Baudžiamoji  byla Nr. 1A-48-316/2019

                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61156-2017-2

         Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1;

 (S)

         2.4.7

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 18 d.

Šiauliai

               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Jolantai Plungienei,

dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei, Dainai Songailienei,

nuteistajai M. G., jos gynėjai advokatei N. L.,

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms D. G., J. Š., jų atstovui advokatui Modestui Švažui,

               viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. G. ir J. Š. skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus J. Š. sveikatos sutrikdymo), nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus D. G. sveikatos sutrikdymo), ir jai skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su nukentėjusiąja D. G.. Nutrauktas procesas pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2018 m. vasario 20 d. civilinį ieškinį dėl 26,78 € turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. G. 2018 m. gegužės 15 d. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš M. G. priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusi civilinio ieškinio dalis atmesta. J. Š. 2018 m. gegužės 15 d. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Priteista iš M. G. valstybės naudai 293,54 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų atstovaujant nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę D. G., atlyginimo. Atstovaujant nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę J. Š. patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 130 Eur atlyginimo iš M. G. nepriteista.

               Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.   Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.       M. G. nuteista už tai, kad 2017 m. lapkričio 16 d., apie 20 val., namo, esančio  (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, laiptinėje, tarp ketvirto ir penkto aukštų, tyčia papurškė ašarinių dujų prie nukentėjusiosios D. G., padarydama jai pirmo laipsnio abiejų akių ragenos ir junginės cheminį nudegimą, tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

2.       M. G. buvo kaltinta tuo, kad 2017 m. lapkričio 16 d., apie 20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, laiptinėje prie 12 buto tyčia papurškė ašarinių dujų nukentėjusiajai J. Š. į veidą, padarydama jai abiejų akių ragenos cheminį nudegimą, sukėlusį smulkias paviršines erozijas ragenose, tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3.       Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. G. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir priteisti jos naudai 2 000 Eur neturtinės žalos bei nuteistajai paskirti 1 m. 1 mėn. laisvės apribojimo bausmę.

3.1       Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai neteisingai paskyrė per švelnią bausmę. Pažymi, kad teismas nustatydamas nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę „nukentėjusiosios rizikingą elgesį“ netinkamai įvertino bylos aplinkybes dėl to padarė netinkamą išvadą. Teigia, kad bylos medžiagoje, įvykio vietos apžiūros protokole nėra nurodyto jokio įrankio, pagalio (grindjuostės). Atkreipia dėmesį, kad nuteistoji siekdama sušvelninti savo padėtį nurodo tokias aplinkybes, kurių jokie objektyvūs duomenys nepagrindžia.

3.2       Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė BK 61 straipsnio 2 dalį ir netinkamai nuteistajai parinko bausmės dydį. Nurodo, kad skiriamos bausmės dydis atsižvelgiant į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį skaičiuojamas nuo bausmės vidurkio, todėl nuteistajai skiriamos bausmės t. y. laisvės apribojimo bausmė turėjo būti paskirta 1 metai ir 1 mėnuo.

3.3       Mano, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas 100 Eur neturtinės žalos dydį nukrypo nuo teismų praktikos ir nepagrįstai sumažino prašomą priteisti civilinį ieškinį. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino jos senyvą amžių, sukeltą psichologinį diskomfortą.

2       Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir pripažinti M. G. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl jos nežymaus sveikatos sutrikdymo), bei paskirti sankcijoje numatytą bausmę.  

4.1       Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė tyčios buvimo. Pažymi, kad byloje nustatytos įvykio aplinkybės patvirtina faktą, jog nuteistoji ašarines dujas purškė į buto vidų, suprato, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti pasekmės (neapibrėžtam žmonių skaičiui), nors galbūt tiesiogiai apeliantei pasekmių sukelti nenorėjo, tačiau sąmoningai joms leido atsirasti.

4.2       Teigia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad tarp                     M. G. ir nukentėjusiųjų konfliktai vyksta nuolat ir ilgiau kaip 10 metų. Nurodo, kad nuteistajai buvo žinoma, kad D. G. gyvena kartu su apeliante. Pažymi, kad byloje yra nustatyti jos sužalojimai, o tai, apeliantės nuomone, leidžia daryti išvadą, kad nuteistajai purškiant dujas, ji tiesiogiai dalyvavo įvykyje, o ne pasirodė jau papurškus dujas.

3       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės                   D. G., J. Š., jų atstovas advokatas M. Švažas prašė skundus tenkinti, nuteistoji  M. G. ir jos gynėja advokatė N. Lanzbergienė prašė apeliančių skundus atmesti, prokurorė taip pat prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai 

4       Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. G. ir J. Š. apeliaciniai skundai atmestini.

5       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.  

Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. apeliacinio skundo

6       Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai išteisino. M. G..

7       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą išteisinti             M. G. dėl veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įvertinęs bylos įrodymus konstatuoja, jog apylinkės teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisykle, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, jų tarpusavio ryšį ir kaip visumą, todėl padarė pagrįstas išvadas.

8       Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši tyčinė veika objektyviai pasireiškia kito žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius.

9       Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog faktiniai bylos duomenys neleidžia spręsti, kad M. G., purkšdama dujas, būtų mačiusi apeliantę J. Š., taip pat nenustatyta, jog M. G. žinojo, kad nukentėjusioji J. Š. yra bute, o D. G. šaukiant, galėtų atbėgti jai į pagalbą. M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos metu neneigė, kad purškė ašarines dujas netoli tos vietos, kur stovėjo nukentėjusioji D. G. (I t., b. l. 161–164, 169–170, II t., b. l. 81–84). Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad nukentėjusiajai D. G. atidarius buto duris, M. G. su ja trumpai pasikalbėjus du kartus papurškė dujų. Taip pat nustatyta, kad M. G. purkšdama dujas nukentėjusiosios J. Š. nematė, jos šalia (prie laukinių buto durų ar laiptinės koridoriuje) nebuvo, o nukentėjusioji J. Š. atėjo greta nukentėjusiosios D. G. po to, kai M. G. baigė purkšti dujas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusiųjų parodymai dėl to, ar M. G. purškė dujas po to, kai prie D. G. atbėgo nukentėjusioji J. Š., skyrėsi. Pirmosios instancijos teisiamojo proceso metu, įvykio vietoje buvo tikrinami nukentėjusiųjų D. G., J. Š., M. G. parodymai (II t., b. l. 102–112). Nukentėjusioji D. G. parodė, kad, kai kaltinamoji M. G. papurškė dujas, tik tada jai už nugaros atbėgo nukentėjusioji J. Š. (II t., b. l. 107–110 ). Per akistatą nukentėjusioji J. Š. parodė, kad, kai ji atėjo į buto koridorių, buvo dūmų kamuolys, jai pradėjo graužti akis, o D. G. buvo susiėmusi už veido (I t., b. l. 181–182). Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. Š. teigė, kad, pribėgusi prie D. G., pajuto deginimą, aplink buvo dūmų, migla, nurodė, kad nesuprato, ar pateko į dujų kamuolį, ar kaltinamoji purškė į ją dujas tiesiogiai (II t., b. l. 88). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai kas paminėta, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nenustatyta M. G. tyčia, dujų balionėliu sužaloti nukentėjusiąją J. Š., o už dėl neatsargumo padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nenumatyta.

10       Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, dėl M. G. išteisinimo dėl nukentėjusiajai J. Š. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nesant šios veikos požymių (sudėties) – tyčios (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga.

Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. G. apeliacinio skundo

11       Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, paskirdamas nuteistajai M. G. laisvės apribojimo bausmę, neįvertino visų bausmės parinkimui svarbių faktinių aplinkybių buvimo, dėl to nuteistajai paskyrė per švelnią bausmę, kurią prašo griežtinti bei prašo priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą.

12       BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

13       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir pripažinti, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajai M. G. bausmę, nesilaikė  pirmiau paminėtų įstatymo nuostatų ir dėl to jai paskyrė per švelnią bausmę. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje išdėstė motyvus, pagrindžiančius sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytos bausmės rūšies – laisvės apribojimo bei šios bausmės termino parinkimą, su jais nesutikti kolegija neturi jokio pagrindo.

14       Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį nuteistajai M. G. atsižvelgė į tai, kad jos padaryta viena tyčinė, baigta nusikalstama veika žmogaus sveikatai ir gyvybei priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad nuteistoji yra apeliantės kaimynė, vyresnio amžiaus, dirbanti (I t., b. l. 134–137, II t., b. l. 130–132), administracine tvarka nebausta, neteista (I t., b. l. 140–141). Apeliantė savo skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – rizikingą nukentėjusiosios elgesį bei pažymi, kad įvykio vietos apžiūros protokole nėra nurodyto jokio įrankio, pagalio (grindjuostės). Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu skundo argumentu ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamoje byloje, nors apžiūrai ir nebuvo pateiktas pagalys (grindjuostė), nuteistosios versija, kad jos nusikalstamus veiksmus lėmė grėsminga apeliantės reakcija į ketvirto aukšto aikštelės viduryje atsidūrusį jos buto durų kilimėlį, t. y. nuteistajai su anūke einant pro šalį, apeliantė atidarė duris, šaukė, rėkė, pasiėmė pagalį (grindjuostę) ir ėjo artyn daužydama juo į grindis, nebuvo paneigta. Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo kitų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių tokius nuteistosios ar nukentėjusiosios teiginius, o nesant galimybės racionaliomis priemonėmis pašalinti abejonių, abejonės pagrįstai buvo aiškinamos nuteistosios naudai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. 

15        BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas      M. G. parinkdamas bausmės dydį (trukmę) parinko bausmės dydį, mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bei nustatė įpareigojimą bausmės atlikimo metu nuteistajai nebendrauti su nukentėjusiąja D. G. (BK 48 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas). 

16       Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgusi į M. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į tai, kad ji nusikalto būdama anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, jog dirba bei į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuteistajai už jos padarytą nusikalstamą veiką parinkta laisvės apribojimo bausme ir jos trukme. Taigi esant anksčiau  nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad nuteistajai už jos padarytą nusikalstamą veiką apylinkės teismo paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra aiškiai per švelni ir dėl to neteisinga, todėl apeliantės prašymas griežtinti bausmę nuteistajai atmestinas.

17       Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju apeliantė byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (II t., b. l. 53). Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu iš M. G. apeliantei priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, su tuo nukentėjusioji nesutinka ir prašo jos ieškinį tenkinti bei priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18       Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimu asmens sveikatai padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, kūno sužalojimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai. Taigi teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

19       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai netiesiogine tyčia sukeliamas skausmas, dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas, nepatogumas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, yra įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

20       Nors nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimą, neatsižvelgė į įstatymo nustatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, kolegija, iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų, daro išvadą, kad į visas aplinkybes, kurios turi reikšmės vertinant asmeniui nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį, išsamiai išanalizavo dėl nagrinėjamo įvykio jos patirtus dvasinius išgyvenimus, skausmą ir nepatogumus, atsižvelgė ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad apeliantė gydėsi dėl sukrėtimo, kad ji iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad emocinė pusiausvyra dėl fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgė į nusikaltimo pasekmes, įvertino žalą padariusio asmens turtinę padėtį, taip pat atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei vadovavosi teismų praktika tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nustatydamas neturtinės žalos dydį, ir kurios pagrįstų didesnį patirtos neturtinės žalos dydį, apeliantė skunde nenurodė, todėl tenkinti apeliantės skundą nėra pagrindo.

21       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio konstatuojamoje dalyje, 7 lapo, antroje pastraipoje padarė rašymo apsirikimą nurodydamas nukentėjusiosios pavardę – D. G., nors turėjo būti D. G.. Šis apylinkės teismo nuosprendžio konstatuojamoje dalyje padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas.

               Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a :

               nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. G. ir J. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Ištaisyti nuosprendžio konstatuojamoje dalyje, 7 lapo, antroje pastraipoje padarytą rašymo apsirikimą nurodant nukentėjusiosios pavardę – D. G. vietoj D. G..

Kolegijos pirmininkas           Boleslovas Kalainis

Teisėjai                                                   Nerijus Masiulis

           Laisvydas Zederštremas