Baudžiamoji byla Nr. 1-2394-957/2016

Proceso Nr. 1-01-1-14815-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.8.3.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,

sekretoriaujant Aistei Bareikei, Živilei Kalasauskaitei,

vertėjaujant Audronei Adomavičienei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,

kaltinamajam I. P.,

jo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,

nukentėjusiajai K. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statybininku, turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

I. P. 2016 m. kovo 29 d., apie 17.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (kai nustatytas 2,11 promilės neblaivumo laipsnis), konflikto su nukentėjusiąja – sutuoktine K. P. metu, vieną kartą kairės rankos kumščiu smogė pastarajai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip I. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis I. P. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nepamena datos, bet galėjo būti kovo 29 d. Jis atvažiavo iš darbo po 17.00 val., buvo truputį išgėręs, galbūt kabinėjosi prie sutuoktinės, tačiau jos nemušė. Tą dieną buvo gimtadienis ir jis truputį išgėrė, po to dar išgėrė. Po konflikto irgi dar išgėrė. Konfliktas kilo todėl, kad jis atvažiavo išgėręs. Jis galbūt tik dešine ranka pastūmė sutuoktinę, bet nepamena į kurią kūno vietą. Negalėjo pastumti į galvą, žmona neatsitrenkė. Po to paleido ir nuėjo miegoti. Buvo girtas, žmona pradėjo rėkti, turėjo pagalį rankoje ir jį mušė, pataikė į rankas ir todėl jis ją atstūmė. Nežino, iš kur žmona paėmė pagalį, yra krosnis, malkų yra namuose. Kai atstūmė sutuoktinę, tada ji išbėgo ir užsidarė kitame kambaryje su anūku, o jis nuėjo miegoti. Žmona užsirakino duris, jis patikrino. Nežino, kodėl žmona užsirakino kambaryje. Pirmas niekada nepradėdavo muštis. Yra anksčiau sudavęs smūgį žmonai. Yra buvęs atvejis tik dėl smurto arbatinuku. Jis su žmona šiuo metu gyvena kartu, santykiai tokie, kokie ir buvo, nežino, kodėl žmona gali meluoti. Jie susituokę daugiau nei 30 metų, tokio konflikto nebuvo anksčiau. Nebuvo mėlynės ant žmonos nuo jo smūgio. Paraudimų nebuvo ir pas jį patį. Susitaikė su žmona.

Nukentėjusioji K. P. apklausiama teisme parodė, kad įvykio vakarą buvo su anūku, nes sirgo ir turėjo nedarbingumą. Eilinį kartą atvažiavęs sutuoktinis buvo išgėręs ir prasidėjo barnis. Tą dieną ji ėjo iš virtuvės į kambarį, pasakė ir vėl girtas, tada jis trenkė jai kumščiu į dešinę galvos pusę, tačiau negali pasakyti kuria ranka. Buvo paraudusi galva toje vietoje, jai skaudėjo. Ji nuėjo į kambarį, kuriame buvo anūkas. Kaltinamasis ją vijosi, pabarškino duris, negalėjo atrakinti, išvadino įvairiais žodžiais, pavaikščiojo, išgėrė dar alaus. Ji su anūku laikė duris, o jis daužė, daužė, bet nepavyko ir nuėjo miegoti. Kol daužė duris, tai ji iškvietė policiją. Kai išgirdo, kad kviečia policiją, kaltinamasis nuėjo miegoti. Ji atvykusiems pareigūnams papasakojo visas aplinkybes. Nuvedė pareigūnus į kambarį, kur miegojo I. P., tai vėl ant jos puolė įvairiais žodžiais ir prieš policiją agresiją rodė, priešinosi, buvo išvestas su antrankiais. Ji neturėjo jokio pagalio, jo negalėjo ir būti pagalio, nes rūsyje kūrenama. Tai ne pirmas toks atvejis. Jis sako, kad nepamena, tai gali neatsiminti, nes atėjo su alumi. Dar ir su buteliu alaus norėjo trenkti. Šiuo metu kaip ir susitaikė, nes reikia vyriškos pagalbos namuose. Ji jam atleido, nes visą gyvenimą atleisdavo. Girtuokliavo, buvo darbą praradęs. Dabar įsidarbinęs, dirba. Anksčiau buvo pradėtas tyrimas dėl konflikto su arbatinuku. Buvo abdukcija atlikta, bet atgailavo ir ji atleido jam. Jis turėjo metus lygtinai. Byla nenukeliavo į teismą.

Liudytojas E. S. apklausiamas teisme parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją yra matęs. Žino, kad šiais metais buvo įvykis, bet tiksliai nepamena. Dirbo ekipaže su G. L. S. ir gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), adreso tikslaus nepasakys, smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus prie laiptų pasitiko K. P., kuri paaiškino, kad jos vyras grįžęs girtas ją stumdė, trenkė į galvą, buvo pasislėpusi ir iškvietė policiją. Jie priėmė pareiškimą. Vyro tuo momentu nebuvo, nes moteris paaiškino, kad jis miega antrame aukšte. Vyrui jie paaiškino, kad prieš jį parašytas pareiškimas, kad tai ne pirmas smurtas. Pradžioje lyg ir sutiko, bet po to atsisakė važiuoti, mojavo rankomis, todėl buvo panaudota jėga, uždėti antrankiai, nuvežtas į policijos komisariatą. Moteris aiškino, kad smogė į galvą. Dabar negali pasakyti, ar matėsi žymės ant moters, tačiau jei užfiksavo, matė, tai ir pažymi pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, kuri žmogaus vieta sužalota. Iš žodžių, tai tokių dalykų nežymi. Jei vizualiai nesimato, tai tik parašytų ką nukentėjęs sakė. Sužalojimo kodas 06, šalia yra paaiškinimas. Kai susitiko nukentėjusiąją, tai ji buvo susijaudinusi, verkė. Aiškino, kad galvą skauda. Jie siūlė iškviesti greitąją, bet atsisakė. Vaikas buvęs šalia elgėsi ramiai, nebuvo išsigandęs. Jie paėmė I. P. už rankos vesti, tai pasakė, kad nevažiuos, pradėjo mojuoti, pastūmė, atsisėdo ant lovos, todėl panaudojo jėgą ir uždėjo antrankius. Kolegė pildė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Pas šiuos žmones jis važiavo pirmą kartą dėl smurto. Nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, bet aplinka tvarkinga, gražiai žmonės gyveno, prabangiai. Sulaikytasis pasakė, kad nieko nedarė. Jis nematė jokio pagalio aplinkui.

Liudytoja G. L. S. apklausiama teisme parodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog vyras smurtauja prieš žmoną, datos nepamena, bet dienos metu. Atvykus nurodytu adresu, lyg ir (duomenys neskelbtini), juos pasitiko viena verkianti moteriškė, namie dar buvo anūkas. Ji pasakė, kad neblaivus vyras smurtauja, muša, kabinėjasi prie anūko, sakė, kad taip ne pirmą kartą, geria, niekur nedirba. Tiksliai neatsimena, ar pasakojo kaip mušė, ar ką darė, tarnybiniame pranešime turėtų būti parašyta, daug iškvietimų būna, per dieną 3-4 iškvietimai, todėl ne viską atsimena. Gali būti, kad vyras jai trenkė per galvą. Vizualiai neatsimena, ar buvo sužalojimų. Moteris pasakė, kad vyras yra antrame aukšte, savo kambaryje. Liudytoja bendravo su pranešėja, o kolega nuėjo bendrauti su vyriškiu, paskui ji priėjo prie kolegos ir paaiškino, kad žmona rašo pareiškimą, jis bus sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Vyras agresyviai elgėsi, teko panaudoti tarnybinius antrankius, kad pasodinti į automobilį. Kažkur buvo ant vyro sužalojimų, bet atrodo, kad jis juos patyrė sulaikymo metu. Neatsimena, ar iki sulaikymo skundėsi žmonos veiksmais. Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje pažymimi sužalojimai žmogaus, kokie yra matomi, juos pažymi tam skirtoje lentelėje. Aprašant rašo aplinkybes, kurias pasako pranešėja. Šiuo atveju tarnybinis pranešimas surašytas pagal tai, ką nurodė pranešėja ir pagal tai, ką jie matė. Neatsimena, ar matė aplinkui pagalių ar lentų. Pats asmuo, prieš jį sulaikant, jei būtų nurodęs, kad prieš jį buvo smurtaujama, būtų nurodyta pranešime. Pas šią šeimą iškvietimas buvo pirmą kartą. Vizualiai asmuo buvo girtas. Mano, kad viskas buvo girtumo pasekmė, nes žmona sakė, kad jis išgirdo, jog skambina į policiją ir iš karto išėjo į viršų.

Iš nukentėjusiosios K. P. pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti jos išdėstytos įvykio aplinkybės, tarp jų ir tas faktas, kad įvykio metu I. P. jai dešine ranka trenkė į galvą (b. l. 1).

Iš policijos registruojamų įvykio registro duomenų matyti nukentėjusiosios K. P. pranešimo turinys, kuriame užfiksuota, kad neblaivus pranešėjos vyras puola muštis (b. l. 5).

Iš 2016 m. kovo 29 d.  tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad atvykus į įvykio vietą iš nukentėjusiosios žodžių nustatyta, jog apie 17.30 val. I. P. grįžo namo neblaivus, pradėjo triukšmauti, grasino, kad užmuš, trenkė ranka į galvą ir t.t., Schemoje pažymėta galvos vieta, kurioje matomas smurto žymė. Pažymėtas kodas 06, kuris atitinka reikšmę – patinimas (b. l. 6-7).

Iš 2016 m. balandžio 21 d. akistatos tarp nukentėjusiosios K. P. ir įtariamojo I. P. protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. P. patvirtino savo parodymus (b. l. 24-25).

Iš 2016 m. kovo 29 d. į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros protokolo matyti, kad prieš patalpinant į kamerą I. P. jis buvo apžiūrėtas, jokių sužalojimų neaptikta (b. l. 38).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad I. P. 2016 m. kovo 29 d., 18.27 val. nustatytas 2.11 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 39).

I. P. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo I. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis I. P. apklausiamas teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad išties įvykio vakarą grįžo neblaivus, jį užsipuolė sutuoktinė, mušė su pagaliu per rankas, jis gynėsi ir ją atstūmė bei nuėjo miegoti. Prieš tai dar patikrino duris, kurias užsidarė ir užsirakino nukentėjusioji. Taigi, kaltinamasis neneigia, jog tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, tačiau neigia kaltinime nurodytą smūgį ranka nukentėjusiajai į galvą ir atitinkamai fizinio skausmo sukėlimą. Vis tik, šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir remiasi jais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis I. P., teigdamas, jog nukentėjusiąją tik atstūmė, tokiu būdu siekia menkinti savo veiksmų reikšmę sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą ir atitinkamai švelninti savo teisinę padėtį. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokius kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiosios K. P. teisme duoti parodymai apie tai, kad kaltinamasis jai sudavė ranka vieną smūgį į galvą, dėl to jai skaudėjo, matėsi sumušimas. Tokie nukentėjusiosios parodymai proceso eigoje liko nuoseklūs, juos atitinka ir pirminiame pareiškime nurodytos aplinkybės apie vieną kaltinamojo smūgį (b. l. 1). Be to, ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė iš esmės identiškas aplinkybes. Pažymėtina, kad tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenys, kuriuose užfiksuota, jog nukentėjusioji patyrė smurtą (b. l. 5). Be to, iš 2016 m. kovo 29 d.  tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad atvykus į įvykio vietą iš nukentėjusiosios žodžių nustatyta, jog apie 17.30 val. I. P. grįžo namo neblaivus, pradėjo triukšmauti, grasino, kad užmuš, trenkė ranka į galvą ir t. t., schemoje pažymėta galvos vieta, kurioje matomas smurto žymė. Pažymėtas kodas 06, kuris atitinka reikšmę – patinimas (b. l. 6-7). Teisme apklausti pareigūnai E. S. ir G. L. S. taip pat parodė, kad jiems atvykus nukentėjusioji K. P. iškart nurodė, kad iš kaltinamojo sulaukė smūgio į galvą. Pažymėtina, kad liudytojai policijos pareigūnai parodė, kad net matėsi patinimas ir tai jie užfiksavo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 6-7). Tokie liudytojų parodymai nuoseklūs, jie atitinka ir jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pažymėtina, kad pareigūnai detaliai paaiškino, kokias aplinkybes jie fiksuoja tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje. Patvirtino, kad jie aprašo tai, ką jiems pasakoja asmenys, ką jie mato, o žmogaus kūno schemoje pažymi smurto vietą tik tuo atveju, jei ji vizualiai matoma. Esant tokioms aplinkybėms teismas sugretinęs pareigūnų parodymus su tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat su nukentėjusiosios parodymais, neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis I. P. sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajai K. P. į galvą. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą dėl to, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, stiprina ir įvykių eiga bei logika, kai kaltinamasis nusekė paskui nukentėjusiąją, bandė atidaryti jos duris, o ši buvo jas užsirakinusi, nors jei tikėti kaltinamojo versija, tam iš esmės nebuvo jokios priežasties. Tai, kad nuo šio smūgio nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, proceso eigoje nuosekliai patvirtino ji pati. Tokią išvadą teismas daro ir įvertinęs faktą, kad patinimas vizualiai buvo matomas. Tokią veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus (b. l. 39) ir tai teismo vertinimu, turėjo įtakos veikos padarymui.

Teismas atmeta kaltinamojo versiją, kad nukentėjusioji konflikto matu puolė mušti pagaliu, sudavė per rankas ir jis dėl to ją tik atstūmė. Pažymėtina, kad tokį faktą kategoriškai paneigė nukentėjusioji K. P., kuri parodė, kad to nebuvo ir negalėjo E. S., bei G. L. S. taip pat parodė, kad nematė jokių pagalių namuose, žmonės gyvena prabangiai. Pažymėtina, kad ir iš 2016 m. kovo 29 d. į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros protokolo matyti, kad prieš patalpinant į kamerą I. P. buvo apžiūrėtas, jokių sužalojimų neaptikta (b. l. 38). Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nebuvo jokio smurtavimo pagaliu, nuo kurio jam neva teko gintis ir atstumti nukentėjusiąją.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog I. P. 2016 m. kovo 29 d., apie 17.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (kai nustatytas 2,11 promilės neblaivumo laipsnis), konflikto su nukentėjusiąja K. P. metu, vieną kartą kairės rankos kumščiu smogė pastarajai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji K. P. yra kaltinamojo I. P. sutuoktinė, todėl kaltinamojo padaryta nuskalstama veika kvalifikuotina kaip padaryta prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl I. P. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas prieš artimąjį – sutuoktinę, veika padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas). Įvertinama ir tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nustatyta vienas atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – gyvena kartu su sutuoktine, su kuria susitaikė, dirbantis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 44-46), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 50, 51), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 49). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam I. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

I. P. BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2016 m. kovo 29 d., 17.42 val., paleistas – 2016 m. kovo 30 d. 13.42 val. (b. l. 36, 37), todėl šis laikotarpis, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, įskaitytinas į jam skirtiną bausmę.

I. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

I. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu bei tęsti darbą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaityti vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d., 17.42 val. iki 2016 m. kovo 30 d. 13.42 val., šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam I. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. 

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti I. P., kad:

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt

Teisėjas                                                                                                               Marijus Kursevičius