Civilinė byla Nr. e2S-349-467/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28749-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.9. (s)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys – Kauno miesto apylinkės teismas, G. B..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. F. 2017 m. liepos 24 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo prašė priteisti 207 500 EUR neturtinės žalos ir 5 000 EUR nuostolių, patirtų dėl pažeistų teisių ir laiko praradimo. Ieškinį grindė Kauno apygardos teismo teisėjos D. B. neteisėtais veiksmais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį dėl kompensacijos. Teismas nurodė, kad pareikštu ieškiniu keliami neaiškaus turinio, nekonkretūs reikalavimai, nesuformuluotas aiškus ir konkretus reikalavimas – ieškinio dalykas. Taip pat ieškovė ieškinyje nenurodo, kaip ji patyrė 5 000 EUR nuostolius, jų patyrimo nepagrindžia jokiais leistinais rašytiniais įrodymais.

3.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė teismui pareikštu ieškiniu netinkamai įgyvendina savo procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, reiškia neaiškaus turinio ieškinį subjektui, kuris negali būti ginčo šalimi byloje, todėl yra pagrindas ieškovės pareikštą ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

4.           Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo ieškinį nagrinėti iš esmės ir panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad pats teismas nutartyje nurodė, jog ieškinys reiškiamas atsakovei Teisingumo ministerijai dėl kompensacijos pritiesimo. Ji paaiškino, kad patyrė 5 000 EUR finansines sąnaudas dėl to, kad teismas galimai neatliko savo funkcijų ir dėl to ieškovė negalėjo atlikti svarbių darbų. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė ieškovės teises į teisminę gynybą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.               Atskirasis skundas tenkintinas.

6.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad ieškovės atskirasis skundas iš esmės sudaro pakankamą pagrindą apskųstą teismo nutartį panaikinti.

7.           Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką nustato CPK, kurio 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus.

8.       Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str.). Teismų praktikoje ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio, yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

9.            Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Po bylos iškėlimo ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas įvertinamas jo pagrįstumo aspektu.

10.             Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.). Nesant bent vieno iš šių elementų,  negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Įstatyme nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs.

11.        Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovė V. F. nurodė esmines faktines bylos aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. civilinę bylą, iš kurios kildina padarytą žalą, nurodė, kad 5 000 EUR žalą sudaro sugaištas laikas (negautos pajamas). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad „pareikštu ieškiniu keliami neaiškaus turinio, nekonkretūs reikalavimai, nesuformuluotas aiškus ir konkretus reikalavimas – ieškinio dalykas. Taip pat ieškovė ieškinyje nenurodo, kaip ji patyrė 5 000 EUR nuostolius, jų paturimo nepagrindžia jokiais leistinais rašytiniais įrodymais“. Taigi teismas iš esmės nenurodė CPK nustatytų ieškinio nenagrinėjimo teisme pagrindų, bet konstatavo ieškinio trūkumus. Tokiu atveju V. F. ieškinį turėjo būti ne atsisakoma priimti, o nustatytas terminas jo trūkumams pašalinti.

12.             Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta nei teisėta, nei pagrįsta, dėl to naikintina (CPK 329 str. 1 d.).

13.         Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, dėl to, panaikinus skundžiamą nutartį, ieškovės V. F. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir ieškovės V. F. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                             Alma Urbanavičienė