Administracinė byla Nr. eA-6-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02836-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. D. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – 5-oji metalinių garažų eksploatavimo bendrija Radviliškio g. 84a) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas A. P. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 21R3-86(AG3-80/25-2020) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 3 d. skundą, t. y. panaikinti skundžiamus individualius administracinius aktus (raštus, pranešimus), kurių nuostatos skundžiamos:

a)       Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) interneto svetainėje 2020 m. spalio 5 d. paskelbto pranešimo „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“ dalį „Nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus; planuojama kviesti padaryti ir kitų bendrijų narius“;

b)       Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. spalio 20 d. rašto Nr. 1079 „Dėl metalinių garažų galimo pašalinimo Šiaulių miesto teritorijoje“ dalį „Dėl metalinių garažų galimo pašalinimo“;

c)       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) Šiaulių skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. spalio 23 d. elektroninio laiško dalį „Valstybinės žemės sklypų metaliniams garažams laikyti nenumatyta; 2021 metais bus skelbiama, kokius metalinių garažų bendrijų garažus ir kokiais terminais bus reikalaujama nukelti iki 2021-12-31; 2020-09-25 pristatytas reikalavimas nukelti metalinius garažus“;

d)       Savivaldybės interneto svetainėje 2020 m. lapkričio 20 d. paskelbto pranešimo „Reikalavimas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo turi būti vykdomas“ dalį „Reikalavimas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo; bus pradėtos garažų nukėlimo ir teritorijos sutvarkymo procedūros“;

e)       Skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. 31SD-7092-(14.31.137 E.) „Dėl 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ dalį „Toks žemės sklypas nėra skirtas garažams laikyti; teisės aktų nuostatos nesuteikia teisės metalinių garažų bendrijoms ar jų nariams reikalauti, kad institucija toliau leistų laikyti metalinius garažus ant valstybinės žemės; jei metalinį garažą laikote valstybinės žemės sklype, prašome nusikelti šį metalinį garažą nuo valstybinės žemės“;

f)       Administracijos 2020 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 1206 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ dalį „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo; šiuo metu žemės reforma jau yra pasibaigusi; laikini metaliniai garažai, neatitinka rekreacinės teritorijos naudojimo būdo“.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis kreipėsi 2020 m. gruodžio 3 d. su skundu į Komisiją, nurodė savo pasikreipimus į Tarnybą ir Savivaldybę 2020 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais, taip pat Savivaldybės interneto svetainėje 2020 m. spalio 5 d. paskelbto pranešimo „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“, Administracijos 2020 m. spalio 20 d. rašto Nr. 1079, Skyriaus 2020 m. spalio 23 d. elektroninio laiško, Savivaldybės interneto svetainėje 2020 m. lapkričio 20 d. paskelbto pranešimo „Reikalavimas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo turi būti vykdomas“ ir Skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. 31SD-7092-(14.31.137 E.) turinį. Pareiškėjas nurodė argumentus, kuriuos buvo nurodęs Komisijai teiktame skunde, t. y. kad jis yra 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos Rokiškio g. 84a (toliau – ir Bendrija) narys; jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-35 patvirtintais Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatais (2010 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. D1-180 redakcija), prieš priimant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą dėl institucijos leidimo Bendrijai ir jos nariams laikyti garažus ant valstybinės žemės atšaukimo, Savivaldybei būtina parengti viešosios turizmo, poilsio ir rekreacijos infrastruktūros planus (projektus), kuriuose būtų numatyta, kad Bendrijos naudojamame valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos), (toliau – ir Žemės sklypas) įrengiami parkai, skverai, poilsiui skirti želdynai, aikščių? įranga, formuojamas kraštovaizdis ir rekreacine? aplinka, ir kuriuos rengiant Bendrijai būtų pasiūlyta teritorija, į kurią ji su garažais galėtų persikelti. Pareiškėjui nepavyko rasti paskelbtų NŽT sprendimų dėl Žemės sklypo suformavimo ir jo perdavimo Savivaldybei valdyti patikėjimo teise, o NŽT teiginiai, jog negalima leisti toliau laikyti metalinių garažų ant valstybinės žemės ir todėl jie turėtų būti nukelti, yra teisiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms, pažeidžiantys pareiškėjo ir kitų Bendrijos narių teisėtus lūkesčius. Pareiškėjas taip pat apžvelgė Administracijos 2020 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 1206 turinį ir nurodė, jog nesutinka su išvada, kad žemės reforma jau yra pasibaigusi; ginčo teritorija nėra „įveiklinta“ rekreacinė teritorija (neparengti viešosios turizmo, poilsio ir rekreacijos infrastruktūros planai (projektai)). NŽT be jokių priežasčių staiga paskelbė, jog bus reikalaujama nusikelti garažus iki 2021 m. gruodžio 31 d., tokie veiksmai vertintini kaip Žemės sklypo valdymo pažeidimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.34 str. 1 d., 4.35 str. 1 d.); Administracijos ir Skyriaus aktai dėl reikalavimų šalinti garažus (pranešimai interneto svetainėje, raštai pareiškėjui) neatitinka VAĮ 10 ir 13 straipsnių reikalavimų dėl administracinio sprendimo formos, turinio bei įteikimo (paskelbimo); Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostata, ribojanti galimybę nuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypus prie metalinių garažų, yra neteisėta; Savivaldybė iki šiol nesiėmė veiksmų dėl ginčo teritorijos „įveiklinimo“; Taisyklių nuostatos, numatančios, kad asmenys negali įsigyti ar išsinuomoti naudojamų žemės sklypų prie metalinių garažų, taikytinos tik bendrijoms, pradėjusioms veiklą po 2004 m. lapkričio 28 d. ir todėl netaikytinos Bendrijai; kt. 

3.       Pareiškėjas teigė, kad jis prašė Komisijos panaikinti minėtus atsakovų individualius administracinius aktus (raštus) ir įpareigoti atsakovus atlikti įvairius veiksmus: pateikti informaciją nurodytais klausimais, atšaukti paskelbtą informaciją dėl Bendrijos narių garažų šalinimo iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir prie šio klausimo grįžti, kai bus parengti anksčiau minėti viešosios turizmo, poilsio ir rekreacijos infrastruktūros planai (projektai) ir Bendrijai bus pasiūlyta kita teritorija, į kurią ji su garažais galėtų persikelti, taip pat kreiptis į kitas institucijas dėl teisinio reglamentavimo trūkumų šalinimo procedūrų inicijavimo ir kt.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad Komisija Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti jo skundą. Komisija konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė jokių duomenų apie jau priimtą kažkokį viešojo administravimo subjekto sprendimą ir, atitinkamai, skunde nesuformulavo reikalavimo dėl jo. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad viešojo administravimo subjektai ateityje dar tik spręs dėl Žemės sklypo ir jame esančių garažų, tarp kurių yra ir pareiškėjui priklausantis garažas. Dėl pareiškėjo keliamų klausimų joks konkretus sprendimas dar nėra priimtas. Komisija nurodė, jog skunde minėti Administracijos ir Skyriaus raštai pareiškėjui yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, nesukeliantys jam teisinių pasekmių, juose nenumatytos jokios privalomojo elgesio taisyklės pareiškėjui, nenustatyti apribojimai, nenumatytos privalomos vykdyti pareigos ir nesuteiktos teisės, netaikytos poveikio priemonės. Tokio pobūdžio dokumentai negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku Komisijoje. Be to, Komisijos vertinimu, kiti reikalavimai, kuriais pareiškėjas prašė įpareigoti Skyrių ir Administraciją atlikti veiksmus, iš esmės nenurodydamas jokių argumentų apie galbūt padarytus teisės aktų pažeidimus, susijusius su kažkokiais procedūriniais viešojo administravimo aspektais, yra susiję ne su siekiu apginti savo galbūt pažeistas teises, o su interesu pakeisti (paveikti) viešojo administravimo subjektų nuomonę, poziciją dėl sprendimų, kurie galbūt bus priimti ateityje ir susiję su valstybinės žemės sklypų valdymu, naudojimu ir disponavimu. Skunde keliami klausimai ir reikalavimai Komisijai akivaizdžiai nėra susiję nei su pareiškėjo teisėmis, nei su jo, kaip Bendrijos nario, įstatymų saugomais teisėtais interesais viešojo administravimo srityje.

5.       Pareiškėjas nepritarė Komisijos išvadai, kad ginčijami aktai nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 6 straipsnyje pavartota formuluotė „manantys, kad jų teisės yra pažeistos“ apima ir atvejus, kai individualus administracinis aktas ar veikimas (taip pat viešojo administravimo subjekto informacinis raštas ar viešas pranešimas) rodo, jog viešojo administravimo subjektas pradėjo veikti ir veiks taip, kad asmens teisėti interesai bus pažeisti ir sukels jam neigiamas teisines pasekmes. Šio ginčo atveju – iš Bendrijos nario bus atimta teisė laikyti garažą Bendrijos teritorijoje. Garažų pašalinimo nuo valstybinės žemės procedūra jau pradėta dėl 1-osios, 3-iosios ir 4-osios bendrijų. Pareiškėjui nesuprantami teiginiai Sprendime, kad dar nėra priimtas konkretus sprendimas dėl Bendrijos, kadangi NŽT 2020 m. spalio 23 d. elektroniniame laiške nurodyta, jog 2021 metais (visus) garažus bus reikalaujama nukelti iki 2021 m. gruodžio 31 d., o Skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 7092 prašoma nusikelti metalinį garažą nuo valstybinės žemės. Pareiškėjas visus prašomus panaikinti administracinius aktus buvo išvardijęs Komisijai skunde ir jo prieduose.

6.       Pareiškėjas tvirtino, kad Komisija iš esmės nurodė jam laukti, kol bus įvykdytas nurodymas nukelti garažą, ir tik tuomet pareiškėjas galės reikalauti, kad garažas būtų grąžintas į buvusią vietą, t. y. pašalintos administraciniu sprendimu sukeltos teisinės pasekmės. Jeigu Tarnybos 2020 m. spalio 23 d. elektroninis laiškas ir Skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. 7092 būtų panaikinti, o Savivaldybė ir Tarnyba būtų įpareigotos nepriimti jokių administracinių sprendimų dėl garažų pašalinimo, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis pasikeistų iš esmės – neliktų prievolės pašalinti garažą iš Žemės sklypo. Be to, pareiškėjas teigė, kad IAGNTĮ nenumatytos išlygos, kai Komisija gali atsisakyti priimti skundą nagrinėti. Iš Sprendimo neaišku, kas lėmė vertinimą, jog pareiškėjo skundo nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijai, ir kodėl šiuo atveju nebuvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Komisijos pozicija buvo šališka ir nesuderinama su VAĮ 3 straipsnio nuostatomis, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedūra, padėties; priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų; administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Šiame kontekste pagal analogiją taikytina ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 6 straipsnio nuostata, kad teisingumą administracinėse bylose teismai vykdo vadovaudamiesi visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu.

7.       Atsakovas Skyrius atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

8.       Skyrius sutiko su Sprendimo išvadomis ir jų motyvais. Skyriaus vertinimu, pareiškėjas skunde Komisijai nebuvo suformulavęs konkrečių reikalavimų, nurodęs, kokios Tarnybos administracinių aktų (raštų) dalys pažeidžia pareiškėjo teises. NŽT nėra priėmusi jokių administracinių aktų, sukeliančių pareiškėjui teisines pasekmes, o atsakymai pareiškėjui, kuriuose tik pateikta informacija ir / ar nuomonė, negali būti panaikinti, nes pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo instituciją, tik siekdamas gauti informacijos ir sužinoti nuomonę. Pareiškėjas skunde Komisijai reiškė prevencinio pobūdžio reikalavimus, kurie nesudarė pagrindo jo teises pripažinti pažeistomis. Pareiškėjas skunde pateikė savo nuomonę apie iš institucijų gautus atsakymus, galiojančius teisės aktus bei priežastis, dėl kurių Administracija ar Tarnyba neturėtų teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl metalinių garažų nukėlimo.

9.       Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

10.       Administracija sutiko su Sprendimo išvadomis ir jų motyvais. Administracija teigė, kad Komisija išsamiai pasisakė ir argumentuotai įvertino pareiškėjo pareikštų reikalavimų turinį. Pareiškėjas skunde Komisijai reiškė prevencinio pobūdžio reikalavimus, kurie negalėjo būti vertinami kaip sukeliantys pareiškėjui tam tikras teises ir pareigas ir pažeidžiantys jo teises. Ginčijami Administracijos ir Tarnybos raštai pareiškėjui yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, nesukeliantys jam jokių teisinių pasekmių.

11.       Administracija paaiškino, jog Savivaldybė, kaip institucija, turinti kompetenciją reikalauti nugriauti pastatytą statinį, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas, 2020 m. spalio 1 d. raštais Nr. S-3787, Nr. S-3798 ir Nr. S-3799 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ pareiškė reikalavimus 1-osios, 3-iosios ir 4-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijų nariams iki 2021 m. sausio 1 d. nusikelti garažus ir įrenginius bei sutvarkyti naudojamą teritoriją. Bendrijos nariams (tarp jų – pareiškėjui) toks rašytinis reikalavimas nebuvo pateiktas. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų dokumentų, tokio reikalavimo nėra pareiškusi ir NŽT.

II.

12.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. P. D. skundą.

13.       Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo pateiktus procesinius dokumentus (tarp jų – 2021 m. vasario 19 d. patikslintą skundą), nustatė šias aplinkybes:

13.1.                      Savivaldybės interneto svetainėje 2020 m. spalio 5 d. buvo paskelbtas pranešimas „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“. Pareiškėjas nesutinka su pranešimo dalimi, kurioje nurodyta, kad: „Nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus; planuojama kviesti padaryti ir kitų bendrijų narius“;

13.2.                      Skyrius 2020 m. spalio 23 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad „Valstybinės žemės sklypų metaliniams garažams laikyti nenumatyta; 2021 metais bus skelbiama, kokius metalinių garažų bendrijų garažus ir kokiais terminais bus reikalaujama nukelti iki 2021-12-31; 2020-09-25 pristatytas reikalavimas nukelti metalinius garažus“;

13.3.                      Savivaldybės interneto svetainėje 2020 m. lapkričio 20 d. buvo paskelbtas pranešimas „Reikalavimas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo turi būti vykdomas“. Pareiškėjas nesutinka su parnešimo dalimi, kurioje nurodyta, kad: „Reikalavimas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo; bus pradėtos garažų nukėlimo ir teritorijos sutvarkymo procedūros“;

13.4.                      Pareiškėjas nesutinka su Administracijos 2020 m. spalio 20 d. rašto Nr. 1079 „Dėl metalinių garažų galimo pašalinimo Šiaulių miesto teritorijoje“ dalimi „Dėl metalinių garažų galimo pašalinimo“, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad dėl metinių garažų šiuo metu nenumatyta koreguoti programų ar planų; valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą, nutraukimą, vykdymo priežiūrą atlieka ir sprendimus priima Tarnyba;

13.5.                      Pareiškėjas nesutinka su Skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. 31SD-7092-(14.31.137 E.) „Dėl 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ dalimi, kurioje nurodyta, kad: „Toks žemės sklypas nėra skirtas garažams laikyti; teisės aktų nuostatos nesuteikia teisės metalinių garažų bendrijoms ar jų nariams reikalauti, kad institucija toliau leistų laikyti metalinius garažus ant valstybinės žemės; jei metalinį garažą laikote valstybinės žemės sklype, prašome nusikelti šį metalinį garažą nuo valstybinės žemės“;

13.6.                      Pareiškėjas nesutinka su Administracijos 2020 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 1206 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ dalimi, kurioje nurodyta, kad „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo; šiuo metu žemės reforma jau yra pasibaigusi; laikini metaliniai garažai, neatitinka rekreacinės teritorijos naudojimo būdo“.

14.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į atsakovus kreipėsi dėl numatomų priemonių Šiaulių mieste pašalinti metalinius garažus, prašydamas atsakyti į įvairius klausimus: 1) kokiu tikslu tai daroma ir kokios priemonės tam tikslui numatytos, kokie priemonių įgyvendinimo terminai, kokiose miesto vietose jas numatoma įgyvendinti, kaip šiame procese dalyvaus Administracija, ar šiais klausimais bus konsultuojamasi su visuomene; 2) ar bus koreguojama Savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T-207 patvirtinta Šiaulių miesto „Gubernijos“, „Pramonės g.“ ir „Zoknių“ integruotų teritorijų vystymo programa, Savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-l patvirtintas Šiaulių miesto bendrasis planas bei 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T-215 patvirtintas Zoknių gyvenamojo rajono detalusis planas; 3) į kokią miesto dalį (paskirtį, numatytą miesto planavimo dokumentuose) bus perkeltas Žemės sklypas, jei 5-osios bendrijos garažai būtų pašalinti; kt. Taip pat pareiškėjas siūlė Administracijai bei Tarnybai atšaukti paskelbtą informaciją dėl Bendrijos narių garažų šalinimo iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir prie šio klausimo grįžti, kai bus parengti atitinkami strateginio ir teritorijų planavimo dokumentai ir paaiškės neabejotinai pagrįstas būtinumas atlaisvinti Žemės sklypą. Atsakovai, atsakydami į pareiškėjui rūpimus klausimus, raštais ir elektroninėmis priemonėmis informavo, jog Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti įsikūrusius metalinių garažų kompleksus tam, kad atitinkama žemės dalis galėtų būti naudojama pagal paskirtį, kuri yra numatyta miesto planavimo dokumentuose; taip pat kad jokio konkretaus sprendimo dėl Bendrijos nėra priimta.

15.       Teismas priėjo prie išvados, kad anksčiau išvardyti Savivaldybės ir NŽT raštai, elektoniniai laiškai, pranešimai interneto svetainėje nesukelia pareiškėjui jokių realių materialiųjų teisinių pasekmių. Šiuose raštuose pateikiama valstybės ir savivaldybės įstaigų pozicija bei planai dėl valstybinės žemės naudojimo metaliniams garažams eksploatuoti, tačiau juose nėra suformuluoti imperatyvūs nurodymai nukelti Žemės sklype esančius metalinius garažus. Komisija, nustačiusi, kad dėl pareiškėjo nėra priimta jokių konkrečių sprendimų, kurie sukeltų jam teisines pasekmes, pagrįstai Sprendimu atsisakė priimti jo skundą, kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Kadangi pagrindinis skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo yra atmestinas, atitinkamai atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

16.       Pareiškėjas A. P. D. apeliaciniame skunde prašo:

16.1.                      panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 21R3-86(AG3-80/25-2020) ir įpareigoti Komisiją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 3 d. skundą, t. y. panaikinti skundžiamus individualius administracinius aktus (raštus, pranešimus), kurių nuostatos skundžiamos;

16.2.                      atskirąja nutartimi nurodyti Savivaldybei įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimus, išvardytus apeliaciniame skunde, įpareigojant apie priimtas priemones dėl atskirosios nutarties teismui atsakyti per mėnesį;

16.3.                      pradėti tyrimą, ar norminiai administraciniai aktai, jų dalys (2021 m. vasario 19 d. patikslinto skundo 6 punkto lentelė) atitinka įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius teisės aktus.

16.4.                      pasiūlyti ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę (taikos sutarties projektas pateiktas 2021 m. sausio 21 d.).

17.       Pareiškėjas pakartoja skunde išdėstytą savo poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindų pašalinti Bendrijos garažus iš Žemės sklypo, taip pat kad pareiškėjui nebuvo pateikta informacija jo nurodytais klausimais, pavyzdžiui, dėl Savivaldybės veiksmų ir planų dėl Žemės sklypo „įveiklinimo“ turizmui, poilsiui, rekreacijai bei dėl galimybių (garantijų) Bendrijai toliau naudoti Žemės sklypą, akcentuoja, kad vėlesnis (po ginčijamų administracinių sprendimų priėmimo) susirašinėjimas su valstybės ir savivaldybės institucijomis taip pat buvo neproduktyvus, Tarnyba ir Savivaldybė be aiškių motyvų atsisakė sudaryti taikos sutartį ir taip išspręsti kilusius klausimus.

18.       Pareiškėjas nepritaria teismo pateiktam faktinių aplinkybių, ginčijamų raštų, elektoninių laiškų, pranešimų interneto svetainėje turinio ir esmės vertinimui ir tvirtina, jog ginčijami aktai sukelia Bendrijai ir jos nariams akivaizdžias realias materialiąsias teisines pasekmes, t. y. nurodo perspektyvą, jog Bendrija turės atlaisvinti Žemės sklypą, galbūt iki 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrijos nariai jau dabar turi svarstyti, kur reikės laikyti automobilius, padėti kitą garažuose laikomą turtą ir pan. Skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. rašte pareiškėjui suformuluoti imperatyvūs nurodymai – nusikelti metalinį garažą nuo valstybinės žemės. Nors Savivaldybė 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. S-239 informavo Bendriją, kad Savivaldybė neprieštarauja Bendrijos naudojimuisi valstybine žeme iki atskiro Administracijos sprendimo priėmimo, tačiau tokiu būdu Bendrijos nariai patenka į nežinios, teisinio netikrumo situaciją (gero administravimo principo, VAĮ 3 str. ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. įtvirtintų principų pažeidimas). Teismas nepagrįstai nurodė, kad Komisija nustatė, jog dėl pareiškėjo nebuvo priimti jokie konkretūs sprendimai, sukeliantys jam teisines pasekmes.

19.       Pareiškėjas tvirtina, kad Komisija nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundą, kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai, kadangi pareiškėjas turi teisę paduoti tokį skundą pagal IAGNTĮ 6 straipsnį. Vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu, šie ginčijami aktai negali būti pripažinti tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentais (aktais). Be to, pareiškėjo teigimu, neaišku, kurį pareiškėjo skundo reikalavimą teismas laikė pagrindiniu. Pareiškėjas taip pat išreiškia nepasitenkinimą dėl teismo veiksmų sprendžiant dėl skundo ir apeliacinio skundo priėmimo (pvz., atsisakymo priimti dalį 2021 vasario 19 d. patikslinto skundo reikalavimų, neaiškių apeliacinio skundo trūkumų nustatymo), administracinės bylos proceso vilkinimo (pvz., teismas nepagrįstai nepradėjo nagrinėti skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą, laukdamas, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės atskirąjį skundą dėl atsisakymo priimti kitą skundo dalį; byla buvo nagrinėjama pažeidžiant ABTĮ 11 str. ir 64 str. 2 ir 4 d.), veiksmų, susijusių su taikos sutarties sudarymu, neatlikimo, bei dėl nepasisakymo dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimą. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad teismo pozicija dėl Sprendimo keitėsi dėl nesuprantamų priežasčių: teismas atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2021 m. birželio 23 d., nes buvo būtina įvertinti surinktus įrodymus, ir tuomet skundžiamame teismo sprendime Sprendimą pripažino pagrįstu, tačiau skundžiamame teismo sprendime nurodyti pagrindai, surinktų įrodymų vertinimai buvo išdėstyti ankstesnėse pirmosios instancijos teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse. Teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti ginčijamus individualius administracinius aktus (raštus, pranešimus), kurių nuostatos skundžiamos (a–f), tačiau teismas skundžiamoje nutartyje paneigė tiek 2021 m. kovo 2 d. nutarties, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. ir 2021 m. balandžio 14 d. nutarčių išvadas. Teismas skundžiamoje nutartyje faktiškai nukopijavo Sprendimo motyvus, tačiau nepateikė pareiškėjo skundų argumentų ir įrodymų vertinimo.

20.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir visus jame išdėstytus prašymus.

21.       Bendrija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad valstybės ir Savivaldybės institucijų pozicija dėl galimybės Bendrijai toliau naudotis Žemės sklypu yra neaiški, Savivaldybės ir Tarnyba be aiškių motyvų atsisako sudaryti taikos sutartį, Bendrija teisėtai naudojasi Žemės sklypu garažams eksploatuoti, o Savivaldybė ir Tarnyba neteisėtai bando teisės normas pritaikyti atgal. Teismas nepasisakė nei dėl pareiškėjo pasiūlymo sudaryti taikos sutartį, nei dėl prašymo inicijuoti norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimą. Bendrija teigia, kad Komisija nepagrįstai, nemotyvuotai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi pareiškėjo ginčijami aktai sukelia jam teisines pasekmes.

22.       Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23.       Administracija sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Pareiškėjo ginčijami raštai yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, juose nėra jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų, sukuriančių pareiškėjui ar kitiems asmenims tam tikras teises ar pareigas, todėl Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Savivaldybė iki šiol nėra pateikusi Bendrijai reikalavimo nusikelti garažus. Administracija tvirtina, kad nėra jokio teisinio pagrindo sudaryti pareiškėjo siūlomą taikos sutartį, o teismas neturi teisinės pareigos vertinti taikos sutarties sudarymo galimybes ir teikti privalomo pobūdžio nurodymus ginčo šalims dėl taikos sutarties sudarymo. Pareiškėjo argumentai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo taip pat neturi jokio teisinio pagrindo, nes teismas sprendė ginčą tik dėl Komisijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

24.       Atsakovas Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25.       Skyrius sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Skyrius teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai save laiko asmeniu, kurio teisės yra pažeistos, kadangi NŽT niekada nesikreipė į pareiškėją dėl jo turimo metalinio garažo, ji neturi duomenų apie pareiškėjo turimą metalinį garažą (tokius duomenis teikė tik pats pareiškėjas) ir nepareiškė reikalavimo pareiškėjui nukelti metalinį garažą nuo valstybinės žemės. Administracija neturi duomenų ir apie tai, kad Administracija pareiškė ar artimiausiu metu (per vienus metus) ketina pareikšti reikalavimus nukelti garažą pareiškėjui arba Bendrijai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde netiksliai cituoja Tarnybos ir Administracijos raštų turinį, parinkdamas atsitiktines frazes ir ištraukdamas jas iš konteksto. Pareiškėjo pretenzijos dėl administracinės bylos vilkinimo, norminių administracinių aktų teisėtumo neištyrimo yra nepagrįstos. Skyrius jau anksčiau byloje pateikė savo nuomonę, jog nėra teisinio pagrindo šioje byloje sudaryti taikos sutartį.

26.       Pareiškėjas 2021 m. liepos 9 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose pakartoja prašymą pradėti norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo procedūrą, akcentuodamas išsiskiriančias valstybės institucijų pozicijas dėl metalinių garažų vertinimo. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 14 d. ir rugsėjo 11 d. pateikė prašymus pradėti jo nurodytų norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimą (be kita ko, patikrinti IAGNTĮ 5 str. 2 d. ir 8 str. suderinamumą su VAĮ 2 str. 5 d., 10 str. 3 d. ir 11 str. 3 d.), o 2021 m. rugpjūčio 15 d. – papildomus paaiškinimus, atsikirsdamas į Skyriaus ir Administracijos atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytus teiginius (iš esmės remiasi anksčiau išdėstytais savo argumentais, pabrėžia galimybę sudaryti taikos sutartį).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

27.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo A. P. D. skundo reikalavimai panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (Komisija) 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 21R3-86(AG3-80/25-2020) (Sprendimas), įpareigoti Komisiją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 3 d. skundą ir panaikinti skundžiamus atsakovų NŽT Šiaulių skyriaus ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos administracinius aktus (raštus, pranešimus), kurių nuostatos skundžiamos (a–f), pagrįstumas ir teisėtumas.

28.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.). Be to, apeliacinį skundą teikiantis asmuo apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017; kt.).

29.       Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui nurodė aplinkybes ir argumentus, kurių nebuvo išdėstęs 2020 m. gruodžio 3 d. skunde Komisijai ir kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, pavyzdžiui, pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomai apžvelgia Savivaldybės 2020 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. 1256, tvirtindamas, jog jis dar vis negavo aiškaus ir vienareikšmiško atsakymo į keliamus klausimus, taip pat Savivaldybės 2021 m. sausio 19 d. raštą Nr. S-239 ir 2021 m. vasario 11 d. raštą Nr. SG-88. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad aplinkybės, atsiradusios po pareiškėjo skundo padavimo Komisijai 2020 m. gruodžio 3 d., nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant šią administracinę bylą, todėl jos nevertinamos.

30.       ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

31.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su 2020 m. gruodžio 3 d. skundu, prašydamas: a) panaikinti skundžiamus atsakovų (Skyriaus ir Administracijos) administracinius aktus (raštus); b) įpareigoti atsakovus atlikti jo nurodytus veiksmus (pateikti nuomonę dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo, spręsti klausimą dėl Žemės sklypo perdavimo Savivaldybei, pašalinti informaciją dėl Bendrijos narių garažų pašalinimo ir pan.).

32.       Komisija 2020 m. gruodžio 8 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Komisija nurodė, kad pareiškėjas prašė panaikinti konkrečiai neįvardytus individualius administracinius aktus (raštus), nes akivaizdu, kad tokių dėl pareiškėjo ir nėra priimta, o kiti pareiškėjo reikalavimai, kuriais pareiškėjas prašo įpareigoti Skyrių ir Administraciją atlikti veiksmus, iš esmės nenurodydamas jokių argumentų apie galbūt padarytus teisės aktų pažeidimus, susijusius su kažkokiais procedūriniais viešojo administravimo aspektais, yra susiję ne su siekiu apginti savo galbūt pažeistas teises, o su interesu pakeisti (paveikti) viešojo administravimo subjektų nuomonę, poziciją dėl sprendimų, kurie galbūt bus priimti ateityje ir bus susiję su patikėtos valstybinės žemės sklypų valdymu, naudojimu ir disponavimu. Komisijos vertinimu, skunde keliami klausimai ir reikalavimai Komisijai akivaizdžiai nėra susiję nei su pareiškėjo teisėmis, nei su jo, kaip Bendrijos nario, įstatymų saugomais teisėtais interesais viešojo administravimo srityje; pareiškėjo nurodyti Savivaldybės ir Tarnybos raštai yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, nesukeliantys pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. realiai nedarantys įtakos jo teisėms ir interesams. Komisija darė išvadą, kad tokio pobūdžio dokumentai (raštai) negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku Komisijoje.

33.       Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 16 d. padavė skundą teismui, nurodydamas, kad jis nesutinka su nurodytais NŽT ir Savivaldybės individualiais administraciniais aktais (raštais, pranešimais) ir Sprendimu ir juos skundžia; prašydamas: 1) panaikinti jo nurodytus atsakovų individualius administracinius aktus (raštus, pranešimus); 2) įpareigoti atsakovus atlikti jo pageidaujamus veiksmus (pateikti prašomą informaciją, atšaukti paskelbtus pranešimus dėl Bendrijos narių garažų šalinimo, spręsti klausimą dėl Žemės sklypo perdavimo Savivaldybei ir pan.); 3) rekomenduoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai inicijuoti jo nurodytų teisės aktų reglamentavimo koregavimo procedūras; 4) panaikinti Sprendimą arba grąžinti Sprendimą Komisijai ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės.

34.       Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą, kitą skundo dalį laikė nepaduota.

35.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą, t. y. panaikino 2020 m. gruodžio 29 d. teismo nutarties dalį, kuria teismas nutarė laikyti nepaduota pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų „1. Panaikinti skundžiamus atsakovų individualius administracinius aktus (raštus, pranešimus). 2. Įpareigoti viešojo administravimo subjektą atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją; spręsti klausimą dėl Tarnybos vedėjo sprendimo Nr. 31SK-1302-(14.31.110.) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu perdavimo savivaldybei jį valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise ir jų skelbimo Teisės aktų registre, informuoti pareiškėją; įpareigoti atšaukti paskelbtą informaciją dėl penktosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos narių garažų šalinimo iki 2021-12-31 ir prie šio klausimo grįžti, kai savivaldybė pagal Turizmo įstatymo 2 ir 40 straipsnių, Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatus parengs ir pradės įgyvendinti viešosios turizmo ir poilsio ir rekreacijos infrastruktūros planus (projektus), kuriuose bus numatyta, kad sklype (duomenys neskelbtini) įrengiami parkai, skverai, poilsiui skirti želdynai, aikščių įranga, formuojamas kraštovaizdis ir rekreacinė aplinka, ir šiame etape bus prievolė informuoti bendriją bei kitą suinteresuotą visuomenę apie tokių planų (projektų) rengimą ir konsultavimąsi bei pasiūlyti teritoriją, į kurią bendrija su garažais galėtų persikelti. 3. Įpareigoti viešojo administravimo subjektą atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją; įpareigoti atšaukti paskelbtus pranešimus (kiek jie taikytini ir dėl penktosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos narių garažų šalinimo) ir prie šio klausimo grįžti, kai savivaldybė pagal Turizmo įstatymo 2 ir 40 straipsnių, Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatus parengs ir pradės įgyvendinti viešosios turizmo ir poilsio ir rekreacijos infrastruktūros planus (projektus), kuriuose bus numatyta, kad sklype (duomenys neskelbtini) įrengiami parkai, skverai, poilsiui skirti želdynai, aikščių įranga, formuojamas kraštovaizdis ir rekreacinė aplinka, ir šiame etape bus prievolė informuoti bendriją bei kitą suinteresuotą visuomenę apie tokių planų (projektų) rengimą ir konsultavimąsi bei pasiūlyti teritoriją, į kurią bendrija su garažais galėtų persikelti; įpareigoti savivaldybės administraciją, jei paaiškės, kad bendrijos teritorija ((duomenys neskelbtini)) netinkama rekreacijai, užtikrinti, kad savivaldybės tarybos 2015-08-27 sprendimu Nr. T-215 nustatyta sklypo paskirtis būtų pakeista ir sklypas administraciniu sprendimu priskirtas bendrijai; rekomenduoti Žemės ūkio, Aplinkos ministerijoms inicijuoti pirmiau minėtų teisės aktų reglamentavimo koregavimo procedūras dėl šių prieštaringų nuostatų: Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsniuose vartojama nuostata „(išskyrus laikinuosius statinius)“ ir kad žemės sklypai laikiniesiems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui, o taisyklėse – nuostata „(išskyrus žemės sklypus prie metalinių garažų)“, ir klausimą dėl šios dalies skundo priėmimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36.       Pareiškėjas padavė patikslintus skundus, tarp jų – 2021 m. vasario 19 d. patikslintą skundą, kuriame prašė:

36.1.                      panaikinti skundžiamus atsakovų individualius administracinius aktus (raštus, pranešimus), kurių nuostatos skundžiamos:

a) Savivaldybės interneto svetainės 2020 m. spalio 5 d. pranešimo „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“ dalį „nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus; planuojama kviesti padaryti ir kitų bendrijų narius“;

b) Administracijos 2020 m. spalio 20 d. rašto Nr. 1079 „Dėl metalinių garažų galimo pašalinimo Šiaulių miesto teritorijoje“ dalį „Dėl metalinių garažų galimo pašalinimo“;

c) Skyriaus 2020 m. spalio 23 d. elektroninio laiško dalį „valstybinės žemės sklypų metaliniams garažams laikyti nenumatyta; 2021 metais bus skelbiama, kokius metalinių garažų bendrijų garažus ir kokiais terminais bus reikalaujama nukelti iki 2021-12-31; 2020-09-25 pristatytas reikalavimas nukelti metalinius garažus“;

d) Savivaldybės interneto svetainės 2020 m. lapkričio 20 d. pranešimo „Reikalavimas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo turi būti vykdomas“ dalį „Reikalavimas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo; bus pradėtos garažų nukėlimo ir teritorijos sutvarkymo procedūros“;

e) Skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. 31SD-7092-(14.31.137 E.) „Dėl 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ dalį „toks žemės sklypas nėra skirtas garažams laikyti; teisės aktų nuostatos nesuteikia teisės metalinių garažų bendrijoms ar jų nariams reikalauti, kad institucija toliau leistų laikyti metalinius garažus ant valstybinės žemės; jei metalinį garažą laikote valstybinės žemės sklype, prašome nusikelti šį metalinį garažą nuo valstybinės žemės“;

f) Administracijos 2020 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 1206 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ dalį „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo; šiuo metu žemės reforma jau yra pasibaigusi; laikini metaliniai garažai, neatitinka rekreacinės teritorijos naudojimo būdo“;

g) Savivaldybės 2020 m. gruodžio 1 d. elektroninio laiško dalį „buvo leistina laikinai naudotis valstybinės žemės plotais, ir dabar atėjo tas laikas, kada reikia nukelti metalinius garažus; kilnojamas ar nekilnojamas yra daiktas nekeičia esmės, sprendimas priimtas savivaldybės administracijoje“;

h) Tarnybos 2020 m. gruodžio 5 d. elektroninio laiško dalį „2019-12-31 buvo baigtas nuosavybės teisių atkūrimas piliečiams; šiuo metu nėra nei vieno piliečio, pageidaujančio atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Šiaulių mieste“;

i) Savivaldybės interneto svetainės 2020 m. gruodžio 8 d. pranešimo „Metalinių garažų savininkams laiko lieka vis mažiau“ dalį „nuosavybės teisių atkūrimas Šiaulių mieste praktiškai baigtas; nusigriaukite savo laikinuosius statinius“;

j) Administracijos 2020 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. (6.1E)SG-1256 „Dėl atsakymo į paklausimus“ dalį „atsiradus poreikiui valstybinės žemės sklypus panaudoti savivaldybės reikmėms priimti atitinkami sprendimai dėl metalinių garažų nukėlimo iki nustatyto termino“;

k) Administracijos 2020 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. 1276 „Dėl metalinių garažų galimo (ne)pašalinimo iš penktosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos teritorijos“ dalį „Savivaldybė nėra priėmusi jokių konkrečių sprendinių ar ėmusi konkrečių veiksmų metalinių garažų eksploatavimo bendrijos atžvilgiu, yra be jokio realaus pagrindo prašoma Savivaldybės teikti įžvalgas bei paaiškinimus į Jūsų keliamus klausimus“;

l) Skyriaus 2021 m. sausio 5 d. rašto Nr. 31SD-33 „Dėl metalinių garažų nukėlimo“ dalį „sprendimus dėl metalinių garažų, kioskų ir kitų panašių statinių leidimo laikyti ar jų nukėlimo priima savivaldybė. Asmenims, nevykdantiems savivaldybės teisėtų reikalavimų, kyla administracinė atsakomybė“;

m) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. sausio 6 d. rašto Nr. 31N-7 „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalį „Nėra pakankamai motyvų (pagrindo) keisti ŽŪM 2020-12-21 rašte Nr. 3IN-1048 išdėstytos pozicijos dėl teisės aktų nuostatų, susijusių laikinų statinių (metalinių garažų), esančių valstybinėje žemėje, naudojimu“;

n) Skyriaus 2021 m. sausio 7 d. rašto Nr. 31SD-101-(14.31.137E.) „Dėl informacijos suteikimo“ dalį „Metalinių garažų savininkai nėra laikomi asmenimis, kurie valstybinę žemę naudoja iki valstybinės žemės pirkimo ar nuomos sutarčių sudarymo, nes su jais tokios sutartys pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti sudaromos. NŽT Šiaulių skyrius neturi duomenų, kada ir kokiu sprendimu ir kuriam terminui buvo leista pastatyti 5-osios bendrijos metalinius garažus Savivaldybės teritorijoje. Kur įrengti ir kaip apmokestinti įrengtas automobilių stovėjimo vietas (dengtas ar atviras) Savivaldybės teritorijoje, sprendimus priima Savivaldybė. Savivaldybės kompetencija yra reikalauti nugriauti pastatytą statinį, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis ir 40 straipsnio 3 punktas)“;

p) Administracijos 2021 m. sausio 8 d. rašto Nr. (6.30.)SG-5 „Dėl skundų nagrinėjimo“ dalį „apie priimtą tokį sprendimą ir jo įgyvendinimo sąlygas (jei toks sprendimas ateityje bus priimtas) garažų bendrijos nariai bus informuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Kol savivaldybė nėra priėmusi jokių konkrečių sprendimų ar ėmusi konkrečių veiksmų Jūsų nurodomos penktosios bendrijos atžvilgiu, yra be jokio realaus pagrindo prašoma nutraukti veiksmus dėl penktosios bendrijos narių garažų šalinimo, kurių savivaldybė nėra pradėjusi. Metalinių garažų eksploatavimo bendrijai savivaldybė nėra pateikusi jokio reikalavimo dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei įrenginių nukėlimo ir dėl šios bendrijos užimto ploto Savivaldybėje nepriimti jokie sprendimai“;

r) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 11 d. rašto Nr. (14)-D8(E)-190 dalį „Statybą reglamentuojantys teisės aktai netaikomi kilnojamųjų daiktų reglamentavimui. Apibendrindami, manome, kad statybos reguliavimas, taikytinas laikinųjų statinių statybai reglamentuoti, yra pakankamas ir artimiausiu metu jo keitimo nenumatome“;

s) Skyriaus 2021 m. sausio 18 d. rašto Nr. 31SD-366 „Dėl 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ dalį „automobilių stovėjimo vietos (kuriose automobilių laikymo būdas - metalinis garažas) yra apmokestinamos savivaldybės nustatyta tvarka. NŽT ar NŽT Šiaulių skyrius informacijos apie 5-osios bendrijos narių garažų nukėlimą nėra paskelbęs, todėl jokios informacijos atšaukti ar kaip nors įtakoti tokio turinio informacijos skelbimą neturi teisinio pagrindo. Sprendimus dėl automobilių stovėjimo vietų (laikant automobilius atvirose aikštelėse ar metaliniuose garažuose ar kt.) įrengimo ir likvidavimo, priima Savivaldybė <...>. Teisinis reglamentavimas dėl valstybinės žemės naudojimo ir statinių yra pakankamas, todėl nėra teisinio pagrindo inicijuoti teisės aktų pakeitimo“;

t) Administracijos 2021 m. vasario 9 d. rašto Nr. SG-79 „Dėl metalinių garažų pašalinimo Šiaulių miesto teritorijoje“ dalį „Jūsų pateikta pozicija, kad turite teisę atstovauti 5-ąją garažų bendriją nėra teisinga, nes nesate pateikęs jokio įrodymo, kad turite tokius įgaliojimus. Savivaldybė šiuo metu nėra priėmusi jokių sprendimų bei nėra ėmusi jokių konkrečių veiksmų, susijusių su Penktosios bendrijos narių garažų šalinimu ir sklypo atlaisvinimu, todėl nėra jokio pagrindo Savivaldybės papildomus paaiškinimus į Jūsų keliamus klausimus“;

u) Tarnybos 2021 m. vasario 12 d. rašto Nr. 1SS-225 „Dėl Jūsų skundo“ dalį „Savivaldybės reikalavimas dėl laikinų metalinių garažų laisvoje valstybinėje žemėje pašalinimo ir šios teritorijos sutvarkymo per tam tikrą terminą yra atitinkamų veiksmų pagal Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatas ėmimasis, o ne žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimas ir vykdymas. NŽT Šiaulių skyriaus 2020-09-25 organizuoto susitikimo su Savivaldybės ir metalinių garažų bendrijų pirmininkais metu buvo sprendžiama situacija dėl valstybinėje žemėje esančių metalinių garažų, sudarančių kliūtis visuomenės poreikio procesams organizuoti, nukeldinimo, užtikrinant efektyvų metaliniais garažais užimtos valstybinės žemės naudojimą“;

36.2.                      Įpareigoti atsakovus Skyrių ir Administraciją pateikti pareiškėjui jo paklausimuose (nurodyti skundo 1 priede Teismui „Institucijų sprendimų, raštų, pranešimų sąrašas metalinių garažų situacijos klausimais – chronologija“) prašomą informaciją, pagrindžiančią neišvengiamą būtinumą pašalinti garažus iš Žemės sklypo, parengtą vadovaujantis VAĮ 3 straipsnyje nurodytu (13) išsamumo principu bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje nurodytais vietos savivaldos principais ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punktu;

36.3.                      Panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Komisiją pareiškėjo 2020 m. gruodžio 3 d. skundą nagrinėti iš esmės.

37.       Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi nutarė priimti tik pareiškėjo 2021 m. vasario 19 d. patikslinto skundo dalį ir laikyti, jog pareiškėjo 2021 m. vasario 19 d. patikslinto skundo reikalavimu prašoma: „panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2020-12-08 sprendimą Nr. 21R3-86(AG3-80/25-2020) atsisakyti priimti skundą nagrinėti ir įpareigoti Komisiją pareiškėjo 2020-12-03 skundą nagrinėti iš esmės ir panaikinti skundžiamus atsakovų individualius administracinius aktus (raštus, pranešimus), kurių nuostatos skundžiamos, t. y.:

a) Savivaldybės interneto svetainės pranešimo 2020 m. spalio 5 d. „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“ dalį „Nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus; planuojama kviesti padaryti ir kitų bendrijų narius“.

b) Administracijos 2020 m. spalio 20 d. rašto Nr. 1079 „Dėl metalinių garažų galimo pašalinimo Šiaulių miesto teritorijoje“ dalį „Dėl metalinių garažų galimo pašalinimo“.

c) Skyriaus 2020 m. spalio 23 d. elektroninio laiško dalį „Valstybinės žemės sklypų metaliniams garažams laikyti nenumatyta; 2021 metais bus skelbiama, kokius metalinių garažų bendrijų garažus ir kokiais terminais bus reikalaujama nukelti iki 2021-12-31; 2020-09-25 pristatytas reikalavimas nukelti metalinius garažus“.

d) Savivaldybės interneto svetainės pranešimo 2020 m. lapkričio 20 d. „Reikalavimas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo turi būti vykdomas“ dalį „Reikalavimas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo; bus pradėtos garažų nukėlimo ir teritorijos sutvarkymo procedūros“.

e) Skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. 31SD-7092-(14.31.137 E.) „Dėl 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ dalį „Toks žemės sklypas nėra skirtas garažams laikyti; teisės aktų nuostatos nesuteikia teisės metalinių garažų bendrijoms at jų nariams reikalauti, kad institucija toliau leistų laikyti metalinius garažus ant valstybinės žemės; jei metalinį garažą laikote valstybinės žemės sklype, prašome nusikelti šį metalinį garažą nuo valstybinės žemės“.

f) Administracijos 2020 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 1206 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ dalį „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo; šiuo metu žemės reforma jau yra pasibaigusi; laikini metaliniai garažai, neatitinka rekreacinės teritorijos naudojimo būdo“.“

38.       Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl aptartos pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties ir šią nutartį paliko nepakeistą.

39.       Taigi šios bylos esminis (pagrindinis) dalykas yra Komisijos Sprendimas, o išvestinis reikalavimas – įpareigoti Komisiją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 3 d. skundą ir panaikinti skundžiamus atsakovų individualius administracinius aktus (raštus, pranešimus), kurių nuostatos skundžiamos (a–f), jei Sprendimas būtų panaikintas.

40.       Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai išnagrinėto pareiškėjo inicijuoto ginčo pagal skundą, akcentuotina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Akcentuotina, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus. Pareiškėjas, nurodydamas skundo dalyką, pasirenka pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdą.

41.       Akcentuotina ir tai, kad į teismą besikreipiantis asmuo privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia skundą, ir kokį konkretų reikalavimą reiškia atsakovui, tačiau nėra įpareigotas pateikti teismui teisinį ginčo santykių kvalifikavimą. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas. Tam, kad pareiškėjo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti pareiškėjo reikalavimo teisė. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.

42.       Ištyrusi pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas buvo priėmęs nagrinėti skundo reikalavimą panaikinti šios nutarties 36.1 pastraipos a–f punktuose nurodytus aktus, bet nepagrįstai neišnagrinėjo šios skundo dalies, yra nepagrįsti. Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pareiškėjo pretenzijos dėl nepriimtų nagrinėti skundo reikalavimų nebesprendžiamos, kadangi pareiškėjas turėjo teisę 2021 m. kovo 2 d. teismo nutartį apskųsti atskiruoju skundu (primintina, kad pareiškėjas pasinaudojo šia teise, bet Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtas procesinis sprendimas pareiškėjui nebuvo palankus).

43.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas nuginčyti jo nurodytus Skyriaus ir Administracijos raštus, pranešimus, pats pasirinko savo teisių gynybos būdą: kreiptis į Komisiją su skundu, o ne tiesiogiai kreiptis į teismą su skundu dėl jo nurodomų viešojo administravimo subjektų raštų, pranešimų panaikinimo, ir skundu, paduotu teismui, ginčijo Komisijos Sprendimą bei siekė, kad Komisija išnagrinėtų jo paduotą skundą neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (ABTĮ 26 str. 1 d.).

44.       ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; kt.).

45.       Nagrinėjamu atveju Komisija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimų, todėl šioje byloje nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismui nagrinėti pareiškėjo nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis grindžiami argumentai dėl Skyriaus, Administracijos raštų, pranešimų nepagrįstumo ir neteisėtumo, nes tokio pobūdžio ginčas nepersikėlė į pirmosios instancijos teismą.

46.       Nepripažintini teisingais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylos nagrinėjimą iš esmės pradėjo tik po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi galutinai išsprendė klausimą dėl priimtinų nagrinėti pareiškėjo reikalavimų, kadangi tik pagal aiškiai, tiksliai nustatytus skundo reikalavimus gali būti apibrėžtos administracinės bylos ribos. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pasyvus ir iki 2021 m. balandžio mėnesio atliko įvairius pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą veiksmus, pavyzdžiui, nurodė kitiems proceso dalyviams pateikti atsiliepimus į pareiškėjo skundą, išsireikalavo su ginču susijusią medžiagą iš Komisijos. Pasiruošimas bylai nagrinėti buvo užbaigtas ir siūlymas skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo pateiktas 2021 m. balandžio 29 d. teismo nutartimi, o pirmasis teismo posėdis įvyko 2021 m. birželio 15 d., todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė ABTĮ 64 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytų terminų (atitinkamai, pasiruošimas nagrinėti administracinę bylą teisme paprastai turi būti baigtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo dienos; pirmasis teismo posėdis paprastai turi įvykti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos), proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų (ABTĮ 11 str.).

47.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas pareiškėjo argumentus, nustatė bylai išnagrinėti reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes ir pagrįstai sutiko su Komisijos pozicija, kad ginčijami raštai ir pranešimai (skundo reikalavimo a–f punktai) negali būti administracinio ginčo objektais, nes jie nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvus išdėstė lakoniškai, individualiai nepasisakė dėl kiekvieno iš ginčijamų aktų pobūdžio, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

48.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

49.       Akcentuotina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (žr. 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų. 

50.       EŽTT praktikoje, sprendžiant dėl teismams tenkančios pareigos pagrįsti savo sprendimus, laikomasi pozicijos, kad kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar nagrinėjamomis aplinkybėmis peržiūrimą sprendimą priėmusio teismo tyla dėl šalies pateikto argumento gali pagrįstai būti suprantama kaip implicitinis tokio argumento atmetimas (žr. 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Čivinskaitė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 21218/12, 143 p.; 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo byloje Yanakiev prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 40476/98, 71 p.; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 18390/91, 30 p.). Kai šalies nurodomas argumentas yra lemiantis bylos procesinę baigtį, reikalaujama konkretaus ir tiesioginio teismo vertinimo keliamu klausimu (minėto sprendimo byloje Yanakiev prieš Bulgariją 71 p.). Kitaip vertintini atvejai, kai bylos šalis savo argumentus formuluoja abstrakčiai, o teismas pateikia išsamius motyvus dėl ginčo esmės. Šiomis aplinkybėmis gali būti laikoma, kad teismas implicitiškai atmeta tokius šalies pateiktus argumentus (minėto sprendimo byloje Čivinskaitė prieš Lietuvą 143 p.).

51.       Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra argumentuotai atsakyta į pagrindinius ginčo aspektus, susijusius su Komisijos Sprendimu bei pareiškėjo pažeistomis / nepažeistomis teisėmis.

52.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo panaikinti Komisijos Sprendimą ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti jo (pareiškėjo) ginčijamus raštus ir pranešimus (skundo reikalavimo a–f punktai), pažymi, kad ABTĮ 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti šio įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus reikalavimus. Tokia nuostata įtvirtinta ir IAGNTĮ (byloje taikoma redakcija, galiojusi pareiškėjo skundo Komisijai pateikimo metu) 7 straipsnio 1 dalyje.

53.       IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 6 straipsnis nustato, kad į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį (administracinių ginčų komisija) jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos; su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys.

54.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

55.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.). Tuo atveju, kai sprendžiant dėl skundo priėmimo nagrinėti akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).

56.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose ir, atitinkamai, administracinių ginčų komisijoje (žr. 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad kai ginčijamame rašte pateikiama informacija, nesukelianti pareiškėjui pasekmių, jame nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų pareiškėjui teisių ir pareigų (nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui), skundžiamas raštas nėra laikytinas individualiu teisės aktu, nagrinėtinu IAGNTĮ ir ABTĮ nustatyta tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1188-629/2021).

57.       IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai, o 3 dalyje nurodyti atvejai, kai Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti. IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti nagrinėti skundą (prašymą) pagrindas (t. y. skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai) yra analogiškas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintam atsisakymo nagrinėti skundą (prašymą, pareiškimą) pagrindui (t. y. skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

58.       Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Komisija neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti jo skundą, o manydama, jog šis skundas neatitinka reikalavimų, turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad Sprendimas grindžiamas IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu teisiniu pagrindu, konstatavus, kad pareiškėjo ginčijami aktai nesukelia jam teisinių pasekmių ir todėl negali būti administracinio ginčo objektais.

59.       Nagrinėjamu atveju Komisijos Sprendime pakankamai aiškiai ir detaliai atskleista dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo teiginiai dėl motyvų Sprendime nebuvimo yra nepagrįsti.

60.       Iš Savivaldybės interneto svetainėje 2020 m. spalio 5 d. paskelbto pranešimo „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“ (Komisijos byla, b. l. 30) turinio matyti, jog tai – spaudos pranešimas apie prieš savaitę Skyriuje įvykusį susitikimą, kuriame aptartos įvairios problemos dėl valstybinės žemės sklypų naudojimo, be kita ko, dėl juose įrengtų metalinių garažų. Šiame pranešime užsiminta, kad perspėjimai apie artėjančius pokyčius išsiųsti 1-ajai, 3-iajai, 4-ajai bendrijoms. Pagal pirmosios instancijos teismo priimto skundo reikalavimo formuluotę, pareiškėjas nesutinka su šio pranešimo dalimi „Nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus; planuojama kviesti tai padaryti ir kitų bendrijų narius“. Teisėjų kolegija pritaria Komisijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad minėtas pranešimas yra tik informacinio pobūdžio, jame nėra nustatytos jokios privalomo elgesio taisyklės pareiškėjui ar Bendrijai, kurios naudojamoje teritorijoje (Žemės sklype) yra pareiškėjui priklausantis garažas, ir jis nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

61.       Administracijos 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. 1079 (visas Nr. (6.1E)SG-1079; Komisijos byla, b. l. 16–18) buvo atsakyta į pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 30 d. prašyme suformuluotus klausimus. Šiame ginčijamame rašte klausimai išskirti punktais ir į kiekvieną iš jų atsakyta atskirai. Pareiškėjas savo skunde Komisijai konkrečiai nenurodė, į kurį iš jo klausimų nebuvo atsakyta arba buvo atsakyta neišsamiai (teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų aspektu). Pagal teismo priimto skundo reikalavimo formuluotę, pareiškėjas nesutinka su šio rašto dalimi „Dėl metalinių garažų galimo pašalinimo“, todėl darytina prielaida, kad pareiškėjas bendrai nepritaria ketinimui pašalinti metalinius garažus. Tačiau, kaip pabrėžta Sprendime ir skundžiamame teismo sprendime, konkretus administracinis sprendimas dėl įpareigojimo pareiškėjui pašalinti savo metalinį garažą nuo Žemės sklypo nė vienu iš ginčijamų aktų (įskaitant ir Administracijos 2020 m. spalio 20 d. raštą Nr. 1079) nebuvo priimtas. Nėra duomenų, kad buvo pradėta administracinė procedūra, susijusi su pareiškėjo metalinio garažo pašalinimu.

62.       Skyriaus 2020 m. spalio 23 d. elektroniniu laišku (Komisijos byla, b. l. 26–27) buvo atsakyta į pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktą prašymą pateikti informaciją apie metalinių garažų nukėlimą. Šiame elektroniniame laiške pareiškėjo klausimai išskirti punktais ir pateikti atsakymai atskirai į kiekvieną iš jų. Pareiškėjas skunde Komisijai taip pat konkrečiai nenurodė, į kurį iš jo klausimų nebuvo atsakyta arba buvo atsakyta neišsamiai (teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų aspektu). Pagal pirmosios instancijos teismo priimto skundo reikalavimo formuluotę, pareiškėjas nesutinka su elektroninio laiško dalimi „Valstybinės žemės sklypų metaliniams garažams laikyti nenumatyta; 2021 metais bus skelbiama, kokius metalinių garažų bendrijų garažus ir kokiais terminais bus reikalaujama nukelti iki 2021-12-31; 2020-09-25 pristatytas reikalavimas nukelti metalinius garažus“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas išreiškė savo nepritarimą ketinimui pašalinti metalinius garažus, o minėtame elektroniniame laiške nėra suformuluotas įpareigojimas pareiškėjui pašalinti savo metalinį garažą nuo Žemės sklypo ar pan. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

63.       Savivaldybės interneto svetainėje 2020 m. lapkričio 20 d. paskelbtame pranešime „Reikalavimas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo turi būti vykdomas“ (Komisijos byla, b. l. 32) apžvelgiamas Administracijos kreipimasis spalio mėnesį į 3-iąją ir 4-ąją metalinių garažų bendrijas su reikalavimu nusikelti bendrijų nariams priklausančius, valstybinės žemės sklype esančius garažus ir įrenginius iki 2021 m. sausio 1 d. ir sutvarkyti naudojamą teritoriją. Pagal pirmosios instancijos teismo priimto skundo reikalavimo formuluotę, pareiškėjas nesutinka su šio pranešimo dalimi „Reikalavimas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo; bus pradėtos garažų nukėlimo ir teritorijos sutvarkymo procedūros“. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl šio pranešimo, pritaria Komisijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad toks pranešimas nesukuria pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl pareiškėjas negali inicijuoti administracinio ginčo dėl jo panaikinimo.

64.       Skyrius 2020 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 31SD-7092-(14.31.137 E.) (Komisijos byla, b. l. 49–52) atsakė į pareiškėjo 2020 m. lapkričio 1 d. prašymą pateikti informaciją, siūlymą atšaukti paskelbtą informaciją dėl Bendrijos narių garažų šalinimo (nukėlimo) nuo valstybinės žemės. Skyrius pažymėjo, kad jis neturi informacijos apie tai, jog pareiškėjas yra Bendrijos narys ir nuosavybės teise valdo metalinį garažą, pastatytą Žemės sklype, taip pat kad pareiškėjas yra įgaliotas atstovauti Bendrijai ir spręsti bendrus klausimus, susijusius su metalinių garažų nukėlimu, reikalauti atšaukti priimtus sprendimus, todėl pareiškėjui pateikiama informacija, kurią gauti iš valstybės institucijos turi teisę visi suinteresuoti asmenys. Skyrius rašte apžvelgė Žemės sklypo sudarymo aplinkybes, valstybinės žemės naudojimo, nuomos ir pardavimo taisykles ir pan. Skyrius, be kita ko, nurodė: „Jei metalinį garažą laikote valstybinės žemės sklype, maloniai prašome nusikelti šį metalinį garažą nuo valstybinės žemės, susirasti kitą vietą jo laikymui.“ Pagal pirmosios instancijos teismo priimto skundo reikalavimo formuluotę, pareiškėjas nesutinka su šio rašto dalimi: „Toks žemės sklypas nėra skirtas garažams laikyti; teisės aktų nuostatos nesuteikia teisės metalinių garažų bendrijoms ar jų nariams reikalauti, kad institucija toliau leistų laikyti metalinius garažus ant valstybinės žemės; jei metalinį garažą laikote valstybinės žemės sklype, prašome nusikelti šį metalinį garažą nuo valstybinės žemės“. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde Komisijai nenurodė, į kurį iš jo klausimų aptariamame rašte nebuvo atsakyta arba buvo atsakyta neišsamiai (teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų aspektu). Nors šiame rašte yra pateiktas prašymas pareiškėjui nusikelti metalinį garažą nuo Žemės sklypo, jeigu jis (pareiškėjas) jį (garažą) turi, tačiau toks prašymas yra bendro pobūdžio (kaip minėta, Skyrius rašte pabrėžė, jog jis neturi duomenų apie pareiškėjo metalinį garažą, ir tik pateikia informaciją, kurią turi teisę gauti visi suinteresuoti asmenys), nėra privalomo pobūdžio ir jo neįvykdymas pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

65.       Administracija 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 1206 (visas Nr. (6.30.)SG-1206; Komisijos byla, b. l. 58–60) atsakė į pareiškėjo 2020 m. lapkričio 3 d. prašymą pateikti informaciją. Pagal pirmosios instancijos teismo priimto skundo reikalavimo formuluotę, pareiškėjas nesutinka su šio rašto dalimi: „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo; šiuo metu žemės reforma jau yra pasibaigusi; laikini metaliniai garažai, neatitinka rekreacinės teritorijos naudojimo būdo“. Pareiškėjas skunde Komisijai pateikė argumentus dėl nesutikimo su šiame rašte išdėstytais teiginiais, bet nenurodė, į kurį iš jo klausimų aptariamame rašte nebuvo atsakyta arba buvo atsakyta neišsamiai (teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų aspektu). Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamu raštu nėra priimami kokie nors konkretūs sprendimai, pavyzdžiui, sprendimas dėl metalinių garažų nukėlimo nuo Bendrijos valdomos žemės, toks raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

66.       Atsižvelgiant į pareiškėjo ginčijamų Savivaldybės viešų pranešimų turinį, taip pat į jam pateiktuose Skyriaus ir Administracijos atsakymuose nurodytą informaciją, akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, jog jis turi teisę ginti viešąjį interesą, atstovauti Bendrijai ir kitiems nariams, taip pat ir kitoms bendrijoms bei gintų jų teises ir teisėtus interesus. 

67.       Įvertinus pareiškėjo siektų ginčyti raštų ir pranešimų turinį, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad skundas dėl šių bendro pobūdžio raštų ir pranešimų nuginčijimo turėjo būti priimtas nagrinėti. Pažymėtina, kad šių raštų ir pranešimų panaikinimas pareiškėjui nesukeltų jo nurodomų siekiamų teisinių pasekmių, nes šiuose raštuose ir pranešimuose pateikiama tik informacija, nesukelianti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, juose nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų pareiškėjui teisių ir pareigų (jie nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui), todėl jie nėra individualūs teisės aktai, nagrinėtini IAGNTĮ ir ABTĮ nustatyta tvarka.

68.       Dėl pareiškėjo prašymo teismui pasiūlyti ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 6 punktą, teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą, pareiškimą), nustatęs, kad byloje galima sudaryti taikos sutartį, pasiūlo ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę ir nurodo, kad, ginčo šalims sutikus sudaryti taikos sutartį, dėl esminių sutarties sąlygų turi būti susitarta iki teismo posėdžio dienos. Teisė sudaryti taikos sutartį, jos sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra numatytos ABTĮ 51 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas dar 2021 m. sausio 26 d. pateikė pasiūlymą sudaryti taikos sutartį ir pridėjo prie jo taikos sutarties projektą, pareiškėjas šį pasiūlymą pakartojo ir vėlesniuose savo procesiniuose dokumentuose. Pirmosios instancijos teismas tokius pareiškėjo siūlymus persiuntė kitiems proceso dalyviams (žr., pvz., 2021 m. sausio 26 d. lydraštį), o 2021 m. kovo 2 d. nutartyje nurodė, kad teismas, gavęs ginčo šalių taikos sutarties projektą, spręstų klausimą dėl jos patvirtinimo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad teismui buvo pateiktas ginčo šalių parengtas (suderintas) taikos sutarties projektas. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, Administracija ir NŽT ne kartą nurodė, jog nemato teisinio pagrindo sudaryti taikos sutartį (žr., pvz., Administracijos 2021 m. vasario 5 d. ir 2021 m. gegužės 25 d. raštus, Skyriaus 2021 m. vasario 2 d. raštą), jos tokią savo poziciją pakartojo ir atsiliepimuose į pareiškėjo apeliacinį skundą.

69.       Akcentuotina, kad byloje nagrinėjamas esminis klausimas dėl Komisijos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o ne dėl Tarnybos ir Administracijos aktų pagrįstumo ir teisėtumo. ABTĮ 51 straipsnyje įtvirtinta ginčo šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Pažymėtina, kad tai nėra absoliuti šalių teisė, nes įtvirtindamas tokią šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, tik kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d., 4 d.). ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

70.       Taigi taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi, taikos sutarties sąlygos negali būti faktų konstatuojamosios bei sąlyginės; taikos sutartyje turi būti aiškiai ir apibrėžtai nurodytos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, kurias šalys suderino laisva valia ir kurios neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, be to, taikos sutarties sąlygos turi būti nustatytos tokios, kad jas būtų galima įvykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju siūloma pareiškėjo taikos sutartis nėra susijusi su byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimu, t. y. šioje byloje nagrinėtais pareiškėjo skundo reikalavimais.

71.       ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde prašydamas teismo atskirąja nutartimi nurodyti Savivaldybei įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimus, įpareigojant apie priimtas priemones dėl atskirosios nutarties atsakyti teismui per mėnesį, nurodo į šio apeliacinio skundo D (6a) skyrių, kuriame jis išsamiai aptaria teisinį reglamentavimą, susijusį su valstybinės žemės sklypų naudojimu garažų statybai ir eksploatavimui, valstybinės žemės sklypų įsigijimu ir nuoma, nuomos mokesčio tarifais, rekreacinių teritorijų naudojimu, planavimu ir t. t. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka pagal apeliaciniu skundu apibrėžtas ribas (atsižvelgiant į anksčiau aptartas nagrinėjamos administracinės bylos ribas), nenustatė, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, todėl nėra prielaidų priimti atskirąją nutartį ABTĮ 110 straipsnyje numatyta tvarka.

72.       Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį, prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas paminėtą formuluotę „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“, pažymėjo, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Tikėtinas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto numanomas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas priešingu atveju reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų sąlygų, kurios suponuoja, jog turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui ir yra reikalinga ištirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-91-146/2017; kt.).

73.       ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

74.       Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012).

75.       Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, t. y. kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino ar kito teisės akto konstitucingumo. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja.

76.       Nagrinėjamoje pareiškėjas iš esmės nurodo teisės aktų nuostatas, dėl kurių teisėtumo jis abejoja, tačiau jos nėra taikytinos sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą – ar Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

77.       Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui išreiškė abejones dėl IAGNTĮ 8 straipsnio („Skundų (prašymų) padavimo administracinių ginčų komisijai terminai“) nuostatų teisėtumo, tačiau šios nuostatos taip pat nėra taikomos byloje. Pareiškėjas nurodo ir IAGNTĮ 5 straipsnio („Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija“) 2 dalies nuostatas, tačiau nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota šių nuostatų teisėtumu. Pažymėtina, kad pareiškėjas jo nurodomas IAGNTĮ nuostatas lygina su tokios pačios teisinės galios norminio teisės akto (t. y. VAĮ) nuostatomis, reglamentuojančiomis kitokius teisinius santykius (t. y. administracinių sprendimų priėmimą), tačiau šie pareiškėjo palyginimai nesudaro pagrindo abejoti šioje byloje taikytinų teisės normų atitiktimi Konstitucijai. 

78.       Įvertinus šioje byloje nagrinėto ginčo aplinkybes, darytina išvada, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminių administracinių aktų, kurie nėra taikomi sprendžiant pareiškėjo inicijuotą ginčą, teisėtumo ištyrimą, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti apeliacinio skundo reikalavimus.

79.       Apibendrindama šioje byloje nustatytas pareiškėjo inicijuotam ginčui išnagrinėti teisiškai reikšmingas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų normas, todėl padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjo skundo reikalavimai netenkintini. Šios išvados nepaneigia pareiškėjo apeliacinio skundo bei pateiktų papildomų paaiškinimų argumentai, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. P. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Ramūnas Gadliauskas

        Dalia Višinskienė