Administracinė byla Nr. eI-1156-643/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03874-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 41.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui K. A. ir jo atstovui advokatui Karoliui Kurapkai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas n u s t a t ė :
K. A. (toliau – pareiškėjas arba ekspertas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – atsakovas arba Taryba) 2018-10-11 sprendimą Nr. KT-43.
Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) 2013-07-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-532-426/2013 nutaręs byloje atlikti šilumos kainos sąnaudų skaičiavimo ekspertizę, ją (ekspertizę) pavedė atlikti UAB (duomenys neskelbtini) audito biurui, ekspertui (teismo ekspertui) K. A. (pareiškėjui šioje administracinėje byloje). Ekspertas K. A. paskirtas teismo iniciatyva. Nei viena iš proceso šalių nesiūlė šio eksperto kandidatūros.
Ekspertas K. A. yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir atlieka Audito ekspertizes.
VAAT 2015-12-11 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015. Šiame sprendime teismas pažymėjo, kad: „Ekspertizės akte pateikiamos 12–17 klausimų, suformuluotų paties eksperto, išvados, teisėjų kolegijos nuomone, yra ypač reikšmingos vertinant Komisijos atliktų Bendrovės teiktų ataskaitų bei dokumentų patikrinimo procedūrų, taip pat Nutarimo1 ir Nutarimo2 teisėtumą bei pagrįstumą.“; „Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijai, priešingai negu Bendrovei ir Komisijai, abejonių dėl teismo eksperto K. A. kompetencijos bei galimybės atlikti byloje iškeltų klausimų tyrimą nekyla.“; „Kaip minėta, vertinant Komisijos atliktų patikrinimo procedūrų bei ginčijamų Nutarimo1 ir Nutarimo2 teisėtumą bei pagrįstumą, yra ypač reikšmingos Ekspertizės akte 12–17 klausimų išvados, kurios, teisėjų kolegijos nuomone, yra esminės sprendžiant ginčą nagrinėjamoje byloje, todėl jas pirmiausia ir būtina aptarti. Be to, kaip minėta, pagal Civilinio proceso kodekso 216 str. 2 d. ekspertas gali pateikti išvadas ir dėl reikšmingų bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo. Todėl Bendrovės ir Komisijos paaiškinimuose išdėstyta pozicija, jog, atlikdamas ekspertinį tyrimą peržengė savo kompetencijos bei teismo nutartyje suformuluotais klausimais apibrėžtas tyrimo ribas, yra atmestini.“; „Vertinant aptartas Ekspertizės akto išvadas, pripažintina, kad jos yra grindžiamos visapusiška iš trečiųjų asmenų bei ginčo šalių – Komisijos ir Bendrovės – surinktos medžiagos analize, motyvuotos, išsamiai aptariant visas ištirtų klausimų objektyviam išnagrinėjimui reikšmingas esmines aplinkybes. <...> Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija Ekspertizės aktą bei jame formuluojamas išvadas vertina kaip patikimą įrodymą, kuris nepaneigtas jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, ar šalių paaiškinimais.“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2017-01-24 priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, kuria paliko galioti VAAT priimtą sprendimą.
Taigi, eksperto K. A., atlikta teismo ekspertizė buvo vienas iš lemiamų įrodymų aptartoje administracinėje byloje. Ekspertu ir jo atlikta teismo ekspertize besąlygiškai pasitikėjo teismai. Ši teismo ekspertizė atskleidė proceso šalies veiksmus, kurių ji nenorėjo atskleisti, ko pasekoje, ši šalis kreipėsi į Tarybą su skundu, dėl pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjo manymu, ta pati proceso šalis, besikreipdama į Tarybą dėl eksperto veiksmų, siekė savanaudiškų tikslų – esant nepalankiems teismų baigiamiesiems aktams jos atžvilgiu bet kokia kaina sudaryti prielaidas (pagrindus) proceso atnaujinimui bei diskredituoti eksperto kompetenciją ir jo ekspertinį tyrimą. Tokiu būdu galimai yra siekiama sudaryti sąlygas ginčyti naujus Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimus tuo pagrindu, jog dalyvavo etikos normas neva pažeidžiantis ekspertas. Dar viena labai svarbi aplinkybė, yra ta, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-10003-12 pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir 228 str. 2 d., įtariant, kad aptarto proceso šalies ir UAB „Litesko“ vadovai, siekdami dirbtinai padidinti šilumos gamybos sąnaudas bei veikdami per trečias įmones, iki 5–7 kartų padidindavo įsigyjamų prekių ir paslaugų vertę, po to neteisėtai, pažeisdami teisės aktų nuostatas, šias išlaidas įtraukdavo į šilumos ar karšto vandens kainų sąnaudas, nesusijusias su šilumos ar karšto vandens tiekimo veikla.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) 2017-02-02 raštu Nr. R2-(T)-340, siekdama įvykdyti VAAT 2015-12-11 sprendimą Nr. I-2731-426/2015, kreipėsi į bylą nagrinėjusį pirmos instancijos teismą, prašydama priimti papildomą sprendimą ir įpareigoti ekspertą (pareiškėją) pateikti visus eksperto atliktų ir eksperto išvadoje pateiktų tyrimo eigą, sąlygas ir rezultatus fiksuojančius dokumentus saugomus eksperto bei kitą eksperto turimą informaciją bei dokumentus, būtinus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui. VAAT 2017-02-07 raštu Nr. I-2731-426/2015 pasiūlė Komisijai kreiptis tiesiogiai į ekspertą. Komisija 2017-02-08 raštu Nr. R2-(TVVP)-400 kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) audito biurą kviesdama dalyvauti Komisijos organizuojamame konsultacinių paslaugų supaprastintame mažos vertės pirkime apklausos būdu. 2017-02-13 raštu Nr. R2-(TVVP)-442 Komisija informavo, jog pirkimo laimėtoju pripažino UAB (duomenys neskelbtini) audito biuras.
UAB (duomenys neskelbtini) audito biuras 2017-02-20 raštu Nr. TE10 kreipėsi į VAAT su prašymu duoti leidimą: teikti Komisijai ekspertizės metu surinktą informaciją ir duomenis popierine ir elektronine forma; teikti Komisijai paaiškinimus žodžiu ir raštu dėl atlikto ekspertizės; leisti teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus. VAAT 2017-02-27 raštu Nr. I-2731-426/2015 eksperto prašymą patenkino.
2017-02-15 tarp Komisijos ir UAB (duomenys neskelbtini) audito biuro sudaryta Konsultacinių paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. F5-15/17/17/04, 2017-03-31 Paslaugų perdavimo – priėmimo aktas, už suteiktas paslaugas atsiskaityta, 2017-07-20 pasirašytas paslaugų perdavimo –priėmimo aktas Nr. R5-367, už šias paslaugas taip pat atsiskaityta. Pirmosios pareiškėjo konsultacijos Komisijai suteiktos tik 2017-03-01, tai yra gavus VAAT leidimą.
2018-02-15 Tarybai pateiktas skundas, o 2018-03-15 – patikslintas skundas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog šį skundo papildymą pareiškėjas gavo tik po to kai buvo priimtas Tarybos sprendimas, tai yra pateikti paaiškinimo dėl patikslinto skundo pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė. Pareiškėjas Tarybai 2018-04-03 raštu Nr. TE08 pateikė Tarybai išsamius paaiškinimus. Be to, pareiškėjas 2018-04-24 raštu Nr. B11 kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, be kita ko, prašydamas paaiškinti, ar privatus teismo ekspertas, atlikęs pirmosios instancijos teismo paskirtą ekspertizę, gali teikti konsultacijas vienai iš proceso šalių po to, kai teismo sprendimas įsigaliojo ir ekspertas yra gavęs raštišką teismo leidimą viešinti ekspertinio tyrimo duomenis. Teisingumo ministerija 2018-05-24 raštu Nr. (1.16)7R-3530 nurodė. kad proceso įstatymuose ir Teismo ekspertizės įstatyme (TEĮ) nėra nustatyta draudimo teismo ekspertui teikti konsultacijas vienai iš proceso šalių pasibaigus teisminiam procesui. Šie dokumentai buvo pateikti Tarybai.
Komisija 2018-03-30 raštu Nr. R2-(T)-873 Tarybai nurodė, kad sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) audito biuras buvo sudaryta 12 mėnesių laikotarpiui dėl konsultacijų, teikiamų finansų srityje, kurios buvo reikalingos Komisijos funkcijoms vykdyti.
Taryba 2018-10-11 priėmė sprendimą Nr. KT- Nr. KT-43 (skundžiamas sprendimas), kuriuo nusprendė už Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso, patvirtinto Tarybos 2014-02-24 sprendimu Nr. B-16 (toliau – Etikos kodeksas), 9.2 ir 14 punktų pažeidimą pareikšti pareiškėjui įspėjimą.
Pareiškėjo nuomone skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas nei faktais nei teisės normomis, t.y. jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Skundžiamas sprendimas yra neaiškus, nes nėra aišku, kokie konkrečiai pareiškėjo veiksmai yra laikomi Etikos kodekso normų pažeidimu. Taip pat neaišku, ar Taryba laiko, jog pareiškėjas pripažintas padariusiu Etikos kodekso normų pažeidimą skunde nurodytu pagrindu (teismo eksperto siekis pasipelnyti iš teismo eksperto veiklos) ar ne. Jei visgi pareiškėjas, Tarybos manymu, laikomas pažeidusiu Etikos kodekso normas aptartu pagrindu, tai taip ir lieka neaišku, kodėl ir kokias, nes skundžiamame sprendime tai nepaaiškinta. Skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kokie pareiškėjo veiksmai leido prieiti prie išvados, jog jais pažeista pagarbos teisės aktams ir asmens teisių principas, tai yra kokie pareiškėjo veiksmai leido teismams, teisėsaugos institucijoms ar visuomenei suabejoti eksperto (pareiškėjo), jo teikiamų ekspertinių išvadų patikimumu (Etikos kodekso 9.2 p.) ir kodėl. Skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kokių visuotinai priimtinų elgesio normų ekspertas nesilaikė, ar koks jo elgesys sudarė pagrindą suabejoti jo, kaip teismo eksperto patikimumu, geru vardu ar reputacija (Etikos kodekso 14 p.) ir kodėl.
Pareiškėjas nurodo, kad Taryba visiškai neanalizavo pateiktų dokumentų ir aplinkybių. Komisija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) nuostatomis, vykdė konsultacinių paslaugų pirkimą. Šis VPĮ nuostatomis vykdytas pirkimas yra galiojantis, nėra panaikintas, todėl laikomas teisėtu. Pareiškėjas neturėjo jokios įtakos šio pirkimo organizavimui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog skundžiamame sprendime vartojamą sąvoką „pasipelnyti“ dabartinis Lietuvių kalbos žodynas aiškina taip: „pasip?elny?ti, ~el?no, ~el?nė gauti pelno, naudos, praturtėti: Nedora norėti p. iš svetimos nelaimės. ~el?nymas (1): ~el?nymo šaltinis“. Taigi, keltinas klausimas, kaip pareiškėjas galėjo pažeisti Etikos kodekso nuostatas, jei jis laimėjo teisėtai vykdytą pirkimą. Pareiškėjas besąlygiškai laikėsi Etikos kodekse ir TEĮ įtvirtinto konfidencialumo principo. Tai yra kreipėsi į bylą nagrinėjusį teismą dėl leidimo, ir tokį leidimą iš teismo gavo. Jei Taryba, kaip minėta, laiko, jog pareiškėjas, sudarydamas sutartį su Komisija, po to kai teismo sprendimas administracinėje byloje įsiteisėjo, pažeidė Etikos kodekso normas, privalėjo įvertinti ir pareiškėjo teiktus paaiškinimus ir juose išdėstytą argumentaciją, ko nepadarė.
Pareiškėjo nuomone, Taryba mano, jog jis pažeidė Etikos kodekso 9.2 punktą, bei 14 punktą, nes kreipėsi į VAAT su prašymu ir šį prašymą pasirašė kaip teismo ekspertas, nors turėjo pasirašyti kaip auditorius. Su tokiu vertinimu pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjui administracinėje byloje veikiant ar veikus kaip specialių žinių subjektui – teismo ekspertui, šio teises ir pareigas reglamentuoja ne tik ABTĮ, bet ir TEĮ. Teismo ekspertas privalo saugoti valstybės, tarnybos, komercines ir profesines paslaptis, neskelbti ekspertinių tyrimų duomenų be ekspertinį tyrimą paskyrusio teismo ar teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno arba užsakiusio fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ir jų padalinių leidimo. Ir ši pareiga saisto teismo ekspertą ne tik vykstant teisminiam procesui, kuriame teismo ekspertas yra specialių žinių subjektas, bet ir šiam procesui pasibaigus. Todėl pareiškėjas, kaip teismo ekspertas atlikęs teismo ekspertizę byloje, įgyvendindamas TEĮ 12 straipsnio 2 dalies 5 pu jam deleguotą pareigą, o ir laikydamasis (nenorėdamas pažeisti) Etikos kodekso 10.2 punkto, kreipėsi į teismo ekspertizę paskyrusį teismą su prašymu duoti jam leidimą teikti informaciją, paaiškinimus Komisijai ir leisti susi[ažinti su bylos mediaga. Tarybos išvada, jog šioje situacijoje būtų buvę korektiškiau į teismą dėl informacijos gavimo ir jos panaudojimo kreiptis ne kaip teismo ekspertui, o kaip auditoriaus paslaugas teikiančiam asmeniui, taip pašalinant bet kokias abejones dėl galimo intereso konflikto, yra paremta netinkamai aiškinant TEĮ 12 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kuriuo prievolė yra sukuriama ne auditoriaus paslaugas teikiančiam subjektui, kaip nurodo Taryba, o teismo ekspertui.
Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamas sprendimas priimtas iš esmės dėl to, jog UAB (duomenys neskelbtini) audito biuras 2017-02-20 raštu Nr. TE10, vadovaudamasis TEĮ 12 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kreipėsi į VAAT ir šį prašymą pareiškėjas pasirašė kaip teismo ekspertas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog šio prašymo pateikimo metu jau veikė ir aktyviai buvo naudojamas Lietuvos teismų elektroninių pasaugų portalas (EPP). Nepriklausomai nuo to, jog administracinė byla (Nr. I-2731-426/2015) nebuvo elektroninio formato, tačiau buvo sukurta bylos elektroninė kortelė EPP portale, ir tai, jog VAAT, nepriklausomai nuo to, jog byla yra ne elektroninė, šioje bylos kortelėje EPP portale talpina visus dokumentus, aktualius tai bylai, tame tarpe ir gautus iš procese dalyvavusių asmenų, taigi ir eksperto (pareiškėjo), todėl tikėtina, kad tokia administracinės bylos kortelė EPP portale buvo sukurta ir administracinėje byloje (proceso Nr. 3-61-00126-2011-6). Tikėtina ir tai, jog prie tokios bylos kortelės buvo prijungtas ir juridinis asmuo, ar jo atstovas, kuris atstovavo šalį minimoje byloje ir kuris pateikė skundą Tarybai. Tikėtina ir tai, jog pareiškėjo pasirašytas UAB (duomenys neskelbtini) audito biuro 2017-02-20 raštas Nr. TE10 buvo patalpintas ir aptariamos bylos kortelėje EPP portale, apie kurio egzistavimą skundą surašęs asmuo turėjo sužinoti, kada toks raštas buvo patalpintas bylos kortelėje EPP portale. Aptartų aplinkybių, tai yra kada skundą surašiusiam subjektui tapo žinoma apie skunde nurodytus tariamus pažeidimus – tai jog UAB (duomenys neskelbtini) audito biuro 2017-02-20 raštą pasirašė pareiškėjas kaip teismo ekspertas, Taryba netyrė. Manytina, jog pasitvirtinus keliamiems klausimas skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, kadangi praleistas skundo, patikslinto skundo, padavimo terminas Tarybai.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Tarybai nėra suteikta diskrecijos teisė užeiti už skundo ribų, ar savarankiškai vertinti eksperto veiksmų atitiktį Etikos kodekso normoms. Analizuojant skundą, ar jo papildymą, juose nėra skundžiamas pareiškėjo veiksmas, jog jis pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) audito biuras 2017-02-20 raštą Nr. TE10 kaip teismo ekspertas, o ne auditorius. Tai yra, aptariamas veiksmas, kurį Taryba laiko Etikos kodekso nuostatų pažeidimu, paties skundą pateikusio asmens nėra vertinamas kaip teismo eksperto veikimas (neveikimas) pažeidžiantis Etikos kodekso normas. Pareiškėjas daro išvadą, jog Taryba viršijo savo kompetencijos ribas, nesilaikė Reglamento 6.4 punkto, 16 punkto reikalavimus. Tuo labiau, jog Taryba nepersiųsdama iki skundžiamo sprendimo priėmimo patikslinto skundo ir nesuteikdama galimybės pareiškėjui pasiaiškinti, pažeidė ir Reglamento 12.2 punktą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė iš esmės jame išdėstytų argumentų pagrindu ir prašė jį tenkinti – skundžiamą sprendimą panaikinti.
Atsakovas su skundu nesutinka. Atsiliepime Taryba nurodo, kad jai buvo pateiktas UAB „Vilniaus energija“ 2018-02-15 skundas dėl teismo eksperto K. A. veiksmų atitikties Etikos kodekso nuostatoms, atliekant VAAT 2013-07-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-532-423/2013 paskirtą šilumos kainos sąnaudų skaičiavimo ekspertizę bei sudarant Konsultacinių paslaugų pirkimo – pardavimo 2017-02-15 sutartį su viena iš proceso šalių. Gavus minėtą skundą Tarybos pirmininkas 2018-02-26 raštu Nr. KT-S-22(18) kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“ prašydamas skundą patikslinti, pateikiant duomenis, kurie patvirtintų, kad nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos nėra praėję daugiau nei 6 mėnesiai. Susipažinus su patikslintu skundu, buvo nustatyta, kad apie galimą teismo eksperto veiksmų neatitiktį Etikos kodekso nuostatoms, atliekant minėtą ekspertizę, UAB „Vilniaus energija“ sužinojo dar 2015 metais. Atsižvelgiant į tai, skundo dalį, susijusią su atlikta ekspertize, Tarybos pirmininkas 2018-03-16 raštu Nr. KT-S-29(18) atsisakė priimti nagrinėti, o skundo dalis, kurioje keliamas klausimas dėl teismo eksperto veiksmų sudarant sutartį su viena iš proceso šalių, buvo priimta nagrinėti Tarybos kompetencijos ribose. Taryba akcentuoja, kad skundo patikslinimas iš esmės buvo reikalingas išspręsti skundo priėmimo klausimą, vertinant jį tiek, kiek tai susiję su senaties termino nustatymu. Todėl Tarybos pirmininkas, išsprendęs skundo priėmimo klausimą ir vadovaudamasis Tarybos darbo reglamento 12.2. punktu 2018-03-16 raštu Nr. KT-S-30(18) kreipėsi į teismo ekspertą K. A., nurodydamas, kad Tarybos kompetencijos ribose yra priimta nagrinėti UAB „Vilniaus energija“ 2018-02-15 skundo dalis, kuria prašoma įvertinti veiksmų atitiktį Etikos kodekso nuostatoms, sudarant 2017-02-15 konsultacinių paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį su viena iš administracinės bylos proceso šalių. Taryba paprašė K. A. pateikti paaiškinimus dėl priimtos nagrinėti skundo dalies.
Atsakovas nurodo, kad Komisija 2017-02-02, t.y. LVAT priėmus 2017-01-24 nutartį, kuri nuo priėmimo momento įsiteisėjo, pateikė VAAT raštą, kuriame prašė priimti papildomą sprendimą ir įpareigoti teismo ekspertą pateikti visą jo turimą informaciją bei dokumentus, būtinus tinkamam sprendimo vykdymui. Teismas 2017-02-07 raštu Komisijai pasiūlė tiesiogiai kreiptis į teismo ekspertą. Būtent po minėto teismo rašto Komisija kreipėsi į pareiškėją kviesdama jį dalyvauti konsultacinių paslaugų pirkime, o Konsultacinių paslaugų pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2017-02-15. K. A. 2017-02-20, t.y. praėjus 5 dienoms po minėtos sutarties sudarymo, kreipėsi į VAAT naudodamasis teismo eksperto vardu ir prašydamas leidimo teikti Komisijai ekspertizės metu surinktą informaciją ir duomenis popierine ir elektronine forma, teikti Komisijai paaiškinimus žodžiu ir raštu dėl atliktos ekspertizės, leisti teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylos medžiagą) ir gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) ir išrašus. Teisiškai vertinant teismo eksperto veiksmus, atsižvelgtina į specifinę teismo eksperto padėtį ir jo vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Dėl teismo eksperto statuso ir jo atliekamų funkcijų reikšmės teisingumo vykdymo procese jiems taikomi didesni ir griežtesni elgesio standartai, t.y. ne tik kiekvienam žmogui taikomi elgesio standartai, bet ir specialieji reikalavimai, nustatyti tiek teismo eksperto veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek profesinę etiką reglamentuojančiame Etikos kodekse. Etikos kodekse nustatyti reikalavimai teismo eksperto elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo, profesionalaus, sąžiningo ir skaidraus profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese, o priešingi veiksmai diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją, todėl teismo eksperto profesinė etika įpareigoja elgtis taip, kad teismai, teisėsaugos institucijos ir visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais ir jų teikiamomis ekspertinių tyrimų išvadomis (Etikos kodekso 9.2 p.), o ne profesinėje veikloje teismo ekspertas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, kad jo elgesys nesudarytų pagrindo suabejoti teismo eksperto patikimumu, geru vardu ar reputacija (Etikos kodekso 14 p.).
Taryba nurodo, kad pareiškėjas 2018-04-03 paaiškinimuose Tarybai nurodė, kad LVAT paskelbus galutinę ir neskundžiamą nutartį, jo kaip teismo eksperto statusas pasibaigė, o sudaryta sutartis su Komisija pateko į Civiliniame kodekse (CK) reguliuojamų santykių sritį. Tačiau, kaip K. A. į teismą kreipėsi 2017-02-20 naudodamas būtent teismo eksperto statusą. Nepaisant to, kad buvo sudaryta Konsultacinių paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, pareiškėjas teismui nenurodė, kad iš esmės leidimo atskleisti duomenis pareiškėjui reikia tam, kad būtų įvykdyta tarp jo ir vienos iš proceso šalies sudaryta atlygintinė sutartis. Pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju sukėlė interesų konfliktą, kadangi sudarė sutartį su viena iš proceso šalių kaip auditorius, o po to jau kaip teismo ekspertas kreipėsi į teismą, prašydamas teismo leidimo teikti proceso šaliai duomenis.
Taryba pažymi, kad iš Teisingumo ministerijos 2018-05-24 rašto Nr. (1.16)7R-3530 turinio matyti, kad nors nėra teisinių kliūčių konsultuoti proceso šalis po atliktos ekspertizės, tačiau reikia įvertinti, ar jo veikla bus sąžininga ir atitinkanti Etikos kodekso principus. Šiuo konkrečiu atveju teismo ekspertas pasielgė netinkamai, sudarydamas atlygintinę konsultacinių paslaugų pirkimo –pardavimo sutartį kaip auditorius, o vėliau kreipdamasis į teismą prašyti leidimo teikti duomenis kaip teismo ekspertas, neatskleisdamas sudarytos sutarties fakto bei netiksliai įvardindamas, kokia apimtimi jis ketina teikti tuos duomenis.
Atsakovas pažymi, kad Tarybos pirmininkas, kilus klausimams, ar nėra praleistas skundo padavimo terminas, kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“, kuri pateikė patikslintą skundą, kuriuo vadovaudamasi Taryba nustatė, kad dėl dalies skundo terminas nėra praleistas.
Visais atvejais teismo ekspertas privalo vengti situacijų, kurios leistų suabejoti teismo eksperto patikimumu, sąžiningumu ir gera reputacija. Taryba nenustatė, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais ar neveikimu siekė neteisėtai pasipelnyti iš atliktos teismo ekspertizės veiklos, tačiau minėti faktai, kai pareiškėjas prašydamas teismo leidimo neišviešino sutarties sudarymo fakto ir aplinkybių, naudojo teismo eksperto statusą kreipdamasis į teismą dėl leidimo išdavimo savo paties, tik jau kaip auditoriaus (ne teismo eksperto), pasirašytai sutarčiai įvykdyti, sudarė pagrindą suabejoti teismo eksperto sąžininga ir skaidria veikla. Atsakovas pažymi, kad jei Taryba būtų nustačiusi faktą, kad pareiškėjui už galimai palankią teismo ekspertizę minėtos sutarties pagrindu buvo atsilyginta, tai visa bylos medžiaga būtų perduota teisėsaugos institucijoms, o jei būtų nustatyta, kad pareiškėjas savo veiksmais ar neveikimu sudarė sąlygas gauti papildomą turtinę naudą dėl atliktos teismo ekspertizės, pavyzdžiui, pareiškėjas atsisakė nemokamai proceso šaliai teikti teismo ekspertizės duomenis, dėl kurių gautas teismo leidimas, tokie veiksmai galėtų būti įvertinti ir kaip šiurkštus profesinės etikos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju įvertinus aplinkybių visumą pareiškėjui buvo paskirta švelniausia nuobauda – įspėjimas. Pareikštu įspėjimu už tokio pobūdžio veiksmus siekta atkreipti pareiškėjo dėmesį, kad ateityje būtų vengiama tokių situacijų.
Teismas k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamoje byloje spręstinas Tarybos 2018-10-11 sprendimo Nr. KT-43 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:
2017-02-02 raštu Nr. R2-(T)-340 Komisija kreipėsi į VAAT su prašymu leisti Komisijos atstovams susipažinti su byloje (procesinis Nr. 3-61-3-00126-2011-6) esančiais dokumentais, kita medžiaga ir gauti jų kopijas bei išrašus. Be to, Komisija paprašė teismo priimti papildomą sprendimą ir įpareigoti ekspertą (K. A.) pateikti visus jo atlikto ir eksperto išvadoje pateikto tyrimo eigą, sąlygas ir rezultatus fiksuojančius dokumentus saugomus eksperto bei kitą eksperto turimą informaciją bei dokumentus, būtinus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui.
VAAT 2017-02-07 raštu Nr. I-2731-426/2015 leido Komisijai susipažinti su administracinės bylos medžiaga, o dėl duomenų, turimų K. A., pasiūlė kreiptis tiesiogiai į ekspertą.
Komisija 2017-02-08 raštu Nr. R3-(TVVP)-400 kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) audito biurą su kvietimu dalyvauti Komisijos organizuojamame konsultacinių paslaugų supaprastintame mažos vertės pirkime apklausos būdu.
2017-02-13 raštu Nr. R2-(TVVP)-442 Komisija informavo pareiškėją, jog pirkimo laimėtoju pripažino tiekėją UAB (duomenys neskelbtini) audito biurą.
2017-02-15 tarp Komisijos ir UAB (duomenys neskelbtini) audito biuro buvo pasirašyta konsultacinių paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. FS-15/17/17/04, kuria pareiškėjas įsipareigojo Komisijai teikti techninėje specifikacijoje numatytas paslaugas, o Komisija įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti sutartyje nurodytą kainą. Sutarties įvykdymas įformintas 2017-03-31 ir 2017-07-20 paslaugų perdavimo – priėmimo aktais bei 2017-04-12 ir 2017-08-08 PVM sąskaitomis – faktūromis.
2017-02-20 raštu Nr. TE10 K. A. kreipėsi į VAAT su prašymu leisti teikti Komisijai ekspertizės metu surinktą informaciją ir duomenis popierine ir elektronine forma, teikti Komisijai paaiškinimus žodžiu ir raštu dėl atliktos ekspertizės bei leisti teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga ir gauti mokamas jų kopijas bei išrašus. VAAT 2017-02-27 raštu Nr. I-2731-426/2015 leidimą K. A. suteikė.
UAB „Vilniaus energija“ 2018-02-15 skundu kreipėsi į Tarybą dėl galimai nesąžiningų ir neteisėtų K. A. veiklos metodų, dėl nesąžiningo K. A. pelnymosi iš teismo eksperto veiklos, dėl K. A. veikimo ne savo kompetencijos srityje ir su tuo susijusių pasekmių ir paprašė Tarybos ištirti su skunde nurodytomis aplinkybėmis susijusius K. A. veiksmus, o nustačius, kad jie neatitinka profesinės etikos ir teismo eksperto veiklai taikytinų reikalavimų, įvertinti K. A. elgesį. 2018-03-05 UAB “Vilniaus energija” pateikė Tarnybai patikslintą skundą.
2018-03-16 raštu Nr. KT-S-30(18) Komisija informavo pareiškėją apie priimtą UAB „Vilniaus energija“ 2018-02-15 skundą, apie atsisakymą priimti nagrinėti skundo dalį dėl Etikos kodekso nuostatų pažeidimų atliekant teismo paskirtą ekspertizę ir pasiūlė pateikti paaiškinimus dėl skunde nurodytų galimų Etikos kodekso pažeidimų, susijusių su konsultacinių paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu.
2018-03-30 raštu Nr. R2-(T)-873 Komisija informavo Tarybą, jog sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) audito biuru buvo sudaryta 12 mėnesių laikotarpiui dėl konsultacijų, teikiamų finansų srityje, kurios buvo reikalingos Komisijos funkcijų vykdymui.
2018-04-03 raštu Nr. TE08 K. A. pateikė Tarybai paaiškinimus dėl UAB „Vilniaus energija“ skundo.
Taryba, išnagrinėjusi UAB „Vilniaus energija“ 2018-02-15 skundo dalį, kurioje keltas klausimas dėl teismo eksperto (pareiškėjo) veiksmų sudarant sutartį su viena iš proceso šalių, 2018-10-11 sprendimu Nr. KT-43 už Etikos kodekso 9.2 punkto ir 14 punkto pažeidimą pareiškė K. A. įspėjimą.
Vienas iš esminių pareiškėjo skundo argumentų dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo yra ir jo neatitikimas VAĮ 8 straipsnio keliamiems reikalavimams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje tvirtintas reikalavimas viešojo administravimo subjektams individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą. Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.
LVAT formuojamoje administracinių teismų praktikoje aiškinant ir taikant VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas nurodoma, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma kyla iš teisėtumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų tyrinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį institucijos sprendimą.
Taryba skundžiamu sprendimu įspėjimą pareiškėjui pareiškė už Etikos kodekso 9.2 ir 14 punktų pažeidimus. Etikos kodekso 9.2 punkte nustatyta pareiga teismo ekspertams elgtis taip, kad teismai, teisėsaugos institucijos ir visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais ir jų teikiamomis ekspertinių tyrimų išvadomis, o 14 punkte įtvirtinta, jog teismo ekspertas ne profesinėje veikloje privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, kad jo elgesys nesudarytų pagrindo suabejoti teismo eksperto patikimumu, geru vardu ar reputacija. Teismo ekspertas taip pat privalo nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevartoti psichotropinių, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ne gydymo tikslais. Be to, Taryba skundžiamą sprendimą grindžia faktine aplinkybe, jog “K. A. <…> kaip teismo ekspertas kreipėsi į teismą, prašydamas leidimo proceso šaliai, su kuria sudarė atlygintinę sutartį, teikti turimus dokumentus, susijusius su ekspertizės atlikimu. Deklaruojant, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, procesinis teismo eksperto statusas konkrečioje byloje pasibaigia, jo panaudojimas leidimui iš teismo gauti informacijos perdavimui proceso šaliai, su kuria sudaryta atlygintinė sutartis, nėra atitinkantis minėtas etikos normas. Šioje situacijoje būtų buvę korektiškiau į teismą dėl informacijos gavimo ir jos panaudojimo kreiptis ne kaip teismo ekspertui, o kaip auditoriaus paslaugas teikiančiam asmeniui, taip pašalinant bet kokias abejones dėl galimo interesų konflikto.”.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste vertinant pareiškėjo veiksmų atitiktį Etikos kodekso 9.2 punkte įtvirtintam pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principui svarbu pažymėti ir Etikos kodekso 1 bei 2 punktų nuostatas. Etikos kodeksas apibrėžia teismo ekspertų profesinės veiklos principų turinį (1 p.). Profesinės veiklos principais, apibrėžtais šiame kodekse, privalo vadovautis teismo ekspertai, atlikdami ekspertinius tyrimus (2 p.). Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, jog Etikos kodekso 9.2 punkto pažeidimą galima konstatuoti tik teismo ekspertui nesilaikius jo atliekant ekspertinį tyrimą. Ekspertinis tyrimas TEĮ 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas, kaip pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį arba fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad šiuo atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą leidimo teikti Komisijai ekspertizės metu surinktą informaciją ir duomenis, paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės bei leidimo susipažinti su bylos medžiaga ir pasidaryti jos kopijas (išrašus), jokio ekspertinio tyrimo TEĮ 3 straipsnio 1 dalies taikymo prasme neatliko. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas šiuo atveju neteisėtai ir nepagrįstai apkaltintas Etikos kodekso 9.2 punkto pažeidimu.
Vertinant skundžiamo sprendimo dalį dėl Etikos kodekso 14 punkto pažeidimo, atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, t.y. jam nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, lėmusios skundžiamame sprendime nurodytos teisės normos taikymą. Kaip jau anksčiau šiame teismo sprendime minėta Etikos kodekso 14 punkte yra įtvirtinta bendro pobūdžio teismo ekspertų pareiga ne profesinėje veikloje elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, kad jo elgesys nesudarytų pagrindo suabejoti teismo eksperto patikimumu, geru vardu ar reputacija. Skundžiamame sprendime neatskleidžiama, kokių visuotinai priimtų elgesio normų nagrinėjamu atveju nesilaikė pareiškėjas ir kokiu būdu ir kam pareiškėjo kreipimasis į teismą TEĮ 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu galėjo sąlygoti abejones jo, kaip teismo eksperto patikimumu, geru vardu ar reputacija. Taigi, skundžiamame sprendime nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių sudarančių taikytinos teisės normos (Etikos kodekso 14 p.) hipotezę.
Kaip jau minėta, pareiškėjas į teismą kreipėsi vadovaudamasis TEĮ 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktų nuostatomis. Savo prašyme pareiškėjas teismui atskleidė, kokiu tikslu prašoma leidimo, t.y. kad bylos, tame tarpe ir joje atlikto teismo ekspertizės, medžiaga bus naudojama konsultuojant Komisiją. Teismas tokį leidimą išdavė ir jo negrindė nei faktu, jog K. A. kreipiasi kaip teismo ekspertas, nei teisės norma, kuri galėtų nulemti kitokį teismo sprendimą, jeigu tokio leidimo būtų kreipęsis ne teismo ekspertas, o pvz. auditorius. Be to, Taryba niekaip neatskleidžia, kaip situacijos vertinimą nulemtų aplinkybė, jog A. A. teismui būtų nurodęs, jog konsultavimo paslaugas Komisijai teiks atlygintinai, todėl atsakovo argumentas, jog būtų buvę korektiškiau, jog pareiškėjas į teismą būtų kreipęsis ne kaip teismo ekspertas, o kaip auditorius, atmestinas, kaip nepagrįstas nei fakto, nei teisės taikymo prasme. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad kreipdamasis į teismą kaip auditorius, pareiškėjas būtų pašalinęs bet kokias abejones dėl galimo interesų konflikto. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad šiuo atveju pareiškėjas sukėlė interesų konfliktą. Tačiau nei skundžiamame sprendime, nei savo procesiniame dokumente (atsiliepime) Taryba nenurodo kokie ir kieno interesai nagrinėjamu atveju buvo pažeisti. Atitinkamai, šis Tarybos argumentas negali lemti Etikos kodekso 14 punkto pažeidimo konstatavimo ir įspėjimo pareiškėjui skyrimo.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas ir šiame teismo sprendime aptartas aplinkybes, remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, kaip neteisėtas iš esmės, t.y. prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p, VAĮ 8 str. 1 d., Etikos kodekso 2 p., TEĮ 4 str.). Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teismui nusprendus panaikinti skundžiamą sprendimą pripažinus jį neteisėtu iš esmės, dėl jų teismas šiame sprendime plačiau nepasisakys, kaip dėl negalinčių nulemti kitokio teismo sprendimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir LVAT praktikoje ne kartą yra pažymėję, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartis Nr. A261-3555/2011).
Skundu pareiškėjas prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjo paduodant skundą sumokėtą 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį. Pareiškėjos skundą patenkinus ši suma jam priteistina iš atsakovo.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132-133 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo K. A. skundą patenkinti.
Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018-10-11 sprendimą Nr. KT-43 panaikinti.
Priteisti pareiškėjui K. A. iš Teismo ekspertų koordinavimo tarybos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Egidija Puzinskaitė
Rasa Ragulskytė – Markovienė
Margarita Stambrauskaitė