Civilinės bylos  Nr.   e2-76-392/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00492-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija:  2.6.10.5.2.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2023 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretoriai Franc Rutkovskij, Jurgita Loginovienė, dalyvaujant ieškovo atstovams L. D., G. Č.,  V. Č., atsakovų antstolio L. L. atstovams I. B., B. Š., UAB „Belor“ atstovams A. C., V. Ž. ir J. I.,  I. K. atstovei J. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „UHB Agro“ ieškinį UAB „Belor“, I. K., antstoliui L. L., dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Agrochemia SP. z o.o. ir Lloyd´s Syndicate AES 1225 (AEGIS), veikiantis per valdymo agentą Aegis Managing Agency Ltd,

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „UHB Agro“ 2019-03-27 pateikė ieškinį išieškotojui UAB „Belor“ ir UAB „Belor“ direktorei bei akcininkei I. K. prašydamas priteisti 2 572 205,54 Eur nuostolius.

Ieškovas 2022-03-21 d pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Belor“, I. K. ir antstolio L. L. 356 894,45 Eur nuostolių atlyginimą ieškovui UAB „UHB Agro“; netenkinus nurodyto reikalavimo – taikyti dalinę atsakomybę: iš UAB „Belor“ priteisti ¼ sumos t. y. 89 223,61 Eur; iš I. K. priteisti ¼ sumos, t. y. 89 223,61 Eur; iš antstolio L. L. priteisti ½ reikalaujamos sumos, t. y. 178 447,22 Eur; priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2018-11-30 ieškovas ir skolininkas UAB „Arvi fertis“ sudarė NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartį Nr. 020/2018/KOM (toliau – Gamybos sutartis). 2017-05-24 ieškovas ir skolininkas UAB „Arvi fertis“ sudarė neatlygintinės pasaugos sutartį Nr. 010/2017/KOM. 2019-01-28 antstolis L. L. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-187-480 ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0187/19/00044 dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Arvi fertis“ kreditoriaus UAB „Belor“ naudai. Antstolis vykdydamas išieškojimą kreditoriaus UAB „Belor“ naudai pagal 2019-01-29 turto arešto aktą Nr. 0187/19/00044-2 areštavo skolininko UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtinį kompleksą – visos apyvartoje esančios prekių atsargos: akmens anglis; azotinės kalio, fosforo trąšos; chemikalai, tara, padėklai, maišai, kitos atsargos/prekės žaliavos ir ateityje skolininko UAB „Arvi fertis“ pagaminta gamybos produkcija nuo jos pagaminimo momento, neuždraudžiant tokios produkcijos gaminti, neviršijant bendros skolos ir vykdymo išlaidų sumos 3 519 329,76 Eur. Pagal šį turto arešto aktą nebuvo areštuotas jokiam UAB „Arvi fertis“ gamybos paslaugų užsakovui priklausantis turtas. Saugojimo funkciją vykdė UAB „Belor“ paskirta apsaugos tarnyba UAB „G4S Lietuva“. Išraše iš turto areštų registro nurodoma koks konkretus skolininko areštuotas turtas yra pavestas saugoti UAB „Belor“. Po UAB „Arvi fertis“ turto arešto akto priėmimo, buvo apribotas disponavimas ir ieškovui priklausančių 2 mln. Eur vertės prekių (t. y. pagamintų trąšų) ir žaliavų (bendrai – Produktas), kurios 2019-01-29 dienai buvo skolininko UAB „Arvi fertis“ teritorijoje jau pagamintos ir kurias skolininkas UAB „Arvi fertis“ dar gamino pagal ieškovo pateiktus užsakymus ir gamybos sutartį. UAB „Arvi fertis“ turto arešto dieną (2019-01-29) pateikė antstoliui dokumentus apie skolininko buhalterinės apskaitos duomenimis, teritorijoje saugomą turtą, tiek priklausantį pačiam skolininkui, tiek ir priklausantį gamybos paslaugų užsakovams. Atliekant vykdymo veiksmus, antstolis 2019-02-04 priėmė patvarkymą dėl areštuoto skolininko turto atskyrimo nuo trečiųjų asmenų turto, aprašymo ir pažymėjimo Nr. S-19-187-707. Skolininko turto aprašymas buvo vykdomas sudarant turto 2019-02-06 aprašą Nr. 1, dalyvaujant išieškotojui UAB „Belor“, užsakovui UAB „UHB Agro“, skolininko atstovams ir kitiems kviestiniams asmenims. 2019-02-08 buvo priimtas patvarkymas Nr. S-19-187-731 dėl turto arešto aktų papildymo, papildant 2019-01-29 turto arešto aktą ir patikslinant 2019-02-06 turto apraše aprašytu turtu. Nurodytu patvarkymu antstolis įvykdė skolininko turto atskyrimą nuo trečiųjų asmenų turto: nustatant skolininkui priklausantį turtą, jį aprašant, sudarant turto aprašą ir aiškiai pažymint apsaugos juostomis „STOP“ bei užklijuojant ženklu „AREŠTUOTA“. Ieškovas keletą kartų bandė išvežti nuosavybės teise valdomą ir nuo UAB „Arvi fertis“ ar kitų trečiųjų asmenų atskirtą produktą, tačiau tokios pastangos nedavė jokio rezultato, kadangi ginkluoti I. K., veikiančios UAB „Belor“ vardu, pasamdyti apsaugos atstovai nurodė, jog joks turtas iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos negali būti išvežamas, o antstolis šių kliūčių nešalino.

Ieškovo ir skolininko UAB „Arvi fertis“ sudarytoje gamybos sutartyje numatyta, kad ieškovui perdavus žaliavas skolininkui UAB „Arvi fertis“ su tikslu, kad skolininkas UAB „Arvi fertis“ pagamintų kompleksines ir vienanares NPK trąšas, nuosavybės teisė į trąšas ar žaliavas jokiu gamybos laikotarpiu nėra perduodama skolininkui UAB „Arvi fertis“. Skolininkui UAB „Arvi fertis“ iš ieškovo žaliavų pagaminus produktą, produktas saugojamas skolininko UAB „Arvi fertis“ teritorijoje pasaugos sutarties pagrindu iki tol, kol ieškovo deleguoti atstovai atvyks pasiimti produkto. I. K. ir UAB „Belor“ kvestionavo ieškovo nuosavybę į produkciją tik tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Arvi fertis“ teritorijoje, nors iš pateiktų nuosavybės teisę pagrindžiančių dokumentų akivaizdu, kad juridinių asmenų turtas buvo aiškiai atribotas, nes kiekvienas juridinis asmuo jam priklausantį turtą apskaito savo turto apskaitoje, o ieškovas tiek antstoliui, tiek UAB „Belor“ teikė informaciją ir pirminius dokumentus apie visą nuosavybės teisių įgijimo grandinę ir žaliavų bei trąšų kiekius. Nepaisant to, ieškovui dėl atsakovų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų buvo neleidžiama išvežti ieškovui priklausantį turtą. Antstolis L. L. deklaravo, kad UAB „UHB Agro“ turtas nėra areštuotas, tačiau tuo pačiu laikėsi pozicijos, kad yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl nesiėmė jokių veiksmų, kad UAB „UHB Agro“ galėtų išsivežti nuosavybės teise priklausančias trąšas. UAB „UHB Agro“ buvo pagrindęs savo nuosavybės teisę į produktą esantį UAB „Arvi fertis“ teritorijoje, tai patvirtina pirminiai nuosavybės teisę pagrindžiantys įrodymai: Gamybos sutartis, 2017-05-24 pasaugos sutartis, žaliavų įsigijimo suvestinės, Produkto perdavimo aktai, važtaraščiai, mokėjimai tiekėjams, prekių priėmimo saugoti aktai, pamainos perdavimo aktai, fasavimo aktai, mokėjimai UAB „Arvi fertis“, gamybos užsakymai, pažyma apie gamintojo teritorijoje saugomas trąšas, ieškovo ir skolininko UAB „Arvi fertis“ pažymos apie produkcijos kiekį, gamybos lentelės, trąšų fasavimo pagal gamybos aktus 2018-12-19 – 2019-02-28 laikotarpiu lentelės, trąšų likučių pagrįstų gamybos ir fasavimo aktais 2019-02-28 dienai lentelės, žaliavų likučių 2019-03-05 dienai lentelė. Visi šie dokumentai buvo pateikti antstoliui, todėl antstoliui rūpestingai ir atidžiai vykdant išieškojimą buvo pakankamas pagrindas manyti, kad šis turtas neįtrauktinas į UAB „Arvi fertis“ turto masę. UAB „Belor“, I. K. ir antstolis buvo supažindinti su dokumentais, kad skolininkas 2019-01-29 dienai neturėjo tokių prekių ir žaliavų, kurios pasaugos sutarties pagrindu UAB „UHB Agro“ buvo perduotos skolininkui, ir kurios buvo rastos teritorijoje.

UAB „UHB Agro“ ir toliau po 2019-01-29 skolininko turto arešto su antstolio bei išieškotojo/turto saugotojo UAB „Belor“ žinia įvežinėjo į skolininko teritoriją žaliavas, teikė visus įrodymus, pagrindžiančius žaliavų nuosavybės teisę. Antstolis faktiškai perėmė visą UAB „Arvi fertis“ veiklos vykdymą ir veiklos administravimą, tačiau 2019-01-30 patvarkymu Nr. S-19-187-505 nustatęs išieškotojui perduoto saugoti areštuoto turto saugojimo tvarką ir 2019-01-29 patvarkymu nustatęs žaliavų įvežimo tvarką, nesugebėjo vykdymo proceso sureguliuoti taip, kad ieškovui nebūtų trukdoma disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu. Antstolis realiai atliko vykdymo veiksmus UAB „UHB Agro“ atžvilgiu, nustatinėdamas iš esmės neteisėtas UAB „UHB Agro“ priklausančio turto disponavimo sąlygas (pavyzdžiui teikti konfidencialią informaciją tiesioginiam konkurentui UAB „Belor“), nors UAB „UHB Agro“ atžvilgiu neturėjo jokio vykdomojo dokumento, dėl ko veikė viršydamas savo įgaliojimus. Pavyzdžiui, antstolis 2019-02-04 patvarkymu Nr. S-19-187-682  leido disponuoti užsakovui UAB „UHB Agro“ 5089 tonomis trąšų, 2061,48 tonomis žaliavų ir kito turto 7172,76 vnt/m2/kg. Tačiau leidimo suteikimas yra procesinis veiksmas, o tam, kad antstolis turėtų teisę duoti leidimus, antstolis turėjo uždrausti, todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu antstolis duodavo leidimus subjektui (UAB „UHB Agro“), kuris nebuvo vykdymo proceso šalis ir kurio atžvilgiu nebuvo išduota jokio vykdomojo dokumento, todėl tokio patvarkymo, sukėlusio pasekmes, priėmimas yra iš esmės neteisėtas.  Antstolis taip pat 2019-03-05 patvarkymu Nr. S-19-187-1334 ir 2019-02-04 patvarkymu Nr. S-19-187-628 (priedai Nr. 4, 5) nustatė trečiųjų asmenų turto įvežimo ir išvežimo tvarką į UAB „Arvi fertis“ veiklos teritoriją, tvarką, įpareigojant užsakovams UAB „UHB Agro“ ir UAB „Agrofertis“ pateikti tiesioginiam konkurentui UAB „Belor“ krovinio gabenimo važtaraščius. Antstolis neturi teisės sukurti įpareigojimus trečiųjų asmenų atžvilgiu, kurie nėra vykdomosios bylos šalys. Kad antstolis galėtų ką nors leisti, turėtų būti uždraudęs, tačiau dėl trečiųjų asmenų, kurių turtas saugomas UAB „Arvi fertis“ teritorijoje, antstolis L. L. nevykdo jokių išieškojimų ir šių asmenų atžvilgiu nėra nieko uždraudęs. Antstolis galėjo tik pvz. priimti patvarkymą skolininko ar išieškotojo / turto saugotojo atžvilgiu netrukdyti išvežti ieškovo turto.

Būtent antstolio patvarkymai, kurių jis neturėjo pagrindo priimti, leido UAB „Belor“ pasinaudoti laikinųjų apsaugos priemonių institutu, dėl ko buvo sustabdytas 2019-02-04 patvarkymo galiojimas, ir to pasekoje bet koks prekių išgabenimas iš teritorijos buvo suspenduotas. UAB „Belor“ reikalavimu Marijampolės apylinkės teismas 2019-02-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1900-802/2019 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė antstolio patvarkymo Nr. S-19-187-682 galiojimą dalyje, kuria antstolis suteikė leidimą UAB „UHB Agro“ disponuoti nuosavybės teise priklausančiu konkrečiu kiekių trąšų ir žaliavų išgabenant iš skolininko veiklos teritorijos, iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Tai reiškia, kad antstolio 2019-02-04 patvarkymų Nr. S-19-187-682 ir Nr. S-19-187-628 galiojimas buvo sustabdytas. Vėliau, šios laikinosios apsaugos priemonės panaikintos Kauno apygardos teismo 2019-05-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1006-601/2019, o UAB „Belor“ skundas atmestas, tačiau tai įvyko pasibaigus trąšų pardavimo sezonui, t. y. daugiau kaip 3,5 mėn.  Šiuo atveju nuosavybės teisė buvo ribojama antstolio patvarkymais, kuriais antstolis nepagrįstai ne vykdymo proceso šaliai nustatė jo neareštuoto turto disponavimo tvarką ir sąlygas. Antstolis akivaizdžiai ignoravo įsiteisėjusias teismų nutartis, kad trečiųjų asmenų turtas, esantis skolininko teritorijoje yra atskirtas ir neareštuotas. Be to, antstolis vykdomojoje byloje de facto atliko „raštininko“ vaidmenį, nes visus nurodymus kaip elgtis antstoliui nurodydavo UAB „Belor“. Antstolis neveikė savarankiškai, o visus veiksmus liepdavo derinti tiesiogiai su išieškotoju.

Ieškovo nuosavybės teise valdomas turtas, kuris buvo skolininko UAB „Arvi fertis“ teritorijoje buvo perduotas saugoti UAB „Belor“, kuris neturėdamas tam jokio pagrindo draudė ieškovui disponuoti šiuo turtu. UAB „Belor“ sudarė sutartį su UAB „G4S Lietuva“ dėl visos UAB „Arvi fertis“ veiklos teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos. Tačiau UAB „Belor“ antstolio patvarkymu buvo paskirtas dalies konkretaus areštuoto turto saugotoju. UAB „G4S Lietuva“ ir UAB „Belor“ vykdė sutartį neturėdami jokio teisinio pagrindo saugoti svetimą (įskaitant gamybos paslaugos užsakovų) teritoriją. Visus sprendimus ką įleisti ir/ar išleisti į saugomą teritoriją priimdavo ne antstolis, bet išimtinai UAB „Belor“ direktorė I. K.. Pavyzdžiui, 2019-04-12 UAB „UHB Agro“ ir jo atstovams atvykus išsivežti trąšų, kurios buvo pagamintos iš naujai įvežtų žaliavų (t. y. po 2019-01-29 turto arešto akto priėmimo), UAB „G4S Lietuva“ darbuotojai neleido to padaryti motyvuodami tuo, jog jie net neturi įgaliojimų aiškintis ką saugo.

UAB „UHB Agro“ negalėdamas tęsti gamybos UAB „Arvi fertis“ gamykloje, 2019-04-09 pateikė prašymą dėl saugotojo pakeitimo. Nepaisant užsakovo UAB „UHB Agro“ nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų, antstolis 2019-04-25 patvarkymu Nr. S-19-187-2385 atsisakė tenkinti UAB „UHB Agro“ prašymą.

UAB „Belor“ 2019-01-28 pateikęs prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vėliau šį 2019-01-29  el. laišku tikslino sukonkretinant, kad antstolis areštuotų „bet kokią ateityje pagaminamą gamybos produkciją nuo jos pagaminimo momento, neuždraudžiant tokios produkcijos gaminti“, kas vėliau įvėlė UAB „UHB Agro“ į ginčus ar iš UAB „UHB Agro“ žaliavų pagamintos trąšos yra areštuotos. UAB „Belor“ atstovaujamas profesionalių teisininkų puikai suprato savo veiksmus ir galimas pasekmes, skundė antstolio patvarkymus susijusius su UAB „Arvi fertis“ ir užsakovų turto atskyrimu (teigiant neva antstolis areštavo užsakovams priklausantį turtą ir jis negali būti išvežtas iš teritorijos), pagamintų trąšų išvežimu.

Kaip žinoma, 2019-02-04 antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-19-187-628, kuriuo leido užsakovui UAB „UHB Agro“ disponuoti patvarkyme nurodytu turtu, išgabenant iš skolininko UAB „Arvi fertis“ veiklos teritorijos. 2019-02-04 priimtu patvarkymu „Dėl informacijos apie suteiktą leidimą“ Nr.S-19-187-682, antstolis L. L. paaiškino dėl patvarkymo Nr. S-19-187-628 vykdymo, patvarkydamas „informuoti, kad UAB „UHB AGRO“ leidžiama disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis trąšomis – 5089 tonomis, žaliavomis – 2061,48 tonomis ir kitu turtu – 7 172,76 vnt/m2/1/kg, išgabenant iš UAB „Arvi fertis“ veiklos teritorijos.“ Nurodytas kiekis atitiko 2019-01-29  8 val. ryto turto arešto metu UAB „Arvi fertis“ teritorijoje buvusio UAB „UHB Agro“ turto kiekį. Tačiau UAB „Belor“ reikalavimu Marijampolės apylinkės teismas 2019-02-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1900-802/2019 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė antstolio patvarkymo Nr. S-19-187-682 galiojimą dalyje, kuria antstolis suteikė leidimą UAB „UHB Agro“ disponuoti nuosavybės teise priklausančiu konkrečiu kiekių trąšų ir žaliavų išgabenant iš skolininko veiklos teritorijos, iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Tai reiškia, kad antstolio 2019-02-04 patvarkymų Nr. S-19-187-682 ir Nr. S-19-187-628 galiojimas buvo sustabdytas. Vėliau, laikinosios apsaugos priemonės panaikintos Kauno apygardos teismo 2019-05-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1006-601/2019, o UAB „Belor“ skundas atmestas. Be to, 2019-02-08 antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-19-187-731 dėl turto arešto aktų papildymo, papildant 2019-01-29 turto arešto aktą ir patikslinant 2019-02-06 turto apraše aprašytu turtu. Tačiau 2019-02-18 UAB „Belor“ pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant patvarkymo galiojimą dalyje dėl skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto nustatymo. UAB „Belor“ prašymu Marijampolės apylinkės teismas 2019-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2130-301/2019 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė patvarkymo galiojimą dalyje dėl turto arešto akto papildymo. Vėliau iškėlus UAB „Arvi fertis“ bankroto bylą, apeliacinis procesas dėl civilinės bylos Nr. e2SP-2130-301/2019 buvo nutrauktas Kauno apygardos teismo 2019-08-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1379-230/2019.

CPK 146 str. 2 d. numatyta, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. UAB „Belor“ blokavo UAB „UHB Agro“ turto išvežimą bei siekė, kad UAB „UHB Agro“ padengtų UAB „Arvi fertis“ skolą. I. K., veikianti UAB „Belor“ vardu, sustabdžiusi ieškovo turto išvežimą, melagingai, tačiau sąmoningai ir veikdama tiesiogine tyčia tretiesiems asmenims, o būtent ieškovo klientams, siuntė nuotraukas, kuriose vaizduojama neva ieškovo areštuota prekės ir žaliavos tokiu būdu įrodant, jog neva iš ieškovo užsakytos prekės niekam nebus pristatytos. I. K. kėlė sąmyšį tarp trąšų rinkoje veikiančių įmonių, turint tikslą perimti ieškovo klientus.

UAB „UHB Agro“ dėl I. K., UAB „Belor“ ir Antstolio neteisėtų, sąmoningų ir valingų veiksmų patirtų nuostolių suma bendrai sudaro 356 894,45 Eur (apskaičiuojant: 168 530,62 Eur (UAB „UHB Agro“ klientų paskaičiuoti delspinigiai, baudos, nuostolių kompensavimas) + 4 788,51 Eur (nuostoliai apmokant baudas už neįleistą transportą) + 97 962,18 Eur (teisinės paslaugos ir viešųjų ryšių konsultacijos) + 5 274,12 Eur (išlaidos pagal antstolių išrašytas sąskaitas už faktinių aplinkybių konstatavimą) + 279,1 Eur (vertimų išlaidos) + 25 000 Eur (pažeista reputacija) + 55 059,92 Eur (permokėtos palūkanos)).

Atsakovas antstolis L. L. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad antstoliui atliekant priverstinio skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044 pagal 2018 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2VP-4778-545/2018 dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Arvi fertis“ išieškotojo UAB „BELOR“ naudai, 2019 m. sausio 29 d. priimtu turto arešto aktu Nr. 0187/19/00044-2 buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtinis kompleksas, t. y. visos apyvartoje esančios prekių atsargos: akmens anglis, azotinės, kalio, fosforo trąšos; chemikalai; tara, padėklai, maišai, kitos atsargos, prekės, žaliavos ir ateityje pagaminta produkcija, kurių buvimo vieta: (duomenys neskelbtini), neviršijant bendros skolos ir vykdymo išlaidų sumos. Skolininko buhalterė nurodė, jog visas turtas priklauso skolininkui. Areštuotas turtinis kompleksas 2019 m. sausio 29 d. antstolio priimtu patvarkymu Nr. S-19-187-497 buvo perduotas saugoti išieškotojui, pavedant turto apsaugą vykdyti apsaugos tarnybai UAB „G4S Lietuva“. Antstoliui areštavus skolininko turtinį kompleksą, suinteresuoti asmenys vykdomojoje byloje pareiškė pretenzijas dėl turimų teisių į areštuoto turto dalį, teikė prašymus dėl leidimo atitinkamą turtą išgabenti. 2019 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. S-19-187-628 antstolis leido ieškovui disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis trąšomis, žaliavomis ir kitu turtu, išgabenant šį turtą iš skolininko veiklos teritorijos patvarkymo 3 punkte nustatyta tvarka. 2019 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. S-19-187-682 antstolis pateikė informaciją apie suteiktą leidimą ir patikslino, jog leidžiama disponuoti 5089 t. trąšų, 2061,48 t. žaliavų, kito turto 7172,76 vnt./ m2/l /kg. Dėl 2019 m. vasario 4 d. patvarkymo Nr. S-19-187-628 išieškotojui pateikus skundą teismui, 2019 m. vasario 7 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, c. b. Nr. e2SP-1900-802/2019, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir 2019 m. vasario 4 d. patvarkymo Nr. S-19-187-628 vykdymas dalyje, kuria antstolis leido ieškovui disponuoti trąšomis, žaliavomis ir kitu turtu išgabenant iš skolininko veiklos teritorijos, sustabdytas iki išieškotojo skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Marijampolės apylinkės teismas, spręsdamas dėl egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, pritarė išieškotojo skundo argumentams dėl turto, kurį buvo leista išvežti, nuosavybės teises identifikuojančios informacijos stokos bei patvarkymo vykdymo sustabdymą motyvavo siekiu užkirsti kelią kilti neigiamoms pasekmėms ir papildomiems teisminiams ginčams. Vadovaudamasis vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044 pateikta informacija bei siekdamas atskirti skolininko ir suinteresuotų trečiųjų asmenų turtą, antstolis 2019 m. vasario 6 d. turto aprašu Nr. 1 aprašė skolininko turtą. 2019 m. vasario 6 d. turto aprašą turto arešto aktų registre įregistruoti atsisakyta, nurodant atsisakymo priežastį – pateiktas netinkamos formos procesinis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. vasario 8 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-19-187-731 „Dėl turto arešto aktų Nr. 2019006060 ir Nr. 2019006047 papildymo“, kuriuo buvo patvarkyta patikslinti 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktus Nr. 2019006060 ir Nr. 2019006047, papildant juos 2019 m. vasario 6 d. turto apraše Nr. 1 aprašytu turtu. Išieškotojo skundo pagrindu 2019 m. vasario 21 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, c. b. Nr. e2SP-2130-301/2019, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir 2019 m. vasario 8 d. antstolio patvarkymo galiojimas sustabdytas iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, jog pripažinus, kad 2019 m. vasario 8 d. antstolio patvarkymu Nr. S-19-187-731 buvo netiksliai atskirtas skolininko ir kitų trečiųjų asmenų turtas, ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla rizika turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertės sumažinimui. 2019 m. vasario 21 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, c. b. Nr. e2SP-2130-301/2019, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismo nutarties, c. b. Nr. 2S-1476-230/2019, priėmimo. Nedelsiant po minėtų nutarčių priėmimo, suinteresuotų asmenų atžvilgiu buvo priimti patvarkymai, kuriais jie įpareigoti laikytis teismo procesinių sprendimų ir susilaikyti nuo veiksmų, susijusių su ginčo turto gabenimu iš skolininko gamyklos, t. y. 2019 m. vasario 8 d. patvarkymas Nr. S-19-187-730 „Dėl 2019-02-04 Patvarkymo Nr. S-19-187-628 dalies sustabdymo“, 2019 m. vasario 22 d. patvarkymas Nr. S-19-187-1087 „Dėl pareiškėjo UAB UHB AGRO prašymų“.

Taigi, disponavimą skolininko veiklos teritorijoje esančiu turtu draudė skubiai vykdytinos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 2019 m. vasario 7 d. nutartis, c. b. Nr. e2SP-1900-802/2019, kuria buvo sustabdytas 2019 m. vasario 4 d. antstolio patvarkymo Nr. S-19-187-628 vykdymas, ir 2019 m. vasario 21 d. nutartis, c. b. Nr. e2SP-2130-301/2019, kuria buvo sustabdytas 2019 m. vasario 8 d. patvarkymo Nr. S-19-187-731 vykdymas (pastaroji nutartis įsiteisėjo, priėmus 2019 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartį, c. b. Nr. e2S-864-638/2019, bei galiojo iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismo nutarties c. b. Nr. 2S-1476-230/2019 priėmimo). Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (Antstolio patvarkymų vykdymo sustabdymas) iš esmės reiškė, jog vykdomosios bylos šalys, iki bus išspręsti tarp šalių kilę teisminiai ginčai, grąžinamos į padėtį, buvusią iki skundžiamų patvarkymų priėmimo, skolininko turto aprašymas ir antstolio įvykdytas vykdomąja byla suinteresuotų trečiųjų asmenų bei skolininko turto atskyrimas laikinai negalioja, o turto areštas galioja visam skolininko turtui teritorijoje (duomenys neskelbtini), kuris 2019 m. sausio 29 d. buvo surastas ir areštuotas pagal 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktą Nr. 0187/19/00044-2. Pažymėtina, jog antstolio atliktų veiksmų teisėtumo klausimas jau buvo išnagrinėtas Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-2550-399/2019, kurioje buvo ginčijamas 2019 m. vasario 22 d. patvarkymo Nr. S-19-187-1092 pagrįstumas. Nurodytoje byloje priimtoje 2019 m. birželio 12 d. nutartyje Marijampolės apylinkės teismas sprendė, jog antstolis turėjo teisinį pagrindą 2019 m. vasario 22 d. patvarkyme Nr. S-19-187-1092 reikalauti, kad vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys vykdytų 2019 m. vasario 7 d. ir 2019 m. vasario 21 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei susilaikyti nuo veiksmų – būtent, areštuoto turto išeikvojimo, perleidimo ar paslėpimo, nusikalstamo šio turto sunaikinimo ar sužalojimo, išgabenant prekes iš skolininko veiklos teritorijos. Teismas taip pat sprendė, kad priimtas 2019 m. vasario 22 d. patvarkymas Nr. S-19-187-1092 yra pagrįstas, priimtas antstolio neviršijant jo, kaip viešosios teisės subjekto, turimų įgaliojimų, priimtas siekiant tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą bei užtikrinti, kad nebūtų pažeistas skolininko areštuoto turto mastas. Nenustatęs aplinkybių, sudarančių prielaidas spręsti dėl teisės aktų pažeidimo ar antstolio įgaliojimų viršijimo, teismas skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Analogiškos aplinkybės bei antstolio veiksmų vykdomojoje byloje teisėtumas konstatuotos ir įsiteisėjusiame 2021 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-628-577/2021. Be to, Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą dėl 2021 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir palikus jį nepakeistą (c. b. Nr. e2A-43-798/2022), papildomai buvo pažymėta, jog būtent vykdymo procesu suinteresuotas asmuo UAB „Agrofertis“, nepaisydamas Antstolio patvarkymo, savavališkais veiksmais trukdė antstoliui operatyviai atlikti veiksmus vykdomojoje byloje. Remiantis išdėstytu, antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, neviršijo turimų įgaliojimų ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų, ką patvirtina ir įsiteisėjusioje Marijampolės apylinkės teismo nutartyje, c. b. Nr. 2YT-2550-399/2019, nustatytos aplinkybės.

Nepaisant to, nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia įrodyti, jog antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044 netinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, viršijo įgaliojimus ir pažeidė teisės aktų reikalavimus, o tai tariamai sąlygojo ieškovo patirtus 356 894,45 Eur dydžio nuostolius. Ieškovo teigimu, nuostolių kilimą lėmė antstolio veiksmai, dėl kurių ieškovas tariamai neteisėtai negalėjo laisvai disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, t. y. skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas buvo antstoliui žinomas bei atskirtas nuo kitų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir ieškovo, turto, todėl antstolis nepagrįstai uždraudė ieškovui disponuoti savo turtu, esančiu skolininko gamyklos teritorijoje. Tačiau ginčo atveju egzistuojant turto slėpimo rizikai, be kita ko, kilus prieštaravimams dėl skolininko gamyklos teritorijoje esančio turto priklausymo nuosavybės teise, galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, antstolis turėjo pareiga imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išsaugoti 2019 m. sausio 29 d. priimtu turto arešto aktu Nr. 0187/19/00044-2 areštuoto skolininko turto, esančio teritorijoje (duomenys neskelbtini), apimtį nepakitusią. Antstolio vykdomojoje byloje priimti patvarkymai buvo išimtinai susiję su areštuotu skolininko turtu ir siekiu užtikrinti skolininko turtinės padėties stabilumą bei galimybę ateityje išieškoti priteistas sumas (CPK 634 str. 2 d.). Be to, antstolis vykdymo metu ėmėsi aktyvių veiksmų dėl skolininko teritorijoje esančio suinteresuotiems asmenims priklausančio turto atskyrimo ir priėmė atitinkamus patvarkymus, nepaisant to, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimis taikant laikinąsias apsaugos priemones, šių patvarkymų vykdymas buvo sustabdytas, o minėtų nutarčių pagrindu ieškovo disponavimas skolininko veiklos teritorijoje esančiu turtu apribotas.

Ieškovas siekia įrodyti, neva dėl nagrinėjamoje byloje analizuojamų aplinkybių patyrė viso 356 894,45 Eur nuostolių, kurie susidarė dėl kontrahentų pateiktų pretenzijų ir ieškovo atžvilgiu taikytų baudų, išlaidų teisinėms, antstolių ir vertimų paslaugoms, permokėtų palūkanų bei pažeistos reputacijos. Ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos patyrimo faktą ir dydį, į nagrinėjamą bylą jokių objektyvių ir leistinų įrodymų, galinčių patvirtinti prašomų priteisti nuostolių realumą, nepateikė bei neįrodė, kad reikalaujama priteisti žala, jei tokia ir būtų, yra susijusi su atsakovų veiksmais.

Atsakovai UAB „Belor“ ir I. K. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad iš patikslinto ieškinio turinio galima išskaityti, kad vien ta aplinkybė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044 buvo kilęs ginčas dėl areštuoto turto nuosavybės, neva savaime vertintina kaip neteisėti atsakovų veiksmai. Tokia pozicija savaime nėra pagrįsta, kadangi tokie ginčai ne tik teoriškai galimi – CPK 603 str. yra numatomas ir specifiškai tokius ginčus aptariantis teisinis reglamentavimas. Ieškovo ieškinio argumentavimas yra pakankamai chaotiškas: lieka neaišku, kuriuos konkrečiai veiksmus ieškovas vertina kaip neteisėtus (o ne vien kaip nepatikusius ieškovui, arba sukėlusius jam atskiras insinuacijas), kaip konkrečius neteisėtus veiksmus ieškovas sieja su konkrečiais jo siūlomais tariamos žalos epizodais, ir pan. Nors tarp ginčo šalių nagrinėtų bylų skaičius buvo didelis, ginčų dėl vykdomojoje byloje areštuoto turto nuosavybės turinys buvo toks: a) Antstolis 2019-01-29 areštavo visą skolininko UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje rastą turtą, iš esmės apjuosdamas „STOP“ juosta visą šio turto saugojimo vietos perimetrą; turto aprašymo metu skolininko atstovai nebendradarbiavo su antstoliu, nepateikė jam išsamios informacijos apie turto sudėtį, priklausomybę; b) Į areštuotą turtą pretenzijas netrukus pareiškė keli tretieji asmenys, tarp kurių – ir ieškovas, nurodydami, kad jiems neva priklauso apibrėžtos jų nurodytų turto vienetų apimtys; c) Antstolis, nepareikalavęs iš minėtų trečiųjų asmenų, tarp kurių – ir ieškovas, įrodymų apie jų teigiamą turto priklausymą būtent jiems (apie ginčo turto kilmę), leido tretiesiems asmenims turtą išsivežti, ėmėsi priemonių pagal šių asmenų parodymus turtą atskirti nuo neva tikrai tik UAB „Arvi fertis“ priklausančio turto; d) Atsakovas, nesutikdamas su tokiais veiksmais, kreipėsi į teismą ir paprašė iki ginčų išnagrinėjimo sustabdyti ginčo turto išvežimą iš teritorijos; e) Ieškovas, vietoje to, kad bendradarbiautų vykdomojoje byloje, sabotavo ginčo turto priklausomybės nustatymo iniciatyvas, kėsinosi (atskirais atvejais – rezultatyviai) išvežti ginčo turtą iš UAB „Arvi fertis“ veiklos vietos, ignoruodamas ginčo turtui taikomus ribojimus.

Ginčas dėl turto nuosavybės kilo todėl, kad nebuvo ir iki šiol nėra absoliutaus aiškumo dėl UAB „A. F.“ veiklos teritorijoje esančio turto savininko. Tiek antstoliui, tiek teismui teikiami ieškovo įrodymai dėl nuosavybės teisės buvo ir yra prieštaringi, klaidinantys, neišsamūs, fragmentiški.

Be to atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovai negali būti kaltinami dėl teisės į teisminę gynybą realizavimo. Pagal LR CPK 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teise įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Visiškai nesuprantama, kodėl ieškovas ieškinį reiškia UAB „Belor“ vadovės I. K. atžvilgiu, nes I. K., veikdama kaip UAB „Belor“ vadovė, neatliko ir negalėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų. Įvertinus tai, kad UAB ,,Belor“ turi teisėtą ir pagrįstą reikalavimo teisę į UAB ,,Arvi fertis‘‘  bei I. K., veikdama įmonės naudai ir interesais, siekė šios reikalavimo teisės patenkinimo teisėtomis priemonėmis, laikytina, jog atsakovų neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga neegzistuoja.

Ši byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3186-565/2019 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00598-2019-9, dabartinis bylos Nr. e2-313-565/2021)  dėl ginčo turto nuosavybės teisės nustatymo). Nors UAB „Belor“ ieškinys buvo atmestas, Lietuvos apeliacinis teismas 2022-02-03 nutartimi, bylos Nr. e2A-31-330/2022, ne kategoriškai, o tik kaip tikimybę konstatavo, jog ginčo turtas priklauso UAB „UHB Agro“ ir UAB „Agrofertis“: „bylos duomenimis nėra pagrįsta BUAB „Arvi fertis“ nuosavybės teisė į ieškinyje nurodytą turtą, priešingai – byloje esantys įrodymai patvirtina didesnę tikimybę, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklausė atsakovėms UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“. Tai reiškia, kad galutinio aiškumo dėl turto priklausomybės niekada nebuvo, o atsakovų veiksmai, siekiant savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo buvo teisėti.

Nežiūrint to, kad ieškinio nėra pagrindo tenkinti todėl, kad atsakovai veikė teisėtai ir nepažeisdami jokių teisės normų, ieškovo ieškinio reikalavimai yra neįrodyti, nerealūs bei išgalvoti, o pats reikalavimo dalykas dirbtinai sukonstruotas.

Tretieji asmenys Agrochemia SP. z o.o. ir Lloyd´s Syndicate AES 1225 (AEGIS) savo pozicijos byloje nepateikė.

Ieškinys atmestinas

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-03 vykdomojo rašto Nr. e2VP-4778-545/2018 dėl apie 3 000 000 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Arvi fertis“ išieškotojo UAB „Belor“ naudai pagrindu antstolis L. L. užvedė vykdomąją byla Nr. 0187/19/00044.

Antstoliui atliekant priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, 2019-01-29 priimtu turto arešto aktu Nr.0187/19/00044-2 buvo areštuotas skolininkui UAB ,,Arvi fertis“ priklausantis turtinis kompleksas, t. y. visos apyvartoje esančios prekių atsargos: akmens anglis, azotinės, kalio, fosforo trąšos; chemikalai; tara, padėklai, maišai, kitos atsargos/ prekės/ žaliavos ir ateityje pagaminta produkcija, kurių buvimo vieta (duomenys neskelbtini), neviršijant bendros skolos ir vykdymo išlaidų sumos – 3 519 329,76 Eur (2019-01-29). Skolininkui priklausantis areštuotas turtinis kompleksas 2019-01-29 patvarkymu Nr. S-19-187-497 perduotas saugoti išieškotojui, pavedant turto apsaugą vykdyti išieškotojo UAB „Belor“ pasirinktai apsaugos tarnybai – UAB „G4S Lietuva“. Šis patvarkymas papildytas 2019 m. sausio 30 d. patvarkymu Nr. S-19-187- 505, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas nepažeisti areštuoto turto, nekeičiant jo paženklinimo ir faktinės buvimo vietos. Turto arešto akte yra pažymėta, kad areštuojamo turto pavadinimai ir skiriamieji požymiai bus patikslinti, atsižvelgiant į skolininko UAB „Agro fertis“ pateiktą informaciją, t. y. buhalterinius duomenis apie areštuotą UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtinį kompleksą.

2019 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. S-19-187-628 antstolis leido ieškovui disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis trąšomis, žaliavomis ir kitu turtu, išgabenant šį turtą iš skolininko veiklos teritorijos patvarkymo 3 punkte nustatyta tvarka. 2019 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. S-19-187-682 antstolis pateikė informaciją apie suteiktą leidimą ir patikslino, jog leidžiama disponuoti 5089 t. trąšų, 2061,48 t. žaliavų, kito turto 7172,76 vnt./ m2/l /kg. Dėl 2019 m. vasario 4 d. patvarkymo Nr. S-19-187-628 išieškotojui pateikus skundą teismui, 2019 m. vasario 7 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, c. b. Nr. e2SP-1900-802/2019, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir 2019 m. vasario 4 d. patvarkymo Nr. S-19-187-628 vykdymas dalyje, kuria antstolis leido ieškovui disponuoti trąšomis, žaliavomis ir kitu turtu išgabenant iš skolininko veiklos teritorijos, sustabdytas iki išieškotojo skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Teismas, spręsdamas dėl egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, pritarė skundo argumentams dėl turto, kurį buvo leista išvežti, nuosavybės teises identifikuojančios informacijos stokos. Vadovaudamasis vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044 pateikta informacija bei siekdamas atskirti skolininko ir suinteresuotų trečiųjų asmenų turtą, antstolis 2019 m. vasario 6 d. turto aprašu Nr. 1 aprašė skolininko turtą. 2019 m. vasario 6 d. turto aprašą turto arešto aktų registre įregistruoti atsisakyta, nurodant atsisakymo priežastį – pateiktas netinkamos formos procesinis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. vasario 8 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-19-187-731 „Dėl turto arešto aktų Nr. 2019006060 ir Nr. 2019006047 papildymo“, kuriuo buvo patvarkyta patikslinti 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktus Nr. 2019006060 ir Nr. 2019006047, papildant juos 2019 m. vasario 6 d. turto apraše Nr. 1 aprašytu turtu.

Išieškotojo skundo pagrindu 2019 m. vasario 21 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, c. b. Nr. e2SP-2130-301/2019, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir 2019 m. vasario 8 d. antstolio patvarkymo galiojimas sustabdytas iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, jog pripažinus, kad 2019 m. vasario 8 d. antstolio patvarkymu Nr. S-19-187-731 buvo netiksliai atskirtas skolininko ir kitų trečiųjų asmenų turtas, ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla rizika turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertės sumažinimui. 2019 m. vasario 21 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, c. b. Nr. e2SP-2130-301/2019, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismo nutarties, c. b. Nr. 2S-1476-230/2019, priėmimo. Po minėtų nutarčių priėmimo, suinteresuotų asmenų atžvilgiu buvo priimti patvarkymai, kuriais jie įpareigoti laikytis teismo procesinių sprendimų ir susilaikyti nuo veiksmų, susijusių su ginčo turto gabenimu iš skolininko gamyklos, t. y. 2019 m. vasario 8 d. patvarkymas Nr. S-19-187-730 „Dėl 2019-02-04 Patvarkymo Nr. S-19-187-628 dalies sustabdymo“, 2019 m. vasario 22 d. patvarkymas Nr. S-19-187-1087 „Dėl pareiškėjo UAB UHB Agro prašymų“. Taigi disponavimą skolininko veiklos teritorijoje esančiu turtu draudė skubiai vykdytinos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 2019 m. vasario 7 d. nutartis, c. b. Nr. e2SP-1900-802/2019, kuria buvo sustabdytas 2019 m. vasario 4 d. antstolio patvarkymo Nr. S-19-187-628 vykdymas, ir 2019 m. vasario 21 d. nutartis, c. b. Nr. e2SP-2130-301/2019, kuria buvo sustabdytas 2019 m. vasario 8 d. patvarkymo Nr. S-19-187-731 vykdymas (pastaroji nutartis įsiteisėjo, priėmus 2019 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartį, c. b. Nr. e2S-864-638/2019, bei galiojo iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismo nutarties c. b. Nr. 2S-1476-230/2019 priėmimo).

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi UAB „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2019-07-11. Antstolis vykdomosios bylos dokumentus perdavė UAB „Arvi fertis“ paskirtam bankroto administratoriui.

Dėl antstolio L. L. atsakomybės

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normomis, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklėmis reikalaujama, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, veiktų tik intra vires (pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudedamoji dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Tam, kad būtų pagrindas tenkinti pareikštus reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai) Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Svarstant klausimą dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Ieškovas nurodo, kad dėl antstolio neteisėtų veiksmų buvo nepagrįstai apribota jo nuosavybės teisė, antstolis areštavo visą UAB „Arvi fertis“ turtinį kompleksą, esantį gamyklos teritorijoje, nors žinojo, kad areštuoto turto dalis nepriklauso skolininkui. Po turto arešto antstoliui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad dalis trąšų ir žaliavų nuosavybės teise priklauso ieškovui, nors ieškovas ir neprivalėjo įrodinėti antstoliui savo nuosavybės. Antstolis duodavo leidimus subjektui (UAB „UHB Agro“), kuris nebuvo vykdymo proceso šalis ir kurio atžvilgiu nebuvo išduota jokio vykdomojo dokumento.

Iš 2019-01-29 turto arešto akto Nr. 0187/19/00044-2 turinio matyti, kad antstolis areštavo skolininko UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtinį kompleksą – visos apyvartoje esančios prekių atsargos: akmens anglis; azotinės kalio, fosforo trąšos; chemikalai, tara, padėklai, maišai, kitos atsargos/prekės žaliavos ir ateityje skolininko UAB „Arvi fertis“ pagaminta gamybos produkcija nuo jos pagaminimo momento, neuždraudžiant tokios produkcijos gaminti, neviršijant bendros skolos ir vykdymo išlaidų sumos 3 519 329,76 Eur. Pagal šį turto arešto aktą nebuvo areštuotas jokiam UAB „Arvi fertis“ gamybos paslaugų užsakovui priklausantis turtas. Tačiau antstolis pažymėjo, jog areštuojamas turtas bus patikslintas, atsižvelgiant į pateiktą informaciją. Antstolis neuždraudė gaminti produkcijos.

Ieškovas nurodo, kad antstoliui buvo pateikti skolininko gamyklos ginčo teritorijoje esančio, ieškovei priklausančio turto nuosavybės teisę patvirtinantys įrodymai: NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartis 021/2018/KOM, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Arvi fertis“, Neatlygintinės pasaugos sutartis Nr. 011/2017/KOM, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Arvi fertis“, UAB „Arvi fertis“ atsargų apyvartos ataskaitos, Suvestinė apie UAB „Arvi fertis“ sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini), sandėliuojamas prekes ir atsargas, Prekių perdavimo priėmimo aktai, Prekių priėmimo saugojimui aktai; Pamainų perdavimo-priėmimo aktai; Trąšų fiksavimo aktai; Gamybos perdavimo-priėmimo aktai; Trumpalaikio ir ilgalaikio turto sąrašas; Kasos knyga; informacija apie UAB „Arvi fertis“ turimą turtą, esantį pas trečiuosius asmenis; PVM sąskaitos-faktūros už suteiktas paslaugas nuo 2019-01-29. Tačiau antstolis nesiėmė priemonių, jokių aktyvių veiksmų nutraukti neteisėtą ir nepagrįstą ieškovės nuosavybės suvaržymą.

Tokia ieškovo pozicija yra nepagrįsta, nes antstolis, atlikdamas priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, viena vertus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas bei tinkamai apgintas išieškotojo interesas, kita vertus, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, negali pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Byloje neginčijama, kad antstoliui areštavus visą skolininko veiklos teritorijoje buvusį turtinį kompleksą, ieškovas ir kiti suinteresuoti asmenys vykdomojoje byloje pareiškė pretenzijas dėl turimų teisių į areštuoto turto dalį, teikė antstoliui prašymus dėl leidimo iš skolininko veiklos teritorijos atitinkamo turto išgabenimo, t. y. kilo ginčas dėl skolininko teritorijoje esančio areštuoto turto priklausomumo. Teismo vertinimu, visi antstolio byloje nurodyti ir atlikti veiksmai patvirtina tik antstolio siekį užtikrinti išieškotojo, skolininkės, kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą, nes :

1.       Antstolis, vykdymo metu gavęs suinteresuotų asmenų, tame tarpe ieškovės, prašymus, ėmėsi aktyvių veiksmų dėl skolininkės UAB „Arvi fertis“ teritorijoje esančio, kitiems, suinteresuotiems asmenims priklausančio, turto atskyrimo ir priėmė patvarkymus;

2.       Teismų nutartimis taikant laikinąsias apsaugos priemones, šių patvarkymų vykdymas buvo sustabdytas;

3.       Teismai, spręsdami dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jų pagrįstumo (sprendžiant klausimą dėl patvarkymų vykdymo stabdymo apeliacinėje instancijoje), vienareikšmiškai pasisakė, kad nėra abejonių nekeliančių areštuoto turto priklausymo dokumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog dalis 2009 m. sausio 29 d. turto arešto aktu Nr. 0187/19/00044 areštuoto turto, kurį antstolis atskyrė ar leido išvežti, priklauso UAB „Agrofertis“ ar kitiems asmenims;

4.       Nepaisant 2019-01-29 turto arešto akte antstolio nurodymo, kad areštuojamo turto pavadinimai ir skiriamieji požymiai bus patikslinti, atsižvelgiant į skolininko UAB „Arvi fertis“ pateiktą informaciją, t. y. buhalterinius duomenis apie areštuotą UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtinį kompleksą, antstoliui tokio pobūdžio duomenis buvo teikiami dozuotai, visa apimtimi neatskleidžiant faktinės situacijos arba buvo teikiami teismui nagrinėjant ginčus iš esmės. Pavyzdžiui, teismas, 2019-05-17 spręsdamas dėl antstolio 2019-02-08 patvarkymo Nr. S-19-187-731 pagrįstumo, nurodė, jog 2019-02-08 antstolis neturėjo pakankamai duomenų spręsti, kad tik turto apraše išvardintas turtas priklauso skolininkei, todėl surašė nepilną turto aprašą. Padaręs išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą 2019-02-08 antstolio patvarkymą Nr. S-19-187-731, antstoliui išaiškino, kad jis turi įvertinti papildomai pateiktus įrodymus, atitinkamai įtraukiant į skolininkės turto aprašą turtą, dėl kurio tretieji asmenys nėra pateikę nuosavybės teises įrodančių dokumentų, atitinkamai patikslinant patvarkymą.

CPK 603 straipsnis, reglamentuojantis kitų asmenų teisių gynimą vykdant sprendimą, numato, kad kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 603 straipsnio 1 dalis). Taigi vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato teisę galbūt pažeistas teises ginti teisme ginčo teisenos tvarka.

Faktinė aplinkybė, jog antstoliui pateikta informacija ir dokumentai nesudarė pakankamo pagrindo daryti išvados, jog areštuotas turtas nuosavybės teise nepriklauso skolininkei UAB „Arvi fertis“, o priklauso ieškovui, nustatyta įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais. Dėl skolininko gamyklos teritorijoje esančio turto priklausomumo Vilniaus apygardos teisme tik 2021 m. sausio 26 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-313-565/2021 pagal ieškovo UAB „Belor“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Arvi fertis“, UAB „UHB Agro“, UAB „Agrofertis“, trečiasis asmuo antstolis L. L. dėl turto nuosavybės nustatymo, reikalavimo teisių nustatymo, sandorių pripažinimo negaliojančiais. Šioje byloje procesas pradėtas 2019-05-21, o sprendimas įsiteisėjo tik 2022 m. vasario 3 d., t. y. gerokai po visų antstolio veiksmų atlikimo.

Ieškovės argumentus dėl antstolio neveikimo paneigia ir tai, kad antstolis, siekdamas išspręsti vykdomojoje byloje Nr. 0187/19/00044 kilusius prieštaravimus, 2019 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. S-19-187-2929 vykdomojoje byloje paskyrė ekspertizę skolininko nuosavybės teise priklausančio turtinio komplekso sudėties nustatymui. Pabrėžtina, jog ir šis patvarkymas skolininko iniciatyva buvo apskųstas Marijampolės apylinkės teismui (civilinės bylos Nr. 2YT-5445- 374/2019 ir 2YT-4850-374/2019), ginčijant ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje tikslingumą ir ekonomiškumą bei reiškiant skundus dėl paskirto eksperto nušalinimo.

Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, antstolis ėmėsi visų būtinų teisėtų priemonių realiai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, siekdamas nepažeisti vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros.

Ieškovas nurodo ir tai, kad ieškovo nuosavybės teisė buvo ribojama antstolio patvarkymais, kuriais antstolis nepagrįstai ne vykdymo proceso šaliai (ieškovui) nustatė jo neareštuoto turto disponavimo tvarką ir sąlygas. Ieškovo vertinimu antstolis galėjo tik pvz. priimti patvarkymą skolininko ar išieškotojo / turto saugotojo atžvilgiu netrukdyti išvežti ieškovo turto. Būtent antstolio patvarkymai, kurių jis neturėjo pagrindo priimti, leido UAB „Belor“ pasinaudoti laikinųjų apsaugos priemonių institutu, dėl ko buvo sustabdytas 2019-02-04 patvarkymo galiojimas, ir to pasekoje bet koks prekių išgabenimas iš teritorijos buvo suspenduotas. UAB „Belor“ reikalavimu Marijampolės apylinkės teismas 2019-02-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1900-802/2019 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė antstolio patvarkymo Nr. S-19-187-682 galiojimą dalyje, kuria antstolis suteikė leidimą UAB „UHB Agro“ disponuoti nuosavybės teise priklausančiu konkrečiu kiekių trąšų ir žaliavų išgabenant iš skolininko veiklos teritorijos, iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Teismas tokią ieškovo poziciją vertina kritiškai. Kokį patvarkymą susijusį su ieškovui priklausančio turto išvežimu antstolis bepriimtų, UAB „Belor“ turėtų teisę jį skųsti, nepriklausomai nuo to ar jie priimti ieškovo, ar išieškotojo, ar skolininko atžvilgiu. Antstolio suteikti leidimai ieškovui atlikti veiksmus, susijusius su areštuotu turtu, jo teisių niekaip nepažeidžia, o tokių patvarkymų nepriėmus, ieškovo turto išgabenimas iš gamyklos būtų dar labiau komplikuotas, todėl neegzistuoja faktinio pagrindo vertinti antstolio veikas kaip neteisėtomis.

Ieškovas nurodo ir tai, kad antstolis vykdomojoje byloje de facto atliko „raštininko“ vaidmenį, nes visus nurodymus kaip elgtis antstoliui nurodydavo UAB „Belor“. Antstolis neveikė savarankiškai, o visus veiksmus liepdavo derinti tiesiogiai su išieškotoju. Tačiau tokie ieškovo teiginiai byloje nėra įrodyti.

Dėl atsakovų UAB „Belor“ ir jos vadovės I. K. atsakomybės

Iš šioje byloje surinktos medžiagos, kaip dalyje ir minėta, matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. išdavė UAB „Belor“ vykdomąjį raštą dėl apie 3 mil. Eur išieškojimo pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą. Vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstoliui L. L.. 2019 m. sausio 29 d. antstolis L. L. surašė turto arešto aktą Nr. 0187/19/00044-2, kuriame nurodyta, kad areštuojamas UAB „Arvi fertis“ priklausantis turtinis kompleksas – visos apyvartoje esančios prekių atsargos: akmens anglis, azotinės, kalio, fosforo trąšos, chemikalai, tara, padėklai, maišai, kitos atsargos/ prekės/ žaliavos, taip pat ateityje atsakovės UAB „Arvi fertis“ pagaminta produkcija, neviršijant bendros skolos ir vykdymo išlaidų sumos – 3 519 329,76 Eur. Areštuoto turto saugotoja paskirta UAB „Belor“. 2019 m. sausio 29 d. arešto akte taip pat nurodyta, kad: prekių atsargų ir pagamintos produkcijos buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini); areštuojamo turto pavadinimai ir skiriamieji požymiai bus patikslinti atsižvelgiant į UAB „Arvi fertis“ pateiktą informaciją, tai yra buhalterinius duomenis apie UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtinį kompleksą – visas apyvartoje esančias prekių atsargas – akmens anglį, azotines, kalio, fosforo trąšas, chemikalus, tarą, padėklus, maišus, kitas atsargas/ prekes/ žaliavas, esančias (duomenys neskelbtini); UAB „Arvi fertis“ nepateikus 2019 m. sausio 29 dienai aktualių duomenų, duomenys apie turtinį kompleksą bus tikslinami pasitelkus nepriklausomos inspekcijos atstovą.

Antstolis leido ieškovui išvežti dalį ginčo turto. UAB „Belor“ pareiškė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. e2-657/2020), prašydama pripažinti UAB „UHB Agro“ veiksmus, kuriais UAB „UHB Agro“ nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 15 d. iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos išvežė 1 872 t trąšų, neteisėtais, ir įpareigoti UAB „UHB Agro“ grąžinti į UAB „Arvi fertis“ teritoriją 1 872 t trąšų. Byla sustabdyta, iki bus išnagrinėta byla  pagal UAB „Belor“ ieškinį atsakovėms BUAB „Arvi fertis“, UAB „UHB Agro“, UAB „Agrofertis“ dėl turto nuosavybės teisės nustatymo, reikalavimo teisių nustatymo ir sumų pagal jas priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, o vėliau nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio.

Byloje dėl ginčo turto nuosavybės teisių nustatymo UAB „Belor“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė (be kita ko) nustatyti, kad areštuotas turtas priklauso BUAB „Arvi fertis“. Nors pirmosios instancijos teismas 2021-01-26 sprendimu, bylos Nr. e2-313-565/2021, ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2022-02-03 nutartimi sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, Lietuvos apeliacinis teismas 2022-02-03 nutartyje, bylos Nr. e2A-31-330/2022, konstatavo, kad bylos duomenimis nėra pagrįsta BUAB „Arvi fertis“ nuosavybės teisė į ieškinyje nurodytą turtą, priešingai – byloje esantys įrodymai patvirtina didesnę tikimybę, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklausė atsakovėms UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“. Šie Lietuvos apeliacinio teismo argumentai patvirtina, kad ginčo dėl turto nuosavybės metu nebuvo aiškių ir patikimų įrodymų, kad ginčo turtas priklauso ieškovui UAB „UHB Agro“.

Iš nurodytų aplinkybių neabejotinai matyti tai, kad UAB „Belor“ turi apie 3 milijonų reikalavimo teisę pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą į UAB „Arvi fertis“. Antstolis areštavo UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtinį kompleksą – visas apyvartoje esančios prekių atsargas: akmens anglis, azotinės, kalio, fosforo trąšos, chemikalai, tara, padėklai, maišai, kitos atsargos/ prekės/ žaliavos, taip pat ateityje atsakovės UAB „Arvi fertis“ pagamintą produkciją, neviršijant bendros skolos ir vykdymo išlaidų sumos – 3 519 329,76 Eur. Areštuoto turto saugotoja paskirta UAB „Belor“. Tretiesiems asmenims, tame tarpe ieškovui pareiškus pretenzijas į areštuoto turto nuosavybę, akivaizdu kad šiuo klausimu kilo ginčas. Todėl atsakovas UAB „Belor“, atstovaujama jos vadovės atsakovės I. K. įgyvendino savo teisę siekti sprendimo įvykdymo/ priteistos sumos realaus išieškojimo.  T. y. realizavo CPK 639 straipsniu suteikiamas išieškotojo teises: 1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant priverstinio vykdymo veiksmus; 2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga; 3) gauti pažymas apie vykdymo eigą; 4) sudaryti taikos sutartis; 5) ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą; 6) apskųsti antstolio veiksmus; 7) reikšti prašymus, nušalinimus; 8) atsisakyti išieškojimo; 9) kitas šiame Kodekse numatytas teises. Jokio atsakovų piktnaudžiavimo, išskyrus aktyvų siekį įgyvendinti savo turtimą reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“, byloje nenustatyta. Tarp šalių niekada nebuvo ginčo, kad ieškovo turtas nėra areštuotas. Tarp šalių ginčas kilo tik dėl UAB „Arvi fertis“ turto apimties.

Pabrėžtina tai, kad tokios situacijos susidarymą neabejotinai sąlygojo ir paties ieškovo veiksmai, neturint aiškių ir neginčijamų įrodymų apie jo nuosavybės teises į turtą ir šiuos įrodymus teikiant selektyviai, net iki bylos dėl turto nuosavybės nustatymo išnagrinėjimo pabaigos.

Šią išvadą patvirtina faktas, kad ir pats ieškovas siekė ginčo turto nuosavybės teisės pripažinimo teismo tvarka. Ieškovas UAB „UHB Agro“ CPK 603 straipsnio pagrindu 2019-03-12 pareiškė ieškinį atsakovui Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2919-852/2019 UAB „Arvi fertis“, tretiesiems asmenims UAB „Belor“, AB SEB bankui, antstoliui L. L., UAB „Agrofertis“, Agrochemia SP. z o.o. dėl nuosavybės teisių pripažinimo. UAB „UHB Agro“ ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, ieškovui atsiėmus ieškinį, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2SP-14273-967/2019  2019-03-25 UAB „UHB Agro“ ir UAB „Arvi fertis“ pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, kur ieškovas ir UAB „Arvi fertis“ susitarė dėl trąšų nuosavybės. Taikos sutartis buvo patvirtinta 2019-03-29 . Tačiau 2019-05-30 UAB „Belor“ prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-27 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2S-14273-967/2019, tenkino UAB „Belor“ prašymą ir procesą atnaujino.  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-07 d. nutartimi, bylos Nr. Nr. A2-22244-862/2019 pareiškėjų UAB „UHB Agro“ ir UAB „Arvi fertis“ pareiškimas dėl 2019-03-25 taikos sutarties tvirtinimo atmestas. Vien iš šių faktų akivaizdu, kad trąšų nuosavybė niekuomet nebuvo aiški.

Būtent dėl to, kad ieškovas neturėjo aiškių ir nenuginčijamų nuosavybės dokumentų atsakovams nebuvo aiški UAB „Arvi fertis“ nuosavybės teise turimo turto apimtis. Tai įrodo ir antstolio L. L. 2019-06-03 patvarkymas Nr. S-19-187-2929 „Dėl ekspertizės skyrimo skolininko UAB „Arvi fertis“ turto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėms nustatyti“. Ieškovo masė pateiktų buhalterinių dokumentų, važtaraščių visiško aiškumo dėl turto nuosavybės neįnešė.

Grįsdamas ieškinį ieškovas nurodo ir tai, kad jo nuosavybės teise valdomas turtas, kuris buvo skolininko UAB „Arvi fertis“ teritorijoje buvo perduotas saugoti UAB „Belor“, kuris neturėdamas tam jokio pagrindo draudė ieškovui disponuoti šiuo turtu. UAB „Belor“ sudarė sutartį su UAB „G4S Lietuva“ dėl visos UAB „Arvi fertis“ veiklos teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos. Tačiau UAB „Belor“ antstolio patvarkymu buvo paskirtas dalies konkretaus areštuoto turto saugotoju. UAB „G4S Lietuva“ ir UAB „Belor“ vykdė sutartį neturėdami jokio teisinio pagrindo saugoti svetimą (įskaitant gamybos paslaugos užsakovų) teritoriją. Visus sprendimus ką įleisti ir/ar išleisti į saugomą teritoriją priimdavo ne antstolis, bet išimtinai UAB „Belor“ direktorė I. K.. Pavyzdžiui, 2019-04-12 UAB „UHB Agro“ ir jo atstovams atvykus išsivežti trąšų, kurios buvo pagamintos iš naujai įvežtų žaliavų (t. y. po 2019-01-29 turto arešto akto priėmimo), UAB „G4S Lietuva“ darbuotojai neleido to padaryti motyvuodami tuo, jog jie net neturi įgaliojimų aiškintis ką saugo. Tačiau teismo vertinimu, kadangi ieškovo nurodomu laikotarpiu trąšų nuosavybės teisės apimtis buvo neaiški, tokių UAB „Belor“ ir jos vadovės I. K. veiksmų laikyti neteisėtais nėra pagrindo.

Ieškovas nurodo ir tai, kad I. K. kėlė sąmyšį tarp trąšų rinkoje veikiančių įmonių, turint tikslą perimti ieškovo klientus ir taip pažeidė jo reputaciją. Išsiuntė įmonei „Agrolok“ nuotraukas  kuriose ieškovo produktas apjuostas „STOP“ juosta, tokiu būdu žlugdant ieškovo reputaciją ir patikimumą. Ieškovas turi pagrindo manyti, kad UAB „Belor“ yra išsiuntęs daugybei trąšų rinkoje veikiančių įmonių melagingą informaciją apie neva ieškovo areštuotas prekes ir žaliavas. Tačiau teismo vertinimu byloje nėra aiškių įrodymų, kad I. K., siekdama ginti savo vadovaujamos įmonės teisėtą interesą tikslingai siekė pažeisti ieškovo reputaciją. Vienkartinis nuotraukos išsiuntimas, jei toks ir buvo, nėra pakankamu pagrindu taikyti atsakomybę už reputacijos pažeidimą, nes nuotraukoje atspindėta faktinė situacija. Ieškovo manymas, kad UAB „Belor“ yra išsiuntęs daugybei trąšų rinkoje veikiančių įmonių melagingą informaciją apie neva ieškovo areštuotas prekes ir žaliavas yra nieko nepagrįstas.

Kadangi atsakovai pagrįstai įgyvendino savo CPK 639 straipsniu suteikiamas išieškotojo teises, o tai, kad turto nuosavybė buvo neaiški sąlygojo ir ieškovo teikiamų dokumentų neaiškumas, darytina išvada, kad atsakovai neatliko jokių kaltų ir įstatymu neleistinu veiksmų, dėl kurių būtų galima taikyti jiems atsakomybę. Atsakovų veiksmus ir ieškovo patirtą žalą (jei ji visa būtų įrodyta) sąlygojantis priežastinis ryšys yra pernelyg tolimas. Atsižvelgiant į tai tenkinti ieškinio nėra jokio pagrindo.

Kiti, teismo neaptarti, šalių argumentai nėra tiek reikšmingi, kad jiems pritarus galėtų būti priimtas kitoks sprendimas, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalies argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Šalys pateikė prašymus priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: UAB „UHB Agro“ - 17 105,20 Eur; Antstolis L. L. - 7 623 Eur; UAB „Belor“ - 14 235,65 Eur; I. K. – 726 Eur. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimamas galutinis sprendimas pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atmetus ieškinį atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Ieškovas prašo grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį. Nurodo, kad jis, teikdamas 2019-03-27 ieškinį buvo sumokėjęs maksimalų 11 250 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintu ieškiniu reikalaujama suma yra 356 894,45 Eur o už šią sumą mokėtinas mokestis teikiant per EPP sudaro 3 652 Eur, todėl permokėta žyminio mokesčio suma 7 598 Eur (apskaičiuojant: 11 250 Eur (sumokėtas žyminis mokestis) – 3 652 Eur (už galutinai suformuluotus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis) turi būti grąžinta ieškovui. 

Šis ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies. CPK 87 str. 2 d. sako, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimus sumažino jau bylą nagrinėjant, todėl jam grąžintina 75 proc. reikalaujamo grąžinti žyminio mokesčio – 5 698 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais

n u s p r e n d ė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „UHB Agro“, į.k. 303402007,   7 623 Eur  antstoliui L. L.,  a.k. (duomenys neskelbtini) 14 235,65 Eur  UAB „Belor“, į.k. 303276665,   726 Eur  I. K. a.k. (duomenys neskelbtini)

Gražinti  UAB „UHB Agro“ 5 698 Eur žyminio mokesčio. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                          Virginijus Kairevičius