Baudžiamoji byla Nr. 1-10-829/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31742-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;

1.1.7.2.5; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5

(S)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 28 d.

Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė,

sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, Jurgitai Leškevičienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui A. A.,

kaltinamajam D. D., jo gynėjai advokatei Valdai Grigonytei,

kaltinamajam J. K., jo gynėjui advokatui Raimundui Vasiliauskui,

nukentėjusiajam T. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šakių rajono apylinkės teismo 2014-03-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (3 veikos) bauda 80 (aštuoniasdešimties) MGL dydžio.

2) Šakių rajono apylinkės teismo 2015-06-03 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bauda 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (I), 284 straipsnio 1 dalyje (I, II);

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, Šakių rajono apylinkės teismo 2014-12-12 nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, paskiriant įpareigojimus,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje (I).

Teismas

nustatė:

I.

kaltinamieji D. D. ir J. K., veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. birželio 6 d., apie 1-2 val., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio esančioje poilsiavietėje, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia kumščiu smogė ne mažiau kaip 9 kartus T. A. į galvą bei kitas kūno vietas, padarydami jam poodines kraujosruvas dešiniajame antakyje, akies vokuose, skruoste, dešinės akies obuolio kraujosruvą, sumušimą, dešinės akies junginės muštinę žaizdą, apatinio tiesiojo raumens plyšimą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. A. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II.

Be to, D. D. 2015 m. birželio 7 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), laiptinės, iš chuliganiškų paskatų, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, tyčia kumščiu smogė P. K. ne mažiau du kartus į galvą, tuo padarydamas veido sumušimus ir poodinę kraujosruvą, tuo žymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. K. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Liudytojas R. B. 2016-04-19 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praeitais metais gyveno (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis P. K. yra jo buvusios sugyventinės sūnėnas. Buvo kambaryje, kai pamatė pro langą lauke prabėgantį P. K., kurį vijosi du jaunuoliai. Paminėtus asmenis matė tik iš nugaros, todėl jų nepažino. Nematė kur jie nubėgo ir negirdėjo kas ką šaukė, kadangi buvo kambaryje. Kai išėjo į lauką, P. K. jau stovėjo ir buvo išsikvietęs greitąją bei policiją, nes jam buvo sumuštas veidas. Nematė kas P. K. sudavė į veidą, o jis to neminėjo. P. K. nesakė dėl kokių priežasčių buvo sumuštas. Paraudimas ant P. K. veido matėsi. Pagarsinti parodymai teisingi (2 t., b. l. 79-80).

Iš BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatyta tvarka pagarsintų liudytojo R. B. parodymų (2015-06-16), duotų ikiteisminio tyrimo byloje matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Birželio 7 dienos ryte buvo namuose. Nežino kiek buvo valandų kai jis stovėjo kambaryje, prie lango, per kurį pamatė bėgantį P. K. Šį vijosi aukštas jaunuolis, kuris šaukė: „– Stok, gaidy, vis tiek pagausiu, užmušiu“. Tuo metu dar du jaunuoliai stovėjo prie jų namo kampo. Vėliau jie kažkur nuėjo. Kai išėjo į kiemą, pamatė P. K., kuris skambino į policiją. P. K. pasakė, kad prie jo kieme priėjo jaunuolis, vardo jam neminėjo, paprašė cigarečių ir žiebtuvėlio ir nežinia dėl kokios priežasties trenkė kumščiu į veidą (1 t., b. l. 137).

Liudytojas P. Š. 2016-04-19 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie 21 val. jis su T. A. ir dar pora draugų atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Susirinkę asmenys žaidė tinklinį. Paskui sutemo ir žmonės prasiskirstė. Truputį toliau grojo muzika, o paskui naktį, prieš švintant, atėjo D. D., kuris mėgsta muštis. D. D. su T. A. pradėjo ginčytis. Negirdėjo dėl ko jie ginčijosi. T. A. paklausė ko D. D. iš jo nori, ko lenda. Jiems besiginčijant D. D. kelis kartus T. A. trenkė kumščiu į veidą ir pataikė į akį. Truputį vėliau pasirodė J. K., kurio aprangos neprisimena. Nematė iš kurios pusės šis priėjo. J. K. trenkė T. A. 2-3 kartus iš nugaros į galvos, sprando, kaklo sritis. Viskas vyko vienu metu, labai greitai. T. A. visą laiką stovėjo, nematė, jog šis būtų nugriuvęs. Iki prasidedant muštynėms T. A. bandė slėptis už automobilio. Jį D. D. vijosi. T. A. bandant pabėgti smūgiai nebuvo suduoti. T. A. bandė išvengti smūgių ir dengėsi. Pats smūgių jis niekam nesudavė. Nuo muštynių vietos stovėjo 6-7 metrų atstumu. Jo niekas nemušė. T. A. bandė ginti N. M. Jis bandė atitraukti D. D., juos skyrė. Anksčiau juos dar išskyrė du vyresni asmenys, kurių nepažįsta. Po sumušimo T. A. pradėjo sakyti, kad nemato, kad jam blogai. Iš akies bėgo kraujas. Tada šį įsodino į automobilį ir išvežė į ligoninę. Negali pasakyti, ar kaltinamieji buvo blaivūs. V. L. muštynių nematė, kadangi išvažiavo. Ligoninėje pamatė kaip atrodo T. A. akys – viena žiūrėjo tiesiai, o kita – į viršų. Po įvykio bendravo su T. A. Jo sveikimas ir gijimas buvo ilgas. Pasekmės dėl akies yra ir dabar. Jis negali žiūrėti žemyn, t. y. žiūrint žemyn turi palenkti galvą. Anksčiau jam su D. D. ar J. K. nėra tekę bendrauti. Nežino, ar kam iš jų kompanijos yra tekę su jais bendrauti. K. K. salėje sėdi su striuke. Jį pažįsta, nes mokinosi kartu (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. (2 t., b. l. 80-82).

Liudytojas G. B. 2016-04-19 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarą prie ežero susitiko su D. D.. Su jais dar buvo E. G. Tą vakarą jis buvo išgėręs 2 buteliukus nestipraus alaus, tačiau nesijautė apsvaigęs. J. K. ir D. D. taip pat buvo išgėrę alaus. Jokių stipresnių gėrimų nevartojo. Negirdėjęs, kad D. D. vartotų marihuaną. Jie su D. D. ėjo ežero pakrante, kai iš gretimos kompanijos kažkas kažką įžeidžiančio pasakė. Manė, kad tai T. A. Nežino, ar įžeidžiantis pasakymas buvo konkrečiai kažkam adresuotas. Matė, kad D. D. nuėjo prie T. A. D. D. sulaikyti nebandė. Vaikinai vienas kitam kažką pasakė ir D. D. smūgiavo vieną kartą T. A. į veido sritį. Daugiau smūgių nebuvo. Negali pasakyti kodėl buvo suduotas smūgis. Tuo metu buvo 3-5 metrų atstumu nuo muštynių vietos. Aplinkui buvo kitų asmenų, tačiau daugiau niekas nukentėjusiojo nemušė. Niekas nebandė sulaikyti D. D. J. K., kuris yra jo draugas, su E. G. buvo kartu su juo ir nukentėjusiojo nemušė. J. K. visa laiką buvo šalia jo. D. D. po 5-10 sekundžių juos pasivijo. Po įvykio jis su J. K. išvažiavo namo, o D. D. ir E. G. liko prie ežero. Nežino ką toliau veikė D. D. Su D. D. apie įvykį nekalbėjo, nors su juo ir buvo susitikęs. Nežino kodėl visi nurodo, kad nukentėjusįjį mušė ir J. K. Taip nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas buvo praėjus 2 mėnesiams po įvykio. Dabar yra praėję 11 mėnesių. Sudėtinga atsiminti kas ką sakė (2 t., b. l. 82-83).

Liudytoja S. V. 2016-04-19 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su T. A. ir dar dviem draugais atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ežero. Buvo vartoję alkoholio, tačiau T. A. buvo ramus. Atvažiavę išsiskirstė. Nežino kur tuo metu buvo P. Š. Ji pasiliko su drauge G. D. Besišnekučiuojant prie jų priėjo T. A. Jis pasakė, kad jam sužalota akis. Nematė kaip buvo sužalota jo akis. Pradėjo ieškoti servetėlių, kad pavalyti. Tada prie jų priėjo vaikinas, kurio ji nepažįsta, ir pradėjo T. A. pulti, gaudyti. Nebuvo jokių priekaištų ar kalbų. T. A. pradėjo bėgti aplink automobilį. Tiksliai negali pasakyti kiek asmenų T. A. nusivijo, kadangi buvo išsigandusi ir nesuvokė kas atsitiko. Vienas jų buvo su gobtuvu. Jie nusivijo nuošaliau. T. A. pargriuvo ir jį pradėjo spardyti. Nematė kas T. A. smūgiavo. T. A. jai matant niekam nesudavė. Viskas įvyko keli šimtai metrų iki automobilio. Tada jie visi susėdo į automobilį ir išvažiavo į greitąją. Viskas vyko tamsoje. Automobilyje T. A. pasakė, kad jį mušė D. D. T. A. akis kraujavo. Jos su drauge jam valė kraują. Nepažįsta nei vieno iš kaltinamųjų. Nežino dėl ko buvo sumuštas T. A. Po įvykio su T. A. bendravo. Tam tikrą laiko tarpą sužalota akis buvo žvaira. T. A. sakė, kad su ta akimi negali pažiūrėti į apačią (2 t., b. l. 83-84).

Nukentėjusysis T. A. 2016-06-01 ir 2017-03-13 teisiamųjų posėdžių metu parodė, kad su draugais: P., N., S. ir G. buvo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) ežero, prie automobilio ir gėrė alų. Dar buvo P. draugų, kurie žaidė tinklinį. Apie 2-3 val. nakties, tamsoje, prie jo priėjo D. D., kurį pažįsta iš matymo, apkabino kaire ranka ir pasakė, kad einam pasišnekėti. Nematė iš kur jis atėjo. Nežino, ar nuo D. D. sklido alkoholio kvapas. Su D. D. žengė porą žingsnių ir pajuto smūgį kumščiu į dešinę akį ir suklupo. Nematė kaip buvo suduota, tik pajuto smūgį. Pradėjo bėgti, bet jį pasivijo keli asmenys. Jį pargriovė ir spardė. Nematė kas pargriovė. Užsidengė galvą. Nežino kas jį mušė, bet tikrai ne vienas asmuo. Nežino kiek gavo smūgių, bet jie buvo į nugarą ir galvą. Jam skaudėjo nugarą, galvą, bet pagrinde buvo akis. Viskas truko labai trumpai. Kažkas iš minios jam liepė baigti. Nežino dėl ko buvo sumuštas. J. K. iki įvykio nepažinojo. P. Š. sakė, kad matė kaip J. K. jį iš nugaros mušė, o kitų asmenų šis nepažinojo. Nuėjo iki P. Š., kuriam pasakė, kad iš akies bėga kraujas ir paprašė nuvežti į greitąją. Greitojoje prisistatė policija, tačiau jį išvežė į Kauną. KMUK gydytojai sakė, kad kumščiu sudavus smūgį akies raumens nutraukti negalėjo, kaltinamasis kažką turėjo turėti rankoje arba ant rankos. Jam buvo nutrauktas apatinis akies raumuo. Akis žiūrėjo į viršų, ji buvo nuslinkta. Šešias dienas jam leido antibiotikus į veną, į raumenis, šeštą arba septintą dieną jį operavo, o po to paleido namo. Jautė skausmą. Gydytojas garantijų nedavė, tačiau akis atsistatė. Gydytojai teigė, kad gali nematyti, todėl jautė didelį stresą. Požymiai liko visam gyvenimui, nes žemyn negali žiūrėti, turi palenkti galvą. Akis nenusileidžia žemyn. Grįžęs iš ligoninės mėnesį laiko negalėjo kelti svorių, pusę metų turėjo saugoti akį nuo dulkių. Sužalota akimi mato kiek blogiau nei sveikąja. Šiai dienai joks gydymas jam neatliekamas. Reiškia civilinį ieškinį, nes buvo sužalotas regos organas. Jam buvo padaryta ir moralinė žala, nes pasekmės liks visam gyvenimui. Po įvykio jo gyvenimas pasikeitė. Kažką darant iš artimesnio atstumo reikia užmerkti akį, nes viska dvejinasi. Dėl akies sužalojimo vairavimo apribojimų neturi. Kaltinamieji po įvykio su juo nebuvo susisiekę. Žalos neatlygino, neatsiprašė. Gaidžiu D. D. nevadino (2 t., b. l. 99-101, 3 t., b. l. 20).

Ekspertas A. J. 2016-06-01 ir 2017-03-13 teisiamųjų posėdžių metu parodė, kad jis 2015 m. birželio 8 d. 19 val. 50 min. apžiūrėjo T. A. Iki apžiūros susipažinęs su medicinos dokumentais nebuvo. Po apžiūros buvo pateiktas KMUK medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad asmuo apžiūrėtas birželio 6 d., t. y. po traumos. Nustatytas regos sutrikimas dešine akimi. Taip pat aprašyti sužalojimai. Kadangi apžiūrimasis nurodė, jog kreipsis medicininės pagalbos, buvo palaukta gydymosi baigties. Vėliau jam buvo pateiktas medicinos dokumentų išrašas iš gydymo stacionare ligos istorijos. Šio išrašo kopijoje nurodyta, jog apžiūros metu T. A. buvo nustatyta, kad dešiniame antakyje, akies vokuose, skruosto viršutinėje dalyje yra patinimas ir rausva melsvos spalvos poodinė kraujosruva, kuri atitiktų 1-2 parų laikotarpį. Toliau nurodyta dešinės akies obuolio išorinėje pusėje ir apatinėje dalyje raudonos spalvos kraujosruva, vidinėje ryški kraujagyslių injekcija, t. y. ryškus kraujagyslių išsišakojimas, paraudimas toje srityse. Apžiūrimajam žiūrint tiesiai stebimas obuolio pakilimas po viršutiniu voku, vyzdys dalinai uždengiamas viršutiniu voku, vyzdžiai siauri, lygūs. Kitų sužalojimų kitose kūno vietose nenustatyta. Gydančio gydytojo buvo konstatuota, kad visi pakitimai būdingi apatinio tiesiojo raumens plyšimui. Taip pat nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo atlikta dešinės akies junginės plastika, kas reiškia, jog žaizdos, kuri matomai buvo akies obuolio riboje, buvo atnaujinami kraštai juos susiuvant ištirpstančiais siūlais. Jeigu teatriškai nebūtų buvę raumens plyšimo, akis turėjo būti savo vietoje. Dėl akies junginės muštinės žaizdos ir apatinio tiesiojo raumens plyšimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų, todėl konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Giminystės ryšio tarp jo ir nukentėjusiojo nėra. Jis jį mato tik trečią kartą. Susipažinus su papildomai jam pateikta nukentėjusiojo ligos istorija, jo išvada nesikeičia, kadangi pateiktoje ligos istorijoje yra operacijos aprašymas. Įraše nurodoma, kad junginė žaizda atseparuota, t. y. kraštai atidalinti, kad būtų galima patekti į gilesnes ertmes ir revizuota, t. y. žaizdos kraštai, kanalas ir dugne esantys pakitimai patikrinti. Apatinio tiesiojo raumens liekanos fiksuotos tarpusavyje vikrilo siūle. Tai reiškia, kad raumuo plyšęs. Apatinio tiesiojo raumens plyšimas nustatytas, fiksuotas ir sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (2 t., b. l. 101-107, 3t., b. l.15).

Liudytojas N. M. 2016-06-01 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad asmeniškai D. D. ir J. K. nepažįsta. Buvo įvykio vietoje kartu su draugu T. A. Tą vakarą jų kompanija nuvažiavo prie tvenkinio, kur buvo ir daugiau kompanijų. Jie nenorėjo bendrauti su kitais, nes neatvažiavo ieškoti pažinčių. Matė tik tai, kad T. A. po įvykio atėjo su uždengta akimi ir pasakė, kad jį sužalojo D. D. Įvykio nematė, nes viskas vyko jam už nugaros. Tik vėliau T. A. papasakojo visas aplinkybes. T. A. jam pasakė kad D. D. jam smogė vieną kartą. Kad būtų buvęs spardomas T. A. jam neminėjo. T. A. atrodė labai baisia. Jis akies iš pradžių nerodė, buvo šią užsidengęs. Akį matė labai trumpai, bet akivaizdžiai matėsi, kad akis labai sužalota. Viskas buvo pasidengę krauju. Sužalota akis buvo didesnė. Po pokalbio su T. A. jis nuėjo prie kitų asmenų paklausti kas įvyko ir dėl ko buvo sumuštas T. A., tačiau atsakymo neišgirdo. Tada įvyko kitas konfliktas – jis pajuto smūgį. Nematė kas jam sudavė, nes smūgis buvo iš šono. Tada įvyko apsistumdymai, t. y. stumdėsi jis ir kitas asmuo. Po to jie išvažiavo į gydymo įstaigą. Praėjus savaitei po įvykio matėsi su T. A. Jo elgesys buvo pasikeitęs. Įvykis pakeitė jį neigiamai. Buvo be nuotaikos, mažiau bendraujantis. Dėl jo apstumdymo į policiją nesikreipė, pretenzijų niekam neturi, asmenų, su kuriais įvyko apsistumdymas nepažinojo (2 t., b. l. 107-109).

Liudytoja G. D. 2016-07-11 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta ir jie jai nematyti. Su nukentėjusiuoju T. A. yra draugai. Ji kartu su drauge S., P., T. ir N. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Kai ji buvo automobilyje, T. A. dingo ir prie jo sugrįžo, jau buvo kruvinas – iš akies bėgo kraujas. Tuo metu ieškojo servetėlių automobilyje ir tuo metu jį vijosi kažkokie vaikinai aplink automobilį. Vaikinai buvo su kapišonais, todėl negalėtų pasakyti kas jie tokie. T. A. vijosi prie vandens, jis parkrito ir jį spardė 3-4 asmenys kojomis. T. A. šaukė, kad baigtų, o mušantieji nieko nesakė. Viskas įvyko labai greitai. Stengėsi greitai įsodinti T. A. į automobilį ir važiuoti į ligoninę. Bevažiuojant į ligoninę nekalbėjo apie tai, kodėl jis buvo sumuštas. Po įvykio su T. A. bendravo mažai. Po operacijos jo akis atrodė normaliai (2 t., b. l. 130-131).

Nukentėjusysis P. K. 2016-09-20 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimena kada tiksliai įvyko įvykis. Buvo atvažiavęs pas motinos seserį, kuri gyvena Šaulių g. 10-1, Šakiuose. Iš parduotuvės UAB „Maxima“ išėjo apsvaigęs D. D., kurį pažinojo nuo mokyklos laikų, ir dar du jo draugai. Alkoholio kvapo neužuodė, tačiau iš veido ir eisenos matėsi, kad yra apsvaigimas. Stovint aikštelėje prie jų priėjo D. D. ir paprašė cigaretės. Šiam davus cigaretę jis paklausė: „- Ką tu, gaidy, veiki?“. Jis jam nieko neatsakė. Paskui paprašė žiebtuvėlio. Jis žiebtuvėlį pasiėmė į ranką ir tuo metu jam trenkė į veidą. Pabėgo, tačiau D. D. jį dar kažkiek laiko vijosi. Po to iškvietė policiją. Kai pareigūnai atvyko D. D. jau nebebuvo. Priėmimo skyriuje jam buvo nustatytas veido srities sumušimas. Dėl sužalojimų D. D. pretenzijų nereiškia. Civilinio ieškinio taip pat nereiškia. Konflikto jis neprovokavo. D. D. mėgsta muštynes. Buvo trenkęs jo motinai, taip pat motinos brolio žmonos motinai. D. D. nesutaria ir su jo broliu. Iki įvykio pats kaltinamąjį žinojo tik iš matymo (2 t., b. l. 146-147).

Kaltinamasis D. D. 2017-03-13 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Nepripažįsta, kad įvykių metu, kai buvo sužalotas T. A., buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. J. K. jis nemušė. Įvykio dieną su draugu E. G. nutarė važiuoti prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Ten susitiko savo pažįstamus, tarp kurių buvo J. K. ir G. B. Su šnekėjosi, o paskui ėjo aplink ežerą apsidairyti. Beeinant išgirdo, kad kažkas pasakė „- Žiūrėk, eina tas D., gaidys“. Atsisuko atgal ir pamatė iš matymo pažįstamą T. A. su draugais. Priėjo prie T. A., kuriam pasakė, jog nori pasišnekėti, parūkyti, kadangi išgirdo necenzūrinį žodį adresuotą jam, dėl kurio labai susinervino. T. A. sutiko. Apsikabino jį, žengė pora žingsnių ir paklausė, kodėl jis išgirdo tokius žodžius. T. A. paburbėjo kažką po nosimi. Jis susinervino ir davė jam smūgį už tai, kad jautėsi tuo metu įžeistas. Po įvykio, t. y. po suduoto vieno smūgio su draugu E. G. išvažiavo namo. Nematė kas T. A. nutiko. Ką toliau veikė G. ir J. nežino. J. K. jam liko už nugaros ir jis nematė ar šie mato įvykį. Jo draugai nesudavė nukentėjusiajam nei vieno smūgio. Gailisi. Savęs neteisina dėl poelgio. Pradėjo jaustis palūžęs ir užsidaręs. Tuo metu buvo praradęs avarijoje savo gerą draugą. Nuo 2016 metų pavasario lankosi pas psichiatrą. Jis išrašė raminamųjų vaistų, pradėjo su juo šnekėtis. Po kurio laiko pradėjo jaustis geriau. Tą vakarą jis nevartojo jokių psichotropinių medžiagų. Po savaitės vartojo marihuaną. Už tai nubaustas administracine tvarka. Atsiprašė prieš teismą nukentėjusiojo. Žalą atlygino. Rytojaus dieną po minėto įvykio ėjo į parduotuvę ir sutiko P. K. Nuėjo jį pakalbinti, kadangi P. K. yra kabinėjęsis prie jo brolio, kuriam (duomenys neskelbtini) metų. Jis jį apsikalbino ir paklausė kodėl kabinėjasi prie jo brolio. Tik apkabinus jį, šis palenkęs galvą ją ištraukė ir pabėgo. Nesudavė P. K. jokio smūgio. Nenustebtų, kad P. K. grįžęs namo pats susižalojo ir parašė pareiškimą. Nesupranta, kodėl šis jį apkalbinėja. Mano, kad P. K. nori jį pasodinti į kalėjimą. Jis tuo metu nebuvo apsvaigęs. Narkotikų nevartoja. Kraujo tyrimas nebuvo paimtas, tik šlapimo. Tyrimą atliko birželio viduryje. Žino ką tyrėjams pasakojo J. K. Jis sakė, kad tyrėjos kabinete buvo užspaustas ir apšauktas, todėl padavus lapą pasirašyti, pasirašė net neskaitęs. T. A. atlygino žalą pagal susitarimą – 2 500 Eur. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Augo be tėvo. Planuoja išsikraustyti iš Šakių, pakeisti aplinką. Greitai taps tėvu. Šiai dienai jaučiasi ramesnis (3 t., b. l. 15-18).

Kaltinamasis J. K. 2017-03-13 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. Viskas įvyko birželio pradžioje. Buvo apie 23 val. vakaro. Nuvykus prie ežero susitiko su G. B., su kuriuo pašnekėjo, pasėdėjo, parūkė. Vėliau susitiko E. ir D.. Su jais pašnekėjo, pastoviniavo. Einant išgirdo, kad kažkas paminėjo D.ir jį pavadino gaidžiu. Ir tuo metu D. D. nieko nesakęs, nuėjo link tos pusės. Nuėjęs D. D. apkabino T. A., pasivedęs į šoną, trenkė jam smūgį. Jis su G. ir E. apsisuko ir nuėjo toliau, kadangi nenorėjo niekur veltis. Greitai juos pasivijo ir D. D. Po to E. G. ir D. D. išvažiavo namo, o jis su G. irgi išėjo. T. A. nemušė, kadangi net nebuvo šalia. Nukentėjusiojo aplink automobilį nesivaikė. Yra vienas liudytojas, kuris jį galėjo atpažinti. Galbūt šis jaučia jam antipatiją, kadangi prieš kelis metus buvo šokiuose su panele, o po kurio laiko sužinojo, kad jam irgi patiko ta pati panelė. Be to jis jo net nematė tą vakarą. Tą vakarą buvo išgėręs du buteliukus nestipraus alaus. Jam buvo kilusi mintis išskirti D. D. su T. A., tačiau nespėjo to padaryti, kadangi viskas įvyko labai greitai. Ikiteisminiame tyrime ant protokolo jis pasirašė neperskaitęs, kadangi jam buvo šokas. Buvo pasimetęs (3 t., b. l. 18-19).

2015-06-06 protokolu-pareiškimu T. A. pranešė, kad 2015-06-05 apie 1-2 val., jam būnant poilsiavietėje prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, Valiulių kaime, Šakių rajone, suduodamas rankomis kelis smūgius į galvą jį sumušė iš matymo pažįstamas D. D., gyvenantis Šakiuose. Dėl kokių priežasčių buvo sumuštas, nežino. Dėl sužalojimo kreipėsi į medikus (1 t., b. l. 8).

Iš 2015-06-06 medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad T. A. diagnozuota dešinės akie obuolio sumušimas (1 t., b. l. 13).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 175/15 (10) nustatyta, kad T. A. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje, akies vokuose, skruoste, dešinės akies obuolio kraujosruva, sumušimas, dešinės akies junginės muštinė žaizda, apatinio tiesiojo raumens plyšimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, pvz.: ranka, kumščiu ir pan. Sužalojimai būdingi smūgio sudavimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu smūgiu. Sužalojimai padaryti 1-3 paros iki tyrimo pradžios. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akies junginės muštinės žaizdos ir apatinio tiesiojo raumens plyšimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 15-16).

2015-09-29 akistatos, atliktos tarp liudytojų P. Š. ir G. B., metu P. Š. pasiliko prie savo parodymų, kad T. A. mušė D. D. ir J. K. G. B. su P. Š. parodymais sutiko iš dalies ir parodė, kad D. D. tikrai smurtavo prieš T. A., kaip ir nurodė P. Š., o ar T. A. mušė J. K., šito negalėjo patvirtinti, nes pats to nematė savo akimis (1 t., b. l. 45-47).

2015-06-15 VšĮ „Šakių ligoninė“ atlikus D. D. šlapimo tyrimą, nustatyta, kad šlapime rasta narkotinės medžiagos THC (marihuana) (1 t. b. l. 49, 138, 139).

Marijampolės AVPK Šakių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos E. Č. 2015-06-07 tarnybiniame pranešime dėl įvykio patikrinimo nurodyta, kad į VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyrių kreipėsi sumuštas P. K., gim. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jį užpuolė D. D., trenkė kumščiu. P. K. nustatyta diagnozė: daugybiniai galvos ir veido sumušimai (1 t. b. l. 119).

Iš 2015-06-06 medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad P. K. diagnozuota daugybinis veido ir galvos sumušimas (1 t., b. l. 126).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 216/15 (10) nustatyta, kad P. K. nustatyta veido sumušimai ir poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, kumščiu ir pan. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų smūgių pasėkoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu laiku ir būdu (1 t., b. l. 132).

T. A. bylos nagrinėjimo metu reiškė 10 000 Eur dydžio civilinį ieškinį ( 2 t., b. l. 59-62).

Iš byloje esančio susitarimo nustatyta, kad nukentėjusiajam T. A. padarytos žalos yra atlygintos (2 t., b. l. 171).

Kauno teritorinė ligonių kasa dėl D. D. gydymo reiškia 1 027,66 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį rašo priteisti iš kaltinamojo (1 t., b. l. 23-24).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo.

BK 284 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2017-01-01), buvo numatyta atsakomybė už tai, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomeninę rimtį ar tvarką.

Kaltinamasis D. D. iš esmės pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje (I); kaltinamasis J. K. nepripažįsta padaręs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje (I) teigdamas, jog jis su G. ir E. prasidėjus D. D. ir T. A. konfliktui apsisuko ir nuėjo toliau, nes nenorėjo niekur veltis. Greitai juos pasivijo ir D. D. T. A. nemušė, kadangi net nebuvo šalia. Nukentėjusiojo aplink automobilį nesivaikė.

Teismas tokius kaltinamojo J. K. parodymus atmeta kaip nepagrįstus atsižvelgdamas į tai, kad tiek teisminio, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo J. K. nurodomos aplinkybės apie įvykusį įvykį išsiskyrė, jo parodymai nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad T. A. D. D. kažką pasakė. D. D. dėl tų pasakytų kažkokių žodžių susinervino ir iškart nuėjo prie T. A. ir nieko nesakęs kumščiu sudavė ne mažiau vieną smūgį į veidą, kažkur į akių sritį. Neprisimena, ar T. A. nugriuvo ant žemės. Tada jis prie D. D. ir T. A. priėjo ir pradėjo juos raminti, tempė apsikabinės D. D. rankomis per liemenį, į šalį. Daugiau D. D. jo akivaizdoje nesmurtavo. Jis nei temdamas D. D. nuo T. A., nei vėliau prieš T. A. nesmurtavo (1 t., b. l. 94), o 2017-03-13 teisiamojo posėdžio metu J. K. parodė, jog einant išgirdo, kad kažkas paminėjo D. ir jį pavadino gaidžiu. Ir tuo metu D. D. nieko nesakęs, nuėjo link tos pusės. Nuėjęs apkabino T. A., pasivedęs į šoną, trenkė jam smūgį. Jis su G. ir E. apsisuko ir nuėjo toliau, kadangi nenorėjo niekur veltis. Greitai juos pasivijo ir D. D. T. A. nemušė, kadangi net nebuvo šalia. Nukentėjusiojo aplink automobilį nesivaikė. Teisme taip pat parodė, kad ikiteisminiame tyrime ant protokolo jis pasirašė neperskaitęs, kadangi jam buvo šokas. Buvo pasimetęs. Teismas pripažįsta kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu gautais teisėtu būdu, kadangi protokole J. K. savo ranka užrašė ir pasirašė, kad apklausos metu gynėjo atsisako, be to parašė, jog protokolą perskaitė, kad jis surašytas teisingai. Skundų ikiteisminio tyrimo metu, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas ar jo parodymai užrašyti neteisingai nepateikė, todėl jie laikytini turinčiais įrodomąją galią ir jais teismas remiasi priimdamas nuosprendį. Nukentėjusysis T. A. parodė, kad D. D. smūgiavo jam kumščiu į dešinę akį ir jis suklupo. Pradėjo bėgti, bet jį pasivijo keli asmenys ir pargriovę spardė. Nežino kas jį mušė, bet tikrai ne vienas asmuo. Liudytoja G. D. taip pat parodė, kad T. A. vijosi kažkokie vaikinai aplink automobilį. Vaikinai buvo su kapišonais, todėl negalėtų pasakyti kas jie tokie. T. A. parkrito ir jį spardė 3-4 asmenys kojomis. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja S. V., tačiau negalėjo nurodyti kiek asmenų spardė T. A. Tačiau nurodė, kad vienas iš jų buvo su gobtuvu. Liudytojas P. Š. parodė, kad matė kaip D. D. pradėjo muštynes. D. D. trenkė T. A. kumščiu į veidą ir pataikė ir į akį. T. A. tada bandė slėptis už automobilio, tačiau pasirodė J. K., kuris trenkė T. A. 2-3 kartus iš nugaros į galvos, sprando, kaklo sritis. Taigi šio liudytojo parodymai paneigia J. K. parodymus apie tai, kad jis tik iš tolo stebėjo įvykį. Kad liudytojas P. Š. turėtų pagrindą kaltinamąjį J. K. apkalbėti, nėra nustatyta. Nors kaltinamasis iškėlė versiją, kad P. Š. jaučia jam antipatiją, kadangi prieš kelis metus buvo šokiuose su panele, o po kurio laiko sužinojo, kad šiam ji irgi patiko, tačiau nepateikė jokių tai įrodančių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad liudytojas galėjo apkalbėti kaltinamąjį nepagrįstai apkaltindamas jį smurto panaudojimu prie T. A. Maža to liudytojas G. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad D. D. smūgiavo vieną kartą T. A. į veido sritį. Daugiau smūgių nebuvo. J. K. visa laiką buvo šalia jo ir nukentėjusiojo nemušė. Tačiau akistatos tarp liudytojų P. Š. ir G. B. protokole užfiksuota, kad G. B. paaiškino, jog D. D. tikrai smurtavo prieš T. A., o ar T. A. mušė J. K., šito negali patvirtinti, nes pats nematė to savo akimis. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią kaltinamojo J. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Teismo 2015-08-06 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 175/15(10) konstatuotas tik sužalojimas galvos srityje – dešinėje akyje, jokių kitų sužalojimų T. A. kūno vietose teismo medicinos specialistas nenustatė. Tai patvirtino VTMT Jurbarko poskyrio teismo medicinos ekspertas, tačiau pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam skaudėjo nugarą, galvą. Nors nukentėjusysis T. A. protokole-pareiškime nenurodė aplinkybės, kad buvo spardomas kelių asmenų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo apklausa buvo vykdoma praėjus kelioms valandoms po jo sumušimo. Taigi susidariusi situacija galėjo turėti įtakos analizuojamų konfliktų aplinkybių suvokimui ir jų atgaminimui. Antroji nukentėjusiojo apklausa yra daug išsamesnė, atitinkanti kitų liudytojų duotus parodymus, o atliktos apklausos kokybė priklauso ir nuo ją atlikusio pareigūno kompetencijos.

Tokiu pagrindu teismas kaltinamojo J. K. pateiktą versiją laiko pasirinkta gynybine taktika siekiant išvengti gresiančios atsakomybės ir įrodymų visumos pagrindu: išsamiais nukentėjusiojo T. A. parodymais apie 2015-06-06 įvykusį incidentą, liudytojų P. Š., S. V., G. D. parodymus, kitą rašytinę bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų D. D. ir J. K. veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017-01-01 redakcija), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (I), kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi akivaizdžios ir realios dingsties tokiu būdu sužaloti nukentėjusįjį T. A. nebuvo, todėl darytina išvada, jog kaltinamųjų apsisprendimą nusikalstamai veikti lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos. Kaip pretekstas tokiems veiksmams buvo panaudota mažareikšmė dingstis – kad galimai nukentėjęs asmuo kažką pasakė D. D. atžvilgiu. Kadangi nukentėjusiajam T. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl kaltinamųjų veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį. Be to D. D. ir J. K. padaryta veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017-01-01 redakcija) (I) kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi teismų praktikoje laikomasis nuomonės, kad viešoje vietoje atliekami smurto veiksmai tarp dviejų ar daugiau asmenų nėra privatus vien jų reikalas, o tai jau laikoma įžūliu elgesiu, rodančiu nepagarbą aplinkiniams, sutrikdančiu visuomenės rimtį, tvarką. Būtent taip vertinami ir kaltinamųjų viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio esančioje poilsiavietėje atlikti veiksmai, kas atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Akivaizdžios ir realios dingsties tokiu būdu sužaloti nukentėjusįjį T. A. nebuvo, todėl darytina išvada, jog kaltinamųjų apsisprendimą nusikalstamai veikti lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos. Kaip pretekstas tokiems veiksmams buvo panaudota mažareikšmė dingstis.

Kaltinamasis D. D. kategoriškai neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (II) teigdamas, jog jis P. K. apsikalbino ir paklausė kodėl kabinėjasi prie jo brolio. Tik apkabinus jį, P. K. galvą palenkęs ištraukė ir pabėgo. Jis jam nesudavė jokio smūgio. Mano, kad P. K. grįžęs namo pats susižalojo ir parašė pareiškimą, nes nori, kad būtų pasodintas į kalėjimą. Teismas tokius kaltinamojo D. D. parodymus atmeta kaip nepagrįstus atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis P. K. nuo pat pirmų apklausų nurodė, jog prie jo priėjo D. D. ir paprašė cigaretės. Davus cigaretę jis šio paprašė žiebtuvėlio, kurį paėmęs į ranką trenkė jam į veidą. Prieš tai dar pasakė likis įžeidžiančius žodžius. Po suduoto smūgio jis pradėjo bėgti, o D. D. vytis, tačiau jo nepavijo. Tokią pačią įvykio versiją apklausos metu nurodė ir liudytojas R. B., kuris parodė, kad jis pamatė sodeliu bėgantį P. K., kurį vijosi vienas asmuo. Kiti du – stovėjo šalia namo. Jaunuolių neatpažino. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, kadangi bylos nagrinėjimo metu R. B. jau nebuvo nukentėjusiojo sugyventinės sūnėnas. Be to ikiteisminio tyrimo metu net nurodė, kad girdėjo kaip jaunuolis besivejantis P. K., šaukė: „- Stok, gaidy, vis tiek pagausiu, užmušiu“. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis nereiškia civilinio ieškinio, neturtinės žalos kompensavimo nesiekia. Tai rodo, kad nukentėjusysis siekia ne naudos, o teisingumo. Ir nors kaltinamasis mano, kad P. K. nori jį pasodinti į kalėjimą, tačiau nenurodo dėl kokių priežasčių. Pats nukentėjusysis parodė, kad D. D. nesutaria su jo broliu. Buvo trenkęs jo motinai, taip pat motinos brolio žmonos motinai. Iki įvykio pats kaltinamąjį žinojo tik iš matymo. Nustatyta, kad specialisto išvadoje nurodyti sumušimai atsirado galimai įvykio metu, būdu bei nurodytomis aplinkybėmis, t. y. padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, kumščiu ir pan. Taigi įvertinus išsamius nukentėjusiojo parodymus apie 2015-06-07 incidentą, liudytojo R. B. parodymus, kitą rašytinę bylos medžiagą, konstatuojama, kad D. D. padaryta veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (II) (įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017-01-01 redakcija) kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi jis tyčia, viešoje vietoje – kumščiu smogė P. K. ne mažiau du kartus į galvą, tuo padarydamas veido sumušimus ir poodinę kraujosruvą, tuo žymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. K. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi demonstravo nepagarbą aplinkiniams.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis savo noru atlygino dalį padarytos žalos (I). Kaltinamųjų D. D. ir J. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką (I) padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamojo D. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – marihuanos. Byloje esančioje specialisto išvadoje nurodytos tik kaltinamojo šlapime rastos medžiagos, tačiau neanalizuota tai ar kaltinamasis įvykių metu buvo nuo jų apsvaigęs, kadangi tyrimas atliktas praėjus dešimčiai dienų po pirmojo įvykio. Nors narkotinių medžiagų pėdsakai šlapime išlieka ilgą laiką, tačiau nepaneigta, jog narkotines medžiagas kaltinamasis galėjo naudoti jau po nusikaltimų įvykdymo. Dėl to jis buvo nubaustas administracine tvarka. Pripažintina, kad byloje nėra duomenų pagrindžiančių kaltinamojo D. D. apsvaigimą nuo narkotinės medžiagos – marihuanos, nusikaltimų padarymo metų, todėl nurodyta aplinkybė šalintina iš pareikšto kaltinimo.

Dėl bausmių skyrimo.

Skiriant kaltinamiesiems D. D. ir J. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamų veikų pobūdį ir kiekį – nesunkus ir apysunkis nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant jos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – padarytos dėl menkavertės dingsties; į nusikalstamų veikų stadiją, – baigti; į sužalojimų liekamąsias pasekmes; į kaltinamųjų asmenybes, į jų socialinį statusą, – D. D. teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (BK 284 straipsnio 1 dalį), administracine tvarka baustas, keletas nusižengimų padaryti neblaivaus; gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigimai, jam diagnozuota F41.2, F06.33; kaltinamasis J. K. neteistas, Šakių rajono apylinkės teismo 2014-12-12 nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, paskiriant įpareigojimus, administracine tvarka baustas, nuobauda nebegalioja; gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas, bylos duomenimis charakterizuojamas neutraliai, dirba; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys; į kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančią ir kaltinamųjų D. D. bei J. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat į vaidmenį I nusikaltimo padarymo metu, kadangi didžiausias sužalojimas nukentėjusiajam T. A. buvo padarytas kaltinamojo D. D. veiksmais.

Teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems D. D. ir J. K. už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (I), 284 straipsnio 1 dalyje (I ir II) (įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017-01-01 redakcija) skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, jų vidurkis; paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnyje numatytomis taisyklėmis, subendrintinos paskiriant galutines laisvės atėmimo bausmes.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslia bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kadangi kaltinamasis J. K. teisiamas pirmą kartą (ankstesniu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju), šiuo metu dirba, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kaltinamojo atžvilgiu taiko BK 75 straipsnio nuostatas – bausmės vykdymo atidėjimą, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę. Kadangi nusikaltimas buvo padarytas nakties metu, skirtinas įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbą, taip pat J. K. įpareigotinas per 7 mėnesius atlyginti dalį (513,83 Eur) nusikaltimu padarytos turtinės žalos socialinio draudimo įstaigai (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5, 7, 8 punktai, 3 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kaltinamasis D. D. yra kaltinamas trijų tyčinių nusikaltimų padarymu (apysunkio ir nesunkių), be to prieš tai jis buvo nuteistas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais už smurtines veikas, tačiau už šias nusikalstamas veikas jam buvo paskirtos švelniausios bausmės – baudos. D. D. taip pat baustas administracine tvarka, tačiau didesnę dalį baudų yra sumokėjęs. Kita vertus, be minėtų, D. D. neigiamai apibūdinančių duomenų, nustatyta ir tai, kad visi nuteistojo padaryti nusikaltimai yra panašaus pobūdžio, daugiausiai nesunkūs. Nustatyta ir tai, kad D. D. iš esmės prisipažino savo kaltę dėl pirmojo nusikaltimo padarymo, paaiškino dėl ko prasidėjo konfliktas, neigiamai vertino savo elgesį, nurodė galimą priežastį kodėl jis nevaldė savo emocijų ir veiksmų – depresiją ir, kad ėmėsi pastangų gydytis. Jis taip pat atlygino nukentėjusiajam T. A. padarytą žalą ir tai rodo, jog jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, taip pat rodo norą pašalinti neigiamus nusikalstamos veikos padarinius. Nors dėl antro nusikaltimo padarymo kaltės D. D. nepripažino, tačiau kaltinamasis rodo nemažas pastangas keisti savo elgesį, gyvenimo būdą – po paskutinių padarytų nusikaltimų, tai yra beveik per dvejus metus laiko daugiau nenusikalto, šiuo metu dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, laukia gimstant vaiko. Taip pat kaltinamasis D. D. turi sveikatos problemų. Bylos nagrinėjimo metu jam diagnozuota opaligė buvo gydyta chirurginiu būdu, šiuo metu kaltinamajam rekomenduojama būklę stebėti, laikytis dietos. Teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, tai yra, padarytų nusikaltimų pavojingumas, kaltininko asmenybė, socialinė kaltinamojo padėtis leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai šį kartą dar gali būti pasiekti D. D. taikant BK 75 straipsnį. Įvertinus tai, kad D. D. ne pirmą kartą nuteistas už smurtinio pobūdžio bei viešajai tvarkai nusikaltimus, atidėjus bausmės vykdymą jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje. Kadangi vienas iš jo nusikaltimų buvo padarytas nakties metu, skirtinas įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu, taip pat įpareigojimas tęsti darbą. Kaltinamasis D. D. įpareigotinas per 7 mėnesius atlyginti dalį (513,83 Eur) nusikaltimu padarytos turtinės žalos socialinio draudimo įstaigai (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5, 6, 7 punktai, 3 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šie įpareigojimai kartu su baudžiamojo poveikio priemone, teismo nuomone, ribos nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Dėl civilinių ieškinių.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 027,66 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, patirtą dėl T. A. gydymo (1 t., b. l. 23-24).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalis numato, kad socialinio draudimo įstaigai atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, todėl civilinio ieškovo pareikštas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro palaikomas 1 027,66 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš solidariai iš kaltinamųjų D. D. ir J. K..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji D. D. ir J. K. laikinai sulaikyti nebuvo. Kaltinamajam J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 96-98). Teismas sprendžia, kad nėra išnykę šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai, todėl ji paliktina galioti iki teismo nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo. Kaltinamajam D. D. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti nėra.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

D. D. pripažinti kaltu padarius:

• nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (I) ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (I) (įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017-01-01 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (II) (įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017-01-01 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujanti BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (I) ir BK 284 straipsnio 1 dalį (I) subendrinti apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti D. D. subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę už I nusikaltimą ir bausmę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (II) subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę bausmę D. D. paskirti 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

D. D. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams – vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, D. D. paskirti: 1) pareigą pirmuosius dvejus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu; 3) baudžiamojo poveikio priemonę – per 7 (septynis) mėnesius atlyginti dalį (513,83 Eur) nusikaltimu padarytos turtinės žalos Kauno teritorinei ligonių kasai (žalos gavėjas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos).

Kaltinamajam D. D. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

J. K. pripažinti kaltu padarius:

- nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (I) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) 9 (devyniems) mėnesiams;

- nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (I) (įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017-01-01 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (I) ir BK 284 straipsnio 1 dalį (I) subendrinti apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti J. K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. K. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams – vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, J. K. paskirti: 1) įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu; 2) baudžiamojo poveikio priemonę – per 7 (septynis) mėnesius atlyginti dalį (513,83 Eur) nusikaltimu padarytos turtinės žalos Kauno teritorinei ligonių kasai (žalos gavėjas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos).

Kaltinamajam J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. D. ir J. K. 1 027,66 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt septynių eurų 66 centų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai (žalos gavėjas: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos).

Nuosprendžiui įsiteisėjus pranešti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai dėl byloje liudytojo apklausto G. B. veiksmuose galimai esančios nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalies, požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                Loreta Masevičiūtė