Civilinė byla Nr. 2A-968-619/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-35794-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.5.2.1.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rositos Patackienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei V. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo jam iš motinos priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :             

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus A.gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti iš motinos V. M. išlaikymą sūnui turtu – ½ dalimi buto/patalpos–buto (duomenys neskelbtini) ir po 34 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-03-05 susidariusį 1661 EUR išlaikymo įsiskolinimą.
2. Nurodė, kad ieškovas su atsakovė susilaukė sūnaus A. S. gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. gegužės 1 d. šalys kartu negyvena, vaikas gyvena su ieškovu, jo tėvo name, kuriame jam sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Atsakovė gyvena asocialų gyvenimą, turi problemų su narkotikais, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu. Atsakovas nurodė, kad vaiko minimaliems poreikiams reikalinga 353 EUR suma. Atsakovė gera valia išlaikymo vaikui neteikia, kadangi neturi lėšų mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, todėl ieškovo nuomone, iš atsakovės priteistinas išlaikymas sūnui turtu, t.y. ½ atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir periodinėmis išmokomis mokant po 34 EUR kas mėn.
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra teistas ne mažiau kaip 7 kartus, yra teistas ir Lenkijos Respublikoje. Įkalinimo įstaigose praleido ne mažiau kaip 10 m., vartoja narkotikus, gydėsi nuo priklausomybių yra ŽIV nešiotojas. Visada vedė ir veda asocialių gyvenimą. Ieškovas pirmą kartą sūnų pamatė kai jam buvo 6 mėn. Ieškovas neturi pajamų, niekur nedirba, turi ne mažiau kaip 30000 EUR skolų. Turi dukrą, kuriai neteikia išlaikymo. Jis sūnumi A. nesidomi ir neprižiūri, neturi tam lėšų, juo rūpinasi seneliai, o ieškovas, naudoja vaiko pinigus savo reikmėms. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašomu išlaikymo įsiskolinimu, kadangi 2015 m. buvo patikėjusi ieškovui savo banko kortelę, į kurią buvo pervedama vaiko neįgalumo pašalpa 80 EUR, atsakovės darbo ir neįgalumo pajamos apie 390 EUR. Šiais pinigais ieškovas apmokėdavo vaiko darželio išlaidas ir iš jų gyveno pats. Atsakovė tuo metu gydėsi pagal Minesotos programą. Už butą esantį (duomenys neskelbtini) ieškovas nemokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas. Atsakovė taip pat nesutinka, kad būtų priteistas būtų priteistas išlaikymas turtu, kadangi jis siekia to savanaudiškais tikslais, o ne sūnui išlaikyti.

2. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino viršijant ieškinyje pareikštus reikalavimus. Nustatė nepilnamečio A. S. gyvenamąją vietą su tėvu G. S.. Priteisė iš motinos V. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui  A. S. turtu – ½ dalimi buto/patalpos-buto (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir po 31 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2016-06-15, iki sūnaus pilnametystės, išskaičiavus jau sumokėtas sumas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-22 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir 2262,50 EUR išlaikymo įsiskolinimą. Paskyrė tėvą G. S. nepilnamečio A. S. priteisto turto ir gaunamų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipė skubiam vykdymui.
5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad abu Artiomo tėvai yra priklausomi nuo narkotikų, jiems diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abu yra bausti administracinėmis baudomis, ieškovas daug kartų teistas. G. S. su sūnumi Artiomu gyvena name, kuris nuosavybės teise priklauso jo motinai H. S., kur vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis bei ugdytis. Socialinei darbuotojai nepilnametis A. sakė, kad nori gyventi su tėvu. G. S. yra rūpestingas, pareigingas ir atsakingas tėvas. Vaiko motina atsakovė V. M. sūnaus nematė daugiau kaip metus, jo nelanko, reikalavimo sugrąžinti sūnų ir nustatyti gyvenamąją vietą su motina atsakovė nagrinėjamoje byloje nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko. Toks atsakovės elgesys pirmosios instancijos teismo vertinimu, liudija visišką abejingumą savo sūnui A. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Artiomo poreikius labiausiai atitinka gyvenimas su tėvu G. S..
6. Įvertinęs byloje esančius duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė V. M. yra nemoki, turi skolų kreditoriams. Tačiau atsakovė V. M. nuosavybės teise valdo butą/patalpą–butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalį priteisus nepilnamečiui A., bus užtikrinta vaiko teisė realiai gauti išlaikymą iš motinos. Vadovaudamasis teismų praktikoje suformuotu orientaciniu išlaikymo dydžio kriterijumi bei atsižvelgdamas į tai, kad minėto buto vidutinė rinkos vertė 46600 EUR ir iki vaiko pilnametystės yra likę 162 mėn., pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra teisinis pagrindas iš atsakovės vaiko išlaikymui priteisti ½ dalį buto ir po 31 EUR periodinėmis išmokomis.
7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys pripažįsta, kad ieškovas G. S. nuėmė nuo atsakovės sąskaitos 400 EUR ir ieškovui tvirtinant, kad šiais pinigais buvo padengtas įsiskolinimas už atsakovės butą bei atsakovei neįrodžius, kad ši pinigų suma buvo panaudota vaiko išlaikymui (CPK 178 str.), sprendė, jog yra teisinis pagrindas iš atsakovės priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-05-01, kai tėvai pradėjo gyventi skyrium, iki sprendimo priėmimo (CK 3.200 str.). Įvertinęs tai, kad Artiomo išlaikymo vertė negalėjo būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 2262,50 EUR išlaikymo įsiskolinimą už minėtą laikotarpį.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė V. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamą vietą kartu su vaiko motina, priteisiant iš ieškovo G. S. 165 EUR išlaikymą A. S. naudai arba panaikinti ginčijamą sprendimą ta dalimi, kuria iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui turtu - 1/2 dalimi buto/patalpos-buto (duomenys neskelbtini) miesto sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai. Teismas nepagrįstai vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, nes vaikas visada gyveno su motina, niekuomet nebuvo atiduotas auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis. Nuo 2015 05 iki 2015 09 bendru sutarimu su vaiko tėvu buvo nuspręsta, jog vaikas vasaros laikotarpį praleis kaime su seneliais ir tėvu. Tačiau pasibaigus terminui, vaiko tėvas nebesutiko vaiko grąžinti, neleido bendrauti ir nuolatos grasindavo. Vaiko tėvas vartoja narkotikus, daug kartų teistas, pajamų negauna ir niekur nedirba, dėl šių aplinkybių bei tėvo piktnaudžiavimo ir neigiamos įtakos vaikui pasikeitė ir vaiko emocinis ryšys motinai. Prisidengdamas nepilnamečiu sūnumi tėvas siekia savanaudiškų tikslų – dalies buto bei pinigų. Tuo tarpu pareiškėja intensyviai gydosi nuo šios priklausomybes, priešingai, nei vaiko tėvas, dirba ir gali užtikrinti vaiko interesus, turi nuosavą butą, kuriame vaikui sudarytos sąlygos tinkamai augti ir vystytis. Taip pat netinkamai buvo vertinta vaiko valia, nebuvo išaiškinti vaiko motyvai, kodėl jis nori pasilikti gyventi su tėvu.
10. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl išlaikymo priteisimo. Priimdamas ginčijamą sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į atsakovės sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes, todėl turto priteisimas iš atsakovės kaip išlaikymo forma yra neproporcingas jos atžvilgiu. Ginčijamame sprendime teismas tinkamai neįvertino fakto, kad ieškovas ir šalių nepilnametis sūnus gyvena geromis sąlygomis ir jam nėra reikalinga kita gyvenamoji patalpa. Tuo tarpu atsakovė, iš kurios priteistas išlaikymas turtu, neturi galimybių įsigyti kitą gyvenamą būstą dėl savo materialinės ir socialinės padėties bei sveikatos būklės. Priteisus nepilnamečiam sūnui ½ dalį buto, atsakovės turima buto dalis tampa nelikvidi ir joks asmuo nebus suinteresuotas nuomotis ar pirkti tokį būstą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nesilaikė kasacinio teismo suformuluotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Atsakovė nuo 2014 metų turi nuolatinį darbą bei gauna pastovias pajamas, o taip pat dar gauna netekto darbingumo pensiją. Vidutiniškai jos pajamos kiekvieną mėnesį sudaro apie 360 EUR. Teismas turėtų atsižvelgti į šiuo metu egzistuojančias aplinkybes ir objektyvias kliūtis atsakovei didele dalimi prisidėti prie savo nepilnamečio sūnaus išlaikymo.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. S. nesutiko su juo ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
12. Nurodė, kad apeliaciniame skunde atsakovės dėstomos aplinkybės, jog šalys buvo susitarę, kad vaikas pagyvens pas ieškovą tik atostogų metu, o po to nebuvo grąžintas, neatitinka tikrovės. Ieškovas nuo 2015 m. rūpinasi ir augina vaiką, tuo tarpu apeliantė nuo vaiko priežiūros nusišalino pati, nors turi galimybę jį matyti ir su juo bendrauti. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog apeliantė teigdama, kad jai draudžiama bendrauti su vaiku, nepareiškė reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovas taip pat pažymi, jog 1,5 m. yra visiškai nustojęs vartoti alkoholį ir narkotikus, priešingai nei atsakovė. Būtent ši aplinkybė, kad dalis buto priklausys vaikui yra garantija, kad butas nebus parduotas ar įkeistas ir užtikrins ateitį vaikui. Aplinkybė, kad ieškovas buvo teistas negali būti priežastimi šiuo metu ieškovui gyventi su sūnumi, kadangi ieškovas padarė atitinkamas išvadas ir pakeitė gyvenimo būdą. Apeliantės argumentai, kad ieškovas niekur nedirba neatitinka tikrovės. Taip pat nepagrįsti apeliantės argumentai, jog sprendime nebuvo tinkamai įvertinta vaiko nuomonė, kadangi išvadą teikiančios institucijos pabendravę su sūnumi ir ištyrę gyvenimo sąlygas palaikė prašymą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Tuo tarpu apeliantė pirmosios instancijos teisme nesinaudojo jokiomis jai kaip proceso šaliai suteiktomis teisėmis pareikšti reikalavimus byloje, prašyti ekspertizės ir pan. Nors apeliantė teigia, kad ji gali užtikrinti tinkamą išlaikymą vaikui, tačiau ji kelis metus visiškai neišlaiko vaiko. Net bylos nagrinėjimo metu, kai buvo priteistas laikinas išlaikymas vaikui, apeliantė neskyrė tam jokių lėšų, atsižvelgdamas į tai ieškovas patikslino ieškinį ir prašė priteisti išlaikymą turtu. Apeliantės argumentai, kad išlaikymo priteisimas turtu trukdo jai įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, patvirtina jos ketinimą parduoti turimą butą taip pažeidžiant nepilnamečio sūnaus interesus. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog atsakovė nesiūlo jokios kitos išlaikymo formos sūnui. Tuo tarpu turtu priteistas išlaikymas ½ buto, kuris gali būti išnuomotas, panaudojant gautas lėšas vaiko išlaikymui. Ieškovo nuomone, apeliacinio skundo reikalavimai negali būti tenkinami ir tuo pagrindu, jog jie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teismui.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
14. Ieškovas prašo prijungti naujus įrodymus. Pažymėtina, jog pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Civilinio proceso kodekso 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nagrinėjamas skundžiamo teismo sprendimo priimto 2016 m. birželio 15 d. teisėtumas ir pagrįstumas. Tuo tarpu visi ieškovo pateikti papildomi įrodymai priimti po sprendimo priėmimo, todėl kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi sprendžiant dėl apskųsto teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl atsisakytina juos priimti.
15. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo formos.
16. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. S. gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra G. S., o motina – V. M.. Nuo 2015-05-01 vaiko tėvai kartu negyvena. V. M. liko gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute/patalpoje–bute (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o G. S. su nepilnamečiu sūnumi A. persikėlė gyventi į tėvams priklausantį namą (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui turtu bei periodinėmis išmokomis, kadangi atsakovė neturi pakankamai lėšų veda asocialų gyvenimo būdą yra priklausoma nuo narkotikų.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepareiškė reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, konstatavo, jog vaiko interesus užtikrina gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, kuris turi galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas augti ir vystytis. Įvertinęs atsakovės turtinę padėtį bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vaiko teisė realiai gauti išlaikymą iš motinos bus užtikrinta priteistus iš atsakovės išlaikymą ½ jai priklausančio buto dalimi bei 31 EUR periodinėmis išmokomis.
18. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, jog ieškovas, priešingai nei atsakovė, neturi galimybių tinkamai pasirūpinti vaiku. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas priteisdamas vaikui išlaikymą turtu iš atsakovės neįvertino, kad šalių nepilnamečiam sūnui kita gyvenamoji patalpa nėra būtina, be to toks sprendimas yra neproporcingas atsižvelgiant į apeliantės turtinę padėtį ir sveikatos būklę bei neatitinka formuojamos teismų praktikos. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, naujų reikalavimų iškėlimas apeliaciniame skunde ir jų nagrinėjimas be įstatyminio pagrindo suvaržytų suinteresuotų asmenų teisę į apeliaciją. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš ieškovo 165 EUR išlaikymą vaikui, nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, kolegija dėl šio reikalavimo nepasisako. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepateikė įrodymų paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kuriomis remiantis pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalių nepilnamečio sūnaus interesus užtikrina jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas tiek ieškovo, tiek atsakovės charakteristika nėra teigiama, todėl šiuo atveju esminę reikšmę nustatant vaiko gyvenamąją vietą turi tėvų požiūris į vaiką, santykiai su vaiku, vaiko auklėjimo prioritetai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros ir iniciatyvos pakeisti tokią situaciją bei atsižvelgdamas į išvadą teikiančių institucijų pateiktus duomenis pagrįstai sprendė, jog vaiko interesus atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Apeliaciniame skunde atsakovės naujai nurodomos aplinkybės, t.y. jog vaikas visuomet gyveno su ja ir tik atsakovui pasiėmus vaiką atostogoms jis nebuvo grąžintas, uždraudžiant atsakovei su juo matytis nėra pagrįstas įrodymais.

Dėl išlaikymo priteisimo

20. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl priteisto išlaikymo, grindžia tuo, kad nebuvo neatsižvelgta į tai, kad atsakovė turi stabilias ir pakankamas išlaikymui teikti pajamas bei tai, kad iš priteisto kaip išlaikymo turto nėra galimybės gauti pajamų vaiko išlaikymui. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
21. Pažymėtina, jog CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas gali būti priteisiamas: 1) periodinėmis išmokomis; 2) vienkartine pinigų suma; 3) tam tikru turtu. Nė vienai šių išlaikymo formų įstatyme nenustatyta prioriteto, tačiau išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Pažymėtina, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnis). Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis., jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo formos, minėta, yra tas, kad parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus.
22. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė V. M. yra 50 proc. darbinga, dirba UAB „Corpus A“ ir UAB „Socialinė integracija“, tačiau dažnai serga, jos pajamas sudaro gaunamas atlyginimas apie 260 EUR bei netekto darbingumo pensija. Apeliantė yra priklausoma nuo narkotikų, šiuo metu gydosi. Atsakovė nuosavybės teise valdo butą/patalpą – butą (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 1/20 dalis areštuota. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-22 nutartimi iš atsakovės V. M. priteistus laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 162,50 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis antstolei priteisto išlaikymo išieškoti nepavyko. Byloje taip nustatyta, kad atsakovė išlaikymo vaikui nemoka nuo 2015 m. gegužės 1 d., todėl iš jos priteistas 2262,50 EUR išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovė taip pat turi kitų kreditorinių įsipareigojimų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes pagrįstai sprendė, kad atsakovė yra nemoki ir neturi pakankamai pajamų mokėti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis, todėl šalių nepilnamečio sūnaus teisę realiai gauti išlaikymą išmotinos užtikrins išlaikymo priteisimas turtu ir periodinėmis išmokomis. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nenurodo jokio alternatyvaus būdo, kuris užtikrintų sūnaus teisę gauti išlaikymą. Taip pat įrodinėdama, jog turi pakankamai pajamų teikti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis nenurodo dėl kokių priežasčių jo iki šiol jo nemoka ir toliau didina susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog ji dėl turtinės padėties neturi galimybių įsigyti kitą būstą, o šalių nepilnamečiam sūnui gyvenant ieškovo tėvų namuose, jam nereikalinga kita gyvenamoji vieta. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog priėmus skundžiamą sprendimą atsakovei lieka ½ buto. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymą vaikams turi teikti tėvai, o ne jų seneliai, be to vaiko pilnaverčiam vystymuisi nepakanka vien turėti gyvenamąją vietą, vaikas turi ir kitų gyvybiškai svarbių poreikių.
23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą bei faktinę situaciją priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą geriausiai užtikrinantį prioritetinius šalių nepilnamečio vaiko interesus, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais.
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
26. Ieškovui apeliacinės instancijos teisme teikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016 m. spalio 21 d. pažymą dėl valstybės naudai priteistinos 127,38 EUR sumos už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovės priteistina 127,38 EUR suma už antrinę teisinę pagalbą (99 str. 2 d., 96 str. 1d. ). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. M. (a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 127,38 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai                                                                                                                Andrutė Kalinauskienė

                                                                                                                              Rosita Patackienė

                                                                                                                              Vytautas Zelianka