Administracinė byla Nr. I-21-394/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07448-2013-2

           Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko,

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,

dalyvaujant pareiškėjams M. R., S. R.,

nedalyvaujant pareiškėjams R. G., V. B. G.,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Andžejui Stankevičiui (Andžej Stankevič),

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovei D. J.,

dalyvaujant atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, atstovui advokatui Povilui Karlonui,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento atstovui A. U.,

nedalyvaujant trečiųjų suinteresuotų asmenų: bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, akcinės bendrovės poilsio namų „Ąžuolynas“, uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos projektai“, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos – atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. G., V. B. G., M. R. ir S. R. skundą ir patikslintą skundą atsakovams Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei kitų reikalavimų; tretieji suinteresuoti asmenys byloje: bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, akcinė bendrovė poilsio namai „Ąžuolynas“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos projektai“, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjai R. G., V. B. G., M. R. ir S. R. (toliau – ir pareiškėjai), atstovaujami advokato Andžejaus Stankevičiaus, kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami: 1) priteisti solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės S. R. 291 906,94 Eur (1007896,28 Lt) žalos atlyginimą, M. R. 288 992,58 Eur (997833,58 Lt) žalos atlyginimą, R. G. ir V. B. G. 308323,34 Eur (1064578,84 Lt) turtinės žalos atlyginimą, R. G. 1 448,10 Eur (5000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimą, V. B. G. 5 792,40 Eur (20000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimą ir visiems pareiškėjams 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 2) Neringos savivaldybei ir (ar) Lietuvos valstybei išmokėjus pareiškėjams Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras” (toliau – ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras”) S. R. priteistus ir nesumokėtus 142 409,85 Eur (491712,72 Lt), M. R. – 206 633,89 Eur (713465,51 Lt), R. G. ir V. B. G. – 231 696,01 Eur (800000 Lt), perleisti pinigus išmokėjusiam asmeniui atitinkamą pareiškėjų reikalavimo teisę į BUAB „Verslo investicijų projektų centras”; taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai, pareiškėjų atstovas advokatas Andžejus Stankevičius pateiktuose skunde bei patikslintame skunde (III t., b. l. 114–130) nurodė ir pareiškėjai M. R. bei S. R., taip pat jų atstovas  teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2006-03-04 Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis registro Nr. K1ES-4621 (toliau – Sutartis), kuria uždaroji akcinė bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“ (toliau – ir UAB „VIPC“) S. R., M. R., R. G. ir V. B. G., D. K. ir E. K. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė jachtininkų viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40 kv. m bendro ploto (toliau – ir Naikinamas turtas). Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendimu pripažino Sutartį negaliojančia, taikė restituciją natūra, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „VIPC“ iš D. K., E. K. ir pareiškėjų priteisė minėtą jachtininkų viešbutį, o iš UAB „VIPC“ priteisė D. K. ir E. K. 710 000 Lt, S. R. – 510 000 Lt, M. R. – 740 000 Lt, R. G. ir V. B. G. – 800 000 Lt. Tuo pačiu teismo sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl restitucijos J. S. ir I. S., kurie su UAB „VIPC“ 2006-02-03 buvo sudarę sutartį dėl panašaus turto. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-12-06 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimą paliko nepakeistą, todėl UAB „VIPC“ privalo sumokėti pareiškėjams nurodyto dydžio sumas, kurių nesumokėjo, bet kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą, bet po pirminio skundo pateikimo šioje byloje – 2013-12-20 – ją nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2014-03-26 iškėlė UAB „VIPC“ bankroto bylą. Teismų priteistų pinigų UAB „VIPC“ pareiškėjams nesumokėjo (antstoliai išieškojo tik nežymią priteistos sumos dalį). Yra pagrindo manyti, kad UAB „VIPC“ ir ateityje nebus pajėgi įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo dėl savo nemokumo. Pareiškėjai turėjo ir kitų su Sutartimi susijusių nuostolių. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012, pripažindami pirmosios instancijos teismų sprendimų teisėtumą, sprendė, kad dėl Naikinamo turto sukūrimo Neringos savivaldybės veiksmai: detaliojo plano patvirtinimas, projektavimo sąlygų patvirtinimas, statybos leidimų išdavimas, projektų korektūros, ir Lietuvos valstybės veiksmai – aktų dėl Naikinamo turto pripažinimo tinkamu naudoti sudarymas – buvo neteisėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-10-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-03-04 sprendimą, kuriuo D. K. ir E. K. priteisė solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės dalį reikalautos žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-11-07 sprendimu Nr. A438-1358/2013 priteisė J. S. ir I. S. solidariai iš Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės dalį reikalautos žalos. Ginčas abiejose šiose bylose vyko dėl analogiškų aplinkybių, kurios nagrinėjamos šioje byloje. Taigi, neteisėti atsakovų veiksmai konstatuoti keturiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, iš kurių bent du turi prejudicinę reikšmę, o kiti du – precedentinę reikšmę, vertinant atsakovų veiksmų teisėtumą analogiškose bylose. Šiuose sprendimuose yra aiškiai nurodyti atsakovų padaryti pažeidimai. Atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad: 2002-07-19 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 125 buvo neteisėtai patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas; 2004-04-26 Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos buvo neteisėtai išduotas statybos leidimas Nr. 22 akcinei bendrovei poilsio namams „Ąžuolynas“ (toliau – AB poilsio namams „Ąžuolynas“) statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius; 2004-05-31 Neringos savivaldybės administracijos buvo neteisėtai patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai sklype (duomenys neskelbtini); 2004-11-04 Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 27 buvo neteisėtai atlikta pirmoji jachtklubo (duomenys neskelbtini) projekto korektūra; 2005-06-09 Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 13 buvo neteisėtai atlikta antroji jachtklubo (duomenys neskelbtini) projekto korektūra. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad: 2005-08-05 Klaipėdos apskrities viršininkas pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 22 neteisėtai pripažino tinkamu naudoti jachtklubo-žuvų restoraną (duomenys neskelbtini); 2005-12-12 Klaipėdos apskrities viršininkas pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 115 neteisėtai pripažino tinkamu naudoti Naikinamą turtą – jachtininkų viešbutį (duomenys neskelbtini). Atlikdami šiuos veiksmus atsakovai veikė neteisėtai. Šių veiksmų rezultatą – atitinkamus teisės aktus – Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendimu panaikino, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010 šį sprendimą paliko nepakeistą. Pasekmės dėl minėtų teisės aktų pripažinimo negaliojančiais taikomos visiems asmenims, net ir nedalyvavusiems toje byloje. Tačiau tiek pareiškėjai, tiek atsakovai byloje dalyvavo, todėl teismo sprendimai turi jiems prejudicinę reikšmę. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-06-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012 konstatavo, kad „statiniai, kuriuos įpareigojo nugriauti Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendimu, buvo pastatyti esant tiek Neringos savivaldybės kaltei, tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kaltei, nes jų abiejų priimti ir minėtu teismo sprendimu panaikinti aktai, konstatavus jų neteisėtumą, sudarė prielaidas statyboms vykdyti, jų priimtų aktų pagrindu atsirado statiniai, kurie, vykdant teismo sprendimą, turės būti nugriauti“. Teismo proceso metu dalyvavo tiek pareiškėjai, tiek atsakovai, todėl ir šis sprendimas taip pat turi prejudicinę reikšmę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012-12-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012, pripažindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, patvirtino, kad atsakovų veiksmai buvo neteisėti. Ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012, ir šių bylų pirmųjų instancijų teismų sprendimai turi prejudicinę reikšmę, todėl šioje byloje atsakovų neteisėti veiksmai neturi būti įrodinėjami (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis). Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad tvirtinant detalųjį planą padaryti teisės aktų pažeidimai yra akivaizdūs, be to, Klaipėdos apskrities viršininko administraciją apie tai, kad projektuojant statinius buvo pažeisti teisės aktai, informavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija 2005-08-01 raštu Nr. 31-354; pareiškėjai įgijo dėl neteisėtų Neringos miesto savivaldybės ir Klaipėdos AVA veiksmų suformuotą nekilnojamąjį daiktą, kurį vėliau prarado, dėl to patyrė žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013-11-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 pažymėjo, kad iš esmės identiškose bylose, t. y., tų pačių valdžios institucijų veiksmai, priimant tuos pačius administracinius teisės aktus, Civilinio kodekso 6.271; 6.246; 6.247 straipsnių taikymo prasme, taip pat yra pripažinti neteisėtais, padaryti bendrais šių institucijų veiksmais (solidariai) bei susiję priežastiniu ryšiu su žalos kilimu. Esminę reikšmę taip pat turi aplinkybė, kad visose teismų nagrinėtose bylose buvo patvirtintas pareiškėjų sąžiningumas. Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės (toliau kartu – ir atsakovai) veiksmų neteisėtumas yra konstatuotas keturiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vadovaujantis aukščiau nurodytais teismų sprendimais, Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje skundo tenkinimui turėtų būti įrodyti žala ir jos dydis bei priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos. Turtinę žalą R. G. ir V. B. G. sudaro: turto (12903/37140 dalies) pirkimas – 231 696,01 Eur (800 000 Lt), alternatyvių skolinių įsipareigojimų vykdymas arba negautos pajamos (saugios mažo pajamingumo investicijos) – 72 450,42 Eur (250 156,80 Lt), nekilnojamojo turto mokestis – 1 131,11 Eur (3 905,49 Lt), valstybinės žemės sklypo nuomos mokestis – 488,66 Eur (1 687,24 Lt), notaro paslaugos – 1 115,90 Eur (3 853 Lt), atliekų tvarkymas – 121,06 Eur (418 Lt), elektros energija – 1 320,18 Eur (4 558,31 Lt), iš viso 308 323,34 Eur (1 064 578,84 Lt).  Neturtinę žalą sudaro: R. G. – 1448,10 Eur (5 000 Lt), V. B. G. – 5792,40 Eur (20 000 Lt). Turtinę žalą M. R. sudaro: turto (8211/37140) pirkimas – 206 633,89 Eur (713 465,51 Lt), palūkanos turto pirkimui – 32 963,74 Eur (113 817,19 Lt), paskolos administravimo mokestis – 434,43 Eur (1 500 Lt), turto įregistravimas nekilnojamojo turto registre – 87,76 Eur (303,03 Lt), negautos pajamos (saugios mažo pajamingumo investicijos) – 37 597,83 Eur (129 817,82 Lt), notaro paslaugos – 1156,74 Eur (3 994 Lt), nekilnojamojo turto mokestis – 2 006,20 Eur (6 927 Lt), valstybinės žemės sklypo nuomos mokestis 314,42 Eur (1 085,65 Lt), hipoteka įkeisto turto privalomas draudimas – 995,53 Eur (3 437,38 Lt), elektros energija – 4 994,50 Eur (17 245 Lt), atliekų tvarkymas – 359,42 Eur (1 241 Lt), iš viso 287 544,48 Eur (992 833,58 Lt).  Neturtinę žalą M. R. sudaro 1448,10 Eur (5000 Lt). Turtinę žalą S. R. sudaro: turto (7660/37140 dalis) pirkimas – 142 409,85 Eur (491 712,72 Lt), apdailos darbai – 62 702,73 Eur (216 500 Lt), palūkanos turto pirkimui ir apdailai – 57 812,29 Eur (199 614,28 Lt), paskolos administravimo mokestis – 434,41 Eur (1 500 Lt), turto įregistravimas NT registre – 97,70 Eur (337,33 Lt), negautos pajamos (saugios mažo pajamingumo investicijos) – 14 532,27 Eur (50 177,03 Lt), notaro paslaugos – 823,68 Eur (2 844 Lt), nekilnojamojo turto mokestis – 1 871,81 Eur (6 463 Lt), valstybinės žemės sklypo  nuomos mokestis – 294,39 Eur (1 016,49 Lt), hipoteka įkeisto turto privalomas draudimas – 1 165,79 Eur (4 025,28 Lt), elektros energija – 3 634,49 Eur (12 549,18 Lt), atliekų tvarkymas – 335,09 Eur (1 157 Lt), iš viso 286 114,54 Eur (987 896,28 Lt). Neturtinę žalą S. R. sudaro 5 792,40 Eur (20 000 Lt). Pareiškėjams didžiausią žalą sudaro: pagal Sutartį sumokėta teismų priteista ir iki šiol pareiškėjams UAB „VIPC“ faktiškai negrąžinta pinigų suma. Minėtuose prejudiciniuose ir precedentiniuose teismų sprendimuose šis klausimas nebuvo nagrinėjamas arba buvo nagrinėjamas kitais aspektais, apsiribojant aplinkybe, kad ši suma pareiškėjams yra jau priteista Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu. Faktas, kad priteista žala nėra sumokėta, administracinių teismų minėtose bylose nagrinėjamas nebuvo, kadangi savo skunduose tose bylose pareiškėjai šia aplinkybe nesirėmė ir jos neįrodinėjo. Pareiškėjams Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu priteista suma nebuvo sumokėta, todėl tenka konstatuoti pareiškėjų nuostolius. Susidarė situacija, kuomet pareiškėjų UAB „VIPC“ sumokėti pinigai virto pareiškėjų reikalavimu į nemokų (bankrutuojantį) trečiąjį suinteresuotą asmenį (UAB „VIPC“). Pareiškėjų turto netekimas šioje byloje pasireiškia tuo, kad vietoje realių pinigų pareiškėjai turi bevertę reikalavimo teisę. Pareiškėjams padarytą neturtinę žalą sudaro: fizinis skausmas – G., R. ir R. sveikatos sutrikimai ir susijusios medicinos procedūros; dvasiniai išgyvenimai: netikrumo jausmas, kuris, visuotinai pripažinta, sukelia stresą; dvasiniai išgyvenimai – atsakovų tyčiniai veiksmai – pareiškimai (tarp jų ir teismo procesų metu), kad sąžiningais įgijėjais teismų pripažinti pareiškėjai esą elgėsi nesąžiningai; nepatogumai – iki šiol besitęsiantis neaiškumas, kaip elgtis šioje situacijoje; nepatogumai – prievolė dalyvauti atsakovais ir trečiaisiais suinteresuotais asmenimis bent dviejuose sudėtinguose teismo procesuose; nepatogumai – dalyvavimas kituose teismo procesuose, siekiant apginti pažeistas teises; nepatogumai – dalyvavimas valstybės institucijų surengtose diskusijose; dvasinis sukrėtimas – sukeltas netikėtu turto areštu ir prasidėjusiu teismo procesu, kuriame pareiškėjai buvo atsakovais; dvasinis sukrėtimas – nuolatinis buvimas visuomenės dėmesio centre, kai pareiškėjai – registre įregistruoto turto sąžiningi įgijėjai painiojami ir tapatinami su statytojais – statybą vykdžiusiais verslininkais; emocinė depresija – švelniausia pasekmė, kurią sukelia septyneri metai netikrumo dėl itin brangaus turto, ypač, kai kreditoriai nuolat sukuria įtampą dėl neaiškaus turto statuso; pažeminimas – pareiškėjai atsakovų žeminami pareiškimais, esą jie atliko neteisėtus ar nesąžiningus veiksmus net po to, kai teismai pripažino neteisėtais būtent atsakovų veiksmus; reputacijos pablogėjimas – kad ir kas oficialiai pripažinta teismų sprendimais, didesnė dalis visuomenės teismo sprendimų neskaito, todėl pareiškėjų reputacijai padaryta žalos; bendravimo galimybių sumažėjimas – pareiškėjai turi mažiau galimybių bendrauti su draugais todėl, kad tą laiką priversti skirti daugybei teismų procesų, būdami įtraukti į juos atsakovais ir trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, taip pat dalyvaudami juose kaip pareiškėjai, aiškindamiesi su savo advokatais, rinkdami dokumentus, skaitydami procesinius dokumentus, dalyvaudami valstybės institucijų rengiamose diskusijose; bendravimo galimybių sumažėjimas – pareiškėjai turi mažiau galimybių bendrauti su draugais ir dėl to, kad patys yra priversti vengti tam tikrų renginių, kuriuose tenka tenkinti susirinkusiųjų smalsumą apie didelį atgarsį turinčius įvykius, kuriuose pareiškėjai dalyvauja dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Neturtinės žalos dydžiui reikšmės turintys kriterijai: itin didelis netikrumas ir dvasinės kančios, nuolatinė įtampa dėl itin brangaus turto likimo, viešumas, pasekmės ilgai trunkančios, turėjo ilgalaikės neigiamos įtakos sveikatai, atsakovų turtinė padėtis, vertinant atsakovų didėjančius biudžetus, yra žymiai geresnė, negu pareiškėjų, padaryta itin didelė turtinė žala. Atsakovų neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Nurodyti teisės aktai kaip neteisėti panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 įsiteisėjusiu sprendimu, tiesiogiai nurodyti šio sprendimo rezoliucinėje dalyje, sukelia pasekmes visiems asmenims. Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010, kurioje buvo sprendžiamas Sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos pareiškėjams taikymo klausimas, konstatuota, kad Neringos savivaldybės tarybos sprendimą dėl teritorijos detaliojo plano sprendinių teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu dėl imperatyviųjų įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatų pažeidimo; dėl to ir kiti administraciniai aktai taip pat pagrįstai pripažinti negaliojančiais, o sutartys dėl neteisėtų aktų pagrindu pastatytų statinių perleidimo – niekinėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-10-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013, kurioje buvo sprendžiamas atsakovų ginčas su pareiškėjo bendraturčiais, konstatavo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija turėjo atlikti ne tik pasyvią statomo pastato apžiūrą, bet ir įsitikinti, kad statant statinį, kurio tinkamumo naudoti klausimas buvo sprendžiamas jautrioje bet kokiam poveikiui ir saugojamoje aplinkoje, nėra pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys veiklą šioje teritorijoje, pareiškėjai įgijo dėl neteisėtų Neringos miesto savivaldybės ir Klaipėdos AVA veiksmų suformuotą nekilnojamąjį daiktą, kurį vėliau prarado, dėl to patyrė žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-11-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 pažymėjo, kad iš esmės identiškose bylose, t. y., tų pačių valdžios institucijų veiksmai, priimant tuos pačius administracinius teisės aktus, Civilinio kodekso 6.271; 6.246; 6.247 straipsnių taikymo prasme, taip pat yra pripažinti neteisėtais, padaryti bendrais šių institucijų veiksmais (solidariai), bei yra susiję priežastiniu ryšiu su žalos kilimu. Taigi atsakovų neteisėti veiksmai kilo Neringos savivaldybei priėmus neteisėtą statybą leidžiančius administracinius teisės aktus ir išdavus statybą leidžiančius dokumentus, o Lietuvos valstybei nevykdžius priežiūros pareigos ir pripažinus neteisėtą statinį tinkamu naudoti. Paskutinis atsakovų veiksmas teismų nustatytoje neteisėtų veiksmų grandinėje yra 2005-12-12 Klaipėdos apskrities viršininko pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 115, nors atsakovų pareiga elgtis aktyviai nebuvo pasibaigusi ir vėliau. Net ir po šių veiksmų atsakovai galėjo užkirsti kelią pareiškėjų nuostolių atsiradimui, jeigu laiku kreiptųsi į teismą ir užkirstų kelią Naikinamo turto teisinei registracijai. Atsakovų veiksmai sudarė pagrindą sukurti Naikinamą turtą, o vėliau priimti neteisėtą daiktą naudojimui bei jį įregistruoti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazėje. Pareiškėjai Sutartimi įgijo Naikinamą turtą 2006-03-04, o Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu Naikinamą turtą prarado. Jeigu Naikinamas turtas nebūtų sukurtas ir nebūtų pripažintas tinkamu naudoti, pareiškėjai negalėtų 2006-03-04 jo įsigyti, todėl nepatirtų nei turto įsigijimo, nei jokių kitų su Sutartimi susijusių sąnaudų. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjų žalos neabejotinai nustatytinas tiesioginis priežastinis ryšys todėl, kad atsakovų veiksmai tiesiogiai nulėmė pareiškėjų žalos atsiradimą. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu teismas neįžvelgtų tiesioginio priežastinio ryšio, atsakovų neteisėti veiksmai sudarė sąlygas žalai atsirasti, o tai nusistovėjusioje teismų praktikoje pripažinta pakankamu pagrindu atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti. Pareiškėjų sąžiningumas, vadinasi – pakankamas atidumas ir rūpestingumas – patvirtintas prejudicinę reikšmę turinčiais teismų sprendimais. Atsakovų dokumentai buvo tiesioginis pagrindas neteisėto nekilnojamojo daikto teisinei registracijai. Nesant atsakovų – Neringos savivaldybės, Lietuvos valstybės – neteisėtų veiksmų, neteisėtas jachtininkų viešbutis negalėjo būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre, Sutartis negalėjo būti sudaryta ir notaro patvirtinta, negalėjo kilti jokių su Sutartimi susijusių sąnaudų, negalėjo būti pagrindas restitucijai į nemokų trečiąjį suinteresuotą asmenį. Nesant atsakovų neteisėtų veiksmų pareiškėjai negalėjo patirti jokios su Sutartimi susijusios žalos jau vien dėl to, kad šios Sutarties sudarymas būtų buvęs neįmanomas.

Pareiškėjai, pareiškėjų atstovas dėl atsakovų solidariosios prievolės, remdamiesi  Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalimi, nurodė, jog, nesant bent vieno iš atsakovų veiksmų, Sutartis nebūtų sudaryta. Atsakovų neteisėti veiksmai tiesiogiai nulėmė, kad pareiškėjams atsirado teisė į nemokų trečiąjį suinteresuotą asmenį, kuriam iškelta bankroto byla, todėl teismo nutartimi jis pripažintas nemokiu. Trečiasis suinteresuotas asmuo neįvykdė restitucijos: 2014-03-26 priimta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai savo neteisėtais veiksmais sudarė sąlygas pareiškėjų žalai – restitucijos santykiams su nemokiu asmeniu – atsirasti, todėl pareiškėjams patirtą žalą privalo atlyginti patys. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.50 straipsnio 3 dalimi, trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, todėl atsakovams, įvykdžiusiems Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 nustatytą prievolę grąžinti pareiškėjams pinigus, turėtų pereiti pareiškėjų reikalavimo teisė į BUAB „VIPC“.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepimuose (III t., b. l. 1–26, IV t., b. l. 68–77) bei jų atstovė teismo posėdžio metu su pareikštu skundu bei patikslintu skundu nesutiko ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad BUAB „VIPC“ teisinė būklė nedaro įtakos bylos nagrinėjimui, kadangi minėtos uždarosios akcinės bendrovės ir pareiškėjų tarpusavio atsiskaitymų klausimai yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, yra vykdytini ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjai, turėdami galiojančius kreditorinius reikalavimus, turi teisę savo interesus ginti Įmonių bankroto įstatymo, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja viešosios atsakomybės sąlygų visuma, būtina valstybės viešajai atsakomybei kilti. Pareiškėjai skunde neteisėtų tiek Neringos savivaldybės, tiek Lietuvos valstybės veiksmų neįrodinėja, remiasi teismų praktika, t. y., LVAT 2012-12-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012, LVAT 2013-10-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013, LVAT 2013-11-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013. Pareiškėjai remiasi šiuose teismų sprendimuose (motyvuojamosiose dalyse) konstatuotomis aplinkybėmis, kurias iš esmės laiko prejudiciniais faktais, tačiau šis įrodinėjimo būdas yra netinkamas, kadangi aplinkybės, kurių pareiškėjai atskirai neįrodinėja, neatitinka prejudiciniams faktams keliamų reikalavimų. Pareiškėjai negali remtis minėtose nutartyse nustatytomis aplinkybėmis, kadangi jie nebuvo tų bylų dalyviais. Pareiškėjai sieja jiems kilusią žalą su Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, kuriuo buvo panaikinti du valstybės administraciniai aktai: Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – KLAVA) sudarytų komisijų 2005-08-05 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 22 ir 2005-12-02 statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 115 (toliau – KLAVA 2005-12-02 aktas). Aptariamas jachtininkų viešbutis, esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – Jachtininkų viešbutis), kurio dalį įsigijo pareiškėjai, buvo pripažintas tinkamu naudoti KLAVA 2005-12-02 aktu. Tačiau KLAVA 2005-12-02 aktas buvo surašytas nepažeidžiant statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Šio akto surašymo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242, 2 punkte buvo nustatyta, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją. Šio reglamento 16 punkte buvo reglamentuota, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos nariai (pagal kompetenciją) vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus statytojo pateiktus dokumentus (jų apimtį, sudėtį, juridinio įforminimo reikalavimus), pagal tai nustato, ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams, ir įvertina statinio tinkamumą naudoti. Nors minėtas KLAVA 2005-12-02 aktas yra pripažintas negaliojančiu teismo sprendimu, nei Klaipėdos apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė savarankiškų šio administracinio akto neteisėtumo pagrindų. Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas buvo patvirtintas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, todėl remiantis tokiu planu nustatyta tvarka suderintas ir išduotas leidimas statybai, parengtas projektavimo sąlygų  sąvadas, statinių pripažinimas tinkamais naudoti yra neteisėti. Taigi, KLAVA 2005-12-02 aktas buvo pripažintas negaliojančiu, kadangi jis buvo neteisėtai patvirtinto detaliojo plano pasekmė, o ne todėl, kad jį surašant būtų nesilaikyta teisės aktais nustatytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos. Pareiškėjai, norėdami sieti patirtą žalą su KLAVA 2005-12-02 aktu, turėtų įrodyti, kad KLAVA neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Neįrodžius konkrečių neteisėtų KLAVA veiksmų, nėra ir būtinos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos negali kilti ir atsakomybė už žalą. KLAVA 2005-12-02 aktas ir pareiškėjo nurodoma žala net negalėtų būti siejami priežastiniu ryšiu, kadangi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjams žala kilo dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto, nes Jachtininkų viešbučio neteisėtumą nulėmė ne jo pripažinimo tinkamu naudoti aktas, o detalusis planas ir statybos leidimas, kurių pagrindu jis buvo pastatytas. Taigi, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Inspekcijos, negali kilti viešoji atsakomybė, nesant pridedamų įrodymų ir motyvų dėl konkrečių neteisėtų KLAVA veiksmų, taip pat kituose teismų sprendimuose nesant nustatytų prejudicinių faktų dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo. Be to, nėra pagrindo teigti, kad tarp Lietuvos valstybės veiksmų, kurie nurodomi kaip neteisėti, ir tariamos žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys. KLAVA 2005-12-02 aktas ir pareiškėjų nurodoma žala negali būti siejami priežastiniu ryšiu. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjams žala kilo dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto, nes Jachtininkų viešbučio neteisėtumą nulėmė ne jo pripažinimo tinkamu naudoti aktas, o detalusis planas ir statybos leidimas, kurių pagrindu jis buvo pastatytas. Nesant panaikinto KLAVA pripažinimo tinkamu naudoti akto, pareiškėjai galėjo įgyti, pvz., nebaigtą statyti statinį, be to, KLAVA akto priėmimas ir tariamai atsiradusi pareiškėjų žala yra pernelyg nutolę teisiškai, todėl šiuo atveju neįmanoma nustatyti net netiesioginio teisinio priežastinio ryšio egzistavimo, juo labiau, kad nei teismų sprendimais, nei pareiškėjų pateikiamais įrodymais nėra pagrindžiama ta aplinkybė, kad KLAVA, pripažindama Jachtininkų viešbutį tinkamu naudoti, neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus (KLAVA pripažinimo tinkamu naudotis aktas buvo panaikintas formaliai – tik kaip detaliojo plano panaikinimo pasekmė, tačiau ne savarankiškais pagrindais). Pareiškėjų reikalavimas, kad Lietuvos valstybei turi būti taikoma atsakomybė už pareiškėjams sukeltą žalą, yra nepagrįstas priežastiniu ryšiu su tariamais neteisėtais veiksmais. Net jei teismas pripažintų, kad vis dėlto KLAVA veiksmai (atsakovė – Lietuvos valstybė) susiję su galimai kilusia turtine ir/ar neturtine žala, priežastinis ryšys negali būti pripažintas tiesioginiu, o tik netiesioginiu, galimai įtakojusiu neigiamas pasekmes, bet ne jas tiesiogiai sukėlusiu. Pareiškėjų prašoma priteisti žala nekilo dėl Lietuvos valstybės veiksmų, o iš esmės dėl 2006-03-04 sudarytos aptariamo jachtininkų viešbučio pirkimo–pardavimo sutarties, taip pat naudojimosi daiktu, kitų subjektų suteiktų paslaugų ar savo pačių rizika. Pats Jachtininkų viešbutis buvo pastatytas dėl neteisėto detaliojo plano ir statybos leidimo, taip pat neteisėtų statybos darbų, kuriuos atliko AB poilsio namai „Ąžuolynas“ ir BUAB „VIPC“. Taigi nėra priežastinio ryšio tarp prašomos priteisti žalos ir Lietuvos valstybės veiksmų. Pareiškėjai, prašydami atlyginti ne tik Jachtininkų viešbučio įsigijimo išlaidas, bet ir kitas su Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006-03-04 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi susijusias išlaidas, iš esmės pripažįsta, kad išlaidos, kurios skunde laikomos žala, kilo iš Sutarties, tai sudaro pagrindą reikalauti jų iš BUAB „VIPC“, o ne iš atsakovų šioje byloje. Be to, pareiškėjai į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik po trejų metų nuo Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą reikalavimus priteisti kai kurias išlaidas, negautas pajamas ir neturtinės žalos atlyginimą arba apskritai atmesti arba sumažinti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepimuose bei jos atstovė teismo posėdžio metu dėl Jachtininkų viešbučio įsigijimo išlaidų atlyginimo nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendimu panaikino Sutartį ir taikė restituciją natūra: UAB „VIPC“ iš pareiškėjų ir D. K. bei E. K. priteisė Jachtininkų viešbutį, o iš UAB „VIPC“ S. R. – 510 000 Lt, M. R. – 740 000 Lt, R. G. ir V. B. G. – 800 000 Lt. Lietuvos valstybė nėra Sutarties šalis, ji nieko nei perdavė, nei gavo pagal Sutartį, todėl pareiškėjų skundo reikalavimas grąžinti pagal Sutartį sumokėtas Jachtininkų viešbučio įsigijimo išlaidas neatitinka nei restitucijos esmės, nei tikslo, nei Civilinio kodekso nuostatų, taip pat protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu priteistos sumokėti sumos pareiškėjams būtų neišmokėtos dėl Lietuvos valstybės veiksmų. Reikalavimas atlyginti Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu jau priteistas turto įsigijimo išlaidas yra visiškai nepagrįstas, prieštarauja teismų praktikai. Nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad restituciją kito asmens vardu įvykdytų Lietuvos valstybė ir Neringos savivaldybė, šis pareiškėjų reikalavimas nėra pagrįstas. Pareiškėjai nurodo, kad šiuo metu BUAB „VIPC“ yra nemoki, pinigų pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimą nėra grąžinusi, neva esama pagrindo manyti, kad BUAB „VIPC“ nebus pajėgi ir ateityje sumokėti priteistų pinigų. Pareiškėjai, turėdami reikalavimo teisę, kuri jiems atsirado Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo pagrindu, BUAB „VIPC“ neįvykdžius teismo sprendimo savanoriškai, turi imtis veiksmų, numatytų Įmonių bankroto įstatyme, CPK. Faktas, kad BUAB „VIPC“ yra nemoki, nesudaro teisinio pagrindo paneigti Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo ar jį pakeisti, o pareiškėjai automatiškai neįgyja teisės reikalauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų lėšų atlyginimo iš Lietuvos valstybės ar Neringos savivaldybės. Nors pareiškėjai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 iki šiol nėra įvykdytas, tai nereiškia, kad šis sprendimas apskritai nebus įvykdytas, kadangi šiuo metu bankroto byla nėra pasibaigusi ir finansinių reikalavimų tenkinimo klausimas dar neišspręstas, todėl pareiškėjai daro niekuo nepagrįstas išvadas apie savo reikalavimų BUAB „VIPC“ atžvilgiu neįvykdymo faktą. Teismui taip pat nėra pateikta duomenų, kad BUAB „VIPC“ pareiškėjams būtų perleidęs kokias nors reikalavimo teises Lietuvos valstybės atžvilgiu. LVAT 2013-10-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013, kuria pareiškėjai remiasi ir savo 2013-11-30 skunde, taip pat buvo pasisakyta dėl išlaidų turto įsigijimui priteisimo (kurios jau priteistos kaip restitucija kitoje byloje). LVAT nurodė, jog restitucija, kurią nusprendė taikyti Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendimu, reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo (iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį), tai reiškia, kad pareiškėjai grąžina įgytą turtą, o pardavėjas – UAB „VIPC“ grąžina pareiškėjams jų sumokėtą sumą; pareiškėjų teisė iš UAB „VIPC“ gauti sumokėtus 710 000 Lt yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu; pareiškėjų nuostoliai – neatgauta pinigų suma, sumokėta už aptariamą nekilnojamąjį turtą, atsirado dėl to, jog restitucija neįvykdyta visa apimtimi ir kad UAB „VIPC“ nevykdo teismo įpareigojimo – negrąžina pareiškėjams iš jų gautos pinigų sumos, taigi, nėra pagrindo teigti, jog tarp šios žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys.  Pareiškėjų už Jachtininkų viešbučio dalių įsigijimą sumokėtos sumos, kurios kaip restitucija priteistos pareiškėjams iš BUAB „VIPC“ Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu, nėra pareiškėjų patirti nuostoliai, kuriuos atlyginti turėtų Neringos savivaldybė ir Lietuvos valstybė. Klaipėdos apygardos teismo kaip restitucija priteista suma negali būti priteisiama kitu teismo sprendimu, nes ta pati pinigų suma pareiškėjų naudai būtų priteista dviem skirtingais teismo sprendimais ir iš skirtingų subjektų, kas suponuotų galimą neteisėtą praturtėjimą, paneigtų teismo sprendimų privalomumą. Pareiškėjų reikalavimai jiems priteisti Jachtininkų viešbučio įsigijimo lėšas, kurios buvo sumokėtos BUAB „VIPC“, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepimuose bei jos atstovė dėl pareiškėjų prašomų priteisti palūkanų, susijusių su paskolomis Jachtininkų viešbučio įsigijimui, ir paskolų administravimo mokesčių pažymėjo, kad įrodinėjimo trūkumu laikytina ta aplinkybė, kad skunde nėra atskirta, kiek palūkanų sumokėta pagal kredito sutartį pastato įsigijimui ir kiek pastato apdailos darbams, kadangi tai skirtingos žalos rūšys. Pareiškėjai S. R., nenurodžius tikslios palūkanų už paskolą, kuri skirta turto įsigijimui, sumos, jos dydis laikytinas neįrodytu. Palūkanų už suteikiamus kreditus tikslas – mokėjimas už naudojimąsi paskolos suma, o paskolos administravimo mokesčio – atlyginimas už teikiamą administravimo paslaugą. Tiek palūkanų mokėjimo, tiek paskolos administravimo laikotarpiu pareiškėjai M. R. ir S. R. naudojosi suteikta paskola, t. y., buvo įsigiję atitinkamas Jachtininkų viešbučio dalis, naudojosi įgytu turtu, todėl iš jo gavo naudos. Be to, kredito sutartis ir jos pagrindu mokamos palūkanos bei paskolos administravimo mokesčiai neatsiejamai susiję su Sutartimi, todėl, pripažinus jas tiesioginiais pareiškėjų nuostoliais, turėtų būti išieškomi iš BUAB „VIPC“, kadangi yra pernelyg nutolę nuo galimai neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų, todėl nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio. Taip pat Sutarties sudarymo išlaidos tiesiogiai susijusios su BUAB „VIPC“ ir pareiškėjų sutartiniais santykiais, todėl, pripažinus jas pareiškėjų patirta žala, turėtų būti išieškomos būtent iš Jachtininkų viešbučio pardavėjo (BUAB „VIPC“), šios išlaidos pernelyg nutolusios nuo Lietuvos valstybės veiksmų, iš kurių kildinama žala, t. y. tarp jų neegzistuoja priežastinis ryšys. Pareiškėjų prašomos priteisti turto registravimo NTR išlaidos laikytinos pernelyg nutolusiomis nuo galimai neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų, be to, pareiškėjai, užregistravę Jachtininkų viešbučio nuosavybės teisę savo vardu, patyrė naudos, kuri šiuo atveju kompensuoja patirtas išlaidas. Teismui priskyrus šias išlaidas prie tiesioginių pareiškėjų nuostolių, jos priteistinos ne iš atsakovų šioje byloje, o iš BUAB „VIPC“, kadangi jos kyla tiesiogiai iš Sutarties ir galėtų būti traktuojamos nebent kaip sutartinė atsakomybė.  Dėl alternatyvių skolinių įsipareigojimų arba negautų pajamų (saugių mažo pajamingumo investicijų) nurodė, jog pareiškėjai nepagrįstai prašo priteisti negautas pajamas, jų priteisimas būtų laikytinas nepagrįstu pareiškėjų praturtėjimu. Pareiškėjai nurodo tik hipotetines galimybes gauti tam tikras pajamas, o tai neatitinka įrodinėjamiems nuostoliams (negautoms pajamoms) keliamų kriterijų. Teismų praktikoje aiškiai laikomasi pozicijos, jog asmens netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad jie turėjo realią galimybę gauti palūkanas už indėlius, kad jie buvo pasirašę atitinkamas indėlių sutartis ir jas nutraukė dėl neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų ir pan. Vien tik pažymos apie galimybę praeityje gauti atitinkamas palūkanas už tariamus indėlius neatitinka negautų pajamų įrodinėjimo specifikos ir esmės, toks reikalavimas nėra realus, neišvengiamas, nėra įrodytas, todėl atmestinas. Pareiškėjams paskolos buvo išduotos ne bet kokiam naudojimui, t. y. jos buvo tikslinės – Jachtininkų viešbučio įsigijimui, todėl tokios paskolos net negalėjo būti naudojamos kaip indėliai.  Be to, pareiškėjai reikalauja priteisti palūkanas, kurias sumokėjo bankams už laikotarpį nuo 2010-12-06, kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimas, t. y. tada, kai pareiškėjai jau žinojo, kad turi reikalavimo teises į BUAB „VIPC“, o BUAB „VIPC“ – pareigą grąžinti pinigus. Taigi visi šie veiksmai, kai BUAB „VIPC“ nevykdė teismo sprendimo, o pareiškėjai negalėjo grąžinti bankams kredito, yra BUAB „VIPC“ atsakomybė. Taip pat papildomai atkreipė dėmesį, kad patys pareiškėjai labai ilgą laiko tarpą po Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo įsiteisėjimo nesiėmė veiksmų, įgyvendindami savo, kaip kreditorių, teises, todėl patys prisiėmė atsakomybę dėl išlaidų didėjimo. Pareiškėjai savo skunduose teismui neatskirdami palūkanų, sumokėtų iki Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo įsiteisėjimo ir po to, neįrodė žalos dydžio, patys savo elgesiu (nesikreipdami dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo vykdymo) prisidėjo prie išlaidų didėjimo. Mokesčių už komunalines paslaugas, nekilnojamojo turto mokesčio ir valstybinės žemės sklypo nuomos mokesčių, taip pat mokesčių už turto draudimą negalima laikyti tiesioginiais nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kadangi tai buvo įmokos už tuometinį naudojimąsi turtu, už faktiškai suteiktas paslaugas, o dalis įmokų buvo sumokėta savo rizika. Be to, tai, kad pareiškėjai vėliau aptariamo turto neteko, dar nereiškia, jog pareiškėjai neturėjo naudos iš naudojimosi nekilnojamuoju turtu. Nors Sutartis ir buvo pripažinta negaliojančia ab initio, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad mokesčiai už turtą, draudimo įmokos, taip pat už komunalines paslaugas sumokėti mokesčiai yra išlaidos, patirtos be teisinio pagrindo. Draudimo ir komunalinių paslaugų mokesčiai buvo mokėti ne pripažintos negaliojančia Sutarties, o sutarčių, sudarytų su draudimo įmone, komunalinių paslaugų teikėjais, pagrindu, nekilnojamojo turto mokestis ir žemės nuomos mokesčiai buvo mokami įstatymo pagrindu, todėl negalima teigti, kad šie mokesčiai buvo mokami be teisinio pagrindo. Komunaliniai mokesčiai yra mokami už atitinkamas paslaugas, todėl, jei tokios paslaugos buvo suteiktos, jos privalo būti apmokėtos, ir tai nelaikytina pareiškėjų žala. Iš prie 2013-11-30 skundo pridedamų dokumentų akivaizdu, kad atliekų tvarkymo išlaidos, išlaidos už sunaudotą energiją buvo sumokėtos kaip suteiktų paslaugų rezultatas, pareiškėjai naudojosi teikiama elektros energija, taip pat šalino atliekas, t. y. gavo tam tikrą naudą iš trečiųjų asmenų. Nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės sklypo nuomos mokesčius pareiškėjai privalėjo mokėti kaip nekilnojamojo turto, pastatyto ant valstybinės žemės, savininkai ir žemės sklypo valdytojai. Nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės sklypo nuomos mokesčių sumokėjimas už laikotarpius, kai pareiškėjai valdė ir naudojosi nekilnojamuoju turtu, t. y. iš to gavo atitinkamą naudą, laikytinas pagrįstu ir būtinu, neatsiejamu nuo turto valdymo, todėl nelaikytinas tiesioginiais pareiškėjų nuostoliais, juo labiau priežastiniu ryšiu nėra susijęs su Lietuvos valstybės veiksmais teritorijų planavimo ar statybos srityje. Be to, svarbi ir ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 įsiteisėjo 2010-12-06. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui pripažinta negaliojančia Sutartis, kuria pareiškėjams taip pat buvo perleista nuomos teisė į valstybinės žemės sklypo dalį. Vienareikšmiškai atmestini reikalavimai atlyginti tas su turto naudojimu susijusias išlaidas, kurios atsirado po Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjimo dienos, kadangi jos atsirado pačių pareiškėjų rizika, kai statiniu jau nebegalima buvo nei naudotis, nei jo valdyti, nei disponuoti. Be to, pareiškėjai (S. R.) nurodo, kad patyrė išlaidų, susijusių su hipoteka įkeisto turto privalomu draudimu. Pažymėtina, kad reikalavimą privalomai drausti turtą iškėlė bankai, šiuo atveju tai susiję su pareiškėjų ir kreditavimo įstaigų tarpusavio sutartiniais santykiais, todėl negali sietis priežastiniu ryšiu su jokiais Lietuvos valstybės veiksmais, be to, buvo mokami statinio naudojimo laikotarpiu. Kadangi kreditavimo sutartiniai santykiai neatsiejamai susiję su Sutarties sudarymu, darytina išvada, kad tokias išlaidas pripažinus pareiškėjų žala, jos atlyginimo būtų galima reikalauti iš BUAB „VIPC“, siejant šią žalą su panaikinta Sutartimi. Pareiškėjų patirtos išlaidos turto mokesčiams, valstybinės žemės nuomos mokesčiams, draudimo išlaidos, taip pat mokėjimai už paslaugas yra susiję su jų gauta nauda, suteiktomis paslaugomis, todėl nelaikytini pareiškėjų patirta žala. Dėl apdailos darbų ir palūkanų už paskolą, suteiktą Jachtininkų viešbučio apdailai, nurodė, jog pareiškėja S. R. taip pat prašo priteisti tariamai dėl Jachtininkų viešbučio įrengimo patirtą žalą (216 500,00 Lt), be to, palūkanas už paskolą, suteiktą apdailos darbų atlikimui (konkreti suma nenurodyta). Išlaidos statinio apdailai žalai keliamų kriterijų neatitinka, o pareiškėja žalos neįrodo. Pažymėtina, kad S. R. nepateikė konkrečių įrodymų, kokios vertės apdaila buvo įrengta, kad ji investavo atitinkamas lėšas, kad jos buvo panaudotos konkretiems darbams, be to, neįrodo, ar apdaila buvo būtina, taip pat duomenų, kokia dalis turto, įrengto statinyje, negali būti atskirta nuo statinio, todėl prarasta. Sprendžiant iš 2013-11-30 skundo šiuo metu atlikti darbai nėra atskirti nuo statinio, todėl žala tik numanoma. Pareiškėja nagrinėjamu atveju neįrodė, kad jos nurodytos išlaidos buvo patirtos įsigyjant įrangą, būtiną naudotis pastatu pagal paskirtį. Jachtininkų viešbučio pagerinimo išlaidų (t. y. apdailos darbų išlaidos) atlyginimo reikia reikalauti iš asmens, kuriam pagal restituciją grąžinimas statinys, t. y. BUAB „VIPC“, o ne Lietuvos valstybės ar Neringos savivaldybės, kadangi šios išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovų veiksmais. Šioje byloje daikto pagerinimo išlaidų atlyginimas yra negalimas, kadangi CK 6.150 ir 4.97 straipsniai jų išieškojimą sieja su asmeniu, kuriam turtas yra grąžinamas. Be to, reikalavimas atlyginti minėtas išlaidas nėra aiškus, t. y. tokios išlaidos nėra aiškiai apibrėžtos, nėra aišku, ar jos buvo būtinos, nėra įrodyta, kokia dalis apdailos darbų gali būti atskirta ir kokia dalimi realiai yra atlikti pagerinimai. Be to, S. R. įsirenginėjo Jachtininkų viešbutį jau vykstant teismo procesams, todėl veikė savo rizika. Net ir pripažįstant turto apdailos darbų išlaidas žala, ji pernelyg nutolusi nuo neva neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų, todėl neegzistuoja priežastinis ryšys.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepimuose bei jų atstovė teismo posėdžio metu dėl neturtinės žalos nurodė, jog, net pripažinus šių veiksmų neteisėtumą, negalima daryti išvados, kad jie priežastiniu ryšiu susiję su galimai patirta neturtine žala. Net ir teigiant, kad KLAVA veiksmai turėjo įtakos, prisidėjo prie Jachtininkų viešbučio statybos, neprotinga ir neteisinga teigti ir nustatyti priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir galimai patirtos neturtinės žalos, kurią iš esmės sąlygojo sutarties sudarymas ir vėlesnis jos nutraukimas. Galimai kilusi neturtinė žala yra pernelyg nutolusi nuo Lietuvos valstybės (KLAVA) veiksmų teritorijų planavimo ir statybos teisiniuose santykiuose. KLAVA veiksmai buvo atliekami, kai pareiškėjai nevaldė nei žemės sklypo, nei Jachtininkų viešbučio, pareiškėjai nebuvo administracinių sprendimų adresatai, todėl galimai patirta neturtinė žala labai nutolusi nuo Lietuvos valstybės veiksmų. Pareiškėjai įgijo nekilnojamąjį turtą Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, ir būdami pakankamai apdairūs bei rūpestingi, turėjo domėtis tokio turto statusu, juo labiau, kad jo paskirtis yra komercinio pobūdžio, be to, pareiškėjai galėjo įvertinti konfliktinių situacijų dėl disponavimo aptariamu nekilnojamuoju turtu galimybę. Taip pat pareiškėjai galėjo įvertinti galimą visuomenės ir tuo pačiu visuomenės informavimo priemonių dėmesį minėtam regionui ir jame vykstantiems įvykiams. Pareiškėjai nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad jie buvo tapatinami su neteisėtas statybas įvykdžiusiais asmenimis, kad visuomenei buvo formuojama nuomonė, kad pareiškėjai galėjo būti nesąžiningi civilinių santykių subjektai ar pan., todėl ši aplinkybė laikytina nepagrįsta. Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendimu išsprendė pareiškėjų įgyto turto likimą, t. y. pripažino Sutartį neteisėta ir taikė restituciją. Tai, kad BUAB „VIPC“ finansinė padėtis ar kitos priežastys lėmė, kad pareiškėjams iki šiol nėra grąžintos įmokos už Jachtininkų viešbučio įsigijimą, nėra susiję su Lietuvos valstybės veiksmais, to nepagrindžia ir pareiškėjai, todėl nėra pagrindo teigti, kad šias emocijas ir išgyvenimus pareiškėjai patyrė dėl Lietuvos valstybės veiksmų ar neveikimo. Pareiškėjai V. B. G., S. R. ir M. R. nurodė, jog patyrė fizinį skausmą (sveikatos sutrikimai ir susijusios medicininės procedūros), tačiau dalis medicininių dokumentų, pateiktų į bylą, yra neįskaitomi, todėl atitinkamai neturėtų būti vertinami. Kai kurie nurodomi pareiškėjų susirgimai (hipertenzija, alerginė sloga, sklydliaukės sutrikimai, cistos, miomos, širdies veiklos sutrikimai) yra būdingi daugeliui (netgi jauno amžiaus) žmonių, todėl juos sieti su Lietuvos valstybės veiksmais, teisminiais procesais nėra teisinio pagrindo. Vien tik asmenų subjektyvūs paaiškinimai ir tam tikri medicininiai dokumentai automatiškai nereiškia, kad konkrečią asmens sveikatos būklę galima traktuoti kaip neturtinės žalos patyrimą Tarp V. B. G., S. R. ir M. R. sveikatos būklės ir Lietuvos valstybės veiksmų nėra priežastinio ryšio, pareiškėjai jo neįrodė. Pareiškėjai taip pat grindžia patirtą neturtinę žalą (konkrečiai S. R.) prašymu atleisti iš darbo, atleidimo iš darbo įsakymu – tokios faktinės aplinkybės pernelyg nutolusios nuo  skunde nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų, todėl nesietinos priežastiniu ryšiu. Be  to, skunde bei patikslintame skunde nėra pakankamų įrodymų dėl to, kad turėtų būti taikoma solidarioji atsakomybė, todėl tuo atveju, jei teismas laikys, kad yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, turėtų būti taikoma dalinė atsakomybė. Nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės veiksmai minėtuose santykiuose buvo bendri ar turėjo vienodą reikšmę teisiniuose santykiuose. Jachtininkų viešbučio neteisėtą statybą nulėmė neteisėto detaliojo plano parengimas, neteisėto statybą leidžiančio dokumento išdavimas. Pagrindinis subjektas, dalyvavęs šiuose teisiniuose santykiuose, buvo Neringos savivaldybė. Ši institucija pradėjo detaliojo teritorijų planavimo procesą, išdavė sąlygas detaliojo plano rengimui, suderino parengto detaliojo plano sprendinius bei patvirtino detalųjį planą, be to, ši institucija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Jachtininkų viešbučio statybai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad savo pobūdžiu Neringos savivaldybės veiksmai ir vaidmuo, pastatant neteisėtą Jachtininkų viešbutį, buvo esminis, lemiantis, todėl šiuo atveju, taikant civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos tokios atsakomybės dalys ir 70 proc. atsakomybės tekti būtent Neringos savivaldybei. Neringos savivaldybės veiksmai tiesiogiai lėmė neigiamų padarinių atsiradimą, o Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmai tik netiesiogiai prisidėjo prie padarinių, todėl nustatytina dalinė, o ne solidarioji civilinė atsakomybė. Pareiškėjai remiasi CK 6.50 straipsnio nuostatomis ir nurodo, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Pažymėtina, kad CK 6.50 straipsnis reglamentuoja trečiojo asmens teisę (bet ne pareigą) įvykdyti prievolę, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjai remiasi CK nuostatomis, kurios reglamentuoja trečiojo asmens (šios bylos atveju tai būtų Lietuvos valstybė ir Neringos savivaldybė) teisę, bet ne pareigą įvykdyti skolininko prievolę, todėl ginčo atveju netaikytinos, kadangi Lietuvos valstybė savanoriškai neprisiima vykdyti kitų asmenų prievolių, to nenumato įstatymai, Lietuvos valstybės turtas turi būti naudojamas tik įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepimuose bei jos atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog net ir nustačius visas tris viešosios atsakomybės sąlygas, atlygintinos žalos dydis turėtų būti mažinamas dėl pačių pareiškėjų veiksmų bei Lietuvos valstybės sudėtingos finansinės padėties. Būdami sąžiningi, rūpestingi ir apdairūs, prieš įsigydami nekilnojamąjį turtą, pareiškėjai turėjo ir galėjo domėtis perkamu nekilnojamuoju turtu. Be to, pareiškėjai įgijo komercinio pastato dalis, tokio pastato naudojimas susijęs su komercine veikla, todėl pareiškėjams keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, pareiškėjų įsigyjamas turtas lemia atitinkamą verslo riziką ir didesnių nuostolių tikimybę. Ši aplinkybė taip pat lemia griežtesnius kriterijus pareiškėjų elgesiui, įsigyjant turtą. Prie neteisėto detaliojo plano patvirtinimo tiesiogiai yra prisidėjusi ir AB poilsio namai „Ąžuolynas“, kuri organizavo detalųjį planavimą (t. y. buvo už jį atsakinga), kadangi ši aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu (nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu). Be to, turto pardavėjas BUAB „VIPC“, kaip statinio statytojas, taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už vykdytus darbus, kadangi jis taip pat yra verslo subjektas, turintis pareigą užtikrinti atliekamų veiksmų teisėtumą, įsigydamas nebaigtą statyti ginčo statinį, šis subjektas (kaip verslininkas) privalėjo vertinti galimą riziką, išsinagrinėti su statybomis susijusius dokumentus. Be to, atsakomybė už parengtą detalųjį planą ir jo sprendinius tenka ir jo rengėjui bei kitoms institucijoms, išdavusioms planavimo sąlygas ir suderinusioms jo sprendinius, taip pat pritarusioms statybos leidimo išdavimui, šios aplinkybės įrodo, kad atsakovais nurodžius tik Lietuvos valstybę ir Neringos savivaldybę jų atžvilgiu keliami nepagrįstai ir nesąžiningai dideli reikalavimai. Be to, pareiškėjai dalį išlaidų patyrė dėl savo pačių veiksmų, nors neturėjo teisinio pagrindo nei naudotis daiktu, nei mokėti su juo susijusius mokesčius, todėl šios sumos negali būti priteisiamos. Pareiškėjai naudojosi Jachtininkų viešbučiu, jame gyveno, todėl atitinkamai gavo naudos, jų nuostoliai atsižvelgiant į paminėtą aplinkybę mažintini. Be to, pareiškėjai po Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo įsiteisėjimo nesiėmė veiksmų savo reikalavimo teisės (atgauti už Jachtininkų viešbutį sumokėtas sumas) įgyvendinimui labai ilgą laiko tarpą, todėl patys padidino savo išlaidas, veikė savo rizika. Nurodytos aplinkybės lemia būtinumą atitinkamai mažinti iš Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės galimai priteistinus žalos dydžius. Tuo atveju, jei skundas bus tenkinamas visiškai ar iš dalies, prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, atsiliepime (IV t., b. l. 53–58) bei jų atstovas teismo posėdžio metu su pareikštu skundu bei patikslintu skundu nesutiko ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija, priimdamos administracinius aktus, kurie 2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais, atlikto tik formalų ir teritorijų planavimo procesą užbaigiantį veiksmą. Vadovaujantis ginčo teritorijai galiojusio detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2001-05-09 iki 2003-05-01) nuostatomis, detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procese dalyvavo ne tik atsakovai Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija, tačiau ir kitos valstybinės institucijos, su kuriomis buvo derinti detaliojo plano sprendiniai. Tik esant jų derinimui (pritarimui), Neringos savivaldybė galėjo ir privalėjo tvirtinti detalųjį planą. Ji neturėjo teisės atsisakyti priimti šiuo metu jau panaikintus administracinius aktus, kuomet visos derinančios institucijos, įskaitant ir tas, kurios yra atsakingos už Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugą bei aplinkosaugos politikos formavimą regione, pritarė tokiems detaliojo plano sprendiniams. Atsižvelgiant į tai, Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija atliko tik visą procesą užbaigiantį formalų vaidmenį, remdamasi procese dalyvaujančių institucijų derinimais. Negalima vertinti, kad egzistavo Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai. 2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo iš esmės išspręstas restitucijos tarp pareiškėjų ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ klausimas. Minėtu teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, pareiškėjams iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ yra priteista visa pareiškėjų už turtą sumokėta kaina. Tuo tarpu pareiškėjai privalo grąžinti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš jų nupirktą turtą, kadangi BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ privalo įvykdyti teismo sprendimą ir nugriauti neteisėtai pastatytus statinius. Taigi, šiuo metu yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo jau yra išspręstas pareiškėjų patirtos žalos (sumokėtos turto kainos) atlyginimas ir ją privalo pareiškėjams atlyginti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, o ne atsakovai. Vien faktas, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ tapo nemokus, nepanaikina įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jo pasekmių bei nekeičia jo vykdymo ar nesudaro pagrindo pareiškėjams savo reikalavimus dėl žalos nukreipti į kitus asmenis. Tarp pareiškėjų ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kylantys iš sudarytų turto pirkimo–pardavimo sutarčių. Teismo sprendimu šios sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis ir pritaikyta restitucija. Taigi, BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nevykdant teismo sprendimo ir nesumokant teismo sprendimu iš jos priteistų sumų pareiškėjams, tai sukelia Civilinio proceso kodekse nustatytas pasekmes, kuomet pareiškėjai įgyja teisę teismo sprendimą įvykdyti priverstine tvarka ir priteistas sumas išsiieškoti iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“. Vien  tai,  kad  BUAB  „Verslo  investicijų projektų  centras“  yra  iškelta  bankroto byla  ir  ji  yra  tapusi nemokia, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjai neatgaus jokių sumų iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ (tam tikras sumas pareiškėjai visgi gavo). Be to, BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumas nesudaro pagrindo įsiteisėjusio teismo sprendimo keitimui ir pareiškėjų reikalavimo nukreipimui į atsakovus. Juridinių asmenų nemokumas ir bankrotas yra normalus civilinių teisinių santykių reiškinys, kurio atsiradimo riziką privalo turėti omenyje ir prisiimti bet kuris asmuo, sudarantis sandorius su juridiniais (ar fiziniais) asmenimis. Jeigu BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nebūtų bankrutuojantis, pareiškėjai, tikėtina, niekada nebūtų kreipęsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovų, tačiau dabar mėgina savo žalą prisiteisti iš atsakovų, nepaisant to, kad atsakovai nėra atsakingi dėl BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo ir negalėjimo atsiskaityti su pareiškėjais. Atsakovų priimti administraciniai aktai buvo nukreipti ir adresuoti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, o ne pareiškėjams. Taigi, atsakovai gali būti atsakingi tik prieš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ kaip statytoją, jeigu būtų pilnai įvykdytas teismo sprendimas, nugriauti neteisėtai pastatyti statiniai ir įrodyta BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ patirta žala bei kitos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo, negalėjimo atsiskaityti su pareiškėjais (2013-10-17 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje Nr. A552-1603/2013). Nesant civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjų reikalavimas atsakovams dėl sumokėtos turto kainos grąžinimo yra atmestinas. Pareiškėjų reikalavimas priteisti negautas pajamas, kurias jie būtų gavę, jeigu jie už turtą sumokėtus pinigus būtų investavę į saugias mažo pajamingumo investicijas, yra visiškai nepagrįstas jokiais tvariais įrodymais, kad jie tikrai būtų tuos pinigus investavę į minimas priemones, kad būtų padėję indėlį ar pirkę kitą turtą, paremti prielaidomis ir negali būti tenkinami. Pareiškėjų reikalaujamos jiems priteisti notarinio mokesčio dalys neatitinka pačių pareiškėjų pateiktoje notaro pažymoje nurodytų duomenų ir sumų. Be to, notaro atlyginimas yra mokamas už suteiktą paslaugą. Notaras pareiškėjams suteikė paslaugą, pareiškėjai ją gavo, todėl negalima teigti, kad už šią paslaugą sumokėtos lėšos turėtų būti kaip žala kompensuotos pareiškėjams iš atsakovų. Dėl bankams sumokėtų palūkanų už laikotarpį nuo 2010-12-06, kuomet įsiteisėjo 2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, nurodė,  jog pareiškėjai jau tada žinojo, kad turi reikalavimo teisę į BUAB „Verslo investicijų projektų centras“. Taigi, visi tolimesni veiksmai, kuriais BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nevykdė teismo sprendimo, nesumokėjo pareiškėjams jų sumokėtos turto kainos, dėl to pareiškėjai negalėjo grąžinti bankams kredito, yra priskirtina BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atsakomybei, o ne atsakovams. Pareiškėjai, reikalaudami priteisti iš atsakovų bankams sumokėtas palūkanas, nepagrindžia tiksliai, kokią žalą patyrė būtent dėl atsakovų, o ne BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ veiksmų. Kartu su reikalavimu priteisti turto kainą bei sumokėtas palūkanas turėtų būti atmetamas ir reikalavimas dėl paskolos administravimo mokesčio priteisimo, nes šis mokestis yra pareiškėjų ir banko tarpusavio susitarimo pagrindu įtvirtintas mokėjimas, kurį bankui sumokėjo pareiškėjai už jo vidinių resursų panaudojimą paskolos išdavimui ir administravimui visą paskolos laikotarpį. Pareiškėjai paskolas ėmė ilgalaikes, truksiančias dešimtis metų. Taigi, šis administravimo mokestis, nepaisant to, kad buvo vienkartinis, turėtų būti paskirstomas visam paskolos laikotarpiui. Pareiškėjai šio mokesčio reikalauja viso, nepaisant to, kad 2010-12-06 įsiteisėjo 2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuomet paskolos sutarčių su bankais vykdymo rizika tenka išimtinai tik pareiškėjams. Be to, paskolos administravimo mokestis yra tarpusavio bankų ir pareiškėjų susitarimo aspektas, kuris negali būti laikomas privalomu lėšų pasiskolinimo elementu. Nei Civilinis kodeksas, nei kiti įstatymai nenustato pareigos skolininkui mokėti paskolos administravimo mokestį kreditoriui. Taigi, bet kokios papildomos ir nebūtinos išlaidos, kurias pareiškėjai sutiko savo valia prisiimti tam, kad gautų paskolą, negali būti priskirtinos prie jų patirtos žalos. Patikslintu skundu pareiškėjai taip pat prašo iš atsakovų priteisti išlaidas, patirtas VĮ Registrų centrui sumokėjus nekilnojamojo turto mokestį, žemės nuomos mokestį, išlaidas turto draudimui, sumas, kurias sumokėjo už atliekų tvarkymą, elektros energiją. Pareiškėjų išlaidos turto draudimui, už suvartotą elektros energiją ar atliekų tvarkymą buvo patirtos ir tiesiogiai susijusios su trečiųjų asmenų pareiškėjams suteiktomis paslaugomis, kurias pareiškėjai gavo ir iš jų turėjo naudos. Taigi, šios paslaugos buvo pareiškėjų užsakytos, jomis buvo naudojamasi, dėl to negali būti laikoma žala, dėl kurios atsiradimo yra atsakingi atsakovai. Pareiškėjai reikalauja iš atsakovų priteisti ir išlaidas, kurias jie patyrė turto įsirengimui, tačiau nepateikia jokių duomenų ir įrodymų, kad įrengimo darbai iš tikrųjų tiek kainavo ir tiek pareiškėjai patyrė išlaidų. Nesant tokių įrodymų, o tik faktui, kad pareiškėjai pasiskolino pinigus iš banko būsto įsirengimui, toks reikalavimas negali būti vertinamas kaip konkretus, įrodytas ir įvertintas, kadangi nėra pateikta jokių duomenų apie prašomų priteisti išlaidų (piniginės žalos išraiškos) patyrimą. Pareiškėjų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytini nepagrįstais, kadangi pareiškėjai neturinę žalą grindžia subjektyviais teiginiais apie patirtą stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Ta aplinkybė, kad pareiškėjai dalyvavo teisminiuose procesuose, negali būti pagrindu pripažinti, kad pareiškėjai patyrė neturtinę žalą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylinėjimasis teismuose yra susijęs su tam tikrais nepatogumais, o rūpesčiai, ginant savo teises, yra neišvengiama objektyvi būsena. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų pareiškėjams buvo sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar jų subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų taip pat niekaip nepagrindžia, kad sveikatos sutrikimus pareiškėjams sukėlė būtent atsakovų veiksmai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime (IV t., b. l. 46–48) ir jo atstovas teismo posėdžio metu pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą palaikė.

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės poilsio namų „Ąžuolynas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimais. Teismui pateiktame atsiliepime (III t., b. l. 63–65) pareiškėjų skundą palaikė.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimais. Teismui pateiktuose atsiliepimuose (III t., b. l. 72–73, 74–77, IV t., b. l. 49–51, 64–66) pareiškėjų skundo ir patikslinto skundo nepalaikė.

Tretieji suinteresuoti asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos projektai“ atsiliepimų nepateikė, jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimais.

Pareiškėjų skundas ir patikslintas skundas (toliau ir – skundas) tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų R. G., V. B. G., M. R. ir S. R. (toliau – ir pareiškėjai) reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kuri kildinama iš neteisėtų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės veiksmų, pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2006-03-04 notarine pirkimo–pardavimo sutartimi (registro Nr. K1ES-4621, šiuo metu negaliojanti, I t., b. l. 36–41) pareiškėjai S. R., M. R., R. G. ir V. B. G. iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (toliau – ir VIPC) įsigijo jachtininkų viešbučio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpų dalis: S. R. – 7660/37140 (76,60 kv. m) turto dalį už 510 000 Lt sumą, M. R. – 8211/37140 (82,11 kv. m) turto dalį už 740 000 Lt sumą, R. G. ir V. B. G. (bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis) – 12903/37140 (129,03 kv. m) turto dalį už 800 000 Lt sumą. Už parduodamą turtą buvo atsiskaityta: S. R. 76 500 Lt pardavėjui sumokėjo sudarydama notarinę sutartį, 400 000 Lt mokėjimo nurodymu į AB SEB banko sąskaitą pervedė pardavėjui pagal 2004-09-01 kreditavimo sutartį Nr. 1460411012056-08, 33 500 Lt mokėjimo nurodymu į AB SEB banko sąskaitą pervedė pardavėjui; M. R. 185 000 Lt pardavėjui sumokėjo sudarydamas notarinę sutartį, 555 000 Lt mokėjimo nurodymu į AB SEB banko sąskaitą pervedė pardavėjui; R. G. ir V. B. G. 540 00 Lt pardavėjui sumokėjo sudarydami notarinę sutartį, 240 000 Lt mokėjimo nurodymu į AB SEB banko sąskaitą pervedė pardavėjui pagal 2004-09-01 kreditavimo sutartį Nr. 1460411012056-08, 20 000 Lt mokėjimo nurodymu į AB SEB banko sąskaitą pervedė pardavėjui. 2006-03-04 notarinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo kartu ir turto (Jachtininkų viešbučio) priėmimo–perdavimo aktas, nepasirašant atskiro dokumento dėl turto perdavimo–priėmimo (sutarties 1, 7 punktai). Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 patenkino generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį ir pripažino negaliojančiais: Neringos savivaldybės tarybos 2002-07-17 sprendimą Nr. 125, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), detalusis planas; Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004-04-26 išduotą statybos leidimą Nr. 22 statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius; Neringos savivaldybės administracijos 2004-05-31 patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 rekonstruoti prieplaukos namelį, įrengti jachtklubą, restoraną, statyti jachtininkų viešbutį; pirmą jachtklubo projekto korektūrą, atliktą Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004-11-04 protokolu Nr. 27, ir antrą jachtklubo projekto korektūrą, atliktą Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005-06-09 protokolu Nr. 13; Klaipėdos apskrities viršininko 2005-09-05 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22; Klaipėdos apskrities viršininko 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115; Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2004-07-26 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-10874), kuria AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini) esančius pastatus – prieplaukos namelį ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, jachtininkų viešbučius, žuvų restoraną; Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006-02-03 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-2831), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė I. S. ir J. S. jachtininkų viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006-03-04 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-4621), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras” pardavė D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G. ir V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jachtininkų viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas taikė restituciją natūra ir priteisė AB poilsio namams „Ąžuolynas” iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini) esančius pastatus: prieplaukos namelį ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, jachtininkų viešbučius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žuvų restoraną, o UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš AB poilsio namų ,,Ąžuolynas“ priteisė 800000 Lt. Teismas taip pat taikė restituciją natūra ir priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. (duomenys neskelbtini) esantį jachtininkų viešbutį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 371,40 kv. m bendro ploto, priteisė iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ D. K., E. K. 710000 Lt, S. R. – 510000 Lt, R. G., V. B. G. – 800000 Lt, M. R. – 740000 Lt. Įpareigojo statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (duomenys neskelbtini) esančius pastatus: jachtininkų viešbutį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 260,28 kv. m bendro ploto, jachtininkų viešbutį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 371,40 kv. m bendro ploto, žuvų restoraną unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 338,08 kv. m bendro ploto. Panaikino (duomenys neskelbtini) esančių pastatų: jachtininkų viešbučio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 260,28 kv. m bendro ploto, jachtininkų viešbučio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 371,40 kv. m bendro ploto, žuvų restorano 338,08 kv. m bendro ploto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (I t., b. l. 20–37). Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs nurodytą civilinę bylą, 2010-12-06 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimą paliko nepakeistą (I t., b. l. 38–64). Vilniaus apygardos teismo 2014-03-26 nutartimi (civilinėje byloje Nr. B2-480-232/2017) UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“, 2014-09-09 nutartimi UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pareiškėjų kreditoriniai reikalavimai (R. G., V. B. G. – 780 000 Lt (225903,61 Eur), M. R. – 713 465,51 Lt (206 633,89 Eur), S. R. – 491 712,72 Lt (142 409,85 Eur) BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto byloje Nr. B2-480-232/2017, sudarantys dalį pareiškėjų prašomos priteisti iš atsakovų žalos, yra trečios eilės kreditorių sąraše (II t., b. l. 85–87).

Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ir (ar) savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Dėl neteisėtų veiksmų

Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga pasireiškia neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Minėta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 teismo sprendimu jau yra konstatuota, jog Neringos savivaldybės taryba, 2002-07-17 sprendimu Nr. 125 patvirtinusi detalųjį planą, pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatas, nes patvirtintas detalusis planas prieštaravo Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) sprendiniams. Neringos savivaldybės administracijai išdavus 2004-04-26 statybos leidimą Nr. 22 ir 2004-05-31 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 buvo pažeistos Statybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 1 dalies,  20 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos, aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11.4 punkto, aplinkos ministro 2002-04-23 įsakymu Nr. 202 patvirtinto STR 1.07.05:2002 „Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai“ 3.5 punkto reikalavimai. Teismas taip pat nustatė, kad išduotame projektavimo sąlygų sąvade Nr. 43 bei antroje projekto korektūroje, atliktoje 2005-06-09 Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 13, buvo pažeistos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 439 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punkto nuostatos. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad nurodyti Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos priimti administraciniai aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl tenkino prašymą dėl jų panaikinimo (CK 1.80 str.). Tuo pačiu pagrindu teismas panaikino ir kitus ginčijamus aktus, t. y.: 2004-11-04 Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 27 patvirtintą pirmą jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūrą, 2005-06-09 Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 13 patvirtintą antrą jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūrą, 2005-08-05 Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtklubo-žuvų restorano pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22, 2005-12-02 Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtininkų viešbučių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. 115 (I t., b. l. 20–37). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėti Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (Klaipėdos AVA teisių perėmėja) veiksmai, kurių pagrindu buvo pastatytas, pripažintas tinkamu naudoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ginčo statinys – jachtininkų viešbutis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, papildomai aplinkybių dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų nevertina.

Dėl turtinės žalos

Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal CK 6.249 straipsnį, žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti pareiškėjas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra minimos dvi skirtingos nuostolių sampratos: tiesioginiai nuostoliai turėtų išlaidų prasme ir nuostoliai kaip piniginė (šioje dalyje apibūdintos žalos) žalos išraiška. Todėl, sprendžiant pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos (jos dydžio) nustatymo klausimą, yra būtina: 1) išaiškinti, ar dėl minėto institucijos neveikimo pareiškėjas turėjo konkrečių išlaidų (tiesioginių nuostolių), ir, nustačius tokių išlaidų turėjimo faktą, jas priteisti žalos atlyginimui; 2) išaiškinti, ar dėl minėto neveikimo pareiškėjas neteko turto, ar toks jo turtas buvo sužalotas, ir, nustačius tokio turto netekimo ar sužalojimo faktą, suteikti jam piniginę išraišką (įvertinti prarastą ar sužalotą turtą pinigais) bei priteisti šiuos pinigus žalos atlyginimui; 3) išaiškinti, ar minėtas neveikimas nulėmė pareiškėjo prašomas atlyginti negautas pajamas tokiu būdu, kad galėtų būti laikomas tokių pajamų negavimo rezultatu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A143-913/2008, 2013 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-587/2013). Nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip ne kartą savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Be to, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Dėl pareiškėjo pateikiamų įrodymų sprendžia teismas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2636-12).

Pareiškėja S. R. turtinę žalą vertina 286 114,54 Eur (987 896,28 Lt) suma, kurią detalizuoja: turto (7660/37140 dalis) pirkimas – 142 409,85 Eur (491 712,72 Lt), apdailos darbai – 62 702,73 Eur (216 500 Lt), palūkanos turto pirkimui ir apdailai – 57 812,29 Eur (199 614,28 Lt), paskolos administravimo mokestis – 434,41 Eur (1 500 Lt), turto įregistravimas nekilnojamojo turto registre – 97,70 Eur (337,33 Lt), negautos pajamos (saugios mažo pajamingumo investicijos) – 14 532,27 Eur (50 177,03 Lt), notaro paslaugos – 823,68 Eur (2 844 Lt), nekilnojamojo turto mokestis – 1 871,81 Eur (6 463 Lt), valstybinės žemės sklypo  nuomos mokestis – 294,39 Eur (1 016,49 Lt), hipoteka įkeisto turto privalomas draudimas – 1 165,79 Eur (4 025,28 Lt), elektros energija – 3 634,49 Eur (12 549,18 Lt), atliekų tvarkymas – 335,09 Eur (1 157 Lt).

Pareiškėjas M. R. turtinę žalą vertina 287 544,48 Eur (992 833,58 Lt) suma, kurią detalizuoja: turto (8211/37140) pirkimas – 206 633,89 Eur (713 465,51 Lt), palūkanos turto pirkimui – 32 963,74 Eur (113 817,19 Lt), paskolos administravimo mokestis – 434,43 Eur (1 500 Lt), turto įregistravimas nekilnojamojo turto registre – 87,76 Eur (303,03 Lt), negautos pajamos (saugios mažo pajamingumo investicijos) – 37 597,83 Eur (129 817,82 Lt), notaro paslaugos – 1156,74 Eur (3 994 Lt), nekilnojamojo turto mokestis – 2 006,20 Eur (6 927 Lt), valstybinės žemės sklypo nuomos mokestis – 314,42 Eur (1 085,65 Lt), hipoteka įkeisto turto privalomas draudimas – 995,53 Eur (3 437,38 Lt), elektros energija – 4 994,50 Eur (17 245 Lt), atliekų tvarkymas – 359,42 Eur (1 241 Lt).

Pareiškėjai R. G. ir V. B. G. turtinę žalą vertina 308 323,34 Eur (1 064 578,84 Lt) suma, kurią detalizuoja: turto (12903/37140 dalies) pirkimas – 231 696,01 Eur (800 000 Lt), alternatyvių skolinių įsipareigojimų vykdymas arba negautos pajamos (saugios mažo pajamingumo investicijos) – 72 450,42 Eur (250 156,80 Lt), nekilnojamojo turto mokestis – 1 131,11 Eur (3 905,49 Lt), valstybinės žemės sklypo nuomos mokestis – 488,66 Eur (1 687,24 Lt), notaro paslaugos – 1 115,90 Eur (3 853 Lt), atliekų tvarkymas – 121,06 Eur (418 Lt), elektros energija – 1 320,18 Eur (4 558,31 Lt).

Dėl turtinės žalos – tiesioginių nuostolių

Pareiškėjai teigia, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų jiems buvo padaryta turtinė žala, susijusi su 2006-03-04 notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, t. y. notariniai veiksmai dėl sutarties sudarymo (1115,90 Eur R. G. ir V. B. G., 1156,74 Eur M. R., 823,68 Eur S. R.), įmokos VĮ Registrų centrui (87,76 Eur M. R., 97,70 Eur S. R.), tiesioginės išlaidos įsigytam turtui išlaikyti: nekilnojamojo turto mokestis (1131,11 Eur R. G. ir V. B. G., 2006,20 Eur M. R., 1871,81 Eur S. R.), valstybinės žemės sklypo nuomos mokestis (488,66 Eur R. G. ir V. B. G., 314,42 Eur M. R., 294,39 Eur S. R.), turto draudimo mokestis (995,53 Eur M. R., 1165,79 Eur S. R.), komunalinių atliekų tvarkymas (121,06 Eur R. G. ir V. B. G., 359,42 Eur M. R., 335,09 Eur S. R.), kitos komunalinės paslaugos (elektros energija) (1320,18 Eur R. G. ir V. B. G., 4994,50 Eur M. R., 3634,49 Eur S. R.).

Pareiškėjai turtinę žalą, susijusią su 2006-03-04 notarinės pirkimo–pardavimo sutarties įforminimu, grindžia į bylą pateiktomis Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notaro E. S. 2011-11-10 bei 2013-11-26 pažymomis, kuriose notaras nurodė, jog už atliktas notarines paslaugas pagal viešbučio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą Klaipėdos m. pirmajam notarų biurui sumokėjo: S. R. – 823,68 Eur, M. R. – 1156,74 Eur, R. G. ir V. B. G., atstovaujami įgaliotinio D. K., – 1115,90 Eur (I t., b. l. 88, 116). Dėl sumų, sumokėtų valstybės įmonei Registrų centrui, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas M. R. 2006-03-16 į valstybės įmonės Registrų centro sąskaitą pervedė 87,76 Eur (303,03 Lt) įmoką už registro duomenų pakeitimą, prašymo formos užpildymą, pažymą sandoriui, nuosavybės teisės į statinį įregistravimą, nuomos teisės į žemę įregistravimą, nekilnojamojo turto savininko prievolės įregistravimą ir juridinio fakto apie sudarytą perleidimo sandorį įregistravimą (I t., b. l. 115). Už tokias pačias paslaugas ir papildomai už nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos dublikato sudarymą S. R. 2006-03-16 į valstybės įmonės Registrų centro sąskaitą įmokėjo 97,70 Eur (337,33 Lt (48,38+288,95) dydžio įmoką (I t., b. l. 115). Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų argumentais, kad išlaidos už notarinės pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą bei išlaidos dėl VĮ Registrų centrui sumokėtų įmokų už suteiktas paslaugas, susijusias su minėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įregistravimu, laikytinos neišvengiamomis, priverstinėmis ir būtinomis, todėl vertinamos kaip tiesioginiai nuostoliai.

Pareiškėjai nurodo, kad jų tiesioginius nuostolius sudaro ir turėtos išlaidos dėl nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės nuomos mokesčio sumokėjimo. Byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuota, jog R. G. ir V. B. G. už Jachtininkų viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2007-02-21 iki 2009-12-16 sumokėjo 1131,11 Eur (3905,49 Lt (423+580,49+2902) nekilnojamojo turto mokestį (I t., b. l. 84), taip pat sumokėjo 376,37 Eur (1299,52 Lt (229,41+305,88+305,88+329,11+129,24) valstybinės žemės nuomos mokestį, susijusį su jiems priklausiusiu turtu (adresu (duomenys neskelbtini)), už 2006–2010 m. (I t., b. l. 86). M. R. už Neringos savivaldybėje turimą nekilnojamąjį turtą (2013-11-25 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, M. R. vardu nuosavybės teise nuo 2006 m. Neringos sav. teritorijoje įregistruotas tik vienas nekilnojamojo turto objektas – 8211/37140 dalys pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 90–91)) 2007-02-01–2011-02-04 laikotarpiu už 2006–2010 metus sumokėjo 2006,20 Eur (6927 Lt (647+739+1847+1847+1847) nekilnojamojo turto mokesčio, taip pat sumokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį, susijusį su jam priklausiusiu turtu (adresu (duomenys neskelbtini)): 2006 m. – 145,82 Lt, 2007 m. – 194,43 Lt, 2008 m. – 121,47 Lt, 2009 m. – 204,43 Lt, 2010 m. – 210,31 Lt, 2011 m. – 209,19 Lt (I t., b. l. 92). S. R. už Neringos savivaldybėje turimą nekilnojamąjį turtą (2013-11-25 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, S. R. vardu nuosavybės teise nuo 2006 m. Neringos sav. teritorijoje įregistruotas tik vienas nekilnojamojo turto objektas – 7660/37140 dalys pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 110–111)) nuo 2007-02-01 iki 2011-01-31 už 2006–2010 metus sumokėjo 1871,81 Eur (6463 Lt (605+689+1723+1723+1723) nekilnojamojo turto mokesčio, taip pat sumokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį, susijusį su jai priklausiusiu turtu (adresu (duomenys neskelbtini)): 2006 m. – 136,53 Lt, 2007 m. – 182,04 Lt, 2008 m. – 113,72 Lt, 2009 m. – 191,41 Lt, 2010 m. – 196,92 Lt, 2011 m. – 195,87 Lt (I t., b. l. 112).

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų argumentais, kad nesant neteisėtų veiksmų, jie nebūtų patyrę nurodytų išlaidų, todėl šios išlaidos pripažintinos žala – tiesioginiais nuostoliais. Teismas taip pat pažymi, kad pripažinus sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio), ji netenka galios tarp sutarties šalių, tačiau negali būti ir iš esmės nėra paneigiami visi egzistavę teisiniai santykiai, atsiradusios pasekmės tarp vienos iš sutarties šalių ir viešojo administravimo subjektų. Kita vertus, dalį sumų pareiškėjai sumokėjo po Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo įsiteisėjimo, t. y. po 2010-12-06, o būtent: M. R. ir S. R. sumokėtas valstybinės žemės nuomos mokestis už 2011 m. (atitinkamai 209,19 Lt ir 195,87 Lt),  todėl dalis žalos kilo dėl jų pačių kaltės. Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatyti neteisėti Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės tarybos ir Inspekcijos veiksmai, negaliojančia pripažinta 2006-03-04 pirkimo–pardavimo sutartis, pritaikyta restitucija ir panaikinta ginčo statinio teisinė registracija, įsiteisėjo 2010-12-06. Nuo šio momento pareiškėjai neturėjo pareigos mokėti nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčių, todėl pripažintina, kad, sumokėdami žemės nuomos mokestį už 2011 metus, pareiškėjai veikė savo rizika ir savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi jų reikalavimai dėl 209,19 Lt (60,59 Eur) ir 195,87 Lt (56,73 Eur) sumų priteisimo yra atmestini.

Pareiškėjų manymu, jiems padarytą žalą sudaro ir turėtos tiesioginės išlaidos įsigytam turtui išlaikyti: hipoteka įkeisto turto draudimo mokestis (I t., b. l. 95, 114, II t. 9–12), komunalinių atliekų tvarkymas (I t., b. l. 87, 94, II t., b. l. 17) ir kitos komunalinės paslaugos (elektra) (I t., b. l. 85, 93,  II t., b. l. 13–16). Pagal byloje esančius rašytinius duomenis matyti, jog pareiškėjai M. R. ir S. R., vykdydami su AB banku „Hansabankas“ (šiuo metu Swedbank, AB) sudarytas 2006-03-16 kredito (Jachtininkų viešbučio dalių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui ir apdailos darbams užbaigti) sutartis Nr. 06-016108-FA bei Nr. 06-016117-FA (I t., b. l. 49–83), sudarė turto draudimo sutartis ir mokėjo kasmetines įmokas. M. R. turėtos turto draudimo išlaidos, pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, – 3437,38 Lt (995,53 Eur) suma (735,38+386×7), S. R. – 4025,25 Lt (1165,79 Eur) suma (861,25+452×7). Teisėjų kolegija laiko pagrįstomis pareiškėjų sumokėtas įmokas iki 2014-03-22 (pagal visus pateiktus įrodymus), kadangi šie nuostoliai pareiškėjams atsirado vykdant prisiimtus įsipareigojimus pagal nurodytas kredito sutartis. Pareiškėjų patirtos komunalinių atliekų tvarkymo ir mokesčio už elektros energiją išlaidos negali būti pripažįstamos jų tiesioginiais nuostoliais, patirtais dėl neteisėtų Neringos savivaldybės bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų, kadangi tai buvo įmokos už tuometinį naudojimąsi teikiamomis vartojimo paslaugomis, tai, kad pareiškėjai aptariamo turto vėliau neteko, dar nereiškia, jog jie neturėjo naudos iš naudojimosi nekilnojamuoju turtu.

Pareiškėjai M. R., S. R. prašo ir iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog jie byloje aptariamo statinio dalių įsigijimui ir statinio apdailos darbams užbaigti panaudojo ne tik asmenines lėšas, bet ir iš AB banko „Hansabankas“ (šiuo metu Swedbank, AB) gautas paskolas: M. R. – 555 000 Lt, S. R. – 650 000 Lt (I. t., b. l. 49–83), už kurias M. R. bankui sumokėjo 113 817,15 Lt (32 963,73 Eur) dydžio palūkanas (2006-03-16–2013-11-08 laikotarpiu), S. R. – 199 614,28 Lt (57 812,29 Eur) dydžio palūkanas (2006-04-07–2013-11-27 laikotarpiu) (I t., b. l. 89, 113). Kadangi atsakovų veiksmai sąlygojo neteisėtai pastatyto statinio paleidimą į apyvartą, tai nesant šių atsakovų veiksmų, pareiškėjai nebūtų patyrę ir papildomų išlaidų, įsigyjant minėtą statinį, todėl šios pareiškėjų patirtos papildomos išlaidos, remiantis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priskirtinos  turėtų išlaidų (tiesioginių nuostolių) kategorijai. Teisėjų kolegija, remdamasi tais pačiais argumentais ir atsižvelgdama į pareiškėjų M. R., S. R. byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl patirtų išlaidų, susijusių su sutarčių dėl minėtų kreditų administravimo mokesčiais (I t., b. l. 89, 113), sprendžia, jog pagal pateiktus duomenis yra pagrindas šias išlaidas (atitinkamai po 1 500 Lt (434,43 Eur) taip pat pripažinti tiesioginiais nuostoliais.

Pareiškėja S. R. kaip patirtus tiesioginius nuostolius įvardija ir jos įsigyto nekilnojamojo turto įrengimo išlaidas – 216 500 Lt (62 702,73 Eur). Pareiškėja, prašydama nuostolių atlyginimo iš solidarių atsakovų, remiasi ekspertizės išvada (V t., b. l. 172), AB „Swedbank“ 2006-03-16 kredito sutartimi Nr. 06-016108-FA (I t., b. l. 49–83), AB „Swedbank“ 2013-11-27 pažyma Nr. VL-SR/13-4287 (I t., b. l. 113), UAB „Ober-Haus“ 2006-04-03 vertinimu (I t., b. l. 131–134), UAB „Inreal“ 2006-11-25 pažyma Nr. 13/11-297KL (I t., b. l. 135–143). Kaip jau minėta, įrodymus vertina teismas, jokie įrodymai jam neturi iš anksto nustatytos galios. Teismo 2017-02-14 nutartimi paskirtos teismo statybos ekspertizės (ją pavesta atlikti teismo ekspertui R. M.) pagrindu ekspertas padarė išvadą, jog S. R. po jachtininkų viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), 7660/37140 dalies jai perdavimo–priėmimo momento, t. y. nuo 2006-03-04 iki 2010-12-06 (Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 įsiteisėjimo dienos), patalpose Nr. 1-3, 1-4, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16 apdailos darbų atliko už 147 471,42 Lt (42 710,68 Eur) sumą (ekspertizės 15, 40 l.), tai ekspertizės išvadoje įvardinta kaip atliktų apdailos darbų kaina. Minėtos ekspertizės išvados 8.3, 6.3 punktuose (Ekspertizės 15–16 l.) nurodyta, kad apdailos darbų, statybinių medžiagų ir įrangos, kuriuos galima atskirti nepakeitus jų paskirties vertė – 6 233,47 Lt (2 152,29 Eur). Teisėjų kolegija Ekspertizės aktą bei jame formuluojamas išvadas vertina kaip patikimą įrodymą, kuris nepaneigtas kitais įrodymais. Išdėstyti duomenys sudaro pagrindą teisėjų kolegijai daryti vienareikšmišką išvadą, kad  pareiškėja S. R. patyrė 40 558,39 Eur (42 710,68-2 152,29) išlaidų dėl jachtininkų viešbučio dalies įrengimo, todėl šios išlaidos (40 558,39 Eur) pripažintinos tiesioginiais nuostoliais. Pareiškėjos reikalavimas dėl likusios sumos priteisimo atmestinas, kaip neįrodytas, kadangi kiti pareiškėjos pateikti įrodymai, kuriais pastaroji remiasi įrodinėdama su turto įrengimu susijusias išlaidas, laikytini abstrakčiais, nepatvirtinančiais konkrečių sukurtos pastato pridėtinės vertės ar aptariamo turto pagerinimui sunaudotų išteklių piniginių sumų. Pastebėtina, kad, nukentėjusio asmens patirtas išlaidas pripažįstant tiesioginiais nuostoliais, turi būti įvertinta, ar jos buvo neišvengiamos, priverstinės, ar jos buvo būtinos, ar konkrečiu atveju laikytinos protingomis, tačiau tokių įrodymų dėl likusios prašomos sumos pareiškėja nepateikė. Kaip minėta, žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos padarymo pareiškęs asmuo.

Dėl priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų

CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjų turėtų išlaidų, susijusių su įsigyto jachtininkų viešbučio dalių notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, teisine registracija (įmokos VĮ Registrų centrui), nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės nuomos mokesčio mokėjimu, hipotekta įkeisto turto draudimo įmokos, dalis S. R. patirtų įsigyto nekilnojamojo turto įrengimo išlaidų. Pažymėtina, kad nesant neteisėtų veiksmų, t. y. nepatvirtintus detaliojo plano, neišdavus statybos leidimo ir nepripažinus statinio tinkamu naudoti, pareiškėjai nebūtų sudarę jachtininkų viešbučio dalies pirkimo–pardavimo sutarties ir nebūtų patyrę pripažintų tiesioginiais nuostoliais išlaidų. Taigi atsakovų neteisėti veiksmai akivaizdžiai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pareiškėjams padaryta turtine žala.

Dėl turtinės žalos, kurią sudaro turto dalių įsigijimo sumos, priteistos iš BUAB “Verslo investicijų centras” 2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, ir priežastinio ryšio.

Pareiškėjų teigimu, didžiausią turtinę žalą sudaro turto, t. y. iš UAB „Verslo investicijų centras“ (šiuo metu turinčios bankrutavusios įmonės statusą) įsigytos jachtininkų viešbučio dalies, praradimas: pareiškėjai R. G. ir V. B. G. šią žalą vertina 231 696,01 Eur suma, M. R. – 206 633,89 Eur suma, S. R. – 142 409,85 Eur suma, iš viso 580 739,75 Eur. Pareiškėjai nurodo, jog pagal 2006-03-04 pirkimo–pardavimo sutartį (pripažinta negaliojančia ir panaikinta) sumokėta, teismo (2009-04-10) priteista iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (taikant restituciją) ir iki šiol pareiškėjams faktiškai negrąžinta pinigų suma virto pareiškėjų nuostoliais, kadangi netrukus po Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo įsiteisėjimo (2010-12-06), trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Verslo investicijų projektų centras“ buvo iškelta (2011-07-15) restruktūrizavimo byla, todėl pareiškėjų reikalavimai negalėjo būti priverstinai vykdomi. Nutraukus (2013-12-20, III t., b. l. 136–137) restruktūrizavimo bylą (dviem iš keturių pareiškėjų antstoliai išieškojo nežymią skolos dalį, kuria atitinkamai sumažinti reikalavimai šioje byloje), UAB „Verslo investicijų projektų centras“ buvo iškelta (Vilniaus apygardos teismo 2014-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3821-232/14 (III t., b. l. 131–133) bankroto byla, 2014-09-09 įmonė pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto. Pareiškėjai teigia, jog atsakovų neteisėti veiksmai (Neringos savivaldybei priėmus neteisėtą statybą leidžiančius administracinius teisės aktus ir išdavus statybą leidžiančius dokumentus, o Lietuvos valstybei nevykdžius priežiūros pareigos ir pripažinus neteisėtą statinį tinkamu naudoti) sudarė pagrindą sukurti aptariamą (naikinamą) turtą, o vėliau priimti neteisėtą daiktą naudojimui bei jį įregistruoti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazėje. Jeigu Naikinamas turtas nebūtų sukurtas ir nebūtų pripažintas tinkamu naudoti, pareiškėjai nebūtų galėję 2006-03-04 jo įsigyti, todėl nebūtų patyrę šio turto įsigijimo (kaip ir kitų su Sutartimi susijusių) sąnaudų.

Atsakovai su pareiškėjų reikalavimu nesutinka ir teigia, jog faktas, kad BUAB „VIPC“ yra nemokus, nesudaro teisinio pagrindo paneigti Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo ar jį pakeisti, o pareiškėjai automatiškai neįgyja teisės reikalauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų lėšų atlyginimo iš Lietuvos valstybės ar Neringos savivaldybės; nors pareiškėjai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 iki šiol nėra įvykdytas, tai nereiškia, kad šis sprendimas apskritai nebus įvykdytas, kadangi šiuo metu bankroto byla nėra pasibaigusi ir finansinių reikalavimų tenkinimo klausimas dar neišspręstas; Klaipėdos apygardos teismo kaip restitucija priteista suma negali būti priteisiama kitu teismo sprendimu, nes ta pati pinigų suma pareiškėjų naudai būtų priteista dviem skirtingais teismo sprendimais ir iš skirtingų subjektų, tai suponuotų galimą neteisėtą praturtėjimą, paneigtų teismo sprendimų privalomumą.

Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Pripažinimu sandorio negaliojančiu ir restitucijos taikymu yra siekiama atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, toks teisių gynimo būdas įtvirtintas CK 1.138 straipsnio 2 punkte. Taigi, restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių, jos tikslas – šalių grąžinimas į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra. O taikant civilinę atsakomybę kaltajam asmeniui uždedama papildoma turtinio pobūdžio pareiga. Pripažinus sandorį negaliojančiu restitucija kyla automatiškai, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtinos privalomos sąlygos.

Byloje nekvestionuojamas klausimas dėl to, kad restitucija ir civilinės atsakomybės taikymas yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų pozicija, jog aplinkybės dėl BUAB „VIPC“ nemokumo nesudaro teisinio pagrindo paneigti Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo ar jį pakeisti ir pareiškėjai automatiškai neįgyja teisės reikalauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų lėšų atlyginimo iš Lietuvos valstybės ar Neringos savivaldybės. Tačiau, teismui apgynus pareiškėjų teises, pritaikius restituciją ir taip atkūrus iki neteisėto sandorio tarp šalių buvusią pusiausvyrą, pareiškėjai byloje įrodinėja, kad dėl ginčijamo sandorio jie patyrė nuostolių, o būtent, pritaikius restituciją šalių turtinė padėtis, buvusi iki ginčijamo sandorio sudarymo, nebuvo atkurta. Taigi pripažinus sandorį negaliojančiu, šalia restitucijos įstatymų nustatytais atvejais kaip viena iš negaliojimo pasekmių gali būti taikoma civilinė atsakomybė (kaip papildomas gynimo būdas) ta apimtimi, kiek restitucijos taikymas negrąžina šalies į padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jei sandoris nebūtų buvęs sudarytas, tačiau pareiškėjai privalo įrodyti visas sąlygas, kurios būtinos nustatant kiekvieno iš pagrindų atsakomybės sąlygų egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016, žr. 34 punktą).

Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pripažino negaliojančiais atsakovų valstybės ir Neringos savivaldybės sprendimus, kuriais buvo patvirtintas detalusis planas, išduotas statybos leidimas, statinys pripažintas tinkamu naudoti ir kt., pripažino Jachtininkų viešbučio 2006-03-04 pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, taikė sandorio negaliojimo padarinius – restituciją, priteisė iš trečiojo suinteresuoto asmens (sandorio šalies) BUAB „VIPC“ pripažinto negaliojančiu sandorio pagrindu gautas lėšas, ir kartu sprendimu konstatavo atsakovų valstybės ir Neringos savivaldybės neteisėtus veiksmus (planavimo rengėjui, planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms bei detalųjį planą derinusioms institucijoms ir jų pareigūnams buvo žinoma, kokie planuojamai teritorijai taikomi teisės aktų reikalavimai, tačiau šių reikalavimų institucijos ir pareigūnai nesilaikė).

Kaip minėta, civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė atsirandanti esant pagrindui – civilinės teisės pažeidimui, neteisėtiems veiksmams ir kitoms sąlygoms. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, kurios tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, sprendžiant neteisėtais veiksmais padarytos žalos kompensavimo klausimą taikomas visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principas.

Pažymėtina, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą žalą yra konstitucinis principas ir jis neatsiejamas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, t. y. kad įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimą). Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-642-858/2015). Konstitucinio Teismo doktrinoje nuosekliai pažymima, kad tikrumas ir teisinis saugumas taip pat yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2002-04-23, 2002-11-25, 2003-01-24, 2003-03-04, 2003-07-04, 2003-12-03, 2004-12-13, 2005-05-13, 2007-07-05, 2008-02-20, 2008-12-24, 2011-12-22, 2013-02-15 nutarimus; Konstitucinio Teismo 2010-07-02 sprendimą).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų skundo, patikslinto skundo bei teismo posėdžio metu nurodytų argumentų matyti, kad prašoma priteisti žala pareiškėjams pasireiškė trečiajam suinteresuotam asmeniui BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ negrąžinus Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiu 2009-04-10 sprendimu priteistų (dėl restitucijos taikymo) sumų.  Tiksliau sakant, iškėlus UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto bylą, pareiškėjai pateko į Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto (įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo) ir 35 straipsnio („Kreditorinių reikalavimų taikymo eilė ir tvarka“) taikymo sritį ir pareiškėjų kreditorinių reikalavimų tenkinimas nustatytas 3 kreditorių tenkinimo eile. Bylos duomenimis nustatyta, jog teismo sprendimu, taikant restituciją, priteistos pastato įsigijimo piniginės sumos iš trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ pareiškėjams išieškotos nebuvo, taigi pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija liko neįgyvendinta.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas matyti, jog teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos nulemia bankrutavusios įmonės įstatymais apibrėžtos ir dar leistos veiklos pabaigą inter alia (be kita ko) atsiskaitymą su kreditoriais, t. y. nuo šio momento atsiranda teisinė galimybė aiškiai konstatuoti apie tai, kiek kreditorių reikalavimų buvo patenkinta ir kiek bei kokia apimtimi kreditoriniai reikalavimai liko nepatenkinti. Nagrinėjamu atveju, nesant sprendimo dėl BUAB „VIPC“ pabaigos, teoriškai vertinant vis dar egzistuoja atsiskaitymo su pareiškėjais galimybė.

Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017-02-14 nutartimi paskirtos ir teismo ekspertės A. K. 2017-08-11 atliktos finansinės ekspertizės metu, įvertinus BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ turto balanso sumą ir pareiškėjų eilę trečios eilės kreditorių sąraše, padaryta vienareikšmiška išvada, jog nėra galimybių patenkinti pareiškėjų reikalavimų, atsiradusių Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo pagrindu, o tai iš principo paneigia galimybę atgauti pareiškėjams priteistas pinigines sumas.

Atsakovai tvirtina, jog turto dalių įsigijimo išlaidas pareiškėjai patyrė ne dėl atsakovų, bet dėl UAB „Verslo investicijų projektų centras“ neteisėtų veiksmų, t. y. atsisakymo geruoju įvykdyti teismo sprendimą, todėl valstybei ir savivaldybei civilinė atsakomybė dėl šios bendrovės veiksmų negali kilti.

Kaip minėta, pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Vienas tokios netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų – netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2016-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016 ir kt.). Teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-02-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija pastebi, jog atsakovų neteisėti veiksmai, kurie lėmė 2006-03-04 notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimą negaliojančia, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl sutiktina su pareiškėjų teiginiais, kad šiuo atveju tai turėjo esminės įtakos, jog vietoje „realių“ pinigų pareiškėjai turi bevertę reikalavimo teisę į nemokų (bankrutavusį) trečiąjį suinteresuotą asmenį BUAB „Verslo investicijų projektų centras“.

Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendrąją įrodymų vertinimo taisyklę, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjų tvirtinimas dėl realios padarytos žalos (aptariamo turto įsigijimo nuostolių) pagrįstas teismo ekspertės A. K. išvadomis, kuriomis, kaip minėta, vienareikšmiškai paneigiama galimybė pareiškėjams atgauti teismo sprendimu priteistas pinigines sumas iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“. Ekspertės į bylą pateiktas ekspertizės aktas yra išsamus, jame naudojami išsamūs informacijos šaltiniai bei moksliniais metodais pagrįsti skaičiavimai. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad restitucijos pagrindu pareiškėjų turtinė padėtis, buvusi iki ginčijamo sandorio sudarymo, nebuvo visiškai atkurta ir bylos duomenys neabejotinai leidžia konstatuoti, jog jau šiuo metu trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „VIPC“ neturi (ir neturės) galimybių patenkinti pareiškėjų reikalavimų, atsiradusių Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo pagrindu, todėl pareiškėjų prašomos priteisti piniginės sumos, esančios trečios eilės kreditorių sąraše, pagrįstai vertinamos kaip žala (nuostoliai).

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingų padarinių būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2008-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Kaip minėta, priežastinis ryšys gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti, o būtent, neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008; 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, remdamasi teismų praktika dėl netiesioginio priežastinio ryšio, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju tarp neteisėtų atsakovų veiksmų – neteisėtą statybą leidžiančių administracinių aktų priėmimo, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, neteisėtai pastatyto statinio pripažinimo tinkamu naudoti – ir pareiškėjų patirtos žalos (turto įsigijimo išlaidų) egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys: būtent atsakovų neteisėtų administracinių aktų priėmimas nulėmė, kad buvo pastatyti ir į civilinę apyvartą išleisti pastatai, kuriuos pareiškėjai įsigijo, tam panaudodami savo pinigines lėšas; šiuo metu pareiškėjai neturi nei 2006-03-04 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyto pastato, nei jo pirkimui panaudotų piniginių lėšų, o jų atgauti pagal 2009-04-10 teismo sprendimą iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ galimybių nėra.

Dėl netiesioginių nuostolių – negautų pajamų

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala taip pat yra ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų; nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo iš atsakovų priteisti turtinę žalą (negautas pajamas), kurią sudaro saugios mažo pajamingumo investicijos, atitinkamai S. R. –
14 532,27 Eur (50 177,03 Lt), M. R. – 37 597,83 Eur (129 817,82 Lt), R. G. ir V. B. G. – 72 450,42 Eur (250 156,80 Lt). Pareiškėjai prašymą priteisti turtinę žalą (negautas pajamas) grindžia pridėtais dokumentais: 2006-03-04 pirkimo–pardavimo sutartimi, negautų indėlio palūkanų apskaičiavimais, BABB „Snoras“ 2013-11-29 pažyma Nr. V01046/13, M. R. 2006-12-20 ir 2007-01-30 mokėjimais, „Swedbank“, AB 2013-11-04 kredito panaudojimo ataskaita, M. R. ir S. R. negautų pajamų paskaičiavimo dokumentais, „Swedbank“, AB pozicija (jog įmonė negali pateikti informacijos apie tai, kokias palūkanas bankas teiktų už 2006 metais priimtą indėlį), UAB „Kertė“ pažymomis dėl paklausimų apie saugių investicijų pajamingumą, kuriose taip pat pateikiami paskaičiavimai dėl galimų palūkanų, kurios galėjo būti gautos, investuojant atitinkamas lėšas.

Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su atsakovų teiginiais, jog pareiškėjų argumentai dėl patirtos turtinės žalos (negautų pajamų) yra grindžiami tik subjektyvia pačių pareiškėjų nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Pareiškėjai tik abstrakčiai nurodo patirtą turtinę žalą (negautas pajamas), į bylą pateikdami dokumentus, kuriuose užfiksuota informacija apie preliminarius apskaičiavimus dėl galimų palūkanų sudarant terminuotų indėlių sutartis. Taigi, pareiškėjai neįrodė, jog ši žala yra tikėtina ir reali. Visų pirma, byloje nėra įrodymų apie pagrįstus pareiškėjų ketinimus pirkimo–pardavimo (Jachtininkų viešbučio dalių) sutarties sudarymo metu pinigines lėšas (kaip alternatyvą) nukreipti į kitus investavimo šaltinius. Be to, vertinant piniginių sumų naudojimą indėliams, atsižvelgtina ir į tikslinę pareiškėjams išduotų paskolų paskirtį (Jachtininkų viešbučio įsigijimui), taigi neužtikrinančią galimybių tuo metu disponuoti piniginėmis lėšomis, būtinomis galimiems indėliams. Byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjai, nesant neteisėtų atsakovų veiksmų, t. y., nesant galimybės įsigyti prarasto turto, būtų turėję (gavę) pajamų Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies prasme.

Dėl solidarios atsakomybės

CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, ji egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Kaip minėta, teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, nustatant priežastinį ryšį, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės. Paprastai solidarioji atsakomybė esant deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-03-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; teisėjų kolegijos 2015-03-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog civilinė atsakomybė valstybei ir Neringos savivaldybei kyla iš delikto, nuostoliai pareiškėjams atsirado dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės darbuotojų veiksmų organizuojant, rengiant, derinant ir tvirtinant detalųjį planą, išduodant statybos leidimą ir aktais pripažįstant statinį tinkamu naudoti, šie dokumentai dėl padarytų pažeidimų buvo panaikinti ir tai sukūrė šioje byloje sprendžiamus padarinius (dėl neteisėtų veiksmų buvo sudarytos neteisėtos galimybės civilinėje apyvartoje atsirasti nekilnojamojo daikto objektui, kuris dėl jo ydingumo buvo išimtas iš šios apyvartos). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjams atliktų neteisėtų veiksmų grandinėje neįmanoma nustatyti, kiek ir kokia apimtimi (dalimi) vienas ar kitas atsakovas (jų darbuotojai) prisidėjo prie nuostolių pareiškėjams padarymo, todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, argumentus, jog Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės veiksmai minėtuose santykiuose nebuvo bendri, todėl negali turėti vienodos reikšmės teisiniuose santykiuose. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir pasekmes, darytina išvada, kad pareiškėjams žala atsirado dėl abiejų šių valdžios institucijų veiksmų, todėl dėl jos atlyginimo atsakovai turi atsakyti solidariai. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad iš esmės identiškose bylose, t. y., tų  pačių valdžios institucijų veiksmai, priimant tuos pačius administracinius teisės aktus, pagal Civilinio kodekso 6.271; 6.246; 6.247 straipsnių nuostatas  taip pat yra pripažinti  neteisėtais,  padaryti bendrais šių institucijų veiksmais (solidariai) bei susiję  priežastiniu ryšiu su žalos kilimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012 ir 2013-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nustatytos visos būtinos viešosios atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjai yra įgiję teisę į turtinės žalos atlyginimą: S. R. – 245 411,60 Eur, M. R. – 244 532,11 Eur, R. G. ir V. B. G. – 234 319,39 Eur. Nurodytos sumos priteistinos pareiškėjams solidariai iš Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (CK 6.279 str.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Pareiškėjai prašo teismo priteisti jiems ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad delikto padarymas, t. y. žalos padarymo faktas, esant kitoms deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas atsirasti deliktinei civilinei atsakomybei, kaip turtinei prievolei, nes civilinės teisės ir pareigos atsiranda dėl žalos padarymo (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.245 str. 1, 4 d.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2015-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-342-858/2015), tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti, ir priteisiamos visiškai ar iš dalies patenkinus pareiškėjo reikalavimus ir priteisus tam tikrą sumą žalos atlyginimui. Kadangi pareiškėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš dalies tenkinamas, jiems priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjams

Pareiškėjai prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurią vertina: S. R. – 5792,40 Eur (20 000 Lt), M. R. – 1448,40 Eur (5 000 Lt),  R. G. – 1488,10 Eur (5 000 Lt), V. B. G. – 5792,40 Eur (20 000 Lt). Patirtą neturtinę žalą ir jos dydį pareiškėjai grindžia fiziniu skausmu (V. B. G., S. R. ir M. R. sveikatos sutrikimai ir susijusios medicinos procedūros), dvasiniais išgyvenimais (netikrumo jausmas, stresas, teisminiai procesai), nepatogumais (besitęsiantis neaiškumas, prievolė dalyvauti atsakovais ir trečiaisiais suinteresuotais asmenimis bent dviejuose sudėtinguose teismo procesuose, dalyvavimas kituose teismo procesuose, siekiant apginti pažeistas teises, dalyvavimas valstybės institucijų surengtose diskusijose), dvasiniu sukrėtimu (netikėtas turto areštas ir prasidėjęs teismo procesas, kuriame pareiškėjai buvo atsakovais, nuolatinis buvimas visuomenės dėmesio centre – pareiškėjai – registre įregistruoto turto sąžiningi įgijėjai painiojami ir tapatinami su statytojais – statybą vykdžiusiais verslininkais), emocine depresija (septyneri metai netikrumo dėl itin brangaus turto, ypač, kai kreditoriai nuolat sukuria įtampą dėl neaiškaus turto statuso), pažeminimu (esą pareiškėjai atliko neteisėtus ar nesąžiningus veiksmus net po to, kai teismai pripažino neteisėtais būtent atsakovų veiksmus), reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu (pareiškėjai laiką priversti skirti daugybei teismų procesų, būdami įtraukti į juos atsakovais ir trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, taip pat dalyvaudami juose kaip pareiškėjai, aiškindamiesi su savo advokatais, rinkdami įrodymus, skaitydami procesinius dokumentus, dalyvaudami valstybės institucijų rengiamose diskusijose, taip pat pareiškėjai priversti vengti tam tikrų renginių, kuriuose tenka tenkinti susirinkusiųjų smalsumą apie aptariamus didelį atgarsį turinčius įvykius dėl atsakovų neteisėtų veiksmų).

Pasisakydama dėl Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš civilinę atsakomybę reglamentuojančių institutų. Tai reiškia, kad šiam institutui taikyti yra būtinos tos pačios trys atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: valdžios institucijų neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp paminėtų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo. Teisėjų kolegijos anksčiau aptartos aplinkybės ir pateiktas jų vertinimas Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų prašoma atlyginti neturtinė žala galėjo atsirasti dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (neteisėtą statybą leidžiančių administracinių teisės aktų priėmimas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas Neringos savivaldybės atveju ir priežiūros pareigos nevykdymas bei neteisėto statinio tinkamumo naudojimui pripažinimas Lietuvos valstybės atveju). Byloje padarytos išvados vertintinos kaip pakankamos konstatuoti esant dviem iš anksčiau paminėtų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų – valdžios institucijos pareigūnų neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytus patirtus išgyvenimus, nepatogumus, sveikatos pablogėjimą, kitus praradimus, kuriuos jie patyrė dėl atsakovų veiksmų, kurie, teisėjų kolegijos nuomone, buvo pakankamai intensyvūs, t. y. ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, tai, jog netikrumas dėl susiklosčiusios situacijos tęsiasi labai ilgą laiką, daro išvadą, kad pareiškėjai patyrė neturtinę žalą ir jiems turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pripažintina, kad teisminis nagrinėjimas, turto praradimas sukėlė pareiškėjams neigiamų emocijų ir išgyvenimų, stresą, sveikatos pablogėjimą, o pareiškėjų S. R. ir V. B. G. patirti išgyvenimai galėjo turėti didesnį neigiamą poveikį sveikatos būklei (I t., b. l. 96–109, 118–126), todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjams M. R. ir R. G. priteistina po 1 400 Eur, o pareiškėjoms S. R. ir V. B. G. po 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo – tokie neturtinės žalos dydžiai vertintini kaip atitinkantys teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus bei taikymo požiūriu adekvatūs padarytam teisės pažeidimui. Nurodytos sumos priteisiamos solidariai iš Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos.

Dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, prašymo, susijusio su sprendimo įvykdymo tvarka

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, pateiktame atsiliepime prašo tuo atveju, jei skundas bus tenkinamas visiškai ar iš dalies, atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Pasisakydama dėl priimamo sprendimo įvykdymo tvarkos, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 85 straipsnis nustato, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką; jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistinos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atsiliepime išdėstytą prašymą, tai, kad nagrinėjamu atveju bylos šalių deliktiniams santykiams taikoma solidarioji atsakomybė, nesant solidaraus atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, prašymo taip pat atidėti teismo sprendimo įvykdymą, sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo Lietuvos valstybės prašymo ir atidėti teismo sprendimo įvykdymą.

Dėl pareiškėjų antrojo reikalavimo – Neringos savivaldybei ir (ar) Lietuvos valstybei išmokėjus pareiškėjams Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras” S. R. priteistus ir nesumokėtus 142 409,85 Eur, M. R. – 206 633,89 Eur, R. G. ir V. B. G. – 231 696,01 Eur, perleisti pinigus išmokėjusiam asmeniui atitinkamą pareiškėjų reikalavimo teisę į BUAB „Verslo investicijų projektų centras”

Pareiškėjai, pareiškėjų atstovas savo skunduose ir teismo posėdžio metu nurodė, jog, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.50 straipsnio 3 dalimi, trečiajam suinteresuotam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, todėl atsakovams, įvykdžiusiems Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 nustatytą prievolę grąžinti pareiškėjams pinigus, turėtų pereiti pareiškėjų reikalavimo teisė į BUAB „VIPC“.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011). Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012).

ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. ABTĮ 103 ir 104 straipsniuose numatytas bylos nutraukimo institutas yra procesinės teisės institutas. Bylos nutraukimo pagrindai iš esmės yra siejami su procesinio pobūdžio aplinkybėmis, trukdančiomis išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti teismo sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymima, jog tuo atveju, kai teisme priimtas skundas dėl aktų ar veiksmų, kurie jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, administracinė byla nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai išreiškė sąlyginį reikalavimą  dėl reikalavimo teisės perleidimo, atsakovams išmokėjus pareiškėjams Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu priteistus ir nesumokėtus pinigus, toks reikalavimais negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl administracinės bylos dalis dėl šio pareiškėjų reikalavimo nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio
1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Taip pat pareiškėjai skunde, patikslintame skunde, pateiktame 2017-11-09 prašyme (VI t., b. l. 61) ir teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: S. R. – 708,12 Eur už ieškinio parengimą, 509,82 Eur ir 254,91 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 1 245,34 Eur ir 858,28 Eur už finansinę ekspertizę, 2 500 Eur už statybų ekspertizę, M. R. – 868,86 Eur už atstovo susipažinimą su byla Šiaulių apygardos administraciniame teisme, 665,84 Eur ir 490,62 Eur už atskirojo skundo, paklausimų rengimą, 1 245,34 Eur už finansinę ekspertizę, R. G. – 1 396,38 už finansinę ekspertizę.

Vadovaujantis 2016-06-02 įstatymu Nr. XII-2399 (TAR, 2016, Nr. 2016-16849) nustatyta, kad administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki įstatymo Nr. XII-2399 įsigaliojimo (2016-07-01), procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Kadangi administracinė byla pradėta iki įstatymo Nr. XII-2399 įsigaliojimo, todėl vertinant pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikytina ABTĮ redakcija, galiojusi iki 2016-07-01. ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalies nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Remiantis administracinių teismų praktika, pagal ABTĮ 44?45 straipsnių (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) nuostatas, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas.

Pažymėtina, kad pareiškėjai, prašydami priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė prašymą, PVM sąskaitas faktūras (VI t., b. l. 63?67, 77), kuriuose detalizuojamos advokato atliktos teisinės paslaugos, bei atskirus mokėjimus pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjų atstovas advokatas Andžejus Stankevičius su pareiškėjais yra sudaręs teisinių paslaugų sutartis (I t., b. l. 31?34), minėtas atstovas atstovavo pareiškėjams teismo posėdžiuose. Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, jog teismui pateikti rašytiniai įrodymai, būtini sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, yra neišsamūs, prieštaringi, nepatvirtina prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Remiantis protingumo, teisingumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad pateikti rašytiniai įrodymai dėl išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą prieštarauja vieni kitiems, pareiškėjų prašymas dėl patirtų išlaidų nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje. Išaiškintina, jog prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 103 straipsnio
1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai S. R. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 245 411,60 Eur (du šimtai keturiasdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai vienuolika eurų ir 60 ct) turtinės žalos ir 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 248 411,60 Eur (du šimtai keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai keturi šimtai vienuolika eurų ir 60 ct) ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjui M. R. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 244 532,11 Eur (du šimtai keturiasdešimt keturi tūkstančiai penki šimtai trisdešimt du eurai ir 11 ct) turtinės žalos ir 1 400 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 245 932,11 Eur (du šimtai keturiasdešimt penki tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt du eurai ir 11 ct) ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjams R. G. ir V. B. G. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 234 319,39 Eur (du šimtai trisdešimt keturi tūkstančiai trys šimtai devyniolika eurų ir 39 ct) turtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjui R. G. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 1 400 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjai V. B. G. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nutraukti administracinės bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimo – Neringos savivaldybei ir (ar) Lietuvos valstybei išmokėjus pareiškėjams Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras” S. R. priteistus ir nesumokėtus 142 409,85 Eur, M. R. – 206 633,89 Eur, R. G. ir V. B. G. – 231 696,01 Eur, perleisti pinigus išmokėjusiam asmeniui atitinkamą pareiškėjų reikalavimo teisę į BUAB „Verslo investicijų projektų centras”.

Pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjai                                                                        Jarūnė Sedalienė

                                                                                      Laisvutė Kartanaitė

                                                                                      Žanas Kubeckas