Baudžiamoji byla Nr. e1-881-1130/2023

                   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19189-2023-8

                   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.;

                                                                                    2.12.1.3.; 2.12.1.4

           (S)

                      VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 12 d.

Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje V. Š. (V. Š.), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

kaltinamasis V. Š. neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatyta virš 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2023 m. gegužės 27 d. apie 10 val. 01 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,40 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. Š., apklaustas įtariamuoju, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2023 m. gegužės 27 d. jau nuo pačio ryto vartojo alkoholinius gėrimus vienas savo namuose. Automobilis stovėjo kieme prie namų, rakteliai nuo automobilio buvo namuose, jis tiksliai neprisimena, būtent to momento, kai paėmė raktelius ir atsisėdus į automobilį, užvedė ir išvažiavo. Prisimena tik, kad važiavo ir pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė policijos pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliais, jis iš karto sustojo. Pareigūnai sustabdė jį (duomenys neskelbtini), jis važiavo vienas, kartu su juo nieko nebuvo. Jis iš karto padavė visus reikiamus automobilio dokumentus ir pasakė, kad yra neblaivus, tada kartu su pareigūnu nuėjo prie tarnybinio automobilio, kur buvo patikrintas jo neblaivumas. Jis sutiko su alkotesterio parodymais, su vairavimo faktu irgi sutiko, nes tikrai vairavo ir padarė pažeidimą. Jam labai gėda ir labai gailisi dėl savo elgesio. Sutinka ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 72-75, 88-90).

V. Š. kaltė yra visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: įvykio registravimo duomenimis (b. l. 6), neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 10), alkotesterio parodymais (b. l. 11-13), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 14), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b. l. 18-26), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 27-28), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 31), pareigūno T. Aleksandrovičiaus parodymais (b. l. 48-49), kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 98-99). Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo aplinkybių teismui neaiškumų nekyla.

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį – motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas.

Skiriant kaltinamajam V. Š. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau neteistas (b. l. 51-52), baustas administracine tvarka (b. l. 53-55). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas skiria kaltinamajam įstatymo sankcijose numatytą švelnesnę bausmę – piniginę baudą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokia bausmės rūšis yra proporcinga kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taikant BK 641 straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su kita bausme. Kadangi V. Š. šioje byloje nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: draudimas naudotis šia specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. gegužės 29 d. (kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento) (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalis numato pagrindus konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju V. Š. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas viršijo BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, sėdo prie vairo be jokios protingos ir svarbios priežasties. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Bylos duomenimis, automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (b. l. 30), todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti V. Š. ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Teismo nuomone, transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į sąlyginai nedidelę transporto priemonės vertę, yra proporcinga priemonė tokio pobūdžio nusikaltimui ir atitinka teismų formuojamą praktiką.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, o V. Š. vairuotojo pažymėjimas (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomas prie baudžiamosios bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai įstaigai – valstybės įmonei „Regitra“.

2023 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės nutarimu skirtas laikinas V. Š. nuosavybės teisės į automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, įvykdymo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena, yra pagrindas palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. Š. (V. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 1 straipsnio 1 dalyje, ir skirti ir skirti jam 90 BBND (MGL) (4 500 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. Š. 60 BBND (MGL) (3 000 eurų) dydžio baudą.

Remiantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 29 d. (kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento).

Taikant BK 72 straipsnį, skirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti V. Š. priklausantį automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

2023 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės nutarimu skirtą laikiną V. Š. nuosavybės teisės į automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, įvykdymo, 

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, o V. Š. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai įstaigai – valstybės įmonei „Regitra“.