Civilinė byla Nr. e2A-172-790/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00270-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.2; 2.6.11.4.5; 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKUBA“ ir atsakovės akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKUBA“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kelių priežiūra“ dėl viešųjų pirkimų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „VOLVO LIETUVA“, uždaroji akcinė bendrovė „KOMUVA“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „SKUBA“ kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1.                      pripažinti negaliojančiomis atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Kelių priežiūra“ ir trečiųjų asmenų UAB „VOLVO LIETUVA“ bei UAB „KOMUVA“ 2023 m. vasario 3 d. viešojo pirkimo sutartis: dėl I Pirkimo objekto dalies – viešojo pirkimo sutartį Nr. PIR23-45 (toliau – Sutartis Nr. 1); dėl II Pirkimo objekto dalies – viešojo pirkimo sutartį Nr. PIR23-44 (Sutartis Nr. 2); dėl III Pirkimo objekto dalies – viešojo pirkimo sutartį Nr. PIR23-43 (toliau – Sutartis Nr. 3; visos kartu – Sutartys);

1.2.                      taikyti restituciją ir grąžinti atsakovę bei trečiuosius asmenis į padėtį, buvusią iki Sutarčių sudarymo, t. y. įpareigoti atsakovę grąžinti tretiesiems asmenis visus pagal Sutartis pristatytus N3 klasės krovininius automobilius su papildoma įranga (toliau – ir prekės), o trečiuosius asmenis įpareigoti grąžinti atsakovei visas pagal Sutartis gautas sumas iš perkančiosios organizacijos (jeigu tokios buvo gautos);

1.3.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2022 m. rugpjūčio 5 d. paskelbė tarptautinės vertės atvirą konkursą „(PU‑9750/22) [ITP22] N3 klasės krovininiai automobiliai su papildoma įranga“ Nr. 6174341 (toliau – ir Pirkimas), kuriuo siekė įsigyti N3 klasės krovininius automobilius su papildoma įranga. Pirkimas buvo skaidomas į tris Pirkimo objekto dalis. Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkantys pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų – kainos ir kokybės santykį. Atsakovė 2022 m. spalio 19 d. informavo tiekėjus, kad visose Pirkimo objekto dalyse ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu pripažintas trečiųjų asmenų pasiūlymas. Ieškovės pasiūlymas pagal suteiktus ekonominio naudingumo balus liko antras eilėje dėl visų Pirkimo objekto dalių. Ieškovei 2022 m. lapkričio 25 d. pateikus pretenziją, perkančioji organizacija iš dalies tenkino ieškovės pretenziją ir grįžo į pasiūlymų vertinimą bei pakartotinai įvertino trečiųjų asmenų pasiūlymą. Atlikusi pakartotinį trečiųjų asmenų pasiūlymo vertinimą, perkančioji organizacija 2022 m. gruodžio 20 d. sudarė naują pasiūlymų eilę dėl visų Pirkimo objekto dalių, tačiau net ir po pakartotinio pasiūlymų nagrinėjimo laimėtoju visose Pirkimo objekto dalyse buvo pripažintas trečiųjų asmenų pasiūlymas. Ieškovė 2022 m. gruodžio 30 d. pateikė pretenziją dėl naujos pasiūlymų eilės ir sprendimo visose Pirkimo dalyse laimėtoju nustatyti trečiųjų asmenų pasiūlymą, tačiau ši jos pretenzija 2023 m. sausio 9 d. buvo atmesta. Atsakovė su trečiaisiais asmenimis 2023 m. vasario 3 d. sudarė Sutartis.

3.       Ieškovė paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 20 d. prekių apžiūros metu nustatė, jog trečiųjų asmenų pagal Sutartis pristatytos prekės neatitinka dalies Pirkimo sąlygose ir Sutartyse nustatytų techninių reikalavimų, prekės neturi trečiųjų asmenų deklaruotų techninių pranašumų, už kuriuos buvo suteikti ekonominio naudingumo balai. Ieškovė 2023 m. gruodžio 21 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę apie trečiųjų asmenų pateiktų prekių neatitiktį Sutarčių sąlygoms bei pateikė pastebėtų prekių trūkumų sąrašą. Atsakovė 2023 m. gruodžio 22 d. el. laišku informavo ieškovę, kad pati yra nustačiusi ieškovės įvardintus trūkumus ir apie juos yra informavusi trečiuosius asmenis. Ieškovė 2024 m. vasario 14 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama informuoti, ar tretieji asmenys ištaisė visus nustatytus trūkumus, o jeigu neištaisė trūkumų, ar perkančioji organizacija informavo juos dėl vienašališko Sutarčių nutraukimo ir jų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašus. Perkančioji organizacija 2024 m. balandžio 12 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad: 1) sunkvežimių, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytos neatitiktys Techninės specifikacijos 1 priedo 7.7 ir 14.6 papunkčių reikalavimams yra trečiųjų asmenų taisomos, t. y. šiuos nustatytus trūkumus tretieji asmenys šalina ir už vėlavimą pašalinti nurodytus trūkumus šiuo metu yra taikomi delspinigiai; 2) sunkvežimiai, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka Techninės specifikacijos 1 priedo 5.1 papunkčio reikalavimus, nes trečiųjų asmenų pasiūlyme deklaruotas pranašumas (dvigubi ar sustiprinti šoniniai profiliai, kai bendras storis ne mažiau 9 mm) buvo išlaikytas ir tinkamai naudojamas eksploatuojant trečiųjų asmenų pristatytas prekes; 3) sunkvežimis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka Techninės specifikacijos 1 priedo 5.5 papunkčio reikalavimą; 4) ieškovės nustatytų trūkumų atveju nėra teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartis, kadangi dalis ieškovės nurodytų trūkumų yra šalinami, o kita dalis arba nėra perkančiosios organizacijos laikoma trūkumais, arba perkančiosios organizacijos pripažinti lygiaverčiais ir trečiųjų asmenų tinkamai pagrįstais sprendiniais, kurie visiškai atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir perkančiosios organizacijos poreikius. 

4.       Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija privalėjo vienašališkai nutraukti Sutartis dėl trečiųjų asmenų padarytų esminių Sutarčių pažeidimų ir įtraukti juos į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tiekėjų padaryti pažeidimai laikytini esminiais tiek pagal Sutarčių 8.3 papunkčio, tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Trečiųjų asmenų pristatytos prekės neatitinka Sutarčių sąlygų, apie nustatytus trūkumus perkančioji organizacija informavo trečiuosius asmenis. Vadovaujantis Sutarčių 4.12 papunkčiu tretieji asmenys turėjo pareigą pašalinti trūkumus (pakeisti prekes) ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 22 d., tačiau to nepadarius, perkančioji organizacija, vadovaudamasi Sutarčių 8.3 papunkčiu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu skaidrumo principu bei VPĮ 91 straipsnio nuostatomis, privalėjo vienašališkai nutraukti Sutartis ir įtraukti trečiuosius asmenis į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

5.       Kadangi perkančioji organizacija priėmė Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos reikalavimų neatitinkančias prekes ir vienašališkai nenutraukė Sutarčių, atitinkamai, tokiu būdu buvo atliktas neteisėtas esminių Sutarčių sąlygų keitimas, kuris, vadovaujantis VPĮ 89 straipsniu, yra draudžiamas ir neteisėtas. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, ieškovės vertinimu, pažeidžia VPĮ 89 straipsnio nuostatas. Pirma, atsakovė pakeitė prekių pristatymo terminus. Antra, nors perkančioji organizacija ir pripažino, kad dalis pristatytų prekių neatitinka Techninės specifikacijos 1 priedo 7.7 ir 14.6 papunkčių reikalavimų, tačiau jas priėmė ir eksploatuoja. Trečia, tretieji asmenys dar pasiūlymo teikimo metu nurodė melagingą informaciją apie pasiūlymo atitiktį Pirkimo Techninės specifikacijos 1 priedo 5.5 papunkčiui (galinės ašys ir lingės: dviejų ašių tandemas, ašys su dviguba redukcija; ašys ir lingės sustiprintos, pritaikytos ne mažesnei nei 13 t apkrovai) ir perkančioji organizacija turėjo galimybes tai patikrinti. Vis dėlto perkančioji organizacija, laikydama, kad dviejų oro pagalvių sistema yra lygiavertė Techninės specifikacijos 1 priedo 5.5 papunkčio reikalavimui, kurioje numatyta keturių oro pagalvių sistema, bei priimdama tokią prekę, atliko draudžiamą esminį Sutarties pakeitimą VPĮ 89 straipsnio prasme. Ketvirta, perkančioji organizacija dėl dalies trečiųjų asmenų pristatytų prekių nepagrįstai nusprendė, kad šios prekės yra laikytinos lygiaverčiais ir trečiųjų asmenų tinkamai pagrįstais sprendiniais, kurie atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Trečiųjų asmenų pristatytos prekės neatitinka Pirkimo Techninės specifikacijos 1 priedo 5.1  ir 5.5 papunkčių reikalavimų.

6.       Ieškovė nurodė, kad pripažinus Sutartis negaliojančiomis, turi būti taikoma restitucija. Tiek perkančioji organizacija, tiek tretieji asmenys turi būti grąžinti į padėtį, buvusią iki Sutarčių sudarymo, įpareigojant perkančiąją organizaciją grąžinti tretiesiems asmenims visas pagal Sutartis pristatytas prekes, o trečiuosius asmenis įpareigojant grąžinti visas gautas sumas (jeigu tokios sumos buvo gautos).

7.       Ieškovė pažymėjo, kad ji turi teisinį suinteresuotumą ginčyti Sutartis ir prašyti jas pripažinti negaliojančiomis, nes: 1) ji dalyvavo Pirkime ir siekė Sutarčių su perkančiąja organizacija sudarymo; 2) tuo atveju, jeigu Sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis ir būtų taikoma restitucija, perkančioji organizacija būtų priversta skelbti naują viešojo pirkimo procedūrą, kurioje būtų siekiama įsigyti prekes; šiame naujame pirkime dalyvautų ieškovė, kadangi ji turi finansinį suinteresuotumą sudaryti viešojo pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovės UAB „SKUBA“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „VOLVO LIETUVA“ 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

9.       Teismas

10.       Teismas nurodė, kad CK 6.227 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog Sutartys pažeidė jos teises ar teisėtus interesus. Vien tai, kad ji turi finansinį suinteresuotumą sudaryti viešojo pirkimo sutartį su atsakove dėl prekių pardavimo tuo atveju, jeigu ieškinio patenkinimo atveju atsakovė paskelbtų naują viešąjį pirkimą, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės teisę kvestionuoti sudarytas ir vykdomas ar jau įvykdytas sutartis. Teismas pažymėjo, kad tiekėjams įstatymas nesuteikia teisės kontroliuoti tarp laimėjusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Be to, tokiu būdu yra realizuojamas sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims.

11.       Teismas nusprendė, kad ieškovė, nors ir dalyvavo Pirkime, tačiau neturėdama jokių iš šių Sutarčių kylančių civilinių materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų, negali būti laikoma turinčia teisę inicijuoti ir reikalauti tarp kitų tiekėjų ir perkančiosios organizacijos sudarytų Sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (atitinkamai reikšti ir kitus su sutarties vykdymu, pasibaigimu susijusius reikalavimus). Atmetęs ieškovės ieškinį šiuo pagrindu, teismas nurodė, kad kiti byloje proceso dalyvių nurodyti argumentai neturi reikšmės siekiant teisingai išspręsti šį ginčą ir dėl jų vertinimo plačiau nepasisakė.

12.       Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje spręstų klausimų sudėtingumą ir apimtį (byla nėra itin sudėtinga, ginčo apimtis nėra didelė), faktines advokato darbo ir laiko sąnaudas bei pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nusprendė atsakovei ir UAB „VOLVO LIETUVA“ priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti iki 5 000 Eur.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13.       Ieškovė UAB „SKUBA“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti ieškovei iš atsakovės AB „Kelių priežiūra“ bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės ieškinys neatitinka nei vieno iš VPĮ 105 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo pirkimo sutarties kvestionavimo pagrindų. Ieškovė pagrindė, kad buvo padaryti VPĮ imperatyvių nuostatų pažeidimai ir yra pagrindas Sutartis pripažinti negaliojančiomis VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Teismas nevertino VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punkto atvejo, dėl jo nepasisakė. 

13.2.                      Viešojo pirkimo sutartys gali būti keičiamos tik tais pagrindais, kurie nustatyti VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse, priešingu atveju būtų pažeistos imperatyvios normos, susijusios su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo bei lygiateisiškumo principai. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, vykdydama Sutartis, atliko Sutarčių pakeitimus ir pažeidė VPĮ 89 straipsnio nuostatas: 1) Sutarties Nr. 1 vykdymo metu buvo priimti sunkvežimiai, kurių dvigubas rėmas yra ne per visą ilgį, o tik nuo kabinos galo iki rėmo galo. Tai neatitinka Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 5.1 papunkčio reikalavimų; 2) Sutarties Nr. 2 vykdymo metu buvo priimti sunkvežimiai, kurie neatitiko trečiųjų asmenų pasiūlymo – tretieji asmenys pasiūlė 9 mm storio važiuoklės rėmą, tačiau pristatė tik 8 mm; 3) Sutarties Nr. 3 vykdymo metu buvo priimti sunkvežimiai, kurie neatitinka Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 5.5 papunkčio reikalavimų, nes pristatytuose sunkvežimiuose sumontuotos tik dvi pagalvės. Šiuo atveju perkančiosios organizacijos atliktais Sutarčių pakeitimais buvo nustatytos naujos sąlygos, kurias įtraukus į Pirkimą būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymus ar Pirkimas būtų sudominęs daugiau tiekėjų. Minėtais pakeitimais ne tik buvo nustatytos naujos Pirkimo sąlygos, kurios daro tiesioginę įtaką tiekėjų teikiamiems pasiūlymams, bet ir pakeista Sutarčių šalių ekonominė pusiausvyra trečiųjų asmenų naudai. Ieškovė įrodė, kad perkančioji organizacija atliko esminius Sutarčių pakeitimus, neatitinkančius VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4 dalies nuostatų. 

13.3.                      Sutartys negalėjo būti pakeistos VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, todėl perkančioji organizacija privalėjo tokias Sutartis nutraukti ir, vadovaudamasi VPĮ 89 straipsnio 5 dalimi, vykdyti naują pirkimą pagal VPĮ numatytus reikalavimus. Tai sudaro pagrindą Sutartis pripažinti negaliojančiomis ir VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

13.4.                      Perkančioji organizacija iš anksto (paskelbdama Pirkimą) nustatė atvejus (Sutarčių 8.3 papunktis), kuriais bus laikoma, kad yra padarytas esminis Sutarčių pažeidimas. Tarp šių atvejų buvo numatytas atvejis, kai patiektos prekės neatitinka Sutartyje ir (ar) konkrečiame užsakyme numatytų reikalavimų ir pardavėjas neištaiso prekių trūkumų per Sutartyje numatytą terminą. Perkančioji organizacija, nesilaikydama Sutarčių sąlygų, jų nenutraukė ir tokiu būdu tretiesiems asmenims suteikė daugiau teisių kitų tiekėjų atžvilgiu.

13.5.                      Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) formuojamos praktikos bei priėjo prie nepagrįstos išvados, kad ieškovė neturi teisinio materialinio suinteresuotumo ginčyti Sutartis ir prašyti pripažinti jas negaliojančiomis. Ieškovės teisinis interesas sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti finansinį atlygį sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė turi teisę kvestionuoti sudarytas ir vykdomas ar jau įvykdytas Sutartis. Jei yra atliktas Sutarčių keitimas, tai pagal Teisingumo Teismo suformuotą praktiką suinteresuotas tiekėjas (nagrinėjamu atveju – ieškovė) gali reikšti ieškinį dėl tokių sutarčių keitimo teisinio įvertinimo. Šiuo atveju ieškovės teisinis suinteresuotumas neabejotinas, nes ji veikia toje verslo srityje, kurios rezultatu (Pirkimo objektu) suinteresuota perkančioji organizacija, ji įgyvendino materialiąją teisę pasiūlyti perkančiajai organizacijai jos poreikius atitinkantį Pirkimo objektą, ji buvo suinteresuota laimėti Pirkimą, su perkančiąja organizacija sudaryti viešojo pirkimo sutartis ir gauti finansinę naudą už jų vykdymą.

13.6.                      Tais atvejais, kai VPĮ pažeidimai yra esminiai, jie lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, o jų nustatymas suponuoja teismų pareigą, o ne diskreciją pripažinti skundžiamus perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir juos panaikinti. Pirmosios instancijos teismas neįvertino Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų, kad Sutarčių sąlygos neleido pristatyti kitokių prekių nei numatyta Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą veikti aktyviai ir ginti viešąjį interesą, privalėjo įvertinti Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas bei ex officio (pagal pareigas) nuspręsti dėl Sutarčių pakeitimų atitikties imperatyvioms VPĮ 89 straipsnio normoms.

14.       Atsiliepime į ieškovės UAB „SKUBA“ apeliacinį skundą atsakovė AB „Kelių priežiūra“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad ieškovės ieškinys neatitinka VPĮ nustatytų viešojo pirkimo sutarties kvestionavimo pagrindų. Tam, kad teismui atsirastų pagrindas taikyti VPĮ 105 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, reikalinga konstatuoti, jog viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai. VPĮ 105 straipsnio 1 dalies taikymas nėra susijęs su VPĮ pažeidimais, padaromais pirkimo sutarties, kurios sudarymas nėra pripažintas neteisėtu, vykdymo metu.

14.2.                      Net tuo atveju, jei būtų pritariama ieškovės pozicijai, kad ji turi teisę kištis į perkančiosios organizacijos ir trečiųjų asmenų sudarytų Sutarčių vykdymą, reikia atsižvelgti į tai, jog ieškovė praleido VPĮ 102 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

14.3.                      Apeliaciniame skunde cituojama kasacinio teismo praktika nagrinėjamai bylai nėra aktuali tiek dėl nesutampančios subjektų, tarp kurių kilo ginčas, sudėties, tiek dėl nesutampančio ginčo dalyko.

14.4.                      Ieškovė tik apeliaciniame skunde ėmė teigti, kad egzistuoja savarankiškas pagrindas pripažinti Sutartis negaliojančiomis VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, nors bylos nagrinėjimo metu Sutarčių pripažinimo negaliojančiomis siekė tik dėl netinkamo jų vykdymo.

14.5.                      Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Sutartis, su kuriomis ji pati nėra susijusi, atitinkamai, ji neturi teisės kontroliuoti Sutarčių vykdymo. Kadangi ieškovė nėra Sutarčių šalis, tai Sutarčių vykdymo metu ieškovės teisės nėra ir negali būti pažeidžiamos, o Sutarčių pripažinimas negaliojančiomis ieškovei nesukels tiesioginių teisinių padarinių. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškovei negali būti pripažintas teisinis suinteresuotumas ginčyti Sutartis, su kuriomis ieškovė nėra susijusi, juo labiau dėl tariamo netinkamo jų vykdymo.

14.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepažeidė jam tenkančios pareigos veikti aktyviai ir ginti viešąjį interesą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

15.       Atsiliepime į ieškovės UAB „SKUBA“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB „VOLVO LIETUVA“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi teisės ginčyti Sutarčių VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta galimybė viešojo pirkimų sutartį pripažinti negaliojančia yra taikoma tik tada, kai nustatomi VPĮ pažeidimai, atlikti viešojo pirkimo procedūrų metu, nulėmę neteisėtos viešojo pirkimo sutarties sudarymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija ne Pirkimo procedūrų metu perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų teisėtumą ir atitinkamai vėliau jų pagrindu sudarytas Sutartis, bet jau sudarytų Sutarčių vykdymo aplinkybes.

15.2.                      Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl Sutarčių pripažinimo negaliojančiomis VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovės nurodomos aplinkybės nebuvo paminėtos nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose, todėl jų vertinimas pažeistų apeliacijos proceso principus ir išeitų už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų.

15.3.                      Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovė negali būti laikoma turinčia teisę inicijuoti ir reikalauti pripažinti Sutartis negaliojančiomis. Ieškovė, kuri nėra Sutarčių šalis, neturi jokių iš Sutarčių kylančių civilinių materialiųjų subjektinių teisių bei pareigų, todėl neturi teisės kvestionuoti konkrečių Sutarčių vykdymo aplinkybių ir aiškintis, ar Sutartys vykdomos teisėtai, ar perkančioji organizacija priima reikiamus sprendimus, susijusius su Sutarčių vykdymu. Aplinkybė, kad ieškovė Pirkime teikė pretenzijas ir vėliau nebesikreipė į teismą, parodo, jog ieškovė nebeturi teisinio suinteresuotumo. Kitaip tariant, tuo atveju, jeigu ieškovė nesutiko su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti jos pretenziją, tokį perkančiosios organizacijos sprendimą ieškovė privalėjo skųsti ir kreiptis į teismą. Ieškovei atitinkamų perkančiosios organizacijos sprendimų neskundus, vėlesnis pirkimų procedūrų teisėtumo kvestionavimas nėra galimas, toks ieškovės elgesys turėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį nebuvimo.

15.4.                      Sutartys nebuvo pakeistos ir joks Sutarčių keitimas VPĮ 89 straipsnio pagrindu neturėjo būti atliktas. Pirma, trečiųjų asmenų pristatyti sunkvežimiai atitinka tiek Techninės specifikacijos 1 priedo 5.1 papunktyje, tiek trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodytą informaciją. Antra, nors ieškovė nurodo, kad buvo pristatyti ir priimti sunkvežimiai, kurie neatitiko trečiųjų asmenų pasiūlymo, nes pasiūlyme nurodytas 9 mm storio važiuoklės rėmas, o pristatytos prekės su 8 mm važiuoklės rėmu, tačiau Techninėje specifikacijoje buvo suformuotas reikalavimas, kad prioritetas teikiamas dvigubiems ar sustiprintiems šoniniams profiliams, kai bendras storis ne mažiau 9 mm. Taigi, 9 mm rėmas buvo tik pranašumas. Trečia, tretieji asmenys pasiūlyme nurodė, kad yra siūlomas sunkvežimis su keturiomis pneumo pagalvėmis, t. y. nurodė teisingą informaciją apie tuo metu gamintojo Renault Trucks gaminamą sunkvežimį. Tačiau gamintojas jau po Sutarčių sudarymo, t. y. Sutarčių vykdymo metu, pakeitė tam tikrus gamyklinius sprendinius, juos atnaujino, pakeisdamas pakabos techninio sprendinio tipą iš keturių pagalvių galinės pakabos sistemos į dviejų pagalvių ir sustiprintų puslingių pakabos sistemą. Trečiųjų asmenų pristatytos prekės (sunkvežimiai) yra lygiaverčių (ar net geresnių) techninių savybių. Net jeigu būtų vertinama, kad prekių pristatymas ir priėmimas su lygiaverčiu sprendiniu turėjo būti laikomas Sutarčių keitimu, toks pakeitimas turėtų būti vertinamas kaip neesminis. 

15.5.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad perkančioji organizacija nesilaikė Sutarčių sąlygų, kuriose numatyti atvejai, kai Sutartys turi būti nutraukiamos ir tokiu būdu tretiesiems asmenims suteikė daugiau teisių kitų tiekėjų atžvilgiu. Pagal Sutarčių 8.3.1 papunktį atsakovė turi teisę, o ne pareigą nutraukti Sutartis.

15.6.                      Pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo veikti ex officio ir pripažinti Sutartis negaliojančiomis, nes jokie esminiai Sutarčių keitimai nebuvo atlikti, taip pat neegzistuoja akivaizdus viešojo intereso pažeidimas.

16.       Atsakovė AB „Kelių priežiūra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei AB „Kelių priežiūra“ buvo priteista 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti atsakovei AB „Kelių priežiūra“ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta atsakovei priteisti 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (vietoje 26 741 Eur), pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą atsižvelgti į bylos sudėtingumą, taip pat teisingumo ir sąžiningumo principus.

16.2.                      Teismas nepagrįstai nustatė, kad byla nėra sudėtinga. Byla pasižymėjo sudėtingų fakto klausimų analize ir įrodinėjimu, buvo pateikti net keturi techninio pobūdžio dokumentai dėl sutarčių objektų techninių charakteristikų (specialistų analizės ir išvados, sunkvežimių gamintojo Renault Trucks dokumentacija). Be to, byloje buvo rengti du žodiniai teismo posėdžiai.

16.3.                      Atsakovė patyrė 9 317 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu tik dėl to, kad ieškovė prašė iš atsakovės išreikalauti įrodymus, jog atsakovės pristatytų sunkvežimių trūkumai buvo ištaisyti, o teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. posėdžio metu rekomendavo tokius įrodymus pateikti.

16.4.                      Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos reikšmingai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parengė ir pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, rašytinius paaiškinimus, kitus prašymus, dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose Kaune, šios išlaidos turėjo būti vertinamos 14 000 Eur.

16.5.                      Teismo atliktas atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas tokia didele apimtimi neatitinka ne tik CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 2 dalies reguliavimo, tačiau ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų. Be to, aplinkybę, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir pagrįstos, patvirtina ir tai, kad kiti dalyvaujantys byloje asmenys patyrė panašias ar didesnes atstovavimo išlaidas.

17.       Atsiliepime į atsakovės AB „Kelių priežiūra“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „SKUBA“ prašo šį skundą atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo atsakovei AB „Kelių priežiūra“ priėmė atsižvelgęs į byloje spręstų klausimų sudėtingumą bei apimtį, faktines advokato darbo ir laiko sąnaudas bei pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Dėl to nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo.

17.2.                      Atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo perteklinės (pvz., antstolio išlaidos faktinių aplinkybių konstatavimui, kurių dydis 9 317 Eur, atskirų ekspertų papildomiems paaiškinimams), o kita dalis kelia abejonių dėl jų dydžio pagrįstumo ir būtinumo. Be to, atsakovė AB „Kelių priežiūra“ atsiliepime į ieškinį prašė bylą nutraukti, tai reiškia, kad, jos nuomone, byla apskritai neturėjo būti nagrinėjama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

20.       Atsakovė per CVP IS 2022 m. rugpjūčio 5 d. paskelbė apie Pirkimą, kuriuo siekė įsigyti N3 klasės krovininius automobilius su papildoma įranga. Pirkimas buvo skaidomas į tris Pirkimo objekto dalis. Pirkime pasiūlymus pateikė, be kita ko, ieškovė ir tretieji asmenys, veikiantys jungtinės veiklos pagrindu.

21.       Atsakovė 2022 m. spalio 19 d.  raštu „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo“ informavo tiekėjus, kad visose Pirkimo objekto dalyse ekonomiškai naudingiausiu pripažintas trečiųjų asmenų, veikiančių jungtinės veiklos pagrindu, pasiūlymas, kuris paskelbtas laimėjusiu Pirkimą.

22.       Ieškovė 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė pretenziją, kuria prašė atmesti trečiųjų asmenų, veikiančių jungtinės veiklos pagrindu, pasiūlymą, o jo neatmetus – perskaičiuoti kiekvienam tiekėjui suteiktą ekonominio naudingumo balą bei pateikti naujai sudarytą pasiūlymų eilę. Perkančioji organizacija iš dalies patenkino ieškovės pretenziją ir grįžo į pasiūlymų vertinimo stadiją.

23.       Atlikusi pakartotinį trečiųjų asmenų pasiūlymo vertinimą, perkančioji organizacija 2022 m. gruodžio 20 d. raštu sudarė naują pasiūlymų eilę dėl visų Pirkimo objekto dalių, tačiau ir po pakartotinio pasiūlymų nagrinėjimo laimėtoju visose Pirkimo objekto dalyse buvo pripažintas trečiųjų asmenų, veikiančių jungtinės veiklos pagrindu, pasiūlymas.

24.       Ieškovė 2022 m. gruodžio 30 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės, grįžti į Pirkimo stadiją bei atmesti trečiųjų asmenų pasiūlymą, kaip neatitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimų. Atsakovė, išnagrinėjusi ieškovės 2022 m. gruodžio 30 d. pretenziją, 2023 m. sausio 9 d. raštu informavo ieškovę, kad ją atmeta. Ieškovė šio perkančiosios organizacijos sprendimo neskundė.

25.       Atsakovė ir tretieji asmenys 2023 m. vasario 3 d. sudarė Sutartis: 1) dėl I Pirkimo objekto dalies – viešojo pirkimo sutartį Nr. PIR23-45; 2) dėl II Pirkimo objekto dalies – viešojo pirkimo sutartį Nr. PIR23-45; 3) dėl III Pirkimo objekto dalies – viešojo pirkimo sutartį Nr. PIR23-43.

26.       Ieškovė 2023 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama pakviesti jos atstovus dalyvauti prekių priėmimo–perdavimo procedūroje. Perkančioji organizacija 2023 m. spalio 6 d. raštu informavo ieškovę, kad suteiks jai galimybę susipažinti su trečiųjų asmenų prekėmis, nors ji nėra Sutarčių šalis ir neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo dalyvauti prekių perdavime.

27.       Ieškovė 2023 m. gruodžio 21 d. informavo perkančiąją organizaciją, kad, jos nuomone, trečiųjų asmenų pateiktos prekės neatitinka Sutarčių sąlygų. Ieškovė prašė informuoti ją, ar tretieji asmenys pašalins nustatytus trūkumus, ar perkančioji organizacija apskritai atsisakys prekių. Atsakovė 2023 m. gruodžio 22 d. informavo ieškovę, kad Sutartys buvo sudarytos tarp dviejų juridinių asmenų, tarp kurių ieškovės nėra, be to, nei Sutartys, nei VPĮ nuostatos nenumato perkančiosios organizacijos pareigos informuoti su Sutartimis nesusijusius asmenis apie Sutarčių vykdymą. Perkančioji organizacija, be kita ko, pažymėjo, kad prekių trūkumai yra užfiksuoti ir apie tai tretieji asmenys yra informuoti.

28.       Ieškovė 2024 m. vasario 14 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama informuoti apie trečiųjų asmenų atžvilgiu priimtus sprendimus dėl netinkamo Sutarčių vykdymo: 1) ar tretieji asmenys ištaisė visus nustatytus trūkumus – pristatė (pakeitė) prekes į tokias, kurios visiškai atitinka Sutartyse nurodytus reikalavimus; 2) jei tretieji asmenys neištaisė trūkumų, ar perkančioji organizacija informavo juos dėl vienašališko Sutarčių nutraukimo ir jų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

29.       Atsakovė 2024 m. balandžio 12 d. informavo ieškovę, kad nėra teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartis, kadangi dalis ieškovės nurodytų trūkumų yra šalinami, o kita dalis arba nėra laikomi trūkumais, arba perkančiosios organizacijos pripažinti lygiaverčiais ir trečiųjų asmenų tinkamai pagrįstais sprendiniais, kurie visiškai atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir perkančiosios organizacijos poreikius.

30.       Ieškovė 2024 m. gegužės 13 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Sutartis negaliojančiomis bei taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė CPK 5 straipsnio pagrindu, konstatavęs, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Sutartis dėl su jų vykdymu susijusių aplinkybių. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimo, pateikė apeliacinį skundą. Atsakovė AB „Kelių priežiūra“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

31.       Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų teisės normų aiškinimo praktika dėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Viena svarbiausių šios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2009 ir joje nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika).

32.       Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus pripažįstama plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškinamas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).

33.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas. Tai – privalomos ir abi kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia perkančiosios organizacijos sprendimas (veiksmai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34.       Spręsdami asmenų procesinio subjektiškumo klausimą teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąją pirkimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑404/2011; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015). Tiekėjo teisinis suinteresuotumas negali būti paneigtas ir dėl to, kad jis dėl pirkimo procedūrų pabaigos įstatyme įtvirtintu sutarties sudarymo pagrindu perkančiajai organizacijai nebegalės teikti pretenzijos, o turės iš karto teikti ieškinį teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015).

35.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nustatė, kad ieškovės ieškinys neatitinka nei vieno iš VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų viešojo pirkimo sutarties kvestionavimo pagrindų. Pirkimo procedūros baigėsi, kai buvo sudarytos Sutartys, todėl teismas priėjo išvados, kad ieškovė ginčija atsakovės ir trečiųjų asmenų Sutartis už VPĮ reglamentavimo ribų, t. y. bendraisiais sutarčių negaliojimo pagrindais. Vien tai, kad ieškovė finansinį suinteresuotumą sudaryti viešojo pirkimo sutartį su atsakove dėl prekių pardavimo grindžia tuo, jog ieškinio patenkinimo atveju atsakovė paskelbtų naują viešąjį pirkimą, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės teisę kvestionuoti sudarytas ir vykdomas ar jau įvykdytas Sutartis. Teismas nusprendė, kad ieškovė, nors ir dalyvavo Pirkime, tačiau neturėdama jokių iš Sutarčių kylančių civilinių materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų, negali būti laikoma turinčia teisę inicijuoti ir reikalauti tarp kitų tiekėjų ir perkančiosios organizacijos sudarytų Sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (atitinkamai, reikšti ir kitus su Sutarčių vykdymu, pasibaigimu susijusius reikalavimus), todėl, remdamasis CPK 5 straipsniu, ieškinį atmetė.

36.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo šiuos argumentus: 1) teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė ginčija Sutartis už VPĮ reglamentavimo ribų, o ieškinys neatitinka VPĮ nustatytų sutarčių kvestionavimo pagrindų, nes ieškovė Sutartis ginčijo VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, suteikiančiu teisę tiekėjui ginčyti Sutartis dėl VPĮ imperatyvių nuostatų šiurkščių pažeidimų; 2) ieškovė pagrindė, kad buvo padaryti VPĮ imperatyvių nuostatų pažeidimai ir yra pagrindas Sutartis pripažinti negaliojančiomis, nes perkančioji organizacija atliko esminius Sutarčių pakeitimus, neatitinkančius VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4 dalies nuostatų; 3) ieškovė pagrindė, kad buvo padarytas esminis Sutarčių pažeidimas; 4) ieškovė pagrindė teisinį suinteresuotumą ginčyti Sutartis, nes ji veikia toje verslo srityje, kurios atitinkamu rezultatu (Pirkimo objektu) suinteresuota perkančioji organizacija, ji įgyvendino savo materialiąją teisę pasiūlyti perkančiajai organizacijai jos poreikius atitinkantį Pirkimo objektą, ji buvo suinteresuota laimėti Pirkimą, su perkančiąja organizacija sudaryti viešojo pirkimo sutartis ir gauti finansinę naudą už jos vykdymą.

37.       Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu prašė pripažinti Sutartis negaliojančiomis dviem skirtingais pagrindais: 1) VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu dėl atliktų esminių Sutarčių pakeitimų, neatitinkančių VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4 dalies nuostatų; 2) dėl esminių Sutarčių pažeidimų pagal Sutarčių 8.3.1 papunktį, neištaisius pristatytų prekių trūkumų per Sutarčių 4.12 papunktyje nustatytą terminą.

38.       Šiame kontekste pažymima, kad ieškovė argumentus ir aplinkybes dėl Sutarčių pripažinimo negaliojančiomis VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pirmą kartą nurodė tik apeliaciniame skunde (žr. skundo 41 punktą). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymu nustatytą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), taip pat draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), šių ieškovės argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija toliau pasisako dėl: 1)  ieškovės teisės ginčyti Sutartis VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, remiantis perkančiosios organizacijos atliktas esminiais Sutarčių pakeitimais, neatitinkančiais VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4 dalies nuostatų; 2) ieškovės teisės ginčyti Sutartis dėl trečiųjų asmenų atlikto esminio Sutarčių pažeidimo.

39.       VPĮ 102 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendros taisyklės, nustatytos VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kai tiekėjas turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia. Išimtis gali būti taikoma tik tais atvejais, kai egzistuoja šios trys sąlygos: 1) į teismą kreipiasi būtent tiekėjas; 2) egzistuoja VPĮ 105 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai; 3) ieškinys pareiškiamas per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo. VPĮ 102 straipsnio 3 dalis taikytina ne visiems asmenims, tačiau būtent tiekėjams. VPĮ 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtinta tiekėjo sąvoka, pagal kurią tiekėjas – ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas.

40.       VPĮ 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų: 1) perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį nepaskelbusi apie tarptautinį pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbusi apie supaprastintą pirkimą CVP IS, kai tai nėra leidžiama pagal VPĮ reikalavimus; 2) perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje, 103 straipsnio 2 dalyje ar 104 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, dėl ko teismui prašymą pateikęs ar ieškinį pareiškęs dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, ir kartu perkančioji organizacija pažeidė ir kitus šio įstatymo reikalavimus, jeigu tas pažeidimas turėjo neigiamos įtakos teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį; 3) perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 78 straipsnio 6 dalies ar 79 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatas ir, sudarydama pirkimo sutartį, pasinaudojo išimtimi, leidžiančia netaikyti atidėjimo termino; 4) nustačius kitų VPĮ imperatyviųjų nuostatų šiurkščių pažeidimų.

41.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, kuri Pirkime užėmė antrą vietą, neginčija Pirkimo procedūrų metu priimtų atsakovės sprendimų ir (ar) atsakovės atliktų veiksmų teisėtumo ir nereiškia išvestinio reikalavimo dėl Sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, bet reiškia tiesioginį reikalavimą dėl Sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ginčydama Sutarčių vykdymo aplinkybes, be kita ko, argumentuodama, jog vykdant Sutartis buvo padarytas šiurkštus VPĮ imperatyviųjų nuostatų pažeidimas – perkančioji organizacija atliko esminius Sutarčių pakeitimus, neatitinkančius VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4 dalies nuostatų.

42.       Pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą pirkimo procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis. Nors pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sudarius viešojo pirkimo sutartį, viešasis pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus viešojo pirkimo sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų. Taigi, viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pvz., viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 41 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2021 38 punktas). 

43.       Taigi, VPĮ ir viešųjų pirkimų principai taikomi ir po viešojo pirkimo sutarties sudarymo, tačiau VPĮ imperatyviosios normos ir principai po viešojo pirkimo sutarties sudarymo saisto viešojo pirkimo sutarties šalis (tiekėją ir perkančiąją organizaciją), atsižvelgus į tai, jog VPĮ reguliuoja tam tikrus viešojo pirkimo sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų. Šiuo atveju ieškovė, prašydama nutraukti Sutartis VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, negrindžia šio reikalavimo VPĮ imperatyviųjų nuostatų pažeidimu, atliktu Pirkimo procedūrų metu. Ieškovė atsakovės sprendimo Pirkimo laimėtoju pripažinti trečiųjų asmenų, veikiančių jungtinės veiklos pagrindu, pasiūlymą teismui neskundė. Vertindama ieškovės teisinį suinteresuotumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į šias aplinkybes, be kita ko, į tai, jog byloje nėra ginčo dėl Pirkimo procedūrų pažeidimų.  

44.       Ieškovė apeliaciniame skunde cituoja kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatų keitimas yra susijęs ne tik su šios sutarties kontrahentų (atitinkamos perkančiosios organizacijos ir konkretaus tiekėjo) teisėmis ir interesais, nes tokių sutarčių keitimo teisėtumas, be kita ko, vertinamas retrospektyviai, atsižvelgiant ir į trečiųjų asmenų (kitų tiekėjų, kurie nebuvo pripažinti konkurso laimėtojais ir su kuriais nebuvo sudaryta sutartis) interesus viešųjų pirkimų procedūrų metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 45 punktas).

45.       Ieškovė taip pat remiasi Teisingumo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu sujungtose bylose Sisal SpA, Stanleybet Malta Ltd, Magellan Robotech Ltd prieš Agenzia delle Dogane e dei Monopoli, Ministero dell’Economia e delle Finanze, C 721/19 ir C 722/19. Aptariamoje byloje Teismingumo Teismas nurodė, kad 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo 43 straipsnio 4 dalis ir 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos Direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/23, 1 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, jog ekonominės veiklos vykdytojas gali pareikšti ieškinį dėl sprendimo pratęsti koncesiją, remdamasis tuo, kad pradinės koncesijos sutarties vykdymo sąlygos buvo iš esmės pakeistos, nors jis nedalyvavo pradinėje koncesijos suteikimo procedūroje, jeigu koncesijos pratęsimo momentu jis pagrindžia suinteresuotumą tuo, kad ši koncesija būtų jam suteikta.

46.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirma, nepaisant to, kad viešojo pirkimo sutarčių keitimo teisėtumas, be kita ko, vertinamas retrospektyviai, atsižvelgiant ir į trečiųjų asmenų (kitų tiekėjų, kurie nebuvo pripažinti konkurso laimėtojais ir su kuriais nebuvo sudaryta sutartis, taigi, ir ieškovės) interesus, tai nereiškia, kad viešojo pirkimo dalyvis, skundžiantis perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus (ar šiuo atveju ginčijantis Sutartis dėl Sutarčių pakeitimų, kurių esmingumą prašo įvertinti), yra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia perkančiosios organizacijos sprendimai (veiksmai) (žr. šios nutarties 33 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šiuo aspektu pažymima, kad ieškovė neturi procesinio subjektiškumo ginti kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, nes tik įstatymų įgalioti subjektai gali ginti ne savo, o viešąjį interesą (CPK 49 straipsnis). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių ar viešojo intereso, nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos. Atsižvelgus į tai, ieškovės argumentai, kad perkančiosios organizacijos atliktais Sutarčių pakeitimais buvo nustatytos naujos sąlygos, kurias įtraukus į Pirkimą būtų buvę galima priimti kitų dalyvių pasiūlymus ar Pirkimas būtų sudominęs daugiau tiekėjų, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės teisės ginčyti Sutartis dėl atliktų pakeitimų.

47.       Antra, pagal aptartą Teisingumo Teismo išaiškinimą ekonominės veiklos vykdytojui nepripažįstamas absoliutus suinteresuotumas pareikšti ieškinį dėl sprendimo pratęsti koncesiją, remiantis tuo, kad pradinės koncesijos sutarties vykdymo sąlygos buvo iš esmės pakeistos. Tokia teisė pripažįstama, jeigu koncesijos pratęsimo momentu jis pagrindžia suinteresuotumą tuo, kad ši koncesija būtų jam suteikta.

48.       Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, teisėtas interesas (lūkestis) ieškovei ginčyti Sutartis dėl perkančiosios organizacijos atliktų Sutarties pakeitimų galėtų būti pripažįstamas tuo atveju, jei ieškovė įrodytų jos subjektinių teisių pažeidimą, t. y. jei Sutarčių pakeitimais Pirkimo sąlygos buvo pakeistos taip, kad tai turėjo įtaką ieškovės, kaip Pirkimo dalyvės, galimybei sudaryti Sutartis. Aptariamas aiškinimas koreliuoja tiek su kasacinio teismo praktika dėl tiekėjų pareigos įrodyti teisinio suinteresuotumo sąlygas, be kita ko, subjektinių teisių pažeidimą, tiek su šios nutarties 44 ir 45 punktuose aptartais kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo išaiškinimais. Teisėjų kolegija, vertindama teisėto intereso (lūkesčio) ieškovei ginčyti Sutartis egzistavimą, toliau nagrinėja, ar perkančioji organizacija ir tretieji asmenys Sutarčių vykdymo metu iš tiesų faktiškai atliko ieškovės nurodomus Sutarčių pakeitimus, taip pat ar ieškovės nurodomi Sutarčių pakeitimai turėjo įtaką ieškovės, kaip Pirkimo dalyvės, galimybei sudaryti Sutartis.  

49.       Ieškovė nurodo, kad Sutarties Nr. 1 vykdymo metu buvo priimti sunkvežimiai, kurių dvigubas rėmas ne per visą ilgį, o tik nuo kabinos galo iki rėmo galo, o tai neatitinka Techninės specifikacijos 1 priedo 5.1 papunkčio reikalavimo. Tačiau Techninės specifikacijos 1 priedo 5.1 papunktyje nustatyta, kad prioritetas teikiamas dvigubiems ar sustiprintiems šoniniams profiliams, kai bendras storis ne mažiau 9 mm. Kaip matyti iš Techninės specifikacijos 1 priedo 5.1 papunkčio, jame nėra nurodyta, kad rėmas turi būti per visą sunkvežimio ilgį. Tretieji asmenys pasiūlyme nurodė, kad prekių dvigubi šoniniai profiliai, bendras storis 13 (8 + 5) mm, o tai atitinka Techninės specifikacijos 1 priedo 5.1 papunkčio reikalavimą. Pažymima, kad ieškovė Pirkimo sąlygų neginčijo. Taigi, šios ieškovės nurodomos aplinkybės apskritai negali būti laikomos faktiniu Sutarčių pakeitimu.

50.       Ieškovė nurodo, kad Sutarties Nr. 2 vykdymo atveju buvo priimti sunkvežimiai, kurie neatitiko trečiųjų asmenų pasiūlymo, nes tretieji asmenys pasiūlė 9 mm storio važiuoklės rėmą, tačiau pristatė tik 8 mm. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Techninės specifikacijos 1 priedo 5.1 papunktyje numatyta, kad 9 mm rėmas yra tik pranašumas, tačiau ne būtinas reikalavimas. Iš trečiųjų asmenų pasiūlymo matyti, kad buvo pasiūlytas 8 mm rėmas, tačiau tretieji asmenys paaiškino, kad šioje vietoje buvo įsivėlusi klaida. Iš atsakovės ekonominio naudingumo balų apskaičiavimo matyti, kad tretiesiems asmenims nebuvo skirti jokie papildomi balai dėl 9 mm rėmo. Taigi, trečiųjų asmenų pristatyti sunkvežimiai atitiko Pirkimo sąlygas, o šios ieškovės nurodomos aplinkybės taip pat negali būti laikomos faktiniu Sutarčių pakeitimu.

51.       Ieškovė nurodo, kad Sutarties Nr. 3 vykdymo metu buvo priimti sunkvežimiai, kurie neatitinka Techninės specifikacijos 5.5 papunkčio reikalavimo, nes tretieji asmenys pristatė sunkvežimius, kuriuose sumontuotos dvi pneumatinės pagalvės. Techninės specifikacijos 5.5 papunktyje nustatytas reikalavimas, kad siūlomuose sunkvežimiuose turi būti ašis su dviguba redukcija, ašis ir keturios pneumatinės pagalvės, pritaikytos ne mažesnei nei 13 t apkrovai. Tretieji asmenys pasiūlyme nurodė, kad yra siūlomas sunkvežimis su keturiomis pneumatinėmis pagalvėmis.

52.       Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad sunkvežimių gamintojas Renault Trucks patvirtino, jog nuo 2023 m. 14 sav. Renault Trucks C Cab 2,5 m (30CJ016ROAD0) modelio pakabos parinktys yra šios: 1) 20814: galinė pneumatinė pakaba su dviem pneumatinėmis spyruoklėmis; 2) 20802: galinė parabolinė pakaba. Taigi, sunkvežimių gamintojo sprendimas dėl pneumatinės pakabos gamybos tapo žinomas tik po Sutarčių sudarymo (2023 m. kovo mėn. viduryje). Atsakovė, atsižvelgusi į šias aplinkybes, priėmė sunkvežimius, laikydama, kad jų techniniai sprendiniai lygiaverčiai.

53.       Pažymima, kad Sutarties Nr. 3 priede – Techninėje specifikacijoje – nurodyta, jog visos Pirkimo dokumente esančios nuorodos į standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas reiškia, kad perkančioji organizacija priima ir kitus dalyvių lygiaverčių priemonių įrodymus. Jeigu specifikacijoje nurodomas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti, gali būti pateikiamas lygiavertis objektas nurodytajam. Jei siūlomas lygiavertis objektas, tiekėjas įsipareigoja pateikti (pagrįsti, įrodyti) lygiavertiškumą dokumente nurodytam objektui.

54.       Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys pateikė duomenis dėl aptariamo pristatytų sunkvežimių techninio sprendinio lygiavertiškumo. Šiuo atveju lygiavertiškumas buvo grindžiamas gamintojo paaiškinimais, ekspertų dr. V. L. ir dr. R. M. atliktu ekspertiniu vertinimu, eksperto dr. V. L. papildomu vertinimu dėl gamintojo Renault Trucks sunkvežimio C modelio galinės pakabos, eksperto dr. V. V. paaiškinimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad poreikį pakeisti aptariamą techninį sprendinį nulėmė objektyvi aplinkybė (sunkvežimių gamintojo sprendimas), o tiekėjai turėjo galimybę Pirkime siūlyti lygiaverčius sprendinius, šiuo atveju tiekėjui įrodžius techninių sprendinių lygiavertiškumą laikoma, jog siūlomos prekės atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad sunkvežimių su lygiaverčiais techniniais sprendiniais priėmimas turėjo kokios nors įtakos ieškovės galimybei sudaryti Sutartis. 

55.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė pakeitė Sutartis ir tuo aspektu, jog nors Sutartyse aiškiai numatyti atvejai, kuriais Sutartys turi būti nutrauktos, atsakovė, nesilaikydama Sutarčių sąlygų, jų nenutraukė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad prekių priėmimo–perdavimo metu buvo nustatyti prekių trūkumai, susiję su Techninės specifikacijos 1 priedo 7.7 ir 14.6 papunkčiais (sniego valytuvas be nuo nenumatytos kliūties atsilenkiančių valymo elementų, sunkvežimis be apsaugų nuo purvo). Atsakovė, nustačiusi šiuos trūkumus, kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl trūkumų pašalinimo.

56.       Pagal Sutarčių 4.12 papunktį pirkėjui nepriėmus prekių ar vėliau paaiškėjus prekių neatitikimui Sutartyje, Sutarties prieduose ar teisės aktuose nurodytiems kriterijams, pardavėjas įsipareigoja pakeisti nekokybiškas ar netinkamas prekes kokybiškomis ir atitinkančiomis Sutarties sąlygas prekėmis ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo pranešimo dėl neatitinkančių Sutarties sąlygų prekių gavimo dienos. Sutarčių 4.17 punkte nurodyta, jeigu pardavėjas vėluoja pristatyti prekes ar pakeisti netinkamas prekes tinkamomis, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą pristatyti (pakeisti) prekes dieną, tačiau bet kokiu atveju ne mažiau kaip 50 Eur už vieną vėlavimo laikotarpį. Sutarčių 8.3.1 papunktyje numatyta, kad pirkėjas turi teisę nutraukti Sutartį, jeigu pardavėjas pažeidė Sutartį dėl esminio jo pažeidimo – kai pateiktos prekės neatitinka Sutartyje ar konkrečiame užsakyme numatytų reikalavimų ir pardavėjas neištaiso prekių trūkumų per Sutartyje numatytą terminą.

57.       Bylos duomenys patvirtina, kad aptariami prekių trūkumai buvo ištaisyti, tačiau per ilgesnį nei trisdešimt dienų terminą. Atsakovė, vadovaudamasi Sutarčių 4.17 papunkčiu, už šio termino pažeidimą apskaičiavo delspinigius. Prekių trūkumai buvo ištaisyti, prekės priimtos ir naudojamos pagal paskirtį. Atsižvelgus į tai, kad pagal Sutartis atsakovė turi teisę, o ne pareigą nutraukti Sutartis, jei prekių trūkumai nėra ištaisomi per Sutartyje nustatytą trisdešimties dienų terminą, o Sutartyse buvo numatyta delspinigių skaičiavimo galimybė, jei pardavėjas vėluoja pakeisti  netinkamas prekes tinkamomis, teisėjų kolegija nusprendžia, jog atsakovė, nutarusi dėl trečiųjų asmenų pažeidimo taikyti alternatyvią sankciją (delspinigių skaičiavimą), laikėsi Sutarčių sąlygų ir jų nepakeitė. Sutarčių sąlygos Pirkimo metu buvo išviešintos, ieškovė jų neginčijo.

58.       Apibendrindama aptartus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės įrodinėjami Sutarčių pakeitimai neturėjo įtakos ieškovės, kaip Pirkimo dalyvės, galimybei sudaryti Sutartis. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais teisiškai nepagrindė, kaip konkrečiai nagrinėjamoje situacijoje pasireiškė jos subjektinių teisių pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde ieškovės nurodytais argumentais dėl jos teisinio suinteresuotumo ginčyti sutartis VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, remiantis perkančiosios organizacijos atliktais, ieškovės vertinimu, esminiais Sutarčių pakeitimais, neatitinkančiais VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4 dalies nuostatų.

59.       Pasisakydama dėl ieškovės teisės ginčyti Sutartis dėl esminio Sutarčių pažeidimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią koncesijos ar viešojo pirkimo sutartys iš esmės nekvalifikuotinos kaip atskiros, savarankiškos sutartys, o laikomos bendraisiais (įprastiniais) sandoriais (pvz., pirkimas, ranga, lizingas, kt.), kuriems taikomas specialus teisinis režimas, ypač jų ikisutartinei stadijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-378/2019 49 punktas). Sutarties, be kita ko, viešojo pirkimo sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo. Nepriklausomai nuo ieškovės statuso Pirkimo eilėje, sutarties uždarumo principas teisę reikalauti prievolių pagal sudarytą sutartį vykdymo suteikia tik sutarties šalims. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad suteikus teisę bet kuriam suinteresuotam asmeniui kontroliuoti teisėtai sudarytos sutarties vykdymą, reikalaujant jos pakeitimo, modifikavimo, nutraukimo, sankcijų taikymo ar reiškiant kitus su jos vykdymu ar pasibaigimu susijusius reikalavimus, vien dėl to, kad jis dalyvavo prieš tai vykusiose viešojo pirkimo procedūrose ar galėtų potencialiai dalyvauti būsimose procedūrose, būtų paneigti esminiai teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1348-302/2019; 2021 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-322-407/2021). Atsižvelgęs į aptartus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ieškovė, nebūdama ginčijamų Sutarčių šalimi, neturėdama jokių iš Sutarčių kylančių civilinių materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų, neturi teisės reikalauti trečiųjų asmenų ir perkančiosios organizacijos sudarytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, remiantis netinkamu Sutarčių vykdymu (dėl esminio Sutarčių pažeidimo).

60.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundu argumentu, kad teismas pažeidė pareigą būti aktyviu.

61.       Viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, kad jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 4238 straipsnis). Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, bet ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui. Vien aplinkybė, jog šalis neįgyvendino savo procesinės teisės ar netinkamai ją įgyvendino, savaime nėra pakankama spręsti dėl teismo sprendimo, kuriame dėl šių reikalavimų nepasisakyta, teisėtumo. 

62.       Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad jis kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑362‑415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3-175-415/2016 83 punktas). Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas.

63.       Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės dėl Sutarčių vykdymo, kuriuos ieškovė vertino kaip esminius Sutarties pakeitimus (žr. šios nutarties 49–57 punktus), nesuponavo akivaizdaus VPĮ nuostatų pažeidimo, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos spręsti dėl minėtų aplinkybių (ne)pripažinimo Sutarčių pakeitimais bei vertinti jų teisėtumą ex officio. 

64.       Remdamasis pirmiau nurodytų argumentų visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė, jog jos įrodinėjami Sutarčių pakeitimai pažeidė jos subjektines teises, todėl jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti Sutartis VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Ieškovei taip pat nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas reikalauti trečiųjų asmenų ir perkančiosios organizacijos sudarytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, remiantis netinkamu Sutarčių vykdymu (dėl esminio Sutarčių pažeidimo). Nors pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai motyvavo ieškovės teisinio suinteresuotumo stoką, tačiau iš esmės priėjo prie teisingos išvados – ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo teikti teismui ieškinį dėl Sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir tuo pagrindu pagrįstai atmetė ieškinį. 

Dėl atsakovės AB ,,Kelių priežiūra“ patirtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlyginimo

65.       Teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, pripažino, kad atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad atsakovė prašė priteisti 10 890 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje spręstų klausimų sudėtingumą ir apimtį (byla nėra itin sudėtinga, ginčo apimtis nėra didelė), faktines advokato darbo ir laiko sąnaudas bei pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nusprendė atsakovės AB ,,Kelių priežiūra“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti iki 5 000 Eur.

66.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sumažinęs atsakovės prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį iki 5 000 Eur, pažeidė CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą atsižvelgti į bylos sudėtingumą, taip pat teisingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus: 1) teismas nepagrįstai nustatė, kad byla nėra sudėtinga; 2) atsakovė patyrė 9 317 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antstolio įvykdytu faktinių aplinkybių konstatavimu, kurios turi būti atlygintos; 3) atsakovės patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą reikšmingai neviršija Rekomendacijų, šios išlaidos turėjo būti vertinamos apie 14 000 Eur suma; 4) aplinkybę, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir pagrįstos patvirtina tai, jog kitos bylos šalys patyrė panašias ar didesnes atstovavimo išlaidas.

67.       Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė prašė priteisti ne 10 890 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o 26 741 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 17 424 Eur išlaidos už advokato pagalbą ir 9 317 Eur už antstolio paslaugas (atsakovės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo: 2024 m. rugsėjo 12 d. procesinio dokumento Nr. DOK20570, 2024 m. spalio 9 d. procesinio dokumento Nr. DOK23152, 2024 m. lapkričio 11 d. procesinio dokumento Nr. DOK25786).

68.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, kuri reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑83‑1075/2020).

69.       Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

70.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kiti). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 24 punktas).

71.       Kasacinio teismo yra nurodyta, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisine? pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑330‑248/2020 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Rekomendacijose nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 50 punktas).

72.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės argumentų, susijusių su ginčo sudėtingumu, pažymi, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas pagrindas viršyti Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023 113 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju ginčas nevertinamas kaip itin sudėtingas ar užsitęsęs ne vienerius metus, dėl to būtų pagrindas atsakovei priteisti Rekomendacijose nustatytus dydžius viršijančias bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priteisti atsakovei mažesnį išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad ginčas inicijuotas ieškovės, dėl to atsakovė, gindamasi nuo pareikštų reikalavimų, buvo priversta teikti procesinius dokumentus, dalyvauti teismo posėdžiuose, įvertinus, jog byla išspręsta atsakovės naudai (ieškinys atmestas), atsakovei turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Pirmosios instancijos teismas atsakovės patirtų išlaidų už atskiras teisines paslaugas, suteiktas advokato, pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius neįvertino.

73.       Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), o 8 punkte nurodytos konkrečios advokato (advokato padėjėjo) teikiamos teisinės paslaugos ir rekomenduojami už jas priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai.

74.       Teisėjų kolegija nustatė, kad kartu su 2024 m. rugsėjo 12 d. atsakovės prašymu dėl 10 890 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pateikta teisinių paslaugų ataskaita. Atsakovė prašė priteisti: 1) 5 808 Eur už ieškinio analizę ir teisinį vertinimą, atsiliepimo į ieškinį argumentų su klientu derinimą bei atsiliepimo į ieškinį parengimą; 2) 5 082 Eur už tripliko argumentų derinimą su klientu ir tripliko parengimą. Teisinės paslaugos apmokėtos 2024 m. III ketvirtį, todėl apskaičiuojant atsakovei priteisiamas sumas už suteiktas paslaugas imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2024 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), sudaręs 2 161 Eur.

75.       Apskaičiuojant atsakovei priteistiną sumą už atsiliepimo į ieškinį parengimą taikomas Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatytas 2,5 koeficientas. Didžiausia priteistina suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro 5 402,50 (2 161 Eur x 2,5). Atsakovės bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimo teisinę paslaugą dydis sumažinamas iki Rekomendacijose nustatyto – 5 402,50 Eur.

76.       Apskaičiuojant atsakovei priteistiną sumą už tripliko parengimą taikomas Rekomendacijų 8.3 papunktyje nustatytas 1,5 koeficientas. Didžiausia priteistina suma už tripliko parengimą sudaro 3 241,50 Eur (2 161 Eur x 1,5). Atsakovės bylinėjimosi išlaidų už tripliko parengimo teisinę paslaugą dydis sumažinimas iki Rekomendacijose nustatyto – 3 241,50 Eur.

77.       Atkreipiamas dėmesys, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑156‑701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas). Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika atsakovei už ieškinio analizę ir teisinį vertinimą, atsiliepimo į ieškinį ir tripliko argumentų su klientu derinimą atskirai neatlyginama.

78.       Įvertinusi aptartus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovė įgijo teisę į 8 644 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, nurodytų atsakovės 2024 m. rugsėjo 12 d. prašyme, atlyginimą.

79.       Teisėjų kolegija nustatė, kad kartu su 2024 m. spalio 9 d. atsakovės prašymu dėl 14 036 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pateikta teisinių paslaugų ataskaita. Atsakovė prašė priteisti: 1) 4 719 Eur už ieškovė pateiktų dokumentų analizę, teisinį vertinimą, dalyvavimą teismo posėdyje, argumentų derinimą su klientu, rašytinių paaiškinimų parengimą; 2) 9 317 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą.

80.       Pagal pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką atsakovei už ieškovės dokumentų analizę ir teisinį vertinimą, argumentų derinimą su klientu atskirai neatlyginama.

81.       Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdis vyko nuo 09.31 val. iki 10.07 val., t. y. posėdis truko 36 min. Apskaičiuojant priteistiną sumą už vieną pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo juose valandą, taikytinas Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatytas 0,1 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), sudaręs 2 196,40 Eur, atsižvelgus į tai, jog už teisinę paslaugą apmokėta 2024 m. IV ketvirtį. Didžiausia priteistina suma už pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo teisme valandą yra 219,64 Eur (2 196,40 Eur x 0,1). Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsakovė nenurodė, kad patyrė išlaidų dėl pasirengimo teismo posėdžiui, todėl atsakovei atlyginamos tik 219,64 Eur išlaidos už vienos valandos (suapvalinus) dalyvavimą 2024 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje.

82.       Apskaičiuojant atsakovei priteistiną sumą už rašytinių paaiškinimų parengimą taikomas Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytas 0,4 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), sudaręs 2 196,40 Eur, atsižvelgus į tai, jog už teisinę paslaugą apmokėtą 2024 m. IV ketvirtį. Didžiausia priteistina suma už rašytinių paaiškinimų parengimą sudaro 878,56 Eur (2 196,40 Eur x 0,4). Atsakovė įgijo teisę į šių išlaidų atlyginimą.

83.       Dėl išlaidų už antstolio įvykdytą faktinių aplinkybių konstatavimą pasisakoma šios nutarties 91–93 punktuose.

84.       Įvertinusi aptartus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovė įgijo teisę į 1 098,20 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, nurodytų atsakovės 2024 m. spalio 9 d. prašyme, atlyginimą.

85.       Atsakovė 2024 m. lapkričio 11 d. prašymu prašė priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas už komunikaciją su klientu ir antstoliu dėl papildomų įrodymų rinkimo, prašymo parengimą dėl papildomų įrodymų pateikimo, ieškovės ir trečiojo asmens rašytinių paaiškinimų analizę, teisinį vertinimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame. Už teisines paslaugas apmokėta 2024 m. IV ketvirtį, todėl apskaičiuojant atsakovei priteisiamas sumas už suteiktas paslaugas imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), sudaręs 2 196,40 Eur.

86.       Atsakovei už komunikaciją su klientu ir antstoliu, ieškovės ir trečiojo asmens rašytinių paaiškinimų analizę, teisinį vertinimą atskirai neatlyginama.

87.       Apskaičiuojant atsakovei priteistiną sumą už prašymo dėl įrodymų pateikimo, kuriame, be kita ko, pateikti paaiškinimai, parengimą taikomas Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytas 0,4 koeficientas. Didžiausia priteistina suma už prašymo parengimą sudaro 878,56 Eur (2 196,40 Eur x 0,4). Atsakovė įgijo teisę į šių išlaidų atlyginimą.

88.       Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 11 d. teismo posėdis vyko nuo 09.34 val. iki 12.28 val., t. y. posėdis truko 2,54 val. Apskaičiuojant priteistiną sumą už vieną pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo juose valandą, taikytinas Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatytas 0,1 koeficientas. Didžiausia priteistina suma už pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo teisme valandą yra 219,64 Eur (2 196,40 Eur x 0,1). Atsakovei atlyginama 658,92 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už trijų valandų (suapvalinus) dalyvavimo 2024 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje paslaugą. Atsakovė taip pat prašė atlyginti pasirengimo teismo posėdžiui išlaidas, tačiau nenurodė pasirengimo valandų skaičiaus. Teisėjų kolegija, išskaičiavusi iš 2024 m. lapkričio 11 d. prašyme nurodytos bylinėjimosi išlaidų sumos (1 815 Eur) atsakovei už prašymo parengimą atlygintiną sumą (878,56 Eur) bei už dalyvavimą teismo posėdyje atlygintą sumą (658,92 Eur), laiko, jog likusi suma (1 815 Eur – 878,56 Eur – 658,92 Eur = 277,52 Eur) patirta dėl pasiruošimo teismo posėdžiui bei yra proporcinga suteiktai paslaugai. Atsižvelgus į tai, atsakovei taip pat atlyginama 277,52 Eur suma už pasirengimą teismo posėdžiui.

89.       Aptarti argumentai patvirtina, kad atsakovė įgijo teisę į visą 2024 m. lapkričio 11 d. prašyme nurodytų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą (1 815 Eur).

90.       Iš viso atsakovei atlyginama 11 557,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (8 644 Eur pagal 2024 m. rugsėjo 12 d. prašymą + 1 098,20 Eur pagal 2024 m. spalio 9 d. prašymą + 1 815 Eur pagal 2024 m. lapkričio 11 d. prašymą).

91.       Atsakovė taip pat prašė priteisti 9 317 Eur išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė byloje buvo pateikusi antstolio Rimanto Vižainiškio 2024 m. spalio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 128-24-3260, 2024 m. spalio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 128-24-3261, 2024 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 128-24-3262 ir 2024 m. spalio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 128‑24‑3263, kuriuose konstatuotos aplinkybės dėl atitinkamų sunkvežimių trūkumų ištaisymo. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime atskirai dėl šių išlaidų atlyginimo nepasisakė.

92.       Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymima, kad faktinių aplinkybių konstatavimas, taip pat ir dokumentų įteikimas gali būti atliekami teismo pavedimu (CPK 117 straipsnio 1 dalis, 635 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 23 straipsnio 4 dalis) arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 23 straipsnio 5 dalis, 24 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo to, kieno iniciatyva šios išlaidos patirtos, t. y. teismo ar byloje dalyvaujančių asmenų, gali skirtis šių išlaidų paskirstymas.

93.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė prašė teismo išreikalauti iš atsakovės duomenis apie atitinkamų sunkvežimių trūkumų pašalinimą, tačiau teismas atsakovės to daryti neįpareigojo. Taigi, išlaidos dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo buvo patirtos atsakovės iniciatyva. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog šalys yra laisvos pasirinkti, kaip įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat į tai, jog išlaidos patirtos atsakovės iniciatyva, nusprendžia 9 317 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą atsakovei neatlyginti.

94.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, kad jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą patvirtina tai, jog kiti dalyvaujantys byloje asmenys patyrė panašias ar didesnes atstovavimo išlaidas. Kiekvieno dalyvaujančio byloje asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis ir pagrįstumas vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkretaus asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų pobūdį ir šiam klausimui išspręsti reikšmės turinčias aplinkybes.

95.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs aptartus motyvus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai nustatęs atsakovės prašytų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį, be pagrindo sumažino atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 5 000 Eur, neįvertinęs prašomų priteisti išlaidų dydžio pagal Rekomendacijas. Tai sudaro pagrindą iš dalies sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais ir apskųstu sprendimu iš ieškovės atsakovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį padidinti iki 11 557,20 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

96.       Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo bei pagrįstai ieškinį atmetė CPK 5 straipsnio pagrindu. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo jį panaikinti. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

97.       Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo patikslinama – iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos padidinamos iki 11 557,20 Eur.

98.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

99.       Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 440 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsakovė nepateikė duomenų apie kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

100.       Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis sudaro 330 Eur. Atsižvelgus į tai, atsakovei grąžinama 110 Eur žyminio mokesčio dalis, sumokėta už apeliacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

101.       Atsižvelgus į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimo, taip pat į tai, jog atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų tarp ieškovės ir atsakovės paskirstymo.

102.       Trečiasis asmuo UAB ,,VOLVO LIETUVA“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 6 945,40 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, trečiasis asmuo, kuris bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme laikėsi priešingos nei ieškovė pozicijos, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisinė paslauga, susijusi su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, suteikta ir apmokėta 2025 m. I ketvirtį, todėl apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų maksimalų dydį už suteiktą paslaugą atsižvelgiama į užpraėjusio ketvirčio (2024 m. III ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 237,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 909,27 Eur. Kaip jau minėta, nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas, viršijančias Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Nurodytų motyvų pagrindu trečiojo asmens UAB ,,VOLVO LIETUVA“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinamas iš dalies – iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisiama 2 909,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ją išdėstant taip:

,,Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKUBA“, juridinio asmens kodas 121559428, atsakovei akcinei bendrovei „Kelių priežiūra“, juridinio asmens kodas 232112130, 11 557,20 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKUBA“, juridinio asmens kodas 121559428, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „VOLVO LIETUVA“, juridinio asmens kodas 111657016, 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.“

Grąžinti atsakovei akcinei bendrovei „Kelių priežiūra“, juridinio asmens kodas 232112130, 110 Eur (vieno šimto dešimt eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą už apeliacinį skundą 2024 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 000000119184.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKUBA“, juridinio asmens kodas 121559428, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „VOLVO LIETUVA“, juridinio asmens kodas 111657016, 2 909,27 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devynis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Marius Bajoras

Vilija Mikuckienė 

Aldona Tilindienė