Administracinė byla Nr. AS143 – 66/2010
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3; 55.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas R. P. (toliau – pareiškėjas) 2009 m. gruodžio 7 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija) 2009 m. lapkričio 6 d. protokolinį sprendimą Nr. 56-3, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. 1-V-384 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos (toliau – Centrinė specialioji ekspertų komisija) 2009 m. birželio 17 d. protokolinį sprendimą Nr. 1-8RN-1RN.
Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, 2009 m. rugpjūčio 25 d. skundu kreipėsi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją, prašydamas panaikinti Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2009 m. birželio 17 d. protokolinį sprendimą Nr. 1-8RN-1RN ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. 1-V-384. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija 2009 m. lapkričio 6 d. priėmė protokolinį sprendimą Nr. 56-3 atidėti skundo svarstymą iš esmės, kol atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) parengs sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir įpareigojo Vidaus reikalų ministeriją tai padaryti įforminant naują sprendimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir išaiškino jam, kad, pasinaudojęs ginčams dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo privaloma jų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, galės paduoti skundą administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 3 p.).
Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Teismas nustatė, kad 2009 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas kreipėsi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją dėl Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2009 m. birželio 17 d. protokolinio sprendimo Nr. 1-8RN-1RN ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 1-V-384 panaikinimo. Pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas 2009 m. lapkričio 6 d. posėdyje, kurio metu Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. 1-V-384 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pareiškėjo skundo svarstymą atidėjo, Vidaus reikalų ministeriją įpareigodama sprendimą dėl pareiškėjo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad asmens ir paslapčių subjekto ginčas, kaip to reikalauja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 5 dalis, nebuvo iš esmės išspręstas, galutinio sprendimo priėmimą nukeliant į ateitį.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priimti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija sprendimu, nors ir konstatavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo neteisėtumą, nepagrįstai ir neteisėtai įpareigojo Vidaus reikalų ministeriją iš naujo įforminti skundžiamą įsakymą ir atidėjo skundo svarstymą iš esmės, kol bus įgyvendintas paminėtas įpareigojimas. Ginčas yra kilęs dėl neteisėto sprendimo, pagal kurį taip pat kilo šios komisijos neteisėtas neveikimas dėl paduoto skundo. Pažeisti jo teisėti lūkesčiai dėl skundo išnagrinėjimo nustatyta tvarka, kadangi buvo nustatytas pakankamas pagrindas priimti galutinį sprendimą dėl skundo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Pareiškėjas iš esmės nesutinka su Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2009 m. lapkričio 6 d. posėdžio protokolo Nr. 56-3 sprendimu, kuriuo atidėtas pareiškėjo skundo svarstymas iš esmės, kol Vidaus reikalų ministerija parengs sprendimą dėl jo turėto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies keliamus reikalavimus, ir kuriuo Vidaus reikalų ministerija įpareigota sprendimą dėl pareiškėjo turėto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo įforminti pagal individualiam administraciniam sprendimui Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies keliamus reikalavimus (b. l. 1 – 5, 6 – 8). Pareiškėjas į šią komisiją kreipėsi naudodamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka.
ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Atsižvelgiant į išdėstytus į argumentus, vadovaujantis teisminės gynybos prieinamumo principu, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas šiuo atveju turi būti sprendžiamas teisme. Priešingu atveju būtų pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė ginti savo teises kreipiantis į teismą.
Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Artūras Drigotas
Vaida Urmonaitė – Maculevičienė