Civilinė byla Nr. e2A-1110-258/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32086-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Revertus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Nacionalinis teisės centras ieškinį atsakovei UAB „Revertus“ dėl įpareigojimo grąžinti be pagrindo gautas lėšas.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Nacionalinis teisės centras (2020 m. spalio 8 d. tarp ieškovo ir pradinių ieškovų D. G. ir V. G. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu pradiniai ieškovai D. G. ir V. G. perleido, o VšĮ Nacionalinis teisės centras įgijo reikalavimą į atsakovę UAB „Revertus“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Revertus“ 1495,51 Eur be pagrindo gautų piniginių lėšų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi pradiniams ieškovams D. G. ir V. G. buvo iškelta bankroto byla. 2017 m. birželio 28 d. nutartimi buvo patvirtintas pradinių ieškovų patikslintas Mokumo atkūrimo planas, ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 6 d. 2019 m. kovo 20 d. buvo sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys, kurių pagrindu, buvo parduotas pradinių ieškovų turtas už 120 000,00 Eur sumą. Ieškinyje taip pat nurodoma, jog, iš 2019 m. balandžio 1 d. pradinių ieškovų depozitinės sąskaitos išrašo matyti, kad bankroto administratoriui – atsakovei UAB „Revertus“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Geraldis“) buvo išmokėta 5803,81 Eur suma. Ieškinyje pažymėta, jog 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, bankroto administratorius – atsakovė UAB „Revertus“ buvo pakeistas naujuoju bankroto administratoriumi – ieškove VšĮ Nacionalinis teisės centras.
3. Ieškovė taip pat nurodo, jog Mokumo atkūrimo plano trukmę sudaro trijų metų laikotarpis, o tai yra 1096 dienos. Kadangi atsakovė savo, kaip bankroto administratoriaus, pareigas vykdė tik 813 dienų (laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d.), atitinkamai, jai turėjęs tekti atlyginimas, kurį sudaro 4800,00 Eur suma, turėtų būti mažintinas, atsižvelgiant į vykdyto proceso trukmę.
4. Atsakovė UAB „Revertus“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, teismo prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Mokumo atkūrimo plane numatyta, kad bankroto administratoriaus išlaidas sudaro 30,00 Eur + PVM ir atlyginimas bankroto administratoriui – 4 proc. + PVM nuo turto realizavimo kainos. Pažymėjo, jog toks atlyginimas bankroto administratoriui nėra savitikslis, tai premijinis, vertine išraiška nuo parduoto turto vertės patvirtintas atlyginimas, skatinantis bankroto administratorių kuo brangiau parduoti turtą, o tai apima maksimalias bankroto administratoriaus pastangas ieškant pirkėjų, skelbiant turto pardavimą, aprodant parduodamą turtą, intensyviai bendraujant su potencialiais pirkėjais bei turtą parduodant maksimaliai greitai. Kadangi nuo bankroto administratoriaus įdirbio priklausė ir jo atlyginimas, Mokumo atkūrimo plane tokia atlyginimo apskaičiavimo formuluotė buvo pateikta labai aiškiai, taigi, jokių interpretacijų šiuo atveju nėra ir negali būti. Pažymėjo, jog, realizavus bankrutuojančių asmenų turtą, buvo sudarytas lėšų paskirstymo aktas bei išsami ataskaita kreditoriams apie turto pardavimą, lėšų paskirstymą ir pan. Susirinkimo metu, kreditoriai dėl Mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos, turto pardavimo, lėšų paskirstymo bei kitų bankroto administratoriaus vykdytų procedūrų pastabų ir pretenzijų bankroto administratoriui neturėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Revertus“ 1495,51 Eur nuostolių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1495,51 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė savo, kaip bankroto administratoriaus, pareigas, vietoje trijų metų laikotarpio (1096 dienų), vykdė tik 813 dienų (laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d.), kadangi 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atstatydintas iš administratoriaus pareigų. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog už realizuotą pradinių ieškovų nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, t. y. kotedžą), buvo gauta 120 000,00 Eur suma. Teismas nurodė, kad remiantis patikslintu Mokumo atkūrimo planu, atsakovui turėtų būti skaičiuojamas bankroto administratoriaus atlyginimas, kurį sudarytų 4800,00 Eur (4 proc. nuo 120 000,00 Eur). Teismas pritardamas ieškovės argumentams nurodė, kad atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas bankroto administratoriui turi būti išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai bei funkcijų vykdymo laikotarpiui, taigi, atsakovui turėjęs tekti 4800,00 Eur + PVM atlyginimas turėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į vykdyto proceso trukmę (4800,00 Eur x 813 dienų / 1096 dienų), o tai sudaro 4308,30 Eur sumą. Pažymėjo, kad atsakovui buvo išmokėtas 5803,81 Eur atlyginimas.
7. Teismas sprendė, kad teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) neatitiktų situacija, kai tokio paties dydžio administratoriaus atlyginimas už atliktas paslaugas bankroto administratoriui būtų mokamas tiek vykdant fizinio asmens bankroto procedūras per 1096 dienų laikotarpį, tiek tuos pačius veiksmus atliekant per 813 dienų laikotarpį (per 1/3 trumpesnį laikotarpį), t. y. atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas turi būti mokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai bei laikotarpiui, kuomet buvo vykdomos administravimo funkcijos.
8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad egzistuoja būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, atsakovo veiksmai, išsimokant atlyginimą ženkliai didesne suma, pripažintini neteisėtais ir pažeidžiantys CK 6.760 straipsnio 1 dalies, 6.764 straipsnio, FABĮ 12 straipsnio, 22 straipsnio 4 dalies nuostatas, ieškovo bei pradinių ieškovų kreditorių interesus (CK 6.246 str.). 1495,51 Eur dydžio perviršis, t. y. neteisėtai atsakovės išsimokėtų piniginių lėšų suma, pripažintina ieškovės nuostoliais (CK 6.249 str.), kadangi atsakovė išmokėtos sumos dydžiu sumažino ieškovės galimybes padengti pradinių ieškovų kreditorinius reikalavimus. Tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo patirtos turtinės žalos (nuostolių) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovės veiksmai yra tiesioginė ieškovei padarytos turtinės žalos (nuostolių) pasekmė (CPK 6.247 str.). Atsakovės kaltė yra preziumuojama ir šios prezumpcijos atsakovė nepaneigė (CK 6.248 str.). Nors atsakovė nurodė, jog kreditoriai dėl Mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos, turto pardavimo, lėšų paskirstymo bei kitų bankroto administratoriaus vykdytų procedūrų pastabų ir pretenzijų bankroto administratoriui neturėjo, teismas, sutikdamas su ieškovės argumentais, padarė išvadą, kad atsakovei išmokėta 5803,81 Eur suma neatitinka nei pradinių ieškovų kreditorių, nei paties ieškovo interesų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 1495,51 Eur sumą (5803,81 – 4308,30), teismo nuomone, yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
9.1. Skundžiamame sprendime teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo, kodėl šiuo atveju turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovas administravo fizinių asmenų bankroto procesą. Skundžiamame sprendime Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatos tik paminėtos, bet jomis iš esmės nesivadovauta.
9.2. FABĮ 22 straipsnyje reglamentuotos administravimo išlaidos. Kaip numatyta FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje, jas sudaro išlaidos bankroto procedūroms atlikti ir administratoriaus atlyginimas, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jas tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas ir jos apmokamos ne rečiau kaip kas 3 mėnesius. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus, atsižvelgiant į tai, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, į parduodamo fizinio asmens turto (taip pat ir įkeisto) rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia. O FABĮ 27 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius bankroto administravimo išlaidoms, susijusioms su šio turto administravimu, apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, kuri negali būti didesnė negu šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta suma, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą.
9.3. FABĮ 27 straipsnio 3 dalyje aiškiai, nedviprasmiškai pasakyta, kad pardavus hipoteka užtikrintą turtą, atskaitomos bankroto administravimo išlaidos, į kurias įeina ir atlygis administratoriui, susijusios su šio turto administravimu. Ne su kalendorinėmis, darbo, šventinėmis dienomis, skaičiuojamomis per visą bankroto procesą, o būtent susijusiomis su šio turto administravimu.
9.4. Kreditorių susirinkimas, kurio kompetencijai priskirtas atlygio administratoriui tvirtinimo klausimas, atlygio naujam bankroto administratoriui – ieškovui – net nesvarstė ir nenustatė. Be to, ieškinyje jokia argumentacija ar išlaidų pagrindimas objektyviais duomenimis nėra pagrįstas. Priešingai, ieškinys pagrįstas tik neteisėtų paskaičiavimu už dienas, neturint tam kreditorių susirinkimo pritarimo. Dar kartą pabrėžtina, kad administravimo išlaidas tvirtinta būtent kreditorių susirinkimas (FABĮ 22 str. 2 d.). Ar kreditorių susirinkimas pritarė naujojo administratoriaus atlygiui jokių duomenų pateikta nebuvo, kas tik dar kartą įrodo, kad ieškinys pateiktas neteisėtai, o jo pagrindu neteisėtai priimtas Skundžiamas sprendimas (iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus)).
9.5. Bankroto administratoriui skirtas bankroto administravimo išlaidas nustato kreditorių susirinkimas (FAB 22 straipsnio 2 dalis). Ginčo atveju, nustatyta, kad mokumo atkūrimo plane, patvirtintame kreditorių susirinkimo, atsakovui atlyginimas buvo nustatytas už turto pardavimą. Mokumo atkūrimo planas keistas nebuvo, mokėjimo tvarka nepakeista; turtą, už kurį išsimokėtas atlyginimas, pardavė atsakovas; atsakovas kreditorių susirinkimo nustatyto dydžio atlyginimą išsimokėjo, atsiskaičius su įkaito turėtoju iki jo atstatydinimo (už turtą sumokėta 2019-03-20, 4 proc.+ PVM atlyginimas nuo pardavimo sumos sumokėtas 2019-04-01, atstatydintas iš pareigų buvo 2019-09-19 nutartimi, įsiteisėjusia 2019-09-27, t.y. po beveik 6 mėnesių nuo atsiskaitymo); per beveik 6 mėnesių laikotarpį nuo atlyginimo išsimokėjimo (daugiau jo ir nebuvo išsimokėta), nei bankrutuojantys fiziniai asmenys, nei jų kreditoriai atsakovui jokių pretenzijų neturėjo. Atsakovas fizinių asmenų bankroto administratoriumi buvo pakeistas iš esmės abipusiu susitarimu su bankrutuojančiais fiziniais asmenimis dėl atsakovo vidinių reorganizacinių procesų.
9.6. Šios bylos metu nebuvo pateiktas joks fizinių asmenų atstovavimą civilinėje byloje pagrindžiantis dokumentas. FABĮ numatytas tik vienas atvejis, kuomet bankroto administratorius gali atstovauti fizinius asmenis teisme, t.y. nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą dienos bankroto administratorius atstovauja fiziniam asmeniui (arba įgalioja kitą asmenį atstovauti) iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų fizinio asmens naudai (FABĮ 12 str. 1 d. 6 p.). Pabrėžtinas laikotarpis, iki plano patvirtinimo ir tik tose bylose, kurios iškeltos iki bankroto bylos iškėlimo ir tik dėl turto išieškojimo fizinio asmens naudai. Tuo tarpu šiuo atveju, teismas ieškovo atstovavimo pagrindo nesiaiškino ir iš esmės leido neteisėtai, viršijant įgaliojimus, piktnaudžiaujant savo padėtimi veikti ieškovui. Kaip ir nesiaiškino, fizinių asmenų, kurių neva naudai, pareikštas ieškinys, tikrosios valios.
9.7. Visiškai neaišku, kokios reikalavimo teisės buvo perleistos (bankrutuojantiems fiziniams asmenimis ginčo suma niekada nepriklausė), ieškinį, neturėdamas teisės atstovauti fizinių asmenų, pareiškė naujasis bankroto administratorius. Atsakovas neturi pareigos tikrinti ieškovo veikimo teisėtumo. Bankroto bylose, kuriose pripažįstamas viešasis interesas, teismo vaidmuo privalo būti aktyvus ir ypač atsakingas. Ginčo atveju, tai buvo visiškai priešingai.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės UAB „Revertus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-437-807/2021, atmesti. Atsiliepimą grindžia argumentais:
10.1. Mokumo atkūrimo plane aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kaip apskaičiuojamas bankroto administratoriaus atlyginimas už visą bankroto procesą. Kita vertus, pastebėtina ir kita svarbi aplinkybė, apie kurią atsakovė sąmoningai nutyli. Kaip matyti iš 2019 m. gegužės 22 d. atsakovo ataskaitos, atsakovė neatliko jokių su pirkėjo paieška susijusių veiksmų, neskelbė varžytynių, nes patys bankrutuojantys fiziniai asmenys surado pirkėjus, kuriems turtas ir buvo parduotas. Tad ir šiuo aspektu atsakovo tvirtinimas, kad jam priklauso visas 5 803,81 Eur dydžio atlygis vien už sutarties pasirašymą, nėra pagrįstas.
10.2. Atsakovė taip pat teigia, kad visa 5 803,81 Eur suma buvo išsimokėta vadovaujantis FABĮ 27 straipsnio 3 dalimi, kaip neva susijusi su parduoto turto administravimo išlaidomis. Tačiau kokios tai išlaidos, atsakovas nenurodo, nes jų paprasčiausiai nebuvo. Bankrutuojantys fiziniai asmenys patys atliko pirkėjų paiešką, po ko atsakovui liko tik pasirašyti sutartį.
10.3. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo naujus argumentus, kuriais tvirtina, kad atliktų darbų apimtis negali būti skaičiuojama pagal administruoto proceso trukmę. Pažymi, kad šie argumentai nebuvo nurodomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė šių aplinkybių neįrodinėjo. Kadangi atsakovė pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentu, kad atliktų darbų apimtis negali būti skaičiuojama pagal administruoto proceso trukmę, ir šios aplinkybės neįrodinėjo, apeliantė šiais naujais argumentais neturi teisės remtis apeliacinėje instancijoje. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo ir turėjo panaudoti šiuos argumentus, jei jie, atsakovo vertinimu, buvo svarbūs nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti.
10.4. Kadangi atsakovė pirmosios instancijos teisme atstovavimo ir reikalavimo perleidimo neginčijo (kas liudija, jog su tuo sutiko), todėl apeliantė šiais naujais argumentais neturi teisės remtis apeliacinėje instancijoje. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo ir turėjo panaudoti šiuos argumentus, jei jie, atsakovo vertinimu, buvo svarbūs nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
12. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – 2019 m. gegužės 22 d. bankrutuojančių asmenų D. G. ir V. G. bankroto administratoriaus „Geraldis“ ataskaitą. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi ieškovė nepagrindė, kodėl šio rašytinio įrodymo pateikimo būtinybė kilo vėliau, ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą atsisakytina priimti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą pradiniams ieškovams D. G. ir V. G., bankroto administratoriumi paskiriant atsakovę UAB „Geraldis“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Revertus“), o 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atstatydino UAB „Geraldis“ iš pradinių ieškovų bankroto administratoriaus pareigų ir naujuoju bankroto administratoriumi paskyrė ieškovę VšĮ Nacionalinis teisės centras. 2019 m. balandžio 1 d. iš pradinių ieškovų depozitinės sąskaitos atsakovui buvo išmokėta 5803,81 Eur suma. Ieškovės nuomone, atsakovę atstatydinus iš fizinių asmenų bankroto administratoriaus pareigų, ji nepagrįstai gavo atlyginimą už visą fizinių asmenų bankroto procesą. Atitinkamai, ieškovės nuomone, atsakovei turėjęs tekti atlyginimas, kurį sudaro 4800,00 Eur suma, turėtų būti mažintinas, atsižvelgiant į vykdyto bankroto proceso trukmę. Atsakovė su tokia pozicija nesutiko ir nurodė, kad jai išmokėta 5803,81 Eur suma buvo pagrįstai, nes administratoriaus atlyginimas nebuvo siejamas su kalendorinėmis, darbo, šventinėmis dienomis, skaičiuojamomis per visą bankroto procesą, o jis buvo susietas su šio turto administravimu, t. y. buvo numatytas konkreti procentinė dalis nuo parduoto turto. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovės argumentu nesutinka.
14. FABĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas, pritardamas plano projektui, nustato sumą, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nustatoma suma laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 MMA. Pagal šio straipsnio 4 dalį bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus, atsižvelgiant į tai, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, į parduodamo fizinio asmens turto (taip pat ir įkeisto) rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Pagal šio straipsnio 5 dalį bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia.
15. Patikslintame D. G. ir V. G. bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Taip pat plane nurodyta, kad bankroto procedūros administravimo išlaidos, įskaitant atlyginimą administratoriui, skaičiuojamos nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iki bankroto procedūros pabaigos. Šio plano skiltyje „Atlyginimas bankroto administratoriui“ nurodyta, kad tvirtinamas administratoriaus atlyginimas po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo t. y. 4 proc. + PVM sumą nuo turto realizavimo kainos bankroto administratoriaus atlyginimui apmokėti.
16. Iš bylos duomenų matyti, kad prašymas atstatydinti iš bankroto administratoriaus pareigų įvyko UAB „Geraldis“ iniciatyva, nurodžius, kad administratoriaus viduje vyksta reorganizaciniai procesai, dėl to ateityje šiai įmonei gali būti sunku vykdyti fizinių asmenų bankroto procedūras. Prašymas pateiktas po bankrutuojantiems asmenims priklausančio vertingiausio nekilnojamojo turto pardavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi bankroto administratorius bankroto byloje atstatydintas iš administratoriaus pareigų ir paskirtas naujas bankroto administratorius (ieškovė).
17. Apeliaciniame skunde apeliantė teisingai nurodo, kad kreditorių susirinkimo nutarimais nustačius administratoriaus atlyginimo dydį, jis negali būti keičiamas, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, jog bankroto administratorius turi teisę gauti absoliučiai visą (maksimalų) nustatytą (sulygtą) atlyginimą. Pagal CK 6.761 straipsnio 4 dalį įgaliotojas privalo sumokėti įgaliotiniui atlyginimą, įgaliotiniui tinkamai įvykdžius pavedimą. Administratorius, kaip įgaliotinis, kurį su bankrutuojančia įmone sieja pavedimo teisiniai santykiai ir kuriam atlyginimo mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas, turi teisę gauti visą (maksimalų) sutartą (kreditorių susirinkimo patvirtintą) atlyginimą tik tuo atveju, jeigu jis tinkamai suteikė paslaugas – tinkamai ir visiškai įvykdė pavedimo sutartyje prisiimtą prievolę. Nagrinėjamu atveju, mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad nustatomas atlyginimas 4 proc.+ PVM atlyginimas nuo turto realizavimo kainos bankroto administratoriaus atlyginimui apmokėti. Tačiau tuo pačiu buvo nurodoma, kad apskaičiuojamas bankroto administratoriaus atlyginimas už visą bankroto procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai reiškia, kad jau tvirtinant administratoriaus atlyginimo dydį įskaitant ir bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plane numatytus procentus už turto pardavimą buvo tikimasi, kad šis administratorius pabaigs bankroto procedūras, t. y. nustatant atlygį buvo atsižvelgta į bankroto proceso trukmę. Darytina išvada, kad administratorius, pardavęs bankrutuojančių fizinių asmenų turtą, tik iš dalies įvykdė savo prievolę pagal pavedimo sutartį. Bankroto administratorius pardavė mokumo atkūrimo plane numatytą bankrutuojančių asmenų turtą, tačiau neįvykdė kitos mokumo atkūrimo plane numatytos sąlygos – suteikti administravimo paslaugas nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iki bankroto procedūros pabaigos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad administratorius turi teisę gauti atlygį proporcingą administravimo paslaugų teikimo laikotarpiui.
18. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ĮBĮ nuostatomis, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovas administravo fizinių asmenų bankroto procesą. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad tiek juridinių asmenų bankroto atveju, tiek fizinių asmenų bankroto atveju tarp bankrutuojančių asmenų ir bankroto administratoriaus susiklosto pavedimo teisiniai santykiai. Atsakovas kaip įgaliotinis pagal pavedimo sutartį privalėjo vykdyti jam duotą pavedimą administruoti bankroto procesą, kad toks įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus (CK 6.760 straipsnio 1 dalis). Tai, kad pirmosios instancijos teismas, nurodė ĮBĮ 36 str. 6 d., numatančią, kad nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą, <...>, nėra pagrindo vertinti, kad sprendimas neteisingas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, konstatavo, kad egzistuoja būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo veiksmai, išsimokant atlyginimą ženkliai didesne suma, pripažintini neteisėtais ir pažeidžiantys CK 6.760 straipsnio 1 dalies, 6.764 straipsnio, FABĮ 12 straipsnio, 22 straipsnio 4 dalies nuostatas, ieškovo bei pradinių ieškovų kreditorių interesus (CK 6.246 str.). Taigi, ieškinys patenkintas nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė.
19. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) neatitiktų situacija, kai tokio paties dydžio administratoriaus atlyginimas už atliktas paslaugas bankroto administratoriui būtų mokamas tiek vykdant fizinio asmens bankroto procedūras per 1096 dienų laikotarpį, tiek tuos pačius veiksmus atliekant per 813 dienų laikotarpį (per 1/3 trumpesnį laikotarpį), t. y. atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas turi būti mokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai bei laikotarpiui, kuomet buvo vykdomos administravimo funkcijos. Be to, jei sutikti su bankroto administratoriaus argumentais, kad tiek fiziniai asmenys, tiek kreditorių susirinkimas, atsakovo, kaip bankroto administratoriaus veiklą, siejo su atliktais rezultatais ir nustatė premijinį atlygį, t.y. konkrečią procentinę dalį nuo parduoto turto, tuomet susidarytų neleistina situacija, kad bankroto administratoriui pakaktų parduoti bankrutuojančių asmenų turtą ir gavus procentinę dalį nuo parduoto turto ir nelikus suinteresuotumo baigti bankroto procedūras, atsistatydinti iš bankroto administratoriaus pareigų.
20. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad nebuvo pateiktas fizinių asmenų atstovavimą civilinėje byloje pagrindžiantis dokumentas, taip pat nesutinka su reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, kuria bankrutuojantys fiziniais asmenys perleido savo reikalavimo teisę ieškovei. Apeliantės nuomone, bankroto bylose, kuriose pripažįstamas viešasis interesas, teismo vaidmuo privalo būti aktyvus ir ypač atsakingas, kas nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinį 2019 m. spalio 22 d. pateikė ieškovė kaip bankrutuojančių asmenų bankroto administratorius. Ieškinio pateikimo metu bankroto procedūros dar nebuvo baigtos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bankroto byla baigta 2020 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atstatydintas bankroto administratorius UAB „Geraldis“ ir pareiškėjų D. G. su V. G. bankroto administratore paskirta viešoji įstaiga „Nacionalinis teisės centras“. Darytina išvada, kad teismui nebuvo kliūčių priimti bankrutuojančių asmenų atstovo viešosios įstaigos „Nacionalinis teisės centras“ pateiktą ieškinį.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi šioje byloje pradiniai ieškovai D. G. ir V. G. pakeiti naujuoju ieškovu VšĮ Nacionalinis teisės centru. Ši nutartis skundžiama nebuvo, todėl įsiteisėjo. Apeliantė pirmosios instancijos teisme ne tik šios nutarties neginčijo, bet ir nekėlė klausimo dėl reikalavimo perleidimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokios atsikirtimo į ieškinį pozicijos apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nebuvo suformulavusi, todėl šie motyvai vertintini kaip naujos aplinkybės. Be to, teismas nesutinka, kad aplinkybes dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo teismas turėjo vertinti savo iniciatyva. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas). Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo teismui pateiktą 2020-10-08 reikalavimo sutartį laikyti niekiniu sandoriu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
23. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei viešajai įstaigai Nacionalinis teisės centras, juridinio asmens kodas 302522854, iš atsakovės UAB „Revertus“, juridinio asmens kodas 302508712, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Rita Kisielienė