(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant A. J.,

dalyvaujant ieškovui S. P.,

atsakovo atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovams If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančiam per If P&C Insurance AS filialą, ir A. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „TPV“.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 1 460,13 Eur turtinės žalos atlyginimą, 4 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2018 metų spalio 23 d. Rokantiškių ir Viršupio gatvių sankryžoje automobilis, vairuojamas A. B., sukdamas į kairę nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiavusio jo vairuojamo automobilio. Dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų jis buvo išvežtas į ligoninę, o automobilis priverstinai nutemptas saugojimui į policijos saugomų automobilių aikštelę. Dėl jam nežinomų priežasčių tyrimas vyko labai ilgai, išvadas dėl jo užbaigimo elektroniniu paštu gavo 2019 m. sausio 28 d. ir iš karto kreipėsi į draudimo bendrovę IF Draudimas, pranešdamas apie įvykį. Kitą dieną gavo pranešimą, kad pranešimas užregistruotas, buvo pradėta žalos administravimo byla. Paaiškino, jog draudimas kompensavo žalą už įvykio metu sugadintą turtą - akinius, dėl nedarbingumo metu negautas pajamas, išmokėjo kompensaciją už vaistus. Pažymėjo, jog 2019 vasario 19 d. gavo dalį lėšų už įvykio metu nepataisomai sugadintą automobilį. Kitą dalį lėšų draudimo bendrovės paskirtas žalų ekspertas sumokėjo 2019 m. kovo 2 d. Už gautas lėšas kitą automobilį įsigijo 2019 m. kovo 10 d. Nurodė, jog draudimo bendrovė atsisakė pilnai apmokėti įvykio metu patirtą žalą - o būtent patirtas išlaidas dėl pakaitinio automobilio nuomos ir išlaidas už automobilio saugojimą policijos aikštelėje. Paaiškino, jog pakaitinis automobilis jo šeimai buvo būtinas dėl kelių priežasčių: dėl to, jog gyvena sodų teritorijoje, iki artimiausios viešojo transporto stotelės apie 2 km, nėra šaligatvių, gatvės neapšviestos; su žmona augina mažametę dukrą, kuri lanko mokyklą (VGTU licėjų, Nemenčinės pl. 16); žmona dirba UAB „(duomenys neskelbtini) . Pažymėjo, jog pakaitinio automobilio nuomos – 1 277,13 Eur išlaidų draudimo bendrovė nekompensavo visiškai. Taip pat nurodė, jog iš autoįvykio nutemptas automobilis policijos saugomų automobilių aikštelėje buvo saugomas UAB „Saurida“ ir policijos suderintais įkainiais, pasirinkti kitos aikštelės ar įmokų dydžio galimybės nėra. Už automobilio saugojimą susidarė 1 580 Eur suma, dalį jos – 1 397 Eur - draudimo bendrovė kompensavo. Nekompensuota suma 183 Eur. Dėl neturtinės žalos ieškovas paaiškino, jog dėl jam nežinomų priežasčių vykdant tyrimą padaryta išvada, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokia išvada daroma tuomet, kai sužalojimai gydomi iki 10 dienų, o jo nedarbingumo laikotarpis truko nuo spalio 23 d. iki gruodžio 13 dienos, t. y. 53 dienas. Dėl sąmoningai ar nesąmoningai padarytos neteisingos išvados draudimo bendrovė neturtinę žalą įvertino 500 Eur. Mano, kad nebuvo įvertintos sekančios aplinkybės: negrįžtamas sveikatos sutrikdymas, t. y. stiklakūnio atsisluoksniavimas, dėl ko regėjimas suprastėjo - protarpiais mato kaip per miglą, medicininių priemonių „atgal prisluoksniuoti“ atsisluoksniavimą nėra; smarkiai sužalotas veidas, randas siekia 2,5 x 3,5 cm; randas labai jautrus šalčiui, dėl šios priežasties buvo priverstas išeiti iš darbo UAB „Ouicktrans“, nes nebegalėjo dirbti sandėlyje (nešildomose patalpose). Dėl šių priežasčių neturtinę žalą dėl sveikatos sutrikdymo vertina 4 000 Eur. 

Atsakovas If P&C Insurance AS atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Pažymėjo, jog apie eismo įvykį ieškovas jam pranešė tik 2019 m. sausio 29 d. Žalos administravimo metu ieškovui buvo išmokėtos šios draudimo išmokos: 1 695 Eur už eismo įvykio metu sunaikintą transporto priemonę; 1 397,02 Eur už pakaitinio automobilio nuomą ir saugojimą; 41,24 Eur kompensuotos gydymo išlaidos; 500 Eur už eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą; 170,93 Eur kompensuotos negautos pajamos; 211,23 Eur už eismo įvykio metu sugadintus asmeninius daiktus (akinius). Pažymėjo, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį negali dėl svarbių priežasčių. Ieškovas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nuvežtas į ligoninę (žaizda buvo susiūta ir ieškovas paleistas namo), o nedarbingumas truko 53 dienas, visgi, manytina, jog apie eismo įvykį ieškovas turėjo galimybę pranešti draudikui anksčiau, tai galėjo padaryti telefonu ar el. paštu (vykti į draudiko atstovybę nėra būtinybės). Pagalbos registruojant žalą galėjo paprašyti ir savo sutuoktinės. Paaiškino, jog savalaikis pranešimas apie eismo įvykį yra ypač svarbus, tokiu atveju draudikas turi galimybę susisiekti su eismo įvykio dalyviais, apžiūrėti eismo įvykio vietą, apgadintas transporto priemones, susisiekti su policijos pareigūnais, teikti įvairias užklausas atsakingoms institucijoms ir pan. Šiuo atveju draudikui tokia galimybė buvo užkirsta, nes jis apie įvykį sužinojo ne po 3 darbo dienų, kaip numato įstatymas, o po 3 mėnesių. Pasisakydamas dėl ieškovo patirtų išlaidų už pakaitinio automobilio nuomą bei eismo įvykio metu sunaikinto automobilio T. C. saugojimą, paaiškino, kad 2019 m. kovo 4 el. laišku ieškovas buvo informuotas, kad įprastai žalos reguliavimas trunka iki 45 dienų, todėl draudikas, įvertinęs nesavalaikį pranešimą apie eismo įvykį, priėmė sprendimą atlyginti pakaitinio automobilio nuomos išlaidas pagal draudiko partnerių įkainius - 765,02 Eur (45 dienos x 14,05 Eur (paros nuomos kaina) + PVM) ir automobilio saugojimo išlaidas - 632 Eur (45 dienos x 14 Eur (paros kaina) + 2 Eur (nuvežimo mokestis)). Atkreipė dėmesį, jog iš ieškovo pateiktų sąskaitų nėra aišku, koks automobilis buvo nuomotas, dalyje sąskaitų nėra nurodyta nuomos kaina parai ir pan. todėl, atlygindamas pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, ieškovo pateiktais dokumentais nesivadovavo - šios išlaidos buvo atlygintos pagal partnerių įkainius. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalaujamų saugojimo išlaidų (948 Eur), pažymėjo, jog sekančią dieną po eismo įvykio (2018 m. spalio 24 d.) ieškovas raštu buvo informuotas, kad jam priklausantis automobilis T. C. buvo priverstinai nuvežtas ir uždarytas saugoti į mokamą saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilnius, dėl automobilio susigrąžinimo kreiptis į policijos pareigūnus. Mano akivaizdu, jog ieškovas apie automobilio saugojimą mokamoje aikštelėje žinojo iš karto po eismo įvykio, todėl nėra suprantama, kodėl ieškovas pats ar per įgaliotus asmenis tokį ilgą laiko tarpą neatsiėmė eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės ir sąmoningai didino šias išlaidas. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalaujamo 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pastebėjo, jog pirminiuose policijos dokumentuose eismo įvykio metu ieškovo patirti sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Administruojant asmens žalą ir įvertinus visus žalos byloje esančius medicininius ir kitus dokumentus, draudiko asmens žalų ekspertas-gydytojas G. K., turintis teismo eksperto kvalifikaciją nurodė, kad kairio antakio ir smilkinio, apatinio voko srities muštos žaizdos, kairės akies stiklakūnio užpakalinė atšoka (drumstys) vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į tai ieškovui buvo išmokėta 500 Eur draudimo išmoka, atlyginanti dėl eismo įvykio patirtą neturtinę žalą. Pažymėjo, kad jokių duomenų, patvirtinančių įvykio metu patirtų sužalojimų liekamuosius reiškinius, ieškovas nepateikė. Vienintelis dokumentas, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimą dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, yra 2018 m. lapkričio 16 d. išrašas iš medicininių dokumentų, į kurį buvo atsižvelgta išmokant ieškovui minėtą 500 Eur draudimo išmoką. Pažymėjo, jog, kaip nurodoma minėtame išraše, ieškovo akių būklė yra stabili, joks gydymas nėra reikalingas. Dėl to reikalavimas dėl papildomos 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškovo pareikštu ieškiniu visiškai nesutinka, nes dėl eismo įvykio padarytos žalos yra atlyginta transporto priemonės draudiko - kito atsakovo - If P&C Insurance AS. Dėl eismo įvykio paaiškino, jog kadangi nebuvo aiškus kaltininkas, eismo deklaracijos nepildė, buvo iškviesta policija. Iš karto po eismo įvykio apie jį buvo pranešta draudikui (If P&C Insurance AS). Transporto priemonė Skoda Superb tą patį vakarą buvo nugabenta į draudiko aikštelę. Pažymėjo, jog iš jos pusės sugadinta transporto priemone buvo pasirūpinta nedelsiant, nepaisant to, kad dar nebuvo aiškus kaltininkas. Nurodė, jog pirmą kartą susidūrė su eismo įvykiu, todėl neturėjo supratimo, kiek tai gali trūkti, tačiau praėjus šventiniam laikotarpiui sausio mėnesį pradėjo savarankiškai domėtis ir ieškoti išvadų policijoje. Policijoje jai paaiškino, kad ieškovas nepatenkintas medicinos eksperto išvadomis dėl sužalojimo laipsnio ir laukia chirurgo išvadų dėl rando ant veido. Iš draudiko gavo informaciją, kad, esant poreikiui, randų plastinės operacijos kompensuojamos draudiko, jei randai atsirado kaip avarijos pasekmė. Apie tai buvo informuotas ieškovas. Dėl to tik 2019 m. sausio 28 d., gavo nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tuomet paaiškėjo kaltininkas. Kadangi transporto priemonė Skoda Superb buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dėl eismo įvykio padarytą žalą turėjo atlyginti draudikas. Dėl kokių priežasčių ieškovo automobilis buvo saugomas mokamoje automobilio aikštelėje ir buvo naudojamasi pakaitinio automobilio nuomos paslaugomis ilgą laiką ir dėl kokių priežasčių užsitęsė įsiskolinimas iki kovo mėnesio jai yra visiškai nesuprantama ir apie tuos veiksmus nebuvo informuota. Pažymėjo, kad ieškovui 2018 m. spalio 24 d. buvo atsiųstas Policijos pranešimas dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės su instrukcija dėl transporto priemonės atsiėmimo, dėl ko jis turėjo galimybę ir pareigą pasirūpinti automobilio atsiėmimu per žymiai trumpesnį laikotarpį, negu tą padarė. Pažymėjo, kad net gavęs nutarimą administracinio nusižengimo byloje 2019 m. sausio 28 d., ieškovas automobilį atsiėmė tik vasario 27 d. Mano, jog toks jo delsimas yra nepateisinamas ir neadekvatus. Pažymėjo, jog apie papildomas išlaidas, vis augančias dėl palikto automobilio saugojimo mokamoje aikštelėje ir pakaitinio automobilio nuomą ieškovas jos neinformavo. Apie patiriamas išlaidas sužinojo tik savarankiškai susisiekusi su ieškovu ieškodama tyrimo išvadų 2019 m. sausio mėnesį. Mano, jog ieškovo delsimas atsiimti automobilį iš aikštelės nėra laikytinas pakankamai sąžiningu ir apdairiu elgesiu, automobilio laikymas saugojimo aikštelėje nebuvo būtinas, dėl to savarankiškai sprendė ieškovas, tuo sudarant papildomą naštą, nesuderintą su atsakovais. Tai vertina kaip savo turto atsiėmimo vengimą ir nepagrįstą delsimą. Be to, tarp pridėtų byloje dokumentų matyti, kad sudaužytą automobilį ieškovas vėliau pardavė už 500 Eur, ką galima buvo padaryti per žymiai trumpesnį laiką. Taip pat mano, kad ieškovo reikalavimas apmokėti automobilio nuomą, yra nepagrįstas, nes draudikas apmokėjo pakaitinio automobilio nuomos išlaidas už 45 dienas, kas laikytina pakankamu laikotarpiu transporto priemonei įsigyti; be to ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam iš tikrųjų reikėjo automobilio ir šios išlaidos buvo neišvengiamos. Nurodė, jog ieškovas neįrodė būtinybės nuomotis automobilio, nes iš jo gyvenamosios vietos galima susisiekti visuomeniniu transportu (115 autobusas Rokantiškių gatve važiuoja iki Antakalnio žiedo. Ieškovo nurodytas klaidingas mokyklos adresas, nes Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjus randasi Antakalnio g. 120, šalia Antakalnio žiedo, kas sudaro patogią susisiekimo galimybę 115 autobusu). Atkreipė dėmesį, kad ieškovo ant ieškinio nurodyta gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) nesutampa su kituose oficialiuose dokumentuose nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), kuris yra tiesiai prie autobusų stotelės Rokantiškių sodai. Ieškovo nurodytas atstumas iki stotelės nesutampa su google.maps parodymais -14 min pėsčiomis. Taip pat nurodė, jog nėra įrodymų kad ieškovas iš tiesų patyrė nuomos išlaidas (nėra mokėjimo kvitų), neaišku ar adekvatus transporto priemonės tipas buvo nuomotas, be to, į nuomos kainą įeina ir eksploatacijos, draudimo ir kt. išlaidos, už kurias atsakovai neprivalo atsakyti. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad patyrė didesnę neturtinę žalą, o regėjimo pablogėjimas gali būti siejamas ir su ieškovo amžiumi, atkreipė dėmesį, jog tikėtina ieškovo regėjimas iki avarijos buvo silpnas, nes ieškovas vairavo su akiniais. Pastebėjo, jog pats ieškovas nurodė, kad randas ant smilkinio / antakio ribos yra koreguotinas pilnai sugijus randui, o išlaidos mikrochirurgo korekcijai yra padengiamos draudiko, pateikus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl išmokėta neturtinės žalos atlyginimo išmoka yra pakankama.

Trečiasis asmuo UAB „TPV“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Baigus pasiruošimą bylos nagrinėjimui iš esmės, 2020 m. balandžio 2 d. byloje gautas atsakovo If P&C Insurance AS pranešimas apie tai, jog įvertinus į bylą ieškovo pateiktus papildomus medicininius dokumentus apie jo sveikatos būklę, draudikas priėmė sprendimą išmokėti papildomą 1 000 Eur draudimo išmoką ieškovo neturtinei žalai atlyginti.

Bylos nagrinėjimo 2020 m. birželio 8 d. teismo posėdyje metu ieškovas dėl papildomai išmokėtos draudimo išmokos sumažino reikalavimą dėl 4 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iki 3 000 Eur, bylą dalyje dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo prašė nutraukti; kitoje dalyje ieškinį palaikė pilnai. Nurodė, jog prašoma priteisti turtinė žala susidaro už patirtas automobilio saugojimo išlaidas ir pakaitinio automobilio nuomą bendrai, nes nesuprato kiek ir ką jam atlygino draudimas. Papildomai paaiškino, jog užfiksavo savo po eismo įvykio būklę nuotraukose, jas pateikė į bylą. Paaiškino, jog 2018 m. spalio 23 d. vakare buvo atvežtas į Lazdynų ligoninę, kur po akies operacijos buvo susiūtas vokas; spalio 24 d. akis supūliavo, buvo paskirtas antibiotikų kursas, spalio 26 d. buvo atliktas perrišimas, spalio 29 d. nutrauktas medikamentinis gydymas, tačiau patarta likti namie, saugotis užkrėtimo; spalio 30 d. nuotraukoje matyti, jog antibiotikai suveikė, pūliai dingo, tačiau siūlės ištrauktos tik lapkričio 5 d. Dėl minėto mano, jog atsakovai nepagrįstai nurodo, jog per visą tą laiką jis galėjo pasirūpinti automobiliu. Pažymėjo, jog automobilį gali atsiimti tik savininkas ar įgaliojimą pateikęs asmuo, tuo tarpu jis įgaliojimo sudaryti neturėjo jokių galimybių. Paaiškino, jog jį į ligoninę perrišimams atlikti nuveždavo arba žmona arba kaimynai. Pakaitinį automobilį šeimos poreikiams tenkinti išsinuomojo lapkričio 3 d. iš UAB „Roktranas“, nes ši bendrovė vienintelė sutiko automobilį pristatyti į kiemą. Iš šios bendrovės automobilį nuomojo 10 dienų, vėliau automobili nuomojo iš UAB „Admita“ už 10 Eur per parą. Pats pradėjo vairuoti nuo lapkričio 6 d. Pažymėjo, jog tuo metu su žmona išlaikė nepilnametę dukrą ir sūnų – studentą, todėl neturėjo papildomų lėšų susimokėti už automobilio saugojimą. Nurodė, jog lapkričio pradžioje už saugojimą jau buvo susikaupęs iki 200 Eur įsiskolinimas, turėjo rinktis ar sumokėti už saugojimą ar išsinuomoti pakaitinį automobilį. Pažymėjo, jog apie eismo įvykį iš karto pranešė savo draudikui, o kas yra kitos transporto priemonės draudikas nežinojo, bet to ir neturėjo jokio pagrindo į jį kreiptis, kol nebuvo nustatytas eismo įvykio kaltininkas. Nurodė, jog dėl eismo įvykio nuolat jaučia „rūkelį“ akyje, išlikęs randas jautrus šalčiui, todėl negali džiaugtis žiemos atostogomis, jas gali leisti tik šiltuose kraštuose, dėl eismo įvykio padarinių buvo sugadinti trys jo ir jo šeimos narių gimtadieniai, dėl to prašo didesnės nei rekomenduojama žalos, nes ateityje laukia dar viena operacija dėl rando korekcijos ir neaišku ar bus pašalintos su tuo susijusios pasekmės.

Atsakovo If P&C Insurance AS atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą pozicija. Papildomai paaiškino, jog dėl ieškovui išmokėtų nedarbingumo išmokų atlygino Sodrai 817,36 Eur bei pačiam ieškovui jo negautas pajamas. Nurodė, jog ieškovas visiškai neatsakingai elgėsi didindamas saugojimo išlaidas, todėl nors ir atlygino jų dalį – už 45 dienas, dėl byloje pareikšto reikalavimo dėl automobilio saugojimo išlaidų priteisimo nesutinka visiškai. Dėl pakaitinio automobilio išlaidų nurodė, jog jos nėra reglamentuotos, tačiau paprastai atlyginamos. Nurodė, jog atsakovas apie eismo įvykį pranešė tik po trijų mėnesių, dėl ko negalėjo reguliuoti pakaitinio automobilio nuomos proceso Nurodė, jog paprastai žala sureguliuojama per 45 dienas, taip pat pripažino, jog paprastai draudimo išmoka nemokama iki kaltininko nustatymo.

Atsakovė A. B. ir trečiasis asmuo UAB „TPV“ į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko, jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir tarp šalių kilusių teisinių santykių kvalifikavimo

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. spalio 23 d. 17 val. Vilniuje, Rokantiškių – Viršupio gatvėse įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė dvi transporto priemonės: ieškovo S. P. vairuojamas automobilis T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo If P&C Insurance AS transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta transporto priemonė Skoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama atsakovės A. B.. Iš teismo išreikalautos Administracinio nusižengimo bylos nustatyta, jog eismo įvykis įvyko, kuomet A. B. vairuodama automobilį ir sankryžoje sukdama į kairę nedavė kelio ieškovo S. P. transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, dėl ko S. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. 2019 m. sausio 28 d. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje eismo įvykio kaltininku pripažinta atsakovė A. B.. Ieškovas 2019 m. sausio 29 d. kreipėsi į atsakovės draudiką If P&C Insurance AS (toliau – taip pat draudikas) dėl eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, jog draudikas išmokėjo ieškovui šias draudimo išmokas: 1 695 Eur už eismo įvykio metu sunaikintą transporto priemonę; 1 397,02 Eur už pakaitinio automobilio nuomą ir saugojimą; 41,24 Eur kompensuotos gydymo išlaidos; 500 Eur už eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą; 170,93 Eur kompensuotos negautos pajamos; 211,23 Eur už eismo įvykio metu sugadintus asmeninius daiktus (akinius); Sodrai buvo kompensuota ieškovui išmokėta 817,36 Eur ligos pašalpa.

Byloje kilo ginčas dėl eismo įvykio metu ieškovo sugadinto automobilio saugojimo išlaidų bei pakaitinio automobilio nuomos išlaidų atlyginimo, taip pat dėl patirtos neturtinės žalos dydžio.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama draudiminė išmoka (2 straipsnio 3 dalis), o išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (3 straipsnio 1 dalis). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, atsakingas draudikas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

Kasacinio teismo konstatuota, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudžiamasis eismo įvykis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016 32 punktas).

Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies nuostatas draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Pagal šio straipsnio 7 dalį – draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo redakcijos, galiojusi eismo įvykio metu 98 straipsnio 3, 7 dalys).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, taip pat dėl atsakovės pareigos išmokėti draudimo išmoką, tačiau šalys nesutinka dėl tos pareigos apimties. Dėl ieškovo prašomos priteisti turtinės žalos – pakaitinio automobilio nuomos išlaidų ir sugadinto automobilio saugojimo išlaidų bei  neturtinės žalos teismas pasisakys atskirai.

Dėl pakaitinio automobilio nuomos išlaidų

Byloje nustatyta, jog nuo 2020 m. lapkričio 3 iki lapkričio 13 d., t. y. 10 dienų ieškovas pakaitinį automobilį nuomojo iš UAB „Roktrans“ už 16 Eur per parą, vėliau iki 2019 m. kovo 10 d. iš UAB „Admita“ už 10 Eur per parą nuomos mokestį. Pakaitinio automobilio nuomos išlaidas prašo priteisti tik už laikotarpį iki 2019 m. kovo 3 d., kuomet gavo 500 Eur draudimo išmoką už automobilio pardavimą aukcione, nes tuomet galėjo įsigyti naują automobilį. Iš viso ieškovas už šį laikotarpį patyrė 1 277,13 Eur pakaitinio automobilio nuomos išlaidų. Draudikas jas kompensavo iš dalies, sumokėdamas 765,02 Eur. Tokią draudimo išmoką draudikas paskaičiavo pagal savo partnerių teikiamas pakaitinių automobilių nuomos kainas 17 Eur per parą (14,05 + PVM) už 45 dienas. Kitas išlaidas atsisakė atlyginti, dėl pavėluoto pranešimo apie eismo įvykį bei dėl to, jog mano, kad atsakovas nepagrįstai prašo priteisti pakaitinio automobilio nuomos išlaidas už laikotarpį po draudimo išmokos už sugadintą automobilį išmokėjimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Iš teisės aktų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatų, teisės doktrinos bei susiklosčiusios teismų praktikos sisteminio aiškinimo darytina išvada, kad asmeniui atlygintini turtiniai praradimai pasireiškia kaip nuostoliai, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis turi tam tikrų išlaidų ir tuo blogina savo turtinę padėtį.

Sprendžiant klausimą dėl pakaitinio automobilio nuomos išlaidų atlyginimo, pažymėtina, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas žalos atlyginimo klausimus, yra konstatavęs, kad atlygintini turtiniai nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tris esminius požymius: išlaidos turi būti priverstinės, būtinos ir protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 479/2002). Sprendžiant ginčą dėl draudimo išmokos pagrindu atlygintinų išlaidų, būtina patikrinti, ar jos atitinka minėtus požymius.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada kad asmens turėtos išlaidos pakaitinės transporto priemonės nuomai yra viena iš žalos turtui, kurią draudikas neviršydamas draudimo sumos yra įsipareigojęs atlyginti, rūšių. Tokios išlaidos, nustačius jų priežastinį ryšį su eismo įvykiu, taip pat nustačius kitas už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygas, turėtų būti priskirtinos prie išlaidų, atlyginamų Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, draudikas neginčija pareigos atlyginti ieškovo patirtas pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, jas iš dalies atlygino, tačiau nesutinka su pakaitinio automobilio nuomos trukme. Nurodė, jog tuo atveju, jei apie eismo įvykį būtų pranešta anksčiau, galėtų kontroliuoti nuomos procesą.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš draudiko ar Biuro, pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas po eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui arba įstatymo 17 straipsnyje nustatytais atvejais Biurui, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį negali dėl svarbių priežasčių. Nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos, eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes, jei į eismo įvykio vietą nebuvo kviesta policija, taip pat pateikti informaciją ir turimus dokumentus apie kaltininką, eismo įvykio aplinkybes, dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą, taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.

Byloje nustatyta, jog ieškovas į draudiką kreipėsi 2020 m. sausio 29 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo eismo įvykio bei kitą dieną po nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo arba iš karto po eismo įvykio kaltininko nustatymo.

Įvertinus tai, jog iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo tarp eismo įvykio dalyvių buvo nesutarimas dėl to, kas kaltas dėl eismo įvykio padarymo, vairuotojai nebuvo pasirašę eismo įvykio deklaracijos, todėl sutiktina su ieškovo pozicija, jog iki 2019 m. sausio 28 d. kreiptis į kito vairuotojo draudiką neturėjo jokio teisinio pagrindo, nes nežinojo ar turi tokią teisę, o pagal minėtas įstatymo nuostatas į draudiką kreipiasi nukentėjęs asmuo, norėdamas gauti draudimo išmoką.

Pažymėtina, jog nors draudikas teigia negalėjęs sužinoti apie eismo įvykį ir atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimo iki policijos sprendimo, tokią informaciją draudikas galėjo gauti iš savo draudėjos A. B., nes tokią pareigą jai numato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos. Pati atsakovė A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog apie eismo įvykį iš karto pranešė savo draudikui; todėl apie eismo įvykį draudikui turėjo būti žinoma, o net tuo atveju, jei ši tokios pareigos ir neįvykdytų, tai neturėtų sukelti neigiamų teisinių padarinių ieškovui, kuris savo draudikui apie eismo įvykį pranešė.

Papildomai pažymėtina, kad net jei draudikas būtų anksčiau sužinojęs apie įvykį, negalima daryti išvados, kad jis būtų priėmęs sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir žalos atlyginimo, nesulaukęs galutinio policijos sprendimo (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Draudiko atstovė teismo posėdžio metu pripažino, jog paprastai draudimo išmokos išmokamos tik po atitinkamo sprendimo dėl eismo įvykio kaltininko priėmimo.

Sutiktina su draudiko atstovės bylos nagrinėjimo metu pareikšta pozicija, kad ieškovas galėjo sužinoti, kas yra kito eismo įvykio dalyvio civilinės atsakomybės draudikas, pavyzdžiui, kreiptis į savo civilinės atsakomybės draudimo bendrovę, taip pat viešai prieinamoje Biuro interneto svetainėje www.cab.lt, tačiau ši aplinkybė tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti neturi jokios teisinės reikšmės, nes net žinodamas, kas yra kito vairuotojo – A. B. draudikas, iki eismo įvykio kaltininko nustatymo į jį kreiptis ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Įvertinus tai, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad išmoka už sugadintą transporto priemonę ieškovui buvo išmokėta tik 2019 m. vasario 18 d., konstatuotina, jog iki to laiko atsakovas pagrįstai naudojosi pakaitiniu automobiliu ir už šį laikotarpį jam priklauso protingų automobilio nuomos išlaidų atlyginimas. Ieškovo reikalavimą dėl išlaidų priteisimo už vėlesnį naudojimąsi pakaitiniu automobiliu teismas atmeta kaip nepagrįstą, nes po draudimo išmokos dėl sugadintos transporto priemonės išmokėjimo, draudikas yra laikomas įvykdžiusi savo prievolę atlyginti nuostolius, padarytus dėl eismo įvykyje nukentėjusios transporto priemonės sugadinimo. Dėl minėto bei įvertinus tai, jog ieškovas pakaitinį automobilį nuomojo už mažesnę kainą nei tokias paslaugas teikia draudiko partneriai, konstatuotina, jog ieškovui priklauso 160 Eur už UAB „Roktrans“ suteiktą pakaitinį automobilį ir 970 Eur  už UAB „Admita“ pakaitinio automobilio nuomą nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. vasario 18 d. laikotarpį (97 dienos * 10 Eur), iš viso – 1 130 Eur. Kadangi draudikas dalį  - 765,02 Eur šių lėšų atlygino, ieškovui priteistina 364,98 Eur pakaitinio automobilio nuomos išlaidų (1 130 – 765,02 =364,98).

Kasacinis teismas yra išsisaikinęs, jog įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalą trečiajam asmeniui, pastarasis draudimo sutarties pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad ją tiesiogiai atlygintų draudikas, o ne žalą padaręs asmuo draudėjas. Taip įgyvendinama žalą patyrusio nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė, pagal kurią išmokėdamas draudimo išmoką žalą atlygina draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, taip pat užtikrinama apsidraudusio draudėjo, t. y. atsakingo už padarytą žalą asmens, draudimo apsauga, pagal kurią žalą patyręs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti, kad atsakingas už padarytą žalą asmuo atlygintų tik tą žalos dalį, kuri viršytų Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje ir įstatyme nustatytas maksimalias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Remiantis tokia kasacinio teismo suformuota praktika 364,98 Eur turtinė žala ieškovui priteistina iš draudiko, prašymas dėl žalos priteisimo solidariai iš abiejų atsakovų atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl sugadinto automobilio saugojimo išlaidų atlyginimo

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo.

Nurodyto įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. 

Nagrinėjamu atveju ieškovo transporto priemonė T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsniu ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi 2018 m. spalio 23 d. buvo priverstinai nuvežta ir uždaryta saugoti į UAB „Sauda“ mokamą automobilių saugojimo aikštelę, Vilniuje, Minsko pl. 21, dėl to, kad ja nebuvo kam pasirūpinti po eismo įvykio. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai 2018 m. spalio 24 d. raštu informavo ieškovą, jog dėl transporto priemonės susigražinimo turi kreiptis Tarnybos organizavimo poskyrį Vilniuje, Mėnulio g. 11, nurodė telefonus pasiteiravimui (t. I, b. l. 69).

2019 m. sausio 14 d. UAB „Sauda“ informavo ieškovą, jog už automobilio saugojimą yra jau susidaręs 1 122 Eur įsiskolinimas už 80 saugojimo dienų, kuris toliau augs, jei automobilis nebus atsiimtas; paaiškino, jog už kiekvieną automobilio saugojimo dieną yra imamas 14 Eur mokestis, taip pat pranešė, jog reikalavimo teisę į ieškovo prievolę atlyginti automobilio saugojimo išlaidas perleido UAB „Jurisdictus“ bei pažymėjo, jog saugotojas vadovaudamasis CK 6.843 straipsnio 2 dalies nuostatomis turės teisę automobilį utilizuoti ar realizuoti kitu būdu, jeigu savininkas / valdytojas ar jų įgaliotas asmuo neatsiims automobilio.

Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalį priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Tokiu atveju tarp automobilio savininko ir automobilio saugotojo susiklosto pasaugos pagal įstatymą santykiai (CK 6.850 straipsnis, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1673-450/2016), o saugojimo trukmė priklauso nuo automobilio savininko valios.

Byloje nustatyta, jog po eismo įvykio ieškovas buvo paleistas namo, iki 2020 m. lapkričio 5 d. periodiškai lankėsi ligoninėje, kuomet buvo išimtos siūlės ir nuo 2020 m. lapkričio 6 d. pats pradėjo vairuoti pakaitinį automobilį. 2020 m. lapkričio 6 d. automobilio saugojimo išlaidos siekė 182 Eur. Byloje nustatyta, jog draudikas atlygino ieškovui automobilio saugojimo išlaidas už 45 dienas, sumokėdamas 632 Eur (t. I, b. l. 67).

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Nuo 2020 m. lapkričio 6 d. ieškovas turėjo fizines galimybes pats nuvykti į automobilio saugojimo aikštelę atsiimti automobilio, todėl sutiktina su draudiko pozicija, jog automobilio saugojimo išlaidos iki 2019 vasario 27 d. negali būti vertinamos eismo įvykio pasekmėmis ir atlyginti už ilgesnį automobilio saugojimo laikotarpį draudikui prievolė nekilo. Tokios prievolės atsiradimo pagrindo nenurodė ir pats ieškovas. Būdamas automobilio savininku ieškovas pats nusprendė neatsiimti automobilio ir dėl to jam tenka tokio elgesio pasekmės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas tokį savo elgesį grindė finansinių lėšų stoka, tačiau tai yra aplinkybės susijusios tik su ieškovu ir nuo jo priklausančios, kurios negali įtakoti ir įpareigoti atsakovus padengti automobilio saugojimo išlaidas po to laikotarpio, kai ieškovas galėjo imtis priemonių nutraukti automobilio saugojimą. Tuo labiau, jog byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu tiek ieškovas tiek jo sutuoktinė buvo darbingi, dirbo ir gaudavo didesnes nei minimalias pajamas, jos leido ieškovui išsinuomoti pakaitinį automobilį už didesnę nuomos kainą nei automobilio saugojimo per parą mokestis, o reikalavimas draudikui atlyginti tiek sugadinto automobilio saugojimo išlaidas tiek pakaitinio automobilio nuomos išlaidas už tą patį laikotarpį, t. y. ieškovo elgesys, kuomet jis nesiėmė jokių veiksmų automobilio saugojimo išlaidoms mažinti ir tuo pat metu nuomojosi pakaitinį automobilį bei tiek vienų tiek kitų išlaidų priteisimo reikalauja iš draudiko iš esmės yra nesąžiningas draudiko atžvilgiu.

Remiantis nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetu, reikalavimas dėl automobilio saugojimo išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. 

Dėl neturtinės žalos priteisimo

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, o teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Be to, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą; reikia remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

Be to, sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, negalima pamiršti ir subjektyvių šio klausimo aspektų, t. y. atskiro konkretaus asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniu turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-896-480/2018).

Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, jog medicinos ekspertė 2018 m. lapkričio 22 d. susipažinusi su ieškovo medicininiais dokumentais ir CD laikmena su tyrimo vaizdais: iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, VšĮ Antakalnio poliklinikos, VšĮ Santaros klinikos padarė išvadą, jog ieškovui buvo nustatyta muštinės žaizdos kaktos kairėje, kairiame antakyje, kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai dešinio riešo srityje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, tokie sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovas paaiškino, jog žaizda veide atsirado sprogus oro pagalvei ir akinių rėmeliui sužalojus antakio sritį, nedaug truko ir galėjo sužaloti pačią akį. Iš ieškovo į bylą pateiktų 2018 m. lapkričio16 d., 2018 m. gruodžio 6 d. ir 2020 m. sausio 24 d. medicininių dokumentų išrašų matyti, kad dėl eismo įvykio neišvengta liekamųjų reiškinių, pas ieškovą iki šiol yra virš kairės akies 3 cm randas, kuris yra jautrus, rekomenduojama pakartotinė konsultacija dėl operacinio gydymo po 6 mėnesių, randui suminkštėjus; dėl žalos regėjimui iš 2018 m. lapkričio 16 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos išrašo matyti, jog tuo metu nustatyta, jog akių būklė stabili ir joks oftalmologinis gydymas nereikalingas Byloje taip pat nustatyta, jog dėl eismo įvykio sveikatai sukeltų pasekmių ieškovas buvo nedarbingas nuo 2018 m. spalio 24 iki 2018 m. gruodžio 13 dienos, tačiau nuo 2018 m. lapkričio 6 d. savarankiškai vairavo automobilį. 2019 m. vasario mėnesį ieškovas išėjo iš darbo, nes, kaip paaiškino, darbas sandėlyje neigiamai veikė jo sveikatą dėl tebejautraus rando, tačiau jau kitą mėnesį ieškovas įsidarbino kitoje darbovietėje.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, t. y. tai, jog žala buvo padaryta didžiausiai po gyvybės asmens vertybei – sveikatai, tai, jog dėl eismo įvykio pasekmių ieškovas be abejo patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus, tačiau praėjus dviem savaitėms nuo eismo įvykio ieškovas jau pradėjo vairuoti automobilį, 2018 m. gruodžio 14 d. dieną grižo į darbinę veiklą, o 2018 m. kovo mėnesį darbą pakeitė, byloje nenustatyta, jog dėl eismo įvykio ieškovas be fizinių pasekmių patirtų ir psichologinių pasekmių (pvz., depresija, nemiga ar pan.); žala padaryta neatsargiais veiksmais, todėl teismas remdamasis teisingumo ir protingumo principais vertina, jog draudikas tinkamai įvertino ieškovui padarytą neturtinę žalą išmokėdamas 1 500 Eur draudimo išmoką, ieškinio reikalavimą dėl papildomos 3 000 Eur draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti atmeta kaip neįrodytą.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis minėtu reglamentavimu ieškovui nuo patenkinto ieškinio dalies priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo jos naudai priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Patenkinus ieškovo reikalavimus iš dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška.

Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai dėl turtinės žalos priteisimo patenkinami iš dalies, dėl neturtinės žalos priteisimo – netenkinami, tačiau dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo byla nutraukta. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų – 1 000 Eur neturtinės žalos - vertintinas sprendimu, priimtu ieškovo naudai, nes šie reikalavimai atsakovo buvo patenkinti po bylos iškėlimo ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas pareiškė du reikalavimus - dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, vienas iš jų – dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo nors ir atmestas, tačiau bylos nutraukimas 1 000 Eur dalyje vertintinas sprendimu ieškovo naudai, o kitas - dėl turtinės žalos priteisimo - patenkintas iš dalies (patenkintas dalyje 364,98 Eur iš 1 460,13 Eur prašomų priteisti) ir vertinant, jog už kiekvieno reikalavimo patenkinimą ieškovui priklauso po 50 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nustatytina, jog ieškovui iš atsakovų priteistina 25 procentai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (12,5 procentai už pirmo reikalavimo patenkinimą 1 000 Eur dalyje ir 12,5 procentų už antro reikalavimo patenkinimą 364,98 Eur dalyje), atsakovams iš ieškovo - 75 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų (po 37,50 procentų už pirmo ir antro reikalavimo dalies netenkinimą).

Ieškovas byloje patyrė 44 Eur žyminio mokesčio, atsakovai įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovui iš draudiko priteistina 11 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 57,04 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Pagal aukščiau nustatytą patenkintų ir atmestų reikalavimų procentinę išraišką valstybės naudai iš atsakovės - draudiko priteistina 14,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (25 procentai nuo visumos), iš ieškovo – 42,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (75 procentai nuo visumos).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a: 

bylą dalyje dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo nutraukti, kitoje dalyje ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo If P&C Insurance AS, Estijos juridinio asmens kodas 10100168, 364,98 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 98 euro centus) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. birželio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 Eur (vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42,78 Eur, (keturiasdešimt du eurus ir 78 euro centus), o iš atsakovo If P&C Insurance AS, Estijos juridinio asmens kodas 10100168, 14,26 Eur (keturiolika eurų ir 26 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti šalims, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Kristina Lysionok