Civilinė byla Nr. 2A-265-823/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01204-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SCT Lubricants“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo  2014 m. spalio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-311-590/2014 pagal ieškovės Belgijos bendrovės Wolf Oil Corporation N. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,SCT Lubricants“ dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų bei nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas) uždraudimo ir žalos atlyginimo. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės Belgijos bendrovės „Wolf Oil Corporation N. V.“ ieškinio reikalavimas atsakovei UAB „SCT Lubricants“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo ir turtinės žalos atlyginimo ir šis klausimas grąžintas iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
2. Ieškovė, kreipdamasi į teismą nagrinėjamoje byloje, prašė 1) pripažinti atsakovės komercinėje veikloje naudojamą žymenį ,,CHEMPIOIL“ klaidinamai panašiu į ieškovės registruotus prekių ženklus ,,CHAMPION“ (reg. Nr. 000171843, Nr. 1059799, Nr. 744686); 2) uždrausti atsakovei be ieškovės sutikimo komercinėje veikloje naudoti žodinį žymenį ,,CHEMPIOIL“ ir vaizdinius žymenis, įskaitant šiais žymenimis žymėti prekes ar jų pakuotę, siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos pirmiau nurodytus veiksmus; 3) įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovei 3 076 495,89 Lt (891 014,80 Eur) turtinę žalą; 4) pripažinti, kad atsakovės naudojamų kartoninių dėžių bei 1 ir 4 litrų tepalų talpyklų dizainas pažeidžia ieškovės išimtines autoriaus turtines teises į ieškovės kartoninių dėžių ir 1 bei 4 litrų tepalų talpyklų dizainą; uždrausti atsakovei atgaminti ar kitaip perdirbti tokį ieškovės dizainą; 5) įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovei 1000 MGL (130 000 Lt, arba 37 650,60 Eur) kompensaciją už autoriaus teisių pažeidimus; 6) pripažinti, kad atsakovė, savavališkai naudodama žymenis, panašius į ieškovės registruotus prekių ženklus ir kopijuodama ieškovės prekių pakuotes bei jų skiriamuosius požymius, atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, ir uždrausti atsakovei naudoti žymenis, panašius į ieškovės registruotus prekių ženklus, bei kopijuoti ieškovės prekių pakuotes ir jų skiriamuosius požymius; 7) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad ji gamina ir įvairiose pasaulio šalyse, įskaitant Lietuvos Respubliką, parduoda variklių tepalus ir alyvą, kurie yra pažymėti jai priklausančiais prekių ženklais „CHAMPION“. Ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, teisių pažeidimo turinį sudaro atsakovės vykdoma produkcijos, pažymėtos žymeniu ,,CHEMPIOIL“, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovės prekių ženklus ,,CHAMPION“, gamyba, platinimas ir šių prekių sandėliavimas, turint tikslą jas realizuoti komerciniais tikslais. Atsakovės prekės klaidinamai panašios į ieškovės prekes ne tik žodiniais ir vaizdiniais prekių ženklais, bet ir savo išvaizda – erdvine talpyklos forma. Taip yra pažeidžiamos ieškovės turtinės autoriaus teisės į prekių pakuotės dizainą, nes ieškovei taip pat priklauso registruoti erdviniai (trimačiai) prekių ženklai: tarptautinė ženklo registracija Nr. 77545 ir tarptautinė ženklo registracija Nr. 775449 su teritorinės apsaugos išplėtimu į Lietuvos Respubliką registracijoje nurodytoms 1, 3 ir 4 klasių prekėms žymėti. Atsakovė siekia pasinaudoti ieškovės prekių ženklo ,,CHAMPION“ ir jos produkcijos prekinės išvaizdos reputacija, taip silpninamas ieškovės prekių ženklo skiriamasis požymis, trukdoma ieškovės galimybei konkuruoti. Atsakovės veiksmai laikytini nesąžiningos konkurencijos veiksmais ir yra neteisėti, todėl ji įpareigotina nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlyginti ieškovei padarytą žalą (KĮ 15 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 1 dalis). Atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmus pagrindžia ir tai, kad su atsakove susijusi Vokietijos įmonė „Sudheimer Car Technik Vertriebs GmbH“ („SCT Vertriebs GmbH“) anksčiau buvo susijusi su ieškove distribucijos santykiais, o kai 2009 m. gegužės 6 d. jie nutrūko, atsakovė pradėjo gaminti panašią produkciją.
4. Atsakovė UAB „SCT Lubricants“su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jos komercinėje veikloje naudojamas žymuo „CHEMPIOIL“ nėra panašus į ieškovės registruotus prekių ženklus „CHAMPION“, todėl naudojant abu žymenis komercinėje veikloje nėra galimybės suklaidinti visuomenę. Ieškovės prekių pakuotės bei kartoninės dėžės nelaikytinos kūriniais, kadangi jos pasižymi požymiais, kurie yra būdingi bei įprasti daugumai rinkoje esančių variklių alyvos produktų.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) uždraudė atsakovei be ieškovės sutikimo naudoti žodinį ir vaizdinius žymenis „CHEMPIOIL“ komercinėje veikloje 1 tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos klasės prekėms (antifrizų produktai ir mišiniai; stabdžių skysčiai), 3 klasės prekėms (valymo, poliravimo, šveitimo ir švitrinamojo apdirbimo preparatai; muilas; skalavimo aliejai; dėmių išėmikliai, balinimo preparatai ir kitos medžiagos skalbimo reikmėms) ir 4 klasės prekėms (pramoniniai tepalai ir pramoninės alyvos; naftos produktai, įskaitant aliejai, alyvos ir tepalai, skirti motorams ir varikliams, pramonei ir laivybai, taip pat degalai, įskaitant variklių benziną ir apšvietimo degalus; dulkių sugeriamieji, drėkinamieji ir rišamieji mišiniai, dulkių aglomeravimo mišiniai), t. y. žymėti šiais žymenimis prekes ar jų pakuotę, šiais žymenimis pažymėtas prekes siūlyti, išleisti į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti ar kitaip jomis disponuoti, jas importuoti ar eksportuoti, naudoti šiuos žymenis komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokius žymenis arba laikyti jų pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos pirmiau nurodytus veiksmus; 2) priteisė ieškovei iš atsakovės 833 328,27 Lt (241 348,55 Eur) žalai atlyginti bei 6 proc. metines palūkanas. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė.
6. Teismas sprendė, kad atsakovės naudojami žodiniai ir vaizdiniai žymenys ,,CHEMPIOIL“ yra klaidinamai panašūs į ieškovės registruotus prekių ženklus ,,CHAMPION“, ginčo žymenimis žymimos prekės yra tapačios ir panašios, todėl egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau - PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, uždraudė atsakovei be ieškovės sutikimo naudoti žymenis „CHEMPIOIL“ komercinėje veikloje 1, 3 ir 4 klasių prekėms.
7. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus pripažinti, kad atsakovės naudojamų kartoninių dėžių ir tepalų talpyklų dizainas pažeidžia ieškovės išimtines autoriaus turtines teises, uždrausti atsakovei perdirbti tokius ieškovei priklausančius autorinius kūrinius bei įpareigoti atsakovę sumokėti 130 000 Lt (37 650,60 Eur) kompensaciją už autorių teisių pažeidimus, konstatavęs, kad ieškovės dėžės ir talpyklos pasižymi įprastais tokių prekių rinkoje požymiais, neturi originalumo, todėl negali būti pripažintos kūriniais.
8. Teismas nurodė, kad atsakovė, savavališkai naudodama ginčo žymenis, atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, draustinus ne tik pagal PŽĮ 38straipsnį, bet ir pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tačiau teismas atmetė ieškovės reikalavimą uždrausti atsakovei imituoti ieškovės prekių pakuotes ir kopijuoti jų skiriamuosius požymius konstatavęs, kad ginčo šalių naudojamų pakuočių požymiai yra skirtingi, todėl nėra pagrindo konstatuoti KĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą dėl to, kad atsakovė neva imituoja ieškovės pakuotes ar kopijuoja jų požymius.

3. Apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo procesinių sprendimų esmė

9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 18 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta dalis ieškinio reikalavimų, ir dėl jos priėmė naują sprendimą – ieškinio reikalavimus atmetė.
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad, vertinant lyginamųjų žodinių ženklų (žymenų) sukuriamą bendrą įspūdį vizualiniu, fonetiniu ir prasminiu jų panašumo aspektu, ryškūs konceptualūs (semantiniai) žymenų skirtumai nuslopina jų vizualinius ir fonetinius panašumus, todėl šalių prekes žymintys ženklai bus atskiriami, nepaisant tų panašumų. Be to, žodis „champion“ yra plačiai vartojamas apibūdinant įvairias prekių ir paslaugų rūšis, jis nėra originalus ar sukurtas ieškovės, kas lemia jo unikalumo, išskirtinumo ar išimtinio sąsajumo tik su ieškovės gaminama produkcija nebuvimą. Kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės įrodo žodžio „champion“, kaip žodinio prekių ženklo, silpnumą ir menką skiriamąjį požymį. Tai savo ruožtu lemia siauras tokio ženklo teisinės apsaugos ribas. Kolegijos vertinimu, byloje nebuvo įrodytos privalomos PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, todėl šiuo pagrindu grindžiamas ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo tenkintas nepagrįstai.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės kasacinį skundą, 2016 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės Belgijos bendrovės „Wolf Oil Corporation N. V.“ ieškinio reikalavimas atsakovei UAB „SCT Lubricants“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo ir turtinės žalos atlyginimo ir šį klausimą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
12. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atmetė kasatorės argumentus, susijusius su Tarybos Reglamento Nr.207/2009 9 straipsnio 1 dalies b punkto ir PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimu ir taikymu, bei sprendė, kad jie nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvadų, jog lyginamieji ženklai (žymenys) nėra klaidinamai panašūs ir prekių ženklų teisės požiūriu gali koegzistuoti.
13. Spręsdama dėl ieškovės teisių gynimo pagal konkurencijos teisės nuostatas kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad prekių ženklų teisės ir konkurencijos teisės taikymas turi savo sąlygas bei ribas, ir nėra savaime vienas kitą lemiantys, todėl teismai, nagrinėdami bylas, kuriose keliami prekių ženklų teisės ir konkurencijos teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, turi atskirai nagrinėti ir pasisakyti dėl kiekvienam iš šių teisės instrumentų taikyti būtinų sąlygų visumos (ne)buvimo. Apeliacinės instancijos teismas, ginčijamame sprendime nepasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymu, pažeidė proceso teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 265 straipsnyje, 320 straipsnio 1 dalyje ir tai yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl nesąžiningos konkurencijos ir turtinės žalos priteisimo bei perduoti šią bylos dalį apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.
14. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad visuomenės klaidinimas nėra KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sąlyga, kaip yra vadinamuoju klasikiniu teisių į prekių ženklą pažeidimo atveju, įtvirtintu PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte todėl pažeidimo nebuvimas pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisės normą savaime nereiškia, kad negali būti pažeidimo pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisės normą.

4. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį ir papildomų šalių paaiškinimų argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,SCT Lubricants“ nurodė šiuos argumentus, susijusius su KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymu:
1. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad atsakovės atliekami veiksmai atitinka KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nesąžiningos konkurencijos sudėtį, privalėjo nustatyti, kad atsakovės naudojamas žymuo yra panašus į ieškovės registruotus prekių ženklus ir kad tokio žymens naudojimas sukelia arba gali sukelti painiavą, arba taip siekiama pasinaudoti ieškovės reputacija, arba dėl to gali susilpnėti ieškovės naudojamo žymens skiriamasis požymis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės naudojamas žymuo yra panašus į ieškovės registruotus prekių ženklus, taip pat nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja galimybė sukelti painiavą. Ieškovės pateiktos gyventojų nuomonės apklausos duomenimis šiuo klausimu negalima vadovautis, nes jie nėra reprezentatyvūs, užduodami klausimai ir pateikti atsakymų variantai formuluojami tendencingai. Jokiais kitais argumentais ir/ar įrodymais aplinkybė dėl painiavos sukėlimo negrindžiama. 
2. Ieškovės pateikiami įrodymai apie jos siekius populiarinti savo prekių ženklus neįrodo, kad ieškovė ar jos gaminami ir į rinką tiekiami produktai turi reputaciją būtent Lietuvos Respublikoje. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė anksčiau už atsakovę pradėjo gaminti variklių alyvą, neįrodo nei ieškovės reputacijos, nei jos gaminių išskirtinumo. Taigi, byloje nėra įrodyta, kad atsakovė siekia pasinaudoti ieškovės tariama reputacija. Ieškovė bando įrodyti jos prekių ženklų žinomumą kitose valstybėse, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų ieškovės prekių ženklų žinomumą būtent Lietuvos Respublikoje, taip pat nepateikė įrodymų, kad jos prekių ženklai siejami su prekių patikimumu ir kokybe.
3. Byloje taip pat nėra įrodymų dėl galimo ieškovės prekių ženklų skiriamojo požymio sumažėjimo
16. Ieškovė Wolf Oil Corporation N.V. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ji įrodė, jog atsakovės savavališkai naudojamas žymuo yra panašus į ieškovės registruotus prekių ženklus, taip pat įrodė, kad egzistuoja bent viena iš trijų alternatyvių KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos taikymo sąlygų, t.y. painiavos sukėlimas arba galimybė ją sukelti. Tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovės pateiktus visuomenės nuomonės apklausos rezultatus pakankamai didelė visuomenės dalis (atitinkamai 50 proc. ir 30 proc.) bus suklaidinta. Be to, net pusė apdairesnių vartotojų nurodė egzistuojant suklaidinimo galimybę.
17. Grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kurie Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi išsiųsti ieškovei, sudarant jai galimybę pateikti atsiliepimą. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė pakartoja apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymu, bei papildomai nurodo šiuos argumentus:
1. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 27 d. nutartyje konstatavo, kad pažeidimo nebuvimas pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisės normą savaime nereiškia, kad negali būti pažeidimo pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisės normą, pažeidimo nebuvimas pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra aplinkybė, į kurią atsižvelgtina sprendžiant šį klausimą.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendime nurodė, kad egzistuoja ryškūs konceptualūs (semantiniai) lyginamųjų ženklų skirtumai, žymenys nėra klaidinamai panašūs. Šioms išvadoms pritarė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 27 d. nutartyje. Taigi, atsakovės naudojami žymenys nėra panašūs į ieškovės prekių ženklus.
3. Byloje taip pat nėra įrodymų dėl galimo ieškovės prekių ženklų skiriamojo požymio sumažėjimo. Ieškovė bando įrodyti jos prekių ženklų žinomumą kitose valstybėse, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų ieškovės prekių ženklų žinomumą būtent Lietuvos Respublikoje, taip pat nepateikė įrodymų, kad jos prekių ženklai siejami su prekių patikimumu ir kokybe.
4. Galimybės sukelti painiavą sąlygą ieškovė įrodinėja pateiktos visuomenės apklausos duomenimis, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendime pažymėjo, kad ieškovės pateikti apklausos duomenys yra nepakankamai objektyvūs, kadangi akivaizdu, jog respondentams didelę įtaką turėjo tai, kaip buvo pateikiami ir formuluojami klausimai. Kadangi jokiais kitais argumentais painiavos sukėlimo galimybė negrindžiama, ši aplinkybė byloje neįrodyta.
5. Turtinę žalą ieškovė apskaičiavo remdamasi PŽĮ nuostatomis, nors atsakovė nurodyto įstatymo nuostatų nepažeidė.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-663-684/2015 išaiškino, kad, vertindamas draudimo eksportuoti taikymo galimybę ir tokio draudimo apimtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad kai kuriose ES ir ne ES valstybėse narėse atsakovės žodinis prekių ženklas „CHEMPIOIL“ (w.) (tarpt. reg. Nr. 1076327) yra saugomas įstatymų nustatyta tvarka, pasinaudojus Madrido sutartyje dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos arba Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos protokole nurodyta tvarka. Teismai, taikydami nurodytą teisių gynimo būdą (draudimą eksportuoti), turėjo pasisakyti dėl tokio ieškovės prašomo taikyti draudimo pagrįstumo ir taikymo apimties. Atitinkamai įvertinus civilinių teisių gynimo būdo (draudimo eksportuoti) taikymą konkrečiu atveju ir tokio draudimo apimtį, turi būti persvarstytas ir priteistinos žalos dydis.
18. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 27 d. nutartyje sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prekių ženklai „CHAMPION“ ir „CHEMPIOIL“ yra vizualiai ir fonetiškai panašūs. Nors atsakovė kritikuoja ieškovės pateiktos visuomenės apklausos duomenis, pačios atsakovės užsakymu atliktoje apklausoje net 33 proc. respondentų, t. y. pakankamai didelė visuomenės dalis, teigė, kad lyginami žymenys yra panašūs. Kaip matyti iš KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotės, painiava gali būti tik tikėtina. Konkurencijos teisės požiūriu prekių ženklai „CHAMPION“ ir „CHEMPIOIL“, ieškovės 3D prekių ženklas, firminis stilius ir atsakovės naudojamos pakuotės yra pakankamai panašios, kad sukeltų painiavą dėl gamintojo tapatybės.
2. KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 punkto normų konstrukcijos neįtvirtina sąlygos dėl žymens reputacijos turėjimo, todėl ieškovė neturėjo procesinės pareigos įrodinėti, kad jos prekių ženklai „CHAMPION“ yra pasiekę tam tikrą reputacijos lygį. Kita vertus, net jei minėtos KĮ nuostatos numatytų reputacijos turėjimo sąlygą, ieškovės prekių ženklų reputacija byloje yra įrodyta. Byloje esantys duomenys patvirtina didelį prekių ženklo „CHAMPION“ naudojimo intensyvumą ES valstybėse, įskaitant Lietuvą, plačią ieškovės produkcijos pasiūlos įvairovę bei prekės ženklo plataus masto naudojimą skirtingoms prekėms žymėti. Ieškovė vykdo veiklą ir platina informaciją apie „CHAMPION“ ženklais pažymėtą produkciją tarptautiniu lygmeniu, ieškovės produkcija, pažymėta prekių ženklu „CHAMPION“, reklamuota skirtingų valstybių viešojoje erdvėje, nuolat pristatoma didelėse tarptautinėse automechanikos parodose. Ieškovė remia tarptautiniu mastu žinomą Belgijos ralio komandą. Ieškovės vardu užregistruota ar pateikta paraiškų užregistruoti net 102 prekių ženklų „CHAMPION“, o pirmoji paraiška registruoti prekių ženklą „CHAMPION“ Beniliukso šalyse pateikta dar 1971 metais.
3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė turi pareigą įrodyti, jog jos prekių ženklai turi reputaciją būtent Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju užtenka įrodyti, kad prekių ženklas „CHAMPION” turi reputaciją bent vienoje iš ES šalių. Pagrindines pajamas atsakovė uždirba iš prekių eksporto, todėl atsakovei buvo svarbesnis geras ieškovės prekių –ženklų vardas kitose šalyse, nei Lietuvoje. Nepaisant šio atsakovės argumento nepagrįstumo, ieškovės pateikti duomenys apie didelės apimties „CHAMPION“ produkcijos pardavimus Lietuvoje liudija, kad ieškovės prekių ženklai turi reputaciją ir Lietuvoje.
4. Atsakovė pasinaudojo ieškovės firminio stiliaus, prekių ženklų, reputacija. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė kryptingai ir tikslingai imitavo ir imituoja eilę ieškovės prekių ženklų ir pakuočių. Tai atsakovė daro ne per klaidą, o sąmoningai. Atsakovės vienintelis akcininkas yra buvęs su atsakove susijusios Vokietijos bendrovės „Sudheimer Car Technik Vertriebs GmbH“ akcininkas, pasirašęs distribucijos sutartį su ieškove, kuri vėliau buvo nutraukta. Taigi, atsakovei buvo žinoma ieškovės produkcija ir jos reputacija. Po distribucijos sutarties nutraukimo atsakovė pradėjo gaminti produkciją, klaidinamai panašią į ieškovės, o 2010 metais pateikė paraiškas įregistruoti į ieškovės prekių ženklus panašius žymenis.
5. Teigdama, kad iš byloje esančių įrodymų neaiškus ieškovės prekių ženklų žinomumo visuomenėje laipsnis, atsakovė nepagrįstai sureikšmina tokių duomenų įrodomąją vertę. Prekių ženklo žinomumas visuomenėje nėra sąlyga, būtina nesąžiningai konkurencijai įrodyti. Žinomumas visuomenėje tai tik vienas iš galimų faktorių, kuriuo remiantis gali būti įrodinėjama prekių ženklo reputacija.
19. 2017 m. sausio 16 d. apeliacinės instancijos teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai ir prašymas juos prijungti prie bylos. 2017 m. vasario 9 d., t. y.   jau po apeliacinės instancijos teismo posėdžio, teisme gautas ieškovės atsiliepimas į naujai pateiktus atsakovės rašytinius paaiškinimus ir prašymas tuo atveju, jei kolegija būtų nusprendusi prijungti prie bylos naujai pateiktus atsakovės rašytinius paaiškinimus, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir prijungti prie bylos ieškovės naujai teikiamus rašytinius paaiškinimus.

      Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

5. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsakovės rašytinių paaiškinimų prijungimo prie bylos

20. Vadovaujantis CPK 302 straipsniu, apeliaciniam procesui taikomos šio kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 230 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Kadangi šalies pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir/ar faktiniai argumentai, pagrindžiantys ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir /ar nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio skundo papildymas, darytina išvada, kad rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (šiuo klausimu žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016).
21. Nutarties 20 punkte nurodyta taisyklė nėra absoliuti. Pagal susiformavusią apeliacinės instancijos teismų praktiką, rašytiniai šalių paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme priimami tais atvejais, kai byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pakartotinai, ir nagrinėjant bylą reikia sudaryti bylos šalims galimybę pasisakyti dėl naujų bylos nagrinėjimo aspektų, atsižvelgiant į CPK 362 straipsnio 2 dalies reikalavimus, o žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra būtinas. Tačiau nurodyta išimtis nepaneigia bendrosios taisyklės dėl rašytinių paaiškinimų apeliaciniame procese išimtinio pobūdžio ir nesudaro prielaidų teigti, kad bylos šalys turi neribotą teisę teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui remdamosi CPK 42 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 42 straipsnio 1 dalis tik įvardija šalių procesines teises, neišskirdama jų realizavimo atskirose proceso stadijose, o konkrečios šiame straipsnyje nurodytos procesinės teisės realizavimo ypatumai atskirose proceso stadijose priklauso nuo jos suderinamumo su specialiosiomis šią proceso stadiją reglamentuojančiomis proceso teisės nuostatomis, šiuo atveju su CPK 323 straipsnio reikalavimais.
22. Sutikus, kad šalys turi neribotą teisę teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, ne tik būtų ignoruojamos CPK 323 straipsnio nuostatos, tačiau ir procesas apeliacinės instancijos teisme, kuris, kitaip nei pirmosios instancijos teismo procesas, pagal bendrąją taisyklę yra rašytinis (CPK 321 straipsnio 1 dalis), užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus šalies rašytinius paaiškinimus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti, dėl šios priežasties atidedant bylos nagrinėjimą. 
23. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi priėmė atsakovės rašytinius paaiškinimus ir sudarė galimybę ieškovei pateikti atsikirtimus į juos. Atkreiptinas dėmesys, kad  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 27 d. nutartimi grąžindama šią bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nurodė teismui pasisakyti dėl ieškovės teisių galimo pažeidimo įvertinimo pagal nesąžiningos konkurencijos teisės normas, atsižvelgdama į tai, kad prieš tai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dėl šių šalių argumentų, keltų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį, pasisakyta nebuvo. Kasacinio teismo nutartimi apeliacinės instancijos teismas nebuvo įpareigotas aiškintis naujas faktines aplinkybes ar analizuoti teisinius aspektus, dėl kurių šalys anksčiau nebuvo davusios paaiškinimų savo teiktuose procesiniuose dokumentuose.
24. Kolegija, atsižvelgdama į šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, privalomų kasacinio teismo išaiškinimų pobūdį, į tai, kad abiems šalims buvo sudarytos lygios galimybės papildyti savo argumentus rašytinių paaiškinimų forma ir šalys šia teise pasinaudojo, į tai, kad papildomi atsakovės rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti likus dienai iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio, todėl jų priėmimas nebūtų suderinamas su proceso operatyvumo ir koncentruotumo principais, atsakovės 2017 m. sausio 16 d. papildomai pateikus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti. Tuo pačiu kolegija atsisako tenkinti ieškovės prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir prijungti prie bylos jos, atsiliepiant į atsakovės naujai pateiktus rašytinius paaiškinimus, teikiamus paaiškinimus. 

Dėl ginčo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

25. Nagrinėjama byla apeliacinės instancijos teismui grąžinta nagrinėti iš naujo tik ieškovės reikalavimo dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir žalos atlyginimo dalyje. Ieškovės reikalavimas, pareikštas prekių ženklų teisės pagrindu, atmestas šioje byloje priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, teismams sprendus, kad atsakovės naudojami žymenys „CHEMPIOIL“ nėra klaidinamai panašūs į ieškovės prekių ženklus „CHAMPION“ ir prekių ženklų teisės požiūriu gali koegzistuoti.
26. Pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalį, ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
27. Ieškovė pagrįstai pažymi, kad KĮ 15 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąrašas nėra baigtinis (šiuo klausimu žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje  Nr. 3K-3-512/2014), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo kitų atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų, išskyrus nurodytus KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose, ši aplinkybė neturi jokios įtakos ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.
28. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus, ieškovės reikalavimą uždrausti atsakovei imituoti ieškovės prekių pakuotes ir kopijuoti jų skiriamuosius požymius atmetė, nenustatęs KĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo. Kaip pagrįstai pažymi atsakovė, ieškovė apeliacinio skundo dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nėra padavusi, todėl teisėjų kolegija šalių argumentų, susijusių su KĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymu, neanalizuoja, kadangi jie nėra apeliacijos nagrinėjamoje byloje objektas (CPK 320 straipsnis), toliau pasisakydama tik dėl KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo nagrinėjamam ginčui.

Dėl KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų rūšių

29. Valstybėse, Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo dalyvėse, be klasikinių nesąžiningos konkurencijos veiksmų, susijusių su vartotojų klaidinimu (painiavos su kito ūkio subjekto ar jo veikla sukėlimu), nesąžiningos konkurencijos veiksmais taip pat pripažįstami veiksmai, susiję su nepagrįsto pranašumo įgijimu, pasinaudojant kito ūkio subjekto įdirbiu, pripažintu vartotojų ir kitų rinkos dalyvių (platintojų, prekybininkų ir tiekėjų) (angl. free riding). Į šią kategoriją patenka kito ūkio subjekto naudojamo žymens skiriamojo požymio silpninimas (angl. dilution), nesąžiningas pasinaudojimas kito ūkio subjekto reputacija, nesąžiningas kopijavimas (angl. slavish imitation, parasitic acts). Tokio pobūdžio veiksmų draudimas paaiškinamas tuo, kad reputacija yra tam tikrų pastangų ir investicijų rezultatas, turintis finansinę vertę, todėl nesąžiningi konkurentai gali siekti pasinaudoti kito subjekto sukurtu įdirbiu tam, kad iš to patys gautų finansinę naudą, patys neinvestuodami savo lėšų ir neįdėdami pastangų. Paminėti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kitaip nei „tradiciniai“ nesąžiningos konkurencijos veiksmai, su vartotojų suklaidinimo galimybe nėra siejami (žr., pvz., Protection against unfair competition. Analysis of the present world situation.  WIPO, 1994).
30. Teisingumo Teismas 2009 m. birželio 18 d. sprendime byloje Nr. C‑487/07 (L’Oreal SA ir kt. prieš Bellure NV ir kt.) pažymėjo, kad formuluotė „nesąžiningas naudojimasis prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu“, taip pat apibūdinama žodžiais „parazitavimas“ ir „nemokamas eksploatavimas“, susijusi ne su kenkimu prekių ženklui, bet su nauda, kurią trečiasis asmuo gauna naudodamas tapatų ar panašų žymenį. Ji apima, be kita ko, atvejus, kai prekių ženklo įvaizdį ar su juo siejamas charakteristikas perkeliant tapačiu ar panašiu žymeniu žymimoms prekėms akivaizdžiai naudojamasi gerą vardą turinčio prekių ženklo sėkme. Tokio pobūdžio pažeidimai, jeigu jie padaromi, kyla dėl tam tikro prekių ženklo ir žymens panašumo, dėl kurio suinteresuotoji visuomenė susieja žymenį ir prekių ženklą, t. y. pastebi tarp jų tam tikrą ryšį, nors jų ir nepainioja. Taigi nereikalaujama, kad gerą vardą turinčio prekių ženklo ir trečiųjų asmenų naudojamo žymens panašumo laipsnis būtų toks didelis, kad suinteresuotoji visuomenė galėtų juos supainioti. Pakanka, kad gerą vardą turinčio prekių ženklo ir žymens panašumo laipsnis lemtų, jog suinteresuotoji visuomenė pastebėtų ryšį tarp žymens ir prekių ženklo. Faktas, jog vėlesnis prekių ženklas paprastam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam vartotojui primena ankstesnį prekių ženklą, yra tolygus tokio ryšio buvimui.
31. Teisės doktrinoje (Truskaitė, Jūratė. Komercinių žymenų teisinės apsaugos problemos: daktaro disertacija. Vilnius, 2009, p. 154-155, 187) pažymima, kad KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma reglamentuoja dvi skirtingas nesąžiningos konkurencijos veiksmų rūšis: 1) savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla (klaidinimas naudojant žymenį su skiriamuoju požymiu) ir 2) savavališką tokio žymens naudojimą, jeigu tuo siekiama nesąžiningai pasinaudoti kito ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis. Pirmoji šios normos draudžiama nesąžiningos konkurencijos veiksmų rūšis yra veiksmai, sukeliantys suklaidinimo (painiavos) galimybę; antroji – veiksmai, kurie pažeidžia kito ūkio subjekto teisėtus interesus kitaip, nei sukeliant suklaidinimo galimybę, todėl jiems esant įrodyti suklaidinimo (painiavos) galimybę nereikalaujama.

Dėl painiavos sukėlimo galimybės

32. Pasisakant dėl pirmosios KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos nesąžiningos konkurencijos veiksmų rūšies (painiavos sukėlimo ar galimybės ją sukelti) pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte naudojama painiavos sukėlimo galimybės sąvoka turi būti suprantama siauriau, nei prekių ženklų teisėje, ir pagal savo pobūdį yra artimesnė būtent faktiniam suklaidinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014).
33. Šiai kasacinio teismo pozicijai pritariama ir teisės doktrinoje, pažymint, kad, jei taikant pramoninės nuosavybės normas, apsiribojama įstatyme numatytų aplinkybių, pagal kurias įvertinama išimtinių teisių pažeidimo galimybė, analize, tai apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos srityje turi būti įvertinamas faktinis atliekamų veiksmų poveikis. Suklaidinimo galimybė prekių ženklų teisės prasme kartais egzistuoja net ir tuomet, kai realaus suklaidinimo galimybės nėra, tuo tarpu taikant nesąžiningos konkurencijos normas turi būti nustatyta, kad atsakovo veiksmai realiai sukelia painiavą ir šiuo tikslu turi būti įvertinama šių veiksmų ir su jais susijusių aplinkybių visuma. Suklaidinimo galimybės samprata pagal apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos normas yra siauresnė nei prekių ženklų teisėje ir apima tuos atvejus, kai vartotojai faktiškai susiduria su atsakovo prekėmis ar paslaugomis ir klaidingai mano, kad jos kilusios iš ieškovo arba iš ūkio subjekto, kuris ekonominiais ryšiais yra susijęs su ieškovu (Truskaitė, Jūratė. Komercinių žymenų teisinės apsaugos problemos: daktaro disertacija. Vilnius, 2009, p.189, 194, 207).
34. Atsižvelgdama į nutarties 32-33 punktuose išdėstytus motyvus, kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta painiavos sukėlimo galimybės sąvoka yra platesnė, nei galimybės suklaidinti visuomenę sąvoka, įtvirtinta PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir kad konkurencijos teisės požiūriu pakanka, jog painiavos sukėlimo galimybė būtų tik hipotetinė. Tuo pačiu konstatuotina, kad nors vertinimo kriterijai vertinant suklaidinimo galimybę pagal prekių ženklų teisę ir galimybę sukelti painiavą pagal konkurencijos teisę nėra vienodi, ieškovo reikalavimo atmetimas dėl visuomenės klaidinimo galimybės nebuvimo pagal prekių ženklų teisę paprastai reiškia, jog nebus ir painiavos sukėlimo galimybės KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.
35. Įvertinusi tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktinį vartotojų suklaidinimą, o ieškovės reikalavimas pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atmestas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais teismams nustačius, kad atsakovei naudojant žymenį „CHEMPIOIL“ visuomenės klaidinimo galimybė prekių ženklų teisės prasme neegzistuoja, kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo ir konstatuoti, kad atsakovė, naudodama žymenį „CHEMPIOIL“, atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, galinčius sukelti painiavą, KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.
36. Papildomai pažymėtina, kad, pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje atmetus ieškovės reikalavimus dėl ieškovės prekių pakuočių imitavimo ir jų skiriamųjų požymių kopijavimo nustačius, kad ginčo šalių naudojamų pakuočių požymiai yra skirtingi, bei šiai pirmosios instancijos teismo išvadai esant neginčijamai apeliacine tvarka, kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog painiavos sukėlimo galimybę nagrinėjamu atveju neva lemia ne tik paties žodinio žymens „CHEMPIOIL“, bet ir nuo ieškovės nukopijuoto dizaino prekių pakuočių naudojimas.

Dėl byloje nustatytinų aplinkybių, sprendžiant dėl pasinaudojimo žymens reputacija ir žymens skiriamojo požymio silpninimo

37. Ieškovė nagrinėjamoje byloje be kita ko įrodinėja, kad atsakovė, savo veikloje naudodama žymenį „CHEMPIOL“, siekė pasinaudoti ir pasinaudojo ieškovės prekių ženklų reputacija bei silpnina ieškovės prekių ženklų skiriamąjį požymį.
38. Kolegija nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ieškovo žymens reputacijos turėjimas nėra būtina KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos apsaugos nuo nesąžiningo naudojimosi žymens reputacija sąlyga. Ši sąlyga KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta susiejant pačią pažeidimo sampratą su komercinio žymens reputacijos nesąžiningu panaudojimu. Akivaizdu, kad nėra įmanoma pasinaudoti ieškovo žymens reputacija, jei ieškovo žymuo reputacijos neturi.
39. Nors KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto lingvistinė formuluotė tiesiogiai neįtvirtina ieškovo žymens reputacijos turėjimo sąlygos tai atvejais, kai įrodinėjamas ieškovo naudojamo ženklo skiriamojo požymio silpninimas, teisės doktrinoje pažymima, kad visais atvejais, kai ieškovas siekia savo žymens apsaugos nesant galimybės supainioti, reikalaujama aukštesnio ieškovo žymens žinomumo laipsnio (reputacijos); apsaugos nuo skiriamojo požymio silpninimo taikymas reputacijos neturintiems žymenims iš esmės reikštų monopolinės teisės suteikimą kiekvienam pirmajam žymenį pradėjusiam naudoti asmeniui, kadangi kiekvieno komercinio žymens skiriamasis požymis kažkiek susilpnėja, kai kitas asmuo pradeda tapatų ar panašų komercinį žymenį kitos rūšies prekėms ar paslaugoms. Atsižvelgiant į tai, užsienio valstybių teismų praktikoje apsauga nuo skiriamojo požymio silpninimo neretai suteikiama dar siauresniam žymenų ratui nei nesąžiningo naudojimosi žymens reputacija ar kenkimo jai atvejais, reikalaujant dar aukštesnio jų žinomumo laipsnio (Truskaitė, Jūratė. Komercinių žymenų teisinės apsaugos problemos: daktaro disertacija. Vilnius, 2009, p. 181, 225).
40. Tai, kad pagal KĮ 15 straipsnio normą yra ginamos ūkio subjekto, savo veikloje naudojančio prekės ženklą, kuris paslaugų ar prekių rinkoje jau turi tam tikrą reputaciją, yra žinomas, išskirtinis, ar turi tam tikrą vertę, teisės, pripažįstama ir Lietuvos teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-161/2003).
41. Atsižvelgdama į šios nutarties 38 – 40 punktuose išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad ieškovės prekių ženklų reputacija yra viena būtinų sąlygų, kuri turi būti įrodyta byloje, sprendžiant dėl ieškovės teisių galimo pažeidimo nesąžiningos konkurencijos veiksmais, nesusijusiais su galimybe supainioti.
42. Ieškovės prekių ženklų reputacijos turėjimas savaime nėra pakankamas konstatuoti, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus – dar būtina nustatyti, kad atsakovė šia reputacija pasinaudojo (siekė pasinaudoti), arba kad atsakovės veiksmais silpninamas ieškovės prekių ženklų skiriamasis požymis. Taigi, papildomai turi būti nustatyta, kad pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas įžvelgs ryšį tarp ieškovės prekių ženklų ir atsakovės prekių ženklo, bei kad dėl tokio ryšio atsakovė šiuo konkrečiu atveju gaus nesąžiningą naudą (pasinaudojimo reputacija atveju), arba kad paprastų vartotojų ekonominis elgesys pasikeitė dėl atsakovės prekių ženklo naudojimo, ar egzistuoja rimta galimybė, kad toks pasikeitimas įvyks ateityje (skiriamojo požymio silpninimo atveju) (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Nr. C-252/07 (Intel Corporation Inc. prieš CPM United Kingdom Ltd)).
43. Nors įrodinėjant analizuojamos kategorijos pažeidimus nebūtina, kad ieškovas įrodytų faktinę žalą jo interesams ar, juo labiau, tokios žalos dydį, tačiau būtina, kad jis pagrįstų esant prima facie (lot. akivaizdžią) riziką (kuri negali būti vien hipotetinė), kad atsakovas savo veiksmais gaus nesąžiningą naudą, pakenks ieškovo ar jo žymens reputacijai arba susilpnins tokio žymens skiriamąją požymį (žr., pvz., Pirmosios instancijos teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Nr. T-47/06).
44. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei nagrinėjant ginčą nustatoma, kad egzistuoja galimybė supainioti atsakovo naudojamą žymenį su reputaciją turinčiu ieškovo prekių ženklu, tai dažniausiai savaime reikš ir nesąžiningą pasinaudojimą ieškovo prekių ženklo reputacija, tačiau tais atvejais, kai supainiojimo galimybė nenustatoma, ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad, nepaisant to, jog vartotojas atskirs ieškovo ir atsakovo naudojamus žymenis, vartotojo konkrečiu atveju įžvelgiama sąsaja tarp ieškovo ir atsakovo prekių ženklų suteiks atsakovui nepagrįstą konkurencinį pranašumą, susijusį su ieškovo prekių ženklo geru vardu (CPK 178 straipsnis).

Dėl ieškovės prekių ženklų reputacijos

45. Kadangi KĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostata, kiek ji susijusi su naudojimosi prekių ženklo reputacija ar prekių ženklo skiriamojo požymio silpninimu, iš esmės atitinka PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Tarybos Reglamento (EB) Nr. 207/2009 9 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas, žymens reputacijos sąvoka KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme turėtų būti aiškinama mutatis mutandis (lot. atsižvelgiant į reikalingus pakeitimus) vadovaujantis prekių ženklų teisėje suformuluotais kriterijais.
46. Ar prekių ženklas turi reputaciją prekių ženklų teisėje vertinama pagal reikšmingų aplinkybių visumą, įskaitant ženklo atpažinimo atitinkamoje visuomenės dalyje lygį, ženklo naudojimo apimtį, trukmę ir geografines ribas, investicijas į jo populiarinimą ir pan. Kita vertus, atsakovė pagrįstai pažymi, kad žymens reputacija yra jo populiarinimo rezultatas, o žymens naudojimo mastas ir jo populiarinimo pastangos yra tik netiesioginiai ženklo reputacijos įrodymai (Bendrijos prekių ženklų nagrinėjimo Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklai ir dizainas) gairės. C dalis 5 skirsnis. Gerą vardą turintys prekių ženklai).
47. Rinkos dalis, kurią užima siūlomos arba parduodamos ženklu pažymėtos prekės, ir ženklo užimama padėtis rinkoje yra vertingi rodikliai reputacijai vertinti, nes jie abu parodo atitinkamos visuomenės, kuri iš tikrųjų perka prekes, procentinę dalį ir padeda įvertinti ženklo sėkmingumą konkuruojančių prekių atžvilgiu. Todėl labai didelė rinkos dalis arba pirmavimas rinkoje dažniausiai bus tvirtas reputacijos rodiklis, ypač jei ir prekių ženklo žinomumo laipsnis yra pakankamai aukštas. Priešingai, maža rinkos dalis dažniausiai liudys prieš reputacijos turėjimą, nebent bus kitų veiksnių, kurių vienų pakaks šiam tvirtinimui pagrįsti. Nuomonės apklausos ir rinkos tyrimai yra tinkamiausios įrodinėjimo priemonės suteikti informacijai apie ženklo žinomumo laipsnį, užimamą rinkos dalį ir padėtį rinkoje, palyginti su konkurentų prekėmis (Bendrijos prekių ženklų nagrinėjimo Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklai ir dizainas) gairės. C dalis 5 skirsnis. Gerą vardą turintys prekių ženklai).
48. Vertindama teritoriją, kurioje nagrinėjamo ginčo atveju turi būti nustatytas ieškovės prekių ženklų žinomumas (reputacija), kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas yra reiškiamas ne PŽĮ, o KĮ nuostatų pagrindu, aktuali teritorija yra Lietuvos Respublikos teritorija. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, pagal KĮ 1 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo tikslas - saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi ESTT sprendimai, aiškinantys prekių ženklo reputacijos turėjimo teritoriją, susiję su Bendrijos prekių ženklų, kurių teisinė apsauga apima visą ES teritoriją, apsauga pagal prekių ženklų teisę. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje dėl ieškovės teisių apsaugos sprendžiama ne pagal prekių ženklų teisės, o pagal konkurencijos teisės nuostatas, todėl nurodyti išaiškinimai nagrinėjamam ginčui negali būti taikomi.
49. Nutarties 48 punkte nurodytos išvados nepaneigia ieškovės teiginiai, kad atsakovei svarbesnė ieškovės ženklų reputacija užsienio valstybėse, nei Lietuvoje, nes pagrindines pajamas atsakovė  uždirba iš savo produkcijos eksporto. Kaip jau minėta, KĮ nuostatų paskirtis saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje, pagal KĮ 2 straipsnio 3 dalį šis įstatymas netaikomas ūkio subjektų veiklai, dėl kurios ribojama konkurencija užsienio valstybių rinkose, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip. Taigi, dėl galimai nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo kitų valstybių rinkose pagal KĮ nuostatas negali būti sprendžiama, tai turi būti daroma pagal atitinkamos užsienio valstybės teisės aktus šios valstybės nacionaliniuose teismuose.
50. Siekdama pagrįsti savo prekių ženklų reputaciją, ieškovė pateikė duomenis apie „CHAMPION“ prekių ženklu pažymėtos produkcijos pardavimo kiekius ir apyvartą, investicijų į šio prekių ženklo reklamą sumas, taip pat atkreipė dėmesį į didelį prekių ženklų „CHAMPION“ registracijų skaičių bei ilgą jų naudojimo trukmę. Rinkos tyrimų ar vartotojų nuomonių apklausų, pagrindžiančių ieškovės prekių ženklų žinomumo laipsnį, užimamą rinkos dalį ir/ar teigiamą vartotojų vertinimą, ieškovė nepateikė.
51. Iš ieškovės pateiktos „CHAMPION“ prekių ženklu pažymėtos produkcijos pardavimo ataskaitos matyti, kad į Lietuvos Respubliką 2003 metais eksportuota 51 863 litrai CHAMPION“ prekių ženklu pažymėtos produkcijos, 2004 metais – 14 900 litrų, 2005 metais – 136 858 litrai, 2006 metais – 436 024 litrai, 2007 metais – 279 195 litrai, 2008 metais – 633 732 litrai, 2009 metais – 392 643 litrai, 2010 metais – 156 628 litrai, duomenys apie eksportą 2011 metais nepateikiami, 2012 metais eksportuota 21 416 litrai. Tačiau šie duomenys nėra pakankami spręsti, kokią atitinkamos rinkos dalį užima ieškovės prekių ženklais pažymėtos prekės ir ar nurodyti eksportuojamos produkcijos kiekiai yra dideli, lyginant su konkurentų Lietuvos Respublikoje platinamos analogiškos produkcijos kiekiais, taigi, kolegijos vertinimu, patys savaime ieškovės prekių ženklų reputacijos Lietuvos Respublikoje neįrodo.
52. Dalis ieškovės pateiktų įrodymų, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, yra galimai susiję su ieškovės prekių ženklų reputacija kitose valstybėse, tačiau per se (lot. patys savaime) neįrodo tokios reputacijos turėjimo Lietuvos Respublikoje. Pavyzdžiui, ieškovės akcentuojamame VRDT Apeliacinės tarybos 2014 m. spalio 31 d. sprendime pateikiama informacija apie prekių ženklu „CHAMPION“ pažymėtos produkcijos pardavimo kiekius, apyvartą ir reklamai išleidžiamas sumas yra apibendrinta. Tuo tarpu sprendime kalbant konkrečiai apie Lietuvą, parduotų ieškovės prekių ženklais pažymėtų produktų kiekis įvertintas kaip „santykinai didelis“, t.y. pakankamas prekių ženklų naudojimui, bet ne reputacijai, įrodyti. Ieškovės pateikti duomenys apie ieškovo produkcijos reklamą Suomijoje, Belgijoje, Baltarusijoje, Belgijos ralio komandos rėmimą, kolegijos vertinimu, taip pat nelaikytini įrodančiais ieškovės prekių ženklų reputaciją būtent Lietuvos Respublikoje.
53. Prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje pažymima, kad prekių ženklų naudojimo trukmė kaip vienas iš ženklo reputaciją pagrindžiančių rodiklių, negali būti tapatinama su registracijos terminu (Bendrijos prekių ženklų nagrinėjimo Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklai ir dizainas) gairės. C dalis 5 skirsnis. Gerą vardą turintys prekių ženklai). Šiam rodikliui įvertinti yra svarbus faktinis ženklo naudojimas rinkoje, šiuo atveju – Lietuvos Respublikos rinkoje. Dėl šios priežasties ieškovės argumentai, kad pirmoji prekių ženklo „CHAMPION“ registracija Beniliukso šalyse pateikta dar 1971 metais, nėra reikšmingi sprendžiant dėl ieškovės prekių ženklų reputacijos  KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos prasme.
54. Ženklo registracijų ir paraiškų skaičius ir galiojimo trukmė yra leistinas, tačiau silpnas žymens atpažįstamumo atitinkamoje visuomenėje laipsnio rodiklis. Tai, kad ieškovas turi daug prekių ženklo registracijų ir daugelyje klasių, gali netiesiogiai liudyti, kad ženklas yra paplitęs tarptautiniu lygiu, tačiau savaime tai galutinai nenulemia išvados dėl reputacijos (Bendrijos prekių ženklų nagrinėjimo Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklai ir dizainas) gairės. C dalis 5 skirsnis. Gerą vardą turintys prekių ženklai).
55. Atsižvelgdama į šios nutarties 50-54 punktuose nurodytus motyvus kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovės argumentą, kad ieškovė neįrodė, jog jos prekių ženklai Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir dėl to turėtų būti ginami taikant KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas net ir nesant supainiojimo galimybės.

Dėl pasinaudojimo ieškovės prekių ženklų reputacija ir ieškovės prekių ženklų skiriamojo požymio silpninimo

56. Net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų įrodžiusi, kad jos prekių ženklai turi reputaciją KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, kolegijos vertinimu, ieškovės reikalavimas pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą negalėtų būti tenkinamas, kadangi ieškovė neįrodė, jog atsakovė šia reputacija pasinaudojo (siekė pasinaudoti), ar kad atsakovės veiksmais yra silpninamas ieškovės prekių ženklų skiriamasis požymis.
57. Pasinaudojimo reputacija sąlygą ieškovė iš esmės įrodinėja remdamasi supainiojimo galimybe. Tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad egzistuoja galimybė supainioti ieškovės prekių ženklus ir atsakovės naudojamus žymenis, todėl šis ieškovės argumentas negali būti pripažintas pagrįstu. Aplinkybių, kokiu kitu būdu, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovės platinamų prekių rūšį, atsakovė galėtų įgyti nepagrįstą naudą iš ieškovės prekių ženklų reputacijos, nepaisant to, kad vartotojas ieškovės ir atsakovės naudojamus žymenis atskirs, ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo.
58. Ieškovė be kita ko remiasi Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimu byloje Nr. C‑487/07 (L’Oreal SA ir kt. prieš Bellure NV ir kt.), pagal kurį nepagrįstos naudos iš kito ūkio subjekto prekių ženklo reputacijos gavimo aplinkybė preziumuojama tais atvejais, jei nustatoma, kad atsakovas kryptingai siekia nepagrįstos naudos imituodamas ieškovo prekių pakuotes. Tačiau, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nenustatė, kad atsakovė imituoja ieškovės prekių pakuotes ar kopijuoja jų skiriamuosius požymius; ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, t. y. įsiteisėjusi, todėl sutikti su šiais ieškovės argumentais nėra teisinio pagrindo.
59. Pasisakant dėl ieškovės argumentų, kad pats žodinis žymuo „CHEMPIOIL“ yra nukopijuotas nuo ieškovės prekių ženklų „CHAMPION“, t.y. kad nesąžiningos konkurencijos veiksmai pasireiškia ir paties žymens „CHEMPIOIL“ naudojimu, o ne tik jo konkrečiu jo išpildymu ant atsakovės prekių talpų ir pakuočių, kolegijos vertinimu, reikšminga tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nagrinėjamoje byloje konstatuotas šių žymenų suderinamumas prekių ženklų teisės požiūriu, t. y. konstatuota, kad šių žymenų naudojimas per se nesukelia suklaidinimo galimybės. Aplinkybių, dėl kurių šiuo konkrečiu atveju, nepaisant suklaidinimo galimybės nebuvimo, atsakovė, naudodama savo prekių ženklą galėtų pasinaudoti ieškovės prekių ženklų reputacija, kaip jau minėta, ieškovė neįrodinėjo.
60. Ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su anksčiau tarp šalių egzistavusiais distribucijos santykiais ir atsakovės veiksmais šiems santykiams nutrūkus pačios savaime, nesant byloje įrodymų, patvirtinančių galimybės pasinaudoti ieškovės prekių ženklų reputacija realumą, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės veiksmai reiškia KĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (pasinaudojimą ieškovės prekių ženklų reputacija).
61. Kitaip nei apsauga nuo kenkimo komercinio žymens reputacijai, kuri nukreipta į žymens įvaizdžio apsaugą, apsauga nuo skiriamojo požymio silpninimo skirta apsaugoti tiesioginę sąsają tarp komercinio žymens ir juo žymimų prekių ir paslaugų. Šis pažeidimas atsiranda, kai dėl vėlesnio žymens naudojimo reputaciją turintis žymuo nustoja kelti vartotojams tiesiogines asociacijas tik su reputaciją turinčio žymens savininko prekėmis ar paslaugomis. Kuo stipresnis yra žymens skiriamasis požymis ir reputacija, tuo lengviau gali būti konstatuojama, kad skiriamasis požymis yra silpninamas (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 14 d. sprendimą byloje Nr. C-375/97 (General Motors Corporation prieš Yplon SA)). Įrodymas, kad dėl vėlesnio prekių ženklo naudojimo kenkiama arba būtų pakenkta ankstesnio prekių ženklo skiriamajam požymiui, reiškia, jog turi būti įrodytas prekių ar paslaugų, kurioms ankstesnis prekių ženklas registruotas, paprastų vartotojų ekonominio elgesio pasikeitimas dėl vėlesnio prekių ženklo naudojimo arba rimta galimybė, kad toks pasikeitimas įvyks ateityje (Teisingumo Teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Nr. C-252/07 (Intel Corporation Inc. prieš CPM United Kingdom Ltd), t. y. įrodinėdamas šios kategorijos pažeidimą ieškovas iš esmės turi įrodyti, kad dėl atsakovo ženklo naudojimo kyla grėsmė sumažėti jo prekių ar paslaugų pirkimams.
62. Kolegija pažymi, kad ieškovė nutarties 61 punkte nurodytų aplinkybių, reikšmingų vertinant, ar buvo kenkiama jos prekių ženklų skiriamajam požymiui, nenurodė ir neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Šį pažeidimą ieškovė taip pat įrodinėja iš esmės remdamasi argumentais, susijusiais su galimybe supainioti, kuri nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
63. Vertinant, ar atsakovės veiksmais galėjo būti pakenkta ieškovės prekių ženklų skiriamajam požymiui, kolegijos nuomone, reikšminga ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendimu šioje byloje pažymėjo (nurodytiems argumentams neprieštaravo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 27 d. nutartimi), kad žymuo „CHAMPION“ yra plačiai vartojamas apibūdinant įvairias prekių ir paslaugų rūšis, jis nėra originalus ar sukurtas ieškovės, kas sąlygoja jo unikalumo, išskirtinumo ar išimtinio sąsajumo tik su ieškovės gaminama produkcija nebuvimą. Nustačius, kad ieškovės prekių ženklų skiriamasis požymis nėra stiprus, nėra pagrindo spręsti, kad šis požymis yra silpninimas atsakovės veiksmais, naudojant panašų žymenį.
64. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai pripažino, jog atsakovės veiksmai pažeidžia KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, todėl ši ginčijamo sprendimo dalis panaikinama ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir žalos atlyginimo atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir panaikinus ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimai, atsakovei iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 98 straipsnio 3 dalis).
66. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 87 701,11 Lt (25 400 Eur) išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Pirmą sykį šioje byloje pateikdama apeliacinį bei kasacinį skundą atsakovė sumokėjo atitinkamai 12 478 Lt (3 613, 88 Eur) ir 2 710 Lt (784,87 Eur) žyminio mokesčio. Antrą sykį nagrinėjant bylą kasaciniame teisme atsakovė turėjo 3 434,34 Eur advokato pagalbos išlaidų. Duomenų apie atsakovės teisinės pagalbos išlaidas bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacinės instancijos teisme nepateikta.
67. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės advokato teisinės pagalbos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių rekomenduojamus užmokesčio dydžius bei sutikdama su Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendime nurodytais argumentais dėl sąlygų atsakovei priteisti didesnį teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, nei numatyta Rekomendacijose, buvimo nagrinėjamoje byloje ir protingo bei sąžiningo atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, kolegija sprendžia, kad atsakovei iš ieškovės priteistina 15 686 Eur bylinėjimosi išlaidų (14 399 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendime ir 1 287 Eur advokato pagalbos kasaciniame teisme išlaidų).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės Belgijos bendrovės Wolf Oil Corporation N. V. ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės Belgijos bendrovės Wolf Oil Corporation N. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SCT Lubricants“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės Belgijos bendrovės Wolf Oil Corporation N. V. ieškinys, palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Belgijos bendrovės Wolf Oil Corporation N.V. (juridinio asmens kodas 0403699350) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SCT Lubricants“ (juridinio asmens kodas 210502640) 15 686 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos                                                                                                                          Goda Ambrasaitė - Balynienė

                                                                                                                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                                                             Nijolė Piškinaitė