Civilinė byla Nr. 3K-3-87-248/2015

Proceso Nr. 2-01-3-09559-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 34.4.7.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. B. (E. B. ) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. (A. B. ) pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo; suinteresuoti asmenys: E. B., Vilniaus miesto 9-asis notarų biuras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. B. yra 2012 m. vasario 29 d. mirusio M. B. (M. B.) sūnus, o E. B. – duktė. Testamentų registre yra registruoti du palikėjo M. B. palikimo priėmimo faktai. Palikimą priėmė A. B. ir E. B. . Įregistruotų M. B. testamentų nėra. Į palikėjo turto apyrašą įtrauktos transporto priemonės, lėšos bankuose, žemės sklypas, pastatai ir kiti statiniai, skolos. Byloje pateiktas mirusiojo M. B. 2011 m. liepos 11 d. prašymas, adresuotas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuriame jis be kita ko nurodė, kad jei bet kokiu būdu žus, staiga mirs, ar bus nunuodytas, prašo jo likusį turtą perduoti sūnui A. B.

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teimą, prašydamas patvirtinti testatoriaus M. B. asmeninį testamentą, nurodęs, kad praėjus daugiau nei trims mėnesiams po laidotuvių tarp tėvo raštų surado pirmiau nurodytą prašymą Generalinei prokuratūrai, kuris, pareiškėjo nuomone, laikytinas asmeniniu testamentu. Su tokia nuomone nesutiko suinteresuotas asmuo E. B., dėl to byloje kilo ginčas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą tenkino – patvirtino M. B. asmeninį testamentą, kuriuo jis visą savo turtą paliko pareiškėjui.

Byloje kilus ginčui dėl dokumento surašymo M. B. ranka tikrumo, teismas paskyrė rašysenos ekspertizę. Lietuvos ekspertizės centro 2013 m. liepos 10 d. ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad 2011 m. liepos 11 d. raštą parašė ir pasirašė M. B. Teismas nurodė, kad šio rašto turinys atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus asmeniniam testamentui: jame nurodyta testamento sudarymo data; surašymo vieta išreikšta gyvenamosios vietos adresu; prašymas surašytas M. B. ranka, pasirašytas; testatoriaus valią jo turtą perduoti sūnui dokumente išreiškia žodžiai „atiduoti pinigus sūnui“, „mano likusį turtą perduot sunui A. B.“. Teismas pažymėjo, kad objektyvių duomenų, jog prašyme išreikšta testatoriaus valia neatitiktų tikrosios jo valios, byloje nėra. Prašyme dėl turto palikimo tekstas išdėstytas aiškiai, suprantama kalba. Jo stilius atitinka asmenų be teisinio išsilavinimo testamentuose įprastai vartojamą frazę – „budamas sveiko proto ir gerajai fizinei buklei“. Tai, kad Generalinės prokuratūros duomenų bazėje nerastas M. B. prašymas, nepaneigia testatoriaus valios. Teisme apklaustas liudytojas J. F. nurodė, kad jam nežinomos aplinkybės dėl M. B. siekio paskirstyti turtą. Aplinkybės dėl giminaičių tarpusavio santykių šioje byloje neturi teisinės reikšmės. Teismas konstatavo, kad prašymo tekstas atitinka esminius reikalavimus asmeniniam testamentui, prašymas teismui patvirtinti testamentą pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto vienerių metų termino, todėl jis tenkintinas.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais bei pažymėjo, kad dokumentas, išreiškiantis palikėjo valią dėl jo turto, negali būti ignoruojamas ir nelaikomas testamentu vien dėl tos priežasties, kad jis neteisingai įvardytas ir kad jame nurodomos testatoriaus ir jo sutuoktinės konflikto aplinkybės, reiškiamas neužtikrintumas dėl savo ateities ir gyvybės. Šiuo atveju testatoriaus valia buvo sūnui A. B. palikti turtą, kuris priklausys palikėjui nuosavybės teise palikimo atsiradimo momentu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekilo abejonių dėl to, jog M. B., sudarydamas sandorį, suvokė savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti, nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad testatorius testamentą sudarė laisva valia niekieno neverčiamas ir neklysdamas. E. B. teigia, kad teismas liudytoją J. F. apklausė neišsamiai, tačiau jos atstovas advokatas nepasinaudojo CPK 192 straipsnio 6 dalyje nustatyta teise užduoti liudytojui klausimų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti liudytojo J. F. parodymai apie M. B. bendravimą su suinteresuotu asmeniu nesudaro pagrindo kvestionuoti testatoriaus valios po mirties likusį turtą palikti sūnui A. B.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Suinteresuotas asmuo E. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kasatorė laikosi nuomonės, kad mirusiojo prašyme, adresuotame Generalinei prokuratūrai, testamentinė valia neišreikšta, ir pažymi, kad teismas vadovavosi tik pareiškėjo parodymais bei prieštaringu M. B. laišku, kuriame neįmanoma įžvelgti tikrosios palikėjo valios. Teismas nevertino viso laiško turinio (laiške nurodomi, autoriaus nuomone, neteisėti jo buvusios sutuoktinės veiksmai), jo tikslo, ginčo teiginių konteksto, aplinkybių, kad šis laiškas nebuvo gautas Generalinėje prokuratūroje, neaiškios laiško rašymo ir radimo vietos, duomenų apie mirusiojo psichikos ir elgesio sutrikimus ir kitų aplinkybių, svarbių tinkamai vertinant mirusiojo valios išreiškimą. Teismas nepasisakė dėl kasatorės atsiliepimo, neišklausė liudytojo J. F. parodymų, netenkino kasatorės prašymo apklausti notarą, skirti naują kompleksinę rašysenos ekspertizę, išreikalavus kasatorės nurodytą papildomą medžiagą. Šie proceso ir asmeninį testamentą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai lėmė neteisėtų nutarčių priėmimą, nukrypimą nuo teismų praktikos dėl įstatymo nuostatų, reglamentuojančių testamento paskirtį, jo formą ir sudarymo tvarką, taikymo ir aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, bylos Nr. 3K-7-29/2010).

Pareiškėjas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas šiuos argumentus:

Pareiškėjo nuomone, teismai nagrinėjamoje byloje laikėsi kasacinio teismo suformuotos CK 5.30 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos, o kasatorė nepagrindė savo teiginio apie nukrypimą nuo jos. Tai, kad laiške jo autorius nurodė aplinkybes apie jo buvusios sutuoktinės elgesį, nėra reikšminga sprendžiant dėl asmeninio testamento patvirtinimo, nes jis išreiškė valią palikti savo turtą sūnui. Taip pat nereikšmingi kasatorės argumentai dėl testamente nurodytos jo sudarymo vietos, nes testamentas gali būti sudarytas bet kurioje vietoje. Kasatorė nenurodo, kokias aplinkybes galėtų patvirtinti pakartotinė ekspertizė, kokie konkretūs dokumentai turėtų būti ištirti, todėl jos argumentai dėl šios ekspertizės skyrimo yra nepagrįsti. Teismo posėdžio metu apklaustos ekspertės nurodė, kad ekspertizės išvadoms padaryti visiškai pakako pateiktų dokumentų. Kasatorės nurodytas liudytojas buvo apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, tačiau jis nenurodė reikšmingų aplinkybių, dėl kurių teismai butų galėję priimti kitokius sprendimus byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl asmeninio testamento tvirtinimo sąlygų

Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems, kurie, kaip minėta, tvirtinami teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. M. L., bylos Nr. 3K-3-310/2009). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal R. U. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-218/2004, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. notarė J. Mockuvienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-643/2013). Taigi visais atvejais inter alia prieš tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai. Itin atidžiai būtina vertinti asmens valią, išreikštą nebūdingomis sandoriui (asmeniniam testamentui) sudaryti aplinkybėmis. Jei valia buvo išdėstyta tik konkrečiu tikslu, be pakankamo pagrindo negalima valios išreiškimo tikslo aiškinti plečiamai, nes tai gali iškreipti arba net iš esmės pakeisti asmens valią.

Aukščiausiojo Teismo ne kartą pasisakyta, kad atsiradus poreikiui aiškinti vienašaliame sandoryje – testamente išdėstytą testatoriaus tikrąją valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, (CK 1.63 straipsnio 5 dalis, 6.193–6.195 straipsniai), atsižvelgiant į teisės aktais nustatytus šio sandorio ypatumus (žr., pvz., minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004).

Nagrinėjamoje byloje pateiktas raštas, įvardytas kaip „prašymas“, turi skirtingų dokumentų (pranešimo apie nusikalstamą veiką ir asmeninio testamento) požymių. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar asmens, rašiusio teisėsaugos institucijoms raštą dėl galimo pasikėsinimo į jo sveikatą bei gyvybę, valia buvo parašyti patvarkymą dėl jo turto likimo po mirties. Asmeninio testamento galiojimui neturi reikšmės tai, kad dokumentas pavadinamas kitaip ar pavadinimas jam iš viso nesuteiktas, jeigu jo turinys atitinka testamento sampratą (patvarkymas mirties atveju). Tačiau tais atvejais, kai iš turinio suprantama, jog dokumento paskirtis kita, nors jame ir yra užuominų apie palikimą, toks dokumentas paprastai nelaikytinas asmeniniu testamentu. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad nelaikytini testamentais mirusio asmens užrašai, dienoraščiai, laiškai, kuriuose rašoma, kam ir koks turtas turėtų atitekti autoriui mirus. Tokie užrašai neturi teisinės galios. Tai tik autoriaus samprotavimai (Paveldėjimo teisė. Alfonsas Vileita. Justicija, Vilnius, 2011 m., 58 psl.).

Rašydamas testamentą, asmuo suvokia, kad išdėsto valią dėl savo palikimo ir to siekia. Rašydamas kitokio pobūdžio dokumentus, raštus, korespondenciją, asmuo paprastai siekia kitų tikslų. Nagrinėjamu atveju dokumentas, kuris pateiktas teismui tvirtinti kaip asmeninis testamentas – M. B. prašymas prokuratūrai, t. y. institucijai, kurios visuotinai žinoma funkcija yra užkirsti kelią nusikaltimams ir juos išaiškinti, o ne spręsti paveldėjimo klausimus. Paprastai kreipimosi į prokuratūrą dėl galimo pasikėsinimo į gyvybę tikslas – informuoti kompetentingą instituciją apie galimą nusikaltimą, siekiant, kad tam būtų užkirstas kelias. Kasacinio teismo pasisakyta, kad sprendžiant dėl tikrosios testatoriaus valios išraiškos asmeninio testamento atveju atsižvelgtina į testamento turinio išdėstymo būdą, visas testamento tekstas vertintinas kaip vientisas dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. notarė J. Mockuvienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-643/2013). Aptariamame M. B. prašyme išsamiai dėstomos aplinkybės, kuriomis autorius paaiškina jam anksčiau keltų įtarimų dėl jo veiksmų buvusios sutuoktinės atžvilgiu nepagrįstumą, taip pat nurodo apie galimą pasikėsinimą į jo gyvybę ir už tai galinčius būti atsakingus asmenis, išdėsto pageidavimą dėl šių asmenų nubaudimo. Frazė apie likusio turto perdavimą sūnui A. B. fragmentiška, epizodiška, yra tik sakinio, kuriame kalbama apie tam tikrų asmenų nubaudimą, dalis. Įvertinus ją viso prašymo turinio kontekste, darytina išvada, kad M. B. rašydamas prašymą siekė bausmės, jo manymu, kaltiems asmenims, taip pat ir neleidžiant šiems asmenims perimti jo turto, o ne išspręsti paveldėjimo klausimus.

Be to, valios, žinotinos kitiems asmenims (įskaitant valią dėl palikimo), išreiškimas apima ne tik jos suprantamą išdėstymą kokia nors forma (pvz., žodine, rašytine), bet ir perteikimu tiems asmenims. Asmuo, siekiantis, kad su jo turtu būtų pasielgta pagal jo valią, suvokia, kad apie tą valią turi sužinoti ją įgyvendinti galintys asmenys, todėl pasirūpina ne tik savo valios išdėstymu, bet ir jos perteikimu apie ją turintiems sužinoti asmenims. Valios išdėstymas, nesiimant veiksmų ją perduoti kompetentingiems asmenims, gali reikšti, kad asmens valia nebuvo galutinai susiformavusi ir nesusiformavo vėliau arba ketinimai pasikeitė. Asmens valia, išdėstyta žodžiu ar užrašyta, kol ji tikslingai kokiu nors būdu neperduodama kitiems asmenims, neturi galios sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinių santykių.

Rašydamas pareiškimą institucijai, asmuo suvokia, kad jo neišsiuntus adresatas informacijos, nurodytos pareiškime, negaus, jos nevertins ir neatliks veiksmų, kurie būtų atliekami gavus pareiškimą, t. y. asmuo suvokia, kad jokių padarinių, kurių siekiant surašytas pareiškimas, jo neišsiuntus, neatsiras. Taigi, siekiant, kad šie dokumentai sukeltų būdingus jų paskirčiai padarinius, būtini skirtingi juos surašiusio asmens veiksmai – asmeninis testamentas gali būti saugomas namuose, tačiau pareiškimas turi būti pateikiamas adresatui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. B. prokuratūrai adresuoto prašymo neišsiuntė. Prašymas, surašytas 2011 m. liepos 11 d., nebuvo išsiųstas iki pat jo mirties 2012 m. vasario 29 d., t. y. gana ilgą laiką, todėl yra pagrindas spręsti, kad ketinimo jį siųsti, taip pat ir juo siektų tikslų atsisakyta. Minėta, asmeninis testamentas gali sukelti teisinius padarinius net jo neperdavus saugoti kitiems asmenims. Tačiau šiuo atveju pripažinus, kad ginčijamas dokumentas surašytas ne paveldėjimo tikslu, ir nei jame, nei kitur nesant jokių autoriaus nuorodų ar kitų duomenų, kad jo valia buvo neišsiųstą prašymą prokuratūrai laikyti jo asmeniniu testamentu, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad M. B., surašęs kompetentingai institucijai pareiškimą apie galbūt rengiamą nusikaltimą, bet jo neišsiuntęs, tikėjosi, t. y. turėjo valią, kad neišsiųstas pareiškimas imtų veikti kaip asmeninis testamentas. Taigi, šiuo atveju nėra  pagrindo aiškinti, kad asmuo siekė, jog jo veiksmai sukeltų konkrečius teisinius padarinius – paveldėjimo santykius.

Dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad M. B. rašytas prašymas prokuratūrai neatitinka sandoriams, taip pat ir vienašaliams, būdingos paskirties – sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis), jis negali būti laikomas tikslingu valiniu aktu, nukreiptu į palikimo paskirstymą, ir tvirtinamas kaip asmeninis testamentas.

Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė asmeninio testamento institutą reglamentuojančias teisės normas (CK 5.30–5.31 straipsniai), dėl to priėmė neteisėtus sprendimus. Šie sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo A. B. prašymą dėl M. B. asmeninio testamento patvirtinimo atmesti (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį ir Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti bei A. B. pareiškimą atmesti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas

                                                                      Sigita Rudėnaitė