Civilinė byla Nr. e2-1706-750/2017
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01231-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.6.1.
(S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 7 d.
Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zimantienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei D. P. dėl žalos atlyginimo,
atsakovei D. P. už akių,
n u s t a t ė:
Ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš atsakovės D. P. 29,78 Eur žalos atlyginimo, įpareigojant žalą atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa), juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Nurodė, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis nustatė, kad 2016-11-28 atsakovei D. P. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 29,78 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki2016-10-31. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2016 m. lapkričio mėnesį nebuvo sumokėta. Atsakovei 2017-03-09 buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala dėl neteisėtai suteiktų paslaugų iki šiol nėra atlyginta.
Atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašo atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Formaliai ištyrus įrodymus ir pasitvirtinus jų turiniui, yra pagrindas priimti tokį sprendimą, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovei D. P. 2016-11-28 buvo suteiktos neurologo ir radiologo paslaugos Viešojoje įstaigoje Šilutės ligoninė. Bendra paslaugų kaina – 29,78 Eur (el. b.l. 9 ). Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki2016-10-31. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2016 m. lapkričio mėnesį nebuvo sumokėta (el. b.l. 8). 2017 m. kovo 9 d. pranešimu Nr. A1-1796 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje duomenų, jog atsakovė būtų atlyginusi ieškovei žalą, nėra (CPK 178 str.).
Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d., buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d. numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1–9 d. nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 str. 1 d., Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas 15 str. 1 d. 6 p. c. papunktis).
Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 4 d., 6.246 str., deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai
Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovei kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) ji neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).
CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, žala nuostoliais taip pat gali būti pripažįstama nauda, kurią dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo
Kadangi atsakovei buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, jai kilo pareiga, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, sumokėti sveikatos draudimo įmoką. Atsakovė neatlyginusi PSDF biudžeto išlaidų, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių PSDF biudžetui buvo padaryta 29,78 Eur žala. Taigi, nustačius, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246-6.249 str.), ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas 29,78 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263, 6.280 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 82, 92 straipsniais, iš atsakovės priteistinas 15,00 eurų žyminis mokestis valstybės naudai.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str.2d., 285 str. - 287 str.,142 str. 4d.,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti visiškai ir priimti sprendimą už akių.
Priteisti iš atsakovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,78 Eur (dvidešimt devynis eurus 78 ct) žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įpareigojant žalą atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovės D. P. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Atsakovė D. P. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šilutės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Dalia Zimantienė