Civilinė byla Nr. 2A-2574-232/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35742-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2; 7.4;121

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 31 d.

     Vilnius

         Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,

teisėjų Jadvydos Mardosevič, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo) KAG darbuotojų profesinės sąjungos ir atsakovo UAB koncernas „Achemos grupė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo KAG darbuotojų profesinės sąjungos ieškinį atsakovui UAB koncernui „Achemos grupė“ dėl darbdavio sprendimo panaikinimo.

    Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

NUSTATĖ:

          I.GINČO ESMĖ.

          Ieškovas KAG darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos 2014 m. spalio 3 d. nutarimą darbotvarkės klausimu „UAB koncerno „Achemos grupė“ struktūrinės valdymo schemos svarstymas ir tvirtinimas“. Ieškovo teigimu, Koncerno valdybos nutarimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, atsakovo steigimo dokumentams – įstatams, pažeidžia Darbo kodekso (toliau tekste DK) 47 straipsnyje įtvirtintą darbuotojų teisę į informavimą ir konsultavimą, šalių susitarimo dėl profsąjungos narių teisių užtikrinimo 1.2 punkto nuostatas, priimtas tikslu, pažeidžiančiu Profesinės sąjungos įstatymo (toliau tekste PSĮ) 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą, DK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą asociacijų laisvės principą, 4 punkte įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės nepaisant aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, principą ir 8 punkte įtvirtintą darbo santykių stabilumo principą bei protingumo ir sąžiningumo principus, Lygių galimybių įstatymo (toliau tekste LGĮ) 9 straipsnio reikalavimus. Ieškovo teigimu, 2014-10-03 nutarimu patvirtintos struktūrinės valdymo schemos tikslas – neteisėto spaudimo darymas darbuotojų atstovams ir/ar darbo sąlygų jiems pakeitimas ar net atleidimas iš darbo dėl jų pareigų profesinėje sąjungoje ėjimo, o galimai ir kitų priežasčių nesusijusių su Koncerno darbo organizavimu ar darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Pažymėjo, kad sprendimas dėl struktūrinių pertvarkymų, liesiančių profesinės sąjungos pirmininko T. K. ir pirmininko pavaduotojos L. P. darbo santykius naikinant jų pareigybes struktūroje, yra priimtas nedelsiant po to, kai profesinė sąjunga žiniasklaidoje paskelbė straipsnį apie atsakovą. Toks atsakovo elgesys, ieškovo teigimu, parodo, kad dėl profesinės sąjungos narių dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje tokie nariai patirs neigiamus padarinius.

Atsakovas UAB koncerno „Achemos grupė“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra nenagrinėtinas teisme, nes jį patenkinus nebūtų apginta jokia ieškovo ar jo atstovaujamų darbuotojų teisė, skundžiamas sprendimas nei ieškovui, nei jo atstovaujamiems atsakovo darbuotojams nesukelia jokių teisinių pasekmių. Atsakovas paaiškina, kad UAB koncerno „Achemos grupė“ valdyba priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo UAB koncerno „Achemos grupė“ l.e.p. generalinį direktorių prieš įgyvendinant struktūrinės valdymo schemos ir normatyvinio pareigybių sąrašo pakeitimus pasikonsultuoti su darbuotojų profesine sąjunga ir, gavus profesinės sąjungos nuomonę, teikti pasiūlymus dėl UAB koncerno „Achemos grupė“ struktūrinės valdymo schemos ir darbuotojų normatyvinio pareigybių sąrašo pakeitimo. Pasak atsakovo, struktūrinės valdymo schemos ir normatyvinio pareigybių sąrašo pakeitimai gali būti įgyvendinti tik pravedus konsultacijas su ieškove. Kol konsultacijos nepravestos nurodyti pakeitimai negali būti įgyvendinti, todėl ginčijamas sprendimas nei ieškovui, nei jos nariams jokių pasekmių nesukelia, t.y. jokia ieškovo ir jo atstovaujamų darbuotojų teisė nėra pažeidžiama. Tam, kad kiltų realios teisinės pasekmės turi būti priimti ginčijamą sprendimą įgyvendinantys sprendimai. Tik tokie sprendimai, ieškovo teigimu, gali būti ginčijami ir juos panaikinus, apginamos teisės. Atsakovas nurodo, kad darbdavys pirmiausiai gali priimti sprendimą vykdyti struktūrinius pertvarkymus ir tik tada pasikonsultuoti su profesine sąjunga dėl to, kaip pertvarkymai turėtų būti įgyvendinti. Pažymi, kad būtų įgyvendintas DK 47 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas, UAB koncerno „Achemos grupė“ valdyba, 2014-10-03 sprendimu patvirtinusi struktūrinę valdymo schemą ir normatyvinį pareigybių sąrašą, tuo pačiu sprendimu įpareigojo atsakovo l.e.p. generalinį direktorių struktūrinės valdymo schemos ir normatyvinio pareigybių sąrašo pakeitimus įgyvendinti tik pasikonsultavus su profesine sąjunga. Darbuotojų teisėms pasekmes sukelia ne sprendimas dėl struktūrinių pertvarkymų, kuris laikomas tik tarpiniu sprendimu, o kiti sprendimai, kuriais struktūriniai pertvarkymai įgyvendinami. Pažymėjo, kad sprendimą dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbdavys, išskyrus teisės aktų numatytus atvejus, turi teisę priimti savarankiškai ir savo rizika. Ieškovas klaidingai interpretuoja DK 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir DK 47 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą darbdaviui konsultuotis su darbuotojų atstovu, prieš įgyvendinant struktūrinius pertvarkymus. DK 47 straraipsnis nenumato, kad darbdavys privalo gauti profesinės sąjungos ar kito darbuotojų atstovų sutikimą tokiems pertvarkymams atlikti. Pasak atsakovo, tai, kad jis nepažeidė nei DK 23 straipsnio, nei 47 straipsnio nuostatų patvirtina ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktas UAB koncerno ,,Achemos grupė“ patikrinimas, kurio metu nenustatyta jokių pažeidimų. Be kita ko, patikrinimo metu taip pat buvo įvertinti ir atliekami struktūriniai pertvarkymai. Nurodė, kad ieškovo pirmininko T. K., pirmininko pavaduotojos L. P. veiklos tyrimas yra atliekamas, nes R. Ž., iki 2014-09-26 laikinai ėjęs UAB koncerno „Achemos grupė“ generalinio direktoriaus pareigas, neteikė informacijos atsakovo valdybos nariams, todėl paskyrus naująjį UAB koncerno „Achemos grupė“ l.e.p. generalinį direktorių yra būtina surinkti informaciją bei duomenis apie įmonės ir svarbiausių struktūriniu padalinių veiklą, taip pat ištirti struktūriniams padaliniams vadovavusių asmenų veiklą bei ją įvertinti. Kadangi vykdant tyrimą darbuotojams nėra galimybės vykdyti jiems pavestas funkcijas, taip pat nėra kito darbo, kurį būtų galima pasiūlyti darbuotojams, kurių veikla yra tiriama, buvo paskelbta prastova, darbuotojams mokant visa darbo užmokestį. Atsakovas pažymi, kad atliekami darbuotojų veiklos tyrimai niekaip nesusiję su skundžiamu sprendimu dėl struktūrinių pertvarkymų. Pažymėjo, kad jis ieškovui buvo nurodęs, kad prašymas leisti į darbovietę atsigabenti asmeninę kompiuterinę techniką negali būti patenkintas, siekiant apsaugoti bendrovės komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją. Atsakovas laiko nepagrįstu ieškovo teiginį, kad po viešo pranešimo 2014-10-01 viešosios informacijos rengėjams buvo skubiai imtas koreguoti pirminis struktūrinės valdymo schemos projektas. Pažymi, kad 2014-10-02 ieškovui pateiktas struktūrinės valdymo schemos projektas niekuo nesiskiria nuo skundžiamu sprendimu patvirtintos struktūrinės valdymo schemos. Įgyvendinus struktūrinius pertvarkymus pareigybių skaičius bus sumažintas nuo 43 iki 37, todėl atsakovas laiko nepagrįstu ieškovo teiginį, kad naikinami tik tie skyriai, kuriuose dirba ieškovo pirmininkas ir pirmininko pavaduotoja. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai remiasi 2014-09-25 susitarimu dėl profesinės sąjungos narių teisių užtikrinimo. Pasak atsakovo, susitarimą UAB koncerno „Achemos grupė“ vardu pasirašė tuo metu laikinai generalinio direktoriaus pareigas ėjęs R. Ž., kuris viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Kolektyvinės sutarties projektą svarsto ir tvirtina bei suteikia įgaliojimus ją pasirašyti valdyba. Todėl R. Ž. negalėjo priimti sprendimo sudaryti kolektyvinės sutarties, kol jos projekto nebuvo patvirtinusi valdyba ir nesuteikusi generaliniam direktoriui įgaliojimų pasirašyti tokią sutartį. Tokių įgaliojimų, pasak atsakovo, valdyba R. Ž. niekada nebuvo suteikusi. Apie tai, kad R. Ž. neturėjo teisės sudaryti susitarimo su Profesine sąjunga, darbuotojų atstovams Profesinės sąjungos pirmininkui T. K. ir pirmininko pavaduotojai L. P. buvo žinoma, nes pagal užimamas pareigas jiems buvo ir yra privaloma užtikrinti bendrovės dokumentų teisėtumą ir jų atitiktį UAB koncerno „Achemos grupė“ vidaus teisės aktams. Pažymėjo, kad Susitarimo sudarymo metu Profesinės sąjungos komiteto, kolegialaus valdymo organo, pirmininko pareigas ėjo ir šiuo metu eina D. K., kuris yra UAB koncerno „Achemos grupė“ Teisės ir turto valdymo skyriaus juristas. Jis pagal savo užimamas pareigas taip pat privalo išmanyti atsakovo vidaus teisės aktus. Pasak atsakovo, apie tai, kad pagal UAB koncerno „Achemos grupė“ įstatus generalinis direktorius negali sudaryti kolektyvinės sutarties, negavęs atitinkamų įmonės valdybos įgaliojimų, negalėjo nežinoti ir Profesinės sąjungos komiteto narys A. Ž., kuris yra UAB koncerno „Achemos grupė“ Finansų analizės skyriaus vadovas ir įmonės akcininkas, buvusio įmonės vadovo R. Ž. sūnus. Atsakovo teigimu, pagal turinį sudarytas susitarimas laikytinas kolektyvine sutartimi. Kolektyvinei sutarčiai parengti nebuvo sudaryta komisija iš darbdavio ir darbuotojų atstovų, nenustatyta sutarties projekto rengimo tvarka ir terminai, bendrovė neturi jokių duomenų, kad susitarimo projektui būtų pritaręs darbuotojų susirinkimas. Atsakovas nurodo, kad ieškovą apie pažeidimus, padarytus pasirašant susitarimą ir apie tai, kad šis susitarimas yra niekinis informavo dar 2014-10-20 raštu Nr. 2058. Pažymi, kad susitarimas su Profesine sąjunga sudarytas paskutinę R. Ž. kaip bendrovės l.e.p. generalinio direktoriaus darbo dieną. Faktą, kad Profesinė sąjunga, sudarydama susitarimą, žinojo, jog jis yra neteisėtas patvirtina aplinkybė, kad pasirašę susitarimą Profesinės sąjungos atstovai pakvietė atsakovą pradėti derybas dėl kolektyvinės sutarties, t. y. sudaryti komisiją, kuri derėtųsi dėl kolektyvinės sutarties sąlygų, kas prieštarauja DK 63 straipsnio 2 daliai. Todėl atsakovas daro išvadą, kad Profesinė sąjunga siekė kuo skubiau sudaryti naują kolektyvinę sutartį, į kurią būtų įtrauktos tos pačios nuostatos, kaip susitarime, ir kuriai jau būtų pritarusi įmonės valdyba, bei ją sudarant būtų laikytasi DK nustatytų reikalavimų. Atsakovas teigia, kad tarp šalių kilęs kolektyvinis ginčas nenagrinėtinas teisme, o DK nustatyta tvarka taikinimo komisijoje. Pažymi, kad pagal DK 47 str. 8 d. teismui gali būti skundžiamas tik darbdavio atsisakymas konsultuotis ar suteikti informaciją. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo teiginiais dėl diskriminacijos, nurodė, kad klausimas dėl struktūrinių pertvarkymų buvo inicijuotas dar iki 2014-10-01, t.y. iki to, kai profesinė sąjunga žiniasklaidai išplatino pranešimą.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI. 

   Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos 2014 m. spalio 3 d. nutarimą darbotvarkės klausimu „UAB koncerno „Achemos grupė“ struktūrinės valdymo schemos svarstymas ir tvirtinimas“, t.y. nutarimą: 3.1. Patvirtinti UAB koncerno „Achemos grupė“ struktūrinę valdymo schemą (priedas Nr. 9); 3.2. Patvirtinti UAB koncerno „Achemos grupė“ darbuotojų normatyvinį pareigybių sąrašą, atitinkantį patvirtintą UAB koncerno „Achemos grupė“ struktūrinę valdymo schemą (priedas Nr. 10); 3.3. Įpareigoti UAB koncerno „Achemos grupė“ l.e.p. generalinį direktorių prieš įgyvendinant struktūrinės valdymo schemos ir normatyvinio pareigybių sąrašo pakeitimus konsultuotis su UAB koncerno „Achemos grupė“ darbuotojų profesine sąjunga ir, gavus profesinės sąjungos nuomonę, teikti pasiūlymus dėl UAB koncerno „Achemos grupė“ struktūrinės schemos ir darbuotojų normatyvinio pareigybių sąrašo pakeitimo. Priteisė KAG darbuotojų profesinės sąjungai iš atsakovo UAB koncerno „Achemos grupė“ 879,31 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo UAB koncerno „Achemos grupė“ Lietuvos valstybei 8,58 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

           Teismas sprendė, jog ieškovas turėjo teisę pateikti ieškinį. Sutiko su ieškovo argumentais, kad UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos 2014 10 03 posėdžio metu priimtas nutarimas trečiu darbotvarkės klausimu „UAB koncerno „Achemos grupė“ struktūrinės valdymo schemos svarstymas ir tvirtinimas“ turi esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, kadangi pagal naujai patvirtintą struktūrinę valdymo schemą ir normatyvinį darbuotojų pareigybių sąrašą yra numatyta sumažinti darbuotojų skaičių nuo 43 iki 37. Teismas taip pat sutiko su ieškovo argumentais, kad priimant ginčijamą valdybos nutarimą buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, nustatančios darbdaviui informavimo ir konsultavimo pareigą tokiais atvejais. Atsakovo teiginiai, kad informavimo ir konsultavimo procedūros gali būti įgyvendintos po skundžiamo sprendimo priėmimo, prieštarauja tiek paminėtoms Darbo kodekso nuostatoms, tiek Direktyvos 2002/14/EB tikslams, kuriuos realizuoja  Darbo kodekso 47 straipsnis. Teismas nustatė, kad darbuotojų atstovams iki sprendimo priėmimo nebuvo atskleistos nei priežastys, nei ekonominiai – socialiniai ginčijamo sprendimo padariniai. Darbdavio argumentai, kad struktūriniais pertvarkymais yra siekiama minimizuoti veiklos sąnaudas, optimizuoti įmonės veiklą, supaprastinti įmonės valdymą yra bendro pobūdžio ir iš to negalima susidaryti nuomonės apie reikalo esmę. Sprendimo projekto pateikimas iki jo patvirtinimo taip pat neatskleidžia numatomų struktūrinių pertvarkymų priežasčių. Todėl teismas konstatavo, jog darbdavys neįvykdė informavimo pareigos. Teismas taip pat konstatavo, jog darbdavys iki sprendimo priėmimo nesiekė susitarti, o priėmus sprendimą, jokios konsultacijos dėl tokio sprendimo nėra įmanomos. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad valdybos sprendimas pažeidė įstatymo imperatyvus ir darbuotojų atstovo teisę į informavimą ir konsultavimą. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog ginčijamas 2014-09-25 susitarimas „Dėl  profesinės sąjungos narių teisių užtikrinimo“ įmonei nesukelia teisinių pasekmių, kadangi susitarimą sudarė neįgaliotas darbdavio atstovas ir apie tai buvo žinoma kitai šaliai. Kadangi tokio susitarimo sudarymo aplinkybės, tiek ir jo turinys neleidžia šio susitarimo vertinti kaip sąžiningo, todėl šio susitarimo teismas netaikė kilusio ginčo išsprendimui.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

             Apeliantas (atsakovas) UAB koncernas „Achemos grupė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-23 sprendimą, o bylą nutraukti. Apelianto teigimu, teismas 2015-03-23 sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turėjo teisę pareikšti ieškinį. Šio ginčo atveju, ieškovo skundžiama bendrovės valdybos 2014-10-03 nutarimo dalis, kuria patvirtinta nauja struktūrinė valdymo schema ir normatyvinis pareigybių sąrašas, daro įtaką tik daliai UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ" darbuotojų. Patvirtinus naująją struktūrinę valdymo schemą ir normatyvinį pareigybių sąrašą, įmonėje vietoj 45 etatų buvo nustatyti 39 etatai. Įgyvendinus šį valdybos nutarimą turėtų būti panaikinti 6 etatai, tačiau toks etatų sumažinimas būtų daręs įtaką tik 4 darbuotojams, nes naikinamo įmonių vystymo skyriaus 2 etatai buvo neužimti. Taigi skundžiama UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ" valdybos nutarimo dalis nedaro įtakos visiems bendrovės darbuotojams, todėl Profesinė sąjunga negalėjo kreiptis į teismą dėl Bendrovės vadybos 2014-10-03 nutarimo dalies, kuria patvirtinta nauja Bendrovės struktūrinė valdymo schema ir normatyvinis pareigybių sąrašas, panaikinimo. Pažymėjo, jog ginčas dėl LR Darbo kodekso 47 straipsnio 4 dalies nuostatų laikymosi yra kolektyvinis ir nagrinėtinas ne teismine, o kolektyvinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Jei profesinė sąjunga mano, kad darbdavys tariamai pažeidė DK 47 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, turi pateikti reikalavimą darbdaviui, remdamasi DK 69 straipsniu. Jei profesinės sąjungos netenkintų darbdavio sprendimas, ji turi teisę inicijuoti kolektyvinio ginčo nagrinėjimą kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, nustatyta DKX skyriuje “Kolektyvinių darbo ginčų reglamentavimas” t.y. taikinimo komisijoje arba pasitelkiant tarpininką. Pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinta 2014-10-03 valdybos nutarimo dalis darbuotojams jokių teisinių pasekmių nesukelia ir yra tik tarpinis sprendimas. Apelianto teigimu teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, priėmus sprendimą patvirtinti naują struktūrinę valdymo schemą ir normatyvinį pareigybių sąrašą, konsultacijos dėl tokio sprendimo nėra įmanomos. Tokia išvada prieštarauja tikrajai padėčiai, nes priėmusi sprendimą, valdyba neįpareigojo iš karto imtis jo įgyvendinimo, o nurodė pirmiausiai kreiptis į profesinę sąjungą ir pravesti konsultacijas ir tik po to, t.y. pravedus konsultacijas, dar kartą teikti pasiūlymus valdybai dėl atsakovo struktūrinės valdymo schemos ir darbuotojų normatyvinio pareigybių sąrašo pakeitimo, kas ir buvo padaryta. 2014 12 17 pasikonsultavus su profesine sąjunga atsakovo valdybai buvo pateikti konsultacijų rezultatai, o valdyba juos įvertinusi pavedė ekonomikos ir finansų direktoriui, laikinai vykdančiam generalinio direktoriaus funkcijas, įgyvendinti 2014-10-03 patvirtintą struktūrinę valdymo schemą ir normatyvinį pareigybių sąrašą. Tokį sprendimų priėmimo eiliškumo pagrįstumą patvirtina ir atsakovo įstatuose įtvirtintas reglamentavimas, atsakovo įstatų 7 straipsnio 21 dalies 3 punktas. Pažymėjo, kad teismas neanalizavo, ar ginčijama bendrovės valdybos 2014-10-03 nutarimo dalis yra būtent toks sprendimas, kuris yra apibūdintas DK 47 straipsnio 4 dalyje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad realiai darbo būtų netekę ne 6, o 4 darbuotojai, nes 2 naikinami etatai iki priimant Ginčijamą valdybos nutarimą nebuvo užimti. Neaišku, kokiais kriterijais remdamasis teismas nusprendė, kad būtent 6 etatų naikinimas yra esmingai keičiantis darbo organizavimą ir darbuotojų teises. Teismas neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o tik nagrinėdamas bylą dėl atleidimo iš darbo yra įgaliotas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Teismas nepagrįstai vertino, ar darbdavys 2014-12-17 konsultacijų metu profesinei sąjungai pateikė informaciją apie tai, kaip bus mažinamos valdymo išlaidos pagal patvirtintą struktūrinę valdymo schemą ir nepagrįstai konstatavo, kad atsisakius dviejų teisininkų pareigybių teisinės išlaidos padidėjo. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad teisinės išlaidos yra išaugusios laikinai dėl padidėjusio skaičiaus teisminių ginčų, inicijuotų smulkiųjų įmonės akcininkų, kurių dalis taip pat yra ir profesinės sąjungos nariai.

          Apeliantas (ieškovas) KAG darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-23 sprendimą motyvuojamojoje dalyje ir ieškovo KAG darbuotojų profesinės sąjungos ieškinį tenkinti apeliaciniame skunde nurodytais papildomais motyvais; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai išaiškinęs ir pritaikęs materialinės teisės normas ir padaręs procesinės teisės normų pažeidimą ex officio konstatavo 2014-09-25 susitarimo dėl profsąjungos narių teisių užtikrinimo Nr. 46§1  netaikymą ir atitinkamai juo nesivadovavo. Tokia teismo išvada nepagrįsta ir neteisėta, be to atsakovas net nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Apelianto teigimu atsižvelgiant į tai, jog susitarimo šalys yra ieškovas ir atsakovas, susitarimas sudarytas atstovaujant tik ieškovo narius ir jų interesais, susitarimas sudarytas terminuotai 18 mėnesių nuo Susitarimo pasirašymo dienos, be to ieškovo 2014-09-19 rašte Susitarimas aiškiai atribotas nuo kolektyvinės sutarties, todėl pagrindo Susitarimą laikyti kolektyvine sutartimi ir jam taikyti kolektyvinės sutarties sudarymui numatytų procedūrų nėra jokio pagrindo. Pažymėjo, jog atsakovo vadovas R. Ž. turėjo kompetenciją pasirašyti tokio pobūdžio susitarimus, nes įstatai neriboja atsakovo vadovo teisės sudaryti tokius susitarimus, todėl pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai neįvertino šalių sudaryto Susitarimo ir nemotyvuotai bei neteisėtai konstatavo, jos Susitarimo sudarymui buvo reikalingas atsakovo valdybos nutarimas. Teismo argumentai, jog atsakovo gen.direktoriaus įgaliojimai turėjo būt žinomi KAG Profesinei sąjungai dėl profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojos L. P. einamų Teisės ir bendrųjų reikalų direktorės pareigų yra nepagrįsti, kadangi L. P. nei priėmė sprendimą dėl Susitarimo sudarymo, nei jį ieškovo vardu pasirašė. Priešingai sprendimą dėl susitarimo pasirašymo ir konkretaus jo turinio priėmė ieškovo komitetas, kurio nare L. P. nėra ir kurio 2014-09-19 susirinkime L. P. nedalyvavo. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo nesąžiningumą sudarant Susitarimą. Teismas pasisakydamas dėl Susitarimo negaliojimo nevertino, ar Susitarimo sudarymas lėmė atsakovo subjektinių teisių pažeidimą. Atsakovo pateikti argumentai nesudaro pagrindo išvadai dėl atsakovo teisės ar teisėto intereso pažeidimo. Atsakovas Susitarimą iš dalies vykdė, vadinasi pripažino, kad susitarimas, nors ir nėra kolektyvinė sutartis, bet yra galiojantis kaip kitas tarpusavio susitarimas. Atsakovas nereiškė reikalavimo dėl Susitarimo nuginčijimo, bet ir neturėjo teisės tokį reikalavimą reikšti, nes Susitarimą patvirtino. Teismas sprendime nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis susitarimo nesąžiningumą laikė pagrindu sandorio pripažinimui negaliojančiu. Ieškovas nesutiko su teismo argumentais, jog Susitarimas nesąžiningas. Priešingai, Susitarimo tikslas – darbo santykių stabilumas ir garantijų, leidžiančių atsakovui išsaugoti profesionalius darbuotojus ir taip užtikrinti atsakovo veiklos nepertraukiamumą, suteikimas atitinka atsakovo misiją ir veiklos tikslą. Reikalavimas dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu byloje nepareikštas ir atitinkamai į bylą neįtrauktas atsakovo vardu Susitarimą pasirašęs darbdavio atstovas R. Ž., tačiau teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų.

          Ieškovas KAG darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime nurodė, kad profesinė sąjunga turi teisę teisme ginčyti darbdavio sprendimus tais atvejais, jeigu buvo laikytasi išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos (kreipimasis į darbdavį dėl atitinkamo sprendimo panaikinimo), ginčo byloje ieškovas tokį reikalavimą pateikė 2014-10-07, tačiau darbdavys laiku jo neišnagrinėjo, ieškovės atstovai nebuvo kviesti į jokį nagrinėjimą; jeigu prašomas panaikinti darbdavio sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas, darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises: ginčo byloje darbuotojų atstovai (visi profesinės sąjungos nariai) turi įstatymų suteiktą teisę į informavimą bei konsultavimą, ši socialinė jų teisė įtvirtinta DK 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 47 straipsnio 4, 5 dalyse, 2014-09-25 susitarime dėl profsąjungos narių teisių užtikrinimo Nr. 46§1, darbdavys neinformavo, nesikonsultavo ir ginčijamo sprendimo nesuderino su profesine sąjunga. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika negali būti vadovaujamasi, nes iš ginčo bylos ir atsakovo nurodomų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Ieškovė nesutinka, kad kilęs ginčas kvalifikuotinas kolektyviniu darbo ginču. Iš byloje keliamo ginčo matyti, kad nėra nei individualaus pobūdžio, nei kolektyvinio, tačiau susijęs su darbdavio sprendimu, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais paneigiama įstatymais suteikta teisė į informavimą, konsultavimą. Tai, kad teisė į informavimą ir konsultavimą numatyta DK II dalyje „Kolektyviniai darbo santykiai“ neapsprendžia ir nelemia ginčo pobūdžio ar kvalifikavimo kolektyviniu darbo ginču. Ieškovės nuomone, imperatyvioje teisės normoje (DK 47 straipsnio 4 dalyje) ir šalių sudarytame Susitarime imperatyviai numatyta, kad konsultacijos turi būti pravedamos ir profesinės sąjungos sutikimas gaunamas iki (prieš) darbdavio sprendimo priėmimo, konsultavimas jau priėmus sprendimą ir negalint profesinei sąjungai daryti jokios įtakos priimtam sprendimui neatitinka DK 47 straipsnio 4 dalies ir juo labiau Susitarimo 1.2. punkto nuostatų, nes sprendimas su profesine sąjunga nesuderintas, sutikimas nėra gautas. Ieškovas su atsakovo argumentais, jog 2014-10-03 valdybos nutarimo dalis darbuotojams jokių teisinių pasekmių nesukelia ir yra tik tarpinis sprendimas, nesutinka. Ginčijama valdybos nutarimo dalimi patvirtinta atsakovo struktūrinė valdymo schema. Atitinkamai patvirtintas atsakovo darbuotojų normatyvinis pareigybių sąrašas, atitinkantis patvirtintą struktūrinę valdymo schemą. Vadinasi, šis sprendimas sukelia teisines pasekmes. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog atsakovas neturėjo pareigos informuoti profesinės sąjungos bei su ja konsultuotis, nes tai buvo eilinis darbo organizavimui įmonėje būtinas sprendimas. Ginčijama valdybos nutarimo dalimi buvo patvirtintas atsakovo struktūrinė valdymo schema Teisės ir turto valdymo skyriaus funkcijos perduotos vykdyti išorės teisininkams. Pagal teismų praktiką tai traktuotina, kaip verslo dalies perdavimas, o pagal DK 47 straipsnio 4 dalį prieš priimant tokius sprendimus būtinos konsultacijos su darbuotojų atstovais. Dėl ginčijamo sprendimo priėmimo darbo būtų netekę daugiau kaip 10 proc. darbuotojų. Be to Sprendimas turėtų įtakos ne tik tiems darbuotojams, kurių pareigybės naikinamos, bet ir kitų skyrių darbuotojų teisinei padėčiai (ne mažiau kaip 22 darbuotojai, kurių darbo funkcijos, darbo sąlygos, pavaldumas ir pan. keičiamas). Teismas yra įgaliotas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju.

           Atsakovas UAB koncernas „Achemos grupė“ atsiliepime nurodė, kad Susitarimas pagal savo turinį ir sukeliamas teisines pasekmes yra kolektyvinė sutartis. Susitarime yra nustatytos sąlygos, kurios pagal DK 59 straipsnio 1 dalį yra nustatomos kolektyvinėse sutartyse. Pagal DK 59 straipsnio 2 dalį, 60 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnio 4 dalį dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų, kurios tampa neatskiriama individualių darbo sąlygų dalimi turi būti išreikšta paties darbuotojo ar darbuotojų kolektyvo daugumos valia. Ieškovė savo apeliaciniame skunde patvirtino, kad Susitarimo sudarymui pritarė ne darbuotojų kolektyvas, o KAG darbuotojų profesinės sąjungos valdymo organas - komitetas. Todėl atsakovo nuomone Susitarimas negali būti laikomas galiojančiu jau vien dėl to, kad dėl jo savo valios neišreiškė darbuotojai, kuriems šis Susitarimas sukelia teisines pasekmes. Pažymėjo, jog sudarant susitarimus su darbdaviu, į kuriuos siekiama įtraukti nuostatas dėl darbo, ekonominių ir socialinių sąlygų, kurios pagal DK 59 straipsnio 1dalį yra nustatomos kolektyvinėmis sutartimis, privaloma laikytis kolektyvinių sutarčių sudarymo tvarkos. Priešingu atveju, profesinės sąjungos galėtų piktnaudžiauti savo teisėmis, sudarydamos susitarimus su darbdaviu, į kuriuos būtų įtraukiamos sąlygos, kurios pagal DK 59 straipsnio 1 dalį yra įtraukiamos į kolektyvines sutartis, ir motyvuodamos tuo, kad sutartį sudaro ne darbuotojų kolektyvas, o profesinė sąjunga, nesilaikyti kolektyvinių sutarčių sudarymo tvarkos, be kita ko ir negauti darbuotojų susirinkimo pritarimo sutarties projektui, nors tokia profesinės sąjungos sutartis su darbdaviu sukeltu tokias pačias teisines pasekmes kaip ir kolektyvinė sutartis. Kad tikrasis ieškovo tikslas buvo sudaryti kolektyvinę sutartį, patvirtina ir ieškovas, 2014-09-19 pranešimu „Dėl profsąjungos narių atstovavimo ir kolektyvinės sutarties parengimo" iniciavęs kolektyvines derybas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo. Atsakovo teigimu R. Ž. negalėjo priimti sprendimo sudaryti Susitarimo, kol jo projekto nebuvo patvirtinusi valdyba ir nesuteikusi generaliniam direktoriui įgaliojimų pasirašyti tokią sutartį (UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ" įstatų 7 straipsnio 21 dalies 9 punktas, Atsakovo valdybos darbo reglamento 5 dalies 5.1 punktas, 9 punktas). Apie tai, kad R. Ž. neturėjo teisės sudaryti Susitarimo su ieškovu, darbuotojų atstovams buvo žinoma. Net jei Susitarimas nebūtų laikomas kolektyvine sutartimi, jis yra negaliojantis dėl Susitarimo nuostatų prieštaravimo įstatymams. Susitarimo 1.5 punktas, kuriame nustatyta, kad drausminė nuobauda darbuotojui, įskaitant drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, skiriama tik gavus išankstinį ieškovo valdymo organų sutikimą, prieštarauja įstatymams. Tai yra darbdavio teisės ribojimas, todėl jis gali būti nustatytas tik įstatyme. Įstatymams prieštarauja ir Susitarimo 1.4 punktas, kuriame nustatyta, kad darbdavys turės teisę atleisti darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taip pat pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą tik gavęs ieškovės valdymo organų (valdybos ir pirmininko) sutikimą. Nesutiko su ieškovu, kad teismas priimdamas sprendimą ir pasisakydamas dėl Susitarimo nesąžiningumo nusprendė dėl R. Ž. teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas apskritai nieko nepasisakė, dėl minėto asmens teisių ir pareigų, o tiesiog vertino Susitarimo kaip įrodymo patikimumą.

           IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

             Ieškinys pareikštas ginant darbuotojų atstovų profsąjungos teises dalyvauti darbdaviui priimant sprendimus liečiančius dirbančiųjų teises. PSĮ preambulėje numatyta jog profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios darbuotojų profesinėms darbo, ekonominėms, socialinėms teisėms ir interesams ir juos ginančios. PSĮ 4 straipsnyje suformuluoti profesinių sąjungų veiklos teisiniai pagrindai, nurodant, kad profesinės sąjungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais (statutu). Valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu organizuotos profesinės sąjungos pagal steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją įmonėse, įstaigose, organizacijose turi teisę steigti savo padalinius ir veikti juose.

          Dėl apeliacinio skundo argumento jog ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą bet ginčą privalėjo spręsti inicijuodamas kolektyvinio ginčo nagrinėjimą DK 69 straipsnio nustatyta tvarka.

           Su šiuo apeliacinio skundo argumentu kolegija nesutinka. CK 82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Taigi, ši įstatymo nuostata yra blanketinė, nukreipianti į kitus įstatymus, kurie gali numatyti kas gali pareikalauti panaikinti imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančius juridinio asmens sprendimus. Toks įstatymas šiuo atveju yra PSĮ, kurio 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis kreipdamasis į teismą ir rėmėsi ieškovas. PSĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises. Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą.

       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino šias teisės normas pabrėždamas, kad pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje numatytą teisinį reguliavimą, profesinė sąjunga gali ginčyti darbdavio sprendimus tik dėl šiame straipsnyje numatytų priežasčių, t.y. jeigu tokie darbdavio sprendimai pažeidžia profesinės sąjungos narių darbo, ekonomines ar socialines teises. Taip pat pabrėžtina jog pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas gali būti reikalaujama panaikinti imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantys juridinio asmens organo sprendimai. Šiuo atveju darbdavys priimdamas ginčo objektu tapusį sprendimą  pažeidė vieną  jam DK 23 straipsnio nuostatuose imperatyviai suformuluotų reikalavimų, minėto straipsnio 1 dalies 2 punkte suformuluotą imperatyvų reikalavimą, kad  darbdavys priimdamas sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai privalo konsultuotis su darbuotojų atstovais. Ginčijamas sprendimas dėl darbo organizavimo pertvarkymo kolegijos vertinimu aiškiai įtakojo darbuotojų teisinę padėtį. Tokiu būdu atsakovas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, būdamas darbdavys, nevykdė įstatymo įpareigojimų siekti socialinio kompromiso, gauti darbuotojų atstovų nuomonę ir ją įvertinti prieš priimant tokį sprendimą. Todėl pirmosios instancijos išvada, kad pareikštas ieškinys atitinka PSĮ 18 straipsnyje numatytą procedūrą, nes  keliamas ginčas yra susijęs su profesinės sąjungos narių teisių ar interesų pažeidimu, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas yra pagrįsta. Kolegija pažymi, kad pareiga darbdaviui konsultuotis su darbuotojų atstovais taip pat įsakmiai suformuluota ir DK 47 straipsnio 3 bei 4 dalyse. Pagal minėtas DK 47 straipsnio 3 ir 4 dalių  nuostatas prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Informavimas turi apimti planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. Konsultacijomis turi būti siekiama išvengti grupės darbuotojų atleidimų ar sumažinti jų skaičių arba sušvelninti šių atleidimų padarinius. Prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti.

         Apeliantas teigia neva ieškovas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu turėjo ne kreiptis į teismą bet inicijuoti ginčo sprendimą DK 69 straipsnio tvarka.  Su šiais teiginiais taip pat negalima sutikti. DK 69 straipsnis yra viena iš DK X skyriaus, reglamentuojančio kolektyvinių darbo ginčų sprendimo tvarką, nuostatų. Pagal tame pačiame DK skyriuje 68 straipsnyje pateikiamą kolektyvinis darbo ginčo sampratą kolektyvinis darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės.  Pagal DK 69 straipsnį teisę inicijuoti tokį ginčą, iškeldami reikalavimus darbdaviui turi įmonėje veikianti profesinė sąjunga, įmonėje veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė, ekonominės veiklos šakos profesinių sąjungų organizacija (tuo atveju, kai darbuotojų kolektyvo susirinkimas jai perdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas) arba darbo taryba, (DK 69 straipsnio 1 dalis),  taip pat nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygiu veikiančios profesinės sąjungos ar jų organizacijos (DK 69 straipsnio 2 dalis). Darbdavys ar darbdavių organizacija gautus reikalavimus privalo išnagrinėti ir per septynias dienas nuo jų gavimo dienos apie savo sprendimą raštu pranešti reikalavimus iškėlusiems darbuotojų atstovams. Jeigu šis sprendimas darbuotojų atstovų netenkina, jie gali inicijuoti kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimą (DK 70 straipsnis.). Tokiam ginčui spręsti remiantis DK 72-74 straipsniais, gali būti sudaryta taikinimo komisija arba ginčas perduodamas spręsti darbo arbitražui arba tarpininkui. Jei  kolektyvinis ginčas neišsprendžiamas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos ar darbo arbitražo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas, arba kolektyvinio darbo ginčo nepavyksta išspręsti pasitelkus tarpininką, arba tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas nevykdomas DK numato galimybę paskelbti streiką DK 76-77 numatyta tvarka.  Taigi. aiškinant minėtas įstatymų nuostatas sistemiškai akivaizdu, kad procedūra numatyta DK 10 skyriaus nuostatose taikoma kaip priemonė išvengti streikų taikiai sureguliuoti dirbančiųjų ir darbdavių konfliktus, kylančius dėl darbuotojų keliamų reikalavimų negali būti taikoma tuo atveju kai ginčas kyla dėl to ar darbdavys pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus, nes kompetenciją nuspręsti buvo ar nebuvo toks įstatymo pažeidimas įstatymų leidėjas šiuo atveju yra priskyręs teismui.

            Dėl apeliacinio skundo argumentų jog konsultacijos su profsąjunga galimos ir po ginčijamo sprendimo priėmimo

          Atmestinas apeliacinio skundo argumentas jog teismas netyrė ar ginčijamas sprendimas yra toks, dėl kurio remiantis DK 47 straipsnio 4 dalies nuostatomis darbdavys turėjo konsultuotis su ieškovu. Kolegija pažymi, kad šis apeliacinio skundo teiginys neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos 2014 10 03 posėdžio metu buvo priimtas nutarimas trečiu darbotvarkės kausimu „UAB koncerno „Achemos grupė“ struktūrinės valdymo schemos svarstymas ir tvirtinimas“. Teismas rėmėsi pateiktu posėdžio protokolu, iš kurio matyti, kad valdyba nutarė: 3.1. Patvirtinti UAB koncerno „Achemos grupė“ struktūrinę valdymo schemą (priedas Nr. 9); 3.2 patvirtinti UAB koncerno „Achemos grupė“ darbuotojų normatyvinį pareigybių sąrašą, atitinkantį patvirtintą UAB koncerno „Achemos grupė“ struktūrinę valdymo schemą (priedas Nr. 10); 3.3. Įpareigoti UAB koncerno „Achemos grupė“ l.e.p. generalinį direktorių prieš įgyvendinant struktūrinės valdymo schemos ir normatyvinio pareigybių sąrašo pakeitimus konsultuotis su UAB koncerno „Achemos grupė“ darbuotojų profesine sąjunga ir, gavus profesinės sąjungos nuomonę, teikti pasiūlymus dėl UAB koncerno „Achemos grupė“ struktūrinės schemos ir darbuotojų normatyvinio pareigybių sąrašo pakeitimo (b.l. 160-161). Taip pat byloje nustatyta, kad KAG darbuotojų profesinė sąjunga 2014 10 07 pateikė reikalavimą darbdaviui panaikinti bendrovės valdybos 2014 10 03 sprendimą, kuriuo patvirtinta (nauja) bendrovės struktūrinė schema (b.l. 36-38). Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas ne tik pasisakė dėl DK 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei DK 47 straipsnio. 4 dalies nuostatų turinio ir privalomumo, bet ir analizavo UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos 2014 m. spalio 3 d. posėdžio metu priimtą nutarimą trečiu darbotvarkės kausimu „UAB koncerno „Achemos grupė“ struktūrinės valdymo schemos svarstymas ir tvirtinimas“ ir iš sprendimo turinio nustatęs, kad pagal naujai patvirtintą struktūrinę valdymo schemą ir normatyvinį darbuotojų pareigybių sąrašą yra numatyta sumažinti darbuotojų skaičių nuo 43 iki 37 (b.l. 164, 168), pripažino jį turinčių esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad priimant ginčijamą valdybos nutarimą buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, nustatančios darbdaviui informavimo ir konsultavimo pareigą tokiais atvejais bei pagrįstai atmetė atsakovo teiginius, kad informavimo ir konsultavimo procedūros gali būti įgyvendintos po skundžiamo sprendimo priėmimo. Toks apelianto pateikiamas plečiamas minėtų imperatyvių įstatymo nuostatų aiškinimas prieštarauja tiek paminėtoms DK nuostatoms, tiek Direktyvos 2002/14/EB tikslams, kuriuos realizuoja  Darbo kodekso 47 straipsnis. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pagal galiojantį teisinį reguliavimą informavimo ir konsultavimo procedūros turi vykti įstatyme numatytais keliais etapais iš pradžių suteikiant  reikiamą išsamią informaciją, po to skiriant pakankamai laiko susipažinti su pateikta informacija ir išklausant kitos šalies nuomonę, pravedant konsultacijas ir siekiant susitarti iki sprendimo priėmimo, suteikiant profesinei sąjungai įtakoti sprendimo turinį.

            Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nustačius, kad darbuotojų atstovams iki sprendimo priėmimo nebuvo atskleistos nei priežastys, nei ekonominiai – socialiniai ginčijamo sprendimo padariniai, negalima teigti jog darbdavys tinkamai atliko įstatyme jam numatytas pareigas. Darbdavio argumentus, išdėstytus 2014-10-02, 2014-11-10 raštuose ( t.1, b.l. 32, 158), kad struktūriniais pertvarkymais neva siekiama minimizuoti veiklos sąnaudas, optimizuoti įmonės veiklą, supaprastinti įmonės valdymą teismas vertino pagrįstai vertino kaip nepakankamai detalizuotus, bendro pobūdžio ir priėjo teisingos išvados jog iš jų negalima susidaryti nuomonės apie reikalo esmę. Teismas taip pat konstatavo jog sprendimo projekto pateikimas iki jo patvirtinimo taip pat neatskleidžia numatomų struktūrinių pertvarkymų priežasčių bei priėjo pagrįstos išvados jog darbdavys neįvykdė informavimo pareigos. Be to, šioje byloje teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad darbuotojų atstovas KAG profesinė sąjunga buvo aktyvus siekdamas dalyvauti informavimo ir konsultavimosi procedūroje, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2014-09-30, 2014-10-01, 2014-10-03 prašymai informuoti apie numatomus priimti sprendimus, suteikti informaciją ir leisti parengti savo poziciją, suteikti pakankamai laiko apsvarstyti klausimą dėl priimamų sprendimų,(t.1, b.l. 28, 29, 30, 34-35). Taigi darbdaviui iš esmės beliko tik tinkamai atsiliepti į darbuotojų atstovų iniciatyvas. Tačiau nepaisant visų profesinės sąjungos pastangų darbdavys pareigos imperatyviai jam numatytos prieš priimant ginčo sprendimą informuoti ir konsultuotis su ieškovu nevykdė. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada jog atsakovas pažeidė privalomą įstatymo numatytą procedūrą, pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais. Darbdaviui priėmus sprendimą, konsultacijos dėl jau priimto sprendimo prarandą prasmę, nes tokiu atveju ieškovas prarandą galimybę kaip nors įtakoti darbdavio sprendimo turinį. Po sprendimo priėmimo tokios konsultacijos galėtų įtakoti nebent sprendimo vykdymo tvarką ir procedūras, bet ne paties sprendimo nuostatas. Todėl įstatymo leidėjas konsultacijų laiką yra labai aiškiai ir imperatyviai įvardijęs DK 47 straipsnio 4 dalyje nurodydamas jog jos turi vykti prieš sprendimo priėmimą. Todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ta aplinkybė, kad ginčijamame sprendime, jo 3.3 punkte,  numatyta  išlyga jog po sprendimo priėmimo atsakovo vadovas turi pasikonsultuoti su profesine sąjunga dėl struktūrinės valdymo schemos ir normatyvinio pareigybių sąrašo pakeitimų įgyvendinimo, nerodo tinkamo įstatymo imperatyvių reikalavimų įvykdymo. Toks valdybos sprendimas pažeidė įstatymo imperatyvus ir darbuotojų atstovo teisę į informavimą ir konsultavimą. Skirtingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantas kelių etatų šiuo atvejų 6 panaikinimas ir struktūros pertvarkymai akivaizdžiai liečia dirbančiųjų teises, o tai, kad du iš etatų, sprendimų priėmimo metu, nebuvo užimti teisinės situacijos nekeičia. Beje apeliantas šiuo klausimu pats  sau prieštarauja iš vienos pusės apeliaciniame skunde nurodydamas jog darbdavys neprivalėjo konsultuotis su darbuotojų atstovas, nes sprendimas nelietė jų teisų, tiek jog būtų taikomas DK 47 straipsnio 4 dalyje numatytas imperatyvas, iš kitos pusės nurodo šių imperatyvių įstatymo nepažeidęs, nes konsultacijas vykdė po sprendimo priėmimo. Tačiau natūraliai kyla klausimas jei darbdavys  manė jog įstatymas tokių konsultacijų nereikalauja kodėl sprendime vadovas įpareigotas jas pravesti vykdant sprendimą.  

             Dėl ieškovo apeliacinio skundo, kuriuo prašoma pakeisti skundžiamo sprendimo  motyvuojamąją dalį, kurioje teismas pasisakė dėl 2014 09 25 susitarimo

             Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį nurodydamas jog teismas be pagrindo ex officio atsisakė taikyti 2014 09 25 susitarimo dėl profsąjungos narių teisių užtikrinimo Nr. 46 nuostatas, nes atsakovas net nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, be pagrindo vertindamas susitarimo teisėtumą jo sudarymui taikė kolektyvinės sutarties sudarymui keliamus reikalavimus. Su šiais apeliacinio ieškovo apeliacinio skundo motyvais negalima sutikti. Pirma pirmosios instancijos teismas, kaip pripažįsta ir pats ieškovas nesprendė  ex Officio minėto susitarimo teisėtumo klausimo, o tiesiog ginčui spręsti netaikė minėto susitarimo nuostatų, suabejojęs paties susitarimo teisėtumu, o ieškinį tenkino tuo pagrindu, kad ginčijamas sprendimas prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Be to, reikia pažymėti, kad nagrinėjamam ginčui taikytinos  CPK XX skyriaus nuostatos, kurios numato eilę išimčių iš bendrųjų civilinio proceso nuostatų nagrinėjant darbo bylas. Minėto CPK skyriaus 410 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų šio Kodekso taisyklių, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis. Tokios išimtys numatytos CPK 414 straipsnyje numatančiame, kad nagrinėdamas darbo bylas teismas yra aktyvus. Minėtame straipsnyje (1dalyje) numatyta teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu teismas mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą (2 dalis), įspėjus šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. CPK 417 straipsnyje nustatyta jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Remdamasis CPK 418 straipsnio nuostatomis teismas turi teisę taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą.  Šiuo atveju teismas nustatęs vieną iš pagrindų ieškiniui tenkinti laikė jį pakankamu ieškinį tenkinti. Tuo tarpu kitu teisiniu pagrindu kuris rėmėsi 2014 09 25 susitarimo „Dėl profesinės sąjungos narių teisių užtikrinimo“ (b.l. 22) nuostatomis apie darbdaviui numatytą pareigą suderinti sprendimus dėl struktūrinių pasikeitimų su profesine sąjunga suformuluotomis susitarimo 1.2 punkte, teismas nesivadovavo atsižvelgęs į atsakovo atsiliepime nurodytus teiginius, sutikdamas su šiais atsiliepimo argumentais. Teismas skundžiamame sprendime nesprendė minėto susitarimo teisėtumo klausimo, o juo labiau detaliau netyrė ar susitarimo sudarymui taikytini kolektyvinių sutarčių sudarymui keliami reikalavimai ir kt.        

               Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

                 Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

               Remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, nei vienai iš jų bylinėjimosi išlaidos turėtos paduodant apeliacinius skundus nepriteisiamos. 

                Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

                                                       NUTARIA:

               Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                   Liuda Uckienė

                                                                                              Jadvyga Mardosevič

                                                                                                           Rūta Veniulytė-Jankūnienė