Civilinė byla Nr. 2A-627-241/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02247-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,GRIDJUVIS“ ir atsakovų O. A. bei V. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2202-431/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GRIDJUVIS“ ieškinį atsakovams O. A., V. A., G. A. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „GRIDJUVIS“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovų O. A., V. A. ir G. A., kurie atitinkamais laikotarpiais buvo ieškovės vadovai, solidariai priteisti 62 500 Eur žalos, kildinamos iš administratorei neperduoto dalies bendrovės turto – 9 transporto priemonių (VOLVO FH 12.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); DAF FT XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); DAF FAR XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); KRONE ZZF18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); SCHMITZ SKO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); LAMBERET LVFS3E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vertė – 62 500 Eur, atlyginimą. Solidaraus žalos atlyginimo prašyta remiantis tuo, kad nėra aišku, kuriuo metu ir kur pradingo įmonės turimos transporto priemonės.
2. Atsakovai, nesutikdami su ieškovės reikalavimais, nurodė, kad transporto priemonės VOLVO FH 12.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), DAF FT XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurašytos po avarijų; transporto priemonė DAF FAR XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su KRONE ZZF18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo areštuotos ir konfiskuotos Baltarusijoje; transporto priemonė SCHMITZ SKO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo patekusi į autoįvykį kartu su DAF FT XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apgadinta, ji saugoma pas patikėtus asmenis SIA „Fresh Fruit Impex“ padalinyje Rusijoje, tačiau ieškovė atsisakė bendradarbiauti su atsakovais siekiant pargabenti puspriekabę. Be to, atsakovai nurodė ir tai, kad teismo sprendimu šios transporto priemonės vertė priteista iš V. A. kaip laiduotojo, šiuo pagrindu iš jo vykdomas išieškojimas kredito įstaigai, todėl ieškovės reikalavimas dar kartą priteisti tos pačios transporto priemonės vertę neatitinka sąžiningumo principo. Atsakovai nurodė, kad transporto priemonė VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra perduota UAB „Artena“, o ieškovės bankroto administratorė apie tai buvo informuota. Be to, jos likutinė vertė pagal pačios ieškovės pateiktą lizingo bendrovės raštą yra 2 527,26 Eur, o ne 19 500 Eur, kaip nurodyta ieškinyje. Pasisakydami dėl transporto priemonių KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir LAMBERET LVFS3E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai nurodė, kad jos yra nurašytos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei BUAB „GRIDJUVIS“: iš O. A. 1 100 Eur ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš V. A. 35 065,76 Eur ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad UAB „GRIDJUVIS“ vadovais buvo: nuo 2004 m. kovo 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. V. A.; nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. G. A.; nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. O. A.. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi iškelta įmonės bankroto byla. Skirtingais laikotarpiais vadovavusiems įmonės vadovams civilinė atsakomybė už tinkamą turto neperdavimą atsirado bendraisiais pagrindais, todėl vertintini kiekvieno atsakovo veiksmai konkrečiu laikotarpiu, nenustačius vadovų solidarios atsakomybės pagrindų.
5. Teismas, pasisakydamas dėl transporto priemonės VOLVO FH 12.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad turto nurašymo aktas, kuriuo remiasi atsakovai, yra praktiškai neįskaitomas. Galima matyti, kad dokumentas ruoštas direktorės O. A., pasirašytas komisijos, į kurią įtraukta direktorė ir dar du asmenys, turto nurašymo priežastis – po avarijos Rusijoje. Tačiau nėra buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie pagrįstų atsakovų poziciją, kad automobilis atitiko nurašomam turtui keliamus reikalavimus, kaip nėra ir jokių pirminių įrodymų, kurių pagrindu ūkinė operacija turėjo būti fiksuojama. Transporto priemonei patekus į autoįvykį, po kurio ji tapo netinkama naudojimui, UAB „GRIDJUVIS“ turėjo būti pateikta dokumentais pagrįsta informacija apie patį įvykį, kaltus asmenis, techninę transporto priemonės būklę, atsakomybės ar draudiminių teisinių pasekmių klausimus. Nepaisant to, apie tokių dokumentų egzistavimą atsakovai neteikė jokios informacijos, todėl objektyviai autoįvykio faktas nėra pagrįstas, o pirminiai dokumentai, kurių pagrindu atsakovai galėjo transporto priemonę nurašyti kaip nusidėvėjusį ilgalaikį turtą, nebuvo aptarti pateiktame nurašymo akte, nebuvo pateikti į bylą.
6. Teismas pažymėjo, kad VĮ „Regitra“ duomenimis, VOLVO FH 12.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automatinio išregistravimo būdu išregistruota 2015 m. spalio 21 d., negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą, todėl tikėtina, kad atsakovų nurodomas autoįvykis turėjo būti iki šios datos. Tačiau transporto priemonė buvo nurašyta tik 2016 m. rugpjūčio 8 d. aktu, kai Vilniaus apygardos teisme jau buvo priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,GRIDJUVIS“. Taigi atsakovės O. A., kaip tuometinės UAB ,,GRIDJUVIS“ vadovės, veiksmai buvo neteisėti – buvo netinkamai tvarkomi buhalterinės apskaitos dokumentai, be pagrįsto pagrindo nurašyta transporto priemonė ir neišsaugoti jokie tokią ūkinę operaciją pagrindžiantys įrodymai.
7. Teismas, pasisakydamas dėl transporto priemonės DAF FT XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad VĮ „Regitra“ duomenimis ši transporto priemonė 2015 m. spalio 21 d. nustatyta tvarka automatinio išregistravimo būdu išregistruota, nesant duomenų apie techninę apžiūrą ir draudimą. Atsakovų pateiktas nurodymas dėl pinigų pervedimo atsitikus draudiminiam įvykiui Rusijoje, kuriame dalyvavo DAF FT XF 105.410, gali būti vertinamas kaip netiesioginis įrodymas, kad toks autoįvykis buvo, tačiau šis dokumentas nelaikytinas pirminiu dokumentu, pagrindžiančiu ūkinę operaciją, kurio pagrindu atsakovai galėjo transporto priemonę nurašyti kaip nusidėvėjusį ilgalaikį turtą. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovo V. A., kaip tuometinio įmonės vadovo, veiksmai buvo neteisėti – buvo netinkamai tvarkomi buhalterinės apskaitos dokumentai, be pagrįsto pagrindo nurašyta transporto priemonė ir neišsaugoti ūkinę operaciją pagrindžiantys įrodymai.
8. Teismas, pasisakydamas dėl transporto priemonės KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad VĮ „Regitra“ duomenimis ši transporto priemonė 2016 m. liepos 12 d. automatinio išregistravimo būdu išregistruota, nesant duomenų apie techninę apžiūrą ir draudimą. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių pagrįsti atsakovų nurodomą aplinkybę dėl sugedusio automobilio variklio Lenkijoje, taip pat nėra įrodymų apie likutinę ar likvidacinę transporto priemonės vertę, apie tolimesnį jos panaudojimą ar sunaikinimą. Taigi įmonės vadovės O. A. veiksmai buvo neteisėti – buvo netinkamai tvarkomi buhalterinės apskaitos dokumentai, be pagrįsto pagrindo nurašyta transporto priemonė ir neišsaugoti jokie ūkinę operaciją pagrindžiantys įrodymai. Be to, byloje nėra įrodymų, kokiu konkrečiu laiku transporto priemonė sugedo, o nurašyta būtent tada, kai Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.
9. Teismas, pasisakydamas dėl transporto priemonės VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad atsakovų pateikta pažyma apie 2013 m. balandžio 19 d. autoįvykį Rusijoje ir 2013 m. balandžio 19 d. patvarkymas atsisakyti kelti administracinę bylą, kuriame dalyvavo ši transporto priemonė, gali būti vertinamas kaip įrodymas, kad toks autoįvykis buvo, tačiau šis dokumentas nelaikytinas pirminiu dokumentu, pagrindžiančiu ūkinę operaciją, kurio pagrindu atsakovai galėjo transporto priemonę nurašyti kaip nusidėvėjusį ilgalaikį turtą, nes jie niekaip nepagrindžia transporto priemonės būklės po autoįvykio, jos likutinės ar likvidacinės vertės.
10. Teismas pažymėjo, kad dėl neperduotos VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė prašo priteisti ne atsakovų nurodytą likvidacinę vertę, o likutinę vertę, kuri yra neišmokėta lizingo davėjui. Toks prašymas yra tenkintinas, nes atsakovai nepagrindė 2015 m. rugpjūčio 8 d. ilgalaikio turto nurašymo akte nurodytos 100 Eur likvidacinės vertės, transporto priemonės panaudojimas po nurodomo autoįvykio Rusijoje nėra įrodytas. Taigi nustatytų procedūrų neatlikimas ir atitinkamų dokumentų nesurinkimas, jų neatvaizdavimas buhalterinėje apskaitoje yra neteisėti vadovo veiksmai, dėl kurių įmonė patyrė 4 743,50 Eur žalą (nesumokėta lizingo vertė), todėl ieškovei iš tuometinio įmonės vadovo V. A. priteistina ši suma.
11. Teismas, pasisakydamas dėl transporto priemonės LAMBERET LVFS3E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad VĮ „Regitra“ duomenimis ši transporto priemonė 2016 m. kovo 7 d. automatinio išregistravimo būdu išregistruota, nesant duomenų apie techninę apžiūrą ir draudimą, o 2016 m. kovo 22 d. įregistruota UAB „GRIDJUVIS“ vardu. Šie duomenys paneigia atsakovų nurodomas aplinkybes dėl turto nurašymo 2010 m. rugpjūčio 8 d. Nustatytų procedūrų neatlikimas ir dokumentų nesurinkimas, jų neatvaizdavimas įmonės buhalterinėje apskaitoje yra neteisėti tuometinio vadovo V. A. veiksmai, dėl kurių įmonė patyrė 300 Eur dydžio žalą.
12. Teismas, pasisakydamas dėl transporto priemonės VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad atsakovai į bylą pateikė 2013 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią transporto priemonė už 23 595 Eur parduota UAB „Atrena“, jokių kitų duomenų apie galimai įvykusį sandorį nepateikta. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria UAB „GRIDJUVIS“ pripažino 22 361,74 Eur skolą kreditorei UAB „Atrena“. Aplinkybė, kad BUAB „GRIDJUVIS“ bankroto byloje yra patvirtintas 22 361,74 Eur UAB „Atrena“ finansinis reikalavimas, leidžia daryti išvadą, kad teisinės pasekmės pagal 2013 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą neatsirado. Be to, tą pačią dieną (2013 m. rugsėjo 19 d.) yra išduotas transporto priemonės savininko UAB „Medicinos bankas“ įgaliojimas, kuriuo V. A. įgaliotas įmonės vardu išimti transporto priemonės naują naudotojo registracijos liudijimą UAB „Tadera“ vardu, pasikeitus naudotojui.
13. Teismas pažymėjo, kad VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visą laiką nuosavybės teise priklausė UAB „Medicinos banko lizingas“, todėl UAB „GRIDJUVIS“ neturėjo galimybės disponuoti šiuo turtu, o naudotojas galėjo keistis tik lizingo davėjo sutikimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kitu naudotoju UAB „Atrena“ nebuvo. UAB „Turto parkas“ (pakeista UAB „Medicinos banko lizingas“) 2018 m. vasario 14 d. raštu patvirtino, kad transporto priemonės likutinė vertė yra 2 572,26 Eur, ši vertė nėra atlyginta ir transporto priemonė nėra grąžinta. Bankroto administratorės prašymas priteisti likutinę vertę yra tenkintinas, nes atsakovai neįrodė transporto priemonės perdavimo nurodomam asmeniui, jos faktinės buvimo vietos ir būklės bankroto bylos iškėlimo metu. Taigi nustatytų procedūrų neatlikimas ir reikiamų dokumentų nesurinkimas, jų neatvaizdavimas buhalterinėje apskaitoje yra neteisėti tuometinio vadovo V. A. veiksmai, dėl kurių ieškovė patyrė 2 572,26 Eur dydžio žalą.
14. Teismas, pasisakydamas dėl transporto priemonių DAF FAR XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (priekabos) KRONE ZZF18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Vitebsko muitinės 2018 m. birželio 21 d. atsakyme išdėstyta, jog krovininė priekaba KRONE ZZF18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vitebsko miesto Oktiabrsko rajono teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi buvo konfiskuota ir perduota valstybės naudai. Krovininis automobilis DAF FAR XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 30 d. buvo sulaikytas Vitebsko muitinės. Šios transporto priemonės nebuvo pareikalauta per galiojančių įstatymų nustatytą laikotarpį, todėl buvo priimtas sprendimas perduoti jį realizuoti.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, prašydama priteisti dėl transporto priemonių DAF FAR XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir KRONE ZZF18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neperdavimo patirtos žalos atlyginimą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovų neteisėtus veiksmus. Transporto priemonių praradimas su atsakovų veiksmais tiesiogiai nėra siejamas, t. y. ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovai atliko veiksmus ar veikas, kurie buvo pagrindas konfiskuoti transporto priemones. Ieškovė neįrodinėjo kiek atsakovai galėjo prisidėti prie to, kad ieškovei nebuvo perduotos minimos transporto priemonės. Netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra pernelyg nutolęs nuo tikėtinų atsakovų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių neveikimu dėl konfiskavimo. Todėl reikalavimas dėl 14 050 Eur žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.
16. Teismas, pasisakydamas dėl transporto priemonės SCHMITZ SKO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad atsakovų išdėstyta pozicija, jog transporto priemonė yra palikta saugoti pas patikėtus asmenis SIA „Fresh Fruit Impex“ padalinyje Rusijoje, nėra grindžiama jokiais įrodymais, nepateikti jokie susitarimai ar kiti dokumentai, kurie galėtų būti pagrindu ieškovei reikalauti grąžinti transporto priemonę iš nurodyto asmens. Taigi UAB „GRIDJUVIS“ priklausanti transporto priemonė neperduota bankroto administratorei dėl neteisėtų atsakovo V. A. veiksmų, nuo 2015 m. iki bankroto bylos iškėlimo neužtikrinus transporto priemonės panaudojimo, realizavimo, saugojimo ar pargabenimo. 2016 m. liepos 31 d. O. A. pateiktame sąraše šios transporto priemonės likutinė vertė nurodyta 17 450 Eur, kuri ir priteistina iš atsakovo V. A.. Priverstinio vykdymo procese 16 451,38 Eur suma iš atsakovo V. A. buvo išieškota kaip iš BUAB ,,GRIDJUVIS“ laiduotojo, kadangi lizingo davėjas reikalavimą galėjo reikšti tiek lizingo gavėjui, tiek laiduotojui. Tačiau reikalavimai, kylantys iš prievolinių teisinių santykių, šiuo atveju laidavimo sutarties, nepaneigia reikalavimo teisės atlyginti ieškovei žalą, patirtą dėl įmonės turto pradanginimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
17. Ieškovė BUAB „GRIDJUVIS“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovei: iš atsakovės O. A. 11 100 Eur ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; iš G. A. 4 050 Eur ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; iš V. A. 47 350,00 Eur ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Transporto priemonę DAF FAR XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje sulaikė 2016 m. gegužės 30 d. Iki 2016 m. liepos 1 d. neatsiėmus transporto priemonės, ji buvo realizuota be kompensacijos ieškovei. Tai įvyko atsakovės O. A. vadovavimo laikotarpiu, todėl iš jos papildomai turėjo būti priteistas 10 000 Eur žalos atlyginimas – likutinė transporto priemonės vertė. Svarbu tai, kad ši transporto priemonė nebuvo konfiskuota, bet įmonės vadovė nesiėmė jokių veiksmų susigrąžinti ieškovei priklausančio turto (neteisėtas neveikimas). Atskiro atsakingo asmens už transporto priemones nebuvo, todėl atsakomybė tenka įmonės vadovei. Priešingas aiškinimas reikštų ieškovės turto iššvaistymą be jokio asmens atsakomybės.
17.2. Už konfiskuotos transporto priemonės KRONE ZZF18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuro bakais dyzelio kontrabandai vežti eksploataciją yra atsakingas tuometis vadovas G. A.. Būtent vadovo neteisėti veiksmai – leidimas eksploatuoti transporto priemonę, pritaikytą kontrabandai vežti, sąlygojo žalos atsiradimą. Taigi iš G. A. turėjo būti priteista transporto priemonės likutinė vertė (4 050 Eur).
17.3. Teismas už transporto priemonę VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė 2 572,26 Eur (sumą, neišmokėtą UAB „Medicinos bankas“), tačiau šios transporto priemonės likutinė vertė yra žymiai didesnė (19 500 Eur). 2019 m. lapkričio 12 d. raštu UAB „Turto parkas“ (UAB „Medicinos bankas“ teisių ir pareigų perėmėja) nurodė, kad transporto priemonė nėra grąžinta UAB „Turto parkas”. 2019 m. lapkričio 22 d. elektroniniu laišku UAB „Turto parkas“ papildė savo atsakymą, kad šią transporto priemonę įsigijo lizingo davėja UAB „Medicinos bankas“ už 26 620,00 Eur. Taigi ieškovės žalą sudaro 19 500 Eur, todėl papildomai iš atsakovo V. A. priteistina 16 927,74 Eur.
18. Atsakovas V. A. prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš jo priteista 35 065,76 Eur ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir jo atžvilgiu ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Tai, kad VOLVO FH 12.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo nurašyta po avarijos Rusijoje, patvirtina byloje esantis ilgalaikio turto nurašymo aktas. Į bylą pateikti ilgalaikio turto nurašymo aktai nėra pripažinti negaliojančiais, bankroto administratorė jų neginčijo ir neprašė pripažinti negaliojančiais. Nurašydama transporto priemonę, atsakovė tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio l dalyje nustatytą prievolę organizuoti apskaitą ir vykdyti turto nurašymą, todėl atliko veiksmus, būtinus vadovo funkcijų tinkamam realizavimui.
18.2. Sprendimas dėl VOLVO FH 12.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurašymo pagrįstumo nebuvo vienasmenis O. A. sprendimas, nes 2016 m. rugpjūčio 8 d. ilgalaikio turto nurašymo aktas yra sudarytas ir pasirašytas ne vienos vadovės, o UAB „GRIDJUVIS“ komisijos. Dokumentai, patvirtinantys Rusijoje įvykusį eismo įvykį, buvo perduoti ieškovės bankroto administratorei, todėl atsakovai neturėjo galimybės jų pateikti į bylą.
18.3. Transporto priemonė DAF FT XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo nurašyta po eismo įvykio Rusijoje. Byloje yra duomenys, kad UAB „GRIDJUVIS“ generalinis direktorius V. A. prašė išmokėti pinigus dėl draudiminio įvykio. Taip pat į bylą yra pateikta transporto priemonės nuotrauka, padaryta po eismo įvykio Rusijoje, kurio metu ji buvo nepataisomai apgadinta. Kitus dokumentus, patvirtinančius eismo įvykį, atsakovė O. A. perdavė administratorei, todėl negalėjo pateikti į bylą.
18.4. Byloje esantis 2016 m. rugpjūčio 8 d. ilgalaikio turto nurašymo aktas patvirtina, kad KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurašyta dėl Lenkijoje sugedusio variklio. Todėl pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu nepagrįstai iš atsakovės O. A. priteisė 100 Eur žalos atlyginimą dėl transporto priemonės neperdavimo ieškovės BUAB „GRIDJUVIS“ bankroto administratorei.
18.5. Tai, kad transporto priemonė VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 19 d. buvo nepataisomai sudaužyta Rusijoje, patvirtina byloje esančios pažymos ir 2015 m. rugpjūčio 8 d. ilgalaikio turto nurašymo aktas. Atsakovai teismui pateikė 2017 m. birželio 4 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad 2013 m. balandžio 19 d. 18.30 val. Maskvoje įvyko eismo įvykis, kurio metu minėta transporto priemonė buvo nepataisomai sudaužyta. Jokių kitų transporto priemonių, kurios pateko į avarijas Rusijoje ir nebuvo parvežtos į Lietuvą, realizavimo dokumentų atsakovai niekada neturėjo, nes UAB „GRIDJUVIS“ jie nebuvo išduoti. Be to, teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo V. A. 4 743,50 Eur žalos atlyginimą dėl šios transporto priemonės neperdavimo bankroto administratorei, nors ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti tik 100 Eur žalos atlyginimą, t. y. teismas peržengė pareikšto ieškinio ribas.
18.6. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo V. A. 300 Eur žalos atlyginimą dėl transporto priemonės LAMBERET LVFS3E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neperdavimo ieškovės bankroto administratorei, kadangi byloje esantis 2010 m. rugpjūčio 8 d. ilgalaikio turto nurašymo aktas patvirtina aplinkybę, kad ji buvo nusidėvėjusi ir parduota.
18.7. Transporto priemonė VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra perduota UAB „Atrena“. Apie tai, kad ši transporto priemonė yra UAB „Atrena“ žinioje, ieškovės bankroto administratorė buvo informuota. UAB „Atrena“ negrąžino transporto priemonės, tokiu būdu ją pasisavindama. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria UAB „GRIDJUVIS“ pripažino 22 361,74 Eur skolą UAB „Atrena“ ir tai, jog bankroto byloje yra patvirtintas UAB „Atrena“ finansinis reikalavimas, niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad teisinės pasekmės pagal 2013 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą UAB „GRIDJUVIS“ neatsirado.
18.8. Ieškovė visą laiką buvo transporto priemonės SCHMITZ SKO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja, o ne savininkė. Taigi transporto priemonė ieškovei nuosavybės teise niekada nepriklausė. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-780-859/2017 dėl šios transporto priemonės negrąžinimo lizingo davėjai UAB „Medicinos bankas“ iš atsakovo V. A., kaip laiduotojo, UAB „Medicinos bankas“ buvo priteistos 16 233,70 Eur turto vertės dengimo išlaidos. Kadangi transporto priemonės SCHMITZ SKO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė jau yra išieškoma pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, pakartotinis transporto priemonės likutinės vertės (17,450 Eur) priteisimas iš atsakovo V. A. yra absoliučiai neteisėtas. Iš atsakovo jau yra išieškota 16 451,38 Eur skola tikrajam transporto priemonės savininkui UAB „Medicinos bankas“. Be to, šioje byloje teismas galėjo daugiausia priteisti 2 400,48 Eur žalos atlyginimą dėl transporto priemonės neperdavimo, kadangi kreditorės UAB „Medicinos bankas“ (jos teisių perėmėjos UAB „EDS INVEST 2“) reikalavimas bankroto byloje po išieškojimo buvo sumažintas nuo 18 851,87 Eur iki 2 400,48 Eur.
18.9. Atsakovams aiškiai nurodžius adresą, kur yra ieškovei priklausanti transporto priemonė SCHMITZ SKO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bankroto administratorė privalėjo imtis visų reikalingų veiksmų šiam turtui surasti ir jį išreikalauti. Toks administratorės neteisėtas neveikimas negali būti toleruojamas. Iškėlus bankroto bylą, atsakovė O. A. neteko savo įgaliojimų ir pati neturi teisės sugrąžinti įmonės turtą, esantį Rusijoje.
19. Atsakovė O. A. prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš jos priteista 1 100 Eur ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir jos atžvilgiu ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsakovo V. A. apeliacinis skundas, papildomai nurodant kad:
19.1. Dokumentai susiję su transporto priemonėmis VOLVO FH 12.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir DAF FT XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra perduoti bankroto administratorės įgaliotam asmeniui M. D. Bankroto administratorės naujai įgaliotas asmuo R. D. neleido atsakovei susipažinti su perduotais įmonės dokumentais.
19.2. Bankroto administratorė su ieškovais nebendradarbiavo – neleido panaudoti įmonės turimų vilkikų priekabos SCHMITZ SKO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partempimui iš Rusijos.
20. Ieškovė BUAB „GRIDJUVIS“ prašo atsakovų V. A. ir O. A. apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Atsakovai netinkamai aiškina turto buhalterinę apskaitą ir paties turto buvimą ar nebuvimą. Vien pateikti turto nurašymo aktai nepaneigia fakto, kad transporto priemonės turėjo būti tinkamai realizuotos, o gautos pajamos perduotos UAB „GRIDJUVIS“. Transporto priemonės išregistruotos ne pardavimo ar kitais sandoriais, o nepateikus duomenų apie transporto priemonių privalomąjį draudimą ir techninę apžiūrą. Tokia situacija vadovams sudarė sąlygas jas parduoti užsienio valstybėse, o lėšas pasisavinti.
20.2. Atsakovai klaidingai teigia, kad transporto priemonių VOLVO FH 12.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir DAF FT XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai yra pas buvusį bankroto administratorių. Bankroto administratorius nesikeitė, keitėsi tik įgaliotas asmuo. Jokių dokumentų, susijusių su šiomis transporto priemonėmis, atsakovai jam nepateikė.
20.3. Atsakovo V. A. nurodymu piniginės draudimo lėšos dėl transporto priemonės DAF FT XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), avarijos nukreiptos išmokėti ne UAB „GRIDJUVIS“, tačiau I. S. M. Neaišku kokiu pagrindu jai buvo nukreiptas lėšų išmokėjimas, nėra duomenų, kad šis asmuo veikė įmonės interesais.
20.4. Atsakovai nurodė, kad transporto priemonė SCHMITZ SKO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pas patikėtus asmenis SIA „Fresh Fruit Impex“ padalinyje Rusijoje. Tačiau atsakovai nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė atsakovų nurodytu adresu siuntė raštą ir papildomą raštą SIA „Fresh Fruit Impex“ viešai nurodytu adresu, tačiau nei vienu adresu korespondencija nebuvo įteikta, o tai patvirtina, kad informacija yra klaidinanti.
20.5. Laiduotojas V. A., sumokėjęs lizingo davėjui transporto priemonės SCHMITZ SKO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, gali įgyti tik reikalavimo teisę į ieškovę ir teikti tvirtinti finansinį reikalavimą, tačiau atsakovas neįgijo teisės perimti ieškovės turtą, juolab atsakovas prievolę pagal laidavimo sutartį įvykdė tik po bankroto bylos iškėlimo.
20.6. Negalima sutikti su atsakovų teiginiais, kad sprendimu priteista didesnė suma nei prašyta ieškiniu. Ieškiniu buvo prašyta priteisti 62 500 Eur bendrą žalos sumą, o buvo priteista 36 165,76 Eur, t. y. neviršijant ieškinio sumos. Be to, patikslintame ieškinyje aiškiai nurodyta, kad dėl transporto priemonės VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neperdavimo patirta būtent sprendimu priteista 4 743,50 Eur žala. Nagrinėjamu atveju remtasi UAB „Turto parkas“ 2018 m. vasario 14 d. raštu, kur pastaroji suma ir įvardinta.
21. Atsakovai V. A., O. A. ir G. A. prašo ieškovės BUAB „GRIDJUVIS“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Kai vilkikas DAF FAR XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba KRONE ZZF18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti Vitebsko muitinės įforminimo punkte, atsakovė O. A. dar nebuvo ieškovės direktore. Atsakovė, tapusi ieškovės direktore, bandė atgauti vilkiką ir priekabą – 2016 m. birželio 1 d. rašė raštą Vilniaus teritorinei muitinei ir 2016 m. birželio 8 d. raštą Baltarusijos muitinei, kuriuose nurodė, kad UAB „GRIDJUVIS“ 2013 m. lapkričio 31 d. priekabą pirko iš UAB „Elspeda“, kurioje jau buvo įmontuoti tokie kuro bakai, ir UAB „GRIDJUVIS“ darbuotojai patys kuro bakų neįmontavo. Bankroto administratorė, prašydama priteisti dėl priekabos neperdavimo patirtą žalą, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovų neteisėtus veiksmus.
21.2. Ieškovė buvo tik VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja, o ne savininkė. Taigi transporto priemonė ieškovei nuosavybės teise niekada nepriklausė. Ieškovė negalėjo netekti ne jai nuosavybės teise priklausančio turto. Todėl bankroto administratorė nepagrįstai teigia, jog ieškovei buvo padaryta likutinės transporto priemonės vertės žala.
21.3. Ieškovės bankroto byloje nėra patvirtintas UAB „Turto parkas“ finansinis reikalavimas. Todėl teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovo V. A. priteisė UAB „Turto parkas“ 2018 m. vasario 14 d. rašte ieškovės bankroto administratorei nurodytos transporto priemonės VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), likutinės vertės dydžio žalos atlyginimą. Be to, teismas padarė rašybos klaidą, t. y. klaidingai nurodė, jog UAB „Turto parkas“ 2018 m. vasario 14 d. rašte transporto priemonės likutinė vertė yra 2 572, 26 Eur be delspinigių. Rašte buvo nurodyta, kad likutinė vertė yra 2 527,26 Eur. Taigi BUAB „GRIDJUVIS“ iš V. A. buvo priteistas 45 Eur didesnis žalos atlyginimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Ieškovė BUAB „GRIDJUVIS“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – 2019 m. lapkričio 12 d. UAB „Turto parkas“ atsakymo ir susirašinėjimo kopijas.
24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise.
26. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pateikti nauji rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į jų kiekį ir apimtį, gali užvilkinti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise. Pažymėtina, kad nauji įrodymai atsirado po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Ieškovės pateikti įrodymai yra susiję su bylos esme, todėl gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui. Atsakovai yra susipažinę su pateiktais naujais įrodymais, dėl jų vertinimo galėjo pasisakyti atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl žalos atlyginimo už transporto priemonių VOLVO FH 12.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); LAMBERET LVFS3E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišsaugojimą
27. Viena iš įstatyme įtvirtintų bendrovės vadovo pareigų yra tinkamai organizuoti bendrovės turto apskaitą (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Už šios pareigos nevykdymą vadovui taikytina civilinė atsakomybė, kadangi tai išimtinai valdymo organui nustatyta pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).
28. Kasacinis teismas byloje dėl įmonei vadovavusių asmenų atsakomybės už tinkamai neišsaugotą ir neįtrauktą į apskaitą turtą yra nurodęs, kad ši vadovo pareiga kildintina iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) ir BAĮ nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
29. Teismų praktikoje yra išskirtos dvi valdymo organų narių fiduciarinių pareigų grupės: bendrovės vadovo rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys). Sprendžiant ginčą dėl bendrovės vadovo atsakomybės už tinkamai neišsaugotą ir neįtrauktą į apskaitą bendrovės turtą yra reikšminga nustatyti, ar vadovas laikėsi rūpestingumo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 49 punktas).
30. Kasacinio teismo išaiškinta, kad rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016, 33 punktas).
31. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Tai, ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią rūpestingumo pareigą įvykdė, nustatoma pagal objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, kt.).
32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
33. Pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Ūkio subjektas turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (BAĮ 4 straipsnis). Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės vadovas (BAĮ 21 straipsnis).
34. Vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).
35. Pirmosios instancijos teismas ieškovei BUAB „GRIDJUVIS“ iš buvusios įmonės vadovės O. A. priteisė 1 100 Eur žalos atlyginimą už transporto priemonių VOLVO FH 12.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišsaugojimą. Atitinkamai iš ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „GRIDJUVIS“ vadovavusio V. A. už transporto priemonės LAMBERET LVFS3E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišsaugojimą priteisė 300 Eur žalos atlyginimą. Teismas konstatavo, kad atsakovų O. A. ir V. A. veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog jie, būdami įmonės vadovais, netinkamai tvarkė buhalterinės apskaitos dokumentus, nepagrįstai nurašė transporto priemones ir neišsaugojo jokių įrodymų, pagrindžiančių tokias ūkines operacijas.
36. Iš esmės vienintelis atsakovų apeliacinių skundų argumentas, kuriuo ginčijama ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, yra tai, kad visos trys transporto priemonės buvo nurašytos ilgalaikio turto nurašymo aktais, kurie, atsakovų vertinimu, įrodo transporto priemonių nusidėvėjimą ir nėra teismo pripažinti negaliojančiais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovų apeliaciniuose skunduose dėstomais motyvais.
37. Pažymėtina, kad į bylą pateikti ilgalaikio turto nurašymo aktai neatitinka buhalteriniams dokumentams keliamų objektyvumo ir išsamumo kriterijų. Aktuose nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog transporto priemonės atitiko nurašomam turtui keliamus reikalavimus, t. y. patvirtintų paties akto surašymo pagrindą. Tokių įrodymų nebuvo pateikta ir į nagrinėjamą bylą. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, siekiant patvirtinti atsakovų poziciją, kad transporto priemonė VOLVO FH 12.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į autoįvykį, po kurio ji tapo netinkama eksploatuoti, BUAB „GRIDJUVIS“ dokumentuose turėjo išlikti (turėjo būti išsaugoti) duomenys apie patį įvykį, kaltus asmenis, techninę transporto priemonės būklę, draudimo teisinius santykius ir pan. Įvardintų duomenų BUAB „GRIDJUVIS“ bankroto administratorės perimtuose dokumentuose nėra, tokių duomenų negalėjo pateikti ir atsakovai.
38. Tokią pačią išvadą galima daryti ir apie atsakovų neišsaugotas transporto priemones KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir LAMBERET LVFS3E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog lengvasis automobilis KIA Sorento sugedo Lenkijoje, buvo pagrįsta tik atsakovų paaiškinimais ir neinformatyviu 2016 m. rugpjūčio 8 d. ilgalaikio turto nurašymo aktu. Aplinkybė, kad puspriekabė LAMBERET LVFS3E visiškai nusidėvėjo taip pat buvo pagrįsta atsakovų paaiškinimais ir 2010 m. rugpjūčio 8 d. neinformatyviu ilgalaikio turto nurašymo aktu. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir ginčui aktualią teismų praktiką, tokio turinio ilgalaikio turto nurašymo aktų sudarymas neatitinka įmonės vadovo pareigos tinkamai vesti įmonės buhalterinę apskaitą, atitinkamai nepagrindžia įmonės turto tvarkymo, šiuo atveju nurašymo, teisėtumo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovų neteisėtus veiksmus.
39. Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad ilgalaikio turto nurašymo aktai nebuvo atskirai nuginčyti, nėra reikšminga. Atsakovų neteisėtiems veiksmams pagrįsti užtenka konstatuoti, kad buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai ir dėl to negalima nustatyti įmonės turto panaudojimo. Kaip minėta, byloje nustatytas atsakovų veiksmų neteisėtumas, kuris apima ir netinkamų ilgalaikio turto nurašymo aktų sudarymą, todėl jų atskiras ginčijimas nėra būtinas.
40. Svarbu tai, kad netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje arba išsaugotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 23 punktas).
41. Šiuo atveju į bylą nepateikti duomenys, kad netinkamai ieškovės buhalterinėje apskaitoje nurašytas turtas buvo faktiškai panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Be ilgalaikio turto nurašymo aktų ir atsakovų paaiškinimų nėra jokių duomenų apie šias UAB „GRIDJUVIS“ priklausiusias transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad žalos fakto ir dydžio bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovai neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl žalos atlyginimo už transporto priemonių DAF FT XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišsaugojimą
42. Pirmosios instancijos teismas ieškovei BUAB „GRIDJUVIS“ iš buvusio įmonės vadovo V. A. priteisė 14 743,50 Eur (10 000 Eur + 4 743,50 Eur) žalos atlyginimą už netinkamą buhalterinės apskaitos vedimą ir transporto priemonių DAF FT XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišsaugojimą. Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog V. A., būdamas įmonės vadovu, netinkamai tvarkė buhalterinės apskaitos dokumentus, nepagrįstai nurašė transporto priemones ir neišsaugojo jokių įrodymų, pagrindžiančių tokias ūkines operacijas. Teismas pažymėjo, kad atsakovų pateiktas nurodymas dėl pinigų pervedimo atsitikus draudžiamajam įvykiui, kuriame dalyvavo transporto priemonė DAF FT XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti vertinamas kaip netiesioginis įrodymas, kad toks autoįvykis buvo, tačiau šis dokumentas nelaikytinas pirminiu dokumentu, pagrindžiančiu ūkinę operaciją, kurios pagrindu atsakovai galėjo transporto priemonę nurašyti kaip nusidėvėjusį ilgalaikį turtą. Analogišką išvadą teismas padarė ir apie atsakovų į bylą pateiktą pažymą apie 2013 m. balandžio 19 d. autoįvykį Rusijoje, Maskvoje, kuriame dalyvavo transporto priemonė VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tos pačios dienos patvarkymą atsisakyti pradėti administracinę bylą.
43. Apeliaciniuose skunduose atsakovai iš esmės nurodo, kad pateiktų dokumentų pakanka pagrįsti transporto priemonių kaip nusidėvėjusio turto nurašymą. Atsakovų teigimu, jokių kitų transporto priemonių, kurios pateko į avarijas Rusijoje ir nebuvo parvežtos į Lietuvą, realizavimo dokumentų įmonės vadovai niekada neturėjo, nes įmonei jie nebuvo išduoti.
44. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
45. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, kt.).
46. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008, kt.).
47. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais ir spręsti, kad atsakovų pateikti pavieniai neišsamūs duomenys patvirtina pagrindo nurašyti transporto priemones buvimą. Atsakovų pateiktas nurodymas dėl pinigų pervedimo, atsitikus draudžiamajam įvykiui, kuriame dalyvavo transporto priemonė DAF FT XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrindžia ūkinės operacijos, kurios pagrindu atsakovai galėjo transporto priemonę nurašyti kaip nusidėvėjusį ilgalaikį turtą. Pažymėtina, kad nurodymas surašytas ir pasirašytas buvusio BUAB „GRIDJUVIS“ vadovo V. A. Nurodymas nėra informatyvus, neaišku kam jis buvo adresuotas, t. y. jame nenurodyta jokia draudimo bendrovė. Taip pat neįvardintos jokios pinigų sumos, transporto priemonės defektų mastas ir pan. Be to, vadovo nurodymu lėšos nukreiptos išmokėti ne UAB „GRIDJUVIS“, o I. S. M. Tačiau byloje nėra duomenų apie šį asmenį, neaišku kokiu pagrindu jai buvo nukreiptas lėšų mokėjimas, atsakovai nepateikė duomenų, ar minimas asmuo veikė ieškovės interesais.
48. Nors į bylą yra pateikta transporto priemonės DAF FT XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotrauka, kurioje matyti vilkiko apgadinimai, tačiau iš nuotraukos negalima spręsti, kad defektai, kaip nurodė atsakovai, yra nepataisomi ir sudarantys pagrindą nurašyti transporto priemonę. Priešingai, iš nuotraukos matyti tik nežymūs vilkiko apgadinimai (sudaužyta priekinio buferio kairė pusė). Dėl nuotraukos neinformatyvumo (fotografuota tik iš priekio) nėra pagrindo teigti, kad buvo apgadintas transporto priemonės variklis ir (ar) važiuoklė. Pažymėtina, kad pagal įprastą praktiką įvykus autoįvykiui daromos kelios fotografijos iš skirtingų pusių. Atsakovai pateikė tik vieną nuotrauką, kurioje matomas tik vilkiko priekis. Tai leidžia teigti, kad kitos nuotraukos buvo neišsaugotos arba sąmoningai neteiktos į bylą.
49. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad į bylą pateikta pažyma apie 2013 m. balandžio 19 d. autoįvykį Rusijoje, Maskvoje ir 2013 m. balandžio 19 d. patvarkymas atsisakyti kelti administracinę bylą dėl autoįvykio, kuriame dalyvavo transporto priemonė VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pakankami įvertinti šios transporto priemonės nurašymo pagrindą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dalis šių dokumentų grafų dėl prastos kopijų kokybės yra neįskaitomos. Dokumentų dalyse, kurios yra įskaitomoms, nėra jokių duomenų apie eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės apgadinimus ar įmonės patirtą žalą, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovai turėjo pagrįstą motyvą nurašyti turtą. Tokius duomenis pagal bendrąją įrodinėjimo pareigą privalėjo pateikti buvę ieškovės vadovai (CPK 178 straipsnis).
50. Atmestini atsakovų apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir iš atsakovo V. A. dėl transporto priemonės VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišsaugojimo nepagrįstai priteisė 4 743,50 Eur žalos atlyginimą vietoje ieškovės prašomų 100 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė tikslino ieškinį, aiškiai nurodydama tiek šios transporto priemonės likutinę 100 Eur vertę pagal atsakovų sudarytą turto nurašymo aktą, tiek ieškovės patirtus 4 743,50 Eur nuostolius (žalą), kurią įvertino ir pagrindė lizingo bendrovei neišmokėta kredito suma. Atsakovai teismui taip pat nepateikė įrodymų, kad lizingo bendrovei neišmokėta suma neatitinka realios (labiau tikėtinos) transporto priemonės likutinės vertės, todėl reikėtų remtis būtent jų pačių sudarytame akte nustatyta verte.
Dėl žalos atlyginimo už transporto priemonių DAF FAR XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); KRONE ZZF18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišsaugojimą
51. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 14 050 Eur (10 000 Eur + 4 050 Eur) žalos atlyginimą iš atsakovų už transporto priemonių DAF FAR XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); KRONE ZZF18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišsaugojimą. Teismas konstatavo, kad ieškovė, prašydama priteisti dėl šių transporto priemonių neperdavimo patirtos žalos atlyginimą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovų neteisėtus veiksmus, t. y. ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovai atliko veiksmus ar veikas, kurie buvo pagrindas konfiskuoti transporto priemones. Teismas sprendė, jog ieškovė UAB „GRIDJUVIS“ neįrodinėjo kiek atsakovai galėjo prisidėti prie to, kad ieškovei nebuvo perduotos minimos transporto priemonės. Be to, civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs nuo tikėtinų atsakovų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių neveikimu dėl konfiskavimo.
52. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad už konfiskuotos transporto priemonės KRONE ZZF18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuro bakais kontrabandai vežti eksploataciją yra atsakingas tuometis vadovas G. A.. Būtent vadovo neteisėti veiksmai – leidimas eksploatuoti transporto priemonę, pritaikytą kontrabandai vežti, sąlygojo žalos atsiradimą. Atitinkamai, iki 2016 m. liepos 1 d. neatsiėmus Baltarusijos Respublikoje sulaikytos transporto priemonės DAF FAR XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji buvo realizuota be kompensacijos ieškovei. Tai įvyko atsakovės O. A. vadovavimo laikotarpiu, todėl iš jos turėjo būti priteistas 10 000 Eur žalos atlyginimas – likutinė transporto priemonės vertė. Ieškovė pažymėjo, kad ši transporto priemonė nebuvo konfiskuota, bet vadovė nesiėmė jokių veiksmų susigrąžinti įmonės turtą.
53. Iš byloje pateikto Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Vitebsko muitinės 2018 m. birželio 21 d. atsakymo į atsakovų atstovės paklausimą, matyti, kad 2016 m. kovo 24 d. Vitebsko muitinės darbuotojų pagal daiktų ir dokumentų poėmio protokolą buvo paimta krovininė priekaba KRONE ZZF18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos (komplekte techninis pasas). Vadovaujantis Vitebsko miesto Oktiabrsko rajono teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi Nr. 6-77/16 ši transporto priemonė buvo konfiskuota ir perduota valstybės naudai. 2016 m. gegužės 30 d. krovininis automobilis šaldytuvas DAF FAR XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (komplekte techninis pasas, užvedimo raktas), vadovaujantis Muitų sąjungos Muitinės kodekso 170 straipsnio 4 punktu buvo sulaikytas Vitebsko muitinės. Šios transporto priemonės nebuvo pareikalauta per galiojančių įstatymų nustatytą laikotarpį. Todėl vadovaujantis kodekso 148 straipsnio 1 punktu buvo priimtas sprendimas perduoti ją realizuoti, techninis pasas, taip pat registracijos numeriai (du vienetai) yra saugomi Vitebsko muitinėje.
54. Apie įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas ir jų įrodinėjimą išaiškinta šios nutarties 34 punkte. Dėl vadovo veiksmų neteisėtumo ir kaltės sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei nenumatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).
55. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.). Valdymo organų nariai atsako tik už kaltus veiksmus. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai.
56. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų dėl transporto priemonės KRONE ZZF18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišsaugojimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai kaip nors būtų prisidėję prie kuro bakų kontrabandai vežti sumontavimo ir (ar) eksploatavimo. Nepaneigtos atsakovų tiek teismui, tiek Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnams nurodytos aplinkybės, kad jiems visiškai nebuvo žinoma apie įrengtus kuro bakus, jie galėjo būti sumontuoti prieš UAB „GRIDJUVIS“ įsigyjant šią dėvėtą transporto priemonę (priekabą) arba buvo sumontuoti trečiųjų asmenų (darbuotojų). Taigi neįrodyti atsakovų neteisėti veiksmai, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu su patirta įmonės žala – transporto priemonės praradimu.
57. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovų neteisėti veiksmai buvo leidimas eksploatuoti transporto priemonę, pritaikytą kontrabandai vežti. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad atsakovams buvo žinoma apie nelegaliai įrengtus kuro bakus, todėl negalima konstatuoti, kad atsakovai sąmoningai (tyčia) leido darbuotojams eksploatuoti tokią transporto priemonę. Įvertinus aplinkybę, kad kuro bakai buvo paslėpti, nėra pagrindo ir išvadai, jog atsakovai neteisėtus veiksmus atliko esant dideliam neatsargumui, t. y. netinkamai vykdė pareigą domėtis įmonės turimu turtu, darbuotojų vykdoma veikla ir pan.
58. Priešinga išvada darytina apie tuometinio ieškovės vadovo G. A. veiksmus (neveikimą), kurie susiję su transporto priemonės DAF FAR XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišsaugojimu. Kaip minėta, nurodyta transporto priemonė nebuvo konfiskuota, Baltarusijos Respublikos muitinė pateikė siūlymą UAB „GRIDJUVIS“ ją atsiimti. Per nustatytą terminą transporto priemonės neatsiėmus, ji buvo perimta Baltarusijos Respublikos (nusavinta). Atsakovas G. A. nenurodė jokių objektyvių priežasčių ir nepateikė įrodymų, kodėl nesiėmė veiksmų susigrąžinti minėtą transporto priemonę. Toks atsakovo neveikimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valdymo organo nario pareigos veikti rūpestingai ir kvalifikuotai įmonės atžvilgiu. Dėl buvusio vadovo neteisėtų veiksmų (nepagrįsto neveikimo) praradus likvidų turtą, įmonei buvo padaryta 10 000 Eur žala (transporto priemonės likutinė vertė), kurios dydis byloje nėra ginčijamas. Priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir partirtos žalos yra akivaizdus, jo papildomai įrodinėti nereikia, kaltės prezumpcija taip pat nebuvo paneigta byloje esančiais įrodymais. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį priteisti iš atsakovo G. A. 10 000 Eur žalos atlyginimą už įmonės turto neišsaugojimą.
Dėl žalos atlyginimo už transporto priemonių VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); SCHMITZ SKO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišsaugojimą
59. Pirmosios instancijos teismas ieškovei BUAB „GRIDJUVIS“ iš buvusio įmonės vadovo V. A. priteisė 20 022,76 Eur (2 572,26 Eur + 17 450,50 Eur) žalos atlyginimą už netinkamą buhalterinės apskaitos vedimą ir transporto priemonių VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); SCHMITZ SKO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišsaugojimą. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad vilkikas VOLVO FH 12 buvo parduotas UAB „Atrena“, konstatavęs duomenų, jog ši įmonė būtų perėmusi minėtą turtą, nebuvimą. Teismas vertino, kad UAB „GRIDJUVIS“ neturėjo teisės perleisti šios transporto priemonės nuosavybės teisės, nes turto savininkas vis dar buvo UAB „Medicinos banko lizingas“. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog transporto priemonė (priekaba) SCHMITZ SKO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra palikta saugoti trečiojo asmens SIA „Fresh Fruit Impex“ padalinyje Rusijoje, taip pat atmetė atsakovų argumentą, jog iš atsakovo V. A., kaip iš laiduotojo, už šią transporto priemonę išieškojus dalį skolos lizingo davėjui, antrą kartą iš jo neturėtų būti priteisiama ta pati suma.
60. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir pažymi, jog transporto priemonės VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimas buvo įrodinėjamas tik 2013 m. rugsėjo 19 d. UAB „GRIDJUVIS“ išrašyta PVM sąskaita faktūra ir atsakovų žodiniais paaiškinimais. Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinis sandoris, kadangi jai sudaryti pakanka šalių susitarimo (CK 6.305 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad UAB „Atrena“ sutiko įsigyti neva parduotą vilkiką. Svarbu tai, kad PVM sąskaita faktūra pasirašyta tik UAB „GRIDJUVIS“ buhalterės, tačiau nėra pasirašyta prekės gavėja įvardintos UAB „Atrena“. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, UAB „GRIDJUVIS“ negalėjo disponuoti transporto priemonės nuosavybės teisėmis, kadangi jų neturėjo. Viešuosiuose registruose nėra duomenų apie vilkiko įregistravimą UAB „Atrena“ vardu, taip pat nėra duomenų apie šio vilkiko faktinį perėjimą minėtai bendrovei. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad atsakovai įrodė teisėtą transporto priemonės realizavimą (pardavimą).
61. Pirmosios instancijos teismas už transporto priemonės VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišsaugojimą iš atsakovo V. A. priteisė 2 572,26 Eur, t. y. transporto priemonės likutinę vertę, kuri paskaičiuota pagal lizingo davėjui neišmokėtą paskolos likutį be delspinigių. Atsakovai nurodo, kad teismas padarė rašymo apsirikimą, nes UAB „Turto parkas“ 2018 m. vasario 14 d. rašte, kuriuo rėmėsi teismas, transporto priemonės likutinė vertė nurodyta 2 527,26 Eur. Savo ruožtu ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad transporto priemonės likutinė vertė yra žymiai didesnė (19 500 Eur), kadangi šią transporto priemonę lizingo davėja UAB „Medicinos bankas“ įsigijo už 26 620 Eur.
62. Pritarti ieškovės pozicijai teisėjų kolegija nemato pagrindo. Ieškovė nepagrindė transporto priemonės rinkos vertės ir atitinkamai ieškovės patirtos 19 500 Eur žalos, kuri grindžiama turto įsigijimo kaina. Transporto priemonės įsigijimo kainos paskaičiavimas nėra aiškus. Vien tai, kad 2011 m. gruodžio 1 d. už vilkiką lizingo bendrovė sumokėjo 26 620 Eur, nereiškia, jog tokia ar jai artima (19 500 Eur) transporto priemonės vertė būtų bankroto bylos iškėlimo ar turto realizavimo bankroto proceso metu. Nesant kitų objektyvių duomenų apie vilkiko vertę, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovės žalos dydžiui turėtų būti prilyginama transporto priemonės likutinė vertė, kuri paskaičiuota pagal lizingo davėjui neišmokėtą paskolos likutį be paskaičiuotų delspinigių.
63. Atsakovai teisūs, kad 2018 m. vasario 14 d. rašte nurodyta 2 527,26 Eur transporto priemonės likutinė vertė, tokia pati likutinė vertė nurodyta ir ieškovės pateiktame 2019 m. lapkričio 12 d. UAB „Turto parkas“ atsakyme į ieškovės paklausimą. Todėl yra pagrindas ištaisyti pirmosios instancijos teismo dėl rašymo apsirikimo padarytą klaidą ir sumažinti 45 eurais (2 572,26 Eur – 2 527,26 Eur) už transporto priemonės VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišsaugojimą priteistą žalos atlyginimą.
64. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovų pozicija, jog transporto priemonė SCHMITZ SKO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra palikta saugoti pas patikėtus asmenis SIA „Fresh Fruit Impex“ padalinyje Rusijoje, nėra grindžiama jokiais įrodymais, nepateikti jokie susitarimai ar kiti dokumentai, kurie galėtų būti pagrindu ieškovei reikalauti iš nurodyto asmens transporto priemonės grąžinimo. Nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad bankroto administratorė veikia pasyviai ir neorganizuoja šios transporto priemonės (priekabos) parvežimo iš užsienio. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovės bankroto administratorė keliais žinomais adresais siuntė raštus atsakovų nurodytai užsienio įmonei SIA „Fresh Fruit Impex“, tačiau jokio atsakymo negavo.
65. Nepagrįsti atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad iš atsakovo V. A. antrą kartą buvo priteista ta pati suma už transporto priemonės SCHMITZ SKO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui kaip laiduotojui priverstinai įvykdžius ieškovės prievolę trečiajam asmeniui, t. y. lizingo bendrovei, jam (atsakovui) neatsirado pagrindas perimti lizingo sutarties pagrindu ieškovės įsigytą turtą. Visiškai atsiskaičius pagal lizingo sutartį, toks turtas turėjo pereiti lizingo gavėjos (ieškovės) nuosavybėn, o ne laiduotojui. Toks asmuo įgyja tik atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš skolininko savo sumokėtos sumos (CK 6.83 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
66. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi ginčo klausimui aktualia teismų praktika, tačiau netinkamai įvertino dalį bylos faktinių aplinkybių, be to padarė rašymo apsirikimą. Įvardintos teismo padarytos klaidos turėjo reikšmės teisingo priteistino žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir papildomai priteisti iš atsakovo G. A. 10 000 Eur žalos atlyginimą už transporto priemonės DAF FAR XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišsaugojimą, o dėl rašymo apsirikimo iš atsakovo V. A. priteistą žalos atlyginimo už transporto priemonės VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišsaugojimą dydį sumažinti 45 eurais (2 572,26 Eur – 2 527,26 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
67. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
68. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 153,80 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Už atsakovams suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 410,54 Eur išlaidas. Nurodytų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas ir atitikimas rekomendacijoms nėra ginčijamas apeliacine tvarka, todėl teisėjų kolegija šių aplinkybių iš naujo nevertina.
69. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys patenkintas iš dalies (58 proc.), todėl ieškovei BUAB „GRIDJUVIS“ iš viso priteisė 1 249 Eur bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai (proporcingai pagal priteistą žalos atlyginimo dalį) iš atsakovės O. A. priteisė 37 Eur, o iš atsakovo V. A. 1 212 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal atmestų ieškinio reikalavimo dalį (42 proc.) valstybei iš BUAB „GRIDJUVIS“ skirtų administravimo lėšų priteisė 172 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovams suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
70. Po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, ieškinio reikalavimai patenkinti 74 proc., todėl ieškovė įgijo teisę į 1 594 Eur (2 153,80 Eur x 74 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi proporcingai pagal priteistiną žalos atlyginimo dalį, ieškovei iš atsakovės O. A. priteistinas 32 Eur, iš atsakovo V. A. – 1 211 Eur, o iš atsakovo G. A. – 351 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pagal atmestų ieškinio reikalavimo dalį (26 proc.) valstybei iš ieškovės BUAB „GRIDJUVIS“ administravimui skirtų lėšų priteistinas 107 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovams suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimas.
71. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 363 Eur išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu, ir 302,50 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus parengimu. Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8.9, 8.11 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos proporcingai priteistinos iš atsakovų.
72. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomai priteisti iš atsakovų 26 334,24 Eur. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (38 proc.), iš atsakovo G. A. priteisiant 10 000 Eur žalos atlyginimą. Taigi ieškovė įgijo teisę į 137,94 Eur (363 Eur x 38 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu, atlyginimą, kurios priteistinos iš atsakovo G. A..
73. Atsakovų O. A. ir V. A. apeliaciniai skundai iš esmės atmesti, todėl ieškovė įgijo teisę ir į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimu, atlyginimą (302,50 Eur). Šios išlaidos, proporcingai pagal priteistiną žalos atlyginimo dalį, priteisiamos iš atsakovų V. A. (293,40 Eur) ir O. A. (9,10 Eur).
74. Duomenų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
75. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovės BUAB „GRIDJUVIS“ pradinio reikalavimo – solidariai priteisti iš atsakovų 62 500 Eur žalos atlyginimą užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės: iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovams O. A., V. A. ir G. A. nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ir turtinės teisės, priklausančios atsakovams ir esančios pas juos arba trečiuosius asmenis už 62 500 Eur sumą, leidžiant atsiskaityti su ieškove, taip pat naudoti banko sąskaitose esančias lėšas pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti.
76. Apeliacinės instancijos teismui skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir esant nustatytai atsakovų dalinei civilinei atsakomybei, keičiamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi atsakovų atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, nustatant, kad atsakovų areštuojamo turto vertė negali viršyti: O. A. – 1 100 Eur, V. A. – 35 020,76 Eur, G. A. – 10 000 Eur (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „GRIDJUVIS“, juridinio asmens kodas 223091630, iš atsakovės O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32 Eur (trisdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „GRIDJUVIS“ iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 35 020,76 Eur (trisdešimt penkių tūkstančių dvidešimties eurų 76 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 211 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų vienuolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „GRIDJUVIS“ iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 351 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GRIDJUVIS“ bankroto administravimui skirtų lėšų 107 Eur (vieno šimto septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi atsakovų atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nustatant, kad atsakovų areštuoto turto vertė negali viršyti: O. A. – 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų), V. A. – 35 020,76 Eur (trisdešimt penkių tūkstančių dvidešimties eurų 76 ct), G. A. – 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų), taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliekant galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „GRIDJUVIS“ iš atsakovės O. A. 9,10 Eur (devynių eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „GRIDJUVIS“ iš atsakovo V. A. 293,40 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „GRIDJUVIS“ iš atsakovo G. A. 137,94 Eur (vieno šimto trisdešimt septynių eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Apie turto arešto masto pakeitimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis