslo) skaldymas atsižvelgiant į tai, ar atitinkamos informacijos apie alkoholį skleidėjas turi komercinę naudą, ar jos neturi, savaime būtų beprasmis ir neatitiktų pačios Alkoholio kontrolės įstatymo paskirties esmės. Todėl, aiškinant aptariamą teisės normą nurodytu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, kad sąvokos „Alkoholio reklama“ esmę atskleidžia nuostatos apie informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimą. Tuo pačiu tai leidžia daryti išvadą, kad įstatymo pateiktoje sąvokoje pateikta nuostata apie informacijos sąsają su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla neturi pirmosios instancijos teismo jai suteiktos reikšmės.
Aiškindama aptariamą teisės normą sisteminiu teisės aiškinimo metodu, kolegija pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas absoliutus visų formų alkoholio reklamos draudimas ir šio straipsnio 2 dalyje išvardinti tokios reklamos galimo pateikimo vietos bei būdai taip pat leidžia daryti išvadą, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta nuostata apie informacijos sąsają su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla nėra skirta tam, kad tiesiogiai susietų skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus informacijos skleidimą su konkrečių įmonių (tokios informacijos skleidėjo ar jos užsakovo) tam tikra komercine, ūkine bei finansine veikla, o turi kitą įstatymų leidėjo tikslą. Kalbant apie šį tikslą, kolegijos manymu, būtina pasiremti paminėto Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. konstatuojamos nutarimo dalies 8 punkte pateiktu aiškinimu, kad „būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai“. Pagal šį Konstitucinio Teismo aiškinimą, nei mokslo darbai, nei informaciniai ar kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ar statistiniai duomenys, nei meno kūriniai, kuriuose atsispindi alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panašūs dalykai, savaime nėra alkoholio reklama; sprendžiant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos turinčios reikšmės aplinkybės. Šis Konstitucinio Teismo išaiškinimas nagrinėjamai bylai yra aktualus ir tuo aspektu, kad, aiškinant informacijos apie alkoholį komerciškumo požymius, yra sureikšmintos kitos kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės, sietinos su būtinumu išaiškinti, ar pateikta informacija, skatinanti įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus, gali būti kokiu nors būdu siejama su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla. Nagrinėjamoje situacijoje, kolegijos manymu, šiuo aspektu yra reikšmingos aplinkybės, kad paminėtuose straipsniuose pateikta informacija apie tam tikrą teigiamą (nors ir saikingo) alkoholio produktų vartojimo poveikį yra pateikta visuotinai prieinamame informacijos šaltinyje (pareiškėjo interneto svetainėje www.balsas.lt), tuo pačiu akivaizdžiai turi (gali tūrėti) atitinkamą įtaką šių alkoholio produktų vartojimo populiarinimui ir atitinkamai neatskiriamai yra sietina su tokius produktus gaminančių ar juos platinančių įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingą Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatos apie informacijos (skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus) sąsają su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla reikšmę ir dėl to neteisingai išaiškino ir pritaikė pačią šią materialinės teisės normą. Tai yra pakankamas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą arba jį pakeisti (ABTĮ 143 str.).
Kaip jau buvo pažymėta aukščiau, Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas visų formų alkoholio reklamos Lietuvos Respublikoje draudimas. Tokiu būdu pateikti alkoholio reklamos sąvoka ir draudimai yra siejami tik su alkoholio produkcijos vartotojams adresuota (draudžiama) informacija ir šios informacijos prieinamumu šios produkcijos vartotojams. Tai reiškia, kad asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie alkoholį (alkoholio reklamą), yra nurodyto draudimo veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šio draudimo nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkami subjektai. Todėl nagrinėjant bylą pirmiausia yra būtina nustatyti ginčijamos informacijos (teksto ar kitokiu būdu išreikštos informacijos) atitikimą Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateiktai alkoholio reklamos sąvokai bei nustatyti, ar ši informacija (nustačius, kad tai yra alkoholio reklama) Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra draudžiama.
Kolegija pažymi, kad nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra siejamas su konkrečios informacijos ar jos tam tikros dalies (tariamos ir tariamai draudžiamos reklamos) įvertinimu taikant aukščiau nurodytus (Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 4 d. ir 29 str. 1 d. nustatytus) kriterijus. Todėl toks bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu aplinkybių išaiškinimas) taip pat yra sietinas su byloje esančių įrodymų įvertinimu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtuose straipsniuose pateiktus tekstus (jų dalis) apie teigiamą tam tikrų alkoholio produktų naudojimo poveikį, daro išvadą, kad ši informacija (nepriklausomai nuo pirminių jos šaltinių ar tariamai moksliniu būdu nustatyto tam tikrų aspektų tikrumo) sieja alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, ir tuo pareiškėjo yra pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punktas; sieja alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, ir tuo pareiškėjo yra pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punktas; sieja alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis, ir tuo pareiškėjo yra pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punktas; palankiai vaizduoja nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą, ir tuo pareiškėjo yra pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punktas; pateikia visuotinai pripažinta neteisinga informaciją apie alkoholinius gėrimus, ir tuo pareiškėjo yra pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punktas.
Taigi konstatuotina, kad nurodytos Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatos atsakovo pareiškėjui pritaikytos pagrįstai.
Pasisakydama dėl pareiškėjui paskirtos baudos dydžio, kolegija pažymi, kad (pagal skundžiamą atsakovo nutarimą) jis atsakovo pasirinktas, taikant Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 2008 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. X-1750 redakciją, nors, kaip pažymėta aukščiau, patys paminėti pažeidimai buvo padaryti iki šios įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Pažymėtina, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalį (2008-10-14 įstatymo Nr. X-1750 redakcija) už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo dešimties tūkstančių litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda, o pagal nurodytų pažeidimų padarymo metu galiojusią Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 2007 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-1198 redakciją už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo vieno tūkstančio litų iki dešimties tūkstančių litų bauda. Taigi akivaizdu, kad, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 2008 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. X-1750 redakcija, atsakovas pažeidė įstatymo galiojimo laike taisykles. Todėl kolegija, atsižvelgdama į tuos pačius kaip ir atsakovo nutarime nurodytus baudos dydžio nustatymo kriterijus, mažina pareiškėjui paskirtą baudą iki 5 500 Lt (Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 6 d. 2007-06-21 įstatymo Nr. X-1198 redakcijos sankcijos vidurkis).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti.
Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 3K08/287 pakeisti, sumažinant pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei ,,Balsas.lt“ paskirtą baudą iki 5 500 Lt (penkių tūkstančių penkių šimtų litų).
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai
Anatolijus Baranovas
Ričardas Piličiauskas
Vaida Urmonaitė - Maculevičienė