300

 (S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B. D., gimęs (duomenys neskelbtini), Irano Islamo Respublikos pilietis, nesusituokęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu esantis Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Veikos aplinkybės

2018 m. rugsėjo mėnesį, baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, Atėnų mieste, Graikijoje, E. B. D. iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens už 350 eurų įgijo žinomai netikrą Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą L. S. vardu, šią kortelę laikė ir gabeno iki 2018 m. rugsėjo 6 d. 12.25 val., kol Vilniaus oro uosto Pasienio užkardos Pasienio kontrolės punkte, esančiame Rodūnios kelias 2, Vilniuje, minėtą asmens tapatybės kortelę jis panaudojo dokumentų patikrinimo metu šią kortelę pateikdamas Vilniaus oro uosto Pasienio užkardos pareigūnui.

II.                      Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu E. B. D. parodė, kad maždaug prieš porą mėnesių jis autobusu iš Irano išvyko į Turkiją. Iš Turkijos jis vyko lėktuvu į Serbiją. Jis pateikė savo tikrą pasą. Vizos jam nereikėjo. Iš Serbijos jis automobiliu vyko per Makedoniją į Graikiją. Kertantį Graikijos sieną jį sulaikė pasieniečiai, kurie neįleido jo į šalį ir iš karto jį paleido. Tada jis neteisėtai atėjo į Graikiją. Nuo Serbijos jį ir kartu vykusius asmenis vedė į Graikiją. Jo Irano Islamo Respublikos pasą tarp Serbijos ir Makedonijos paėmė vedlys ir pasakė, kad jam paso nereikės, kirsti sieną į Graikiją jis galės be dokumentų. Jis nepažįsta jį vedusio asmens, nežino kokia šio tautybė, jis su pastaruoju nekalbėjo, serbų kalbos jis nemoka. Jis buvo vežamas jam nežinomu automobiliu. Iš Irano jis išvyko dėl politinių priežasčių, nes jam grėsė pavojus gyvybei. Jis norėjo vykti į Prancūziją, kur gyvena jo draugai. Už visą kelionę jį vedusiam asmeniui jis sumokėjo 3 000 eurų. Iki Serbijos jis atvyko pats, o Belgrade jis susirado asmenį, kalbantį jo kalba- iranietį, kuris pasakė, kad yra žmogus, galintis jį nugabenti iki Graikijos. Į Atėnus jis atvyko maždaug prieš 20 dienų. Atėnuose kažkokiame rajone jis rado asmenį, kalbėjusį persų kalba. Pastarasis jam pasakė galintis pagaminti dokumentą. Jis minėtam asmeniui turėjo pasakyti, kada jis ketina išvykti iš Graikijos. Minėtas asmuo jį kažkur nuvežė, nufotografavo. Kitą dieną jis minėtam vyriškiui sumokėjo 350 eurų. Vyriškis jam pasakė, kad pagamins dokumentą. Vyriškis savo nuožiūra padarė lenkišką dokumentą bei jam sakė žinantis, kokį dokumentą reikia padaryti. Minėtas asmuo jam nurodė, kad jis po 4-5 dienų gali paimti dokumentą tikslioje gatvėje po šiukšlių dėže. Dokumentas ten ir buvo. Jis gatvės neatsimina. Paėmęs dokumentą jis pamatė, kad dokumente yra ne jo vardas ir pavardė, gimimo data ir kad jis nėra Lenkijos Respublikos pilietis. Jis suprato, kad tai yra suklastotas dokumentas. Kortelėje buvo jo nuotrauka. Jis žino tvarką, kaip yra išduodami dokumentai oficialiai. Jis dokumentą gavo neteisėtai. Asmuo, padaręs jam dokumentą, sakė, kad problemų skrendant į Prancūziją nebus. Jį apgavo. Jam asmuo sakė, kad jis išvyks iš Graikijos, bet į kokį šalį jis atvyks, minėtas asmuo jam nesakė. Jam buvo pasakyta, kad bet kurioje šalyje, į kurią jis atvyks, jam duos pažymą, su kuria jis galės išvykti į bet kurią Europos šalį. Jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, gailisi (b. l. 61-64).

Ikiteisminio tyrimo metu R. L. parodė, kad jis dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto Pasienio užkardos vyresniuoju specialistu. 2018 m. rugsėjo 6 d. 12.25 val. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto Pasienio užkardos veikimo teritorijos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte atsižvelgus į neteisėtos migracijos riziką jis su specialistu S. G. vykdė asmenų, atvykusių reisu FR4978 iš Atėnų, profiliavimą. Dokumentų patikros metu specialistui S. G. įtarimą sukėlė Lenkijos Respublikos piliečio L. S. Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad asmuo pateikė suklastotą Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelę. Užsienietis prisipažino esantis Irano pilietis E. D. (b. l. 12-13).

2018 m. rugsėjo 7 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. V. pateikė Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelę, išduotą L. S., kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-16).

Specialistas, ištyręs Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą L. S. vardu, konstatavo, kad minėta kortelė pagaminta ne pagal Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelių blankų gamybos reikalavimus ir yra netikra. Pateiktoje tirti Lenkijos Respublikoje asmens tapatybės kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotoje L. S. vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (b. l. 27-28).

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. F. pateikė E. B. D. Irano Islamo Respublikos piliečio paso Nr.(duomenys neskelbtini)kopiją, nurodydamas, kad šią kopiją 2018 m. spalio 15 d. per siuntų įmonę jam atsiuntė E. B. D. dėdė B. F., gyvenantis Jungtinėje Karalystėje (b. l. 39-40).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį, baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, Atėnų mieste, Graikijoje, E. B. D. iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens už 350 eurų įgijo žinomai netikrą Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą L. S. vardu, šią kortelę laikė ir gabeno iki 2018 m. rugsėjo 6 d. 12.25 val., kol Vilniaus oro uosto Pasienio užkardos Pasienio kontrolės punkte, esančiame Rodūnios kelias 2, Vilniuje, minėtą asmens tapatybės kortelę jis panaudojo dokumentų patikrinimo metu šią kortelę pateikdamas Vilniaus oro uosto Pasienio užkardos pareigūnui.

III.                      Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 300 straipsnio 2 dalis.

Tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Minėta, kad E.B. D. laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę, taigi E. B. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

IV.                      Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir E. B. D. skirti devyniasdešimties parų arešto bausmę.

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

E.B. D.

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 641 straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl E. B. D. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas atsižvelgia į tai, kad E.B. D. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. E. B. D. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgia į tai, kad E. B. D. yra neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, taigi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. B. D. skyrus švelniausios rūšies- arešto bausmę, nustatant keturiasdešimt penkių parų arešto terminą.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, E. B. D. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, E. B. D. skirtinos keturiasdešimt penkių parų arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- penkiolika parų ir E. B. D. skirtina galutinė trisdešimties parų arešto bausmė.

E. B. D.

V.                      Procesinės prievartos priemonė

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

BPK 309 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

Suimtą išteisintąjį ar nuteistąjį teismas nedelsdamas paleidžia iš suėmimo teismo posėdžių salėje, kai tokiam asmeniui:

paskiria areštą arba laisvės atėmimo bausmę, kurių trukmė neviršija atbūto suėmimo laiko.

E. B. D.

VI.                      Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota L. S. vardu, yra netikra, taigi jos apyvarta yra uždrausta. Atsižvelgiant į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus prašymą (b. l. 26) Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelė (duomenys neskelbtini), išduota L. S. vardu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotina Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui mokymo tikslams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 139 straipsniu, 309 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

P. E. B. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- penkiolika parų ir E.B. D. skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę.

Į bausmę įskaityti E. B. D. laikinai sulaikytam ir suimtam išbūtą laiką ir E. B. D. laikyti atlikusį arešto bausmę.

E. B. D.

Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini), išduotą L. S. vardu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui mokymo tikslams.

Išaiškinti E. B. D., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                        Mindaugas Ražanskas