Civilinė byla Nr. e2-680-580/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02369-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 2.6.10.5.2.; 2.8.1.1.; 2.8.1.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,
sekretoriaujant M. M.,
dalyvaujant ieškovo atstovams advokatams P. M. ir V. P., atstovui G. Š.,
atsakovų atstovui advokatui P. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transtira“ ieškinį atsakovams T. A., M. J., J. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Consol Line“, Latvijos Respublikoje registruotoms įmonėms SIA „Baltic Consol Line“, SIA „Balt-Cis Transit Services“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir atsakovų T. A., M. J. ir J. Š. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Transtira“ dėl nekonkuravimo susitarimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
1. Ieškovas UAB „Transtira“ prašė iš atsakovų T. A., M. J., J. Š., UAB „Baltic Consol Line“ (toliau – UAB „BCL“), Latvijos Respublikoje registruotų įmonių SIA „Baltic Consol Line“ (toliau – SIA „BCL“) ir SIA „Balt-Cis Transit Services“ (toliau – SIA „Balt-Cis“) solidariai priteisti 157 458,64 Eur turtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. T. A. nuo 2007-05-17 pagal Darbo sutartį Nr. 451 priimtas transporto vadybininko asistentu, jis pasirašė 2007-05-17 susitarimą dėl nekonkuravimo. Nuo 2008-02-01 iki darbo sutarties nutraukimo (2014-02-07) dirbo projektų vadovu Jūrų transporto skyriuje ir vadovavo skyriui. Susitaręs su skyriaus darbuotojais M. J., M. B., R. D., 2012-09-11 Ž. V. vardu įsteigė konkuruojančią įmonę UAB „BCL“. T. A. panaudodamas konfidencialią ieškovo informaciją, darbo sistemą ir priemones pradėjo konkurencinę jūrų pervežimų veiklą ir ją plėtojo ieškovo kliento ir konkurento UAB „DLG“ bazėje. T. A. organizavo dukterinių UAB „BCL“ įmonių įkūrimą: SIA „BCL“ veikia Latvijoje, OU „Baltic Consol Line“, veikia Estijoje. Latvijoje T. A. 2014-04-03 įkūrė SIA „Balt-Cis“, yra šios įmonės akcininkas. T. A. darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2014-02-07, o 2014-02-12 buvo registruotas SIA „Balt-Cis“ akcininkas. Šiuo metu dirba UAB „BCL“ verslo plėtros vadovu, aktyviai lanko ieškovo klientus, įkalbinėja perduoti krovinių vežimą atsakovui UAB „BCL“;
1.2. M. J. 2011-11-09 Darbo sutartimi Nr. 1269 priimtas į Jūrų transporto skyriaus transporto vadybininko pareigas, buvo pavaldus T. A.. Šio pavedimu rinko konfidencialius duomenis apie ieškovo darbo sistemą, darė darbo dokumentų kopijas, tai panaudojo UAB „BCL“ veikloje. M. J. buvo UAB „BCL“ steigėjo Ž. V. įgaliotas asmuo, dalyvavo UAB „BCL“ kūrime: pasirašydavo ir pateikdavo institucijoms reikiamus dokumentus. M. J. darbo sutartį nutraukė 2012-10-19, o nuo 2012-10-23 pradėjo dirbti UAB „BCL“ Jūrų pervežimų vadovo pareigose. 2012-10-23 asmeniškai pasirašė ir pradėjo platinti klientams iš ieškovo nukopijuotą informacinį raštą dėl užstatų už prastovas tvarkos;
1.3. J. Š. nuo 2011-12-08 Darbo sutartimi Nr. 1279 priimta į Jūrų transporto skyriaus transporto vadybininko asistentės pareigas, buvo pavaldi T. A.. Darbo sutartis nutraukta 2014-06-30. J. Š. vadovauja SIA „BCL“;
1.4. ieškovo darbuotojai M. B., R. D., I. P. (I. P.), J. P., Saulius I. Ž., A. P. ir A. J., kurie dirbo Jūrų transporto skyriuje, įsidarbino UAB „BCL“;
1.5. atsakovai dirbo su ieškovo klientais, žinojo ieškovo įmonės komercines paslaptis. Pagrindinės atsakovų UAB „BCL“, SIA „BCL“ bei SIA „Balt-Cis“ veiklos sritys yra krovinių pervežimas jūrų ir oro keliais, t. y. identiška veikla, kuria daugelį metų užsiima ieškovas. Ieškovas vykdo veiklą sausumos, jūrų bei oro keliais, visos veiklos yra pagrindinės. Atsakovams įsteigus konkuruojančias bendroves, ieškovo pajamos iš nuolatinių klientų sumažėjo, dalis klientų nepateikė užsakymų. UAB „Tezaurus auditas“ atliko auditą bei surašė 2016-07-29 specialisto išvadą. Nurodyta, kad užsakymus Jūrų transporto pervežimo skyriuje 2012-2014 m. nutraukė 32 įmonės: 2012 m. – 1 įmonė, 2013 m. – 10 įmonių, 2014 m. – 21 įmonė, o užsakymus sumažino 40 įmonių;
1.6. atsakovų darbo sutartyse numatyta, kad darbuotojas įsipareigoja neatskleisti informacijos, kurią gavo dirbdamas įmonėje, tretiesiems asmenims. Darbo sutarčių 7 dalies 7 punkte apibrėžtas nebaigtinis ieškovo komercinių paslapčių sąrašas. Atsakovai buvo supažindinti su vidaus aktais: 2011-01-03 Konfidencialios informacijos nustatymo ir naudojimo tvarka ir 2011-01-03 įsakymu. Tuo atsakovas ėmėsi apsaugos priemonių. Atsakovai turėjo informaciją apie klientus (klientų pavadinimus, jų kontaktinius duomenis ir kontaktinius asmenis, taikomus individualius paslaugų sprendimus, kainodarą), naudojosi ieškovo informacine baze. Disponavimas šiais duomenimis atsakovams suteikė konkurencinį pranašumą. Ieškovas bei atsakovų įsteigtos įmonės, yra konkurentai;
1.7. atsakovai T. A., M. J. atliko aktyvius veiksmus: steigė konkuruojančius juridinius asmenis, viliojo ieškovo klientus. J. Š., M. J., T. A. bei darbuotojai A. P., A. J. dirbdami pas ieškovą, dalį gabenamų jūrinių krovinių įformindavo ir nukreipdavo atsakovų UAB „BCL“ arba SIA „BCL“ naudai. Atsakovai žalą padarė bendrais suderintais veiksmais, todėl privalo atlyginti solidariai. Kai civilinė atsakomybė kyla naujai įsteigtai konkuruojančiai įmonei ir įmonės steigėjams, civilinės atsakomybės negalima atriboti.
2. Atsakovai prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. ieškinys pareikštas ne dėl pažeistų ieškovo teisių, o dėl asmeninių santykių arba siekiant prevencinių tikslų darbuotojams. Ieškovui buvo žinoma, kad T. A. ketina vystyti krovinių vežimo jūra verslą, su tuo sutiko ir nereiškė prieštaravimų. Tai patvirtina T. A. ir ieškovo vadovo G. Š. bei personalo skyriaus vadovės B. B. elektroninis susirašinėjimas. Jei ieškovas nebūtų suteikęs T. A. informacijos apie jo pajamas, T. A. nebūtų galėjęs atsidaryti įmonės sąskaitos Latvijos banke. Ieškovas suvokė, jog atsakovai neturi vertingos konkurencinį pranašumą informacijos. Ieškovas pripažino, jog UAB „BCL“, SIA „BCL“ bei SIA „Balt-Cis“ nėra ieškovo konkurentai. Atsakovams neišmokėtos 6 mėn. kompensacijos po darbo sutarčių nutraukimo
2.2. ieškinį pareiškė praėjus daugiau nei 4 metams nuo neva neteisėtų veiksmų (nuo M. J. išėjimo iš darbo). Jei ieškovas būtų manęs, kad T. A. vykdys panašią veiklą, tai jam būtų žinoma pasibaigus darbo santykiams;
2.3. atsakovai ir ieškovas nekonkuruoja. Atsakovai dirba išimtinai su krovinių vežimu jūra ir oru bei specializuojasi dalinių krovinių vežime, o ieškovas yra vežėjas keliais. Atsakovai dirba su transporto ir logistikos ekspeditoriais, o ieškovas – su tiesioginiais krovinių savininkais. Atsakovų specializacija – dalinių krovinių ar pilnų krovinių vežimo paslaugos, o ieškovo specializacija yra krovinių gabenimas sausumos keliais savo transportu. Atsakovai ir ieškovas veikia skirtingose teritorijose;
2.4. konosamentas ir sąskaita yra Freight Prepaid (už krovinio vežimą sumokėta pakrovimo uosto agento) sąskaita už UAB „BCL“ suteiktą iškrovimo uosto agento paslaugą. UAB „BCL“ pervežimo paslaugos neteikė, buvo mokama uosto mokesčiai ir papildomas išlaidos. Ieškovas turi daugiau nei 550 automobilių autoparką o UAB „BCL“ yra nepriklausomas konsolidatorius. Neutralus konsolidatorius yra krovinių pervežimo įmonė, neturinti savo laivų, bet veikianti kaip vežėjas, kuri prisiima visus vežėjo įsipareigojimus, tolygius laivų arba orlaivių operatoriui ir krovinių pervežimui išleidžia savo konosamentus. Dalinių krovinių vežimo paslaugas teikianti įmonė kelių užsakovų krovinius konsoliduoja, į vieną jūrinį konteinerį. Atsakovai UAB „BCL“ ir SIA „BCL“ naudojasi sandėliu laisvojoje Rygos uosto zonoje, ieškovas naudojasi Klaipėdos uostu, jame sandėliavimo vietų neturi. UAB „BCL“ yra didžiausio pasaulyje neutralių konsolidatorių tinklo „ECU Worldwide“ narė. UAB „BCL“ naudojasi Frankfurto prie Maino oro uosto paslaugomis, o ieškovas naudojasi Vienos oro uosto. Atsakovai naudoja skirtingas laivybines linijas, UAB „BCL“ ir ieškovo paslaugos negali būti pakeičiamos. SIA „BCL“ vykdo tą pačią veiklą, kaip UAB „BCL“, dirba išimtinai su klientais iš Latvijos. SIA „Balt-Cis“ teikia tik pilnų jūrinių krovinių pervežimo paslaugas ir dirba tik su ekspeditorių kompanijomis;
2.5. 2014–2015 m. įvyko krizė krovinių gabenimo jūra sektoriuje, ženkliai krito pilnų konteinerių krovinių vežimo kainos. Buvę klientai bendradarbiavimą su ieškovu nutraukė ar sumažino dėl ieškovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų (UAB „3P Logistics“, UAB „Multitransas“, OOO „Damco Bell“). Kai kurie klientai bankrutavo (UAB „Platus spektras, UAB „Lodisa“, UAB „Wood stock“, UAB „Textil 3“);
2.6. neindividualizuojant kiekvieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų, jų ryšio su žala, kaltės fakto ir laipsnio, nėra pagrindo ir konstatuoti nei subjektyvaus, nei objektyvaus bendrininkavimo. Tiek atsakovė J. Š., tiek atsakovas M. J. nėra nei vieno iš UAB „BCL“, SIA „BCL“ ir SIA „Balt-Cis“ steigėjai ar kiti šių juridinių asmenų dalyviai.
3. Atsakovai T. A., M. J., J. Š. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp ieškovo ir: atsakovo T. A. 2007-05-17, atsakovo M. J. 2011-11-09 ir atsakovės J. Š. 2011-12-08 sudarytus Susitarimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
3.1. T. A. dirbo nuo 2007-05-17 iki 2014-02-07, M. J. nuo 2011-11-09 iki 2012-10-19 ir J. Š. nuo 2011-12-08 iki 2014-06-30. Darbo sutarčių sudarymo dieną kiekvienas pasirašė analogišką Susitarimą, pagal kurį be ieškovo raštiško sutikimo atsakovai neturi teisės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai verstis ta pačia veikla, kuria jis užsiima atlikdamas darbo funkcijas pagal su ieškovu sudarytą darbo sutartį. Konkurencijos draudimas trunka visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį ir 6 mėnesius po darbo sutarties nutraukimo. Ieškovas įsipareigojo 6 mėnesius mokėti po 10 proc. atlyginimo;
3.2. nustatant tokios plačios apimties apribojimus pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra, nustatyti apribojimai riboja atsakovų veiksmus. Netinkamai nustatytas kompensacijos dydis: mėnesinis T. A. atlyginimas 584,88 Eur, 10 proc. yra 58,49 Eur; M. J. atlyginimas 323,77 Eur, 10 proc. yra 32,38 Eur; J. Š. atlyginimas 284,10 Eur, 10 proc. yra 28,41 Eur. Kompensacija nebuvo mokama;
3.3. nekonkuravimo susitarimas, kuriame nenustatytas teisingas atlyginimas ir įtvirtinta esminė šalių nelygybė, yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento, taip pat negalioja toks nekonkuravimo susitarimas, kuriame nustatytas atlyginimas ir ribojimų apimtis neatitinka proporcingumo ir sąžiningumo principų. Susitarimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir negalioja nuo jų sudarymo.
4. Ieškovas UAB „Transtira“ priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad:
4.1. Susitarimai dėl nekonkuravimo negali būti pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Susitarimai apima tuos darbuotojo ir darbdavio įsipareigojimus, kurie atsiranda po darbo santykių pasibaigimo, todėl nevertintini kaip nekonkuravimo susitarimai. Atsakovai nepagrindė, kad Susitarimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais darbo santykių metu;
4.2. nutraukdami darbo santykius atsakovai pasirašė įspėjimus dėl nekonkuravimo. Atsakovai, patvirtinę Susitarimų galiojimą, neturi teisės reikšti ieškinio dėl jų pripažinimo negaliojančiais. Dirbdami atsakovai nelaikė, kad Susitarimai dėl nekonkuravimo yra negaliojantys. Nutraukdami darbo sutartis atsakovai nereikalavo didesnio dydžio kompensacijos. Aplinkybė, kad ieškovas nemokėjo atsakovams Susitarimuose dėl nekonkuravimo numatytos kompensacijos, savaime sandorių nedaro niekiniais;
4.3. praleista ieškinio senatis. T. A. Susitarimą dėl nekonkuravimo ginčija praėjus daugiau kaip 9 metams nuo jo pasirašymo, M. J. ir J. Š. – daugiau kaip 5 metams.
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas visiškai.
5. Ginčas byloje kilo dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kai anksčiau ieškovo įmonėje dirbę asmenys perėjo dirbti į naujai įkurtas įmones, bei nekonkuravimo susitarimų įtakos žalos atlyginimui ir jų galiojimo, kai realiai nebuvo mokamas nekonkuravimo sutartyje numatytas mokestis.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
6. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai T. A., M. J. ir J. Š. buvo ieškovo darbuotojai:
6.1. T. A. pagal 2007-05-17 darbo sutartį Nr. 451 priimtas dirbti transporto vadybininko asistento pareigose, darbo užmokestis 2 019,43 Lt. Ieškinyje nurodyta ir tai neginčijama, jog nuo 2008-02-01 T. A. dirbo projektų vadovo pareigose ir vadovavo ieškovo Jūrų transporto skyriui. Darbo sutarties 7 punkto 5-6 papunkčiuose nustatyta darbuotojo pareiga neatskleisti profesinių ir komercinių paslapčių, konfidencialios informacijos, susijusios su įmone, akcininkais, klientais, kontrahentais ir kita, numatytas draudimas daryti dokumentų kopijas asmeniniais tikslais. Darbo sutarties 7 punkto 7 papunktyje pateiktas konfidencialios informacijos sąrašas: 1) komercinės paslaptys; 2) trečiųjų asmenų prašymu saugoma informacija; 3) klientų, potencialių klientų, partnerių, siuntėjų, gavėjų, vežėjų sąrašai ir kontaktinių asmenų rekvizitai; 4) veiklos metodai, vidinė struktūra, informacijos valdymas, procesų valdymas, klientų komercinės paslaptys; 5) kita konfidenciali informacija. Darbo sutarties 7 punkto 10 papunktyje nurodyta, jog darbuotojo įsipareigojimai saugoti komercines paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją išlieka galioti neterminuotai ir po darbo santykių pasibaigimo. Darbo sutarties 7 punkto 12 papunktyje nurodyta, kad be aiškaus darbdavio raštiško sutikimo darbuotojas neturi teisės nei tiesiogiai nei netiesiogiai verstis ta pačia veikla, kuria jis užsiima atlikdamas darbo funkcijas pagal darbo sutartį, dirbti konkuruojančiose įmonėse ar kitaip dalyvauti jų veikloje. Konkuruojančia įmone laikoma įmonė, kuri užsiima gamyba ir / ar pardavimu produktų, kurie tarnauja tam pačiam tikslui kaip ir produktai, kuriuos gamina ir parduoda įmonė, ir kurių apyvarta yra tose pačiose rinkose. Atskleidęs komercinę paslaptį ar kitą konfidencialią informaciją darbuotojas privalo atlyginti dėl to darbdavio patirtus nuostolius. Šalys susitaria, kad dėl pažeidimo darbdavio patiriami nuostoliai yra ne mažesni nei darbuotojų 6 mėnesių atlyginimo suma (Darbo sutarties 7 punkto 14 papunktis);
6.2. pasirašydamas darbo sutartį T. A. 2007-05-17 sudarė Susitarimą dėl nekonkuravimo, kuriuo įsipareigojo nesiversti ta pačia veikla, kuria užsiima pagal darbo sutartį ir nedirbti konkuruojančiose įmonėse. Konkurencijos draudimas numatytas visam darbo sutarties galiojimo laikui ir šešis mėnesius po darbo sutarties nutraukimo Įmonė įsipareigojo pagal rašytinį darbuotojo prašymą per šešis mėnesius po darbo sutarties nutraukimo įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 10 proc. įmonėje gauto atlyginimo dydžio sumą;
6.3. Darbo sutartis nutraukta 2014-02-07 darbuotojo prašymu. T. A., darbo sutarties nutraukimo dieną (2014-02-07) UAB „Transtira“ direktoriui pateikė prašymą išmokėti vienkartinę išmoką pagal Susitarimą dėl nekonkuravimo. Darbo sutarties nutraukimo metu T. A. pasirašė įspėjimą, kuriuo patvirtino, jog yra susipažinęs ir įspėtas dėl darbo sutarties 7 punkte numatytų konkuravimo draudimų laikymosi.
7. M. J. 2011-11-09 sudarė analogišką darbo sutartį Nr. 1269. M. J. priimtas transporto vadybininko pareigoms, nustatant 1 117,93 Lt darbo užmokestį. Darbo sutartis nutraukta 2012-10-19 darbuotojo pareiškimu. Sudarant darbo sutartį buvo pasirašytas Susitarimas dėl nekonkuravimo, o nutraukiant darbo sutartį – pasirašytas analogiškas įspėjimas dėl draudimo konkuruoti.
8. J. Š. 2011-12-08 sudarė Darbo sutartį Nr. 967 ir buvo priimta transporto vadybininko asistentės pareigoms, nustatant 980,94 Lt darbo užmokestį. Darbo sutartis nutraukta 2014-06-30 darbuotojo pareiškimu. Sudarant darbo sutartį buvo pasirašytas Susitarimas dėl nekonkuravimo, o nutraukiant darbo sutartį – pasirašytas analogiškas įspėjimas dėl draudimo konkuruoti.
9. UAB „BLC“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012-09-11, įmonės steigėjas, akcininkas ir direktorius Ž. V.. Iš įmonės įstatų ir akcininkų sąrašo matyti, jog akcininkų sąrašas ir įstatai pasirašyti įgalioto asmens M. J.. Vieninteliu akcininku ir vadovu Ž. V. buvo nuo 2012-09-11 iki 2012-11-07. Dalis akcijų (51 proc.) perleista J. B., kuri nuo 2012-10-31 paskirta įmonės vadove. Iš 2017-06-11 Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog UAB „DLG“ vieninteliu akcininku nuo 2008-04-22 yra Ž. P., kuris nuo 2002-09-12 yra įmonės vadovas. Iš 2016-07-29 Visuotinio UAB „BCL“ akcininkų susirinkimo protokolo matyti, jog Ž. P. turi 51 proc., o T. A. – 49 proc. bendrovės akcijų. T. A. dirba UAB „BCL“ verslo plėtros vadovu nuo 2015-02-02. M. J. dirba UAB „BCL“ jūrų pervežimų vadovu nuo 2012-11-02.
10. SIA „BCL“ įregistruota 2013-05-22, registre nurodyta įmonės valdyba M. D. ir R. K.. J. Š. vadovauja SIA „BCL“, įsidarbino bendrovėje 2014-07-08. SIA „BCL“ 49 proc. akcijų valdo SIA „Intellog“.
11. SIA „Balt-Cis“ įregistruota 2014-02-17. Bendrovės vienintelis akcininkas nuo jos įsteigimo yra T. A., kuris yra darbuotojas nuo 2014-02-28.
12. Ieškovas nurodo, kad 2016 m. pradžioje sužinojo apie savo teisių pažeidimus ir 2016-05-16 kreipėsi į UAB „Tezaurus auditas“, kad būtų paskaičiuota preliminari žala negautų pajamų forma. UAB „Tezaurus auditas 2016-07-29 parengė specialisto išvadą Nr. 160729. Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2012-2014 metais užsakymus jūrų transporto pervežimo skyriuje nutraukė 32 įmonės: 2012 m. 1 įmonė, 2013 m. – 10 įmonių, 2014 m. – 21 įmonė. Tuo pačiu laikotarpiu užsakymus sumažino 40 įmonių. UAB „Transtira“ 2011 m. uždirbo 1 106 297 Eur grynojo pelno, grynasis pelningumas 4,41 proc.; 2012 m. 1 363 069 Eur grynojo pelno, grynasis pelningumas 4,38 proc.; 2013 m. 950 899 Eur grynojo pelno, grynasis pelningumas 2,5 proc.;2014 m. 2 096 307 Eur grynojo pelno, grynasis pelningumas 5,01 proc.; 2015 m. 978 807 Eur grynojo pelno grynasis pelningumas 2,48 proc. Paskaičiavus užsakymus nutraukusių įmonių grynojo pelno dalį bendrajame įmonės grynajame pelne, nustatyta, jog įmonė būtų gavusi 12 511 Eur grynojo pelno. Paskaičiavus užsakymus sumažinusių apimtis įmonių grynojo pelno dalį bendrajame įmonės grynajame pelne, nustatyta, jog įmonė būtų gavusi 70 460 Eur grynojo pelno.
13. Vilniaus apygardos teismo 2017-08-11 nutartimi paskirta teismo ekspertizė. 2018-11-09 Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad:
13.1. UAB „BCL“ iš ginčijamų klientų 2014 m. gavo 18 594,35 Eur grynojo pelno, 2015 m. – 37 271,29 Eur, už 2012-2013 m. pagal pateiktus duomenis nebuvo galima įvertinti. Viso UAB „BCL“ gavo 55 865,64 Eur grynojo pelno iš ginčijamų klientų;
13.2. SIA „BCL“ iš ginčijamų klientų 2013 m. gavo 271,39 Eur grynojo pelno, 2014 m. – 2 268,37 Eur grynojo pelno, 2015 m. – 10 335,34 Eur, viso gavo 12 875,10 Eur grynojo pelno iš ginčijamų klientų;
13.3. SIA „Balt-Cis“ iš ginčijamų klientų 2014 m. gavo 22 440,02 Eur grynojo pelno, 2015 m. 37 858,83 Eur, viso gavo 60 298,85 Eur grynojo pelno iš ginčijamų klientų;
13.4. jeigu ieškovas būtų gavęs 4 577 324,93 Eur pajamų, tai UAB „Transtira“ būtų gavusi 157 458,64 Eur grynąjį pelną, lyginant su faktiškai gautu tiriamuoju laikotarpiu.
Dėl priešieškinio bei nekonkuravimo įsipareigojimų
14. Apibrėžiant faktines aplinkybes, kuriomis teismas remsis sprendimo priėmimo metu, būtina įvertinti su atsakovais sudarytų Susitarimų dėl nekonkuravimo galiojimą ir statusą. Priešieškiniu atsakovai prašė pripažinti negaliojančiais ab initio su ieškovu sudarytus Susitarimus dėl nekonkuravimo. Jau buvo minėta, kad visi trys atsakovai fiziniai asmenys T. A., M. J. ir J. Š., pasirašydami darbo sutartis sudarė ir Susitarimus dėl nekonkuravimo. T. A. Susitarimą dėl nekonkuravimo pasirašė 2007-05-17; M. J. 2011-11-09; J. Š. 2011-12-08. Visų atsakovų pasirašytų Susitarimų dėl nekonkuravimo nuostatos yra vienodos. Susitarimuose dėl nekonkuravimo nustatyta, jog darbuotojas be aiškaus raštiško įmonės sutikimo neturi teisės nei tiesiogiai ne netiesiogiai verstis ta pačia veikla, dirbti konkuruojančiose įstaigose, draudžiama steigti, konsultuoti konkuruojančius verslus, turėti akcijų ar kitaip dalyvauti veikloje. Konkurencijos draudimas trunka visą darbo sutarties laiką bei 6 mėnesius po nutraukimo. Konkuruojančia įmone laikoma bet kuri įmonė, kuri užsiima gamyba ar pardavimu produktų, kurie tarnauja tam pačiam tikslui kaip ir produktai, kuriuos gamina ir parduoda įmonė ir kurie yra apyvartoje tose pačiose rinkose. Susitarimuose dėl nekonkuravimo nurodyta, jog pažeidus įsipareigojimus turi būti atlyginama žala, laikant, jog įmonės patiriami nuostoliai ne mažesni kaip 6 mėnesių atlyginimų suma. Už įsipareigojimo laikymąsi įmonė įsipareigoja 6 mėnesius po darbo sutarties nutraukimo pagal raštišką darbuotojo prašymą mokėti 10 proc. atlyginimo. Susitarimo dėl nekonkuravimo 3 punktu numatyta, kad pažeidus susitarimą, asmuo įsipareigoja atlyginti įmonės patirtus nuostolius. Šalys susitaria, kad dėl kiekvieno tokio pažeidimo įmonės patiriami nuostoliai yra ne mažesni kaip šeši atlyginimai.
15. Susitarimai dėl nekonkuravimo priešieškiniu ginčijami remiantis tuo, kad susitarimais įtvirtinta esminė šalių nelygybė (CK 6.228 straipsnis, 1.80 straipsnis), todėl toks susitarimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams (CK 1.5 straipsnis). Įvertinant Susitarimuose dėl nekonkuravimo nustatytų ribojimų apimtį, matyti, jog susitarimuose nustatyti itin platūs apribojimai pasirinkti darbą ar verslą, apribojimai nustatyti neapibrėžtoje teritorijoje. Atsakovas nurodė, o ieškovas pripažino, jog jokia kompensacija pagal Susitarimus dėl nekonkuravimo atsakovams nebuvo mokama. Susitarimuose dėl nekonkuravimo nėra nurodyta, jog darbo santykių įmonėje metu atsakovams būtų skaičiuojama kokia nors kompensacija, nors susitarimuose draudimai veiklai nustatyti ir darbo santykių metu. Kompensacija nustatyta tik po darbo santykių nutraukimo.
16. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-07-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2013 išaiškinta, jog turi būti vertinama, kad nekonkuravimo susitarimai pažeidžia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę laisvai pasirinkti darbą ar verslą toje srityje, kurioje darbuotojas turi aukštesnę kvalifikaciją, kartu ribojama jo galimybė gauti didesnes nei kitose srityse pajamas, tai už įsipareigojimą nekonkuruoti turi būti teisingai atlyginama. Dėl to tik nustačius teisingą kompensaciją už nurodytus darbuotojo teisių suvaržymus, šie suvaržymai nevertintini kaip neproporcingi ir pažeidžiantys darbuotojų konstitucines teises. Priešingu atveju nekonkuravimas laikytinas įtvirtinančiu esminę šalių nelygybę ir gali būti pripažintas negaliojančiu Civilinio kodekso nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, vienai iš šalių kreipiantis į teismą. Atsakovas, gindamasis nuo ieškinio, turi įrodyti, kaip ieškovui buvo tinkamai atlyginta už jo teisių suvaržymą.
17. Priešieškiniu atsakovai paskaičiavo, kad pagal atsakovams nustatytą mėnesinį atlyginimą, kompensacija po darbo santykių nutraukimo T. A. sudarė 201,94 Lt (58,49 Eur) per mėnesį; M. J. – 111,79 Lt (32,38 Eur); J. Š. – 98,10 Lt (28,41 Eur). Tokio dydžio kompensacija negali patenkinti bent kokių poreikių ir visiškai neprotingo dydžio išmoka, lyginant su atsakovams taikomais ribojimais užsiimti veikla. Kadangi ieškovas jokio atlyginimo už itin plataus masto teisių dirbti ir užsiimti verslu suvaržymus nei darbo santykių metu, nei jiems pasibaigus atsakovams nemokėjo, tai Susitarimai dėl nekonkuravimo įtvirtino esminę šalių nelygybę, neatitiko teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), prieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra negaliojantys ab initio (CK 1.80 straipsnis). Ieškovas nesąžiningai pasinaudojom, kad kita sutarties šalis – darbuotojas, yra nuo jo priklausoma, turi poreikį gauti pragyvenimui reikalingų lėšų, yra ekonomiškai silpnesnė ir parengdamas bei teikdamas atsakovams pasirašyti Susitarimus dėl nekonkuravimo pažeidė CK 6.228 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovas teigė, jog atsakovai nebuvo pateikę prašymų išmokėti kompensacijas dėl nekonkuravimo, tačiau pats ieškovas prie ieškinio pridėjo atsakovo T. A. prašymą suėjus 6 mėnesiams nuo išėjimo iš darbo išmokėti vienkartinę išmoką pagal Susitarimą dėl nekonkuravimo. Net ir atsakovui pateikus prašymą itin mažo dydžio kompensacija jam nebuvo išmokėta. Aiškinant T. A. prašymą kaip prašymą kompensaciją išmokėti po šešių mėnesių nuo darbo sutarties nutraukimo, t. y. 2014-08-07, prašymo netenkinimo priežastys nepateisinamos, nes iki 2014-08-07 jokių pretenzijų atsakovui T. A. dėl nekonkuravimo ieškovas neturėjo.
18. Ieškovo argumentai, jog Susitarimais dėl nekonkuravimo buvo įgyvendinamas CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas, yra neteisingi. Susitarimai dėl nekonkuravimo vertinami kaip pažeidžiantys Konstitucijos 48 straipsnį bei specialią normą CK 6.228 straipsnį. Aukštesnės galios teisės aktus bei specialiąsias teisės normas pažeidžiantys sandoriai nevertintini kaip sutarties laisvės išraiška. Atsakovams nebuvo pasiūlyta jokia kompensacija, jie neišreiškė laisvai suformuotos valios dėl veiklos apribojimų kompensavimo, todėl nėra reikalo plačiau svarstyti ieškovo argumentų dėl sutarties laisvės įgyvendinimo atsisakant priklausančių mokėjimų.
19. Teismų praktikoje pripažinta, jog nekonkuravimo susitarimai, kuriais nėra sąžiningai kompensuojama už nustatytus apribojimus, yra negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Šalis niekinio sandorio negali patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), todėl nutraukiant darbo sutartis atsakovų pasirašyti įspėjimai negali būti laikomi Susitarimų dėl nekonkuravimo patvirtinimu. Toks sandoris turi būti pripažįstamas negaliojančiu nuo sandorio sudarymo momento, nes griežtus draudimus numatančias teisės normas pažeidžiančio susitarimo galiojimas prieštarautų teisinei tvarkai.
20. Ieškovas teigia, jog Susitarimų dėl nekonkuravimo ginčijimui buvo praleistas senaties terminas. Niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio, todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nereikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007; 2010-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2010).
21. Remiantis išdėstytais teiginiais priešieškinis pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas visiškai. Teismui pripažinus Susitarimus dėl nekonkuravimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, šiais susitarimais nesiremiama, nustatant faktines bylos aplinkybes bei pateikiant teisinį šalių santykių vertinimą. Pripažinus Susitarimus dėl nekonkuravimo negaliojančiais, kaip galimos atsakovų atsakomybės pagrindas šiuose susitarimuose numatyti draudimai negali būti taikomi. Taip pat tais pačiais pagrindais (CK 1.5 straipsnis, CK 6.228 straipsnis, CK 1.80 straipsnis) teismas ex officio laiko negaliojančiomis su atsakovais sudarytų darbo sutarčių nuostatas dėl konkuravimo draudimo.
Dėl atsakomybės už neteisėtą konfidencialios informacijos naudojimą
22. Ginčo periodas byloje nustatytas pagal ieškinyje pateiktą nuostolių skaičiavimą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2016-01-01. Šiuo laikotarpiu galiojo dvi iš esmės tapačios CK 1.116 straipsnio redakcijos. Redakcijoje, galiojusioje nuo 2014-11-14 iki 2018-06-01, pakeistas informacijos, kuri nelaikoma konfidencialia, apibrėžimas. CK 1.116 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek taikytina šioje byloje, nekito nuo Civilinio kodekso įsigaliojimo iki 2018-06-01. Teisės normos redakcija iki 2018-04-26 įstatymo Nr. XIII-1127 įsigaliojimo (2018-06-01) nurodo, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. To paties straipsnio 3 dalis nurodo, jog asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu. Nuo 2014-11-14 straipsnio 3 dalis tapo 4 dalimi.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-02-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 išaiškinta, kad CK 1.116 straipsnio 4 dalyje nustatyta ir deliktinė, ir sutartinė atsakomybė už neteisėtą komercinės paslapties įgijimą. Pagal bendrąją taisyklę informacijos įgijimas pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį nesiejamas su sutartinių teisinių santykių egzistavimu – tarp komercinės paslapties savininko ir ją neteisėtai įgijusio asmens sutartiniai teisiniai santykiai gali neegzistuoti – taikoma deliktinė atsakomybė. Neteisėtas komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas CK 1.116 straipsnio 4 dalies prasme sudaro savarankišką neteisėtą veiksmą. Už neteisėtą komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimą teisinė atsakomybė kyla visiems neteisėtai informaciją panaudojusiems asmenims – atsako tiek buvę ir esami komercinės paslapties savininko darbuotojai ir kitokių sutarčių šalys.
24. Ūkio subjekto atsakomybė kyla pagal CK 1.116 straipsnį, o taip pat ir pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame numatytas draudimas ūkio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant: informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Šioje byloje atsakomybė pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą svarstytina juridinių asmenų atžvilgiu.
25. Civilinei atsakomybei už nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Šioje byloje ieškovas įrodinėja, jog atsakovai fiziniai asmenys, dirbdami pas ieškovą, susipažino su jo komercinėmis paslaptimis ir jas panaudodami bei veikdami solidariai, įsteigę tris atsakovus juridinius asmenis, perviliojo ieškovo klientus, dėl ko sumažėjo ieškovo įmonės pajamos.
26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).
Dėl komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos atskyrimo ir apsaugos
27. Kadangi Susitarimai dėl nekonkuravimo buvo pripažinti niekiniais nuo jų sudarymo, tai atsakomybė šių susitarimų pagrindu negalima. Atsakomybė gali kilti kitais pagal įstatymą ar sutartį. Atsakomybė pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį bei Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą kyla už neteisėtus veiksmus, susijusius su komercine paslaptimi. Komercinę paslaptį sudarančios informacijos požymiai: 1) informacija turi turėti tam tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys (informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei kriterijus, siejamas su viešu jos neatskleidimu – slaptumu); 2) informacija neturi būti viešai prieinama dėl informacijos savininko (patikėtinio) pastangų išsaugoti jos slaptumą (informacijos formalizavimo, jos identifikavimo ir apsaugos nustatymo kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).
28. Visų atsakovų darbo sutarčių 7 punkto 6 papunktyje darbuotojas įsipareigoja išlaikyti visišką žinių ir informacijos, kurią gavo dirbdamas įmonėje, slaptumą. Darbuotojas įsipareigoja neatskleisti jokių komercinių paslapčių, konfidencialaus pobūdžio informacijos. Darbo sutarčių 7 punkto 7 papunktyje pateiktas konfidencialios informacijos sąrašas, kurio a) skirstymu apibrėžiama komercinės paslapties sąvoka. Komercine paslaptimi laikoma: įmonės veiklos projektai, susiję su dabartiniais ar buvusiais darbuotojais, partneriais, klientais ir paslaugomis, kurias teikia įmonė ar naudoja; informacija, susijusi su bendra įmonės veikla, darbo sąlygos, įskaitant darbuotojo gaunamo darbo užmokesčio dydį. Kituose darbo sutarties 7 punkto 7 papunkčio skirstymuose nurodytos konfidencialios informacijos kategorijos. Konfidencialią informaciją sudaro: 1) trečiųjų asmenų prašymu saugoma informacija; 2) klientų, potencialių klientų, partnerių, siuntėjų, gavėjų, vežėjų sąrašai ir kontaktinių asmenų rekvizitai; 3) veiklos metodai, vidinė struktūra, informacijos valdymas, procesų valdymas, klientų komercinės paslaptys.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos apsaugos pareiga atskirta, nurodant, kad pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo. Pripažįstama, jog pasirašę darbo sutartis atsakovai įsipareigojo saugoti ir komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją. Tokiu būdu pažeidimu laikomas informacijos, išvardintos darbo sutarčių 7 punkto 7 papunktyje atskleidimas, pažeidžiant sutartį.
30. UAB „Transtira“ direktoriaus 2011-01-03 patvirtinta Konfidencialios informacijos nustatymo ir naudojimo bei konfidencialumo laikymosi tvarka. Šioje tvarkoje pažymėta, jog konfidencialios informacijos saugojimo pareiga yra neterminuota, o 7 punkte nustatyta 29 pozicijos, kuriose pateikiamos konfidencialios informacijos kategorijos. Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovai buvo tinkamai supažindinti su Konfidencialios informacijos nustatymo ir naudojimo bei konfidencialumo laikymosi tvarka. 2017-05-26 paaiškinimuose ieškovas aiškino, jog priimant į darbą visi darbuotojai supažindinami pasirašytinai su visais galiojančiais direktoriaus įsakymais ir instrukcijomis. Prie paaiškinimų pridėtas žurnalo išrašas dėl supažindinimo. Žurnalo išraše matyti, jog kiekvienas į darbą priimamas asmuo, nepriklausomai nuo jo pareigų, yra supažindinamas su instrukcijomis, kurios žymimos numeriais, tačiau neaišku, koks numeris kuriuo metu kokią instrukciją atitinka. Sutiktina su atsakovo vertinimu, jog toks supažindinimas yra neatsekamas, todėl netinkamas. Iš pateiktų dokumentų visiškai nesuprantama, su kuo atsakovai buvo supažindinti. 2012-01-06 G. Š. elektroniniame laiške yra primenama pareiga saugoti konfidencialią informaciją, tačiau tai nėra tapatu Konfidencialios informacijos nustatymo ir naudojimo bei konfidencialumo laikymosi tvarkai. Nesant aiškių duomenų apie tai, kad atsakovai buvo supažindinti su šiuo dokumentu, atsakovų pareiga saugoti konfidencialią informaciją nagrinėtina vadovaujantis darbo sutartimis. Supažindinant su komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos sąrašu reikalinga darbuotojams aiškiai atskleisti informacijos apsaugai keliamus reikalavimus, išdėstytos darbdavio reikalaujamos neskleisti informacijos kategorijos. Neteisinga reikalauti iš darbuotojų didelio masto atsakomybės, kai nėra tinkamai įvykdyta darbdavio pareiga darbuotojui aiškiai nurodyti neskleistiną informaciją. Nusprendus, kad su Konfidencialios informacijos nustatymo ir naudojimo bei konfidencialumo laikymosi tvarka atsakovai nesupažindinti tinkamai, ši tvarka byloje neanalizuojama.
31. Apibendrinant ieškinyje nurodomus atsakovų-fizinių asmenų veiksmus, galima spręsti, jog ieškovo pretenzijos atsakovams susijusios su informacijos, susijusios su bendra įmonės veikla, darbo sąlygomis (7 papunkčio a) skirstymas), įmonės klientų kontaktinių asmenų rekvizitų (7 papunkčio c) skirstymas) panaudojimas. Ieškovas neįrodinėja, jog buvo panaudoti įmonės veiklos metodai, vidinė struktūra, informacijos ar procesų valdymas, todėl d) skirstymas neaptartinas. Taip pat byloje nėra pateikti ieškovo klientų sąrašai ( c) skirstymas). Kadangi atsakovai-juridiniai asmenys jokių sutarčių su ieškovu, susijusių su konfidencialios informacijos apsauga, nebuvo sudarę, tai jiems atsakomybė gali būti taikoma tik įstatyminiu pagrindu už neteisėtus veiksmus, susijusius su neteisėtu ieškovo komercinės paslapties naudojimu.
32. UAB „Transtira“ direktoriaus 2011-01-03 įsakymu patvirtinta Kompiuterių tinklo, kompiuterinių išteklių, duomenų, kompiuterinės ir programinės įrangos naudojimo ir administravimo tvarka. Šioje tvarkoje nustatytos 4 lygių prieigos prie įmonių kompiuterinės sistemos priklausomai nuo užimamų pareigų. Ieškovo 2017-03-17 rašte nurodyta, kad visi UAB „Transtira“ Jūra-Oras skyriaus darbuotojai turi prieigą prie ieškovo duomenų bazės. T. A. suteikta maksimali prieiga, M. J. ir J. Š. – vidutinio lygio prieiga. Tai patvirtina, jog atsakovai-fiziniai asmenys turėjo galimybę žinoti su ieškovo veikla susijusią informaciją.
Dėl neteisėtų veiksmų
33. Įvertinus ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą bei teisinį reguliavimą, pateiktą CK 1.116 straipsnio 3 dalyje bei Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, apibendrinama, kad neteisėtais veiksmais šios bylos kontekste laikomi veiksmai:
33.1. informacijos, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, įgijimas neteisėtu būdu (taikoma visiems asmenims);
33.2. komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimas, pažeidžiant sutartį (taikoma darbuotojams ir sutarčių šalims);
33.3. kito ūkio subjekto komercinės paslapties naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti (taikoma ūkio subjektams).
34. Ūkio subjektų padarytam pažeidimui, reikalinga nustatyti, kad komercinės paslapties, naudojimas, perdavimas, skelbimas įvyko, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui, kai veiksmai prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.
35. Atsakovų-fizinių asmenų atsakomybė galima, jei byloje bus įrodyta, kad jie, pažeisdami darbo sutartį, atskleidė atsakovams-juridiniams asmenims konfidencialią informaciją ir komercinę paslaptį apie bendrą įmonės veiklą, darbo sąlygas, įmonės klientų kontaktinių asmenų rekvizitus ir tai panaudojo atsakovų juridinių asmenų veikloje. Atsakovų juridinių asmenų atsakomybė galima, jei bus įrodyta, kad jie naudojosi ieškovo komercinę paslaptį sudarančia aukščiau išvardinta informacija.
36. Ieškinyje ieškovas nurodo tam tikrus savo buvusių darbuotojų veiksmus, su kurių įvykdymu sieja teismo ekspertizės akte nustatytų nuostolių atsiradimą. Ieškinyje, dėstant atsakovų neteisėtus veiksmus, nurodyta, kad naudodamiesi konfidencialiomis žiniomis atsakovai įsteigė konkuruojančias įmones ir vilioja ieškovo klientus. T. A. savo artimo draugo Ž. V. vardu slapta įsteigė konkuruojančią įmonę UAB „BCL“. Susitarę ieškovo darbuotojai, panaudodami ieškovo konfidencialią informaciją pradėjo konkurencinę jūrų pervežimo veiklą ieškovo konkurento UAB „DLG“ bazėje. T. A. lanko ieškovo klientus ir įkalbinėja perduoti krovinių vežimą. M. J., T. A. pavedimu, rinko konfidencialius duomenis, darė dokumentų kopijas.
37. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos, pabrėžiama visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo ir joje surinktų įrodymų visumos, tarpusavio sąsajų vertinimo svarba. Kasacinio teismo pažymėta, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011; 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018).
38. Atsakovų neteisėtus veiksmus ieškovas iš esmės įrodinėjo tuo, kad teismo ekspertizės aktu bei UAB „Tezaurus auditas“ išvada yra patvirtinta, jog sumažėjo ieškovo pajamos iš tam tikrų nurodytų klientų, t. y. neteisėtus veiksmus kildina iš atsiradusių nuostolių. Aiškesnių įrodymų dėl atsakovų veikimo ieškovas neteikė ir neprašė teismo pareikalauti.
39. Ieškovas prašo taikyti solidarią atsakomybę, todėl turi būti patvirtintas atsakovų tarpusavio ryšys, jų veiksmų bendrumas. Solidari atsakomybė nėra preziumuojama ir turi būti įrodyta (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Žalos atlyginimo bylose solidari atsakomybė yra taikoma tada, kai nėra galimybių atskirti, kokią žalą galėjo sukelti kiekvienas atsakovas atskirai. Ieškovas yra nurodęs, jog ne tik T. A., M. J. ir J. Š. įsidarbino atsakovuose-juridiniuose asmenyse, tačiau ir kiti buvę ieškovo darbuotojai. Su kitų darbuotojų veiksmais ieškovas atsiradusių nuostolių nesiejo, tačiau aplinkybės, kokią įtaką galėjo turėti ar neturėti kitų perėjusių darbuotojų veiksmai, neaiškino. Aptariant ieškovo pateiktus įrodymus dėl neteisėtų veiksmų yra svarbu vertinti ne tik veiksmų įrodytumų, bet ir šių veiksmų tarpusavio ryšį.
40. Ieškovas prie procesinių dokumentų yra pridėjęs duomenis apie kitų darbuotojų perėjimą į atsakovus-juridinius asmenis. Su M. B. darbo sutartis sudaryta 2010-03-08 transporto vadybininko pareigoms, nutraukta 2014-11-07 darbuotojo pareiškimu. Su R. D. darbo sutartis sudaryta 2012-08-01 transporto vadybininko pareigoms, nutraukta 2014-09-12 darbuotojo pareiškimu. Su I. P. darbo sutartis sudaryta 2013-07-12 transporto vadybininko asistento pareigoms, nutraukta 2014-11-21 darbuotojo pareiškimu. Su J. P. darbo sutartis sudaryta 2013-09-04 transporto vadybininko asistento pareigoms, nutraukta 2015-05-11 darbuotojo pareiškimu. 2015-05-11 Įsakymu J. P. skirta 280 Eur išmoka už Susitarimo dėl nekonkuravimo laikymąsi. Su Sauliumi I. Ž. darbo sutartis sudaryta 2006-12-06 pardavimų vadybininko pareigoms, nutraukta 2016-06-10 darbuotojo pareiškimu. Su A. P. darbo sutartis sudarytą 2011-08-0 transporto vadybininko asistento pareigoms, nutraukta 2015-01-28. Su A. J. darbo sutartis sudaryta 2011-11-07 transporto vadybininko pareigoms, nutraukta 2014-05-02. 4 Su visais darbuotojai, išskyrus Saulių I. Ž., buvo sudaryti Susitarimai dėl nekonkuravimo bei nutraukiant darbo sutartį pasirašyti įspėjimai.
41. Su 2017-05-15 paaiškinimais atsakovai pateikė atsakovų-juridinių asmenų darbuotojų sąrašus. Iš UAB „BCL“ darbuotojų sąrašo matyti, jog 8 darbuotojai yra dirbę UAB „Transtira“, kai kurie įsidarbino iš karto po darbo santykių su UAB „Transtira“ nutraukimo, kiti iš pradžių dirbo kitose įmonėse. SIA „BCL“ dirba 2 darbuotojai, kurie įsidarbino išėję iš UAB „Transtira“, o SIA „Balt-Cis“ – 1 darbuotojas. Šiais duomenimis yra patvirtinta aplinkybė, jog ne tik atsakovai-fiziniai asmenys, bet ir kiti buvę darbuotojai įsidarbino atsakovuose-juridiniuose asmenyse.
42. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovai-fiziniai asmenys buvo ieškovo darbuotojai ir nuo 2011-12-08 iki 2012-10-19 kartu dirbo ieškovo Jūrų transporto skyriuje. Prieš 2012-10-19 išeidamas iš darbo ieškovo įmonėje M. J. prisidėjo prie UAB „BCL“ steigimo, jis turėjo įgalinimus pateikti dokumentus steigiant bendrovę, kuri įregistruota 2012-09-11. Bendrovės įsteigimas savaime nėra neteisėta veika, nes Susitarimas dėl nekonkuravimo su M. J. yra negaliojantis nuo jo sudarymo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „BCL“ buvo įsteigta prisidengiant T. A. draugu Ž. V.. Ieškovas neteikė jokių įrodymų apie asmeninius T. A. ir Ž. V. ryšius. Ž. V. buvo UAB „BCL“ akcininku, išlaikė dalį bendrovės akcijų, kai vadove tapo J. B.. Nėra jokių abejonių, kurios leistų Ž. V. dalyvavimą įmonės veikloje laikyti formaliu. J. B. ryšiai su atsakovais teismui nebuvo atskleisti.
43. UAB „BCL“ veikia nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio, ieškovas negautas pajamas pastebėjo 2016 m. pradžioje, t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo UAB „BCL“ veiklos pradžios. Ekspertizės akte nurodoma, jog už 2013-2014 m. nepakako duomenų apskaičiuoti prarastas pajamas, kitų įrodymų dėl neteisėtų veiksmų atsakovams veikiant UAB „BCL“ 2012-2013 m. laikotarpiu ieškovas nepateikė. M. J. UAB „BCL“ įsidarbino 2012-11-02, T. A. įsidarbino po 2,5 metų, J. Š. ryšių su UAB „BCL“ nenustatyta. Po UAB „BCL“ įsteigimo bendrovėje dirbo tik M. J., po 2,5 metų pradėjo dirbti T. A., kuris praėjus 4 metams po įsteigimo, 2016 m. tapo akcininku.
44. Nesant įrodymų dėl T. A. ir J. Š. prisidėjimo prie UAB „BCL“ steigimo bei nesant duomenų dėl atsakovų ryšių su J. B. ir Ž. V., net ir taikant itin žemą įrodinėjimo standartą, negalima daryti išvados, jog atsakovai neteisėtus bendrus veiksmus pradėjo priedangoje įsteigdami UAB „BCL“. Net 2,5 metus nuo bendrovės įsteigimo su ja susijęs buvo tik M. J., T. A. ryšiai prasidėjo gerokai po bendrovės įsteigimo, o J. Š. ryšių su UAB „BCL“ nenustatyta.
45. SIA „BCL“ įregistruota 2013-05-22, registre nurodyta įmonės valdyba M. D. ir R. K.. Įmonės registracijos metu T. A. ir J. Š. dirbo ieškovo įmonėje ir jokių ryšių su atsakovais-juridiniais asmenimis neturėjo. Ieškovas neteikė duomenų ar pozicijos, kokiu būdu M. D. ir R. K. yra susiję su atsakovais. J. Š. įsidarbino bendrovėje 2014-07-08, t. y. praėjus metams nuo įmonės įsteigimo (2013-05-22). Nėra duomenų, kad T. A. ar M. J. turėtų kokius nors ryšius su SIA „BCL“.
46. SIA „Balt-Cis“ įsteigta 2014-02-17. Apie šios įmonės įsteigimą ir pradedamą veiklą buvo žinoma ieškovo vadovui, tai matyti iš prie atsiliepimo pridėto G. Š. ir T. A. susirašinėjimo. 2014-02-17 rašte T. A. aiškina, jog pradės vežti konteinerius ir tariasi su UAB „Transtira“ dėl bendradarbiavimo, G. Š. neatsisako bendradarbiauti pervežant konteinerius, nurodo, jog šiuo metu neaiškūs skaičiai. Vėlesnių duomenų apie realų bendradarbiavimą nėra. Dublike ieškovas nurodė, jog T. A. buvo nurodęs, kad ketina steigti įmonę, kuri veiks kaip laivybinių linijų agentas didmenininkas, kuris perparduoda mažmenininkams laisvus laivybos linijų konteinerius ir laikė tokią veiklą nekonkuruojančia.
47. Ieškovas teismui su ieškiniu pateikė vienodo turinio raštus dėl prastovos apmokėjimo, kuriuos naudoja tiek ieškovas (2011-04-26 raštas), tiek UAB „BCL“ (2012-10-23 raštas). Kartu su 2016-12-15 atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „BCL“ pateikė kitų įmonių UAB „Gelna“ (2016-01-04) ir UAB „Neo logistika“ (2015 m.) raštus dėl prastovų. Raštai yra analogiški, skiriasi prastovos apmokėjimo suma, kas gali būti sąlygota kainų skirtumo 2011 m. ir 2015-2016 m. Atsakovams pateikus kitų įmonių analogiškus raštus, spręstina, jog tokia prastovų apmokėjimo praktika yra įprasta. Ieškovo, UAB „BCL“ ir kitų bendrovių raštai nedaug skiriasi redakciniu požiūriu, kelių įmonių raštų panašumas neleidžia daryti išvados dėl to, kas yra šio rašto kūrėjas. bylos kontekste atsakomybę gali kelti informacijos apie kainodarą naudojimas, o ne parengto blanko naudojimas.
48. Prie dubliko pateiktas elektroninis susirašinėjimas, kurį ieškovas prašo vertinti, kaip neteisėtus atsakovų veiksmus bei ieškovo Jūrų pervežimo skyriaus darbuotojų neteisėtą bendradarbiavimą su UAB „BCL“ ir SIA „BCL“.
48.1. 2014-01-28 elektroninis susirašinėjimas tarp A. J. ir UAB „DLG“ nevertinamas, nes negalima suprasti susirašinėjimo prasmės. Nors ieškovas teigia, jog A. J. tariasi, ar jūrinio krovinio dokumentus forminti UAB „BCL“ ar SIA „BCL“ vardu, tačiau vien iš atsakovų paminėjimo laiške be konkretesnės informacijos tokios išvados negalima daryti;
48.2. taip pat nevertinami kaip turintys reikšmę bylai ir 2014-06-06 P. R. elektroniniai laiškai, nes negalima nustatyti, ką gali reikšti sakinys „BDK nėra pataisyta originali, kuri guli Adictuse, ten matosi BCL“;
48.3. 2012-10-08 T. A. elektroniniame laiške nurodytos M. J. išėjimo iš darbo priežastys neturi jokios įtakos atsakovų veiksmų vertinimui. Nėra pagrįsta teigti, jog tokiu elektroniniu laišku T. A. stengėsi apgauti ieškovą ir nukreipti jo dėmesį nuo M. J. išėjimo dirbti į kitą bendrovę;
48.4. iš 2014-06-20 susirašinėjimo matyti, jog ieškovo klientas praneša, kad UAB „Transtira“ ir UAB „BCL“ kontrakto forma tokia pati. Tuo metu UAB „BCL“ dirbo M. J., kuris tikėtinai galėjo naudoti ieškovo parengtus dokumentus arba naudoti parengtas panašias dokumentų formas. Nesant abiejų kontraktų palyginimui, negalima nustatyti dokumentų panašumo apimties;
48.5. 2014-05-05 elektroniniu laišku J. Š. praneša, kad į Rygos uostą atvykstančiam kroviniui leidimus išduos SIA „BCL“. Kadangi leidimai yra administracinė procedūra, tai nelygintina pervežimui. Konkretus veiksmo turinys, kokie leidimai buvo gaunami, neatskleistas ir laiško jo negalima nustatyti;
48.6. 2013-11-11 elektroniniu laišku M. J. susirašinėja su GLSINCUN Hong dėl krovinio vežimo, tuo metu M. J. dirbo UAB „BCL“. Elektroniniai laiškai persiunčiami ir Tadui, galimai T. A.. Kadangi M. J. dirbo UAB „BCL“ negalima nustatyti susirašinėjimo reikšmės bylai;
48.7. 2014-01-24 susirašinėjimas tarp A. J. ir UAB „BCL“ taip pat laikomas neturinčiu reikšmės bylai, nes nenustatytas ryšys tarp A. J. ir atsakovų bei neaiškus reikalas, dėl kurio buvo rašoma;
48.8. 2012-11-19 elektroniniame laiške T. A. klausiama, ar jis kalbėjo su M. iš Baltic Consol Line ir kartu siūloma pakrauti krovinį. Toks susirašinėjimas gali reikšti, jog M. J. padėjo ieškovui surasti klientą.
49. Apibendrinant pateiktą elektroninį susirašinėjimą, daroma išvada, kad ieškovo įmonės elektroninis susirašinėjimas tikrintas už ilgą laiką nuo 2012 iki 2015 metų, tačiau rasta tik keli elektroniniai laiškai, kuriuose minimi atsakovai-juridiniai asmenys. Be papildomų dokumentų negalima nustatyti konkrečių dalykų, dėl ko šie laiškai buvo rašomi. Ieškovas ir atsakovai-juridiniai asmenys verčiasi panašia veikla – jūrinių krovinių pervežimu, įmonėse dirbo vienas kitą pažįstantys darbuotojai, todėl neatmestina, jog šie elektroniniai laiškai galėjo rašomi dėl bendrų reikalų. Tokiomis aplinkybėmis reikalinga pagrįsti, jog susirašinėjimas vyko dėl neteisėtų verslo reikalų, kuriais nesilaikyta lojalumo įmonėms, sprendimo.
50. Taip pat ieškovas dubliko ir 2017-04-11 paaiškinimų prieduose pateikė kitus dokumentus dėl klientų nukreipimo. Išnagrinėjus pateiktus dokumentus nustatyta, kad:
50.1. dubliko 4-6 prieduose pridėtose sąskaitose matyti, kad 2014-05-04 ir 2015-03-31 užsienio užsakovai UAB „BCL“ sumokėjo uosto mokesčius ir papildomas išlaidas;
50.2. 2014-01-30 susirašinėjimas elektroniniu paštu „Maxima“ atstove rodo, jog UAB „Transtira“ dirbantis T. A. tariasi, jog SIAA „BCL“ pasiims konteinerį. Atsakovų 2017-05-15 paaiškinimuose nurodoma, jog susitarta dėl iškrovimo uosto agento paslaugų, teigiama, kad pervežimo paslaugos nebuvo teikiamos. Kadangi UAB „Maxima LT“ nėra ieškovo nurodyta tarp įmonių, kurios nutraukė ar sumažino bendradarbiavimą, nenustatyta, kad buvo teikiamos pervežimo, o ne uosto agento paslaugos, tai šis susirašinėjimas tiesioginės reikšmės, patvirtinant atsakovų veiksmus ir ieškovo nuostolius, neturi;
50.3. 2014-01-18 elektroniniame susirašinėjime nurodoma, jog T. A. klientui sako, kad jie neatstovauja, kai krovinys siunčiamas per Rygos uostą ir nurodo UAB „BCL“. Atsakovai teigia, jog ieškovas tokių paslaugų Rygos uoste neteikė, paslaugas teikė tik Roterdamo ir Hamburgo uostuose. Tai rodo, jog T. A. pasiūlė kreiptis į kitą bendrovę dėl paslaugų, kurių ieškovas neteikia;
50.4. ieškovas yra pateikęs 2013-12-20 susirašinėjimą dėl „Easting Air and Ocean“. Iš susirašinėjimo matyti, jog T. A. siūlo UAB „Transtira“ vadovui D. B. suteikti įmonei atidėjimą, nes mato įmonės potencialą. Prieš tai su klientu susirašinėja kitas įmonės darbuotojas M. S.. Iš to, kad T. A. siūlo suteikti atsiskaitymo lengvatas, kad toliau turėti ryšius su klientu, negalima padaryti išvados, jog po kelių metų klientas pradės bendradarbiauti su įmone, kurioje ateityje įsidarbins T. A.;
50.5. susirašinėjimas su UAB „Grens Cargo“ ir bendrove „Diessman Freight“ vyko 2013 metais, kai T. A. dirbo UAB „Transtira“. Byloje neišdėstyta ieškovo nustatyta klientų koordinavimo tvarka bei nepadaryta analizė, kiek T. A. koordinuotų klientų sumažino ar nutraukė užsakymus.
51. Apibendrinant pateiktus rašytinius įrodymus, sutiktina su atsakovų dėstoma pozicija, jog nuolaidų UAB „Transtira“ klientams suteikimu siekiama išlaikyti ieškovo klientus, o ne nukreipti juos į konkuruojančią įmonę. Neatmestina, jog įmonėje laikantis tvarkos dėl klientų koordinavimo, tarp kliento ir jam priskirto koordinatoriaus gali užsimegzti tam tikri asmeniniai-dalykiniai ryšiai, kurie gali būti priežastimi, jog koordinatoriui pakeitus darbovietę, klientas siekia toliau bendradarbiauti su tuo pačiu asmeniu dėl to asmens asmeninės kvalifikacijos, o ne dėl to, kad klientas viliojamas geresniais pasiūlymais. Tačiau neteisėtu fizinio asmens veikimu pripažįstama tai, kad asmenys, pažeisdami darbo sutartį, atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį. Asmeniniai-dalykiniai ryšiai nėra komercinė paslaptis.
52. Ieškinyje nurodyti argumentai, kad naudodamiesi konfidencialiomis žiniomis atsakovai įsteigė konkuruojančias įmones ir vilioja ieškovo klientus, yra neįrodyti net ir taikant žemą netiesioginių įrodymų pateikimo standartą (CPK 178 straipsnis). Neįrodžius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima, o kitų civilinės atsakomybės sąlygų vertinimas neturi teisinės reikšmės. Nenustačius, jog atsakovai-fiziniai asmenys turėjo galiojančią nekonkuravimo pareigą, jiems atsakomybė gali būti taikoma tik už konfidencialios informacijos ar komercinės paslapties atskleidimą, tačiau iš pateiktų įrodymų negali daryti išvados, kad atsakovai naudojo tokią informaciją veikdami atsakovuose-juridiniuose asmenyse.
Dėl atsakovų nurodytų įmonių grupės
53. Atsakovas yra nurodęs įmonių grupę ir pateikęs paaiškinimus dėl priežasčių, dėl kurių šios įmonės nutraukė ar sumažino užsakymus, nesąsajumo su ieškinio pagrindu. Iš papildomos teismo ekspertizės akto, kuriame išskirtas atsakovų-juridinių asmenų gautas grynasis pelnas iš įmonių, kurios pateikė raštus dėl bendradarbiavimo su ieškovu priežasčių, matyti, jog šis grynasis pelnas sudaro beveik visą ginčo sumą. 2019-01-28 ekspertizės akto papildyme yra paskaičiuota, kad UAB „BCL“ iš nurodytų klientų gavo 51 935,71 Eur grynojo pelno, SIA „BCL“ – 11 067,61 Eur, SIA „Balt-Cis“ – 60 049,67 Eur. Visos trys atsakovų įmonės gavo 123 052,99 Eur grynojo pelno. 2018-11-09 ekspertizės akte nurodyta, kad UAB „BCL“ iš visų ieškovo išvadintų klientų gavo 55 865,64 Eur grynojo pelno, SIA „BCL“ – 12 875,10 Eur grynojo pelno, SIA „Balt-Cis“ – 60 298,85 Eur grynojo pelno, viso 129 039,59 Eur grynojo pelno. Tai reiškia, jog iš kitų klientų gautas paskaičiuotas atsakovų-juridinių asmenų grynasis pelnas sudaro tik 5 986,60 Eur.
54. Atsakovas įrodinėja, kad konkrečios įmonės iš ieškovo pateikiamo klientų sąrašo bendradarbiavimą nutraukė arba užsakymų apimtis sumažino dėl priežasčių, kurios nesusijusios su atsakovų veiksmais. Prie atsiliepimo į ieškinį atsakovai pateikė UAB „3P Logistics“ raštą, kuriame nurodyta, kad UAB „Transtira“ nesilaikė neutralumo ir deklaravo, kad dirbs su bendrovės buvusiu klientu „Senukai“; UAB „Multitransas“ 2016-12-12 raštu nurodė, kad 2013-2015 metais sparčiai sumažėjo jūrinių krovinių apimtis, bendrovė pasirinko neutralumą klientų atžvilgiu garantuojantį paslaugų teikėją; OOO „Damco Bell“ rašte nurodyta, kad dėl ekonominės situacijos žymiai sumažėjo jūrinių krovinių srautas iš Pietryčių Azijos, įmonė pradėjo gauti pranešimus, kad UAB „Transtira“ tiesiogiai skambina bendrovės klientams. Prie 2017-06-12 rašytinių paaiškinimų atsakovų atstovas pateikė UAB „Arijus“ 2016-12-14 paaiškinimą, UAB „Adictus“ 2016-12-12 paaiškinimą, SIA „Kravu Serviss“ 2016-12-14 paaiškinimą, NTN EST SE 2016-122-12 paaiškinimą, UAB „Grens Cargo“ 2017-01-23 paaiškinimą, UAB „Unilog LT“ 2017-01-19 paaiškinimą, UAB „Diessman Freight“ 2016-12-15 paaiškinimą, UAB „Konecta Cargo“ 2016-12-12 paaiškinimą, UAB „Baltic M. S.“ 2016-12-13 paaiškinimą, kuriuose nurodytos įvairios priežastys, dėl kurių įmonės nutraukė ar sumažino bendradarbiavimą su ieškovu. Yra nurodytos skirtingos priežastys: netenkino kokybė, didesnės kainos, nesąžiningos konkurencijos rizika (UAB „Adictus“), apimčių sumažėjimas (NTN EST AS, UAB „Baltic M. S.“) nepalankios oro ir jūrų pervežimo paslaugos (UAB „Unilog LT“), per aukštos kainos (UAB „Konecta Cargo“, UAB „Diessman Freight“) ir kita. Šiuose bendrovių raštuose nurodytos priežastys kai kuriais atvejais iš viso nėra susijusios su paslaugų teikimo kaina ar kitomis ypatybėmis, o susijusios su įmonių-klientų veiklos pasikeitimais. Visų nurodytų įmonių komercinių ryšių pasikeitimas pripažįstamas nesusijusiu su ieškovo įrodinėjamais atsakovų veiksmais.
55. Ieškovas prašė vertinti su pateiktus įmonių-klientų raštus dėl bendradarbiavimo su ieškovu nutraukimo priežasčių kaip netinkamą įrodinėjimo priemonę, kadangi tokie įrodymai gali būti gaunami tik kaip liudytojų parodymai. Su tokia ieškovo pozicija nėra pagrindo sutikti. CPK 197 straipsnio 1 dalis rašytiniais įrodymais pripažįsta dokumentus ir kitokius raštus, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Atsakovų pateiktų įmonių-klientų raštai šį reikalavimą atitinka. Atsakovas nepateikė asmenų įgaliojimų pasirašyti minimus raštus, tačiau tokio reikalavimo ieškovas nekėlė. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ar Civilinis kodeksas nereglamentuoja įmonių darbuotojų teisių pasirašant įmonės vardu sudaromus raštus. Galima daryti prielaidą, jog kai kuriose įmonėse tokia tvarka gali būti nustatyta lokaliais teisės aktais. Kai kurios įmonės priklauso ne Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, kad tokios teisės būtų reglamentuotos kitų šalių teisės aktais, uždraudžiant darbuotojams pasirašyti raštus, nepateikti duomenys. Siekdamas įrodyti, jog raštai pasirašyti neįgaliotų asmenų, ieškovas turėjo teikti įrodymus apie raštus pasirašiusių asmenų teisių apimtį arba įrodymus, jog įmonės komercinių ryšių su ieškovu atsisakė dėl kitų, nei atsakovų pateiktuose raštuose nurodytos, priežasčių. Ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus paneigiančių duomenų nepateikė. Baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovas nurodė, jog tokio pobūdžio įrodymai gali būti renkami tik apklausiant liudytojus, tačiau prašymų apklausti raštus pasirašiusius asmenis liudytojais, proceso metu nereiškė. Kita vertus, būtų sudėtinga įmonės veiklos pasikeitimų priežastis įrodinėti atskirų darbuotojų parodymais, kadangi skirtingų darbuotojų požiūris nebūtinai atspindėtų įmonės poziciją. Kadangi ieškovas priešingų įrodymų, savo buvusių klientų pozicijos išsamiau aiškintis bylos nagrinėjimo metu neprašė, tai atsakovų pateikti įmonių-klientų paaiškinimai vertinami kaip rašytiniai įrodymai bendradarbiavimo su ieškovu nutraukimo ar sumažinimo priežastims nustatyti.
56. Atsakovai prašo atsižvelgti, kad SIA „Intellog“ ir UAB „DLG“ su atsakovais yra susijusios per akcininkus, todėl aplinkybė, jog šios įmonės perkėlė užsakymus į atsakovus-juridinius asmenis, nėra susijusi su nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Nustatyta, kad SIA „Intellog“ turi 49 procentus SIA „BCL“ akcijų, o UAB „DLG“ vienintelis akcininkas Ž. P. yra ir UAB BCL 51 proc. akcijų savininkas. Ieškovas prašo šiuos duomenis vertinti atsižvelgiant į tai, kad Ž. P. akcininku tapo pasibaigus ginčo periodui bei atsižvelgti, kad UAB „DLG“ ir SIA „Intellog“ yra buvę ieškovo klientai, su kuriais betarpiškai dirbo atsakovai-fiziniai asmenys. Pažymi, kad tik dirbdami UAB „Transtira“ atsakovai turėjo galimybę sužinoti klientų kontaktinę informaciją ir perviliojo klientus UAB „DLG“ ir SIA „Intellog“. Jau ieškinyje pats ieškovas yra nurodęs, kad UAB „BCL“ buvo steigiama ieškovo konkurento UAB „DLG“ bazėje. Ž. P., kuris yra atsakovų dalyvis, jau nuo 2002-09-12 yra UAB „DLG“ vadovas, o nuo 2008-04-22 yra vienintelis akcininkas. Tai, kad UAB „DLG“ yra pervežimo paslaugas teikianti, ilgą laiką veikianti įmonė, kurią ieškovas vertina kaip konkurentą, savaime rodo, jog UAB „DLG“ turi savo veiklos metodus ir savo komercines paslaptis. Ieškovas nereiškia reikalavimų UAB „DLG“, todėl šios įmonės veiklos teisėtumas šioje byloje negali būti tiriamas. Kadangi ieškovas pripažįsta, jog UAB „DLG“ organizacine prasme yra susijęs su atsakovais-juridiniais asmenimis, tai šios bendrovės apyvartos pasikeitimas nelaikytinas ieškovo negautomis pajamomis. SIA „Intellog“ taip pat yra atsakovų-juridinių asmenų akcininkas, todėl šios bendrovės pokytis neskaičiuotinas.
57. Atėmus atsakovų nurodytas įmones iš ieškovų nurodytų įmonių grupės ir nustačius, jog šios įmonės bendradarbiavimą su ieškovu pakeitė dėl su ieškinio pagrindu nesusijusių aplinkybių, matyti, jog iš kitų klientų gautas paskaičiuotas atsakovų-juridinių asmenų grynasis pelnas sudaro tik 5 986,60 Eur. Tai iš esmės patvirtina, jog atsakovai neatliko jokių nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir ne atsakovų veiksmai buvo ieškovo grynojo pelno sumažėjimo priežastimi.
Dėl konkuravimo
58. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovas ir atsakovai-juridiniai asmenys yra konkurentai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad norint asmens atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti: pirma, konkurencijos santykis tarp verslo subjektų; antra, konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti. Atliekant veiksmus turi būti naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais, sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje 3K-3-475/2008, 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011). „Baltic Consol Line“ įmonių grupės tinklapyje nurodoma, jog įmonės yra neutralūs LCL ir AVIA krovinių konsolidatoriai ir teikia importo paslaugas iš daugiau nei 100 uostų pasaulyje, tiesioginės dalinių krovinių linijos siūlomos iš nurodytų uostų; dalinių krovinių linijos eksportui teikiamos į daugiau nei 400 miestų. Ieškovas vykdo veiklą ne tik sausumos, bet ir jūrų bei oro keliais.
59. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį konkurentais laikomi ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Pagal 1 dalį atitinkama rinka apibrėžiama, kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Tam, kad būtų aiškiai atsakyta į klausimą, ar ieškovas ir atsakovai gali būti laikomi konkurentais ir kokia veiklos dalimi, turi būti atliktas išsamus veiklos tyrimas. Kadangi byloje nebuvo konstatuota, jog atlikti neteisėti veiksmai, tai konkuravimo sąlygų tyrimas reikšmės neturi.
Dėl ieškinio senaties termino
60. Atsakovai teigia, jog ieškovas praleido 3 metų ieškinio ą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Senaties termino pradžią atsakovai skaičiuoja nuo pirmojo ieškovo įrodinėjamo atsakovų neteisėto veiksmo atlikimo. Laiko, kad atsakovų neteisėti veiksmai galėjo pasireikšti 2012-09-11, kai buvo įsteigta UAB „BCL“. M. J. UAB „BCL“ pradėjo dirbti nuo 2012-10-23, todėl ieškinio senaties termino eiga vėliausiai prasideda 2018-10-23. Laiko, jog ieškovas nuo tos datos turėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos, pažymi, jog ieškovas yra profesionali įmonė.
61. Su tokiu aiškinimu nėra pagrindo sutikti. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1127 straipsnio 1 dalis). Sužinojimas apie teisių pažeidimą šio ieškinio atveju yra ieškovo supratimas, jog buvę ieškovo klientai sumažino užsakymų skaičių ar juos nutraukė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, o ne dėl kitų objektyvių priežasčių. Byloje yra pateikta straipsnių ir aiškinimų, jog ginčo laikotarpiu jūrinių pervežimų rinka keitėsi dėl objektyvių priežasčių. Tokio fakto supratimas yra ganėtinai sudėtingas veiksmas. Ieškovas nurodė, jog įmonėje dirba apie 2 000 darbuotojų, todėl detali didelio skaičiaus darbuotojų veiksmų analizė, ypač po darbo santykių nutraukimo, nėra galima. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog apie teisių pažeidimą ieškovas sužinojo 2016 m. pradžioje, 2016-05-16 kreipėsi į UAB „Tezaurus auditas“, todėl senaties terminas, 2016-11-11 paduodant ieškinį teismui, nebuvo pažeistas.
62. Apibendrinant teismo sprendimo argumentus, daroma išvada, jos ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
63. Ieškovas prašo priteisti 1 461 Eur žyminio mokesčio, 18 670,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 5 798 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, kurias sudaro 3 630 Eur už UAB „Tezaurus auditas“ išvadą, 43,78 Eur už registro duomenis, bei 2 186 Eur už vertimus ir antstolio D. Š. paslaugas. Ieškovas už ieškinio bei patikslinto ieškinio padavimą sumokėjo 1 461 Eur žyminio mokesčio, už atskirąjį skundą sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio, už patikslintą ieškinį 2018-12-19 sumokėjo 1 342 Eur. Ieškovas už teismo ekspertizę 2017-08-17 sumokėjo 2 000 Eur, 2018-11-19 sumokėjo 1 000 Eur. Kadangi ieškovas bylą pralaimėjo, tai jo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
64. Atsakovas UAB „BCL“ prašė priteisti 7 029,46 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių – 93 Eur. Atsakovas 2019-02-04 už teismo ekspertizės akto papildymą sumokėjo 1 000 Eur. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos jas priteisiant iš ieškovo CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2019-02-04 prašyme išlaidas prašoma priteisti UAB „BCL“. Nors atsakovo išlaidos yra didelės, tačiau įvertinus tai, kad byla yra sudėtinga, ieškovo išlaidos teisinei pagalbai didesnės tris kartus, nelaikoma, jog tokio dydžio išlaidos nėra proporcingos.
65. Nagrinėjant bylą patirta 46,14 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisiamos iš ieškovo į valstybės pajamas.
Vadovaudamasis CPK 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento: tarp UAB „Transtira“ ir T. A. 2007-05-17 sudarytą Susitarimą dėl nekonkuravimo; tarp UAB „Transtira“ ir M. J. 2011-11-09 sudarytą Susitarimą dėl nekonkuravimo; tarp UAB „Transtira“ ir J. Š. 2011-12-08 sudarytą Susitarimą dėl nekonkuravimo.
UAB „BCL“ naudai iš UAB „Transtira“ priteisti 8 153,46 Eur (aštuonis tūkstančius šimtą penkiasdešimt tris eurus 46 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš UAB „Transtira“ 46,14 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 14 centų) išlaidų į valstybės pajamas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jūra Marija Strumskienė