Administracinė byla Nr. eA-1648-662/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00357-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ ir I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ ir I. D. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ (toliau – ir Bendrovė) ir I. D. (toliau – kartu ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-399 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ ir I. D. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjai nurodė, kad Įsakymu Bendrovei buvo paskirtas viešas įspėjimas, o Bendrovės vadovei – įspėjimas, Tarnybai padarius išvadas, kad Bendrovė, įdarbinusi 15 darbuotojų administratorių, kurie Bendrovei paskirtų bankroto procesų neadministravo, ir dalyvaudama bankroto administratorių atrankose, įgijo nesąžiningą pranašumą kitų atrankoje dalyvavusių subjektų atžvilgiu.
3. Pareiškėjai su Tarnybos išvadomis ir Įsakymu paskirtomis nuobaudomis nesutiko ir paaiškino, kad Bendrovė 2017 m. gruodžio 21 d. sudarė darbo sutartis su 4 asmenimis, turinčiais teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, 2018 m. liepos 27 d. – su 5 asmenimis, 2018 m. rugpjūčio 2 d. – su 4 asmenimis, o 2018 m. rugsėjo 4 d. su 1 asmeniu. Bendrovė savo darbuotojams įdarbinimo dieną išdavė įgaliojimus, suteikiančius teisę darbuotojams atlikti Bendrovės administruojamų bankrutuojančių / bankrutavusių įmonių bankroto proceso veiksmus, o darbo tvarkai nustatyti išleido darbo reglamentą. 15 iš 16 Bendrovės bankroto administratorių, kurie Bendrovėje dirbo nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., atliko įprastus bankroto proceso veiksmus, deleguotus Bendrovės vadovo, visi Bendrovės darbuotojai veikė Bendrovės išduoto įgaliojimo pagrindu, kuriame buvo dalinai nustatytos jų darbo funkcijos ir mastas, o konkrečios funkcijos ir / ar darbai buvo nustatomi pagal poreikį ir atskirą pavedimą, darbinės funkcijos taip pat buvo deleguojamos ir pagal darbuotojo rezidavimo vietą. Vien ta aplinkybė, kad Bendrovės darbuotojai (bankroto administratoriai) nebuvo paskirti įgaliotais asmenimis Tarnybos tvarkomoje duomenų bazėje, nepaneigia aplinkybės, kad tokie darbuotojai vykdė Bendrovės priskirtų įmonių bankroto procedūras.
4. Pareiškėjai pažymi, kad darbuotojai buvo samdomi siekiant ne pranašumo bankroto administratorių atrankoje, o siekiant užtikrinti įvairių bankroto procesų veiksmų atlikimą bei vykdomų bankroto procedūrų efektyvumą ir ekonomiškumą. Tarnyba Bendrovei nepranešė, kad tokių darbuotojų įdarbinimas ir / ar jų nepaskyrimas įgaliotais asmenimis konkrečių įmonių bankroto procedūrose gali būti laikoma teisės aktų pažeidimu, nors tokią pareigą atsakovui numato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 368 straipsnio 2 dalis.
5. Pareiškėjai teigė, kad darbuotojų įdarbinimo procedūra buvo atlikta pagal teisės aktų reikalavimus ir apie jų įdarbinimą Tarnyba buvo informuota vadovaujantis Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklėse, kurios buvo patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V4-44 (toliau – ir Duomenų teikimo taisyklės), nustatyta tvarka. Šiose taisyklėse nėra numatyta išimčių, kai administratorius priėmęs į darbą asmenis, turinčius teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, neturi tokios informacijos pateikti Tarnybai.
6. Pareiškėjai akcentavo, kad konstatuoti teisės pažeidimai buvo nedelsiant ištaisyti, darbuotojai 2019 m. gruodžio 27 d. buvo atleisti, todėl nuobaudos tikslai yra pasiekti, o pareiškėjams paskirtos nuobaudos yra neproporcingos atliktiems pažeidimams. Bendrovės vadovei nesant darbe dėl atostogų, ligos ar kitų priežasčių, Bendrovės vadovo pareigas laikinai ėjo kiti paskirti asmenys, todėl dėl Tarnybos įvardytų pažeidimų turėtų atsakyti ne vien Bendrovės vadovė.
7. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.
8. Atsakovas paaiškino, kad Tarnyba, atlikdama Bendrovės veiklos patikrinimą, nustatė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo įdarbinusi 15 darbuotojų, turinčių bankroto administratorių pažymėjimus, kurie nebuvo įgalioti administruoti jokių Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų. Priešingai, nei bando įrodyti pareiškėjai, patikrinimo metu Tarnyba ištyrė visas patikrinimui reikšmingas aplinkybes ir remdamasi objektyviais įrodymais (faktais) bei susiejusi minėtas aplinkybes su konkrečiomis teisės normomis ir dėl jų pateikusi motyvus, pagrįstai konstatavo, kad buvo pažeisti Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 (toliau – ir Elgesio kodeksas), 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčiai.
9. Atsakovas pažymėjo, kad Bendrovė, įdarbinusi 15 darbuotojų ir dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais, įgyja pranašumą prieš kitus dalyvaujančius atrankoje. Būtent Bendrovės įgytas pranašumas laikytinas nesąžiningu, netoleruotinu ir galinčiu pakenkti kito dalyvaujančio atrankoje bankroto administratoriaus galimybėms konkuruoti. Dalyvaujant atrankoje bankroto administratoriaus pagrindinis tikslas – būti atrinktam administruoti įmonių bankroto procesus. Taigi, Bendrovei atlikus veiksmus, t. y. įdarbinus darbuotojus, neadministruojančius (neadministravusius) įmonių bankroto procesų, kas patikrinimo metu buvo konstatuota remiantis objektyviais duomenimis (faktais), nepriklausomai nuo to, kad jie nelaikytini neteisėtais, jais iš tikrųjų pridengiamas tikslas ir siekis – gauti iš to kuo didesnės naudos bankroto administratorių atrankoje. Bendrovė, kaip savo srities profesionalė, kuriai teisės aktų yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, kuri savo veikloje taip pat privalo veikti sąžiningai, turėjo numatyti tokių savo veiksmų pasekmes ir suprasti, kad savo veiksmais pažeidžia draudimo piktnaudžiauti teise principą. Aplinkybė, jog Tarnyba nebuvo pateikusi jokio oficialaus Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių išaiškinimo, niekaip nėra susijusi su Bendrovei keliamais reikalavimais ir jų pareigų laikymusi, todėl neturi būti vertinama sprendžiant Įsakymo panaikinimo klausimą.
10. Atsakovas pareiškėjų argumentus, jog nuobaudos jiems buvo paskirtos neproporcingos, vertino kaip nepagrįstus, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija, todėl Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, kad Tarnyba, įgyvendindama savo diskrecijos teisę, būtų padariusi teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame neplaniniame Bendrovės veiklos patikrinime.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ ir I. D. skundą atmetė.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ nuo 2008 m. vasario 19 d. įrašytas į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą (sąrašo Nr. B-JA071). Bendrovės vadovė I. D. Bendrovėje įsidarbino 2016 m. rugpjūčio 12 d., 2017 m. gruodžio 21 d. Bendrovėje įsidarbino 4 darbuotojai, 2018 m. liepos–rugsėjo mėnesiais Bendrovėje įsidarbino 11 darbuotojų. 15 darbuotojų iš Bendrovės buvo atleisti 2019 m. kovo 26 d. ir į Bendrovę vėl priimti 2019 m. rugpjūčio 20 d. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.4) D2-2588 Bendrovę informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. Tarnybos turimus duomenis Bendrovėje dirbo 16 darbuotojų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, iš kurių 15 darbuotojų neadministruoja (neadministravo) šiam bankroto administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų, o juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų skaičius turi tiesioginės reikšmės bankroto administratorių atrankos kriterijams ir atrankos rezultatams, Tarnyba priėmė sprendimą atlikti Bendrovės neplaninį patikrinimą. Tarnyba Bendrovės paprašė iki 2019 m. spalio 14 d. pateikti išsamius paaiškinimus, informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus dėl Bendrovės atitikimo Elgesio kodekse nustatytam sąžiningumo principui. Tarnyboje 2019 m. spalio 14 d. buvo gauti Bendrovės paaiškinimai. Tarnybos specialistė 2019 m. gruodžio 20 d. parengė išvados projektą Nr. D4-1856 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvados projektas). Bendrovės vadovė I. D. Tarnybai 2019 m. gruodžio 30 d. elektroniniu paštu išsiuntė papildomus Bendrovės paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su Išvados projektu bei jame siūlomomis skirti nuobaudomis. Tarnybai atlikus neplaninį Bendrovės veiklos patikrinimą, Tarnybos specialistė 2019 m. gruodžio 31 d. parengė išvadą Nr. D4-1930 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada), kurią pateikė Tarnybos direktoriui. Tarnybos direktorius, susipažinęs su Išvada, 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo Bendrovei paskyrė nuobaudą – viešą įspėjimą, o Bendrovės vadovei I. D. – įspėjimą. Nuobaudas Bendrovei ir I. D. Tarnybos direktorius paskyrė už Elgesio kodekso (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 1K-321 redakcija), 11.4.1, 11.4.4 papunkčių pažeidimą.
13. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ), galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d., 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – Atrankos taisyklės) 5, 20, 21, 29, 30 ir 36 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, sprendė, kad juridinio asmens darbuotojų administratorių skaičius yra reikšmingas vykdant administratorių atranką.
14. Teismas, akcentuodamas Duomenų teikimo taisyklių 9 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad ginčo dėl aplinkybės, jog Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis nustatė, kad Bendrovė 4 darbuotojus, turinčius teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, priėmė 2017 m. gruodžio 21 d., kitus 11 – 2018 m. liepos–rugsėjo mėnesiais, visus šiuos 15 darbuotojų 2019 m. kovo 26 d. atleido ir juos vėl įdarbino 2019 m. rugpjūčio 20 d., nėra. Teismas, įvertinęs Išvados turinį, nustatė, kad Bendrovė, siekdama teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, dalyvavo atrankose ir laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Bendrovė buvo atrinkta administruoti 13 bankroto procesų (iš kurių 2 atrankos rezultatai nepatvirtinti – neiškelta bankroto byla), laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. buvo pateikusi 123 prašymus dalyvauti atrankose ir patvirtinta 11 įmonių administratoriumi (7 mažos įmonės, 3 vidutinės įmonės, 1 didelė įmonė). Pareiškėjas šią aplinkybę pripažįsta.
15. Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 41 dalimi, nustatė, kad Bendrovė, teikdama sutikimą-deklaraciją dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, visose deklaracijose nurodė, kad šias įmones administruoti bus paskirtas Bendrovės įgaliotas asmuo – jos vadovė I. D.. Ši aplinkybė aiškiai parodo, kad dar atrankos stadijoje laimėtinų bankroto procesų administravimą buvo numatyta skirti tik vienam asmeniui – Bendrovės vadovei. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir Bendrovė Tarnybai pateiktuose paaiškinimuose. Pareiškėjai nei Tarnybai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad Bendrovės įdarbinti 15 administratorių administravo nurodytus bankroto procesus. Byloje pripažįstama Išvadoje nurodyta aplinkybė, kad Bendrovėje įdarbinti asmenys (15 darbuotojų) Bendrovei paskirtų bankroto procesų ginčo laikotarpiu neadministravo.
16. Teismas nurodė, kad Tarnybos Išvados Lentelėje Nr. 2 pateikiami pavyzdžiai apie Bendrovės FASĮS ir LASĮS ribų rodiklius, nustatytus atsižvelgiant į atrinkimo datą bankroto administratorių atrankoje. Iš šių pavyzdžių matyti, kad Bendrovei įdarbinus minėtus darbuotojus, priklausomai nuo administruojamų įmonių skaičiaus, Bendrovės FASĮS atrinktose administruoti įmonėse svyravo nuo 1,3 iki 1,7, o FASĮS atrankos metu – nuo 1,3 iki 2,7, t. y. kai kuriais atvejais neviršijo net A grupei nustatytos leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus (LASĮS) ribos, todėl Bendrovė turėjo galimybę laisvai konkuruoti su visų grupių administratoriais dėl visų grupių įmonių administravimo. Tačiau iš šių darbuotojų skaičiaus eliminavus minėtus darbuotojus, Bendrovės FASĮS rodiklis pakyla iki 21,0-27,0, t. y. visais atvejais viršija visų grupių įmonių (didelės, vidutinės, mažos) LASĮS ribas. Pašalinus iš atrankos rodiklių minėtus darbuotojus, kurie neadministravo Bendrovei paskirtų bankroto procesų, Bendrovė būtų atrinkta atrankoje tik nesant neviršijusių šį rodiklį bankroto administratorių (arba atsisakiusių administruoti pasiūlytą įmonę, nepateikusių sutikimų ir pan.) ir tik turėdama aukščiausią atrankinio dydžio rodiklį nustatytoje įmonės atrankinio dydžio kategorijoje. Taigi Bendrovė visose atrankose dalyvavo kaip neviršijusi nustatytos LASĮS ribos, dėl ko įgijo prioritetą prieš kitus atrankoje dalyvavusius subjektus. Pareiškėjai šių Išvadoje konstatuotų aplinkybių neginčija ir jokių nesutikimo motyvų dėl jų skunde nenurodo.
17. Teismas darė išvadą, kad Bendrovė, įdarbindama daugiau fizinių bankroto administratorių, siekė pagerinti FASĮS rodiklį ir tokiu būdu įgyti pranašumą prieš kitus administratorius, dalyvavusius atrankoje.
18. Teismas, akcentuodamas Elgesio kodekso 1, 2, 11 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl bankroto administratoriui keliamų aukštesnių veiklos bei atsakomybės standartų, pažymėjo, kad Bendrovėje įdarbinti darbuotojai ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytų funkcijų neatliko. Minėtų darbuotojų įdarbinimas sudarė prielaidas Bendrovei įgyti pranašumą kitų administratorių atžvilgiu, todėl toks Bendrovės dalyvavimas atrankose, siekiant įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, negali būti laikomas sąžiningas. Šiais veiksmais Bendrovė užkirto kelią kitiems administratoriams dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa, trukdė sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiavo jai suteiktomis teisėmis. Šie Bendrovės veiksmai atitinka Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčiuose nurodytus veiksmus, pažeidžiančius sąžiningumo principą.
19. Teismas akcentavo, kad Elgesio kodeksas nustato etikos normas administratoriams, todėl už Elgesio kodekso nuostatų nesilaikymą administratoriams gali būti taikoma atsakomybė, numatyta ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje.
20. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, tikslą, vertino, jog pareiškėjų padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis. Pareiškėjams inkriminuotas pažeidimas padarytas sąmoningai, turint tikslą įgyti pranašumą kitų bankroto administratorių atžvilgiu. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjams nuobaudos paskirtos pagrįstai ir yra proporcingos padarytiems pažeidimams. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja I. D., kaip savo srities profesionalė, jai suteiktomis teisėmis turi naudotis sąžiningai, nepažeisti Elgesio kodekso nuostatų. Skundo argumentas, jog Išvadoje nurodyti asmenys buvo įdarbinti teisėtai, nepaneigia padaryto Elgesio kodekse nurodyto sąžiningumo principo pažeidimo ir jo atsakomybės pagal ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalį nešalina.
21. Teismas iš Išvados nustatė, kad Bendrovė ir I. D. patikrinimo metu bendradarbiavo su Tarnyba, pareiškėjai paskirtų galiojančių nuobaudų neturi, Bendrovės vadovė deda pastangas, siekdama pašalinti nustatytus pažeidimus ir sudarė susitarimus dėl atleidimo su darbuotojais (ĮBĮ 117 straipsnio 11 dalies 1, 3 ir 4 punktai). Teismas vertino, kad Tarnybos direktorius, priimdamas skundžiamą Įsakymą, pagrįstai atsižvelgė į šias atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Kitų pareiškėjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių Išvadoje nenurodyta.
22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja I. D., būdama bankroto administratoriaus juridinio asmens vadove, žinodama, kad įdarbinti asmenys nebus atsakingi už juridinio asmens bankroto administravimą, funkcijų, susijusių su juridinio asmens bankroto administravimu neatliks, juos įdarbino Bendrovėje, apie Bendrovėje įdarbintus asmenis pranešė kaip apie bankroto administratorius ir juos registravo sąraše. Bendrovės vadovė apie tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., kai su darbuotojais buvo nutrauktos ir vėl sudarytos darbo sutartys, Tarnybos neinformavo, dėl ko šie darbuotojai nebuvo išbraukti iš sąrašo ir Bendrovė toliau dalyvavo su jais atrankose. Šie pareiškėjos I. D. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip nesąžiningi.
23. Teismas dėl skundo argumentų, kad tam tikrais laikotarpiais Bendrovės vadovei dėl pateisinamų priežasčių negalint eiti vadovės pareigų, šias pareigas laikinai ėjo kiti paskirti asmenys, todėl dėl nustatytų pažeidimų turėtų atsakyti ne vien Bendrovės vadovė, pažymėjo, kad nors iš į bylą pateiktų įsakymų „Dėl direktorės atostogų ir pavadavimo“ matyti, kad Bendrovės vadovė tam tikrais laikotarpiais buvo paskyrusi laikinai einančius direktoriaus pareigas asmenis savo kasmetinių atostogų metu, tačiau kitų asmenų vadovavimo laikotarpiai nagrinėtu atveju nelaikytini reikšmingais (truko nuo kelių dienų iki savaitės). Pareiškėjai nei atsakovui, nei teismui taip pat nepateikė jokių duomenų, jog šių asmenų pareigų vykdymo laikotarpiais buvo priimti sprendimai ar atlikti veiksmai, kurie būtų turėję įtakos nustatytiems pažeidimams ar Bendrovės vadovės atsakomybei.
24. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų dėl individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų kontekste priėjo prie išvados, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį, vadovaujantis pareiškėjų išdėstytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo.
III.
25. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą.
26. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik formaliu ir selektyviu situacijos ir teisės aktų vertinimu, neatsižvelgdamas ir nevertindamas, kad bankroto administratorius, įdarbinęs asmenis, turinčius teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, nepaisant to, kad tiesiogiai tokio asmens nepaskirs įgaliotu asmeniu vykdyti konkrečios įmonės bankroto procedūrą, o priežiūros institucija išaiškinimą dėl Duomenų teikimo priežiūros institucijai taisyklių, lėmusį ir sąžiningumo principo pažeidimą, pateikė tik paskyrusi pareiškėjui ir kitiems bankroto administratoriams nuobaudas. Teisės aktas, reglamentuojantis duomenų teikimą priežiūros institucijai ir priežiūros institucijos išaiškinimas dėl duomenų teikimo taisyklių, pateiktas po nuobaudos skyrimo bankroto administratoriui, nekoreliuoja nei tarpusavyje, nei su Elgesio kodekso 11.4.1 papunkčiu, dėl to administratorius bet kokiu atveju bus laikomas pažeidusiu jo veiklą reglamentuojantį teisės aktą. Tarnyba savo išaiškinimui / interpretacijai suteikė pranašumą prieš teisės akto, kurį priėmė pats Tarnybos direktorius, normas, nors Tarnybos teisės akto interpretacija teisės aktų hierarchijoje yra žemiau nei poįstatyminis teisės aktas, nustatantis duomenų teikimą.
27. Pareiškėjai, akcentuodami ginčui aktualias faktines aplinkybes, vadovaudamiesi VAĮ, Duomenų teikimo taisyklėse, Elgesio kodekse nustatytu teisiniu reglamentavimu, laikosi pozicijos, kad jie nepažeidė Etikos kodekso 11.4.1 papunktyje nustatyto sąžiningumo principo. Nagrinėjamu atveju aktuali Duomenų teikimo taisyklių ir Tarnybos išaiškinimo dėl Duomenų teikimo taisyklių 10.2 papunkčio taikymo išaiškinimo kolizija, sąlygojusi ir Elgesio kodekso pažeidimą. Liko neįvertinta viena iš dviejų būtinųjų sąlygų konstatuoti sąžiningumo principo turinio pažeidimą, t. y. tai, kad Bendrovės darbuotojai atliko Bendrovei priskirtų įmonių bankroto procesų veiksmus.
28. Pareiškėjai pažymi, kad vadovaujantis Tarnybos pozicija, eliminuojama Elgesio kodekso normoje nustatytu sąlygų viseto nustatymo reikiamybė, o tai pagrindžia teisinio reguliavimo keitimo būtinybę tam, kad Duomenų teikimo taisyklės atitiktų Tarnybos pateiktą Duomenų teikimo taisyklių 10.2 papunkčio išaiškinimą, sąlygojantį ir galimą Elgesio kodekso pažeidimą.
29. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Duomenų teikimo taisyklės yra patvirtintos Tarnybos direktoriaus, dėl to Tarnyba, galėdama pakeisti Duomenų teikimo taisykles, nustatant, kad administratorius turi informuoti tik apie tokius darbuotojus, kurie bus įgalioti asmenys konkrečių įmonių bankroto procedūrose, to nepadarė ir pateikė kitokį Duomenų teikimo taisyklių 10.2 papunkčio išaiškinimą. Tarnyba, nenorėdama pripažinti klaidos dėl neplaninių patikrinimų pradėjimo ir teisės aktų kolizijos, pateikė tokį Duomenų teikimo taisyklių 10.2 papunkčio išaiškinimą, kuris ne tik neatitinka teisės akto normos, tačiau lemia ir Elgesio kodekso pažeidimus, o tai leidžia konstatuoti Tarnybos siekį už praeities veiksmus taikyti poveikio priemones.
30. Pareiškėjai pabrėžia, kad nei vienas teisės aktas nereglamentuoja reikalavimo bankroto administratoriui dirbti tik savarankiškai arba konkrečią juridiniam asmeniui priskirtą procedūrą vykdyti tik asmeniui, kuris Tarnybos sistemoje yra pažymėtas kaip įgaliotas asmuo. Veiksmai, kurie tiesiogiai buvo susiję su bankroto procedūrų vykdymu, buvo atliekami Bendrovės vadovo atskiru nurodymu. Ši aplinkybė liko neįvertinta.
31. Pareiškėjai pažymi, kad Tarnyba, gavusi pranešimą apie naujai priimtus darbuotojus, turinčius teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, neatlikdama jokios administratoriaus apklausos, kokiu tikslu įdarbinami papildomi darbuotojai, pati įrašė darbuotojus, turinčius teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, į darbuotojų sąrašą, o Tarnybai papildžius darbuotojų sąrašą, pati įgalino Bendrovės rodiklių gerinimą, t. y. suponavo pažeidimą. Tarnyba savo neveikimo sukurtas neigiamas pasekmes siekia perkelti bankroto administratoriui, kuris laikėsi teisės aktų reikalavimų, t. y. pagal Duomenų teikimo taisykles informavo priežiūros instituciją, kad įdarbino asmenis, turinčius teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, o kadangi jų įdarbinimas buvo susijęs su bankroto procedūrų vykdymu, net negalėjo įtarti, kad aiški ir nedviprasmiška Duomenų teikimo taisyklių 10.2 papunkčio norma bus išaiškinta iš esmės priešingai. Tarnyba, nepateikusi bankroto administratoriams rekomendacijos dėl kitokio Duomenų teikimo taisyklių 10.2 papunkčio ir Elgesio kodekso 11.4.1 papunkčio vertinimo, taikė savo išaiškinimą, kuris lingvistiškai neatitinka Duomenų teikimo taisyklių 10.2 papunkčio, atgaline data, nors pagal bendruosius teisės principus teisės aktai atgal negalioja (ex retro non agit).
32. Pareiškėjų vertinimu, esant Duomenų teikimo taisyklių 10.2 papunkčio ir Tarnybos išaiškinimo dėl Duomenų teikimo taisyklių 10.2 papunkčio taikymo kolizijai, neabejotinai turėjo būti keičiamos Duomenų teikimo taisyklės, numatant, kad prievolė pranešti apie įdarbintus asmenis, turinčius teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, išlieka tik tais atvejais, jei minėti asmenys bus paskirti tam tikrų bankroto procesų įgaliotais asmenimis. Tarnybos pateiktas išaiškinimas jau po neplaninio patikrinimo atlikimo momento ir poveikio priemonių skyrimo yra teisiškai nepagrįstas, nesavalaikis, ydingas ir administratorių teises bei teisėtus lūkesčius pažeidžiantis veiksmas, prie kurių atlikimo didžiąja dalimi prisidėjo pati Tarnyba.
33. Pareiškėjai pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Tarnybos pateiktas Duomenų teikimo taisyklių 10.2 papunkčio išaiškinimas yra teisės aktas ir toks teisės aktas yra aukštesnės galios už Duomenų teikimo taisykles. Nepaisant to, vis tik lingvistinė Elgesio kodekso 11.4.1 papunkčio analizė atskleidžia, kad tik teisėti veiksmai, kurie nėra susiję su bankroto procedūrų vykdymu, patenka į sąžiningumo principo pažeidimą ir tik tokiu atveju gali būti taikomos poveikio priemonės, tačiau šioje faktinėje situacijoje toks pažeidimas konstatuotas nepagrįstai, nes Bendrovės darbuotojai vykdė jai priskirtų administruoti įmonių bankroto procedūras ir toks vykdymas yra akivaizdžiai susijęs su bankroto procedūrų vykdymu.
34. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste nurodo, kad drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas tik už akivaizdžius ir šiurkščius profesinės veiklos pažeidimus, kai profesinės pareigos vykdomos aiškiai aplaidžiai.
35. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad nepažeidė Elgesio kodekso 11.4.1 papunktyje įtvirtinto sąžiningumo principo, nes nebuvo išpildyta privalomųjų sąlygų visuma, sudaranti pagrindą konstatuoti šio principo pažeidimą. Nagrinėjamu atveju neatsižvelgta į tai, kad fiziniai bankroto administratoriai buvo įdarbinti ne dėl atrankos rodiklių pagerinimo, o dėl bankroto procedūrų vykdymo ir Tarnybos valdomojoje sistemoje jie nebuvo nurodyti įgaliotais asmenimis vykdyti bankroto procedūrų tik dėl pačios sistemos trūkumų. Tarnyba neplaninio patikrinimo metu paneigiančių faktų, kad Bendrovės darbuotojai neatliko bankroto procedūrų, nenustatė. Nuobauda galėtų būti skirta tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad fiziniai bankroto administratoriai realiai nedirbo ir neatliko absoliučiai jokių darbo funkcijų bei jie buvo įdarbinti, siekiant pagerinti statistinius rodiklius.
36. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Duomenų teikimo taisyklių 10.2 papunktyje įtvirtintas reguliavimas galiojo dar iki kompiuterinės bankroto administratorių atrankos programos įvedimo ir administratoriams nebuvo nurodyta, kad šie turi pranešti tik apie tuos darbuotojus, turinčius teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, kurie bus skiriami įgaliotais asmenimis konkrečioje bankrutuojančios įmonės bankroto procedūroje, o tai buvo žinoma tiek priežiūros institucijai, tiek visai bankroto administratorių bendruomenei.
37. Pareiškėjai pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo I. D., kaip Bendrovės vadovės, veiksmus, sprendžiant jai paskirtos nuobaudos teisėtumą. Akcentuoja, kad nuobauda I. D. buvo skirta ne už tai, kad nebuvo laiku pranešta Tarnybai apie darbuotojų duomenų pasikeitimą, o už tai, kad buvo preziumuojami nesąžiningi administratoriaus veiksmai neva Bendrovė, įdarbindama daugiau fizinių bankroto administratorių, siekė pagerinti FASĮS rodiklį ir tokiu būdu įgyti pranašumą prieš kitus administratorius, dalyvavusius atrankoje. Akivaizdu, kad pripažinus, jog Bendrovė nepažeidė Elgesio kodekso 11.4.1 papunkčio ir savo veiksmais nesiekė pranašumo bankroto administratorių atrankoje, I. D., kaip administratoriaus vadovės, atsakomybės klausimas net neturėtų būti svarstomas.
38. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
39. Atsakovas, akcentuodamas ĮBĮ 11 straipsnio 41 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymi, kad pareiškėjai ignoruoja faktą, kad duomenų teikimo paskirtis yra nustatyti fizinius bankroto administratorius, kurie juridinio asmens bus įgalioti administruoti konkrečių įmonių bankroto procesus, paviešinti jų duomenys Tarnybos svetainėje bei įtraukti šių administratorių duomenys į programą, kurie bus naudojami atrankoje. Jokie teisės aktai nedraudžia Bendrovei sudaryti darbo sutarties su fiziniais bankroto administratoriais, neketinančiais administruoti bankroto procesų, o tik atlikti pagalbines administravimo funkcijas. Tačiau juridinis asmuo, įvertinęs darbo sutarties tikslą, turi pasirinkti atitinkamą elgesio modelį ir duomenys pagal Duomenų teikimo taisyklių 10 punktą turi būti teikiami Tarnybai atsižvelgiant į darbo sutarties tikslą bei turinį.
40. Atsakovas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl bankroto administratoriui keliamų aukštesnių reikalavimų kontekste pabrėžia, kad Bendrovė, priimdama 15 bankroto administratorių kitoms darbinėms funkcijoms atlikti (nors įdarbino juos kaip bankroto administratorius), o ne įmonių bankroto procesams administruoti, turėjo suprasti, kad tokiais savo veiksmais ji dirbtinai pakėlė savo atrankos rodiklius, todėl pasielgė nesąžiningai kitų bankroto administratorių atžvilgiu. Bendrovei nuobauda buvo skirta už Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimus, o ne už Duomenų teikimo taisyklių nesilaikymą.
41. Atsakovas pažymi, kad Išvadoje nustatytus Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimus galima buvo nustatyti tik vertinant realius Bendrovės veiksmus (po šių darbuotojų įdarbinimo) įmonių bankroto administratorių atrankoje už tam tikrą laikotarpį, kas ir buvo atlikta patikrinimo metu.
42. Atsakovo teigimu, patikrinimo metu nustatytos ir Išvadoje užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais, įgijo pranašumą prieš kitus dalyvaujančius atrankoje administratorius, todėl konstatuotas Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimas.
43. Atsakovo vertinimu, Bendrovė turėjo suvokti savo elgesio pasekmes (atrankos rezultatų pagerinimas) ir jų siekė. Tokią išvadą darytina iš Bendrovės darbuotojų, kurie realiai įmonių bankroto procedūrų nevykdė, skaičiaus, darbo sutarčių sudarymo datų, trukmės, fakto, jog atrankos rodikliai buvo ženkliai pagerinti. Bendrovė savo veiksmais pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, taip padarant žalą bankroto administratorių atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema.
44. Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad I. D., būdama Bendrovės vadove, žinodama, kad įdarbinti asmenys nebus atsakingi už juridinio asmens bankroto administravimą, funkcijų, susijusių su juridinio asmens bankroto administravimu neatliks, juos įdarbino. Bendrovės vadovė apie tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., kai su darbuotojais buvo nutrauktos ir vėl sudarytos darbo sutartys, Tarnybos neinformavo, dėl ko šie darbuotojai nebuvo išbraukti iš sąrašo ir Bendrovė toliau dalyvavo su jais atrankose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V4-399 UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ ir šio juridinio asmens vadovei I. D. paskirtų nuobaudų – viešojo įspėjimo, įspėjimo – pagrįstumo ir teisėtumo.
46. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjams nuobaudos paskirtos pagrįstai, pareiškėjų skundą atmetė.
47. Pareiškėjai nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia iš esmės tuo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad bankroto administratorius, įdarbinęs asmenis, turinčius teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai nepaisant to, kad tiesiogiai tokio asmens nepaskirs įgaliotu asmeniu vykdyti konkrečios įmonės bankroto procedūrą, o priežiūros institucija išaiškinimą dėl Duomenų teikimo priežiūros institucijai taisyklių, lėmusį ir sąžiningumo principo pažeidimą, pateikė tik paskyrusi nuobaudas. Tarnyba savo išaiškinimui suteikė pranašumą prieš teisės akto, kurį priėmė pats Tarnybos direktorius, normas. Aktuali Duomenų teikimo taisyklių ir Tarnybos išaiškinimo dėl Duomenų teikimo taisyklių 10.2 papunkčio taikymo išaiškinimo kolizija sąlygojo Elgesio kodekso pažeidimą. Teismas neįvertino, kad Bendrovės darbuotojai atliko Bendrovei priskirtų įmonių bankroto procesų veiksmus. Be to, Tarnyba, gavusi pranešimą apie naujai priimtus darbuotojus bei įrašydama darbuotojus į sąrašą, suponavo pažeidimą, t. y. Bendrovės rodiklių gerinimą. Teismas, spręsdamas Bendrovės vadovės atsakomybės klausimą, neteisingai interpretavo jos veiksmus.
48. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
49. Ginčo teisinius santykiams reguliuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Bankroto administratorių atrankos taisyklių, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V4-44 patvirtintų Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso nuostatos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai aptarė aktualias minėtų teisės aktų normas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.
50. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjams buvo skirta už tai, kad Bendrovė, įdarbinusi 16 darbuotojų administratorių (iš kurių 15 darbuotojų neadministruoja (neadministravo) Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų)), dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais, įgijo pranašumą prieš kitus dalyvaujančius bankroto administratorius atrankoje ir tokiu būdu pažeidė Elgesio kodekso nuostatas, pagal kurias bankroto administratorius, laikydamasis sąžiningumo principo, turi nesiimti veiksmų: kuriais būtų užkirstas kelias kitiems administratoriams dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 p.); kuriais būtų trukdoma sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.).
51. ĮBĮ 11 straipsnio 41 dalyje nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti.
52. Duomenų teikimo taisyklių 10.2 papunktis nustato, kad juridiniai asmenys, įgiję ir (ar) turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ĮBĮ nustatyta tvarka, Tarnybai teikia pranešimą: per 5 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo ar nutraukimo su fiziniu asmeniu, įgijusiu teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, ir (ar) darbuotoją, kuriam, pripažinus jo profesinę kvalifikaciją Įmonių bankroto įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 119 straipsnyje nustatyta tvarka, teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikta laikinai arba įsisteigus Lietuvos Respublikoje, nurodydami asmens vardą, pavardę, Sąrašo eilės numerį, darbo sutarties numerį ir datą, priėmimo ir (ar) atleidimo datą. Duomenų teikimo taisyklių 5.2 papunktyje nustatyta, kad tokiu pranešimu Tarnybai teikiama informacija apie bankroto administratoriaus – juridinio asmens darbuotojo, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kuriam paveda administruoti įmonę paskyrimą (pakeitimą) nurodydamas šio asmens vardą, pavardę, Sąrašo eilės numerį ir paskyrimo (pakeitimo) datą – per 5 darbo dienas nuo darbuotojo, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kuriam paveda administruoti įmonę, paskyrimo ar pakeitimo dienos. Tarnybai pateikti duomenis pagal Duomenų teikimo taisyklių 12 punktą įvedami į Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą (toliau – ĮRBIS) ir paskelbiami Tarnybos interneto svetainėje.
53. Aptarto teisinio reglamentavimo visuma patvirtina, kad Duomenų teikimo taisyklių pagrindu Tarnybai teikiami duomenis būtent apie fizinius bankroto administratorius, kurie juridinio asmens bus įgalioti administruoti konkrečių įmonių bankroto procesus. Nėra privaloma nutraukti darbo sutartis, o žinant, jog darbuotojai administratoriai nevykdys bankroto administravimo funkcijų, o atliks kitas, palaikančias administravimo funkcijas, užtenka Tarnybai pateikti pranešimą apie pareigų pasikeitimą.
54. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, jog įvertinus tiek Įsakymo, tiek Tarnybos išaiškinimo ir tiek Sprendimo turinius, akivaizdu, kad pagrindinė problema šioje faktinėje situacijoje yra Duomenų teikimo taisyklių ir Tarnybos išaiškinimo dėl Duomenų teikimo taisyklių 10.2 punkto taikymo (kuris beje buvo suformuluotas tik po nuobaudų skyrimo bankroto administratoriams) išaiškinimo kolizija, t. y. padarytą pažeidimą sieja su teisinio reguliavimo netobulumu/neaiškumu. Teisėjų kolegijos vertinimu čia jokios kolizijos nėra, minėtas Duomenų teikimo taisyklių 10.2 punktas pakankamai aiškus ir nedviprasmiškas (duomenų teikimo paskirtis yra nustatyti fizinius bankroto administratorius, kurie juridinio asmens bus įgalioti administruoti konkrečių įmonių bankroto procesus). Be to, pažymėtina, jog atsižvelgiant į Programos paskirtį ir tikslą, taip pat jos veikimo principus, I. D. puikiai suprato, kad įdarbindama 15 bankroto administratorių kitoms darbinėms funkcijos atlikti (nors įdarbino juos kaip bankroto administratorius) ji dirbtinai pakels savo atrankos rodiklius Programoje. Kita vertus, kažkodėl pareiškėjams iki nuobaudų paskyrimo dėl Duomenų teikimo taisyklių 10.2 punkto taikymo jokių neaiškumų nekilo ir jie į atsakovą dėl metodinės pagalbos (išaiškinimo) nesikreipė.
55. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai į bylą nepateikė įrodymų apie tai, kad Bendrovės įdarbinti 15 asmenų, apie kuriuos buvo pranešta Tarnybai, administravo Bendrovės bankroto procesus. Byloje nustatyta ir nenuginčyta Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad Bendrovė, teikdama sutikimą-deklaraciją dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, visose deklaracijose nurodė, kad šias įmones administruoti bus paskirtas Bendrovės įgaliotas asmuo – vadovė I. D.. Taigi byloje nepaneigta Tarnybos Išvadoje nustatyta aplinkybė, kad Bendrovėje įdarbinti asmenys (15 darbuotojų) Bendrovei paskirtų bankroto procesų ginčo laikotarpiu neadministravo (nebuvo įgalioti administruoti Bendrovei paskirtų bankroto procesų) ir duomenų apie jų įdarbinimą Tarnybai pateikimu iš esmės buvo pagerinti Bendrovės atrankos rodikliai, t. y. Bendrovės pranašumas bankroto administratorių atrankoje, kas reiškia nesąžiningą Bendrovės elgesį Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių kontekste.
56. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų padarytas pažeidimas buvo suponuotas Tarnybos neveikimo, kuri, neatlikdama administratoriaus apklausos, kokiu tikslu įdarbinami papildomi darbuotojai, įrašė duomenis apie pateiktus darbuotojus į sąrašą, kas įgalino UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ rodiklių pagerinimą. Pažymėtina, kad tokios pareigos (atlikti apklausą) Duomenų teikimo taisyklės Tarnybai nenustato. Be to, kaip minėta, aptartas teisinis reglamentavimas nustato, kad duomenis Tarnybai turi būti teikiami tik apie įdarbinimą tokių asmenų, kurie bus įgalioti administruoti bankroto procesus, todėl Tarnyba, gavusi Bendrovės pateiktus duomenis apie siekiamus įdarbinti asmenis, neturėjo pagrindo abejonei, kad teikiami duomenis neatitinka Duomenų teikimo taisyklių pagrindu Tarnybai teikiamam pranešimui keliamų reikalavimų.
57. Tarnybos Išvada, kuri yra skundžiamo Įsakymo sudėtinė dalis, atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nes joje nurodytos faktinės patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, turėjusios įtaką pažeidimams konstatuoti (darbuotojų, kurie realiai įmonių bankroto procedūrų nevykdė, skaičius, darbo sutarčių su jais sudarymo datos, darbo santykių trukmė, atrankos rodiklių pagerinimo kiekybiniai rodikliai), taip pat pateiktas objektyvus ir nuodugnus nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas.
58. Vertindamas pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, todėl bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).
59. Nagrinėjamu atveju skundžiamu Įsakymu pagrįstai konstatuotas Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčiuose nustatyto sąžiningumo reikalavimų pažeidimas. Tai, kad atrankos galimybės Bendrovei pagerėjo dėl aptartų aplinkybių pareiškėjai neneigia. Pareiškėjų elgesys rodo, kad jie dirbtinai nurodė darbuotojus, turinčius teisę administruoti bankroto procesus, nors realiai tokios funkcijos jiems nebuvo priskirtos. Taigi elgėsi nesąžiningai. Todėl Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad kai įdarbinami darbuotojai ir jiems administratorius neskiria (neįgalioja) administruoti jam priskirtų įmonės bankroto procesų, sudaromos prielaidos nepagrįstai iškreipti bankroto administratorių atrankos sistemą, pagerinti rezultatus ir nesąžiningai konkuruoti su kitais fiziniais ir juridiniais bankroto administratoriais, dalyvaujančiais atrankoje. Elgesio kodekso pažeidimui konstatuoti užtenka paties fakto, kad rodikliai atrankoje buvo pagerinti. Nėra pagrindo nesutikti su Išvados konstatavimu, kad pareiškėjai, įdarbindami ir pateikdami informaciją į atrankos sistemą apie darbuotojus, kurie realiai bankroto procesų neadministruoja, pagerino atrankos rodiklius ir elgėsi nesąžiningai.
60. Pagal ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalį už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda.
61. Tarnybos konstatuotas Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčiuose nustatytų reikalavimų pažeidimas pagal IBĮ 117 straipsnio 1 dalį sudarė pagrindą skirti pareiškėjams nuobaudas. Pareiškėjai apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo dėl jiems paskirtų nuobaudų proporcingumo padarytam pažeidimui.
62. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais dėl Bendrovės vadovės atsakomybės nebuvimo, nes, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad Bendrovės vadovė įdarbino asmenis Bendrovėje, žinodama, kad šie asmenys nebus atsakingi už juridinio asmens bankroto administravimą ir funkcijų, susijusių su juridinio asmens bankroto administravimu, neatliks. Be to, nagrinėjamu atveju įvertinta ir tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., kai su darbuotojais buvo nutrauktos ir vėl sudarytos darbo sutartys, Bendrovės vadovė Tarnybos neinformavo, dėl ko šie darbuotojai nebuvo išbraukti iš sąrašo ir Bendrovė toliau dalyvavo su jais atrankose.
63. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ ir I. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė