VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,
sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,
dalyvaujant ieškovui G. U. ir jo bei ieškovų VšĮ „Banglentė“, D. P., federacijos „SUP LT“ Stand Up paddle atstovui advokatui Laimundui Baršauskui,
atsakovės atstovui advokatui Antanui Paulauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų VšĮ „Banglentė“, G. U., D. P., federacijos „SUP LT“ Stand Up paddle ieškinio atsakovei Lietuvos bangų sporto asociacijai dėl visuotinio susirinkimo sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos bangų sporto asociacijos (toliau - Asociacija) 2020-05-29 visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl naujų Asociacijos įstatų patvirtinimo.
Ieškovai nurodo, kad priimant naujus Asociacijos įstatus buvo pažeistos ne tik privalomos procedūros, tačiau nauji įstatai keičia iš esmės Asociacijos veiklos principus, dirbtinai ir neproporcingai suvaržo narių teises, diskriminuojančiai skirsto narius į atskiras kategorijas, naujų narių priėmimą sugriežtino neadekvačiai - Asociaciją padarant uždarą ir tik išrinktiesiems skirtą organizaciją.
2020-05-29 įvyko visuotinis tikrųjų Asociacijos narių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtinti nauji Asociacijos įstatai. Susirinkime dalyvavo (betarpiškai) vos 2 Asociacijos nariai, turintys balsavimo teisę.
2020-04-28 vyko Asociacijos valdybos posėdis. Pagal Asociacijos įstatų (2018 m. redakcija) 11.5 punktą valdyba privalo sudaryti visuotinio susirinkimo dienotvarkę apsvarsčiusi visus klausimus. Tai reiškia, kad nurodytame valdybos posėdyje turėjo būti apsvarstyta naujų įstatų redakcija, turėjo būti pasisakoma dėl kiekvieno pakeitimo, valdyba turėjo pateikti visiems nariams aiškius ir konkrečius argumentus bei motyvus dėl naujų įstatų. Tačiau valdyba naujų įstatų redakcijos nesvarstė ir neatliko savo pareigos pagal Asociacijos įstatus. Tai reikštų, kad nauji įstatai buvo pateikti visuotiniam susirinkimui nesvarstyti valdyboje. Tai esminis procedūrinis pažeidimas, kuris naujų įstatų priėmimą daro negaliojančiu. Asociacija savo veikloje valdybai suteikia daug reikšmės ir visus klausimus susirinkime nagrinėja tik po to, kai valdyba šiuos klausimus apsvarsto ir sudaro dienotvarkę. Iki šiol nėra buvę atvejo, kad susirinkimui būtų pateiktas klausimas (tuo labiau esminis ir svarbiausias), kuris nebūtų išnagrinėtas valdyboje.
Pagal Asociacijos įstatus (11.5 punktas) susirinkimas gali būti šaukiamas per mėnesį nuo valdybos posėdžio, kuriame bus išnagrinėti visi klausimai, bus pateikti argumentai ir sudaryta susirinkimo dienotvarkė. Būtent tokios griežtos tvarkos laikėsi Asociacija per visą savo veiklos laikotarpį. Tai reiškia, kad visiems nariams yra suteikimas 1 mėnuo susipažinti su valdyboje priimtais dokumentais, argumentais, motyvais, pareikšti savo pastabas, paprašyti papildomų dokumentų ar pateikti prezidentui papildomą paklausimą. Šiuo atveju itin svarbi ir visų narių teises užtikrinanti procedūra buvo šiukščiai pažeista. Mano, kad šie procedūriniai pažeidimai buvo padaryti sąmoningai, siekiant izoliuoti narius nuo itin svarbaus klausimo svarstymo ir blokuoti informaciją. Asociacijos prezidentas naujų įstatų redakciją nariams pagaliau pateikė tik 2020-05-25, t. y. likus 3 dienoms iki susirinkimo pradžios. Šios aplinkybės įrodo, kad prezidentas naujus įstatus ruošė vienasmeniškai, beveik slaptai ir buvo priverstas paviešinti tik paskutiniu momentu iki susirinkimo pradžios.
Šis susirinkimas buvo neeilinis ir organizuojamas skubos tvarka. Šio susirinkimo tikslas - prasidedant vasaros banglenčių sporto sezonui, patvirtinti naują Asociacijos narių kontrolės bei priežiūros mechanizmą bei sukurti naują supaprastintą narių pašalinimo tvarką, net įvedant skubų narystės stabdymą. Susirinkime dalyvavo tik 2 Asociacijos nariai, siekiant apsunkinti kitų narių dalyvavimą, prezidentas P. N., tikėtina tiksliai vykdė įtakingiausio asociacijos nario G. N. nurodymą ir susirinkimą organizavo Vilniuje, nors dauguma narių gyvena Klaipėdoje ar pajūrio rajone. Visuotinis susirinkimas, turėjęs priimti svarbiausią Asociacijos dokumentą - įstatus, vyko viešbutyje sėdint dviem nariams ir prezidentui. Siekiant legalizuoti šį keistą ir skubos tvarka organizuotą trumpalaikį susitikimą Vilniuje, prezidentas organizavo išankstinį balsavimą paštu. Tokiu būdu buvo eliminuota visapusiška diskusija, platus ir objektyvus dialogas. Mano, kad 2020-05-29 susirinkimo eiga buvo sąmoningai iš anksto suplanuota, siekiant uždarumo ir skubos tvarka priimti naujus įstatus.
Naujų įstatų poreikis (išskyrus panaikinti narių skirstymą į atskiras kategorijas) niekada nebuvo viešai svarstomas ir nebuvo keliamas šis klausimas. Netikėtai, pirmą kartą šiuo klausimu pasisakė prezidentas ne viešai visiems nariams el. paštu, kaip jis nuolat yra daręs, o 2020-04-28 valdybos posėdyje. Valdybos protokole yra nurodyta, kad nauji įstatai yra reikalingi narystės klausimą išdėstyti aiškiau ir Asociacijos veiklą padaryti efektyvesnę. Visi ieškovai buvo įsitikinę, kad būdamas teisininku Asociacijos prezidentas pagaliau imsis iniciatyvos ir ištaisys neteisėtą narių skirstymą į dvi atskiras kategorijas ir nutrauks diskriminaciją. Asociacijos narių skirstymas į tikruosius narius - tai tie, kurie turi išskirtinę balso teisę, ir asocijuotus narius - tai tie, kurie neturi jokios teisės dalyvauti Asociacijos valdyme, tiesiogiai prieštarauja Asociacijų įstatymui. Prezidentas pasielgė priešingai, įvedė painiavą ir nauji įstatai nepanaikino diskriminacijos, o dar labiau sugriežtino priėmimo sąlygas bei įvedė naujus apribojimus.
Asociacija buvo įsteigta 2016 metais viešai ir skaidriai, steigimo sutartį pasirašė 13 asmenų - beveik visi šalies bangų sporto entuziastai ir mėgėjai. Tuometinis jos prezidentas ir aktyviausias steigėjas G. N. pareiškė ir labai aktyviai agitavo, kad Asociacija bus atvira bei draugiška visiems bangų sporto mėgėjams, t. y. Asociacija turėjo tapti traukos centru ir vienijančiu visus entuziastus bendrai veiklai. Banglenčių sportas Lietuvoje yra ganėtinai nauja šaka, todėl buvo tikimąsi per 2-3 metus plačios ir didelės plėtros - turėti apie 50 narių. Tačiau G. N. iniciatyva, Asociacija savo veiklą tvirtai ir atkakliai vedė link uždarumo, neskaidrumo, dvigubų standartų taikymo, diskriminacijos, „saviškių“ grupės sudarymo, kurie balsuoja pagal išankstinį susitarimą. Per 4 Asociacijos veiklos metus, nei vienas naujas narys nebuvo priimtas į tikruosius narius, t. y. į privilegijuotą grupę.
Pagal naujus įstatus nariai yra skirstomi į dvi atskiras grupes: a) paprastieji/asocijuotieji nariai; b) ypatingus įgaliojimus turintys (balsavimo ir sprendimų priėjimo teisę) tikrieji nariai.
Pirmoji narių grupė sudaro net 17 asmenų, todėl jie sudaro daugumą Asociacijoje. Pagal Asociacijos įstatus, visą Asociacijos valdymą ir veiklą kontroliuoja tik antroji narių grupė - tikrieji nariai (jų yra 10). Nedidelę įtakingų narių grupę sudaro vos 6 asmenys, tačiau jie turi išskirtines teises ir ypatingus įgaliojimus, nes sudaro tikrųjų narių daugumą, tokia narių nelygybė diskriminuoja paprastuosius/asocijuotus narius, kurie neturi balsavimo teisės, negali jokia forma dalyvauti Asociacijos valdyme, yra nušalinti nuo svarbių klausimų sprendimo ir realiai turi antrarūšį statusą (naujų įstatų 4.1 p., 7.1 p., taip pat 2018 metų Asociacijos įstatų redakcijos 7.4 p., 7.5 p.).
Asociacija veikla privalo atitikti įstatymuose nustatytus reikalavimus, priešingu atveju jos veikla bus neteisėta ir savavališka. Asociacijų įstatymas labai aiškiai nustato, kad visi nariai turi balsavimo teisę (8 str. 4 dalis bei 13 str. 4 dalis). Tai reiškia, kad visi Asociacijos nariai privalo turėti lygias teises, įstatymas tiesiogiai draudžia diskriminaciją, skirstymą narius į atskiras kategorijas. Tačiau, Asociacijos įstatai nepaiso šio reikalavimo ir daro visai priešingą reglamentavimą - narius grupuoja į 2 atskiras klases: 1) privilegijuoti nariai su balso teise ir 2) paprasti nariai be balso teisės. Nario mokestis visiems nustatytas vienodas. Toks Asociacijos narių diskriminavimas tiesiogiai prieštarauja Asociacijų įstatymui ir turi būti pripažintas negaliojančiu.
Asociacija nuolatos gauta didelį ir pagrindinį finansavimą, - po 25 000 Eur per metus iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto. Tai reiškia, kad Asociacija turi pareigą savo veiklą vykdyti tik skaidriai, taikyti aukščiausius sąžiningumo ir protingumo standartus bei užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai. Tačiau, nauji Asociacijos įstatai parodo priešingą padėtį, paprastų/asocijuotų narių atžvilgiu taikoma diskriminacija, svarbūs sprendimai priimi už akių ir siaurame įtakingų narių rate.
Nauji Asociacijos įstatai iš esmės keičia Asociacijos veiklą ir daro radikalius pokyčius. Nuo pat Asociacijos įsteigimo 2016 metais, Asociacijos pagrindinis tikslas buvo: vienyti vandens sporto šakų entuziastus (2.1.1 p.). Tai reiškia, kad 2016 metais Asociacija buvo įsteigta ne profesionalaus sporto organizacijos (klubo) pagrindais, o banglenčių ir irklenčių mėgėjų ir entuziastų vienijimo tikslais. Nauji įstatai šį steigimo pagrindinį tikslą pašalino ir nurodė, kad nuo šiol Asociacija turės kitus tikslus - vienys sportininkus, trenerius ir atstovaus jų interesus Tautiniame olimpiniame komitete (naujų įstatų 2.1.4 p.). Šis radikalus ir netikėtas posūkis nustebino daugelį narių, kurių absoliuti dauguma yra bangų sporto mėgėjai ir entuziastai, nepriklauso profesionaliems klubams ar komandoms, sportuoja savo malonumui ir turi pomėgį bangų sportui.
Naujuose įstatuose vartojama nauja sportininkų ir trenerių kategorija (5.2.5; 6.2.5; 14.2 punktai), o 2.1.5 punkte tiesiogiai įtvirtina sportininko profesionalo statusą. Šie tikslai yra reikalingi dar silpname lygyje esančiame Lietuvos bangų sporte, tačiau nuo šiol Asociacija tampa uždaru sportininkų ir trenerių klubu. Pagal Sporto įstatymą (2 str. 15 d.), sportininkas yra asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis aukšto meistriškumo sporto varžybose ir treniruojasi aukšto meistriškumo sporto pratybose, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklose, kurių tikslas - pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Tai reiškia, kad bangų sporto mėgėjas ar entuziastas (kurių absoliuti dauguma), laisvalaikiu sportuojantis pajūryje, staiga turės pereiti į visai kitą lygį - banglenčių sportininko profesionalo. Asociacijoje nėra nei vieno asmens, kuris atitiktų sportininko sąvoką pagal Sporto įstatymą.
Iš įstatų pašalinus bangų sporto entuziastus ir mėgėjus (6.2.5 p.), o vietoj jų įrašius naujas kategorijas - sportininkus ir trenerius, tampa visiškai neaiškus šio kardinalaus pertvarkymo teisinis pagrindas. Nei Asociacijoje, nei Lietuvoje nėra asmenis, kuris dalyvautų aukšto meistriškumo sporto varžybose ir treniruotųsi aukšto meistriškumo sporto pratybose. Keistai atrodo nauja trenerių kategorija, visiškai neaišku apie kokius trenerius kalbama įstatuose, nes jų tiesiog Lietuvoje nėra ir negali būti, nes bangų sportas žengia tik pirmuosius mėgėjų žingsnius. Tai akivaizdžiai parodo Asociacijos rengiami Lietuvos Respublikos mėgėjų čempionatai, kuriuos nuolat laimi Latvijos ir Rusijos dalyviai.
Naujų įstatų redakcijoje Asociacija įsirašė sau naujas priežiūros funkcijas: nuo šiol visoje LR teritorijoje pradės kontroliuoti visas bangų sporto šakas (1.1.1 p.) ir nustatinės visiems reikalavimus (1.1.2 p.). Tai reikštų, kad Asociacija prisiima sau viešojo administravimo funkcijas bei vykdys priežiūrą bei kontrolę. Netikėtas papildomų įgaliojimų suteikimas kelia didelių abejonių, lieka visiškai neiškus šių įgaliojimų suteikimo teisinis pagrindas.
Nauji įstatai ne tik nepašalino narių diskriminaciją, tačiau įvedė naujus ir neprotingai griežtus reikalavimus. Pagal naujus įstatus (5.2 p.) siekiant tapti tikruoju nariu reikės įvykdyti ne 2 iki tol buvusias sąlygas, o visas 8 naujus reikalavimus. Pagal naują tvarką (5.2.5 p.), tikruoju Asociacijos nariu negalės tapti nei bangų sporto mėgėjas, nei entuziastas - šių kategorijų nariams yra nustatytas draudimas. Vėl gi, 2016 metais steigtoje mėgėjų ir entuziastų bendruomenės Asociacijoje nebeliko jiems vietos.
Pagal 2016 ir 2018 metų įstatų redakcijas, paprastas Asociacijos narys turėjo pilną galimybę tapti tikruoju nariu jeigu: sueina 6 mėnesiai paprasto nario statuse (7.6.1 p.) ir yra aktyvus, t. y. dalyvauja Asociacijos renginiuose (7.6.2 p.).
Pagal naują tikrųjų narių priėmimo tvartą yra paliekamas 6 mėnesių paprastos (asocijuotos) narystės terminas (5.2.3 p.), tačiau šį sąlyga yra tik apsimestinė ir aiški apgaulė, nes kitas naujas reikalavimas nustato net 4 kartus ilgesnį terminą - pagal 5.2.6, 5.3.5 ir 5.3.6 punktus, kandidatas turės atlikti ne 6 mėn. bandomąjį laikotarpį, o 2 metų išbandymą, 24 mėnesius jis turės būti šalia Asociacijos prezidento ar įtakingų valdybos barių, bus akylai stebimas dėl lojalumo, patikimumo ir nuolankumo (5.2.7 ir 5.3.7 punktai). Nei vienoje asociacijoje nėra tokių neprotingų reikalavimų.
Priimtuose įstatuose yra numatyta dar viena papildoma apsauga siekiant išsaugoti tikrųjų narių skaičių juos nedidinat, - pagal 5.11 punktą yra sąmoningai sudantyta situacija, jos tikrosios narystės klausimas būtų sprendžiamas (vilkinamas) net 3 metus. Pridėjus 2 metų bandomąjį terminą pagal 5.2.5 - 5.2.7 punktus ir 1 metų terminą draudžiantį teikti pakartotinį prašymą, yra sudaryta sąmoninga situacija, jog asmuo tikrosios narystės turės siekti 3 ir daugiau metų. Nustatytas naujas reglamentavimas aiškiai prieštarauja ne tik protingumo ir sąžiningumo principams (CK 2.82 str. 4 dalis), tačiau ir nesilaikoma esminių teisingumo reikalavimų (CK 1.5 str.).
Rengiant naujus įstatus buvo sugalvota ir įrašyta papildoma poveikio priemonė - narystės stabdymas (8 skyrius). Pagal naujų įstatų 8.4 punktą, tikrojo nario narystę skubos tvarka gali sustabdyti ir valdyba, tai reikštų, kad pagal 8.5 punkte nurodytas pasekmes, tikrojo nario balso teisė skubos tvarka yra anuliuojama. Kadangi pagal naujų įstatų 11.8 p. visuotinis susirinkimas privaloma tvarka yra šaukiamas kartą per metus, reikštų, kad tikrojo nario balso teisė valdybos sprendimu gali būti anuliuojama net 1 metus.
Daugelį narių nustebino pagrindinė įstatų naujovė - tai draudimas ginčą spręsti LR teisme (įstatų 14 skyrius). Asociacijai pralaimint visas bylas LR teismuose, tai naujas „ginklas“ prieš Asociacijos mažumą ir efektyvūs „tramdomieji marškiniai“ prieš nepaklusnius. Atimama pamatinė teisė į teisminę gynybą.
Naujuose įstatuose įtvirtintas arbitražas taip, kad atrodo, jog kalba eina ne apie mėgėjų asociaciją, o apie stambaus verslo konsorciumą. Komerciniams ginčams skirtas arbitražas skiriamas ir banglenčių sporto mėgėjams, kurie Asociacijoje nevykdo jokios komercinės veiklos. Sporto ginčai arbitraže sprendžiami tarp profesionalių sportininkų ir profesionalių klubų dėl įspūdingų kontraktų, todėl visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu nieko bendro su profesionaliu sportu neturinčiais Asociacijos nariais bus siejamas komercinius ginčus sprendžiantis arbitražas. Per visą Asociacijos laikotarpį nėra buvę nei vieno komercinio ginčo, išskyrus nustatytą 610 Eur trūkumą Asociacijos kasoje.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl Konvencijos 11 str. pažymėjo: nors pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros yra demokratinės visuomenės požymis ir kartais individo interesai turi būti subordinuoti grupės interesams, demokratija nereiškia, kad daugumos nuomonė visada turi pirmenybę: kiekvienu atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą ir vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Vertinant naujai priimtus įstatus, ieškovai nurodo, kad jie bus pašalinti iš Asociacijos arba jų veikla bus sustabdyta pasinaudojus naujomis priemonėmis, o visi kiti nariai taip ir neturės balsavimo teisės.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškinį.
Atsakovė nurodo, kad 2020-04-28 įvyko Asociacijos valdybos posėdis, kuriame buvo svarstyti šie klausimai: a) Asociacijos prezidento pasiūlymai dėl Asociacijos įstatų atnaujinimo; b) neeilinio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo šaukimo.
2020-04-28 Asociacijos valdybos posėdžio metu Asociacijos prezidentas P. N. išreiškė poreikį aiškiau Asociacijos įstatuose reglamentuoti klausimus, susijusius su naryste Asociacija, taip pat atlikti kitus pakeitimus, kurie galėtų optimizuoti Asociacijos veiklą ir ją padaryti efektyvesnę. Minėtame posėdyje Asociacijos valdyba pritarė šiai Asociacijos prezidento iniciatyvai, pavedė jam organizuoti naujos Asociacijos įstatų redakcijos rengimą ir pateikti ją tvirtinti visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui.
Be to, įvertinus tai, kad buvo būtina spręsti pakartotinai dėl 2019 m. Asociacijos finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo bei priimtas sprendimas rengti naują Asociacijos įstatų redakciją, Asociacijos valdyba nusprendė 2020-05-29 šaukti neeilinį visuotinį Asociacijos tikrųjų narių susirinkimą, kuriame šie klausimai ir būtų apsvarstyti.
Tą pačią dieną (2020-04-28) Asociacijos prezidentas P. N. el. paštu išsiuntė visiems Asociacijos tikriesiems nariams ir Asociacijos asocijuotiems nariams pranešimą apie 2020-05-29 šaukiamą neeilinį visuotinį Asociacijos tikrųjų narių susirinkimą.
2020-05-25 Asociacijos prezidentas P. N. el. paštu išsiuntė visiems Asociacijos tikriesiems nariams ir Asociacijos asocijuotiems nariams 2020-05-29 šaukiamo neeilinio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo medžiagą.
Pažymi, kad iki 2020-05-25 jokie Asociacijos tikrieji nariai ir Asociacijos asocijuoti nariai nebuvo pateikę prašymo susipažinti su 2020-05-29 šaukiamo neeilinio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo medžiaga anksčiau nei 2020-05-25.
2020-05-29 neeiliniame visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime fiziškai dalyvavo 2 (du) Asociacijos tikrieji nariai. Taigi, įskaitant iš anksto jame balsavusius Asociacijos tikruosius narius, iš viso šiame susirinkime tinkamai dalyvavo 9 (devyni) iš 10 (dešimties) Asociacijos tikrųjų narių.
Nei pačiame 2020-05-29 neeiliniame visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime, nei iki jo, nei iš vieno Asociacijos tikrojo nario ir/ar Asociacijos asocijuotojo nario nebuvo gauta jokių pastabų dėl naujos Asociacijos įstatų redakcijos ir/ar prašymų atidėti naujos Asociacijos įstatų redakcijos svarstymą.
2020-05-29 neeiliniame visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime ginčijamu sprendimu buvo patvirtina nauja Asociacijos įstatų redakcija.
2020-06-03 naujos redakcijos įstatus patvirtino notarė Jurgita Šukienė, tokiu būdu patvirtindama jų suderinamumą ir atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams.
2020-06-05 naujos redakcijos įstatai buvo įregistruoti juridinių asmenų registre.
Asociacija pažymi, kad jai visiškai nėra aišku ir suprantama, kokioms imperatyviosioms įstatymų normoms ir/ar Asociacijos steigimo dokumentų nuostatoms prieštaraujančiu sprendimą ir/ar naujos redakcijos įstatus laiko ieškovas.
Ieškinio pagrindą sudarantys argumentai yra spekuliatyvūs, tarpusavyje nesusiję, grindžiami nepagrįstomis ir išgalvotomis aplinkybėmis ir prielaidomis, o jų ginčijamas sprendimas neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir/ar protingumo ar sąžiningumo principams.
Detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (baigtinis nuginčijimo pagrindų sąrašas, trumpi senaties terminai,) leidžia daryti išvadą, kad siekiama užtikrinti ir tai, jog juridinio asmens organų sprendimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiam juridiniam asmeniui, nei jos dalyviams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2006).
Asociacija pažymi, kad, priimant ginčo sprendimą jokiu formalių pažeidimų nebuvo padaryta.
Asociacijos įsitikinimu, ginčo sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog jo priėmimu padaryti teisės pažeidimai nepagristai apribojo ir/ar paneigė atitinkamas Konstitucijos saugomas teises ir laisves.
Ieškovai nurodė, jog esą buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, kadangi Asociacijos valdyba neapsvarstė naujos redakcijos įstatų. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir ginčo sprendimo priėmimo metu galiojusios Asociacijos įstatų redakcijos 11.2.1 punktu, Asociacijos įstatų keitimas (tvirtinimas) yra priskirtas išimtinei visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo kompetencijai.
Pagal Asociacijos įstatus nebuvo numatyta, jog prieš visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui priimant sprendimą dėl Asociacijos įstatų pakeitimo tokiam Asociacijos įstatų pakeitimui turėtų kažkokiu būdu pritarti Asociacijos valdyba ar kitas Asociacijos organas, ar jį apsvarstyti.
Pažymi, kad 2020-04-28 Asociacijos valdyba pavedė Asociacijos prezidentui organizuoti naujos Asociacijos įstatų redakcijos rengimą ir pateikti ją tvirtinti visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui.
Atitinkamai, Asociacijos prezidentas, vykdydamas 2020-04-28 Asociacijos valdybos pavedimą, 2020-05-29 vykusiam neeiliniam visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui pateikė naujos redakcijos Asociacijos įstatų projektą, dėl kurio pasisakė visi 10 (dešimt) Asociacijos tikrieji nariai.
Dėl naujos redakcijos įstatų projekto pateikimo tik 2020-05-25 atsakovė pažymi, kad ginčo sprendimo priėmimo metu galiojusioje Asociacijos įstatų redakcijoje nebuvo numatytas konkretus terminas, kada šauktino visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo medžiaga turi būti pateikta Asociacijos tikriesiems nariams ir Asociacijos asocijuotiems nariams.
Ieškovai dar 2020-04-28 buvo informuoti apie Asociacijos valdybos sprendimus, susijusius su naujos redakcijos įstatų rengimu, ir jų tvirtinimo klausimo įtraukimu į 2020-05-29 neeilinio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo darbotvarkę.
Ieškovai iki pat ginčo sprendimo priėmimo momento nesidomėjo naujos redakcijos įstatų rengimu, neteikė jokių pasiūlymų ir/ar pastabų, neprašė Asociacijos anksčiau pateikti naujos redakcijos įstatų projektą susipažinimui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai neprašė nukelti naujos redakcijos įstatų tvirtinimo klausimo bei dar 2020-05-28 išankstiniu balsavimu raštu išreiškė savo valią dėl jų tvirtinimo, aiškiai demonstruoja, jog ieškovai susipažino su naujos redakcijos įstatais, o naujos redakcijos įstatų projekto pateikimas 2020-05-25 buvo savalaikis ir nekėlė kliūčių tinkamai Asociacijos tikrųjų narių nuomonei dėl naujos redakcijos įstatų tvirtinimo susidaryti.
Asociacija pažymi, kad nei pagal jokius Lietuvos Respublikos teisės aktus, nei pagal Asociacijos įstatus nebuvo ir nėra reikalaujama, jog prieš keičiant Asociacijos įstatus įvyktų koks nors Asociacijos įstatų pakeitimo viešas svarstymas ar diskusija.
Pažymi, kad apie 2020-05-29 vyksiantį neeilinį visuotinį Asociacijos tikrųjų narių susirinkimą ir į jo darbotvarkę įtrauktą klausimą dėl naujos redakcijos įstatų tvirtinimo visi Asociacijos tikrieji nariai ir Asociacijos asocijuoti nariai, įskaitant ieškovus, buvo informuoti dar 2020-04-28. Tačiau, nepaisant to, jog turėjo daugiau nei pakankamai laiko susiplanuoti savo dalyvavimą jame, fiziškai į 2020-05-29 neeilinį visuotinį Asociacijos tikrųjų narių susirinkimą atvyko vos 2 (du) Asociacijos tikrieji nariai bei nei vienas Asociacijos asocijuotas narys. Taigi, toks ieškovų elgesys ir neveikimas aiškiai parodo, kad jiems diskusija dėl naujos redakcijos įstatų ar jos aptarimas nebuvo aktualus ar reikšmingas. Priešingu atveju, ieškovai būtų fiziškai dalyvavę 2020-05-29 vykusiame neeiliniame visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime, kuriame su jame dalyvavusiais Asociacijos tikraisiais nariais naujos redakcijos įstatų projektas buvo aptartas ir analizuotas.
Ieškovai visiškai nepagrįstai savo nurodo, jog naujos redakcijos įstatais yra įtvirtinama diskriminacija tarp Asociacijos narių, jog esą naujos redakcijos įstatai nėra suderinami su AĮ 8 straipsnio 4 dalimi ir 13 straipsnio 4 dalimi.
Pažymi, kad Asociacijoje nuo pat jos įkūrimo pradžios buvo įtvirtinta dviejų pakopų narystė, t. y. narystė, kuri suteikė tikrojo Asociacijos nario statusą, ir narystė, kuri suteikė asocijuoto Asociacijos nario, statusą. Niekada tarp jokių Asociacijos narių dėl to nekilo ginčų ir tokių narystės Asociacijoje kategorijų įtvirtinimas buvo priimtas.
Naujos redakcijos įstatų 1.11.2 punkte buvo įtvirtinta aiški „Tikrojo nario“ samprata, pagal kurią būtent tik Asociacijos tikrasis narys yra apibrėžiamas ir suprantamas kaip Asociacijos narys. Pagal naujos redakcijos įstatų 1.11.2 punktą „Asocijuotas narys“ yra suprantamas kaip Asociacijos asocijuotas narys.
Nei AĮ, nei jokie kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia asociacijoms savo įstatuose nusimatyti ir/ar veikloje įtvirtinti įvairias asociacijų santykių su trečiaisiais asmenimis formas, įskaitant įvairių formų narystės asociacijose rūšis. Priešingai, tokią laisvė ir teisė asociacijoms kyla iš asociacijų laisvės principo.
Ieškovai nepagrįstai savo nurodė, jog esą naujos redakcijos įstatais yra iš esmės keičiama Asociacijos veikla ir daromi radikalūs pokyčiai.
Ieškovai nepagrįstai savo kritikuoja naujos redakcijos įstatų 2.1.1 punkte ir 2.2.1 punktuose nustatytus veiklos tikslus. Asociacija yra pripažinta nacionalinė bangų sporto federacija Lietuvos Respublikoje, Tarptautinės banglenčių sporto asociacijos (ISA) ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) narė, atsakinga už banglenčių sporto ir irklenčių sporto vystymą Lietuvoje. Vadovaujantis Sporto įstatymo 2 straipsniu, kuriame yra įtvirtintos esminės sporto šakos federacijos funkcijos, Asociacija yra atsakinga už bangų sporto, t. y. banglenčių sporto ir irklenčių sporto, šakas: plėtoja šias sporto šakas, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias šių sporto šakų populiarinimo priemones. Asociacija, kaip nacionalinė bangų sporto šakų federacija, pagrįstai savo veiklos tikslus sieja su bangų sporto šakų kontroliavimu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šioms sporto šakoms būdingų reikalavimų nustatymu ir jų laikymosi užtikrinimu.
Ieškovai reiškia savo nesutikimą su naujos redakcijos įstatuose įtvirtintais patikslintais reikalavimais asmenims, pageidaujantiems tapti Asociacijos tikraisiais nariais, ieškovai nepateikė jokių argumentų, liudijančių, jog atitinkamos naujos redakcijos įstatų nuostatos prieštarautų kokiems nors Lietuvos Respublikoje galiojantiems teisės aktams.
Ieškovai nepagrįstai nesutinka su naujos redakcijos įstatų 8.4 punkte nustatytu Asociacijos tikrojo nario narystės sustabdymo institutu. Jų teigimu, jis prieštarauja AĮ 12 straipsniui, kadangi esą asociacijų įstatuose gali būti numatyta tik narių priėmimo, išstojimo ir pašalinimo tvarka, taip pat AĮ 8 straipsnio 3 daliai.
Nepagrįsti yra ir ieškovų argumentai ir dėl naujos redakcijos įstatų 14 straipsnio, kuriame yra įtvirtinta arbitražinė išlyga dėl ginčų sprendimo Sporto arbitraže prie Vilniaus komercinio arbitražo teismo. Ieškovų argumentai yra grindžiami emocijomis, nepasitenkinimu, tačiau nėra pateikiama jokių teisinių motyvų dėl šio naujos redakcijos įstatų straipsnio neteisėtumo. Arbitražas - visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas - yra lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Asociacija yra sporto organizacija. Todėl ji yra suinteresuota, jog jos viduje kylantys ir/ar su ja susiję ginčai būtų sprendžiami profesionaliai specializuotoje sporto ginčų institucijoje. Pažymi, kad pagal Reglamento 9.1 punktą, ginčas sporto arbitraže prie Vilniaus komercinio arbitražo turi būti išnagrinėtas ir sprendimas byloje priimtas ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo bylos perdavimo arbitražo teismui dienos. Visiškai nepamatuoti ir neturi jokio realaus pagrindo ieškovų pasvarstymai dėl arbitražo mokesčių. Kiekvienu neturtinio ginčo atveju arbitražo mokesčiai yra nustatomi Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininko, atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, arbitražinio nagrinėjimo kalbą (kalbas), arbitrų skaičių ir arbitražo teismo sugaištą laiką nagrinėjant bylą. Be to, vadovaujantis Vilniaus komercinio arbitražo procedūros reglamento 7 straipsnio 4 dalimi, sumokėtos arbitražo rinkliavos bylą laimėjusiai šaliai priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, jeigu šalių susitarimas nenumato kitaip. , santykinai didesni nei ginčų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose arbitražo mokesčiai neturėtų Ieškovų stebinti, kadangi ginčų nagrinėjimu sporto arbitraže prie Vilniaus komercinio arbitražo yra sudaromos galimybės ginčą išnagrinėti per itin trumpą laiką ir sporto teisės srities profesionalų. Tokia galimybė yra sunkiai užtikrintina ginčus nagrinėjant Lietuvos Respublikos teismuose, ypač atsižvelgiant į nustatytą instancinę ginčų nagrinėjimo sistemą.
Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos bangų sporto asociacijos 2020-05-29 neeiliniame visuotiniame tikrųjų narių susirinkime buvo patvirtina nauja Asociacijos įstatų redakcija. Ieškovai ir ginčija tokio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad visuotinis narių susirinkimas keičia asociacijos įstatus. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka.
Iš byloje esamų ir iki ginčo susirinkimo galiojantis 2018 m. (kaip ir 2016 m.) redakcijos Asociacijos įstatų 11.5 punktas numatė, kad Asociacijos tikrųjų narių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus, susirinkimo vietą, laiką ir darbotvarkę skelbia prezidentas, valdybos pavedimu ne vėliau, kaip prieš mėnesį iki susirinkimo dienos; 11.6 punktas nustatė, kad neeilinis visuotinis Asociacijos tikrųjų narių susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 Asociacijos tikrųjų narių grupė ar prezidentas; apie šaukiamą Asociacijos tikrųjų narių susirinkimą turi būti pranešta Asociacijos nariams paštu arba elektroniniu paštu. Pastarasis punktas neaptarė informavimo termino, todėl turėtų būti taikoma analogija pagal 11.5 punkte numatytą terminą, t. y. informuoti prieš mėnesį iki susirinkimo dienos.
2018 m. (kaip ir 2016 m.) redakcijos Asociacijos įstatų 11.7 punktas numatė, kad Asociacijos įstatai keičiami 2/3 Tikrųjų Asociacijos narių sprendimu.
Klausimas dėl įstatų pakeitimų ar papildymų paprastai yra priskiriamas prie esminių organizacijos (įmonės, įstaigos ar kitos formos juridinio asmens) veiklą reglamentuojančių dokumentų, kuriam keisti paprastai reikalinga kvalifikuota balsų dauguma (nepakanka paprastos balsų daugumos). Akivaizdu, kad tokio dokumento (įstatų) rengimui ar keitimui turi būti nustatytas pakankamas terminas susipažinimui, ypač jei jų turinį turi suprasti ne teisininkai ar verslininkai, o sportininkai ir sporto entuziastai. Teismo nuomone, protingai ir sąžiningai elgdamiesi Asociacijos kompetentingi valdymo organai, nors tai ir nėra formalizuota jų funkcijose, privalo iš anksto per protingą terminą informuoti visuotinio susirinkimo, kuris tik ir turi teisę spręsti įstatų pakeitimo ar papildymo klausimus, dalyvius apie siūlomus konkrečius pakeitimus ar papildymus, pateikiant susipažinti su jų turiniu. Paprastai netoleruotina, kad tik susirinkimo metu, kada turėtų būti priimamas sprendimas iš esmės, diskutuojama dėl įstatų keitimo, tuo labiau dėl įstatų naujos redakcijos – kas tikėtinai susiję su dar didesne apimtimi keistinų nuostatų.
Kaip matyti, nagrinėjamu atveju dalis susirinkimo narių ginčo įstatų projektą gavo tik 3 dienos iki susirinkimo dienos. Teismo nuomone, tai nėra protingas ir sąžiningas terminas, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, naujų nuostatų apimtį ir turinį.
Atsakovė nepagrindė įrodymais, kad tiek ieškovai, tiek kiti suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo žinoti apie esminius įstatų pakeitimus. Taigi, formaliai išviešinti tik faktą, kad susirinkimo metu bus sprendžiamas klausimas dėl įstatų, o įstatų projektą išsiųsti likus kelioms dienoms iki susirinkimo pradžios neatitinka ieškovų pagrįstai nurodomų kriterijų – protingumo ir sąžiningumo principų.
Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad iš ginčo susirinkimo protokolo matyti, jog Asociacijos tikrųjų narių yra 10, kad naujos redakcijos įstatams pritarė 7 nariai, prieštaravo – 2 nariai. Taigi faktiškai vieno balso persvara patvirtinti įstatai (10 narių taikant 2/3 santykį).
Teismo nuomone, tokioje situacijoje labiau tikėtina ieškovų argumentacija, kad netinkamas išviešinimas apie įstatų pakeitimus, yra pakankamas pagrindas pripažinti ginčo sprendimą negaliojančiu. Tuo pačiu pažymėtina, kad nėra prasmės plačiau aptarti įstatų konkrečius pakeitimus, dėl kurių pagrįstumo, kaip teisingai nurodo ir atsakovė, turi teisę spręsti patys Asociacijos nariai, tačiau vadovaujantis įstatymų keliamais reikalavimais.
Dėl ginčo įstatų turinio ir ankstesnės redakcijos įstatų turinio pažymėtina tai, kad pagal Asociacijos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatas asociacijos narys turi tokias teises:
1) dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime; 2) naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis; 3) susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą; 4) bet kada išstoti iš asociacijos. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip asociacijai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami;
5) kitas teisės aktuose ir asociacijos įstatuose nustatytas teises.
Taigi, įstatuose taip vadinami tikrieji nariai turi tokias teises, todėl tik jie teisine prasme ir laikyti Asociacijos nariais, kiti asmenys (asocijuoti nariai ar kitaip vadinami), kurie neturi balsavimo teisės visuotiniame narių susirinkime, nelaikytini Asociacijos nariais. Kadangi asociacijų narystė grindžiama savanorystės ir asmens laisvo pasirinkimo pagrindu, todėl atitinkamai ir turi būti nustatomos jų teisės ir pareigos Asociacijos įstatuose. Byloje ir nekilo ginčas, kad iki ginčo įstatų galioję įstatai taip pat taisytini, aiškiau apibrėžiant Asociacijos veikloje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, ginčų sprendimo tvarką ir kitus keliamus klausimus. Akivaizdu, kad neaiškumo ir atitinkamai sumaišties (tame tarpe minčių apie diskriminavimą) įneša tokių sąvokų kaip „Tikrasis narys“ ar „Asocijuotas narys“ naudojimas Asociacijos įstatuose. Tačiau, tai yra Asociacijose dalyvaujančių asmenų valios klausimas kaip save vadinti, kaip spręsti priėmimo ir atleidimo iš Asociacijos klausimus, kaip turi būti (ne)stabdoma narystė, ar naudotis arbitražiniu institutu ir pan., žinoma, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad ieškovų ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 1.5 straipsnis, 2.82 straipsnio 4 dalis, CPK 178, 179, 185 straipsniai).
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Konstatavus, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteistina ieškovui G. U. 75 Eur žyminio mokesčio (jis mokėjo šį mokestį), 1 500 Eur advokato pagalbai, sumokant 750 Eur ieškovui G. U. ir 750 Eur ieškovei VšĮ „Banglentė“, kurios apmokėjo šias išlaidas; atsakovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Dėl pandemijos (COVID-19) paplitimo ir taikomų bendravimo ribojimų Lietuvos teritorijoje, teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti ieškinį visiškai.
Pripažinti negaliojančiu atsakovės Lietuvos bangų sporto asociacijos (juridinio asmens kodas 304408760) tikrųjų narių 2020-05-29 susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta patvirtinti naujos redakcijos įstatus, nuo šio sprendimo priėmimo momento.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos bangų sporto asociacijos (juridinio asmens kodas 304408760) ieškovui G. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 825 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos bangų sporto asociacijos (juridinio asmens kodas 304408760) ieškovei VšĮ „Banglentė“ (juridinio asmens kodas 304105037) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas