Baudžiamoji byla Nr. 1A-462-851/2018 

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57768-2017-6 

        Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,

sekretoriaujant Gretai Serapinaitei,

dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės H. B. ir jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

vertėjai Boženai Seniut,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės (toliau tekste ir – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo H. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones: 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei draudimą 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 

1.       H. B. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2017 m. lapkričio 5 d. apie 18.03 val., Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos sen., Gamyklos gatvėje ties pastatu Nr. 28, pažeidęs Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,BMW SERIE 7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,17 promilės etilo alkoholio. 

2.       Vadovaujanti BK 40 straipsniu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-05-03 nuosprendžiu H. B. atleistas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant jam dvi baudžiamojo poveikio priemones, be automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WBAGM21070DR58653, konfiskavimo.    

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.        Apeliaciniu skundu prokurorė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti H. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WBAGM21070DR58653. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į minėtą H. B. priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo dienos.  

3.1.        Nurodo, kad teismo argumentai, jog H. B. nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus, negali lemti sprendimo netaikyti jo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų. Teigia, jog paskirtos H. B. baudžiamojo poveikio priemonės 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei draudimo 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) yra nepakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus bei atgrasyti asmenis nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, kadangi neatitinka maksimalaus jų termino ir dydžio.   

3.2.        Taip pat skunde nurodo, kad netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – tyčinių nusikaltimų padarymo atvejais gali susidaryti situacija, kai kaltininko asmeniniai interesai bus iškelti aukščiau valstybės ir visuomenės interesų. Pagrįsdama savo argumentus, prokurorė daro nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose Nr. K-118-511/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2017, Nr. 2K-136-699/2018), kuriose, prokurorės teigimu, dėl nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 7 dalyje, padarymo kartu su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis skiriamas ir turto (transporto priemonės) arba jo vertės konfiskavimas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės skundas tenkintinas.

4.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą

5.       Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu nustatytos veikos faktinės aplinkybės, jų teisinė kvalifikacija, tad šiais klausimais teisėjų kolegija išsamiau nepasisakys.

6.       Prokurorė skunde kelia tik nepagrįstai netaikyto BK 72 straipsnio klausimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiuo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nuteistajam buvo nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

7.       Apylinkės teismas sprendimą netaikyti automobilio konfiskavimo motyvavo tuo, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas yra teismo diskrecija. Kartu LAT savo nutartyse yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Apylinkės teismo vertinimu, bylos duomenys rodo, kad H. B. praeityje nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus, dėl jo artimųjų sveikatos būklės, kaip nurodė pats kaltinamasis, automobilis yra būtinas jo šeimos poreikiams, todėl pirmosios instancijos teismo nuomone, šios poveikio priemonės taikymas būtų perteklinis.

8.       Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės (tokia teismų praktika dažna, pavyzdžiui, kontrabandos nusikaltimų bylose). Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tuomet, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Nagrinėjamu atveju yra situacija, kuomet nenaudojant transporto priemonės nusikalstamos veikos padarymas yra apskritai neįmanomas.

9.       Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos padaryti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką.

10.       Byloje neginčytinai nustatyta, kad H. B. vairavo jam priklausantį automobilį „BMW SERIE 7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,17 promilių etilo alkoholio, tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone.

11.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Įstatyme nurodytais atvejais turto konfiskavimo taikymas yra privalomas. Turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių, konfiskuotino turto vertės, jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos (kasacinė nutartis Nr. 2K-243-942/2016). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad H. B. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui; minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę; ją naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies, taip pat BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas, taigi ir nusikalstamos veikos priemonės, privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Įvertinus visumą aukščiau aptartų aplinkybių, reikšmingų skiriamų poveikio priemonių individualizavimui, kurių teismas nebekartoja, pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina. Skundžiamame nuosprendyje įvardyta aplinkybė, kad automobilis H. B. yra būtinas šeimos poreikiams dėl jo artimųjų sveikatos būklės, nėra pakankamas pagrindas netaikyti konfiskacijos, juolab vertinat tai, kad byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių šią aplinkybę. Be to, ši aplinkybė neatsirado staiga, ji H. B. buvo žinoma, tačiau nesulaikė jo nuo tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, todėl pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, H. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti H. B. priklausantį turtą – automobilį „BMW SERIE 7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WBAGM21070DR58653, kaip nusikalstamos veikos priemonę, o laikiną H. B. nuosavybės teisių į automobilį „BMW SERIE 7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WBAGM21070DR58653, apribojimą panaikinti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                        

        Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė

                                     Aiva Survilienė

                                  Artūras Šumskas